Administracinė byla Nr. A-1828-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02233-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8; 16.6

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. M. apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai, pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus“ (šalys nurodomos pagal procesinę padėtį nagrinėjant ginčą Lietuvos administracinių ginčų komisijoje), tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Geometra“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, bendrijai „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) DNSB dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu skundu), prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21R1-210 (AG1-128/09-2019) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) UAB „Daistatus“ (toliau – ir Bendrovė) skundą atmesti.

2.       Trečiasis suinteresuotas asmuo skunde nurodė:

2.1       UAB „Daistatus“ inicijavo rengimą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo siekiama padalyti natūra bendrai su ja valdomą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), ir savo dalį sujungti su kitu pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Savivaldybės administracija) UAB „Daistatus“ parengė ir išdavė 2018 m. rugsėjo 18 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-11516 (toliau – ir Reikalavimai).

2.2       Pagal Reikalavimų 7.4 punktą formuojant žemės sklypus turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba pagal planuojamų sklypų paskirtį siūlyti nustatyti ar panaikinti žemės servitutus, įvertinti įvažiavimo–išvažiavimo iš esamų gatvių į padalytus sklypus būtinų įvažų (gatvės) parametrus; pažymėti įvažas į padalytus sklypus; nurodyti gatvės kategoriją, inventorines ribas, raudonąsias linijas bei atstumą tarp jų.

2.3       Pareiškėjo užsakymu UAB „Geometra“ parengė Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775 (toliau – ir Projektas). Pagal Projekto sprendinius numatyta minėtus sklypus sujungti ir atidalyti trečiojo suinteresuoto asmens valdomą žemės sklypo dalį, numatant suformuoti du atskirus žemės sklypus: projektinis Nr. 1, plotas – 0,3893 ha, savininkas – pareiškėjas; projektinis Nr. 2, plotas – 0,0641 ha, savininkas – trečiasis suinteresuotas asmuo A. M.. Sklypai pertvarkomi pagal nustatytą naudojimosi tvarką, t. y. po sklypų pertvarkymo pagal Projektą pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. naudosis tokiomis pat dalimis, kaip nustatytoje naudojimosi tvarkoje. Projekte numatyta, kad į žemės sklypus projektinis Nr. 1 ir projektinis Nr. 2 patenkama iš pietinės pusės pravažiavimo keliu nuo (duomenys neskelbtini) gatvės (D2 kategorija) Kauno mieste.

2.4       Sužinojusi apie suprojektuotą patekimą į atidalijamus žemės sklypus, ji informavo pareiškėją, kad toks sprendinys prieštarauja teisės aktų reikalavimams, pažeidžia jos ir trečiųjų asmenų teisėtus interesus, prašydama patikslinti sprendinius, numatant, kad į pareiškėjui po atidalijimo tenkantį žemės sklypą projektinis Nr. 1 būtų patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės (D2) naujai formuojama įvaža. Tačiau į tai ne tik nebuvo atsižvelgta, bet su ja nesuderintą Projektą pareiškėjas pateikė derinti atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 70-2-4142 (toliau – ir 2018 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 70-2-4142) nurodė, kad Projektas yra derinamas.

2.5       Pareiškėjas, apsimesdamas, kad tariamai nepavyksta su ja susisiekti, kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, jog pagal Projektą turi būti vykdomas žemės sklypų pertvarkymas be bendraturtės sutikimo. Civilinio ginčo nagrinėjimo metu Savivaldybės administracija 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 70-2-2710 (toliau – ir skundžiamas raštas) teisėtai ir pagrįstai atšaukė 2018 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 70-2-4142, Komisijai skundžiamu sprendimu pagal pareiškėjo skundą nebuvo pagrindo jį panaikinti. Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

2.6       Reikalavimų 7.5 punktas numatė tik preliminarų Projekto derinimą, taigi 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 70-2-4142 Projektas buvo suderintas tik preliminariai, todėl, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, Savivaldybės administracija turėjo teisę jį atšaukti. Komisijos sprendimo priėmimo metu aplinkybės, palyginti su buvusiomis 2018 m. lapkričio 13 d., iš esmės pasikeitė, nes atsakovui tapo žinoma, kad Projekto sprendiniai nebuvo derinami su sklypo bendraturte bei kad Projekte neteisingai nurodytos įvažos. Apie tai atsakovas sužinojo tik nagrinėjant civilinę bylą Kauno apylinkės teisme. Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutiko su Komisijos išvada, kad skundžiamas raštas nėra motyvuotas.

3.       Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime su trečiojo suinteresuoto asmens skundu sutiko ir prašė jį patenkinti bei panaikinti Komisijos sprendimą. Atsiliepime atsakovas nurodė:

3.1.       Tik po 2018 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 70-2-4142 surašymo buvo gauta informacija iš gretimų teritorijų naudotojų apie esančią faktinę padėtį dėl automobilių eismo įvažiavimo pasunkinimo nuo (duomenys neskelbtini) g. dalies, kurioje Projektu yra formuojamos įvažos į projektuojamus žemės sklypus. Savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, atsakingas už teritorijų planavimą bei saugaus eismo organizavimą (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 ir 32 p.), negalėjo nevertinti šios naujai pateiktos informacijos apie faktinę situaciją, todėl priėmė skundžiamą raštą, nurodydama, kad Projekte įvažos į projektuojamus žemės sklypus yra nurodytos neteisingai, nes pagal teisės aktų reikalavimus žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.

3.2.       Paaiškėjus naujoms aplinkybėms iš šalių ginčo civilinėje byloje Nr. e2-5074-435/2019 dėl suprojektuotų įvažų netinkamumo ir nesant bendraturtės A. M. pritarimo, Savivaldybės administracija pagrįstai 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 70-2-2710 atšaukė 2018 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 70-2-4142 dėl Projekto derinimo. Projekto derinimo atšaukimas teisėtas, motyvuotas, atitinka teisės aktais atsakovui suteiktą kompetenciją teritorijų planavimo procese, todėl Komisija be teisėto pagrindo panaikino skundžiamą 2019 m. liepos 26 d. raštą. 2018 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 70-2-4142 yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas rengiant Projektą, o konkrečias teisines pasekmes pareiškėjui ir kitiems asmenims sukels sprendimas dėl Projekto tvirtinimo.

2.       Pareiškėjas UAB „Daistatus“ atsiliepime su trečiojo suinteresuoto asmens skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti Komisijos sprendimą. Taip pat prašė skirti trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. 300 Eur baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 200 Eur, iš trečiojo suinteresuoto asmens A. M. – 1 000 Eur, išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsiliepime pareiškėjas nurodė:

4.1       Skundžiamu raštu buvo atšauktas parengto žemės sklypų (duomenys neskelbtini) Projekto derinimas, apie kurį pareiškėjui buvo pranešta 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 70-2-4142. Skundžiamame rašte pažymėta, kad Projekto derinimas yra atšaukiamas, nes nuo 2018 m. gruodžio 18 d. negautas žemės sklypo bendraturtės A. M. raštiškas pritarimas parengtam Projektui ir neteisingai nurodytos įvažos į formuojamus sklypus (duomenys neskelbtini).

4.2       Pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 62 punktą, Projekto rengimo organizatorius žemėtvarkos projektą pateikia derinti atitinkamoms institucijoms. Pagal Taisyklių 63 punktą, Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti projektą gavimo dienos; projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad projektas suderintas, taip pat jei per 5 darbo dienas nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti projektą. Nei projekto rengėja UAB „Geometra“, nei jo iniciatorė UAB „Daistatus“ negavo jokių pranešimų apie derinančiosios institucijos atsisakymą derinti Projektą, todėl Projektas buvo suderintas Taisyklėse numatyta tvarka.

4.3       2018 m. lapkričio 13 d. raštas Nr. 70-2-4142 buvo tik pranešimas apie pagal Taisykles atliekamą procedūrą, o ne šios procedūros atlikimo pagrindas, t. y. šis raštas-pranešimas nelaikytinas administraciniu aktu, kurį atsakovas vėliau skundžiamu raštu galėjo panaikinti ar atšaukti, todėl Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog Taisyklėse nėra nuostatų, suteikiančių pagrindą atšaukti administravimo raštą, kuriuo tik informuojama apie Projekto derinimą.

4.4       Nei Taisyklėse, nei kitame teisės akte nėra numatyta tokio pobūdžio teisės atsakovui atšaukti pradėtą, o juo labiau užbaigtą Projekto derinimo procedūrą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT), patikrinusi suderintą ir jai pateiktą Projektą, nustatė, kad Projekto procedūros ir sprendiniai atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų nuostatas, bei 2018 m. gruodžio 18 d. aktu Nr. FPA-1331-(8.14) pateikė išvadą, kad pritaria teikimui Projektą tvirtinti. Pagal teisės aktus derinant žemėtvarkos projektą nereikalaujama bendraturčių sutikimo, todėl be gauto A. M. pritarimo parengtam Projektui atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atšaukti jo derinimą, juolab kad šis klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje Nr. e2-5074-435/2019. Nors skundžiamame rašte nurodyta, kad Projekte nurodytos įvažos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės einančio akligatvio į formuojamus sklypus (duomenys neskelbtini) yra negalimos dėl esamo didelio automobilių srauto šiame akligatvyje, tačiau atsakovas nesiremia jokiais įrodymais, kad tokie sprendiniai negalimi dėl didelio automobilių srauto ar dėl kokių nors kitų aplinkybių. Tiek atsakovui, tiek trečiajam suinteresuotam asmeniui A. M. apie Projekto sprendinius tapo žinoma nuo jo pateikimo derinti jau 2018 m., todėl jų argumentai, jog apie bendraturtės nesutikimo nebuvimą ir apie sprendinius dėl įvažų tapo žinoma tik iš civilinio ginčo, yra melagingi.

4.5       Komisija teisingai nustatė, kad skundžiamas raštas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, todėl skundžiamą raštą panaikino pagrįstai.

3.       Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) DNSB atsiliepime su trečiojo suinteresuoto asmens skundu sutiko ir prašė jį patenkinti. Atsiliepime pažymėjo, kad Projekto sprendiniai dėl įvažų numatymo iš (duomenys neskelbtini) gatvės einančio akligatvio į formuojamus sklypus (duomenys neskelbtini) turi būti koreguojami dėl intensyvaus automobilių srauto akligatvyje, minėtais sprendiniais yra pažeidžiami trečiųjų suinteresuotų asmenų interesai, jie prieštarauja statybos techninių reglamentų reikalavimams.

II.

4.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. liepos 9 d. sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą; pareiškėjui UAB „Daistatus“ iš trečiojo suinteresuoto asmens A. M. priteisė 1 000 Eur, o iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos –  618,81 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 70-2-2710 buvo atšauktas parengto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Projekto derinimas. Teisę savivaldybės administracijos direktoriui panaikinti savo priimtus teisės aktus nustato Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalis. Nepaisant to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnis yra bendra norma, apibrėžianti atitinkamų subjektų kompetenciją, kuri taikytina, jeigu nėra nustatytų specialių taisyklių. Ši norma negali būti aiškinama plečiamai ir negali būti taikoma nesilaikant kitų teisės aktų reikalavimų.

6.       Teismas nustatė, kad Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. raštu Nr. 70-2-4142 pareiškėjas ir Projekto rengėjas buvo informuoti, jog derinti pateiktas Projektas yra derinamas, tos pačios institucijos 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 70-2-2710 pareiškėjui ir Projekto rengėjui nurodyta, jog parengto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, Projekto derinimas atšaukiamas, t. y. tokiu veiksmu Projekto derinimo procedūra iš esmės pripažįstama negaliojančia, todėl, teismo vertinimu, 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. 70-2-2710 pareiškėjui ir Projekto rengėjui sukelia teisines pasekmes ir gali būti atskiro skundo dalyku byloje, o ne vien tik tarpinio pobūdžio procedūriniu dokumentu, kaip teigė atsakovas. Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1428-602/2020). Skundžiamame rašte yra nurodytos dvi Projekto derinimo atšaukimo priežastys: 1) nuo 2018 m. gruodžio 18 d. yra negautas žemės sklypo savininkės A. M. raštiškas pritarimas parengtam Projektui, 2) Projekte nurodytos įvažos nuo (duomenys neskelbtini) gatvės einančio akligatvio į formuojamus sklypus (duomenys neskelbtini) yra negalimos dėl esamo didelio automobilių srauto šioje akligatvio dalyje. 

7.       Teismas aptarė Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto, Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 5, 7 dalių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5, 16, 17, 18, 54, 57, 60, 61, 63, 64, 65, 66 punktų nuostatas.

8.       Įvertinęs nurodytus Taisyklių punktus ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad Projekto derinimas buvo vykdomas jose nustatyta tvarka. Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. rašto Nr. 70-2-4142 pareiškėjui ir Projekto rengėjui pateikimas, informuojant, kad Projektas derinamas, atitiko Taisyklių 64 punkto nuostatas. Nors nebuvo gautas žemės sklypo (-ų) savininkės bendraturtės A. M. raštiškas pritarimas Projektui, tačiau ši situacija atitiko Taisyklių 66 punkte nurodytą faktinę padėtį, ir Savivaldybės administracijai nesudarė kliūčių kreiptis į NŽT, teikiant Projektą tvirtinti.

10.1.       Savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji specialistė kreipėsi į NŽT, pateikdama 2018 m. gruodžio 3 d. prašymą Nr. 1TP-7121 dėl Projekto patikrinimo. NŽT patikrino Projektą ir nustatė, kad Projekto procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. NŽT Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktu 2018 m. gruodžio 18 d. Nr. FPA-1331-(8.14) (toliau – ir Patikrinimo aktas) pateikė išvadą (NŽT išvada), kad pritaria Projekto teikimui tvirtinti (8 punktas). Tačiau Patikrinimo akto 9 punktu NŽT pateikė reikalavimą Projekto organizatoriui: Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas pertvarkomo žemės sklypo bendraturtės A. M. raštiškas pritarimas arba teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas.

10.2.       Iš bylos duomenų matyti, jog kompetentinga institucija, kuriai pagal teisės aktus pavesta atlikti valstybinę žemės kontrolę, NŽT išvada konstatavo, jog Projekto procedūros ir Projekto sprendiniai atitinka teisės aktų reikalavimus. Projekto tvirtinimui buvo pritarta, bet su sąlyga, jog Projektas bus tvirtinamas tik gavus pertvarkomo žemės sklypo bendraturtės A. M. raštišką pritarimą arba teismo sprendimą, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas. Teismas pažymėjo, jog trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. NŽT išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo Taisyklių 69 punkto nustatyta tvarka neginčijo.

10.3.       Siekdama NŽT išvadoje nurodytų sąlygų įgyvendinimo, UAB „Daistatus“ inicijavo civilinį ginčą, kuris nagrinėjamas Kauno miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-5074-435/2019 (dabartinis bylos Nr. e2-2711-435/2020) pagal pareiškėjo ieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nuosavybės teisių gynimo, kuriame, be kita ko, pareiškėjas reiškia reikalavimus: nustatyti, kad pagal UAB „Geometra“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775 turi būti vykdomas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4040 ha, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0494 ha, pertvarkymas (1 reikalavimas), pripažinti UAB „Daistatus“ teisę be atsakovės A. M. raštiškų pritarimų ar sutikimų vykdyti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,4040 ha, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0494 ha, pertvarkymo procedūras pagal UAB „Geometra“ parengtą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą ZSFP-52775 (4 reikalavimas).

9.       Teismas darė išvadą, jog Komisija skundžiamu sprendimu pagrįstai ir teisėtai panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 26 d. raštą Nr. 70-2-2710, nes Projekto derinimas buvo atliktas Taisyklių nustatyta tvarka, Projekto derinimo procedūra baigta, pateikus jį prieš tvirtinant patikrinti kompetentingai institucijai. Projekto derinimo atšaukimas Taisyklėse nėra įtvirtintas, todėl Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamu raštu atšaukė atsakovo Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 70-2-4142, nes viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Šį imperatyvą įtvirtina nepiktnaudžiavimo valdžia principas (VAĮ 3 str. 1 d. 4 p.). Teismas pritarė Komisijos sprendimui, jog Projekto derinimo atšaukimas nebuvo motyvuotas, iš skundžiamo rašto turinio nėra aiškus teisinis pagrindas, leidžiantis panaikinti jau priimtą ir paties atsakovo laikytą teisėtu sprendimą, taip pat nėra nurodytas objektyvusis pagrindas, kuriuo skundžiamas raštas yra grindžiamas, t. y. pažeistos VAĮ 3 ir 8 straipsniuose įtvirtintos gero viešojo administravimo, viešojo administravimo subjekto pareigos motyvuoti priimamus sprendimus nuostatos. 

10.       Teismas sutiko su pareiškėjo pozicija, kad atšaukti derinimą baigiamojoje Projekto stadijoje, praėjus daugiau kaip 8 mėnesiams po jo suderinimo, nesant kitų Projektą suderinusių institucijų nurodytų teisės aktų neatitikčių, prieštaravimų, buvo neadekvati ir neproporcinga priemonė, pažeidžianti pareiškėjo teisėtus lūkesčius. Juolab, kad pareiškėjas ėmėsi priemonių įstatymo nustatyta tvarka gauti A. M. sutikimą, taip pat minėtoje civilinėje byloje buvo pareikštas reikalavimas ir su kitos sąlygos, nurodytos NŽT Patikrinimo akte, įvykdymu (kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo pertvarkymas). Iš civilinės bylos pagrindo ir dalyko bei į minėtą bylą pateiktų procesinių dokumentų akivaizdu, jog toje byloje bus sprendžiamas klausimas ne tik dėl bendraturtės sutikimo, bet ir dėl įvažų į žemės sklypus, kiek tai susiję su trečiojo suinteresuoto asmens A. M. ir kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų interesais (dėl minėtų aplinkybių skundžiamu raštu Projekto derinimas buvo atšauktas).

11.       Teismas pažymėjo, jog išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą atšaukti Projekto derinimą, nagrinėjant bylą, nenustatyta. Byloje nėra duomenų apie per tą laiką pasikeitusias faktines ginčo situacijos aplinkybes ar teisinį reglamentavimą. Byloje taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo UAB „Daistatus“ veiksmus, pateikiant planavimo organizatoriui netikslius (apgaulingus) duomenis. Apie Projektą ir jo sprendinius Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje viešai buvo paskelbta 2018 metais. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ar kiti tretieji suinteresuoti asmenys būtų kėlę ginčą dėl netinkamos Projekto viešinimo procedūros, kad būtų teikę Taisyklių nustatyta tvarka pasiūlymus dėl Projekto sprendinių raštu ar ŽPDRIS priemonėmis, pasinaudoję Taisyklėse nustatyta tvarka apskųsti kompetentingų institucijų veiksmus, atliktus iki šios Projekto stadijos.

12.       Teismas taip pat pažymėjo, jog Projekto tvirtinimas (atsisakymas jį tvirtinti) išimtinai priklauso Savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai (Taisyklių 5 p.). Teismo vertinimu, skundo netenkinimas neužkerta A. M. ir kitiems tretiesiems suinteresuotiems asmenims kelio ginti pažeistas teises civilinėje byloje, Projekto tvirtinimo procedūroje ir galutinės stadijos, t. y. Projekto tvirtinimo, metu.

13.       Vertindamas pareiškėjo prašymą skirti baudą trečiajam suinteresuotam asmeniui, teismas nenustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo A. M., pasinaudodama teise kreiptis į teismą, ir bylos nagrinėjimo metu būtų piktnaudžiavusi administraciniu procesu, todėl darė išvadą, kad jai skirti baudą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 83 straipsnio 1 dalies 6 punktą nėra teisinio pagrindo.

14.       Įvertinęs ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.1, 8.2, 8.19, 9, 10 punktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir bylos pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pareiškėjui iš trečiojo suinteresuoto asmens A. M. priteisė 1 000 Eur, o iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos – 618,81 Eur, išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti.

III.

15.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Trečiojo suinteresuoto asmens manymu, nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas netyrė reikšmingoms aplinkybėms nustatyti svarbių duomenų, todėl neatskleidė bylos esmės. Apeliaciniame skunde akcentuoja, kad:

17.1.       Pasisakydamas apie tai, kad Projekto derinimas Taisyklėse nenumatytas bei buvo nenustatytos išskirtinės aplinkybės atšaukti Projekto derinimą, teismas pirmiausia turėjo nustatyti, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia skundžiamas raštas, kuriuo atšauktas 2018 m. lapkričio 13 d. raštas, Projekto rengimo, derinimo ir tvirtinimo procese. Dėl kokių priežasčių ir kokių tikslu pareiškėjas pateikė skundą. Siekdamas atsakyti į šiuos klausimus, be kita ko, tinkamai apibrėžti bylos nagrinėjimo dalyką, teismas turėjo vertinti pareiškėjo argumentus, išdėstytus procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu. 

17.2.       Komisijai pateikto skundo 27 punkte pareiškėjas nurodė: „Pažymėtina taip pat, kad Skundžiamu sprendimu atšauktas Projekto derinimas, tačiau Projekto derinimas pagal Taisyklių 62 p. atliekamas su šiame Taisyklių punkte nurodytomis institucijomis, t. y. tam tikros institucijos turi pateikti atsakymą, kad projektas suderintas, arba atsisakymą derinti projektą (Taisyklių 63 p.), o negavus atsisakymo derinti projektą per nustatytą terminą, projektas laikomas suderintu (Taisyklių 64 p.)“. Atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens pateiktą Komisijai skundą 15 punkte pareiškėjas iš esmės išdėstė tas pačias aplinkybes. Nurodytus teiginius pareiškėjas detalizavo teismo posėdžio metu, paaiškindamas (posėdžio garso įrašo 35:06–38:19 min.), kad 2018 m. lapkričio 13 d. raštas nėra derinimo dokumentas, kurio buvo patvirtintas Projekto suderinimas. Pareiškėjo nuomone, šis raštas yra tik informacinio pobūdžio raštas. Pasak pareiškėjo, Projektas buvo suderintas ne 2018 m. lapkričio 13 d. raštu, o Savivaldybės administracijos per Taisyklių 63 punkte nustatyta terminą nepateikus motyvuoto atsisakymo derinti projektą. Nurodytas aplinkybes pareiškėjas dar kartą patvirtino teismo posėdžio metu, atsakydamas į Savivaldybės administracijos atstovo paklausimą (posėdžio garso įrašo garso įrašo 55:50–57:30 min.). 

17.3.       Taigi, jei pareiškėjas 2018 m. lapkričio 13 d. raštą laikė tik informacinio pobūdžio, kuriuo nebuvo atlikta Projekto derinimo procedūra, teismui turėjo kilti klausimas, kokias teisines pasekmes jam sukelia skundžiamas raštas, kuriuo, kaip nurodo pareiškėjas, buvo atšauktas informacinio pobūdžio 2018 m. lapkričio 13 d. raštas. Nurodytos esminės bylai aplinkybės pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, formaliai konstatuodamas, kad pareiškėjui ir Projekto rengėjui skundžiamas raštas sukelia teisines pasekmes.

16.       Atsakovas Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21R1-210 (AG1-128/09-2019) ir atmesti pareiškėjo UAB „Daistatus“ skundą. Atsakovo manymu, teismas netinkamai ir neišsamiai atliko byloje esančių įrodymų vertinimą, pažeisdamas ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintus įrodymų vertinimo principus, nepašalino byloje iškilusių neaiškumų, kas įtakojo nepagrįsto sprendimo priėmimą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.       Tiek teismas, tiek Komisija, nepagrįstai sprendė, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. rašto iki skundžiamo rašto priėmimo situacija nepasikeitė. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad tik po 2018 m. lapkričio 13 d. rašto buvo gauta informacija iš gretimų teritorijų naudotojų apie esančią faktinę padėtį dėl automobilių eismo įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, kurioje Projektu yra formuojamos įvažos į projektuojamus žemės sklypus. Atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, kompetentingas ir atsakingas už teritorijų planavimą bei saugaus eismo organizavimą (pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 p., 32 p. būtent atsakovas yra kompetentinga vertinti šiuos sprendinius, o ne NŽT, kaip neteisingai nurodoma teismo sprendime, teigiant, jog NŽT konstatavo visų sprendinių atitikimą teisės aktams), negalėjo nevertinti šios naujai pateiktos informacijos apie faktinę situaciją, todėl atitinkamai priėmė skundžiamą sprendimą, nusprendęs, kad Projekte nurodytos įvažos į projektuojamus žemės sklypus yra nurodytos neteisingai, galbūt pažeidžiant trečiųjų asmenų teises. Trečiųjų asmenų teisių ir interesų apsauga yra reglamentuota ir Taisyklių 25, 33 punktuose (žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams). Atsižvelgiant į vykstantį civilinį ginčą bei trečiųjų asmenų (bendrijų) išreikštą poziciją, akivaizdu, kad nagrinėjamoje situacijoje yra ginčas dėl Projekto sprendinių galimo poveikio gretimų žemės sklypų naudotojams.

18.2.       Byloje ginčo nėra, kad kiekvienas sklypas turi turėti įvažiavimą (Taisyklių 42 p.), tačiau nagrinėjamu atveju teismas turėjo įvertinti ir tai, kad Projekte projektuojami įvažiavimai į atidalintus žemės sklypus iš pravažiavimo-akligatvio, kuris neatitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir Statybos reglamentas)  32 punkto reikalavimų, numatančių, jog akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės, kurių matmenys yra reglamentuoti tame pačiame punkte. Kadangi minėtas pravažiavimas, einantis iš (duomenys neskelbtini) gatvės, šių reikalavimų neatitinka (jo pabaigoje nėra įrengta bei nėra galimybės įrengti tokiam pravažiavimui tinkamai funkcionuoti būtinos apsisukimo aikštelės), jis nėra tinkamas naudoti tokiam intensyviam transporto eismui, aptarnaujant kelis daugiabučius namus (esamus (duomenys neskelbtini), bei planuojamus statyti pertvarkomuose sklypuose (duomenys neskelbtini)). Teismas nevertino svarbios faktinės aplinkybės, jog galimybė patekti į Projektu atidalinamus žemės sklypus egzistuoja iš tiesiogiai besiribojančios (duomenys neskelbtini) gatvės, o įvažiavimų projektavimas per pravažiavimą dėl padidėsiančio eismo intensyvumo būtų ne tik negalimas dėl pravažiavimo netinkamumo, bet ir nepagrįstai apsunkintų visų esamų ir būsimų gyventojų teises ir interesus.

18.3.       Paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl suprojektuotų įvažų, skundžiamame rašte buvo nurodyta ši aplinkybė bei tuo pačiu dar kartą pateikta informacija, kad, vadovaujantis NŽT 2018 m. gruodžio 18 d. žemėtvarkos planavimo patikrinimo aktu Nr. FPA-1331-(8.14), dar nėra gautas pertvarkomo žemės sklypo savininkės A. M. raštiškas pritarimas parengtam Projektui. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo tinkamai įvertinti, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veiklą grindžia teisės aktais ir veikia teisės aktuose nustatytose ribose, savivaldybės administracijos pritarimas projektui, kurio sprendiniai neatitinka Taisyklių keliamų reikalavimų, ką pagrindžia prieš tai išdėstytos aplinkybės, Atsakovo nuomone, laikytina pakankamu pagrindu atšaukti Projekto derinimą, kaip prieštaraujantį teisės aktų nustatytoms normoms, nes priešingu atveju atsakovo derinimas Projekto, neatitinkančio teisės aktų reikalavimų, būtų neteisėtas.

18.4.       Vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies, 29 straipsnio 8 dalies 15 punkto, Taisyklių 24, 62, 68 punktų nuostatos patvirtina išimtinę atsakovo kompetenciją priimti sprendimus dėl projektų derinimo, ir kadangi tik šiam subjektui teisės aktai suteikia numatytą kompetenciją spręsti dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo savo kompetencijos ribose, tik savo sprendimu jis galėjo spręsti dėl kito jo priimto sprendimo galiojimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms. Todėl atsakovas nesutinka su teismo sprendimu, kad jis neturėjo įgaliojimų priimti skundžiamo rašto.

18.5.       Tiek teismas, tiek Komisija nepagrįstai sprendė, kad skundžiamas raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Teismo nustatyti skundžiamo rašto trūkumai nelaikytini esminiais, kadangi pareiškėjas aiškiai suprato skundžiamame rašte išdėstytą turinį bei jo pasekmes bei ėmėsi atitinkamų veiksmų ginti savo teises, taigi, tai nesukliudė pareiškėjui realizuoti teisės į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Iš skundžiamo rašto turinio matyti, kad atsakovas, remdamasis Taisyklių 25, 33, 66 punktų, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19, 32 punktų, 18 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. nesant žemės sklypo bendrasavininkės A. M. raštiško pritarimo pareiškėjo parengtam projektui bei esant projekte neteisingai nurodytoms įvažoms į pertvarkomus žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), pagrįstai priėmė sprendimą, išreikštą skundžiamame rašte, atšaukiant Projekto derinimą savo kompetencijos ribose, kadangi Projekto, kuriame numatyti neteisėti sprendiniai, derinimas ir tvirtinimas būtų neteisėtas. 

18.6.       Teismas nepagrįstai byloje rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1428-602/2020, kadangi nurodomos ir nagrinėjamos bylų aplinkybės nesutampa. Minėtoje byloje nebuvo nagrinėjami žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ar juo labiau projekto derinimo (ar jo atšaukimo) klausimai, o buvo keliami reikalavimai, susiję su pavadinimo gatvei pakeitimu. Teismas klaidingai suprato atsakovo teiginius dėl 2018 m. lapkričio 13 d. rašto vertinimo, dėl ko padarė neteisingas išvadas. Atsakovas, byloje teigdamas, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, viešojo administravimo subjektų priimti sprendimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procese yra laikytini tik tarpiniais (procedūriniais) aktais, priimtais tam tikrame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros etape, akcentavo, jog tokiu yra laikytinas 2018 m. lapkričio 13 d. raštas, o konkrečias pasekmes pareiškėjui ir kitiems asmenims sukels tik sprendimas dėl Projekto tvirtinimo. Šiais argumentais buvo nesutinkama su Komisijos vertinimu, kad skundžiamu raštu buvo panaikintas 2018 m. lapkričio 13 d. raštas, kuris sukėlė pasekmes, dėl ko neva atsakovas neturėjo pagrindo jo atšaukti.

17.       Atsakovas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą prašo tenkinti apeliacinį skundą iš dalies – panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą, kuriuo ji prašė panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21R1-210(AG1-128/09-2019).

18.       Pareiškėjas UAB „Daistatus“ atsiliepimuose su atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniais skundais nesutinka, prašo juos atmesti, o Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 260 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsiliepimuose pareiškėjas nurodo:

20.1.       Bylos nagrinėjimo metu buvo aiškiai atskleista bylos esmė. Skundžiamu raštu, nesutinkant su Projekto sprendiniais, buvo atšauktos anksčiau atliktos Projekto derinimo procedūros. Tai reiškia kad, nepanaikinus skundžiamo rašto, pareiškėjui reiktų taisyti Projekto sprendinius ir iš naujo inicijuoti Projekto derinimo procedūrą. Neabejotinai sukeliančiu teisines pasekmes skundžiamu raštu viso bylinėjimosi proceso metu laikė ir jo galiojimą gynė ne tik atsakovas, bet ir trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. – tai matyti iš šio asmens teiktų procesinių dokumentų. Skundžiamo rašto esmę visiškai teisingai atskleidė pirmosios instancijos teismas savo sprendime, todėl nėra pagrindo teigti, kad bylos esmė neatskleista ir nėra pagrindo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20.2.       Atsakovo teisė ar teisinis pagrindas priimti skundžiamą raštą – atšaukti atliktą (užbaigtą) žemėtvarkos projekto derinimo procedūrą, nėra numatyti nei Taisyklėse, nei kitame teisės akte. Teisės aktai nenumato jokios atlikto suderinimo atšaukimo, panaikinimo ar kitokio anuliavimo procedūros. Nors atsakovas apeliaciniame skunde išvardina keletą teisės normų, kurios neva suteikė teisę jam priimti skundžiamą raštą, tačiau akivaizdu, kad nei viena iš tų normų iš tiesų tokios teisės nenumato ir nesuteikia.

20.3.       NŽT, patikrinusi jai pateiktą, savivaldybės jau suderintą Projektą, nustatė, kad Projekto procedūros ir sprendiniai atitinka Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų nuostatas bei 2018 m. gruodžio 18 d. patikrinimo aktu Nr. FPA-1331-(8.14) pateikė išvadą, kad pritariama teikimui Projektą tvirtinti, taigi, NŽT nenustatė nei jokių teisės aktų pažeidimų, nei gretimų sklypų naudojimo pažeidimų ar pabloginimų. Taisyklių 65 punkte aiškiai nurodyta, jog būtent NŽT struktūrinis padalinys tikrina žemėtvarkos projekto rengimo, viešinimo ir derinimo procedūrų bei projekto sprendinių atitiktį teisės aktų reikalavimams ir priima išvadą dėl tikslingumo projektą tvirtinti arba jo netvirtinti. Akivaizdu, jog būtent šiai įstaigai, o ne savivaldybės institucijoms, yra suteikta ir pripažinta kompetencija tikrinti projektų sprendinių teisėtumą ir teisingumą. 

20.4.       NŽT patikrinimo išvados nėra atšauktos, paneigtos ar pakeistos, patikrinimo aktas yra galiojantis ir nepanaikintas. Jį galima buvo skųsti žemėtvarkos planavimo valstybinę priežiūrą atliekančiai institucijai arba teismui (taip nurodyta pačiame patikrinimo akte), tačiau niekas jo neskundė ir nepanaikino, taigi, patikrinimo išvados, jog Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, yra galiojančios, o atsakovas skundžiamu raštu ne tik bandė atšaukti savo paties veiksmus (Projekto suderinimą), bet tuo pačiu iš esmės ginčija kito subjekto – NŽT, išvadas dėl Projekto sprendinių teisėtumo bei pritarimą teikimui Projektą tvirtinti, išreikštą patikrinimo akte, taigi, skundžiamu raštu atsakovas pažeidė ir šios institucijos teisės aktais suteiktą kompetenciją.

20.5.       Projekte numatytos įvažos ir faktinė eismo situacija įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) g. negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, nes jos egzistavo jau Projekto derinimo metu ir vėliau nesikeitė; apie jas atsakovui turėjo būti žinoma jau tuomet, kai Projektas buvo pateiktas jam peržiūrėti ir derinti. Tiek Projekto organizatorius, tiek atsakovas pritarė Projekto sprendiniams, nematydami jokių neatitikimų, įvažų neteisingumo ar teisės aktų pažeidimų. Nėra jokių faktinių, objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Projekte nurodytos įvažos apsunkins ar kažkaip įtakos eismą įvažiavime iš (duomenys neskelbtini) g., tokių duomenų nepateikta nei šioje administracinėje byloje, nei civiline tvarka nagrinėjamame ginče tarp UAB „Daistatus“ ir A. M.. Skundžiamame rašte atsakovas taip pat nesirėmė jokiais įrodymais, jokiais tyrimais ar skaičiavimais, koks yra automobilių srautas tame akligatvyje iš (duomenys neskelbtini) g. ar, kad automobilių srautas dėl numatytų įvažų padidės: rašte nėra nurodyta jokių objektyvių aplinkybių ar faktų, kurie rodytų, kad įvažos Projekte nurodytos neteisingai, kad toks sprendinys negalimas dėl didelio automobilių srauto ar dėl kokių nors kitų aplinkybių. 

20.6.       Nei skundžiamame rašte, nei šios administracinės bylos, nei civiline tvarka nagrinėjamos bylos dokumentuose nėra nurodyta ne tik faktinių duomenų, kodėl įvažos esą neteisingos (jokių įrodymų dėl esamo ar būsimo automobilių srauto), bet ir jokių statybos ar projektavimo teisinių normų, kurioms Projekte nurodytos įvažos prieštarauja. Nei Taisyklės, nei kiti teisės aktai nenumato, kad rengiant žemėtvarkos projektą, turi būti suprojektuotos gatvės ar keliai. Todėl neaiškūs ir nepagrįsti atsakovo tvirtinimai, neva Projekto sprendiniai neatitinka Taisyklių keliamų reikalavimų (nors net nenurodo, kokių konkrečių Taisyklių reikalavimų neatitinka) ar, kad Projekte neteisingai nurodytos įvažos, neteisėti sprendiniai, nenurodant, kokių teisės aktų nuostatų tie sprendiniai neatitinka. Pats atsakovas nurodo, jog minimo Statybos reglamento nuostatų neatitinka ne įvažos ir ne kokie nors kiti Projekto sprendiniai, o jau egzistuojantis pravažiavimas-akligatvis, kurio įrengimo ir esamos eismo situacijos jame Projektas niekaip neįtakoja ir nekeičia.

20.7.       Atsakovas nurodė, esą teismas nevertino svarbios faktinės aplinkybės, kad į formuojamus žemės sklypus egzistuoja galimybė patekti tiesiai iš (duomenys neskelbtini) g. Tačiau ši aplinkybė nėra nei svarbi, nei vertintina šioje byloje. Teorinių galimybių, kaip patekti į formuojamus žemės sklypus, tikriausiai yra ir daugiau, tačiau jos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas; šioje byloje nagrinėjamas administracinio akto, kuriuo atšauktas Projekto derinimas dėl konkrečių sprendinių tariamo netinkamumo, teisėtumo klausimas. Tai, kad teoriškai egzistuoja kitokie galimi Projekto sprendiniai, nereiškia, jog numatytieji sprendiniai yra kažkuo neteisėti ar nepagrįsti. Apelianto tvirtinimai, neva galbūt Projekte numatytos įvažos pažeis gretimų sklypų savininkų teises ir interesus yra visiškai nepagrįsti ir nesuprantami, nes Projekte nurodytos įvažos nekeičia dabar esančios faktinės situacijos. Projektu nėra keičiama formuojamų sklypų naudojimo paskirtis ir būdas, o tik numatyta sujungti du sklypus ir atidalinti bendrasavininkų dalis. Taigi, suformavus naujus žemės sklypus, kaip ir anksčiau, jų savininkai lieka tie patys – UAB „Daistatus“ ir A. M., t. y. sklypų naudotojų nepadaugėja. Abu savininkai iki pat šiol į savo bendrą žemės sklypą (duomenys neskelbtini)  faktiškai patenka būtent per įvažą iš privažiavimo-akligatvio nuo (duomenys neskelbtini) Projektu iš to paties akligatvio numatyta nebe viena, o dvi įvažos (į dvi atskiras dalinamo žemės sklypo dalis), tačiau įvažų skaičiaus padidėjimas nereiškia sklypų naudotojų skaičiaus ar eismo srautų padidėjimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

19.       Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2019 m. liepos 26 d. rašto Nr. 70-2-2710, kuriuo buvo atšauktas parengto Žemės sklypų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto ZSFP-52775 derinimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

20.       Pirmosios instancijos teismas 2020 m. liepos 9 d. sprendimu trečiojo suinteresuoto asmens A. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad Projekto derinimo atšaukimas Taisyklėse nėra įtvirtintas, todėl Komisija padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai skundžiamu raštu atšaukė Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2018 m. lapkričio 13 d. raštą Nr. 70-2-4142, nes viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Taip pat pažymėjo, jog Projekto derinimo atšaukimas nebuvo motyvuotas, iš skundžiamo rašto turinio nėra aiškus teisinis pagrindas, leidžiantis panaikinti jau priimtą ir pačios atsakovės laikytą teisėtu sprendimą, taip pat nėra nurodytas objektyvusis pagrindas, kuriuo skundžiamas raštas yra grindžiamas, t. y. pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 8 straipsnio nuostatos.

21.       Kauno miesto savivaldybės administracija su Komisijos ir teismo sprendimais nesutinka, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. tenkinti A. M. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 21R1-210 (AG1-128/09-2019) ir atmesti pareiškėjo UAB „Daistatus“ skundą. Nurodo, kad tiek teismas, tiek Komisija, nepagrįstai sprendė, kad nuo 2018 m. lapkričio 13 d. rašto iki skundžiamo rašto priėmimo situacija nepasikeitė. Iš faktinių aplinkybių matyti, kad tik po 2018 m. lapkričio 13 d. rašto buvo gauta informacija iš gretimų teritorijų naudotojų apie esančią faktinę padėtį dėl automobilių eismo įvažiavimo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės dalyje, kurioje Projektu yra formuojamos įvažos į projektuojamus žemės sklypus, nevertino aplinkybių, susijusių su įvažiavimų į sklypus projektavimu, nebuvo gautas pertvarkomo žemės sklypo savininkės A. M. raštiškas pritarimas parengtam Projektui, nesutinka su teismo sprendimu, kad jis neturėjo įgaliojimų priimti skundžiamo rašto ir šis raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje nurodytų reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

22.       Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. taip pat nesutinka su anksčiau minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teigia, kad teismas netyrė reikšmingoms aplinkybėms nustatyti svarbių duomenų, todėl neatskleidė bylos esmės, formaliai pasisakė dėl Projekto derinimo ir nenustatė, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia skundžiamas raštas.

23.       Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).  

24.       Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių nuostatos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime išsamiai aptarė aktualias minėtų teisės aktų normas, todėl apeliacinės instancijos teismas šiame sprendime dalies jų nebekartoja.

25.       Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto nustato Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės. Šių Taisyklių 63 punkte reglamentuota, kad Projektas turi būti suderintas arba raštu pateiktas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo derinti Projektą gavimo dienos. Pagal Taisyklių 64 punktą, Projektas laikomas suderintu, kai yra atsakymas, kad Projektas suderintas, taip pat, jei per Taisyklių 63 punkte nustatytą terminą nebuvo gautas motyvuotas atsisakymas derinti Projektą.

26.       Aiškinant minėtas Taisyklių normas vertintina, jog tai imperatyvios teisės normos, įsakmiai apibrėžiančios normos adresato (šiuo atveju atsakovo) elgesio ribas. Aptartos Taisyklių normos nenumato jokios galimybės (tokio atvejo nereglamentuoja) atšaukti Projekto derinimą. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir situacijos teisinį reguliavimą, taip pat atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, padarė teisingą išvadą, kad Projekto derinimo atšaukimas Taisyklėse nėra įtvirtintas. Tai reiškia, jog atsakovas, priimdamas skundžiamą raštą, viršijo jam nustatytą kompetenciją.

27.       Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės hierarchiją, inter alia (be kita ko) kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai aktai turi būti priimami remiantis įstatymais. Pareiga remtis įstatymais, be kita ko, reiškia ir viešojo administravimo subjekto pareigą veikti tik pagal įstatymų nustatytą kompetenciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-102-822/2019, 2016 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-867-662/2016). Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas, nustatantis, jog viešojo administravimo subjektui „galima atlikti tik tai, kas nustatyta įstatyme“, „neleidžiama daryti to, ko įstatymas nenumato“. Šis imperatyvas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas ar veikti tokiu būdu, kokio nenumato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2853/2012). Pabrėžtina, kad Kauno miesto savivaldybės administracija nagrinėjamu atveju galėjo veikti tik tokiose ribose, kurias jai suteikia teisės aktai, reglamentuojantys jos veiklą – Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas ir Taisyklės.

28.       Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad viešojo administravimo subjektas turi teisę atlikti tik tuos konkrečius veiksmus, kuriuos numato teisės normos, viešojoje teisėje priimta, kad administravimo subjektų veikla yra tiksliai sureguliuota, o galimybės pasirinkti elgesio modelį, nenumatytą teisės aktuose, nėra.       

29.       Pasisakydama dėl skundžiamų sprendimų atitikimo VAĮ nuostatoms, teisėjų kolegija nurodo, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalis nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (VAĮ 8 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad VAĮ 8 straipsnyje reglamentuotos imperatyvaus pobūdžio normos, suponuojančios normos adresatui – viešojo administravimo subjektui – privalomą elgesio modelį priimant individualius administracinius aktus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1230/2012, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015). Akcentuotina, kad VAĮ įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi viešojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetenciją.

30.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011, 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010, 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010). Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, kad būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2124/2013, 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014). Viešojo administravimo subjektas, priėmęs negatyvias pasekmes sukeliantį sprendimą, turi pareigą jį pagrįsti tiek teisiniais, tiek faktiniais argumentais, t. y. nurodyti priežastis, lėmusias neigiamo sprendimo priėmimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-658/2013). Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012, 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012 ir kt.). 

31.       Pagrįstai pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad skundžiamas raštas neatitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (abstrakčiai išdėstytos faktinės aplinkybės ir visiškai nenurodytas juridinis pagrindas). 

32.       Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teisę atšaukti Projekto derinimą jam suteikia Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkto, 18 straipsnio 1 dalies, Taisyklių 12.2, 24, 62 ir 68 punktų nuostatos. Atsižvelgiant tiek į minėtuose teisės aktuose nustatytą teisinį reguliavimą, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies normą, juose nėra nustatyta jokių Projekto derinimo atšaukimo juridinių pagrindų.

33.       Kauno miesto savivaldybės administracija apeliaciniame skunde teigia, kad Projekto derinimo metu pasikeitė faktinė situacija (paaiškėjo naujos faktinės aplinkybės, t. y. nėra A. M. kaip žemės sklypo bendrasavininkės raštiško pritarimo ir neteisingai suprojektuotos įvažos į formuojamus žemės sklypus dėl esamo didelio automobilių srauto (duomenys neskelbtini) g. akligatvio dalyje), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nėra išskirtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą atšaukti derinimą. Be to, tokių išimčių nenumato ir Taisyklės. Kaip teisingai šiame kontekste pažymėjo pirmosios instancijos teismas byloje nėra duomenų apie per tą laiką pasikeitusias faktines ginčo situacijos aplinkybes ar teisinį reglamentavimą, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjos UAB „Daistatus“ veiksmus, pateikiant planavimo organizatoriui netikslius (apgaulingus) duomenis.

34.       Teisėjų kolegija dėl trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo motyvo (A. M. apeliacinį skundą iš esmės grindžia vieninteliu argumentu, t. y. nei Komisija, nei pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kokias teisines pasekmes pareiškėjui sukelia skundžiamas raštas) nepasisako pripažindama, kad jis neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, jog  <... 2019 m. liepos 26 d. raštu Nr. 70-2-2710 pareiškėjui ir Projekto rengėjui nurodyta, jog parengto žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Projekto derinimas atšaukiamas, t. y. tokiu veiksmu Projekto derinimo procedūra iš esmės pripažįstama negaliojančia, todėl, teismo vertinimu, 2019 m. liepos 26 d. raštas Nr. 70-2-2710 pareiškėjui ir Projekto rengėjui sukelia teisines pasekmes ir gali būti atskiro skundo dalyku byloje ... >.

35.       Pareiškėjas UAB „Daistatus“ pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 1 260 Eur už advokato teisines paslaugas parengiant atsiliepimą į Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

36.       ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

37.       Anksčiau minėtų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

38.       Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas UAB „Daistatus“ patirtoms išlaidoms už advokato suteiktas teisines paslaugas – už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą parengimą apeliacinės instancijos teismui, pagrįsti pateikė 2020 m. rugpjūčio 7 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. SAS10-2020 ir 2020 m. rugpjūčio 18 d. sąskaitos išrašą apie gautą mokėjimą. 

39.       Pažymėtina, kad pareiškėjo prašoma priteisti suma – 1 260 Eur neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio už tokio pobūdžio paslaugas, kuris šiuo atveju sudarytų 1 795,3 Eur (2020 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 1 381 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, į advokato suteiktų paslaugų pobūdį ir apimtį, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, UAB „Daistatus“ iš Kauno miesto savivaldybės administracijos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteisia 1 260 Eur.

40.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti atsakovo ir A. M. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Daistatus“ iš Kauno miesto savivaldybės administracijos 1 260 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.  

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Arūnas Dirvonas

        Milda Vainienė