Civilinė byla Nr. e2A-63-516/2026 |
Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00295-2023-5 |
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.5.1.1; 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.16.1; 2.6.17 |
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kelmės agrochemija“ ieškinį atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Agromena lt“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ priešieškinį ieškovei akcinei bendrovei „Kelmės agrochemija“ dėl nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Kelmės agrochemija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei (toliau – LUAB) „Agromena lt“, prašydama priteisti 604 195 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2010 m. sausio 4 d. tarp atsakovės ir ieškovės buvo sudaryta patalpų nuomos sutartis Nr. 2010/01/04 (toliau – ir Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei nekilnojamuosius daiktus (pastatus), esančius 4,3 ha teritorijoje (duomenys neskelbtini). Nuomos sutartimi išnuomotą Turtą atsakovė naudojo statybinei veiklai vykdyti. Turte buvo įsikūrusi atsakovės statybos bazė. Atsakovė įsipareigojo mokėti 14 000 Lt mėnesinį nuomos mokestį (Nuomos sutarties 3.2 papunktis) pagal nuomotojo reikalavimą. Nuomotojas pareikalavo sumokėti nuomos mokestį (Nuomos sutarties 3.4 papunktis) ir nuomininkui 2022 m. birželio 30 d. pateikė sąskaitą Nr. 04 už visą turto nuomos laikotarpį nuo Nuomos sutarties sudarymo dienos. Atsakovė neįvykdė Nuomos sutartyje įtvirtinto įsipareigojimo sumokėti nuomos mokestį.
3. Atsakovė pareiškė priešieškinį ieškovei AB „Kelmės agrochemija“, prašydama pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento tarp uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Agromena lt“ ir AB „Kelmės agrochemija“ 2010 m. sausio 4 d. sudarytą Nuomos sutartį ir jos pagrindu 2022 m. birželio 30 d. išrašytą 604 195 Eur sąskaitą Nr. 04, priteisti iš AB „Kelmės agrochemija“ bylinėjimosi išlaidas.
4. Nurodė, kad Nuomos sutartis neturi esminio sandorio požymio, t. y. šalių valios įgyti teises, kurias sukuria Nuomos sutartis, todėl darytina išvada, kad Nuomos sutartis yra apsimestinis sandoris, sukurtas siekiant pridengti tikrąjį tarp šalių sudarytą panaudos sandorį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.87 straipsnis). Ieškovė viešai patvirtino, kad tarp jos ir atsakovės buvo sudaryta ne Nuomos, o panaudos sutartis. Ieškovė valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui pateiktame 2014 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte aiškiai nurodė, kad tarp LUAB „Agromena lt“ ir AB „Kelmės agrochemija“ buvo sudaryta ne Nuomos, o panaudos sutartis. AB „Kelmės agrochemija“ į jai priklausantį turtą nebuvo ir nėra įtraukusi gautinų sumų iš LUAB „Agromena lt“ pagal Nuomos sutartį. Be to, pagal nuomos sutartį LUAB „Agromena lt“ įsipareigojo mokėti už komunalines paslaugas. Vis tik, komunalinius mokesčius pagal Nuomos sutartį iki 2014 m. mokėjo AB „Kelmės agrochemija“ ir tik nuo 2014 m. gegužės mėn. už juos atsiskaitydavo LUAB „Agromena lt“ pagal panaudos sutartį.
5. Nuomos sutartį pasirašė AB „Kelmės agrochemija“ vadovas P. R., kuris Nuomos sutarties sudarymo metu net nebuvo AB „Kelmės agrochemija“ vadovas. Laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. spalio 25 d. P. R. buvo AB „Kelmės agrochemija“ likvidatorius. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 4 d. Vadinasi, P. R. 2010 m. sausio 4 d. neturėjo įgaliojimų ir teisės veikti ieškovės vardu ir sudaryti Nuomos sutartį. Nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik praėjus daugiau nei 12 metų nuo jos pasirašymo dienos. Tai patvirtina, kad tikrasis šalių tikslas, sudarant Nuomos sutartį, buvo ne nuomos, o panaudos teisiniai santykiai bei siekis nuslėpti nuo trečiųjų asmenų informaciją apie tai, kam iš tikrųjų priklauso LUAB „Agromena lt“ naudojamas turtas. Net ir tuo atveju, jeigu tarp šalių buvo susiklostę nuomos teisiniai santykiai, jie baigėsi dar 2014 m. gegužės 1 d. Ieškovės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte už 2014 m. nurodyta, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. už bendrovės sunaudotą elektros energiją pagal panaudos sutartį apmoka UAB „R. AGROTECH“. Taigi nuo 2014 m. gegužės mėn. ieškovė nebuvo sudariusi jokios nuomos sutarties su atsakove.
6. Atsižvelgiant į tai, Nuomos sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, yra apsimestinis sandoris, sudarytas siekiant pridengti tarp šalių susiklosčiusius panaudos teisinius santykius. Atsakovė ieškovei priklausančiu turtu naudojosi neatlygintinai daugiau nei 12 metų. Vienintelę sąskaitą pagal Nuomos sutartį atsakovas išrašė ieškovei tik 2022 m. birželio 30 d., o tai tik įrodo, kad tikrasis Nuomos sutarties tikslas buvo ne atsakovės pelno siekimas iš nuomos pajamų, o ieškovei priklausančio turto perdavimas atsakovei naudotis neatlygintinai panaudos teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė ieškovei AB „Kelmės agrochemija“ iš atsakovės LUAB „Agromena lt“ 604 195 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
8. Teismas nustatė, kad 2010 m. sausio 4 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta Nuomos sutartis, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuomos sutarties 3.2 papunkčiu šalys susitarė, kad atsakovė už nuomojamą turtą mokės po 14 000 Lt per mėnesį, kurį sumokės pagal nuomotojo reikalavimą (Nuomos sutarties 3.3 papunktis).
9. Teismas nurodė, kad byloje nekilo ginčo, jog ieškovė atsakovei turtą perdavė ir kad juo naudojosi savo veikloje, tačiau atsakovė teigia, jog šalys buvo sudariusios ne nuomos, o panaudos sutartį, todėl Nuomos sutartį prašo pripažinti apsimestiniu sandoriu ir pripažinti niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento.
10. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, išklausęs bylos šalis ir liudytoją, nusprendė, kad atsakovė neįrodė, jog ginčo Nuomos sutartis yra apsimestinis sandoris. Nurodė, kad Nuomos sutartį pasirašę asmenys, t. y. P. R. ir byloje kaip liudytoja apklausta atsakovės vyr. buhalterė V. P. patvirtino, jog tikroji šalių valia buvo sudaryti nuomos, o ne panaudos sutartį. Nuomos sutartis buvo realiai vykdoma, t. y. atsakovė savo veikloje ne tik naudojosi išnuomotu turtu, bet, kaip numatyta Nuomos sutarties 3.4 papunktyje, mokėjo už elektrą ir kitus mokesčius. Be to, atsakovė yra perėmusi visus buhalterinius dokumentus, tačiau panaudos sutarties nepateikė. Trečia, teismo vertinimu, svarbus veiksnys yra tas, kad atskiriems juridiniams subjektams draudžiama perduoti neatlygintinai naudotis turtą. Teismas nustatė, kad atsakovė nuomotą turtą naudojo savo veikloje ir iš jo gavo pelną. Be to, pažymėjo, kad neatlygintinis sandoris, kuriuo ilgam laikui perduodamas naudotis didelės vertės turtas, prieštarautų ieškovės tikslui siekti pelno.
11. Teismo vertinimu, priešingos išvados neleidžia daryti atsakovės argumentai, kad 2014 m. ieškovės aiškinamajame rašte paminėta ne nuomos, o panaudos sutartis. Nurodė, kad teismo posėdžio metu tiek ieškovės atstovė, tiek liudytoja V. P. patvirtino, jog tai yra rašybos klaida, kurią padarė tuometinis direktorius, nes 2014 m. įmonėje nebuvo buhalterio, visus dokumentus rengė vadovas, kuris neturi tam tinkamo išsilavinimo.
12. Teismas, vadovaudamasis CK 6.53 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodė, kad ieškovė turėjo teisę pareikalauti sumokėti visą skolą už nuomą net ir praėjus 12 metų nuo sutarties sudarymo, juolab kad visą šį laikotarpį iki pareiškimo dėl teismo įsakymo pateikimo atsakovė nuomojosi ieškovės turtą. Teismo vertinimu, vien tai, kad kiekvieną mėnesį ieškovė nerašė sąskaitų, Nuomos sutarties nedaro negaliojančia, nes sutartyje šalys susitarė, jog nuomos mokestį atsakovė sumokės pareikalavus ieškovei. Tą ieškovė ir padarė 2022 m. birželio 30 d. išrašydama sąskaitą Nr. 04.
13. Teismo vertinimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad ieškovė ir atsakovė priklausė tam pačiam asmeniui, todėl visiškai normalu, jog pakankamai ilgą laiką nebuvo pareikalauta susimokėti nuomos mokesčio, tačiau tai nerodo, kad sandoris yra apsimestinis.
14. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė priešieškinį kaip nepagrįstą.
15. Teismas pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimams ieškovė prašė taikyti bendrąją 10 metų ieškinio senatį. Nurodė, kad nėra praėjęs 10 metų laikotarpis nuo to momento, kai atsakovės bankroto administratoriui buvo perduoti visi dokumentai ir jis galėjo patikrinti sandorius arba kitu būdu sužinojo apie ginčytinus sandorius. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad ieškovės argumentai dėl ieškinio senaties taikymo nagrinėjamoje byloje yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.
16. Teismas nusprendė, kad pripažinus Nuomos sutartį galiojančia ir nesant ginčo dėl nuomos mokesčio dydžio, ieškovei iš atsakovės priteistina 604 195 Eur skola.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
17. Atsakovė LUAB „Agromena lt“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, o netenkinus šio prašymo – Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
17.1. Tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad Nuomos sutartis faktiškai buvo sudaryta tarp susijusių juridinių asmenų, kuriems vadovavo tas pats asmuo P. R., o liudytoja V. P. UAB „Agromena lt“ atstovavo ne kaip vadovė, bet veikė kaip įgaliotas asmuo, kuris neturi valios sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Dėl to šiai liudytojai nebūtinai buvo žinomi tikrieji Nuomos sutarties šalių ketinimai.
17.2. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad Nuomos sutartis realiai buvo vykdoma. Byloje nebuvo ginčo, ar atsakovė naudojosi ieškovei priklausančiu turtu. Buvo sprendžiamas klausimas dėl to, kokie santykiai – nuomos ar panaudos – buvo faktiškai susiklostę. Tai, kad atsakovė naudojosi AB „Kelmės agrochemija“ turtu, niekaip negali pagrįsti to, kokiu pagrindu šiuo turtu buvo naudojamasi ir kad Nuomos sutartis nėra apsimestinė. Priešingai, Nuomos sutartis realiai nebuvo vykdoma. Pagrindinis ir būtinas nuomos sutarties požymis, kuris skiria nuomos sutartį nuo panaudos sutarties, yra jos atlygintinumas. Nors Nuomos sutartyje buvo numatytas 14 000 Lt mėnesinis nuomos mokestis, mokamas pagal nuomotojo (ieškovės) reikalavimą, tačiau sumokėti šį mokestį AB „Kelmės agrochemija“ pareikalavo tik praėjus daugiau nei 11 metų nuo Nuomos sutarties sudarymo, t. y. 2022 m. birželio 30 d.
17.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad komunalinių mokesčių mokėjimas pagrindžia, jog Nuomos sutartis buvo realiai vykdoma. Komunaliniai mokesčiai gali būti mokami tiek pagal nuomos, tiek pagal panaudos sutartį, ši aplinkybė niekaip negali pagrįsti, kokie santykiai buvo faktiškai susiklostę tarp šalių.
17.4. Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad AB „Kelmės agrochemija“ tariamo nuomos mokesčio pareikalavo tik po to, kai UAB „Agromena lt“ finansinė padėtis tapo itin sudėtinga ir šio mokesčio ieškovė pareikalavo už visą laikotarpį nuo Nuomos sutarties sudarymo. Darytina išvada, kad tarp šalių faktiškai buvo susiklostę panaudos, o ne nuomos teisiniai santykiai, o nuomos mokesčio pareikalavimas buvo nulemtas atgaline data sudarytos Nuomos sutarties ir siekiu LUAB „Agromena lt“ bankroto byloje turėti daugumą.
17.5. Į AB „Kelmės agrochemija“ buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos gautinos sumos iš UAB „Agromena lt“ pagal tariamai sudarytą ir neva realiai vykdomą Nuomos sutartį, kas patvirtina, kad Nuomos sutartis nebuvo vykdoma ir šalis siejo panaudos santykiai. Šios aplinkybės buvo įrodinėjamos, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.
17.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad AB „Kelmės agrochemija“ patvirtinimas Juridinių asmenų registrui apie panaudos sutarties sudarymą neva yra tik rašybos klaida. Ieškovė VĮ Registrų centrui pateiktos 2014 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte aiškiai nurodė, kad tarp jos ir UAB „Agromena lt“ buvo sudaryta ne Nuomos, o panaudos sutartis. P. R., turintis vadovavimo patirties, neabejotinai suprato, kad turi užtikrinti, jog jo vadovaujamų juridinių asmenų buhalterinė apskaita būtų tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų, o Juridinių asmenų registrui teikiami dokumentai būtų be klaidų. Šis vadovas neabejotinai suprato ir jo sudaromų bei teikiamų dokumentų prasmę. Be to, finansinės atskaitomybės dokumentai gali būti taisomi ir tikslinami, tačiau per daugiau nei dešimties metų laikotarpį ieškovė to nedarė.
17.7. Nuomos sutartį pasirašė AB „Kelmės agrochemija“ vadovas P. R., kuris Nuomos sutarties sudarymo metu net nebuvo AB „Kelmės agrochemija“ vadovas. Laikotarpiu nuo 1999 m. lapkričio 5 d. iki 2007 m. spalio 25 d. P. R. buvo AB „Kelmės agrochemija“ likvidatorius, o vadovu tapo nuo 2011 m. birželio 20 d. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2010 m. sausio 4 d. Nuomos sutartis galimai buvo sudaryta atgaline data. Be to, Nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre įregistruota tik praėjus daugiau nei 12 metų nuo Nuomos sutarties pasirašymo dienos, po to, kai buvo išrašyta sąskaita.
17.8. Ieškovė sąskaitą pagal Nuomos sutartį atsakovei pateikė 2022 m. birželio mėn., t. y. praėjus daugiau nei 11 metų nuo Nuomos sutarties pradžios. Įvertinus tai ir remiantis aplinkybe, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl skolos pareikšti yra 10 metų, akivaizdu, jog ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir neturi teisės reikalauti iš LUAB „Agromena lt“ tos skolos dalies, kuri susidarė prieš daugiau nei 11 metų. Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, tačiau teismas dėl šio reikalavimo nepasisakė ir jo neišsprendė, todėl skundžiamas sprendimas yra absoliučiai negaliojantis.
18. Ieškovė AB „Kelmės agrochemija“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydama Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
18.1. Apeliantė neįrodė Nuomos sutarties negaliojimo CK 1.87 straipsnio pagrindu. Nei priešieškinyje, nei apeliaciniame skunde nepaaiškinta, kodėl šalims reikėjo sudaryti nuomos sandorį, tariamai siekiant pridengti panaudos sandorį.
18.2. Liudytoja V. P. patvirtino, kad atsakovė sudarė nuomos sandorį ir jokių kitų ketinimų dėl sandorio neturėjo, taip pat paliudijo, kad visu Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu atsakovei buvo žinoma ir suprantama, kad ieškovę ir atsakovę sieja nuomos santykiai Nuomos sutarties pagrindu.
18.3. Nuomos sutartis buvo sudaryta susijusių asmenų. Sudarant sandorius tarp susijusių asmenų privalo būti taikomas ištiestos rankos principas, kuris apibrėžtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje. Neatlygintinis sandoris prieštarautų įstatymo normoms. Be to, neatlygintinis sandoris akivaizdžiai prieštarautų ieškovės tikslams – siekti pelno, nes visas ieškovės turtas būtų perduotas neatlygintinai, negaunant iš to jokio pelno.
18.4. Nuomotojas nuomos mokesčio nereikalavo ilgą laiką, tokiu būdu sudarydamas galimybę nuomininkui nuomos mokestį mokėti tuomet, kai nuomininkas gaus pakankamai pelno. Atsakovė buvo statybų srityje veikianti įmonė, kuriai nuolatos buvo reikalingos lėšos veiklai vykdyti. Bankroto byloje esančios atsakovės pelno nuostolių ataskaitos patvirtina, kad 2018-2020 m. atsakovė uždirbo vidutiniškai apie 15 000 Eur pelno per metus, o nuomos mokestis per metus sudarė 48 656 Eur. Tai, kad ieškovė pareikalavo sumokėti nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį, niekaip nepatvirtina, jog šalis siejo ne nuomos santykiai.
18.5. Atsakovė Nuomos sutarties negaliojimą iš esmės įrodinėjo vienintele aplinkybe – 2014 m. ieškovės aiškinamajame rašte paminėta panaudos sutartis. Tokia aplinkybė niekaip nepatvirtina Nuomos sutarties negaliojimo. Ši aplinkybė niekaip nepatvirtina tariamai apsimestinio sandorio tikslo ir motyvų. Tai, kad aiškinamajame rašte buvo padaryta klaida patvirtina ne tik ieškovės paaiškinimai, liudytojos parodymai, bet ir faktas, kad kituose atsakovės pateiktuose ieškovės dokumentuose už kitus aktualius laikotarpius panaudos sutartis nėra minima.
18.6. Nėra ginčo, kad ieškovė Nuomos sutartį vykdė – ieškovė perdavė atsakovei ir atsakovė nuomojosi Nuomos sutartyje nurodytą turtą bei jį naudojo savo veiklai ir iš šios veiklos gavo pajamas. Net ir tuo atveju, jei ieškovės atstovas būtų viršijęs savo įgaliojimus, ieškovė Nuomos sutartį patvirtino (CK 1.92 straipsnis).
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl byloje reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
20. Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Kelmės agrochemija“, atstovaujama P. R., ir atsakovė UAB „Agromena lt“ (ankstesnis pavadinimas P. R. individuali firma „AGROTECH“, nuo 2013 m. sausio 2 d. – UAB „R. AGROTECH“, o nuo 2022 m. rugsėjo 2 d. – UAB „Agromena lt“), pagal įgaliojimą atstovaujama buhalterės V. P., 2010 m. sausio 4 d. sudarė nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovei 4 126 kv. m nekilnojamąjį turtą – administracinį pastatą, dirbtuves, sandėlius, katilinę ir operatorines, esančius (duomenys neskelbtini), komercinei veiklai vykdyti (Nuomos sutarties 1.1, 1.2 papunkčiai). Remiantis Nuomos sutarties 2.3 papunkčiu, nuomos mokestis – 14 000 Lt (4 054,68 Eur) per mėnesį. Nuomininkė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti nuomotojai (ieškovei) nuomos mokestį pagal nuomotojos pareikalavimą (Nuomos sutarties 3.3 papunktis).
21. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė perdavė atsakovei Nuomos sutartyje nurodytą nekilnojamąjį turtą, kurį atsakovė naudojo savo veikloje.
22. Ieškovė AB „Kelmės agrochemija“ 2022 m. birželio 30 d. pateikė atsakovei 604 195 Eur sąskaitą faktūrą Nr. 04, reikalaudama sumokėti nuomos mokestį už visą laikotarpį nuo Nuomos sutarties pasirašymo – 2010 m. sausio 4 d. Paminėta sąskaita apmokėta nebuvo.
23. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 5 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Agromena lt“ bankroto (nemokumo) bylą, nemokumo administratore paskyrė UAB „VAPB“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. vasario 13 d.
24. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo tiek dėl Nuomos sutarties (ne)teisėtumo ir kokie sutartiniai teisiniai santykiai – nuomos ar panaudos – susiklostė tarp bylos šalių, tiek dėl atsakovės prievolės sumokėti ieškovei nuomos mokestį.
25. Apeliantė (atsakovė) LUAB „Agromena lt“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį dėl nuomos mokesčio priteisimo patenkinti, o jos priešieškinį dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti, visų pirma įrodinėja, kad Nuomos sutartis – apsimestinis sandoris ir kad tikroji šalių valia buvo sudaryti panaudos sutartį, todėl prašo Nuomos sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu. Be to, apeliantės teigimu, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą ir neturi teisės reikalauti iš atsakovės skolos dalies, kuri susidarė prieš daugiau nei 11 metų.
Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu ir tarp šalių susiklosčiusių sutartinių teisinių santykių kvalifikavimo
26. Sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandoris yra asmens vidinės valios išorinė išraiška. Tai reiškia ir tai, kad sandoris yra asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2025 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-403/2025, 50 punktas).
27. CK 1.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos apsimestinio sandorio negaliojimo teisinės pasekmės – jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Dėl to, sprendžiant, ar sandoris yra apsimestinis, būtina nustatyti, kokia buvo tikroji ginčijamą sandorį sudariusių šalių valia. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013; 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-248/2018, 31 punktas; 2025 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-403/2025, 51 punktas).
28. Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Ginčijant sandorį kaip apsimestinį, būtina įrodyti, kad šalys, sudarydamos šį sandorį, siekė sukurti ne tuos teisinius padarinius, kuriuos atspindi išoriškai matomas jų sudarytas sandoris, bet kitus, dengiamuoju sandoriu sukurtus ir išoriškai nematomus (paslėptus) padarinius. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2011; 2018 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-916-2018, 29 punktas; 2024 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-1075/2024, 36 punktas).
29. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018, 23 punktas; 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 30 ir 31 punktai; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 29 punktas).
30. Sprendžiant dėl sudaryto sandorio apsimestinumo ir atitinkamai dėl jo sukeliamų teisinių padarinių, reikia įrodyti tokio sandorio sudarymo motyvus, t. y. pagrįsti tokio sandorio tikslą, ko realiai buvo siekiama sudarant apsimestinį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-684/2021, 31, 33 punktai).
31. Nagrinėjamoje byloje apeliantė Nuomos sutarties apsimestinumą iš esmės grindė tuo, kad sandoris buvo sudarytas susijusių asmenų, kuriems vadovavo tas pats asmuo P. R., Nuomos sutartis realiai nebuvo vykdoma, nes nuo sutarties pasirašymo nuomos mokestis nebuvo mokamas, be to, ieškovė 2014 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte buvo nurodžiusi, jog sudaryta panaudos sutartis.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, nenustatė, kad šalių pasirašyta Nuomos sutartis buvo apsimestinė ir kad tokia sutartimi buvo pridengiamas kitas – nekilnojamojo turto panaudos sandoris.
33. Visų pirma, Nuomos sutartį pasirašę asmenys, t. y. tiek ieškovė, kuri buvo atstovaujama P. R., tiek pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta atsakovės buvusi buhalterė V. P., kuri, pasirašant Nuomos sutartį atsakovės vardu, veikė pagal įgaliojimą, patvirtino, kad tikroji šalių valia buvo sudaryti ne panaudos sutartį, kaip įrodinėja apeliantė, o Nuomos sutartį ir kad per visą sutarties galiojimo laikotarpį šalims buvo žinoma ir suprantama, jog jas sieja nuomos sutartiniai teisiniai santykiai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pats Nuomos sutarties tekstas (turinys) bei šios sutarties vykdymas, atsižvelgiant į Nuomos sutarties sąlygas, nepatvirtina apeliantės keliamų abejonių, kad tikroji šalių valia ir tikslas neva buvo sudaryti panaudos sutartį.
34. Pažymėtina, kad, remiantis CK 6.477 straipsnio 1 dalimi, 6.629 straipsnio 1 dalimi, tiek nuomos, tiek panaudos sutartimi daiktas yra perduodamas kitai šaliai laikinai valdyti ir naudotis. Sutiktina su apeliante, kad esminis šių sutarčių skirtumas – atlygintinumas. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis), tuo tarpu pagal panaudos sutartį viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės (CK 6.629 straipsnio 1 dalis).
35. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju apeliantė neįrodė, kad Nuomos sutartis realiai nebuvo vykdoma ir kad nekilnojamasis turtas atsakovei buvo perduotas naudotis neatlygintinai.
36. Šalių pasirašytoje Nuomos sutartyje buvo nurodytas konkretus atsakovei išnuomojamas nekilnojamasis turtas (Nuomos sutarties 1.1 papunktis), šalys aptarė tiek nuomos mokestį (Nuomos sutarties 3.1 papunktis), tiek nuomos mokesčio mokėjimo tvarką (Nuomos sutarties 3.3 papunktis). Kaip jau buvo minėta, tarp šalių nekilo ginčo, kad po Nuomos sutarties pasirašymo nekilnojamasis turtas buvo perduotas atsakovei. Atsakovė jai perduotą turtą naudojo savo komercinei (statybinei) veiklai vykdyti ir pelnui iš vykdomos veiklos gauti. Priešingai nei įrodinėja apeliantė, tai, kad ieškovė kas mėnesį neišrašinėjo atsakovei sąskaitų faktūrų ir gana ilgą laiką nereikalavo nuomos mokesčio, savaime nepatvirtina Nuomos sandorio apsimestinumo ir kad tikroji šalių valia buvo sudaryti panaudos sutartį. Pažymėtina, kad pačioje Nuomos sutartyje nebuvo nustatyti konkretūs nuomos mokesčio mokėjimo terminai. Atsakovės pareiga sumokėti nuomos mokestį, remiantis Nuomos sutarties 3.3 papunkčiu, buvo apibrėžta pareikalavimo momentu. Tą ieškovė ir padarė, 2022 m. birželio 30 d. išrašydama bei pateikdama atsakovei apmokėti sąskaitą faktūrą už visą laikotarpį nuo Nuomos sutarties pasirašymo 2010 m. sausio 4 d. Be to, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad per beveik visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį tiek ieškovei, tiek atsakovei vadovavo tas pats asmuo – P. R., kuris, be kita ko, buvo dar ir abiejų įmonių akcininkas, laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nuomos mokesčio iš atsakovės gana ilgą laiką galėjo būti nereikalaujama dar ir dėl pastarosios aplinkybės. To neneigia ir pati ieškovė, atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškinusi, kad atsakovė – statybų srityje veikusi įmonė, kuriai nuolat buvo reikalingos lėšos veiklai vykdyti, dėl to nuomos mokesčio ilgą laiką nebuvo reikalaujama, siekiant sudaryti galimybę nuomininkei nuomos mokestį mokėti tuomet, kai gaus pakankamai pelno.
37. Apeliantės teigimu, Nuomos sutarties pasirašymo metu ieškovei atstovavęs P. R. neturėjo įgaliojimų ir teisės veikti AB „Kelmės agrochemija“ vardu, nes tuo metu nebuvo įmonės vadovu. Bylos duomenys – išrašas iš Juridinių asmenų registro – patvirtina, kad P. R. ieškovės vadovu tapo nuo 2011 m. lapkričio 23 d. Priešingų įrodymų, patvirtinančių, kad P. R. turėjo teisę sudaryti ar buvo įgaliotas atstovauti AB „Kelmės agrochemija“, 2010 m. sausio 4 d. pasirašant Nuomos sutartį, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui pateikta nebuvo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su apeliante, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu P. R., nebūdamas AB „Kelmės agrochemija“ direktoriumi, negalėjo sudaryti nuomos sandorio bendrovės vardu. Kita vertus, remiantis CK 2.133 straipsnio, reglamentuojančio per atstovą sudaryto sandorio pasekmes, 6 dalimi, jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina.
38. Kasacinio teismo konstatuota, kad patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti arba nebuvo įgaliotas, yra atstovaujamojo teisė. Svarbu, kad atstovaujamasis išreikštų aiškią savo tikrąją valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Galimybė patvirtinti sandorį, kurio atstovas neturėjo teisės sudaryti, yra atstovaujamojo teisė, kuria jis gali naudotis manydamas, kad ginčytinas sandoris jam yra priimtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-701/2019, 48 punktas).
39. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė išreiškė aiškią valią patvirtinti ir patvirtino šalių sudarytą Nuomos sutartį. Pažymėtina, kad per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį sutartis nebuvo ginčijama tuo pagrindu, kad ji sudaryta įgaliojimus viršijusio asmens (CK 1.92 straipsnis), Nuomos sutartis buvo vykdoma, o Nuomos sutartį ieškovės vardu pasirašęs P. R., kuris AB „Kelmės agrochemija“ vadovu tapo nuo 2011 m. lapkričio 23 d., Nuomos sutarties vykdymo metu tuo pačiu buvo ir nuomininkės (atsakovės) vadovas. Taigi, nepaisant to, kad Nuomos sutarties pasirašymo metu ieškovei atstovavęs P. R. viršijo įgaliojimus, ši apeliantės nurodyta aplinkybė nedaro ginčijamo nuomos sandorio negaliojančiu, tuo labiau kad sandoris, kaip minėta, ieškovės (atstovaujamosios) buvo patvirtintas.
40. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuomos sandorio apsimestinumo nepatvirtina ir apeliantės nurodoma aplinkybė, kad 2014 m. atsakovės finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte buvo nurodyta, jog komunalinius mokesčius panaudos sutarties pagrindu moka atsakovė. Visų pirma, apeliantė nepaneigė ieškovės paaiškinimų, kad tai buvo tik rašybos klaida, kurią padarė tuometinis AB „Kelmės agrochemija“ direktorius. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad toks aiškinamajame rašte buvęs įrašas per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį (daugiau nei 11 metų) buvo padarytas tik vieną kartą. Taigi vien atsakovės 2014 m. finansinės atskaitomybės aiškinamajame rašte buvęs įrašas neįrodo sandorio apsimestinumo.
41. Priešingai nei teigia apeliantė, sandorio apsimestinumo neįrodo ir tai, kad Nuomos sutartis buvo sudaryta susijusių juridinių asmenų, kuriems vadovavo tas pats asmuo – P. R.. Atkreiptinas dėmesys, kad praktikoje nereti atvejai, kai sandoriai yra sudaromi ir vykdomi susijusių asmenų, tačiau vien ši aplinkybė, nesant kitų įrodymų, savaime nepatvirtina sandorio neteisėtumo, nagrinėjamu atveju – kad Nuomos sutartis buvo apsimestinė, sudaryta kitam sandoriui pridengti. Pažymėtina, kad pati apeliantė, teigdama, jog Nuomos sutartis yra apsimestinis sandoris ir kad tikroji šalių valia buvo sudaryti panaudos sutartį, nepagrindė apsimestinio sandorio sudarymo tikslo ir motyvo, t. y. kodėl šalims reikėjo sudaryti Nuomos sandorį, siekiant neva pridengti panaudos sandorį.
42. Pasisakydama dėl apeliantės argumento, kad Nuomos sutarties apsimiestinumą patvirtina tai, jog ji Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota tik praėjus daugiau nei 12 metų nuo jos pasirašymo dienos, teisėjų kolegija pažymi, kad panaudos sutartis, kurią buvus sudaryta įrodinėja atsakovė, Nekilnojamojo turto registre apskritai nebuvo įregistruota, todėl šis faktas (sutarties neįregistravimas ilgą laiką) nepatvirtina apeliantės įrodinėjamos faktinės aplinkybės.
43. Apeliantė kvestionuoja liudytojos V. P. galimybę žinoti tikruosius Nuomos sutarties šalių ketinimus bei tikrąją jų valią sudarant nuomos sutartį nurodydama tai, kad ji UAB „Agromena lt“ atstovavo ne kaip vadovė, bet veikė kaip įgaliotas asmuo, kuris neturi valios sudaryti vienokį ar kitokį sandorį. Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nors priešieškinis pareikštas atsakovės vardu ir interesais, jį pareiškė atsakovei atstovaujanti nemokumo administratorė, kuri Nuomos sutarties sudarymo metu apskritai jokių sąsajų su sandorio šalimis neturėjo, todėl negali žinoti tikrosios šalių valios ir tikrųjų ketinimų.
44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovės priešieškinį dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.87 straipsnio pagrindu, apeliantei neįrodžius sandorio apsimestinumo, t. y. kad tikroji šalių valia buvo sudaryti ne Nuomos, o panaudos sutartį.
Dėl skolos pagal Nuomos sutartį priteisimo
45. Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). CK 6.53 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti. Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis).
46. Kaip jau buvo minėta, Nuomos sutartimi šalys sulygo dėl 14 000 Lt (4 054,68 Eur) mėnesinio nuomos mokesčio (Nuomos sutarties 2.3 papunktis), kurį atsakovė (nuomininkė) įsipareigojo sumokėti pagal ieškovės (nuomotojos) pareikalavimą (Nuomos sutarties 3.3 papunktis). Ieškovė 2022 m. birželio 30 d. pateikė atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. 04, reikalaudama sumokėti 604 195 Eur nuomos mokestį, susidariusį nuo 2010 m. sausio 4 d. Byloje nekilo ginčo, kad nuomos mokesčio pagal Nuomos sutartį atsakovė nėra sumokėjusi.
47. Įvertinusi paminėtas aplinkybes ir tai, kad byloje nekilo ginčo dėl mokėtino nuomos mokesčio dydžio pagal Nuomos sutartį, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį dėl 604 195 Eur skolos (nesumokėto nuomos mokesčio) priteisimo.
Dėl ieškinio senaties
48. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo ir dėl ieškinio senaties taikymo. Apeliantės teigimu, ieškovė sąskaitą pagal Nuomos sutartį atsakovei pateikė tik 2022 m. birželio mėn., t. y. praleido dešimties metų ieškinio senaties terminą, todėl neturi teisės reikalauti iš atsakovės tos skolos dalies, kuri susidarė prieš daugiau nei 11 metų.
49. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis).
50. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimui dėl skolos (nuomos mokesčio) priteisimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.
51. Sprendžiant, ar ieškinio senaties terminas nėra praleistas, pirmiausia būtina nustatyti jo eigos pradžią. CK 1.127 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kitaip tariant, ieškinio senaties termino eigos pradžia apibrėžiama ne objektyviu (teisės pažeidimo), o subjektyviu momentu (kada asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisės pažeidimą), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistas teises tik žinodamas, kad šios yra pažeistos; teisės pažeidimo ir sužinojimo apie jį momentas gali sutapti, bet gali ir nesutapti, t. y. asmuo apie tai gali sužinoti vėliau, tačiau pastarąją aplinkybę jis turi įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-403/2022, 34 punktas; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-469/2023, 22 punktas).
52. Nagrinėjamu atveju apeliantė nepagrįstai ieškinio senaties terminą reikalavimui dėl skolos (nuomos mokesčio) priteisimo sieja su reikalavimo teisės, t. y. sąskaitos faktūros po daugiau nei 11 metų nuo Nuomos sutarties pasirašymo pateikimu atsakovei. Visų pirma pažymėtina tai, kad atsakovės prievolė sumokėti nuomos mokestį, remiantis Nuomos sutarties 3.3 papunkčiu, buvo apibrėžta pareikalavimo momentu – nuomininkė (atsakovė) įsipareigojo sumokėti nuomotojai (ieškovei) nuomos mokesti pagal nuomotojos reikalavimą. Remiantis CK 6.53 straipsnio 1 dalimi, jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas arba apibrėžtas reikalavimo ją įvykdyti momentu, tai kreditorius turi teisę bet kada pareikalauti ją įvykdyti, o skolininkas turi teisę bet kada ją įvykdyti.
53. Nagrinėjamu atveju reikalavimą sumokėti nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį ieškovė pareiškė 2022 m. birželio 30 d., pateikdama atsakovei sąskaitą faktūrą Nr. 04.
54. CK 1.127 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui (CK 1.127 straipsnio 2 dalis). Jeigu prievolės įvykdymo terminas nenustatytas (kaip kad nagrinėjamu atveju), ieškinio senaties terminas prasideda nuo reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimo momento (CK 1.127 straipsnio 3 dalis).
55. Remdamasi aptartu teisiniu reglamentavimu bei nurodyta teismų praktika, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės sužinojimas apie savo teisių pažeidimą šiuo atveju sietinas su objektyviu teisių pažeidimo suvokimu. Kadangi prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti (CK 6.53 straipsnio 2 dalis), šiuo atveju ieškinio senatis prasidėjo praėjus septynioms dienoms po pareikalavimo (t. y. 2022 m. liepos 8 d.), nes skolininkė (atsakovė) 2022 m. birželio 30 d. ieškovei pareikalavus sumokėti nuomos mokestį, to nepadarė.
56. Nustačius, kad ieškinio senatis prasidėjo 2022 m. liepos 8 d., akivaizdu, kad CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatyto dešimties metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl skolos priteisimo ieškovė nepraleido.
57. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės skundo argumentus dėl neva praleisto ieškinio senaties termino.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
58. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu reglamentuojančią CK 1.87 straipsnio normą bei kasacinio teismo praktiką, todėl atmetęs atsakovės priešieškinį dėl Nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia bei patenkinęs ieškovės ieškinį dėl skolos (nesumokėto nuomos mokesčio) priteisimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra teisinio pagrindo.
59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
60. Apeliantės LUAB „Agromena lt“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
61. Ieškovė AB „Kelmės agrochemija“ prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Byloje esantys duomenys (2025 m. gruodžio 31 d. sąskaita faktūra ir 2026 m. sausio 5 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas) patvirtina, kad ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos sudarė 1 742,40 Eur.
62. Pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas valstybės įmonės Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
63. Atsižvelgiat į tai, kad ieškovės AB „Kelmės agrochemija“ išlaidos už advokato pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, buvo patirtos 2026 m. sausio mėn. (apmokėta sąskaita faktūra), remiantis Rekomendacijų 7 punktu, taikytinas 2025 m. III ketvirčio vidutinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 427,60 Eur. Rekomendacijų 8.11 papunktis nustato, kad už atsiliepimą į apeliacinį skundą taikytinas 1,3 koeficientas, todėl maksimali priteistina suma sudarytų 3 155,88 Eur (1,3 x 2 427,60 Eur). Ieškovės prašomos priteisti 1 742,40 Eur advokato pagalbos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteisiamos iš atsakovės LUAB „Agromena lt“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kelmės agrochemija“ (juridinio asmens kodas 162534478) iš atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Agromena lt“ (juridinio asmens kodas 162402010) 1 742,40 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 40 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Rasa Gudžiūnienė
Laima Ribokaitė
Antanas Rudzinskas