Administracinė byla Nr. eAS-751-624/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03036-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 49

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. B. skundą atsakovui Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas K. B. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. ATRS-1671; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 12-01-1525 „Dėl 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundo“; 3) įpareigoti Tarnybą jo prašymą dėl alternatyvios tarnybos skyrimo išnagrinėti iš naujo.

2021 m. spalio 1 d. pareiškėjas pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – laikinai sustabdyti pareiškėjo šaukimo procedūras iki kol bus išspręstas ginčas teisme. Pareiškėjo teigimu, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, nes jis jau bus atlikęs visą ar bent dalį privalomosios pradinės karo tarnybos. Privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas pareiškėjui sukeltų dideles psichologines ir dvasines kančias dėl jo įsitikinimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. spalio 11 d. nutartimi priėmė pareiškėjo K. B. skundą, tenkino prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždraudė Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Teismas sutiko su pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytais argumentais, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, nes privalomoji pradinė karo tarnyba jau gali būti atlikta. Be to, pareiškėjas pridėjo teismui įrodymus, kad jau nuo 2021 m. spalio 4 d., vėliau – nuo 2021 m. spalio 15 d. jis šaukiamas atlikti karinę tarnybą. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga.

III.

Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties dalį, kuria buvo pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – netenkinti pareiškėjo prašymo.

Atsakovo manymu, pareiškėjas nepagrindė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, o nurodytos aplinkybės, kuriomis motyvuoja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nėra grindžiamos jokiais konkrečiais įrodymais, todėl vertintinos kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos prielaidos, spėjimai, nuomonės pareiškimai, nesudarantys pakankamo pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas neįrodė egzistuojant aplinkybėms, sudarančioms pagrindą taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, todėl tokia priemonė šiuo atveju negali būti taikoma. Be to, net jeigu pareiškėjas ir patirtų žalą, jis galėtų įstatymų nustatyta tvarka reikalauti jos atlyginimo. Pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo būtinybę, nepateikė įrodymų ir aiškių argumentų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašymą dėl alternatyvios tarnybos skyrimo pateikė tik 2021 m. birželio 23 d., t. y. tik po to, kai gavo 2021 m. birželio 11 d. šaukimą atvykti į tarnybos vietą. Iki šio laiko pareiškėjas pacifistinių pažiūrų nebuvo išreiškęs ir neprašė pakeisti tarnybos rūšies, nors šaukimo procedūras (teikė duomenis elektroniniu paštu, tikrinosi sveikatą) vykdė nuo 2021 m. sausio 14 d. viešai paskelbtų šauktinių sąrašų. Be to, pareiškėjo prašymui išnagrinėti 2021 m. rugpjūčio 6 d. buvo organizuojamas Karo prievolininkų prašymų atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą nagrinėjimo komisijos (toliau – AKAT komisija) posėdis, kuriame buvo priimtas sprendimas pareiškėjo prašymą pripažinti nepagrįstu, kadangi nėra pagrindo konstatuoti, jog jo pacifistiniai įsitikinimai yra tokio intensyvumo, jog nebūtų galima atlikti įprastos tarnybos su ginklu ir rekomenduojama karo prievolę administruojančiam subjektui neleisti karo prievolininkui atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Pareiškėjui 2020 m. buvo atidėta tarnyba dėl studijų, todėl 2021 m. yra paskutiniai, kada jis gali būti privalomai šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą. Taigi teismui palikus galioti reikalavimo užtikrinimo priemonę, Lietuvos kariuomenė nepriklausomai nuo teismo sprendimo neturės jokių galimybių pareiškėją privalomai šaukti į tarnybą.

Atsakovas pažymi, jog pagal Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo (toliau – ir KPĮ) 38 straipsnio 4 dalį karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo.

Pareiškėjas K. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Kadangi šiuo metu jau yra surinkta daugiau karo prievolininkų nei planuojama jų pašaukti pagal 2021 m. šaukimo planą, pareiškėjo nuomone, laikytinas nepagrįstu atsakovo argumentas, jog pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, bus užkirstas kelias vykdyti šaukimo procedūras, nes bet kokiu atveju jam jau bus atidėtas karinės tarnybos atlikimas.

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, atsižvelgęs į aktualią ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, savo sprendimą išsamiai motyvavo ir pagrindė teisės normomis.

Pareiškėjas mano, jog KPĮ 38 straipsnio 4 dalies nuostata neriboja teismo diskrecijos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir uždraudė Lietuvos kariuomenei šaukti pareiškėją į karo tarnybą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir dėl to, kad administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019), o jų taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS858-602/2010).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašo panaikinti Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. ATRS-1671, kuriuo pareiškėjo prašymas leisti atlikti alternatyviąja krašto apsaugos tarnybą laikytas nepagrįstu, bei KAM 2021 m. rugsėjo 6 d. sprendimą Nr. 12-01-1525 „Dėl 2021 m. rugpjūčio 19 d. skundo“, kuriuo Tarnybos 2021 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. ATRS-1671 paliktas nepakeistu. Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti jo šaukimo procedūras iki kol bus išspręstas ginčas teisme, nurodydamas, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, nes teismo sprendimas bus priimtas jau po to, kai jis bus atlikęs visą arba didelę dalį privalomosios pradinės karo tarnybos, nors tokios tarnybos atlikimas prieštarauja jo įsitikinimams. Be to, privalomosios pradinės karo tarnybos atlikimas sukels jam dideles psichologines ir dvasines kančias.

Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad pareiškėjas įvykdė reikalavimą tikėtinai pagrįsti reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, taip pat sutikęs su pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytais argumentais, jog nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas gali tapti neįmanomas, nes privalomoji pradinė karo tarnyba jau gali būti atlikta, nutarė, jog pareiškėjo prašoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė yra adekvati siekiamam tikslui ir proporcinga.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nenustatė pagrindų ją naikinti ar keisti: atskirajame skunde akcentuojama Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies nuostata, kad karo prievolininko skundo pateikimas nestabdo karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos sprendimo vykdymo, nėra kažkuo išskirtinė: Lietuvos Respublikos teisės aktuose, nustatančiuose administracinių procedūrų bendrąsias taisykles (Viešojo administravimo įstatymas) nėra įtvirtintas bendras principas dėl administracinio akto apskundimo suspensyvinio efekto, šis principas nėra reglamentuotas ir nagrinėjant administracinį ginčą teisme, išskyrus taisyklę dėl ABTĮ 71 straipsnyje įtvirtintos teismo teisės laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą nagrinėjant administracinę bylą teisme; atskirajame skunde nurodytos faktinės aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teiktais prašymais dėl privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka ir dėl alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, taip pat savaime nesuponuoja išvados pareiškėją sąmoningai piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis; atsakovo nurodyta aplinkybė, kad 2021 m. yra paskutiniai, kada pareiškėjas gali būti privalomai šaukiamas atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą, jam (atsakovui) buvo žinoma nuo 2020 metų, todėl nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjama situacija susidarė išimtinai dėl pareiškėjo veiksmų. Pažymėtina, kad klausimas dėl alternatyvios tarnybos gali būti išspręstas ir šiuo metu; argumentų, sudarančių pagrindą manyti, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių, pareiškėjo nurodyta žala – didelės psichologinės ir dvasines kančios dėl jo įsitikinimams prieštaraujančios tarnybos – galėtų būti atitaisoma, atsakovas nenurodė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. spalio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Veslava Ruskan

        Milda Vainienė