Baudžiamoji byla Nr. 2K-71/2006
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.10.1. (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2006 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Jono Prapiesčio, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,
sekretoriaujant D. Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui,
gynėjui advokatui I. Brazlauskui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo F. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalis ir panaikintas BK 75 straipsnio taikymas.
Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 15 d. nuosprendžiu F. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams keturiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1, 3 dalis, bausmės vykdymas F. G. atidėtas dvejų metų laikotarpiui, įpareigojant F. G. per bausmės vykdymo laiką be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir iki 2005 m. gegužės 1 d. atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
F. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. lapkričio 17 d., nakties metu, Ukmergės mieste, slapta pagrobė prie namo stovėjusį automobilį „Citroen Berlingo“ priklausantį S. V., taip jam padarė 12 000 Lt turtinę žalą.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal Ukmergės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, 2005 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu pakeitė Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 15 d. nuosprendžio dalį dėl bausmės vykdymo atidėjimo, nurodydamas, kad nepagrįstai buvo pritaikytos BK 75 straipsnio nuostatos, nes nebuvo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo.
Kasaciniu skundu F. G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir palikti galioti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2005 m. vasario 15 d. nuosprendį. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir bausmė paskirta neteisingai. Kasaciniame skunde teigiama, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turėjo atsižvelgti į tai, kad ankstesni jo nusikaltimai padaryti jam būnant nepilnamečiui, po paskutinės nusikalstamos veikos padarymo jis stengėsi atlyginti nukentėjusiajam turtinę žalą ir dalį jos atlygino. Taip pat teigiama, kad buvo pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, padėjo ją atskleisti, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nusikaltimą padarė dėl jauno amžiaus neįvertinęs nusikalstamos veikos pavojingumo.
Nuteistojo F. G. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio netaikymo
BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo, atidėjimo, turi atsižvelgti į visas bylos aplinkybes. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, nepakankamai motyvavo BK 75 straipsnio taikymo, tuo tarpu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 21 d. nuosprendyje motyvuotai konstatavo, kad BK 75 straipsnio taikymas šiuo atveju nepagrįstas. Nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino F. G. asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad jis buvo jau keturis kartus teistas, teistumai neišnykę, bausmės vykdymas vieną kartą jau buvo atidėtas ir todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas negali būti vien ta aplinkybė, kad nuteisus F. G. realia laisvės atėmimo bausme bus ilgai neatlyginta nukentėjusiajam padaryta turtinė žala.
Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą palikdamas paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Asmuo už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, yra baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai skirdami F. G. vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę nepažeidė BK 61 straipsnio 4 dalies nuostatos. Naikinti apeliacinės instancijos nuosprendį kasacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo F. G. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Jonas Prapiestis
Alvydas Pikelis
Josifas Tomaševičius