Civilinė byla Nr. 3K-3-22/2012 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00587-2010-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
22.7; 26.7
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (pranešėja), Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal G. S. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Utenos trikotažas“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Adell Reklama“ dėl teisės į atvaizdą pažeidimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė su trečiuoju asmeniu 2004 m. spalio 19 d. sudarė autorinę sutartį, pagal kurią ji įsipareigojo sukurti ir atlikti vaidmenį atsakovo moteriškų apatinių drabužių fotosesijoje, o užsakovas – nenaudoti sukurto vaidmens medžiagos be jos sutikimo kitur nei tai numatyta („Utenos trikotažo“ moteriško trikotažo produkcijos pakuotės), parduoti ar perduoti kūrinių pagal šią sutartį kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Ieškovė 2008 m. spalio 30 d. raštu informavo trečiąjį asmenį, kad nutraukia šalių sudarytą autorinę sutartį. Trečiasis asmuo nereiškė pretenzijų dėl autorinės sutarties nutraukimo, neginčijo sutarties nutraukimo nuo 2009 m. spalio 30 d. Nors sutartis buvo nutraukta, atsakovas 2010 m. pradžioje pradėjo platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su ieškovės atvaizdu.
Ieškovė 2010 m. balandžio 12 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus, uždrausti jam tiesiogiai ir netiesiogiai platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su ieškovės atvaizdu, priteisti iš jo ieškovės naudai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškovė teigė, kad autorinė sutartis buvo nutraukta nuo 2009 m. spalio 30 d., todėl atsakovas neturėjo teisės platinti gaminių su jos atvaizdu. Dėl be jos sutikimo platinamo ant moteriško apatinio trikotažo pakuotės jos atvaizdo su iš dalies apnuogintu kūnu ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, reputacijos pablogėjimą tarp kolegų bei verslo partnerių, ir atsakovas turi juos atlyginti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio, įpareigojo atsakovą nutraukti neteisėtus veiksmus ir uždrausti jam tiesiogiai ir netiesiogiai platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su jos atvaizdu bei priteisė 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teismas sprendime nurodė, kad 2004 m. spalio 19 d. autorine sutartimi ieškovė įsipareigojo sukurti ir atlikti vaidmenį „Utenos trikotažo“ moteriškų apatinių drabužių fotosesijoje, trečiasis asmuo –nenaudoti sukurto vaidmens medžiagos be jos sutikimo kitur nei tai numatyta (atsakovo moteriško trikotažo produkcijos pakuotės), parduoti ar perduoti kūrinį kitiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Ieškovė 2008 m spalio 30 d. raštu informavo trečiąjį asmenį, kad nutraukia šalių sudarytą autorinę sutartį; trečiasis asmuo prieštaravimų ieškovei nepareiškė, sutarties nutraukimo neginčijo. Nors autorinė sutartis nuo 2009 m. spalio 30 d. buvo nutraukta ir nuo šios datos atsakovas ir trečiasis asmuo neturėjo teisės naudoti ieškovės atvaizdo, tačiau ir po sutarties nutraukimo atsakovas panaudojo ieškovės atvaizdą be jos sutikimo, platindamas prekybos tinkle moteriškas kelnaites su jos fotografija ant moteriško apatinio trikotažo pakuotės su iš dalies apnuogintu kūnu. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė ieškovės teisę į atvaizdą, t. y. piktnaudžiaudamas teise, padarė kitiems asmenims žalos, todėl yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovo argumentus, kad 2004 m. spalio 19 d. sutartis nebuvo autorinė (ieškovė fotosesijos metu jokio kūrinio nesukūrė, atlygį už jos atvaizdo panaudojimą gavo), be to, ji buvo sudaryta neterminuotai, todėl jos nutraukti neįmanoma, nes jie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas sprendė, kad ieškovei padaryta 7000 Lt neturtinės žalos, pažymėdamas, jog prašoma 20 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 10 d. sprendimu tenkino atsakovo apeliacinį skundą, Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikino ir ieškinį atmetė. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias autorių teisių gynimą, netinkamai nustatė reikšmingas ginčui išspręsti faktines aplinkybes. Kolegija laikė nustatytomis šias aplinkybes: atsakovas ir trečiasis asmuo 2004 m. vasario 9 d. vieneriems metams sudarė sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo, veikdamas atsakovo sąskaita ir interesais, įsipareigojo organizuoti reklamines kompanijas, akcijas atsakovo firmos vardui ar paslaugoms reklamuoti; vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, trečiasis asmuo 2004 m. spalio 19 d. sudarė su ieškove autorinę sutartį, pagal kurią ieškovė (autorius) įsipareigojo iki 2004 m. spalio 22 d. sukurti ir atlikti vaidmenį „Utenos trikotažo“ moteriškų apatinių drabužių fotosesijoje; šalys susitarė, kad visi autoriaus (ieškovės) kūriniai po apmokėjimo tampa trečiojo asmens nuosavybe; trečiasis asmuo įsipareigojo nenaudoti sukurto vaidmens medžiagos be ieškovės sutikimo kitur nei tai numatyta („UT“ moteriško trikotažo produkcijos pakuotės), parduoti ar perduoti kūrinį pagal šią sutartį kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims; 2004 m. spalio 22 d. šalys pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, kuriame konstatuota, jog vaidmens sukūrimas „Utenos trikotažo prekybos“ moteriškų apatinių drabužių fotosesijoje atliktas kokybiškai ir laiku; ieškovei už šį darbą sumokėtas autorinėje sutartyje sutartas atlygis. Šių aplinkybių pagrindu kolegija padarė išvadą, kad ieškovės ir atsakovo nesiejo sutartiniai santykiai, o autorinė sutartis, sudaryta su trečiuoju asmeniu, pasibaigė 2004 m. spalio 22 d. pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą. Kadangi sutartyje nenustatytas terminas ieškovės atvaizdui naudoti, tai ieškovės 2008 m. spalio 30 d. pranešimas trečiajam asmeniui nutraukti autorinę sutartį neturėjo įtakos jau pasibaigusiai sutarčiai, taip pat nesukėlė teisinių padarinių atsakovui.
Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo ieškovės ir trečiojo asmens sudarytą sutartį, įvardytą autorine. Kolegijos nuomone ši sutartis negali būti laikoma autorine sutartimi Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ATGTĮ) prasme, nes jos dalykas – ne autorių turtinių teisių į kūrinį perdavimas ar suteikimas. Kolegija pažymėjo, kad nors ieškovė nebuvo profesionali manekenė, tačiau atliko manekenės (pozuotojos) darbą, t. y. fotografavosi žinodama, jog jos atvaizdas bus panaudotas konkretaus gamintojo konkrečiai prekei reklamuoti. Norėdamas naudoti sukurtą medžiagą kitur, trečiasis asmuo turėjo gauti ieškovės sutikimą. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sukurta medžiaga (reklaminė nuotrauka) buvo panaudota ne pagal sutartį. Ieškovės ir atsakovo 2008 m. lapkričio 21 d. susitarimas nesusijęs su šiuo ginču ir 2004 m. spalio 19 d. sutartimi, todėl nelaikytina, jog atsakovas šį susitarimą pažeidė.
Kolegija atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti, kad atsakovas pažeidė jos teisę į atvaizdą (CK 2. 22 straipsnis), nurodydama, jog atsakovui nereikėjo ieškovės sutikimo dėl jos atvaizdo naudojimo ant moteriško trikotažo produkcijos pakuočių, nes tokį sutikimą ji davė pasirašydama autorinę sutartį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 10 d. sprendimą ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Dėl šalių sudarytos autorinės sutarties aiškinimo ir kasatorės teisinės padėties pagal šią sutartį vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad kasatorė nebuvo profesionali manekenė, tačiau nepagrįstai taikė jai profesionalios manekenės elgesio modelį ir vadovavosi teismų praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-437/2002; 2003 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Apeliacinės instancijos teismas negalėjo vienodai vertinti profesionalaus modelio ir paprasto pozuotojo duoto sutikimo dėl atvaizdo panaudojimo. Kasatorės nuomone, neprofesionalus pozuotojas negali diktuoti ar nustatyti savo atvaizdo naudojimo sąlygų, be to, nesuvokia sutikimo naudoti atvaizdą padarinių. Dėl to šalių sudaryta autorinė sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamas sutartį, neįvertino to, kad sutarties teksto kasatorė nerengė; sutartyje neaptartos esminės sutarties sąlygos, pvz., pagrindai nutraukti sutartį, šalių atsakomybė už sutarties pažeidimus ir pan.; sutarties tekstas itin trumpas; kasatorė, sudarydama sutartį, buvo jauna ir pozavimas nebuvo profesionalus jos užsiėmimas; kt. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kasatorė tinkamai nesuprato sutarties teisinių padarinių ir neturėjo galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų.
2. Dėl šalių pasirašytos autorinės sutarties aiškinimo ir jos galiojimo. Šalių sutartimi duotas sutikimas naudoti kasatorės atvaizdą negali būti vertinamas kaip neterminuotas sutikimas, be galimybės jį atšaukti. Pozavimo sutartis, kurį kasatorė atliko prieš septynerius metus, šiuo metu kelia jai nepatogumų. Šiuo metu kasatorė eina vadovaujamas pareigas, todėl iš dalies apnuogintos kasatorės vaizdo naudojimas ant moteriško apatinio trikotažo pakuočių daro žalos jos kaip vadovės reputacijai ir sukelia nepatogumų prieš verslo partnerius. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad kasatorės 2008 m. spalio 30 d. pranešimas trečiajam asmeniui nutraukti autorinę sutartį neturi įtakos atsakovui, nes sutartis su trečiuoju asmeniu jau buvo pasibaigusi. Trečiojo asmens ir kasatorės pasirašyta sutartis nebuvo pasibaigusi – šios sutarties pagrindu atsakovui buvo perduotos visos autorinės teisės į kūrinius ir atsakovas privalėjo kasatorės atvaizdą panaudoti tik sutartyje nustatytu būdu. Kasatorės ir trečiojo asmens pasirašyta sutartis yra mišraus pobūdžio – tai yra ir sutartis dėl paslaugų atlikimo (pozavimo), ir susitarimas dėl atvaizdo panaudojimo. Dalis sutarties buvo įvykdyta – paslaugos atliktos, rezultatas perduotas trečiajam asmeniui, tačiau sutartiniai įsipareigojimai dėl atvaizdo panaudojimo tęsėsi neapibrėžtą laiką. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad ši sutartis pasibaigė perdavus rezultatą, pažeidė materialiosios teisės normas. Nei teismų praktikoje, nei CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kad asmens sutikimas fotografuotis turi būti ar yra neterminuotas ir kad tokio sutikimo vėliau negalima atšaukti. Sprendžiant dėl asmens teisės atšaukti sutikimą naudoti atvaizdą turi būti remiamasi kitų šalių teismų praktikos pavyzdžiais ir pripažįstama, kad net ir tuo atveju, kai susitarimas buvo neterminuotas, jis gali būti atšaukiamas dėl svarbių priežasčių. Kasatorė pažymi, kad šiuo atveju atsakovas pažeidė susitarimą į atvaizdą, nes panaudojo jį ne ant gaminių pakuočių, bet išspausdino laikraštyje. 2008 m. spalio 30 d. kasatorė pranešimu informavo trečiąjį asmenį, kad nutraukia sutartį, tačiau neteisingai nurodė nutraukimo pagrindą (ATGTĮ 40 straipsnio 2 dalis). Iš esmės kasatorė siekė nutraukti sutartį dėl netinkamo kasatorės atvaizdo panaudojimo. Apeliacinės instancijos teismas šio aplinkybės nevertino. Kitas svarbus pagrindas atšaukti leidimą naudoti atvaizdą yra kasatorės visuomeninės padėties pasikeitimas – kasatorė yra verslininkė, įmonės akcininkė ir direktorė, todėl padarytos fotografijos kenkia jos, kaip vadovės, reputacijai. Kasatorė teigia, kad CK 6.199 straipsnio pagrindu ji turėjo teisę per protingą terminą pranešusi kitai šaliai nutraukti sutartį, atšaukdama duotą sutikimą.
Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl ieškinio pagrindo. Pateikdama ieškinį, kasatorė savo reikalavimą grindė tuo, kad atsakovas neteisėtai naudojasi jos atvaizdu; ji sudarė autorinę sutartį, kuri gali būti nutraukta apie tai įspėjus prieš vienerius metus. Kasaciniame skunde kasatorė nurodo kitą reikalavimo faktinį pagrindą – kasatorė teigia, kad sutartis buvo nutraukta dėl esminio sutarties pažeidimo. Kasatorė nepagrįstai keičia ieškinio pagrindą, t. y. skunde nurodo naujas sutarties nutraukimo aplinkybes, kurios nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo įrodinėjamos.
2. Dėl šalių sudarytos autorinės sutarties aiškinimo ir kasatorės teisinės padėties pagal šią sutartį vertinimo. Tiek profesionalioms, tiek neprofesionalioms manekenėms CK 2.22 straipsnio 1 dalyje nustatyta vienoda asmens teisės į atvaizdą apsauga. Kasatorė, pasirašydama autorinę sutartį, davė sutikimą neterminuotai naudoti savo atvaizdą ant atsakovo produkcijos pakuočių. Atsakovo gaminiai su kasatorės atvaizdu, platinami teisėtai ir nepažeidžiant CK 2.22 straipsnio 1 dalies normos. Dėl to jos teiginys, kad vien dėl to, jog ji neprofesionali manekenė, šis susitarimas turi būti atšauktas, nepagrįstas.
3. Dėl šalių pasirašytos autorinės sutarties aiškinimo ir jos galiojimo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai kvalifikavo šalių susitarimą dėl atvaizdo naudojimo, aiškino sutarties sąlygas. Kasatorė sutinka, kad sutarties pagrindu ji davė sutikimą naudoti jos atvaizdą (specialiai tam tikslui padarytas nuotraukas) ant atsakovo gaminio pakuočių. Vien ta aplinkybė, kad kasatorė buvo neprofesionali manekenė, negalėtų būti pagrindas atšaukti sutikimą. Priešingai, byloje atsakovo pateikta įrodymų, kad kasatorė buvo praeityje profesionali manekenė. Ji nepagrįstai teigia, kad nesuvokė tikrųjų sutarties padarinių. Sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad kasatorės atvaizdas bus panaudotas ant atsakovo produkcijos pakuočių, todėl ji negalėjo šios sutarties sąlygos suprasti kitaip kaip sutikimo dėl tokio atvaizdo panaudojimo. Sutartyje nebuvo aptartas terminas, todėl, atsižvelgiant į atvaizdo panaudojimo tikslą, galima suprasti, kad jis bus naudojamas tol, kol keisis pakuotės ar atsakovas iš viso nebegamins tokios produkcijos. Pasirašydama šią sutartį kasatorė prisiėmė riziką dėl to, kam įsipareigojo.
Kasatorė, teigdama, kad yra pagrindas atšaukti sutikimą naudoti atvaizdą, remiasi Vokietijos teismų praktika. Tačiau teisės aktų nenustatyta, kad Vokietijos įstatymai ar teismų praktika gali būti tiesiogiai taikoma Lietuvoje. Be to, Vokietijos teismų praktika šiuo atveju neaktuali, nes nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas susitarimo dėl atvaizdo panaudojimo pažeidimas. Atsakovas dar kartą nurodo, kad kasaciniu skundo kasatorė keičia ieškinio pagrindą. Dėl atsakovo ir kasatorės ginčo, kai laikraštyje buvo išspausdinta kasatorės nuotrauka, atsakovas pažymi, kad šis šalių ginčas išspręstas taikiai – šalys pasirašė 2008 m. lapkričio 21 d. susitarimą, kuriuo atsakovas padengė kasatorės teisines išlaidas ir atlygino 5000 Lt neturtinę žalą, taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog pranešdama apie sutarties nutraukimą, kasatorė nesiejo jo su tariamai padarytu pažeidimu – sutarties nutraukimo pagrindu nurodyta AGTĮ 40 straipsnio 2 dalis.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teisės į atvaizdą kaip teisės į privatumą sudėtinių dalių pažeidimo
Teisė į privataus gyvenimo gerbimą yra viena iš svarbių demokratinėje visuomenėje saugomų vertybių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau Konvencija) 8 straipsnis). CK 2.23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu. CK 2.23 straipsnyje nurodytas pavyzdinis ir nebaigtinis privataus gyvenimo pažeidimo atvejų sąrašas, apimantis teisę į būsto neliečiamybę, korespondencijos slaptumą, teisę į privačią ir neskelbtiną informaciją apie sveikatos būklę ir kitas privataus gyvenimo vertybines sritis. Privataus gyvenimo sferai taip pat priskirtinos tokios vertybės kaip asmens atvaizdas, vardas bei kiti asmens duomenys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žmogaus teisės į privataus gyvenimo gerbimą, ginamos Konvencijos 8 straipsniu, dalis yra žmogaus teisės į atvaizdą gerbimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. vasario 24 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir UAB “Brolių Tomkų leidyba”, bylos Nr. 3K-3-294/2003). Šioje nutartyje taip pat išaiškinta, kad teisės į atvaizdą, kaip privataus gyvenimo dalies, apsauga ir gynimas reglamentuojamas CK 2.22 straipsnyje, kuris yra lex specialis CK 2.23 straipsnio (teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą) atžvilgiu.
Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė (CK 1.114 straipsnis). Teisės į atvaizdą apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu (CK 2.22 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-91/2004; 2007 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. UAB „Joneda“, bylos Nr. 3K-3-113/2007; 2011 m. gegužės 31 d. nutartis civilinėje byloje T. Ž. v. Klaipėdos Hermano Zudermano gimnazija, bylos Nr. 3K-3-262/2011; kt.). Šia norma įtvirtinama bendroji taisyklė, kad visais atvejais reikia asmens sutikimo. CK 2.22 straipsnyje nenustatyta, kokia forma turi būti išreiškiamas sutikimas. Pagal teismų praktiką sutikimas gali būti duotas tiek žodžiu, tiek raštu, tiek konkiudentiniais veiksmais; kiekvienu atveju svarbios ir sutikimo ribos – sutikimas fotografuotis ex officio nereiškia ir sutikimo nuotrauką bet kokiu būdu atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus tiesėjų kolegijos 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š., UAB ,,Brolių Tomkų leidyba“, bylos Nr. 3K-3-294/2003; 2008 m. sausio 2 d. nutartis S. Š., V. Š. v. UAB ,,Lietuvos rytas“ byloje Nr. 3K-7-2/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis L. S., A. S. v. UAB ,,Rowenta“, bylos Nr. 3K-3-394/2008).
Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje teisės į atvaizdo gerbimą apribojimai vertinami gana griežtai. Sprendime Reklos ir Davourlis prieš Graikiją Teismas pabrėžė, kad asmens atvaizdas atskleidžia jo arba jos unikalias savybes ir yra vienas esminių asmenybės atributų (žr. Reklos and Davourlis v. Greece, No. 1234/05, judgment of 15 January 2009, § 40). Vis dėlto kiekvienu atveju svarbios konkrečios bylos aplinkybės – asmens lūkesčių dėl privataus gyvenimo gerbimo apimtis priklauso ir nuo to, kiek jis pats atsivėrė viešumai (žr. Hachette Filipacchi Associes v. France, No. 12268/03, 23 July 2009)
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2004 m. vasario 9 d. sudarė sutartį, pagal kurią trečiasis asmuo, veikdamas atsakovo sąskaita ir interesais, įsipareigojo organizuoti reklamines kompanijas, akcijas, susijusias su atsakovo firmos vardo ar paslaugų reklama; vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, trečiasis asmuo 2004 m. spalio 19 d. sudarė su kasatore sutartį, įvardytą autorine, pagal kurią kasatorė įsipareigojo iki 2004 m. spalio 22 d. sukurti ir atlikti vaidmenį „UT“ moteriškų apatinių drabužių fotosesijoje. Šia sutartimi susitarta, kad visi kūriniai (nuotraukos) po apmokėjimo tampa trečiojo asmens nuosavybe; trečiasis asmuo įsipareigojo nenaudoti sukurto vaidmens medžiagos be kasatorės sutikimo kitur nei susitarta („UT“ moteriško trikotažo produkcijos pakuotės), parduoti ar perduoti kūrinį pagal šią sutartį kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Kasatorė sutartimi nustatytą darbą atliko, už darbą jai sumokėtas sutartas 600 Lt atlygis.
Nors sutarties šalys sutartį įvardijo autorine, tačiau teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinės instancijos teismo argumentais, nenagrinės ir plačiau nepasisakys dėl sutarties identifikavimo, juolab kad kasatorė kasaciniame skunde taip pat nelaiko šios sutarties autorine Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo prasme (laiko ją mišria sutartimi), ir ją vertins tiek, kiek nagrinėjamu atveju svarbi sutartimi išreikšta sutarties šalies valia. Kasatorės ir trečiojo asmens sudaryta sutartis pasibaigė 2004 m. spalio 22 d. šalims pasirašius darbų priėmimo–perdavimo aktą, t. y. šalių sutartiniai santykiai pagal šią sutartį yra pasibaigę, teisė naudoti atvaizdą ant atsakovo produkcijos kasatorės valia perduota trečiajam asmeniui, vykdžiusiam atsakovo produkcijos reklamą. Vertinant sutartimi kasatorės duotą sutikimą, pažymėtina, kad sutikimas panaudoti atvaizdą duotas labai konkrečiam tikslui (,,UT“ moteriškų apatinių drabužių produkcijai reklamuoti), nurodant atvaizdo panaudojimą sąlygą (moteriško trikotažo produkcijos pakuotės).
Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles ir neįvertino, jog jos, kaip neprofesionalios manekenės, duotas sutikimas negali būti vertinamas kaip profesionalios manekenės sutikimas, tačiau šiais argumentais kasatorė, įvardydama save kaip neprofesionalią manekenę, nepaneigia valios duoti sutikimą naudoti jos atvaizdą tam tikromis sąlygomis. Kasatorės cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. G. B., kt., bylos Nr. 3K-37-437/2002, nurodyta, kad manekenė (modelis) yra asmuo, kuris parduoda savo teisę į atvaizdą už tam tikrą atlyginimą; pozavimas yra manekenės profesinė veikla, kuria ji siekia pelno; profesionalios manekenės, žinančios, kokiu tikslu ji fotografuojasi (pavyzdžiui, atitinkamo gaminio reklamai), sutikimo pozuoti ir pozavimo už atlyginimą faktas, jeigu nėra tolimesnius šalių veiksmus apibrėžiančio susitarimo, reiškia, jog ji sutinka, kad jos atvaizdas toje konkrečioje nuotraukoje būtų panaudotas tam tikriems komerciniams tikslams; bet kuri manekenė, juolab profesionali, būdama šios verslo srities atstovė, turi galimybę diktuoti savo sąlygas ar derėtis dėl jų – kaip, kokiu būdu panaudoti jos atvaizdą. Taigi, šia nutartimi išaiškinta, kad bet kuri manekenė, žinodama būsimų nuotraukų panaudojimo tikslą, turi galimybę derėtis, aptarti savo atvaizdo panaudojimo sąlygas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad kasatorė nėra profesionali manekenė. Tačiau tai, kad pozavimas nebuvo jos profesinė veikla, neduoda pagrindo teigti, kad kasatorė negalėjo suprasti atvaizdo panaudojimo sąlygų ar nebūtų sugebėjusi (galėjusi) derėtis dėl sutarties sąlygų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje kasatorės pateiktus įrodymus patvirtinama jos patirtis sudarant panašaus pobūdžio sutartis ir aptariant sutarčių sąlygas – 2003 m. rugsėjo 3 d. kasatorė sudarė sutartį dėl režisūrinio scenarijaus vaizdinio sukūrimo ir jo įgyvendinimo, 2004 m. vasario 1 d., 2004 spalio 13 d. – sutartis dėl vaidmens reklaminiame klipe atlikimo, 2004 m. birželio 15 d. – televizijos laidos choreografinės kompozicijos sukūrimą ir pan. Taigi, vien ta aplinkybė, kad kasatorė nėra profesionali manekenė, neduoda pagrindo kitaip aiškinti šalių sudarytos sutarties sąlygų ir pripažinti, jog jos atvaizdas buvo panaudotas be asmens sutikimo. Sutartis buvo sudaryta konkrečiu tikslu – fotosesijoje padaryti nuotraukas atsakovo produkcijai reklamuoti, konkrečiai kvalifikuotos tam tikros atvaizdo panaudojimo sąlygos. Tokios sutarties sąlygos, kai aiškiai nurodoma atvaizdo panaudojimo reklamai sąlyga, suprantamos bet kuriam asmeniui, netgi neturinčiam patirties, būtinos, pvz., profesionaliai pozuotojai. Bylos duomenimis patvirtinta, kad kasatorė tam tikrą laiką neprieštaravo dėl savo atvaizdo ant atsakovo produkcijos platinimo, be to, pati pripažino, kad suprato, jog atlygintinai ir neterminuotai leidžia atsakovui ant produkcijos pakuočių naudoti savo atvaizdą. Atsakovas ieškovės atvaizdą naudojo savo produkcijos reklamai, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad atsakovas būtų pažeidęs kasatorės sutartas jos atvaizdo naudojimo sąlygas, nustatytas duodant sutikimą naudoti atvaizdą, taip pat CK 2.22 straipsnio 1 dalies normos reikalavimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pripažinus, jog trečiojo asmens ir kasatorės sudaryta sutartimi iš esmės buvo aiškiai raštu išreikštas kasatorės sutikimas naudoti jos atvaizdą ant ,,UT“ moteriško trikotažo produkcijos pakuočių, kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, netinkamai įvertindamas kasatorės statusą, neteisingai aiškino šalių sudarytą sutartį ir pažeidė CK 2.22 straipsnio 1 dalies normą, pripažintinas teisiškai nepagrįstu.
Dėl termino naudotis atvaizdu komerciniais tikslais ir teisės atšaukti duotą sutikimą naudoti atvaizdą
Pagal CK 2.22 straipsnio prasmę asmuo, duodantis sutikimas naudoti atvaizdą, gali jį kvalifikuoti, nustatyti tam tikras išimtis ar sąlygas, t. y. duoti sutikimą panaudoti jo atvaizdą tik konkrečiam tikslui arba nustatyti tam tikras jo atvaizdo panaudojimo sąlygas, arba duoti bendro pobūdžio sutikimą, nenurodant tikslo, kuriam jo atvaizdas gali būti panaudotas, ir nenustatant jo atvaizdo panaudojimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. K. v. G. B., kt., bylos Nr. 3K-7-437/2002; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio m. 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. UAB ,,Ieva“, bylos Nr. 3K-3-91/2003). Asmuo, sutikdamas naudoti savo atvaizdą reklamai ir būdamas informuotas apie komercines panaudojimo aplinkybes, savo valia nusprendžia dėl jam priklausančių teisių įgyvendinimo. Prieš išreikšdamas savo valią, jis turi apsispręsti, ar jam tinka dalyvauti komercinėje veikloje, ar jam priimtina reklamuoti konkretų asmenį, prekę ar paslaugą, taip pat svarstyti kitas jam aktualias aplinkybes, taip pat dalyvavimo tokioje veikloje sąlygas. Taigi sprendimo atsisakyti dalies privatumo dėl komercinių sumetimų teisė priklauso tos teisės turėtojui.
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorės sudarytoje su trečiuoju asmeniu sutartyje dėl jos dalyvavimo fotosesijoje ir atvaizdo panaudojimo, nustatyta atvaizdo naudojimo reklamai sąlyga ir sąlyga dėl jo naudojimo pobūdžio (kasatorės atvaizdas bus naudojamas ant ,,UT“ moteriškų apatinių drabužių produkcijos pakuotės). Kitokių sąlygų, tarp jų ir termino atvaizdui naudoti, sutartyje nenustatyta. Taigi šia sutartimi kasatorė, duodama sutikimą komerciniam savo atvaizdo panaudojimui, iš esmės neterminuotai leido ant atsakovo produkcijos naudoti savo atvaizdą. Kasatorė, suteikdama teisę atsakovui naudoti jos atvaizdą, tam tikra dalimi suvaržė savo teisę į privatumą. Vėliau, pasikeitus tam tikroms kasatorės privataus gyvenimo aplinkybėms, ji, siekdama nutraukti atvaizdo naudojimą ant atsakovo produkcijos pakuočių, reikalavo šalių sudarytą sutartį nutraukti Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatų pagrindu. Pagal bylos duomenis kasatorė 2008 m. spalio 30 d. pranešė trečiajam asmeniui, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nustatyta tvarka nutraukia šalių sudarytą autorinę sutartį. Kadangi šalių sudaryta sutartis buvo pasibaigusi (įvykdyta), tai toks pranešimas trečiajam asmeniui dėl autorine įvardytos sutarties nutraukimo nesukėlė ir negalėjo sukelti kokių nors teisinių padarinių tiek pasibaigusios sutarties šalims, tiek atsakovui. Toks kasatorės pasirinktas savo neturtinių teisių gynimo būdas negalėjo sukelti kasatorės siekiamų padarinių (nutraukti atvaizdo naudojimą ant atsakovo produkcijos pakuočių komerciniais tikslais).
CK 2.22 straipsnyje nenustatyta, kad asmens sutikimas jį fotografuoti, atgaminti, parduoti, demonstruoti, spausdinti jo nuotrauką ar kitokį jo atvaizdą turi būti terminuotas ar neterminuotas. Tuo atveju, kai asmuo apsisprendžia naudoti savo atvaizdą reklamai, asmuo, be kitų sąlygų, turėtų įvertinti ir aptarti atvaizdo naudojimo terminą, t. y. įvertinti, kad atvaizdo naudojimas, juolab neterminuotas, reklamai ar kitais komerciniais tikslai gali riboti ar kitaip paveikti asmens teisę į privatumą. Tačiau tokiais atvejais, kai asmuo duoda sutikimą naudoti jo atvaizdą komerciniais tikslais (naudoti ne vieną kartą), tačiau neaptaria tokio naudojimo termino, būtų neprotinga manyti, kad toks asmens sutikimas bet kokiom aplinkybėm yra neatšaukiamas. Nagrinėjamu atveju esant aiškiai sutartyje aptartai atvaizdo naudojimo reklamai sąlygai, kasatorė kaip bet kuris kitas įprastai atidus, atsargus ir rūpestingas asmuo, turėjo suprasti ir įvertinti, kad atvaizdas ant produkcijos pakuočių bus naudojamas tam tikrą laiką iki tol, kol keisis pakuotės arba atsakovas nebegamins tokios produkcijos, be to, produkcija bus naudojama plačiai. Esant tokiai teisinei situacijai, kai kasatorė laisva valia leido naudoti savo atvaizdą komerciniais tikslais ir sutartyje neaptarė jo naudojimo termino, tačiau atvaizdas buvo naudojamas gana ilgą laiką, per kurį pasikeitė tam tikros jos privataus gyvenimo aplinkybės, kurių nebuvo ar jos negalėjo būti įvertintos duodant sutikimą, kasatorės teisė į atvaizdą turi būti ginama atsižvelgiant į tai, kad ši teisė yra teisės į privatumą dalis. Privataus gyvenimo samprata iš esmės siejama su asmens būsena, kai asmuo gali tikėtis privatumo, su jo teisėtais privataus gyvenimo lūkesčiais. Pasikeitus kasatorės asmeninio gyvenimo aplinkybėms, bylos nagrinėjimo momentu ji turi didesnių privataus gyvenimo lūkesčių.
Kasatorė, kreipdamasi į teismą be kitų reikalavimų, nurodė ir reikalavimą uždrausti atsakovui tiesiogiai ir netiesiogiai platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su kasatorės atvaizdu; be kitų aplinkybių, ieškinio faktiniu pagrindu nurodytos ir aplinkybės, kad sutartį sudarė gana jauno amžiaus, sutarties tekstą rengė trečiasis asmuo, neaptartas terminas, kuriam duotas sutikimas naudoti atvaizdą, taip pat šiuo metu pasikeitusi kasatorės padėtis (ji eina vadovaujamas pareigas, bendrauja su kitais verslininkais), todėl patiria nepatogumų dėl atvaizdo naudojimo ant atsakovo pakuočių. Taigi, pasirinkdama ieškinyje nurodytą savo teisių gynimo būdą, kasatorė kartu siekė pagrįsti, kad jos atvaizdo naudojimas šiuo metu pažeidžia jos privataus gyvenimo lūkesčius. Nagrinėjamu atveju susidūrus dviem teisiniams gėriams – teisei į privataus gyvenimą gerbimą atvaizdo apsaugos kontekste ir galimybei netrukdomai tenkinti turtinius interesus, susijusius su teise platinti produkciją su kasatorės atvaizdu, prioritetas turi būti skiriamas asmens teisės į privatumą gynimui. Nors kasatorė, laisva valia leisdama naudoti savo atvaizdą komerciniais tikslais, ir susiaurino savo lūkesčius dėl platesnių teisės į privataus gyvenimo gerbimą ribų, tačiau, įvertinus tai, kad asmens teisė į atvaizdą nėra pažeista, o jos duotas sutikimas pasikeitus tam tikros aplinkybėms (esant tam tikroms svarbios aplinkybėms), pažeidžia kitas vertybes, sudarančias bendrosios asmens teisės į privatų gyvenimą turinį, toks neterminuotas ir neatšaukiamas jokiomis sąlygomis sutikimas naudoti atvaizdą laikytinas neproporcingu teisei į privatų gyvenimą įgyvendinti. Dėl to pasikeitus iš esmės kasatorės gyvenimo aplinkybėms, kai jos duotas sutikimas naudoti atvaizdą ant produkcijos pakuočių pažeidžia kitas bendrosios teisės į privatų gyvenimą vertybes, tačiau atsakovo veiksmai nelaikytini neteisėtais, kasatorės pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą gintina bendraisiais civilinių teisių gynimo būdais – nutrauktina teisė naudoti kasatorės atvaizdą ant atsakovo produkcijos (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 5 punktas), įpareigojant atsakovą nenaudoti jos atvaizdo ant savo produkcijos pakuočių.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis skundas grindžiamas ir argumentu, kad trečiojo asmens ir kasatorės sudaryta sutartis turi būti laikoma nutraukta CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes atsakovas, išspausdindamas kasatorės nuotrauką spaudos leidinyje, iš esmės pažeidė šią sutartį. Šis atsakovo pažeidimas nagrinėjamam ginčui neturi teisinės reikšmės, nes jis yra baigtas taikos sutartimi, be to, negali sukurti kokių nors teisinių prielaidų nutraukti šią sutartį CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes sutartis yra pasibaigusi. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad šis argumentas nurodytas tik kasacinės instancijos teisme, žemesnės instancijos teismai šios aplinkybės nesvarstė ir dėl jos nepasisakė (CPK 347 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo veiksmus, kasatorės duotą sutikimą naudoti atvaizdą, pagrįstai pripažino, kad nebuvo pažeista CK 2.22 straipsnio norma, tačiau sprendė, jog kasatorė neturi teisinio pagrindo reikalauti, kad atsakovas nenaudotų jos atvaizdo ant gaminių pakuočių. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad atsakovas nepažeidė CK 2.22 straipsnio normos reikalavimų, tačiau, pasikeitus iš esmės privataus gyvenimo aplinkybėms, kurių nebuvo duodant sutikimą ir kurios negalėjo tuo metu būti įvertintos, kasatorės duotas sutikimas neterminuotai naudoti jos atvaizdą pažeidžia jos teisę į privatumą, todėl jos gintinos CK 1.138 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, naikintina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovui naudoti kasatorės atvaizdą, ir dėl šio reikalavimo paliktina galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, pakeičiant iš esmės pirmosios instancijos teismo nurodytą argumentavimą.
Kasatorė siekė savo teises apginti ne tik uždrausdama atsakovui platinti produkciją su jos atvaizdu, bet ir pripažindama atsakovo veiksmus neteisėtais ir dėl to prašydama priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. UAB ,,TV progrupė“, UAB ,,Laisvas ir nepriklausomas kanalas“, bylos Nr. 3K-3-569/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju nėra nustatytų neteisėtų atsakovo veiksmų, juolab, kad kasatorė neįrodė patirtos neturtinės žalos, todėl argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo pripažintini nepagrįstais ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl šių reikalavimų nekeistina.
Teisėjų kolegija kartu naikina ir apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir atitinkamai perskirsto bylinėjimosi išlaidas.
Atsižvelgiant į tai, kad yra tenkinta 1/3 dalis kasatorės reikalavimų, kasatorės naudai iš atsakovo priteistina 200 Lt žyminio mokesčio sumokėto pirmosios instancijos teisme ir 115,66 Lt kasacinės instancijos teisme, visa priteistina suma 315,66 Lt; iš kasatorės atsakovo naudai už žyminį mokestį, sumokėtą paduodant apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteista 228,67 Lt. Atlikus tarpusavio įskaitymus, iš atsakovo kasatorės naudai priteistina 86,99 Lt žyminio mokesčio.
Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į tenkintų kasaciniame teisme reikalavimų dydį atitinkamai keistinos atstovavimo išlaidos. Pirmosios instancijos teisme kasatorė patyrė 6000 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 1400 Lt, o kasacinės instancijos teisme – 2000 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgusi į bylos pobūdį, spręstų byloje klausimų sudėtingumą, advokatų kontoros teikiamų kasatorei teisinių paslaugų pastovumą, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir CPK 93 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovo kasatorės naudai priteistina 1800 Lt atstovavimo išlaidų. Atsakovui apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteista 4416,50 Lt atstovavimo išlaidų, tai atsižvelgiant į tenkintų kasacinio skundo reikalavimų dalį, iš kasatorės atsakovo naudai priteistina 2944,33 Lt atstovavimo išlaidų. Kadangi atsakovas duomenų apie jo kasacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, tai teisėjų kolegija šių išlaidų priteisimo proporcingai tenkintai daliai nesprendžia. Atlikus tarpusavio įskaitymus, iš kasatorės atsakovo naudai priteistina 1144,33 Lt atstovavimo išlaidų.
Apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteista iš kasatorės valstybės naudai 32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, mažintina proporcingai tenkintai daliai ir kasatorės valstybės naudai priteistina 21,33 Lt, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 10,67 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kasacinės instancijos teisme patirta 43,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš kasatorės priteistina 28,80 Lt , iš atsakovo – 14,40 Lt tokių išlaidų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 ir 1 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas uždrausti atsakovui platinti moteriškas kelnaites su ieškovės atvaizdu, panaikinti ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 10 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas reikalavimas uždrausti atsakovui tiesiogiai ir netiesiogiai platinti moteriškas kelnaites pakuotėse su jos atvaizdu.
Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, ir bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:
Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Utenos trikotažas“ (j. a. k. 183709468) ieškovės G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 86,99 Lt (aštuoniasdešimt šešis litus 99 ct) žyminio mokesčio.
Priteisti iš ieškovės G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo akcinės bendrovės ,,Utenos trikotažas“ (j. a. k. 183709468) naudai 1144,33 Lt (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 33 ct) atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš ieškovės G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 28,80 Lt (dvidešimt aštuonis litus 80 ct), iš atsakovo akcinės bendrovės ,,Utenos trikotažas“ (j. a. k. 183709468) – 14,40 Lt (keturiolika litų 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu tokių išlaidų valstybės naudai.
Kitas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 10 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis