Administracinė byla Nr. I-1770-583/2015
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00961-2015-9
Procesinio sprendimo kategorija 4.5; 35.3; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. rugsėjo 10 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Gumuliauskienės ir Aušrelės Mažrimienės,
sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,
dalyvaujant pareiškėjui A.A.P.,
pareiškėjo atstovui P.M.,
atsakovo Kretingos rajono savivaldybės ir trečiojo suinteresuoto asmens Kretingos rajono savivaldybės administracijos atstovei Daivai Vaikėnienei,
trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Daliai Vaičikauskaitei,
2015 m. rugpjūčio 25 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.A.P. skundą atsakovui Kretingos rajono savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kretingos rajono savivaldybės administracijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas A.A.P. kreipėsi į teismą, prašydamas:
- panaikinti 2015-06-16 Kretingos rajono savivaldybės mero sprendimą Nr. (4.1.14)-D3-2528;
- įpareigoti Kretingos rajono savivaldybę patikslinti 2009-06-30 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, įtraukiant 5-III-6 kelią, kuris įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą, pateikiant Kretingos rajono savivaldybės tarybai patvirtinti;
- įpareigoti Kretingos rajono savivaldybės merą priimti naują sprendimą dėl kelio 5-III-6 įrengimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai – Vaineikiai iki pareiškėjo A.A.P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančio gyvenamojo namo bei ūkinių pastatų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei jame esantys pastatai. Paaiškina, jog Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, patvirtintu Klaipėdos apskrities viršininko 2000-02-17 įsakymu Nr. 355, privažiavimui iki pareiškėjo žemės sklypo yra suprojektuotas 5-III-6 kelias, kuris įtrauktas į neprivatizuojamų objektų sąrašą. Argumentuoja, kad negali privažiuoti nei prie žemės sklypo, nei prie ūkinių pastatų, kas apriboja teisę verstis ūkininkavimu, todėl 2015-05-21 prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą su reikalavimu priimti sprendimą dėl kelio 5-III-6 įrengimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai-Vaineikiai iki pareiškėjo žemės sklypo. Ginčijamu 2015-06-16 sprendimu Nr. (4.1.14)-D3-2528 atsakovas atsisakė įrengti kelią 5-III-6, nes jis nėra pažymėtas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, patvirtintoje 2009-06-30 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193. Vertina, kad kelias 5-III-6 yra viešasis, todėl turėtų būti įtrauktas į Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą. Be to, aplinkybę, jog pareiškėjas turi galimybę prie savo žemės sklypo privažiuoti keliu 5-III-6 patvirtino ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-11 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015. Tvirtina, kad ginčijamas administracinis aktas yra nemotyvuotas ir neatitinka kitų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Pabrėžia, kad neturi kito kelio privažiuoti prie savo gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir žemės sklypo, nes Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrius panaikino kelią 4-III-5.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas A.A.P. prašė skundą tenkinti. Pareiškėjo atstovas P.M. palaikė skundo reikalavimus remdamasis skunde išdėstytais argumentais.
Atsakovas Kretingos rajono savivaldybė atsiliepime prašo pareiškėjo skundą atmesti. Paaiškina, kad A.A.P. 2015-05-21 kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą dėl kelio 5-III-6 įrengimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai – Vaineikiai, prašymą motyvuodamas įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, kurioje konstatuota, jog pareiškėjas turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo kitu keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 5-III-6 ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6. Argumentuoja, jog 2009-06-30 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtintoje vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schemoje šis kelias nepažymėtas. Nurodo, kad rengiant Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, buvo vadovaujamasi tokiais kriterijais kaip keliai, jungiantys kitus viešuosius arba rajoninius kelius, keliai, jungiantys gyvenamąsias vietoves, keliai į sąvartynus, keliai į lankomus gamtos ir kultūros paveldo objektus, keliai į rekreacijos objektus, keliai, nutiesti prie gyvenamųjų vietovių, jei jie veda prie 3-jų ar daugiau sodybų, realiai naudojami keliai. Pabrėžia, kad dėl nurodytų priežasčių ginčo kelias nebuvo pažymėtas Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemoje, nebuvo inventorizuotas, todėl šio kelio įrengti savivaldybė neturi galimybės. Atkreipia dėmesį, jog A.A.P. nuosavybės teise pastatus įgijo 2012 metais pirkimo-pardavimo sutartimi ir nėra aišku, kodėl ankstesnis namų valdos savininkas nekėlė klausimo dėl ginčo kelio įtraukimo į Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo schemą. Teigia, kad pagal VĮ Registrų centro kadastro duomenis prie pareiškėjo žemės sklypo privažiavimo klausimas yra išspręstas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011-09-08 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-1252 nustatytais kelio servitutais – teise važiuoti transporto priemonėmis per K.K. ir J.B. nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, žemėtvarkos projektu suprojektuotas pravažiavimas tarp toliau esančių žemės ūkio paskirties sklypų iki pat pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo. Tvirtina, jog savivaldybei priskirtų funkcijų vykdymas yra neatsiejamas nuo finansinių išteklių, o ginčo atveju, kelias, kurį prašoma įrengti neatitinka kriterijų, pagal kuriuos skiriamos lėšos. Mano, jog pareiškėjo asmeninis interesas dėl kelio įrengimo, pažeistų visos Kretingos rajono bendruomenės interesą turėti tinkamai sutvarkytas, suremontuotas Kretingos rajono pagrindines gatves.
Atsakovo atstovė Daiva Vaikėnienė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime su pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinka. Paaiškina, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1999-04-04 sprendimais Nr. 5642, Nr. 5645, Nr. 5646, Nr. 5647 ir Nr. 5644 bendrosios dalinės nuosavybės teise P.V., J.V., E.P., P.V. ir A.J. atkūrė nuosavybės teises natūra į žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, jog pagal nuosavybės teisių atkūrimo bylos duomenis – grąžinamos natūra žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo 1998-10-01 aktą, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą ir žemės naudmenų plotų skaičiavimo lentelę, privažiuoti prie minėto žemės sklypo buvo suprojektuoti du privažiuojamieji keliai. Pažymi, kad A.A.P. 2,6 ha žemės sklypo dalį įsigijo 2012-10-04 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. JD-2145, 0,06 ha žemės sklypo dalį – 2012-10-01 dovanojimo sutartimi Nr. JD-2063. Argumentuoja, kad Klaipėdos apskrities viršininkas 1998-11-24 įsakymo Nr. 2009 „Dėl valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planų patvirtinimo Kretingos rajone ir Palangos miestui po 1995-06-01 priskirtoje teritorijoje“ 2 punkto 2 papunkčiu patvirtino valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės planus, kuriuose rengiant dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo buvo suprojektuotas 5-III-6 kelias. Nurodo, jog Klaipėdos apskrities viršininkas 2000-02-17 įsakymu Nr. 355 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kretingos rajone“ patvirtino Kretingos rajono Darbėnų seniūnijos Kašučių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą ir jame suformuotas žemės sklypų ribas, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas bei kelius. Teigia, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2008-11-26 įsakymu Nr. 4-8371-(1.3) „Dėl A.V., K.K., I.G., V.K.V., V.Š. privataus žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimo, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus“ 2 punktu patvirtintas 203 – kelio servitutas teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas) – plotas – 0,1140 ha (esamas privataus žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Pabrėžia, kad kelias 5-III-6 suprojektuotas taip, kad fiziniai ir juridiniai asmenys galėtų privažiuoti prie nekilnojamojo turto objektų, t.y. nuosavybės teise valdomų, naudojamų ar nuomojamų žemės sklypų, kam šiai dienai nurodytas kelias ir naudojamas.
Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Dalia Vaičikauskaitė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundo reikalavimų netenkinti. Pažymėjo, kad pareiškėjas gali privažiuoti prie savo žemės sklypo ne tik keliu 5-III-6, bet ir servitutiniu keliu.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Byloje kilo ginčas dėl 2015-06-16 Kretingos rajono savivaldybės mero sprendimo Nr. (4.1.14)-D3-2528 teisėtumo ir pagrįstumo. A.A.P., kreipdamasis į teismą, siekia, jog būtų įrengtas kelias 5-III-6 nuo pagrindinio kelio Darbėnai - Vaineikiai iki pareiškėjo žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A.A.P. nuo 2012-10-10 nuosavybės teise valdo 26000/47900 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 2012-10-03 pareiškėjui taip pat priklauso pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys minėtame žemės sklype. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-05-11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-265-261/2015, konstatavo, kad pareiškėjas A.A.P. turi galimybę privažiuoti prie jo valdomo žemės sklypo keliu, kuris 1999 m. žemės sklypo plane yra pažymėtas indeksu 5-III-6 ir kaimyninio žemės sklypo plane bei jo formavimo ir pertvarkymo projekte 6 metrų kelias pažymėtas ties sklypo riba, pažymėta posūkio taškais 5-6. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-11 nutartimi, 2015-05-21 prašymu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą, prašydamas priimti sprendimą dėl kelio 5-III-6 įrengimo nuo pagrindinio kelio Darbėnai-Vaineikiai iki pareiškėjo A.A.P. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčijamu 2015-06-16 sprendimu Nr. (4.1.14)-D3-2528 „Kelio 5-III-6 įrengimo nuo kelio Darbėnai-Vaineikiai“ Kretingos rajono savivaldybės meras atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, motyvuodamas tuo, jog kelias 5-III-6 nėra įtrauktas į 2009-06-30 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schemą.
Ginčo kelio 5-III-6 juridinį ir faktinį egzistavimą patvirtina, ne tik aukščiau nurodyta įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, bet ir bylos rašytiniai įrodymai, inter alia Klaipėdos apskrities Kretingos rajono Kašučių vietovės Valstybės išperkamos ir neprivatizuojamos žemės, miško ir vandens telkinių planas (t. I, b.l. 28-29) bei Neprivatizuojamu žemių (kelių) duomenys Kašučių kad. vietovėje (t. I, b.l. 30). Kaip atsiliepime į skundą nurodė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kelias 5-III-6 buvo suprojektuotas Klaipėdos apskrities viršininko 1998-11-24 įsakymo Nr. 2009 2 punkto 2 papunkčiu. Kadangi nei Kretingos rajono savivaldybė, nei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neginčija paties kelio buvimo fakto, todėl byloje sprendžiamas ginčas ne dėl paties kelio 5-III-6 kaip galimybės privažiuoti prie pareiškėjui priklausančio žemės sklypo ir pastatų, bet dėl jo įrengimo. Vertintina, jog pareiškėjas šioje byloje siekia, kad ginčo keliu rūpintųsi savivaldybė ir būtų užtikrinti jo interesai savivaldybės prižiūrimu keliu patekti į naudojamą žemės sklypą.
Lietuvos Respublikos automobilių kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus nustato Kelių įstatymas. Priimant Kelių įstatymą jo aiškinamajame rašte buvo akcentuota, kad šio įstatymo tikslas – nustatyti kelių plėtojimo, priežiūros ir naudojimosi jais teisinius pagrindus, buvo pabrėžta, kad Lietuvoje yra daug gyvenviečių kelių ir gatvių, keliai buvusių kolūkių ir tarybinių ūkių, įvairių žinybų ir kurie šiuo metu, galima sakyti, yra be šeimininkų, buvo pažymėta, kad Kelių įstatymas įteisins kelių priklausomybę pagal nuosavybės formas, kelių klasifikaciją ir nustatys kelių šakos valdymo, kelių priežiūros ir naudojimosi jais tvarką Lietuvoje (žr. 1994 m. birželio mėn. Kelių įstatymo aiškinamąjį raštą Nr. 21). Kelių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad keliai, atsižvelgiant į transporto priemonių eismo pralaidumą, socialinę ir ekonominę jų reikšmę, skirstomi į valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelius. Vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms, o vidaus keliai – valstybei, savivaldybėms, kitiems juridiniams ir (ar) fiziniams asmenims (Kelių įstatymo 4 str. 3 d.).
Kelių įstatymo 8 straipsnio 1 dalis numato, kad tokie keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Patys keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais (Kelių įstatymo 8 str. 2 d.). Nurodytas reguliavimas lemia tai, kad keliai suformuoti teisės aktų nustatyta tvarka yra numeruojami ir pavadinimai jiems suteikiami sudarant kelių sąrašus (Kelių įstatymo 6 str. 1 d.) ir tokius vietinės reikšmės kelių sąrašus tvirtina savivaldybių tarybos (Kelių įstatymo 6 str. 4 d.).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas nustato savarankišką Konstitucijos ir įstatymų priskirtą savivaldybių funkciją – vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, taisymą, tiesimą bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimą. Taigi pagal ginčo teisinį reglamentavimą minėta funkcija yra priskiriama išimtinai savivaldybės kompetencijai (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 44 p., Kelių įstatymo 6 str. 4 d.). Nors konkretūs kriterijai, kuriais remiantis, keliai įtraukiami į savivaldybės vietinės reikšmės sąrašus, teisės aktais nėra nustatyti, tačiau minėtų teisės aktų normų sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, jog šis klausimas yra priskirtas spręsti išimtinai savivaldybės tarybos diskrecijai ir turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į savivaldos tikslus, principus, savivaldybių ūkinės ir finansinės veiklos pagrindus, finansinius išteklius (Vietos savivaldos įstatymo 2 str., 3 str., 4 str.).
Kelių įstatymas nenumato imperatyvaus reguliavimo dėl atitinkamo kelių nutiesimo laikotarpio, kadangi tokių veiksmų atlikimas, be kita ko, yra susijęs su šiems veiksmams atlikti skirtomis finansinėmis lėšomis, su tam tikrų prioritetų įvertinimu. Konstitucijoje yra įtvirtintas savivaldybių savarankiškumo ir veiklos laisvės pagal Konstitucijoje ir įstatymuose apibrėžtą kompetenciją principas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) taip pat yra aiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybių veiklos savarankiškumo pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją bei savivaldybių ir valstybės interesų derinimo principai suponuoja tai, kad savivaldybių savarankiškumo laipsnis vykdant įvairias įstatymuose nustatytas funkcijas gali būti skirtingas. Kadangi visos savivaldybių funkcijos yra vykdomos pagal Konstitucijos ir įstatymų apibrėžtą kompetenciją, šiuo atžvilgiu jos visos yra priskirtos savivaldybėms vykdyti; nė viena jų nereiškia savivaldybių absoliutaus savarankiškumo atitinkamoje srityje. Pati savivaldos teisės prigimtis suponuoja tai, kad savivaldybės savo funkcijas turi vykdyti atsižvelgdamos į vietos sąlygas ir aplinkybes, tačiau visais atvejais jos privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų (žr. Konstitucinio Teismo 2002 m. gruodžio 24 d. nutarimą). Vadinasi, nors šioje srityje atsakovas turi tam tikrą diskreciją, tačiau ji nėra absoliuti, sprendinių vykdymas gali priklausyti nuo viešojo intereso didesnio buvimo, finansinių išteklių buvimo, juos gali lemti kitos objektyvios aplinkybės, tačiau ne išimtinai subjektyvus vertinimas ir (ar) delsimas.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog Kretingos rajono savivaldybės meras, įgyvendindamas jam suteiktą diskrecijos teisę elgėsi subjektyviai ar šališkai pareiškėjo atžvilgiu. Priešingai – ginčijamame 2015-06-16 sprendime Nr. (4.1.14.)-D3-2528 pabrėžiama, kokiais kriterijais vadovaujantis vietinės reikšmės keliai įtraukiami į Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, t.y. keliai, jungiantys kitus viešuosius arba rajoninius kelius; keliai, jungiantys gyvenamąsias vietoves; keliai į sąvartynus; keliai į lankomus gamtos ir kultūros paveldo objektus;, keliai į rekreacijos objektus; keliai nutiesti prie gyvenamųjų vietovių, jei jie veda prie 3-jų ar daugiau sodybų; realiai naudojami keliai. Iš ginčijamo akto turinio spręstina, jog buvo remtasi Kelių įstatymo nuostatomis ir Vietos savivaldos įstatyme įtvirtintais vietos savivaldos tikslais, principais, atsižvelgta į viešo ir privataus interesų pusiausvyrą, gyventojų poreikius. Kadangi 2015-06-16 sprendime Nr. (4.1.14.)-D3-2528 atsisakymo tenkinti prašymą faktinės aplinkybės išdėstytos, todėl toks administracinis aktas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus ir skunde nurodyti trūkumai nesudaro pagrindo jo panaikinimui.
Teisėjų kolegijos vertinimu, kriterijai, kuriais remiantis buvo rengiama ir 2009-06-30 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemos tvirtinimo“ patvirtinta vietinės reikšmės viešųjų kelių žemėtvarkos schema, yra objektyvūs, nepažeidžia Kretingos rajono savivaldybės gyventojų lygiateisiškumo principą. Kadangi kelias 5-III-6 neatitinka Kretingos rajono savivaldybės pasirinktų prioritetų, todėl darytina išvada, jog įstatyme nesant įtvirtintos pareigos ir nustatyto termino įrengti visus vietinės reikšmės kelius, Kretingos rajono savivaldybės meras 2015-06-06 sprendimu Nr. (4.1.14.)-D3-2528 pagrįstai (kaip neatitinkantį kriterijų) ir teisėtai (nepažeidžiant Kelių bei Vietos savivaldos įstatymų normų) atsisakė tenkinti pareiškėjo 2015-05-21 prašymą.
Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad kaip nors pareiškėjui būtų trukdoma naudotis keliu 5-III-6 ar kitokiu būdu ribojamos pareiškėjo teisės naudojantis ginčo keliu jo neįtraukus į sąrašą. Be to, pareiškėjas į jam priklausantį žemės sklypą turi galimybę pateikti ir kitu keliu – per K.K. ir J.B. nuosavybės teise priklausančius žemės ūkio paskirties žemės sklypus, kuriems nustatytas kelio servitutas (prijungta administracinė byla Nr. I-24-342/2014, t. I, b.l. 36-38, 40, 180).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir bylos rašytinių įrodymų visumą bei nenustačius jokių ginčijamo administracinio akto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo patikslinti 2009-06-30 Kretingos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-193 patvirtintą Kretingos rajono savivaldybės teritorijos vietinės reikšmės kelių tinklo išdėstymo žemėtvarkos schemą, įtraukiant 5-III-6 kelią, pagrindų, A.A.P. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A.A.P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui
Teisėjai Remigijus Arminas
Dalia Gumuliauskienė
Aušrelė Mažrimienė