Civilinė byla Nr. e2VP-2143-476/2017

Teisminio proceso Nr. 2-36-3-01858-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.14.8.2

(S)

RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. lapkričio 16 d.

Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo skolininkui V. Š., suinteresuotiems asmenims A. Š., antstolei D. P. dėl skolininko turto dalies nustatymo priėmimo klausimą,

nustatė:

pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkui V. Š. priklauso ½  dalis turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ½ dalis jo sutuoktinės A. Š. visų gaunamų pajamų iš darbinės ar intelektinės veiklos , pašalpos bei kitos išmokos.

Prašyme nurodoma, kad antstolės D. P. kontoroje yra vykdomoji byla Nr. 0066/16/00705 dėl 86,00 Eur skolos išieškotojo VMI naudai pagal 2016-05-03 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. (23.31-08)483-40446.

Pareiškimą atsisakytina priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Gavęs šį skolininko sutikimą, antstolis, priėmęs sprendimą nukreipti išieškojimą į areštuotą turtą, patvarkymu visiems patvarkymo priėmimo dieną vykdomuosius dokumentus pateikusiems vykdyti išieškotojams pasiūlo per dvidešimt dienų nuo patvarkymo priėmimo dienos pateikti antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Jeigu nė vienas išieškotojas per šį terminą nepateikia antstoliui šioje dalyje nurodyto prieštaravimo, antstolis patvarkymu pasiūlo skolininkui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams per trisdešimt dienų pateikti antstoliui notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo. Šis terminas skaičiuojamas nuo antstolio patvarkymo, kuriuo nustatytas bendraturčių susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo pateikimo terminas, priėmimo dienos ir motyvuotu antstolio patvarkymu gali būti pratęstas ne daugiau kaip trisdešimt dienų. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 4 dalis), kadangi priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas.

Viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius CPK 667 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas ir nesant sutarimo dėl turto dalies nustatymo, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015).

Byloje nustatyta, jog antstolė, priėmusi vykdomąjį dokumentą, pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka. Teismas turi patikrinti, ar antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus nepadarė klaidos nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan. Esant tokioms aplinkybėms, teismas spręsdamas tokio prašymo pagrįstumą iš esmės atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę.

CPK numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog vykdomąjį raštą priėmusios antstolės D. P. kontora yra (duomenys neskelbtinis). Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į ankščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, kad visi prašymai (pareiškimai), susiję su vykdymo procesu, įskaitant ir pareiškimą pareikštą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo yra teismingi tam teismui, kuris kontroliuoja antstolio vykdančio vykdomąjį dokumentą procesinę veiklą, šiuo atveju Radviliškio rajono apylinkės teismui (CPK 594 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos, dėl pareiškimų pareikštų dėl skolininko turto dalies (tiek kilnojamo tiek nekilnojamo turto ar piniginių lėšų), esančio bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo vykdymo procese laikomasi ir aukštesnės instancijos teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2S-775-460/2016, Nr. 2S-497-826/2015, e2S-215-730/2016, Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4701-223/2013, Šiaulių apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-514-357/2017, 2VP-816-569/2017, Vilniaus apygardos teismo nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 2S-138-258/2017; e2S‑146‑258/2017; Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1152-773/2016).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškimą atsisakytina priimti kaip neteismingą Raseinių rajono apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290-291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl turto dalies nustatymo kaip neteismingą Raseinių rajono apylinkės teismui.

Išaiškinti pareiškėjui, kad pareiškimu jis turi teisę kreiptis į Radviliškio rajono apylinkės teismą.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                    Irena Narbutienė