Administracinė byla Nr. eAS-13-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01609-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyriui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriui, Z. O. T., J. P., M. P., G. P., M. V., A. V., uždarajai akcinei bendrovei „Sevenways Group“ (ankstesnis pavadinimas –
UAB „Renagro“), UAB „Kita linija“, A. G., M. G. (tretieji suinteresuoti asmenys – R. R., G. Z., V. M. (V. M.), Plungės r. 3-ojo notaro biuro notarė A. V., Kauno m. 6-ojo notaro biuro notarė J. R., Ignalinos r. 2-jo notaro biuro notarė D. Š.) dėl sandorių panaikinimo, restitucijos taikymo, turto iš neteisėto valdymo išreikalavimo ir vindikacijos taikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), 2016 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą, prašydamas:

1.       panaikinti:

1.1.                      Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. sprendimą Nr. 9-21527
„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“;

1.2.                      Kauno apskrities viršininko 2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 02-04-2289
„Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo (Kaišiadorių r.)“ priedo 2 punktą
„Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T.“;

1.3.                      Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), atstovaujamos Ignalinos ir Visagino skyriaus vedėjo, 2012 m. gruodžio 19 d. sprendimą
Nr. 39S-296 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“;

1.4.                      Tarnybos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 36S-58 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo vietovėje pilietei Z. O. T.“;

1.5.                      Tarnybos, atstovaujamos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo, 2013 m. rugsėjo 27 d. įsakymą Nr. 36VJ-(14.36.2)1235 „Dėl žemės sklypo perdavimo neatlygintinai Rietavo savivaldybėje“;

1.6.                      2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),
pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 5304, patvirtintą Kauno m. 6-ojo notarų biuro notarės J. R., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens G. Z., ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Renagro“, atstovaujamos įgalioto asmens K. G.;

1.7.                      2014 m. sausio 2 d. žemės nuomos sutarties Nr. ZN/RA-KL 14/1, sudarytos tarp
UAB „Renagro“ ir UAB „Kita linija“, dalį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos;

1.8.                      2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 459, patvirtintą Ignalinos rajono 2-ojo notarų biuro notarės D. Š., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens V. M., ir A. G.;

1.9.                      2013 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7631, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.;

1.10.                      2014 m. gegužės 28 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 3898, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir G. P.;

1.11.                      2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7028, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės
A. V., sudarytą tarp Z. O. T., atstovaujamos įgalioto asmens R. R., ir J. P.;

1.12.                      2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypų, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 7057, patvirtintą Plungės rajono 3-ojo notarų biuro notarės A. V., sudarytą tarp J. P., M. P. ir M. V., A. V.;

2.       išreikalauti ir grąžinti valstybės nuosavybėn:

2.1.                      iš UAB „Renagro“ neteisėto valdymo – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.2.                      iš A. G. ir M. G. neteisėto valdymo – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.3.                      iš G. P. neteisėto valdymo – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

2.4.                      iš M. V. ir A. V. neteisėto valdymo – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini);

3.       taikyti restituciją ir iš Z. O. T. priteisti:

3.1.                      UAB „Renagro“ naudai – 23 623,18 Eur (81 500 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 5304);

3.2.                      A. G. ir M. G. naudai – 5 507,24 Eur (19 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. vasario 8 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 459).

3.3.                      J. P. naudai – 5 347,82 Eur (18 450 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. lapkričio 18 d. žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7631);

3.4.                      J. P. naudai – 3 478,26 Eur (12 000 Lt), kuriuos ji gavo pagal 2013 m. spalio 17 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7028);

4.       taikyti restituciją ir įpareigoti J. P. ir M. P. grąžinti M. V. ir A. V. 5 700 Eur, kuriuos jie gavo pagal 2015 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį (registracijos Nr. 7057).

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimu tenkino pareiškėjo pareiškimo reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. lapkričio 16 d. sprendimo dalį, kuria panaikinti Kauno apskrities viršininko bei Tarnybos priimti sprendimai bei įsakymai atkurti nuosavybės teises
Z. O. T., paliko nepakeistą, o kitą sprendimo dalį panaikino ir šioje dalyje perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas, vykdydamas įpareigojimą patikslinti pareiškimą pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje nurodytas taisykles, 2019 m. sausio 11 d. pateikė patikslintą pareiškimą, patikslindamas pareiškimo pagrindą, suformuluodamas reikalavimus, iš esmės analogiškus pirminiame pareiškime pareikštiems reikalavimams
(1.6–1.12 p., 2–4 p.). Patikslintas pareiškimas priimtas 2019 m. sausio 14 d. teismo nutartimi.

Atsakovė Z. O. T. atsiliepime į pareiškėjo patikslintą pareiškimą su juo nesutiko, prašė, be kita ko, sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta baudžiamoji byla Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose ir įsiteisės teismo nuosprendis. Dėl pastarojo prašymo atsakovė pažymėjo, kad pareiškimas grindžiamas kaltinamojoje išvadoje nurodytais kaltinimais atsakovei ir analogiškomis bylomis, tačiau teismas dar nėra priėmęs nuosprendžio dėl atsakovei pareikštų kaltinimų, todėl egzistuoja jos nekaltumo prezumpcija.

2019 m. spalio 28 d. teismo posėdyje atsakovės Z. O. T. atstovė žodžiu pateikė analogišką prašymą, t. y. prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą. Tvirtino, kad atsakovė pati buvo apgauta, ji tiek baudžiamojoje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje neigė gavusi kokius nors pinigus iš kitų asmenų už išvadų ar žemės pardavimą, o kai kuriuose byloje esančiuose dokumentuose atsakovės parašai suklastoti. Negalima spręsti sandorių panaikinimo bei vindikacijos klausimų, kol baudžiamojoje byloje nebus nustatytos reikšmingos aplinkybės dėl Z. O. T. veiksmų, taip pat asmenų, dalyvavusių žemės perleidimo procese, veiksmų teisėtumo.

Pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovė nesutiko su prašymu sustabdyti bylos nagrinėjimą, manė, jog byla gali būti išnagrinėta pagal byloje surinktą medžiagą, ir prašė remtis pateiktu kaltinamuoju aktu.

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė nesutiko su prašymu stabdyti bylos nagrinėjimą.

Atsakovo UAB „Sevenways Group“ atstovė pritarė prašymui stabdyti bylos nagrinėjimą. Teigė, kad, išklausius G. Z. ir Z. O. T. paaiškinimus, kilo daug neaiškumų. Nagrinėjamojoje byloje svarbu, ar bus konstatuoti valstybės tarnautojo neteisėti veiksmai. Jeigu byla nebūtų stabdoma, būtina apklausti Z. O. T., kuri baudžiamojoje byloje yra kaltinamąja, nes tai turėtų reikšmės vertinant UAB „Renagro“ sąžiningumą įsigyjant žemės sklypą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Z. pritarė prašymui stabdyti bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog ginčo žemės sklypas yra areštuotas, valstybei gali būti grąžintas ir vėliau, o nuo baudžiamosios bylos baigties gali priklausyti ne tik ši byla, bet ir ginčo žemės sklypų savininkų ginamų teisių apimtis.

Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Kita linija“ atstovas pritarė prašymui stabdyti bylos nagrinėjimą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. spalio 28 d. nutartimi sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą iki Šiaulių apylinkės teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. I-40-409/2019 ir joje įsiteisės teismo galutinis procesinis sprendimas.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamojoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sandorių, sudarytų Z. O. T. bei vėlesnių žemės sklypų įgijėjų, panaikinimo ir aktų panaikinimo pasekmių taikymo, nustačius, jog sprendimai atkurti nuosavybės teises Z. O. T. buvo grindžiami nusikalstamais veiksmais gautais duomenimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartyje pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl neteisėtų administracinių aktų panaikinimo pasekmių, spręstina, ar savininko turtas turi būti išreikalautas taikant vindikacijos taisykles (vertinant aplinkybes, susijusias su žemės sklypų įgijėjų sąžiningumu), ar taikomos priemonės būtų proporcingos bei užtikrinančios teisingą interesų pusiausvyrą. Pareiškėjas patikslintame pareiškime savo poziciją dėl valstybės turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo (dabartinių žemės sklypų savininkų) bei restitucijos taikymo grindžia iš esmės ikiteisminio tyrimo medžiaga – kaltinamąja išvada bei ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų parodymais, kurių pagrindu daro išvadą, jog ginčo žemės sklypus įgiję asmenys neatitiko sąžiningų įgijėjų standartų ginčo sklypų įsigijimo procese. Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-40-409/2019, kurioje, be kitų asmenų, kaltinimai įvykdžius neteisėtus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo Z. O. T. procedūroje pareikšti ir Z. O. T. bei tuometiniam Akmenės žemėtvarkos skyriaus darbuotojui E. P.. Minėta baudžiamoji byla dar neišnagrinėta. Aplinkybė, ar valstybės tarnautojas nagrinėjamam ginčui aktualiame epizode yra įvykdęs nusikalstamus veiksmus (kas gali būti patvirtinta tik įsiteisėjusiu nuosprendžiu), gali būti reikšminga sprendžiant dėl vindikacijos taikymo nagrinėjamojoje byloje galimybės. Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad joje liudytojais, nukentėjusiaisiais apklausiami asmenys, kurie nagrinėjamojoje administracinėje byloje įtraukti atsakovais bei trečiaisiais suinteresuotais asmenimis, todėl šių asmenų parodymai (paaiškinimai), o taip pat ir veiksmai ginčijamų sandorių sudarymo procedūrose, t. y. baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės (galbūt patvirtinančios ar paneigiančios ginčo sandorių inicijavimo bei sudarymo procedūrose dalyvavusių asmenų ryšius bei turimą informaciją), sudarančios prielaidas spręsti apie dabartinių ginčo žemės sklypų savininkų sąžiningumą, skirtingose bylose negali būti vertinamos skirtingai.

Teismas akcentavo, kad pareiškėjas reikalauja priteisti iš atsakovės Z. O. T. atitinkamas pinigų sumas prašomų grąžinti žemės sklypų savininkų naudai, šias sumas nurodydamas kaip gautas pagal ginčijamus sandorius. Atsakovės atstovė teismo posėdyje pabrėžė, jog Z. O. T. neigia pagal ginčijamus sandorius gavusi kokias nors pinigų sumas. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. Z., kuris atstovavo Z. O. T. pagal šios išduotą įgaliojimą, sudarant prašomą panaikinti 2010 m. gegužės 18 d. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, teismo posėdyje paaiškino, jog jis Z. O. T. nėra matęs, o pagal minėtą sandorį gautus pinigus perdavė asmeniui pavarde Š., kuris jam ir pateikė visus dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrai užbaigti bei sandoriui Z. O. T. vardu sudaryti.

Teismas priėjo prie išvados, kad galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje turės įtaką sprendimo priėmimui nagrinėjamojoje administracinėje byloje, todėl administracinė byla stabdytina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 100 straipsnio 1 dalies
3 punkto pagrindu iki Šiaulių apylinkės teisme bus išnagrinėta baudžiamoji byla Nr. I-40-409/2019 ir joje įsiteisės teismo galutinis procesinis sprendimas.

III.

Pareiškėjas Generalinės prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį.

Pareiškėjo įsitikinimu, sprendžiant vindikacijos klausimą šioje byloje reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios atsakovų (įgijėjų) atitikimą sąžiningo įgijėjo standartams. Galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje tik patvirtintų arba paneigtų konkrečių asmenų kaltę padarius jiems inkriminuojamas veikas, tačiau neturėtų įtakos sprendžiant dėl vindikacijos taikymo nagrinėjamoje byloje. Visos aplinkybės, reikšmingos vindikacijos taikymo klausimo išsprendimui, gali būti nustatytos administracinėje byloje įvertinus pareiškėjo pateiktame kaltinamajame akte nurodytus duomenis, teismo posėdyje išklausius atsakovų paaiškinimų. Pareiškėjas atkreipia dėmesį taip pat į tai, kad teismas nenurodė, kokią įtaką tarnautojo E. P. kaltės klausimas gali turėti vindikacijos taikymui, juolab kad šis asmuo nėra proceso dalyvis šioje byloje. Pažymi, kad dabartinių žemės sklypų savininkų (įgijėjų) sąžiningumo klausimas nėra baudžiamosios bylos nagrinėjimo dalykas. Pareiškėjo nuomone, Z. O. T. neigimas gavus atlygį už parduotus žemės sklypus nėra reikšmingas sprendžiant dėl restitucijos taikymo, o byloje nėra ginčo, jog prašomas panaikinti pirkimo–pardavimo sutartis sudarė jos vardu įgalioti veikti asmenys (atsakovė turi teisę reikšti savarankiškus reikalavimus savo įgaliotiniams kitoje byloje). Pareiškėjas pastebi, kad baudžiamoji byla šiuo metu nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, galutinio sprendimo priėmimas gali užsitęsti, o tai prieštarauja proceso koncentruotumo principui bei siekiui, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ignalinos ir Visagino skyrius atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį tenkinti.

Tarnybos Ignalinos ir Visagino skyrius pritaria pareiškėjo argumentams, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas gali užsitęsti ir kad Z. O. T. neigimas gavus atlygį už parduotus ginčo žemės sklypus nėra reikšmingas sprendžiant dėl restitucijos / vindikacijos taikymo, taip pat kad administracinėje byloje pateikta pakankamai duomenų, leidžiančių spęsti restitucijos / vindikacijos taikymo klausimą.

Atsakovas UAB „Sevenways Group“ atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, priteisti bendrovei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

UAB „Sevenways Group“ tvirtina, kad aplinkybė, ar Z. O. T. padarė baudžiamojoje byloje jai inkriminuojamą veiką, yra esminė sprendžiant vindikacijos klausimą administracinėje byloje, be kita ko, išteisinamasis nuosprendis patvirtintų atsakovų (įgijėjų) atitikimą sąžiningo įgijėjo standartui. Mano, jog kaltinamajame akte nurodyti duomenys, atsakovų paaiškinimai teismo posėdyje nebūtų pakankami sprendimui priimti, kadangi ikiteisminiame tyrime surinkti duomenys gali būti patvirtinti tik įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, be to, baudžiamojoje byloje papildomai apklausus liudytojus, nukentėjusiuosius (ne visi jų yra nagrinėjamos administracinės bylos proceso dalyviai), gali paaiškėti naujos reikšmingos aplinkybės. Sprendžiant vindikacijos klausimą reikšmingas ir baudžiamojoje byloje priimtas procesinis sprendimas dėl E. P., kadangi išteisinamasis nuosprendis jo atžvilgiu taip pat patvirtintų žemės sklypų įgijėjų sąžiningumą.

Atsakovė Z. O. T. atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Z. O. T. pakartoja, kad, kol neužbaigta baudžiamoji byla, jos atžvilgiu egzistuoja nekaltumo prezumpcija, bei kad ji pareiškime nurodytų pinigų nėra gavusi. Pritaria teismo pozicijai, kad baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybes, sudarančios prielaidas spręsti apie dabartinių ginčo žemės sklypų savininkų sąžiningumą, skirtingose bylose negali būti vertinamos skirtingai. Be to, atsakovė teigia, kad pareiškėjo nurodytos sumos negali būti iš jos išieškotos kaip žalos atlyginimas, kadangi šiuo atveju nėra vienos iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti – nenustatyta Z. O. T. kaltė.

IV.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

Bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 100 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – kai negalima nagrinėti tos bylos, iki bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka (3 p.). Tokiu atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki įsiteisės teismo sprendimas, nuosprendis, nutarimas ar nutartis (ABTĮ 101 str. 2 p.).

Aiškindamas minėtas ABTĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog negalėjimas išnagrinėti administracinę bylą tol, kol nebus išnagrinėta kita byla, iš esmės reiškia, jog bylą nagrinėjančiam teismui yra reikalingi tam tikri faktai, kurie yra nustatinėjami kitoje byloje, ir tų faktų pats teismas negali nustatyti. Vien tai, kad bylos yra tarpusavyje susijusios, nesudaro pagrindo taikyti ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkto (iki
2016 m. liepos 1 d. galiojusios ABTĮ redakcijos 98 str. 1 d. 3 p.) nuostatas, jei administracinis teismas turi galimybę pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti ginčijamo akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS444-624/2012). Administracinės bylos nagrinėjimo sustabdymas ABTĮ pagal 100 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra galimas tik tuomet, kai tarp teisme nagrinėjamos administracinės bylos ir kitos bylos, nagrinėjamos civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka, egzistuoja prejudicinis ryšys. Toks ryšys yra tada, kai sprendimas vienoje byloje bus sprendimo kitoje byloje pagrindas. Tokiais atvejais vienoje byloje nustatyti faktai tampa prejudiciniais faktais kitoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-286/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-860/2011). Pažymėtina, kad nors kitoje byloje nustatyti faktai gali palengvinti įrodinėjimo procesą administracinėje byloje, tačiau tai savaime nesuponuoja išvados, jog negalima nagrinėti vienos bylos, kol nėra išnagrinėta kita teisme nagrinėjama byla
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-81/2012).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, panaikinus administracinius aktus dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, taikoma restitucija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. A-2165-575/2016, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-759-146/2016, 2017 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-138-261/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012, 2019 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. 3K-3-76-916/2019).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.80 straipsnyje nustatyta, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių (2 d.); restitucijos taisykles nustato Civilinio kodekso šeštosios knygos normos (3 d.); turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalaujamas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens, išskyrus Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus (4 d.). Pagal Civilinio kodekso 4.96 straipsnio, įtvirtinančio vindikacijos taisykles, 2 dalį, iš sąžiningo įgijėjo negali būti išreikalautas nekilnojamasis daiktas, išskyrus atvejus, kai savininkas tokį daiktą prarado dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo.

Daikto praradimas dėl kitų asmenų padaryto nusikaltimo sprendžiant dėl galimybės jį grąžinti savininkui yra reikšmingas ir dėl to, kad patvirtina savininko valios laisvai nuspręsti dėl disponavimo daiktu suvaržymą, kurio nebuvus jis daikto savo valia nebūtų perleidęs. Prie tokio suvaržymo priskirtina apgaulė, panaudota prieš savininką, kad paveikti jį įtikinant perleisti daiktą. Kadangi Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies paskirtis – savininko daiktinių teisių gynyba, tai daikto įgijimo nusikalstamu būdu yra aplinkybė, svarbi vertinant savininko pareigą tinkamai rūpintis jam priklausančiu daiktu, imtis protingų priemonių jam apsaugoti. Nustačius, kad savininkas daiktą prarado dėl kitų asmenų padarytos nusikalstamos veikos, paprastai jam negalima perkelti atsakomybės dėl daikto praradimo, priešingai nei savininko aplaidumo ir nerūpestingumo atvejais. Būtent tokios daikto praradimo aplinkybės – kitiems asmenims nusikalstamai,
t. y. grubiausiu būdu, pažeidžiant teisės normas – daro daikto praradimą išskirtinį iš kitų, todėl šiuo atveju daikto savininkas turi išskirtines teises į savo daiktinių teisių gynimą. Dėl to byloje sprendžiant vindikacijos klausimą ir nustačius, jog daiktą savininkas prarado dėl veikos, kuri pagal baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojama kaip nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies taikymui nėra svarbu, ar nustatytas tokią veiką padaręs asmuo, ar jis yra tinkamas subjektas baudžiamajai atsakomybei taikyti už padarytą veiką, ar baudžiamojoje byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, ar baudžiamoji byla sustabdyta, o svarbu, kad pakankamai patikimai nustatytos aplinkybės, kuriomis savininkas prarado savo daiktą – grubiai pažeidžiant jo teisę laisva valia disponuoti daiktu. Aiškinimas, kad tik teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą dėl nusikaltimo, lėmusio daikto praradimą, būtų galima remtis nusikaltimo padarymo faktu byloje dėl vindikacijos taikymo, prieštarautų CK 4.96 straipsnio 2 dalies paskirčiai – apginti savininko teises. Taip aiškinant, tais atvejais, kai yra pakankamai duomenų, patvirtinančių nusikalstamos veikos padarymą (pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos; yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip atitinkančią tam tikro nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius; nėra duomenų, keliančių abejonių dėl tokios veikos padarymo fakto; ir kt.), tačiau baudžiamosios bylos išnagrinėjimas teisme negalimas
(pvz., nenustačius tokią veiką padariusio asmens), Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalis taptų neveiksminga, o iš savininko būtų atimta iš esmės vienintelė galimybė atgauti daiktą, prarastą dėl kito asmens padaryto nusikaltimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad Civilinio kodekso 4.96 straipsnio
2 dalyje nustatytą kvalifikuojantį požymį – padaryto nusikaltimo faktą – nebūtina konstatuoti teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu. Kasacinis teismas pažymėjo, kad baudžiamojo proceso įstatymuose nustatyta pakankamai objektyvių pagrindų, kuriems esant baudžiamasis procesas apskritai negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nors nusikaltimas ir buvo padarytas (pvz., kaltininkui mirus; suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui; nusikaltimą padarius asmeniui, turinčiam imunitetą nuo baudžiamosios jurisdikcijos; asmeniui iki pavojingos veikos padarymo dar neturėjus tokio amžiaus, kuriam suėjus pagal įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė, ir kt.; Baudžiamojo proceso kodekso 3 str.). Be to, galimi objektyvūs pagrindai, dėl kurių ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje negali būti baigtas, pavyzdžiui, jei nežinia, kur yra kaltinamasis, jeigu kaltinamasis suserga psichine ar kita sunkia liga, jeigu nenustatomas trauktinas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jeigu iš užsienio valstybės neišduodamas kaltinamasis ir pan. Esminiai skirtingi baudžiamųjų ir civilinių įstatymų tikslai bei paskirtis lemia tai, jog ir civilinėje byloje gali būti konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas (nors vykdytame baudžiamajame procese ir nepriimamas nuosprendis), kuris tampa kvalifikuojančiu požymiu sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo ir jos ribų. Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojantis požymis – padaryto nusikaltimo faktas – gali būti konstatuotas nagrinėjant bylą civilinio proceso tvarka, nors ir vykdytame baudžiamajame procese nenustatytas konkretus nusikaltimą padaręs asmuo, ir tai negalės būti laikoma asmens nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu, nes joks asmuo teismo sprendimu neapkaltinamas nusikaltimo padarymu, o tik konstatuojamas nusikalstamos veikos faktas, kuris atskirais įstatymų nustatytais atvejais yra būtinas civilinių santykių teisiniam kvalifikavimui. Pripažinus, kad Civilinio kodekso 4.96 straipsnio
2 dalyje nustatytas kvalifikuojantis požymis turi būti konstatuotas tik apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, ir esant objektyviems, nutartyje nurodytiems pagrindams, dėl kurių ikiteisminis tyrimas ar jo pabaigimas negalimi ir dėl to nenustatomas ar neįvardijamas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, reikštų, kad esant šiems pagrindams savininkas niekada negalėtų apginti savo nuosavybės teisių civilinio proceso tvarka ir išsireikalauti turtą, prarastą be savo valios. Taigi nusikaltimo fakto konstatavimas galimas ir bylą nagrinėjant civilinio proceso tvarka, neįvardijant konkretaus, galbūt kalto dėl nusikaltimo padarymo asmens, jei šis klausimas dėl objektyvių priežasčių neišsprendžiamas vykdyto baudžiamojo proceso nustatyta tvarka priimant nuosprendį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje
Nr. 3K-3-154/2007). Anksčiau nurodytos nuostatos mutatis mutandis (pakeitus tai, kas keistina) taikytinos ir nagrinėjamose administracinėse bylose, t. y., aiškinant Civilinio kodekso
4.96 straipsnio 2 dalį, kvalifikuojančiu požymiu laikytinos nusikalstamos veikos, kurias galima konstatuoti administracinio ar civilinio proceso metu.

Spręsdamas dėl pagrindų sustabdyti bylos nagrinėjimą ar ją nagrinėti iš esmės, kai neišnagrinėta su aktualiu klausimu susijusi baudžiamoji byla, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad šį klausimą teismas turi vertinti kiekvienu atveju pagal konkrečias bylos aplinkybes. Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo atlikimas negali būti pagrindu sustabdyti bylos nagrinėjimą pagal Civilinio proceso kodekso 163 straipsnį, nustatantį privalomąjį bylos sustabdymą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai, priimti procesiniai sprendimai gali būti rašytiniai įrodymai civilinėje byloje, todėl atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo atlikimas gali būti pagrindas sustabdyti civilinę bylą pagal Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punktą, kai bylos sustabdymas dėl fakultatyvųjį sustabdymo pagrindą sudarančių aplinkybių yra paliktas teismo diskrecijai, t. y. teismas turi teisę, bet ne pareigą sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir konkrečiu atveju sprendžia, reikia ar ne stabdyti bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2014).

Civilinio proceso kodekso 164 straipsnio 4 punkte nustatytas fakultatyvusis bylos sustabdymo pagrindas – kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina – identiškas nurodytajam ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Taigi teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, kiekvienu atveju pagal konkrečias bylos aplinkybes turi spręsti dėl poreikio sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą iki bus išspręsta byla, nagrinėjama baudžiamąja tvarka.

Šiuo atveju Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje reikšmingi faktai – Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1198-672/2008, Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-339-409/2018 pagal 2018 m. sausio 5 d. pateiktą kaltinamąjį aktą – patvirtina, kad sprendimai atkurti nuosavybės teises Z. O. T. buvo grindžiami nusikalstamais veiksmais gautais duomenimis, ir yra pakankami padaryti išvadai administracinėje byloje, kad valstybės turtas – žemės sklypai – Z. O. T. buvo perduoti dėl kitų asmenų padarytų nusikaltimų (t. y. ne paties savininko valia) (nutarties 57 p.). Taigi, aktualios nusikalstamos veikos buvo konstatuotos kompetentingų institucijų baudžiamojo proceso tvarka, todėl, byloje nesant duomenų, paneigiančių nustatytą aplinkybę, kad dėl šių pagal įstatymą baudžiamų veikų valstybė prarado savo turtą, nėra pagrindo jomis nesiremti kaip reikšmingomis sprendžiant ginčą dėl daikto grąžinimo savininkui.

Nors baudžiamojoje byloje gali būti nustatytos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant nagrinėjamoje administracinėje byloje kylančius klausimus dėl ginčo sklypų įsigijimo aplinkybių vertinimo ir vindikacijos taikymo atveju – įgijėjui tenkančios naštos proporcingumo, tačiau šiame kontekste pastabėtina, jog baudžiamosios bylos Nr. I-40-409/2019 duomenys yra prieinami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO.

Baudžiamoji byla ir jos pabaiga šiuo atveju patvirtintų tik konkrečių asmenų kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, kas neleidžia daryti išvados, jog baudžiamosios bylos metu nustatyti faktai turės esminės teisinės reikšmės nagrinėjamam ginčui ir dėl to negalima nagrinėti šios administracinės bylos. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju administracinis teismas turi galimybes pats išspręsti bylai reikšmingus klausimus ir visapusiškai įvertinti galimybę taikyti restituciją.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl be pakankamo pagrindo sustabdė administracinės bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama. Kadangi šia nutartimi administracinės bylos nagrinėjimas nėra užbaigiamas, atsakovo UAB „Sevenways Group“ prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 28 d. nutartį panaikinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

        Ramūnas Gadliauskas

        Dalia Višinskienė