Nr. DOK-69 

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10367-2023-4 

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės ir Jūratės Varanauskaitės, 

susipažinusi su 2025 m. sausio 8 d. paduotu ieškovo T. G. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. G. ieškinį atsakovei UAB ,,A4U“ ir atsakovės UAB ,,A4U“ priešieškinį ieškovui T. G. dėl darbo ginčo išsprendimo.

Kauno apylinkės teismas 2024 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš ieškovo T. G. atsakovei UAB ,,A4U“ 5452,12 Eur turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos 5952,12 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. spalio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 2325,86 Eur bylinėjimosi išlaidas. 

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. spalio 10 d. nutartimi nutarė Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeisti ir rezoliucinę sprendimo dalį išdėstyti taip: 

„ieškovo T. G. ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės UAB ,,A4U“ priešieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovo T. G. atsakovei UAB ,,A4U“ 5187 Eur turtinės žalos atlyginimą, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 5687 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. spalio 31 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 6021,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. 

Priteisti iš UAB ,,A4U“ ieškovui T. G. 880 Eur bylinėjimosi išlaidų.“ 

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui. 

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1.       Byloje neįrodytos visos sąlygos ieškovo civilinei atsakomybei už padarytą žalą darbdavei atsakovei atsirasti, kadangi nei pirmosios instancijos teismo sprendime, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje nėra pasisakyta dėl šių esminių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pagrindų. Teismų procesiniai dokumentai yra motyvuojami tik iš esmės perrašant atsakovės nurodytas faktines aplinkybes, nedetalizuojant teismų nustatytų svarbių civilinei atsakomybei taikyti sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas, kad iš sandorių ieškovas ar jo įmonė, ar tretieji asmenys gavo naudą, iš esmės neatskleidė bylos esmės, o apeliacinės instancijos teismas tokį sprendimą neteisingai palaikė. Esminės bylos teisingam išsprendimui reikšmę turinčios aplinkybės liko neįvertintos, konkrečiai, nepasisakyta dėl žalos padarymo, jos dydžio ir pan. Teismai neįvertino aplinkybės, jog atsakovė nepateikė nei vieno tinkamo įrodymo, jog būtent ieškovas būtų sandorius sudaręs naudodamasis atsakovės suteiktomis darbo priemonėmis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas kokia nors forma bent iš vieno iš nurodytų sandorių būtų gavęs kokią nors naudą. Teismai netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai nustatė žalos dydį.

2.       Pirmosios instancijos teismas patirtą atsakovės turtinę žalą, susijusią su ieškovo darbo metu vykdytais užsakymais, neteisingai skaičiavo atsižvelgdamas į 34 proc. bendrovės pelningumą, nurodytą atsakovės buhalteriniuose dokumentuose, o apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad apskaičiuojant žalos dydį yra pagrindas vadovautis šiais buhalterinės apskaitos dokumentais, o ne internete esančia informacija. Tačiau tokia teismų pozicija nepagrįsta, neatitinka žalos sampratos pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, kadangi, pirmiausia, nustatant nuostolių dydį turėtų būti remiamasi grynojo (4,91 proc. pagal atsakovės 2022 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitą), o ne bendrojo pelno (34 proc.) kriterijumi. Tai patvirtina ir suformuota kasacinio teismo praktika, kuri nurodo, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, yra suprantamos kaip grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusiojo turtinė padėtis; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų; išskaičiavus sąnaudas iš visų pajamų (įplaukų), o iš šių – ir pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą, asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kaip būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008; 2008 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; kt.). Teismai procesiniuose dokumentuose nepasisakė apie atsakovės pajamų tikėtinumą, tai savaime yra pagrindas atsakovės reikalavimus atmesti.

3.       Su konkrečiais ūkio subjektais ieškovas tarėsi ne atsakovės bendrovės vardu ir interesais, o to teismai neįvertino. Visi byloje pateikti įrodymai pagrindė ieškovo teiginius, jog jam tariantis dėl konkrečių krovinių pervežimo buvo aiškiai nurodyta, kad pervežimus vykdys kiti verslo subjektai, o ne atsakovė. Taip pat ieškovas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė teikė tarpininkavimo paslaugas, tačiau to teismai neįvertino ir į tai neatsižvelgė, nagrinėdami darbo ginčą iš esmės. Be to, ieškovas nei iš nurodytų, nei iš kitų sandorių pajamų negavo, o pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį, kreditoriaus reikalavimu nuostoliais gali būti pripažinta ne trečiųjų asmenų gauta nauda, o tik atsakingo asmens iš savo neteisėtų veiksmų gauta nauda. Turtinė žala buvo neteisingai apskaičiuota ir dėl to, kad dėl atsiradusių sutartinių santykių tarp MB „Cargoloft“ ir „Scania CV AB“ atsakovės nurodyti sandoriai buvo sudaryti jau po ieškovo ir atsakovės darbo teisinių santykių pasibaigimo – 2023 m. balandžio 5 d.

4.       Apeliacinės instancijos teismas nutartimi, sumažinęs atsakovės reikalavimo dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimą, nepasisakė, kokius ieškovas atliko neteisėtus veiksmus ir taip teismai pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį. Atsakovės pareikštas priešieškinio reikalavimas dėl 1000 Eur turtinės žalos atlyginimo negalėjo būti nagrinėjamas teisme, nes šis reikalavimas pirmiausia turėjo būti nagrinėjamas, bet nebuvo nagrinėjamas išankstine darbo ginčo nagrinėjimo tvarka Darbo ginčų komisijoje. Taip teismai pažeidė CPK 412 straipsnio 1 dalį, DK 220 straipsnį. 

5.       Dėl priešieškinio reikalavimo atlyginti neturtinę žalą – ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją yra privalomai taikomos CK 2.24 straipsnio taisyklės ir šiuo atveju atsakomybė gali kilti tik asmeniui, kuris paskleidė tikrovės neatitinkančius duomenis, jeigu jis per nustatytą terminą šių duomenų nepaneigia arba nepašalina. Teismai neteisingai priteisė neturtinės žalos atlyginimą, nes ieškovas jokių komentarų apie atsakovę nerašė ir nepaskelbė jokios tikrovės neatitinkančios informacijos. Priešingai, ieškovas visuomet teigė ir įrodė, jog atsakovė, dar prieš ieškovui įsidarbinant, neturėjo ypatingai geros reputacijos. Internete patalpinta pakankamai daug neigiamų komentarų apie atsakovę. Taigi, vieno papildomo neigiamo komentaro parašymas niekaip neturėjo įtakos atsakovės (bendrovės) dalykinės reputacijos sumenkinimui. Komentarą parašė ne ieškovas, o kaip teismai teisingai nustatė – bendrovė „Orzechovvski Spedycja i Transport SP z.o.o“, todėl ieškovui neturėjo būti taikoma pagal CK 2.24 straipsnį atsakomybė atlyginti neturtinę žalą. 

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai                                                                                      Donatas Šernas

                                                                                                   Egidija Tamošiūnienė 

        Jūratė Varanauskaitė