Civilinė byla Nr. e3K-3-459-313/2016

                                                        Teisminio proceso Nr. 2-70-3-04676-2015-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.4.1; 2.5.39.2.5.1.1; 2.5.39.2.5.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. K. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei I. K. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių draudimo bendrovės teisę nemokėti draudimo išmokos (susigrąžinti sumokėtą) paaiškėjus draudėjo neteisėtiems veiksmams siekiant gauti didesnę draudimo išmoką, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 13 567,72 Eur turtinės žalos atlyginimą, 1929,22 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškovė nurodė, kad išmokėjo atsakovei 13 935,07 Eur (48 115 Lt) draudimo išmoką už būsto draudimu draustą ir 2011 m. kovo 2 d. iš namo pavogtą turtą. Atsakovė Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-162-899/2014 pripažinta kalta dėl sukčiavimo siekiant gauti draudimo išmoką už mobiliojo ryšio telefonų „Nokia N8“ ir „Nokia 8800e Sapphire Arte“ vagystę. Ieškovė buvo pateikusi civilinį ieškinį šioje baudžiamojoje byloje dėl visos 13 935,07 Eur (48 115 Lt) draudimo išmokos grąžinimo, tačiau civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – priteista 367,35 Eur (1268,38 Lt) grąžintina draudimo išmoka už telefonus, o likusi civilinio ieškinio dalis dėl 13 567,72 Eur (46 846,62 Lt) draudimo išmokos grąžinimo palikta nenagrinėta. Kadangi atsakovė suteikė ieškovei neteisingus duomenis apie pavogtus telefonus, ieškovės nuomone, tikėtina, kad ir apie kitų daiktų vagystę ar jų vertę ji galėjo tyčia ar dėl suklydimo pateikti neteisingus duomenis, todėl ieškovė turi teisę susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. spalio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovei priteisė 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
5. Teismas nurodė, kad atsakovė buvo susimokėjusi draudimo įmokas, laiku pranešė apie draudžiamąjį įvykį, įsileido draudikės atstovą, kad šis įvertintų pagrobtą turtą, pateikė daiktų dokumentus, kuriuos turėjo. Daugumos vertybių ir kitų prabangos daiktų įsigijimo dokumentų atsakovė dėl objektyvių priežasčių pateikti negalėjo, bet juos tiksliai įvardijo, apibūdino. Ieškovė neteigė, kad atsakovė neturėjo pakankamai pajamų, jog negalėtų įsigyti brangių daiktų, drabužių, avalynės, auksinių papuošalų, už kuriuos pati draudikė, įvertinusi visas aplinkybes, priėmė sprendimą sumokėti draudėjai (ieškovei) draudimo išmoką. Teismas konstatavo, kad drausto turto vagystę pripažinti nedraudžiamuoju įvykiu nėra jokio teisinio pagrindo, dėl vagystės fakto yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 41-1-00284-11; ieškovė neįrodė, kad prie vagystės padarymo yra prisidėjusi atsakovė ar jos artimieji, pagrobti daiktai, už kuriuos išmokėta draudimo išmoka, iki šiol nėra surasti, nenustatyta, kad atsakovė kitaip būtų pažeidusi draudimo sutarties sąlygas ir prisiimtus įsipareigojimus.
6. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. vasario 25 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės ieškovei 13 567,72 Eur draudimo išmoką, 1929,22 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 698 Eur žyminio mokesčio.
7. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, jog atsakovė atliko tyčinius veiksmus, skirtus neteisėtai ir nepagrįstai gauti draudimo išmoką, sprendė, kad atsakovė pažeidė Būsto draudimo taisyklių 7.12.5 punktą, todėl ieškovė turi teisę nemokėti draudimo išmokos, o ją išmokėjusi – reikalauti grąžinti (2.6.8 punktas). Kolegija pažymėjo, kad draudėjo veiksmai, siekiant neteisėtai ir nepagrįstai gauti draudimo išmoką, yra laikomi esminiu draudimo sutarties pažeidimu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 25 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais konkrečiais teisiniais argumentais:
1. Teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias prejudicinių faktų nustatymo taisykles, kas lėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Baudžiamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas tik dėl klaidingos informacijos apie mobiliojo ryšio priemones „Nokia N8“ ir „Nokia 8800e Sapphire Arte“ pateikimo draudikei, o apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje nustatytus faktus laikė prejudiciniais spręsdamas dėl visos kasatorės draudikei pateiktos informacijos apie pavogtą turtą sąžiningumo.
2. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias draudimo teisinius santykius ir šalių tarpusavio teisių ir pareigų pasiskirstymą. Nesant įstatymo reglamentavimo draudiko teisė susigrąžinti nukentėjusiojo neteisėtai gautą draudimo išmoką turi būti įgyvendinama tokia pat tvarka, kaip ir teisė gauti draudimo išmoką. Spręsdamas dėl sąlygų siekiant gauti draudimo išmoką įvykdymo ar neįvykdymo teismas turi vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį. Teismas nesigilino ir nevertino nei kasatorės kaltės buvimo fakto, nei galimo draudimo sutarties pažeidimo sunkumo, priežastinio ryšio tarp draudžiamojo įvykio, žalos ir kt. Nuosprendžio baudžiamojoje byloje priėmimas savaime neeliminuoja pareigos civilinėje byloje įrodyti aplinkybes, dėl kurių draudikei būtų grąžinta draudimo išmoka. Taigi draudikė privalėjo įrodyti, kad egzistuoja pagrindas susigrąžinti iš kasatorės visą išmokėtą draudimo išmoką, tačiau nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog kasatorė atliko neteisėtus veiksmus ar pateikė klaidingą informaciją ir apie kitą pavogtą turtą.
3. Nėra konkrečios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos turto draudimo išmokos grąžinimo atveju esant baudžiamosiose bylose pripažintai nusikalstamai veikai. Todėl svarbu atsakyti į klausimus, kokia apimtimi baudžiamojoje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su kasatorės veiksmais pateikiant informaciją draudikui, daro įtaką civilinės bylos nagrinėjimui, kai draudikės ieškinys pareikštas ne dėl tų turto draudimu apdraustų objektų, dėl kurių kasatorė pateikė klaidingą informaciją; ir kokios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką būsto draudimo atveju draudikei siekiant susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką.
9. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Kasatorė nepagrįstai teigia, kad baudžiamojoje byloje priimtame nuosprendyje nustatytos aplinkybės visiškai nesusijusios su šia civiline byla. Kasatorė pateikė ieškovei duomenis apie pavogtą turtą, taip pat ir apie mobiliojo ryšio priemones. Ieškovė dėl tariamos vagystės apskaičiavo bendrą patirtą žalą ir išmokėjo draudimo išmoką. Ieškovės reikalavimas apima ir kompensacijos už tariamos mobiliojo ryšių priemonių vagystės metu patirtą žalą grąžinimą.
2. Apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl baudžiamojo nuosprendžio prejudicijos civilinėje byloje. Teismas rėmėsi baudžiamojoje byloje priimtu nuosprendžiu nustatytais kasatorės nusikalstamos veikos padariniais.
3. Kasatorė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais nutartyse, priimtose civilinėse bylose Nr. e3K-3-113-686/2016 ir 3K-3-316/2013, nes nesutampa kasatorės nurodytų nutarčių ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl draudiko teisės sumažinti draudimo išmoką arba jos nemokėti (susigrąžinti sumokėtą)

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką sumokėti draudėjui arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad draudimo rūšies taisyklėse, be kitų reikalavimų, turi būti nustatyti draudžiamieji įvykiai, taip pat gali būti nustatyta, kurie įvykiai nelaikomi draudžiamaisiais. Taigi draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (CK 6.987 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Atsižvelgiant į tai, viena iš prielaidų draudikui nemokėti draudimo išmokos yra nustatytas faktas, kad įvykis yra nedraudžiamasis. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad dėl skirtingų sukeliamų teisinių padarinių nedraudžiamuosius įvykius reikia atriboti nuo draudimo sutarties sąlygų, kurias pažeidus draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Tokios sąlygos yra susijusios su draudimo sutarties vykdymu, sutarties sąlygų laikymusi (pvz., pranešimai apie draudimo rizikos padidėjimą ir kita informacija apie draudimo sąlygų vykdymą; kt.). Nedraudžiamieji įvykiai pašalina draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką ab initio (nuo pradžios), o sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui nemokėti draudimo išmokos, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 96 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2013).
12. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad kasatorė buvo apdraudusi gyvenamąjį namą ir jame esantį turtą, o įvykus vagystei, ieškovė pripažino šį įvykį draudžiamuoju ir išmokėjo atsakovei 13 935,07 Eur (48 115 Lt) draudimo išmoką. Byloje nėra ginčo, kad įvykęs įvykis (vagystė) yra draudžiamasis, tačiau ieškovė, grįsdama savo reikalavimą susigrąžinti atsakovei sumokėtą draudimo išmoką, teigia, kad kasatorė pažeidė draudimo sutarties taisykles. Taigi byloje keliamas klausimas dėl draudiko teisės atsisakyti sumokėti draudimo išmoką ar jos dalį (susigrąžinti sumokėtą) paaiškėjus draudėjo neteisėtiems veiksmams siekiant gauti didesnę draudimo išmoką. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką, privalo įrodyti pats draudikas (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalis, įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. sausio 1 d.).
13. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. birželio 25 d. nuosprendžiu, kuriuo kasatorė buvo pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, t. y. siekdama gauti didesnę draudimo išmoką pateikė draudimo bendrovei melagingus duomenis apie neva pavogtus du mobiliojo ryšio telefonus, ir padarė išvadą, kad kasatorė pažeidė draudimo sąlygas, nurodytas AB „Lietuvos draudimas“ valdybos patvirtintose Būsto draudimo taisyklėse Nr. 064 (toliau – Būsto draudimo taisyklės) (taisyklių redakcija, galiojusi nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d.).
14. Kasatorė kasaciniame skunde pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai baudžiamojoje byloje nustatytus faktus laikė prejudiciniais spręsdamas dėl visos kasatorės draudikei pateiktos informacijos apie pavogtą turtą sąžiningumo.
15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 182 straipsnio 3 punkte įtvirtintą prejudicinių faktų galią turi teismo nuosprendžiu konstatuoti nusikalstami veiksmai bei jų civiliniai teisiniai padariniai, patenkantys į civilinės bylos įrodinėjimo dalyką, taip pat tai, ar nusikalstamus veiksmus padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis. Šios aplinkybės, nustatytos įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, civilinėje byloje yra prejudiciniai faktai ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Kiti teismo nuosprendžiu nustatyti faktai prejudicinės galios civilinėje byloje neturi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010; kt.). Remiantis pateiktais išaiškinimais, darytina išvada, kad sprendžiant, ar baudžiamojoje byloje nustatyti nusikalstamų veiksmų teisiniai padariniai vertintini kaip prejudiciniai civilinėje byloje, būtina nustatyti, ar jie patenka į įrodinėjimo dalyką civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2013).
16. Nagrinėjamos bylos atveju taip pat svarbi kasacinio teismo formuojama praktika, kad baudžiamojoje byloje teisiamojo asmens veiksmai vertinami baudžiamosios atsakomybės požiūriu. Tuo tarpu civilinėje byloje asmens veiksmai vertinami civilinės atsakomybės požiūriu. Baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009).
17. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismas prejudiciją taikė per plačiai, nes nuosprendyje konstatuotos aplinkybės apėmė tik dalį faktų dėl kasatorės elgesio pranešant draudikei informaciją apie pavogtą turtą. Vis dėlto pažymėtina, kad nuosprendyje nustatytos aplinkybės yra svarbios tiek, kiek jos gali lemti kasatorės atsakomybę civilinės teisės prasme, t. y. ar kasatorė pažeidė draudimo sutarties taisykles.
18. Būsto draudimo taisyklių I dalies 7.12.5 punkte nurodyta, kad jeigu draudėjas arba su draudėju susiję asmenys arba apdraustasis, arba naudos gavėjas nuostolį padarė tyčia arba bandė suklaidinti draudiką klastodamas faktus, pateikdamas neteisingus duomenis, neteisėtai padidino nuostolio sumą, draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama. Ši taisyklių nuostata tiesiogiai susijusi su draudėjo pareiga pateikti draudikui teisingą informaciją, o šią pareigą pažeidus – prisiimti su jos nevykdymu susijusias pasekmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant dėl draudimo išmokos mažinimo arba nemokėjimo (išmokėtos – susigrąžinimo), nėra būtina nustatyti, kad draudėjas pateikė draudikui neteisingą informaciją apie visą prarastą turtą, užtenka nustatyti patį melagingos informacijos faktą. Taigi draudimo bendrovė, vadovaudamasi duomenimis apie pateiktą melagingą informaciją, padidinančią draudimo išmoką (nesvarbu, kokiais įrodymais toks faktas nustatytas), turi teisę svarstyti ir apie draudimo išmokos nemokėjimą (arba sumokėtos išmokos grąžinimą). Tokia draudiko teisė egzistuoja nepriklausomai nuo to, ar faktas dėl melagingos informacijos pateikimo nustatytas dėl viso apdrausto turto apimties, ar tik dėl jo dalies, kaip nagrinėjamu atveju konstatuota teismo nuosprendžiu. Būtent ši aplinkybė nagrinėjamojoje byloje yra prejudicinė ir iš naujo nenustatinėjama (CPK 182 straipsnis).
19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudimo sutarties pažeidimo sunkumui, nes priešingu atveju būtų paneigiamas pats draudimo tikslas. Be to, draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 7 dalis, įstatymo redakcija galiojusi nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2012 m. sausio 1 d.).
20. Teismų nustatyta, kad kasatorė pavogtą turtą įvertino 49 698,80 Eur (171 600 Lt), o draudikė išmokėjo 13 935,07 Eur (48 115 Lt). Nuosprendžiu nustatyta, kad kasatorė savo kaltais veiksmais nepagrįstai padidino draudimo išmoką 367,35 Eur (1268,38 Lt). Taigi melagingai pateiktos informacijos pagrindu gautos išmokos santykis su visa kasatorei išmokėta išmoka yra palyginti nedidelis (2,64 proc.). Duomenų, kad kasatorė pateikė melagingus duomenis apie kitą pagrobtą turtą, nėra. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad visos draudimo išmokos susigrąžinimas šiuo atveju yra per griežta priemonė. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad atsakovė pažeidė Būsto draudimo taisykles, laiko, kad sąžiningumo ir protingumo principus atitiktų išmokėtos išmokos mažinimas per pusę, t. y. iki 6783,86 Eur.
21. Kasatorė kasaciniame skunde teigė, kad draudiko teisė susigrąžinti neteisėtai asmens gautą draudimo išmoką turėtų būti įgyvendinama tokia pat tvarka, kaip ir draudėjo teisė gauti draudimo išmoką. Tačiau teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė, kad ši tvarka būtų buvusi pažeista. Būsto draudimo taisyklių 2.6.8 punkte nurodyta, jog jei paaiškėja, kad pagal draudimo sutartyje nustatytas sąlygas draudimo išmoka neturėjo būti mokama arba turėjo būti mažinama, draudiko raštišku pareikalavimu per 30 kalendorinių dienų grąžinti draudikui draudimo išmoką arba permokėtą sumą, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Byloje teismų yra nustatyta, kad draudikė kreipėsi į kasatorę su prašymu grąžinti draudimo išmoką, o šiai nesutikus su prašymu, pateikė ieškinį. Todėl tiek draudikės pareiga pagrįsti reikalavimą dėl išmokos susigrąžinimo, tiek draudėjos teisė gintis nuo šio reikalavimo yra įgyvendintos.
22. Sumažinus apeliacinės instancijos teismo ieškovei priteistos išmokos dydį mažintinos ir kompensuojamosios palūkanos (CK 6.261 straipsnis), kurios nuo 2012 m. rugpjūčio 2 d. iki ieškinio pareiškimo teismui dienos sudaro 964,61 Eur.
23. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo esant draudimo sutarties taisyklių pažeidimą, tačiau netinkamai aiškino ir taikė CPK 182 straipsnio 3 punkto nuostatas, per plačiai taikydamas baudžiamosios bylos prejudiciją civilinėje byloje, todėl kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, o apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina ieškovės ieškinį tenkinant iš dalies (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teisėjų kolegijai keičiant apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir priimant naują sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies (50 proc.), kasacinis skundas yra patenkintas iš dalies, todėl yra perskirstomos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams.
25. Pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 349 Eur žyminio mokesčio išlaidų, o kasatorė – 700 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją (tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), ir atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės kasatorei priteistina 175,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
26. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 349 Eur žyminio mokesčio išlaidų, o kasatorė – 500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją (tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų), ir atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės kasatorei priteistina 75,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
27. Kasacinės instancijos teisme kasatorė patyrė 349 Eur žyminio mokesčio išlaidų, duomenų, pagrindžiančių išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, nepateikta. Ieškovė prašo priteisti atstovavimo teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą. Į bylą pateikti įrodymai, pagrindžiantys 105,14 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas. Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją (tenkinta 50 proc. kasacinio skundo), ir atlikus tarpusavio reikalavimų įskaitymą, iš ieškovės kasatorei priteistina 121,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartį pakeisti ir ją išdėstyti taip:

„Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės I. K. (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) 6783,86 Eur (šešis tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt tris Eur ir 86 ct) draudimo išmoką, 964,61 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt keturis Eur ir 61 ct) palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo (2015 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovei I. K. 251 (du šimtus penkiasdešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.“

Priteisti iš ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atsakovei I. K. 121,93 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną Eur ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                      Alė Bukavinienė

                                                                      Birutė Janavičiūtė

                                                                      Donatas Šernas