Administracinė byla Nr. eAS-249-575/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07112-2024-2

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. balandžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. H. R. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. H. R. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas M. H. R. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 23S233064 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimą iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje arba leisti pareiškėjui vykti į Europos Sąjungos ir Šengeno valstybes iki kol bus priimtas sprendimas šioje byloje.

Pareiškėjas skunde prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Pareiškėjas nurodė, kad Sprendimu Migracijos departamentas nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2026 m. gruodžio 21 d. ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungos nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje), nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2026 m. gruodžio 21 d. 

Pareiškėjas nurodė, kad yra gavęs tik Migracijos departamento 2023 m. gruodžio 27 d. pranešimą Nr. 23SD26726 ,,Dėl priimto sprendimo“ (toliau – ir Pranešimas) apie priimtą Sprendimą, tačiau pats Sprendimas nebuvo jam įteiktas, todėl, pareiškėjo vertinimu, jis nėra praleidęs termino paduoti skundą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pranešime nurodyta apskundimo tvarka yra klaidinanti. Tačiau jei teismas vertintų, kad procesinis terminas yra praleistas, šis terminas atnaujintinas – Sprendimas pareiškėjui neįteiktas, pareiškėjas dėl šio sprendimo negali būti Lietuvoje, todėl jam būnant kilmės šalyje buvo ypatingai sudėtinga susirasti teisininką Lietuvoje ir laiku apskųsti Sprendimą. 

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalimi, ir pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal Įstatymo 138 straipsnio 1 dalį, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam apygardos administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Teismas atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje akcentuojama, jog terminas skundui paduoti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Teismas, apžvelgęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu
Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (2020 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. 566 redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 20 punktą, iš Migracijos departamento pateiktų duomenų nustatė, kad Pranešimas apie Sprendimą buvo išsiųstas pareiškėjui 2023 m. gruodžio 27 d. į jo nurodytą elektroninį paštą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo priežasčių, konstatavo, kad nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio ir nesudaro pagrindo manyti, jog buvo objektyvios aplinkybės, trukdžiusios pareiškėjui laiku ir tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Teismas pabrėžė, kad Pranešimas pareiškėjui buvo išsiųstas 2023 m. gruodžio 27 d. ir, vadovaudamasis ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, jog termino pradžia Sprendimui apskųsti laikytina Pranešimo išsiuntimo ir gavimo data, t. y. 2023 m. gruodžio 27 d. Teismo įsitikinimu, pareiškėjo argumentas, kad Sprendimas jam nėra įteiktas, yra prieštaringas ir nepagrįstas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apskundimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie administracinį sprendimą. Atsižvelgęs į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjas turėjo visas galimybes sužinoti apie priimtą Sprendimą 2023 m. gruodžio 27 d., kai atsakovas išsiuntė Pranešimą pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu. Kadangi pareiškėjas, naudodamasis Migracijos departamento teikiamomis paslaugomis, nurodė savo elektroninio pašto adresą, toks informavimo būdas, teismo įsitikinimu, atitiko teisės aktų reikalavimus.

Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Pranešime nurodyta Sprendimo apskundimo tvarka yra klaidinanti, kadangi aptariama tvarka atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 29 straipsnį procesinis terminas nagrinėjamu atveju pradedamas skaičiuoti nuo pranešimo apie administracinį sprendimą įteikimo dienos. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju įteikimo sąvoka apima ir pranešimo elektroniniu būdu siuntimą. Teismas įvertino, kad, gavęs Pranešimą, pareiškėjas turėjo visas galimybes veikti, siekdamas gauti Sprendimą ir laiku pateikti skundą, o buvimas kilmės šalyje neribojo pareiškėjo galimybių susisiekti su teisininkais Lietuvoje. Teismas nurodė, kad pareiškėjo buvimas savo kilmės šalyje ir teiginiai apie galimus sunkumus, susijusius su teisinės pagalbos gavimu, nelaikytini svarbia priežastimi, kadangi toks neveikimas reiškia paties pareiškėjo nerūpestingumą, o ne objektyvias kliūtis pasinaudoti savo teisėmis.

Teismas nenustatė, kad Sprendimas pareiškėjui buvo įteiktas netinkamai, o pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių, sutrukdžiusių įstatyme nustatytu terminu įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas veikė neoperatyviai, nebuvo pakankamai aktyvus ir rūpestingas gindamas savo galbūt pažeistas teises. Teismas atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių ir ekstraordinarių aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis ir sudarančios pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Netenkinęs prašymo dėl termino atnaujinimo, teismas atsisakė priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį ir atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Sprendimo paduoti.

Pareiškėjas teigia, jog Pranešime nurodyta, kad pareiškėjas galės skųsti Sprendimą per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Pareiškėjas pažymi, kad Sprendimas iki šiol nėra jam įteiktas, todėl akivaizdu, kad atsakovas dviprasmiškai nurodo, jog Sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo įteikimo, tačiau Sprendimo neatsiunčia, taip pat ir nenurodo, kad Sprendimas siunčiamas nebus. Tokiu būdu atsakovas užkerta kelią pareiškėjui įgyvendinti savo procesines teises. 

Jeigu pareiškėjas nuspręstų kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo pateikimo, jo prašymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas elektroniniu parašu, galiojančiu Europos Sąjungoje. Pareiškėjas tokio parašo negali turėti, kadangi jis yra ne Europos Sąjungos pilietis ir jam taikomas draudimas atvykti.

Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas savo pareigos tinkamai neįvykdė, todėl negalima atsakomybės perkelti pareiškėjui ir teigti, kad pareiškėjas pats turėjo kreiptis į Migracijos departamentą dėl Sprendimo atsiuntimo, ieškoti teisininkų Lietuvoje ar imtis kitų veiksmų, kad laiku pateiktų skundą teismui.

Pareiškėjui iš Pranešimo nebuvo žinomas Sprendimo turinys t. y. teikiant skundą negalėjo tinkamai suformuluoti argumentų, pareiškėjui nėra žinomi nei faktiniai, nei teisiniai Sprendimo motyvai. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta teigti, kad pareiškėjas Pranešimu buvo tinkamai informuotas apie Sprendimą ir tik dėl savo kaltės praleido terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip paduotą praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į teismą su skundu dėl Sprendimo, priimto 2023 m. gruodžio 22 d., panaikinimo kreipėsi praleidęs Įstatyme nustatytą 14 dienų administracinio akto apskundimo terminą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo informavimas apie Sprendimą Pranešimu atitiko teisės aktų reikalavimus, t. y. pareiškėjas tinkamai buvo supažindintas su Sprendimu, todėl turėjo visas galimybes gauti Sprendimą ir laiku apskųsti jį teismui. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos priežastys, kad jam kilmės valstybėje buvo sunku kreiptis dėl teisinės pagalbos į Lietuvoje dirbančius teisininkus, nebuvo svarbios priežastys, objektyviai sukliudžiusios Įstatyme nustatytu terminu įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad terminą skundui paduoti jis praleido ne dėl savo kaltės, o todėl, kad jam Sprendimas nėra įteiktas. Pranešimo apie priimtą administracinį aktą pateikimas nelaikytinas tinkamu supažindinimu su priimtu Sprendimu. Pareiškėjas pastebi, kad iš Pranešimo turinio nėra žinomi Sprendimo priėmimo motyvai, todėl apribota jo galimybė skunde nurodyti argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo.

Byloje nustatyta, kad Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 22 d. priėmė Sprendimą. Pareiškėjas apie Sprendimą buvo informuotas 2023 m. gruodžio 27 d. elektroniniu laišku (pareiškėjo nurodytu elektroninio pašto adresu), prie kurio pridėtas Pranešimas. 

Pranešime, su kurio atsiuntimo data pirmosios instancijos teismas siejo procesinio termino eigos pradžią, yra nurodyta, kad Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2026 m. gruodžio 21 d., vadovaujantis Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi. Pranešime taip pat nurodyta, kad nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo 2023 m. gruodžio 22 d. iki 2026 m. gruodžio 26 d. Pranešime išaiškinta Sprendimo apskundimo tvarka.

Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad Sprendimas (visos apimties administracinis aktas) pareiškėjui nebuvo įteiktas. Apie Migracijos departamento priimtą Sprendimą pareiškėjas buvo informuotas Pranešimu, kuris 2023 m. gruodžio 27 d. buvo išsiųstas pareiškėjo nurodytu el. paštu (b. l. 20, 29).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2025 m. balandžio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-327-602/2025, įvertinusi aktualų teisinį reguliavimą, susijusį su sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką apskundimo tvarka, konstatavo, kad Įstatymo taikymo kontekste pagal jį priimto administracinio sprendimo apskundimo tvarka yra reglamentuota Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje, susiejant ją su tokio sprendimo įteikimo užsieniečiui diena. Todėl ir terminas kreiptis į teismą dėl pagal Įstatymą priimto administracinio sprendimo uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką turi būti skaičiuojamas nuo tokio sprendimo įteikimo dienos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad minėto vertinimo nekeičia aplinkybė, jog Taisyklėse (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d. nutarimo Nr. 546 redakcija) yra nustatyta užsieniečio informavimo apie priimtą sprendimą uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką tvarka, nes toks informavimas negali būti savaime prilyginamas Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje minimam sprendimo įteikimui.

Nagrinėjamu atveju nustatytos bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjui Sprendimas, kuriuo jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ir nuspręsta įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi, nebuvo įteiktas. Pareiškėjas kreipėsi į teismą neturėdamas skundžiamo Sprendimo, o Pranešime, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui, nebuvo nurodyta, kad Sprendimas pareiškėjui nebus siunčiamas ar kad dėl Sprendimo gavimo galima kreiptis į Migracijos departamentą. Nurodant apskundimo tvarką, pakartota Įstatymo norma (138 str. 1 d.) dėl 14 dienų termino nuo sprendimo (ne pranešimo) įteikimo dienos.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Sprendimo paduoti, taip pat nepagrįstai procesinio termino eigos pradžią siejo su Pranešimo gavimu (konkrečiai nenustatęs pareiškėjo susipažinimo su Pranešimu datos). Sprendimas pareiškėjui, kaip įtvirtinta Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje (ir pareiškėjui siųstame Pranešime nurodytoje apskundimo tvarkoje), įteiktas nebuvo, pareiškėjas skundą teismui padavė 2024 m. gruodžio 9 d., t. y. nepraleidęs Įstatymo 138 straipsnio 1 dalyje nustatyto apskundimo termino. Tik gavęs Sprendimą, pareiškėjas galėjo pradėti rengti skundą (ABTĮ 24 ir 25 str.) ir kreiptis į teismą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino fakto, jog pareiškėjui Sprendimas nebuvo įteiktas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad terminas kreiptis į teismą dėl Sprendimo panaikinimo nagrinėjamu atveju nebuvo praleistas, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. H. R. H.atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M. H. R. H. skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Arūnas Dirvonas

        Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan