Civ. b. Nr. e2A-416-262/2017

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01208-2015-8

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 12 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henricho Jaglinskio ir Aldonos Tilindienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal J. B., T. N. ir J. M. M. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. B., A. B., T. N. ir J. M. M. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „VIA SPORTAS“ ir UAB NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS bei tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini), dėl sutarties pakeitimų panaikinimo ir nepagrįstai sumokėtų mokesčių už paslaugas priteisimo,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai patikslintu ieškiniu prašė: pripažinti UAB „Via sportas“ ir AB „C. S.“ 2008 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. gegužės 5 d. susitarimus prie 2006 m. kovo 29 d. Sutarties Nr. 06-03-39 negaliojančiais, priteisti ieškovams iš atsakovo UAB NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS be pagrindo sumokėtas pinigų sumas: ieškovui J. B. – 1737,72 Eur, ieškovei A. B. – 367,03 Eur, ieškovui T. N. – 914,62 Eur ir ieškovui J. M. M. – 2201,58 Eur, taip pat priteisti visiems ieškovams iš atsakovo UAB NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir iš abiejų atsakovų ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad visi ieškovai, būdami pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – ir pastatas), savininkais, sudarydami sutartis su statytoju – UAB „VIA SPORTAS“ (toliau – ir Atsakovas 1), turėjo pasirašyti jungtinės veiklos sutartį (toliau – ir JVS), kurios 6 str. numatyta, kad pasikeičiant buto savininkui, JVS teisės ir pareigos pereina naujajam savininkui. Remiantis JVS 1.11 p., Atsakovas 1 buvo išrinktas ieškovų įgaliotu atstovu. JVS 5 str. 3 p. numatyta, kad sprendimai dėl Statinio bendrojo naudojimo objektų administravimo sutarties pakeitimo, papildymo, sustabdymo ar nutraukimo priimami visų patalpų savininkų balsų dauguma. 2006 m. kovo 29 d., būdamas įgaliotu atstovu, Atsakovas 1 sudarė sutartį su AB „C. S.“, kurios pagrindu AB „C. S.“ buvo paskirtas pastato administratoriumi bei įpareigotas pastate ir jo teritorijoje teikti administravimo, eksploatavimo bei komunalines paslaugas. S. A. sutartį, pastato statyba nebuvo užbaigta, todėl joje nurodyti patalpų dydžiai nebuvo galutiniai. Sutartyje, be kitų įkainių, taip pat buvo nustatytos maksimalios tam tikrų paslaugų kainos: fizinės apsaugos įkainis, elektros energijos, išeikvotos bendrojo naudojimo poreikiams, apskaičiavimo tvarka bei bendrųjų patalpų, fasado ir teritorijos valymo kaina. 2008 m. balandžio 30 d. Atsakovas 1 ir AB „C. S.“ be ieškovų žinios sudarė Susitarimą Nr. 1, pakeičiantį Sutartį, pagal kurią AB „C. S.“ įgijo teisę fizinės apsaugos paslaugų išlaidas skaičiuoti pagal faktines išlaidas, išdalijant jas proporcingai pagal butų ir kitų patalpų plotus. Susitarime Nr. 1 taip pat nurodoma, kad bendrųjų patalpų (be parkavimo aikštelės), teritorijos valymo mokesčio paslaugų išlaidas kas mėnesį skaičiuojamos pagal faktines išlaidas, išdalijant jas pagal butų ir kitų patalpų plotus, nors administravimo sutartyje jos buvo susietos su valymo paslaugomis. 2009 m. gegužės 5 d. Atsakovas 1 ir AB „C. S.“ pakeitė Sutartį dar kartą ir Susitarimu Nr. 2 susitarė, kad dūmų šalinimo sistemų priežiūra apskaičiuojama proporcingai turimam plotui pagal patirtas faktines išlaidas. 2012 m. sausio 30 d. AB „C. S.“ su uždarąja akcine bendrove NAMŲ PRIEŽIŪROS CENTRAS (toliau – ir Atsakovas 2) sudarė Susitarimą dėl administravimo veiklos perdavimo, pagal kurį pastato administratoriumi tapo Atsakovas 2 ir perėmė visas teises ir pareigas, susijusias su ieškovais. Susitarimo dėl teisių ir pareigų perdavimo 5 punkte nurodyta, jog Atsakovas 2 iš AB „C. S.“ yra gavę visus su perduodama veikla susijusius dokumentus, t.y. jie turėjo visą informaciją, susijusią su administravimo sutartimi ar jos vykdymu. Atsakovas 2, nesilaikydamas Susitarime nurodytų fizinės apsaugos, teritorijų ir fasado valymo paslaugų bei elektros bendrojo naudojimo reikmės tarifų ir kainodaros, pateikė ieškovams sąskaitas, kuriose mokesčių už nurodytų paslaugų teikimą dydis viršija, o apskaičiavimo metodika neatitinka Sutarties reikalavimų ir CK 4.92 str. 3 d. imperatyvių normų. Ieškovų manymu Atsakovas 1, sudarydamas ginčijamus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 pažeidė CK 4.85 str. 1 d. nustatytą imperatyvą, todėl, sutinkamai su CK 1.80 str., jie negalioja. Be to, susitarimai negalioja ir CK 1.92 str. pagrindu, kadangi Atsakovas juos sudarė nesilaikydamas JVS 4 str. nustatytos sprendimų dėl bendro naudojimo patalpų priėmimo tvarkos ir viršydamas JVS 5 str. 3 p. nustatytus įgaliojimus. Apie Atsakovo 1 įgaliojimų ribojimą buvo žinoma ir Atsakovui 2, gavusiam JVS, tačiau, nepaisant to, ginčijami susitarimai buvo sudaryti, todėl abiems atsakovams kyla solidarioji atsakomybė. Ieškovų nuomone Atsakovas 2, skaičiuodamas ieškovams mokėtinus mokesčius, pažeidė JVS ir CK 4.82 str. 3 d., numatančią, kad butų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymų nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Ieškovų skaičiavimu Atsakovas 2 be teisinio pagrindo priskaičiavo ieškovei A. B. – 367,03 Eur, ieškovui T. N. – 914,62 Eur ir ieškovui J. M.– 2201,58 Eur mokesčių. Šias aplinkybes ieškovai grindžia tuo, kad jei pagal Atsakovo 2 sudarytas sutartis maksimalūs tarifai viršija sutartus maksimalius tarifus, turėtų būti taikomi maksimalūs tarifai. Be to, ieškovai nelaiko tinkamais įrodymais, pagrindžiančiais išlaidas pastato valymui, sutarčių ir jų pagrindu išrašytų sąskaitų už paslaugas, kuriose neatsispindi objekto, kuriam teiktos paslaugos, duomenys bei teiktų paslaugų apimtis. Taip pat nurodė, kad tose sąskaitose, kuriose atsispindi pastato adresas, neatsispindi kokiai pastato daliai buvo teiktos paslaugos, todėl, ieškovų manymu, išlaidos turėtų būti dalinamos proporcingai visam pastatui, o ne jo daliai. Tą patį ieškovai mano ir apie išlaidas pastato fasado stiklų valymui, t.y., kad jos turėtų būti dalinamos visiems pastato patalpų savininkams. Nesutinka ieškovai ir dėl mokesčio už pastato fizinę apsaugą skaičiavimo, nurodė, kad Atsakovas 2 nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių mokesčio už pastato fizinę apsaugą skaičiavimą iki 2008 m. gegužės mėn., todėl bet kokius mokėjimus iki tol laiko permoka. Už laikotarpius, kuriuos patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, ieškovai skaičiuoja remdamiesi maksimaliu Administravimo sutartimi sutartu tarifu, o ne faktinėmis išlaidomis. Ieškovai taip pat nesutinka ir su išlaidomis už elektros energiją, sunaudotą bendrojo naudojimo patalpoms. Nurodė, kad bendrosioms patalpoms patiekta elektros energija fiksuojama 5 elektros apskaitos prietaisais, tačiau tik du iš jų yra susiję su pastatu, kuriame yra ieškovų butai. Išlaidos už laiptinių apšvietimą, ieškovų manymu, turėtų būti dalinamos proporcingai turimam plotui visiems pastato patalpų savininkams. Ieškovai nesutinka mokėti ir už pastoviąją elektros energijos galią, kuri iš esmės yra reikalinga administracinėms patalpoms. Sutinka mokėti tik tą dalį, kuri tenka liftams, nes liftai yra gyvenamosiose patalpose. Ieškovai taip pat nurodė, kad jų reiškiamam ieškiniui taikytinas 10 metų senaties terminas, kadangi ieškiniu jie siekia ne prisiteisti žalos atlyginimą, o ginčija susitarimus. Taip pat ieškovų reiškiamiems reikalavimams netaikytina CK 4.85 str. 9 d., kadangi ieškovai neginčija pastato savininkų sprendimo, nes Atsakovas 1 niekada nerinko ir neorganizavo jokio pastato savininkų susirinkimo ar balsų susitarimų sudarymui. Be to, ieškinio senaties terminas, anot ieškovų, turėtų būti skaičiuojamas nuo 2016-02-02, kuomet Atsakovai pateikė rašytinius įrodymus į bylą, leidusius ieškovams nustatyti jų teises pažeidžiančių veiksmų apimtį.

3. Atsakovas UAB „V. S.“ atsiliepime į ieškinį prašė jo netenkinti. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai teigia, jog 2008-04-30 ir 2009-05-05 susitarimai buvo sudaryti be ieškovų žinios, kadangi sprendimai dėl šių susitarimų sudarymo buvo priimti laikantis tiek įstatymų, tiek Jungtinės veiklos sutarties reikalavimų. Tariamai netinkamo sprendimo priėmimą ieškovai grindžia tik tuo, kad jie nebuvo informuoti, tačiau iš Jungtinės veiklos sutarties 4 str. nuostatų matyti, kad patalpų savininkų įgaliotas asmuo neprivalo raštiškai ar pasirašytinai informuoti kiekvieno patalpų ar butų savininko apie sprendimų pateikimą svarstymui, kviečiamus susirinkimus bei priimtus sprendimus – apie rengiamus sprendimus bei sprendimų priėmimą savininkai informuojami, paskelbiant šią informaciją statinyje esančiose skelbimų lentose. Be to, Jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui suteikta teisė įgalioto asmens teises, susijusias su sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo priėmimu, deleguoti administratoriui. Atsakovas pažymėjo ir tai, kad kai kurie ieškovai ir objektyviai negalėjo dalyvauti, priimant ginčijamus sprendimus, kadangi nuosavybės teises į patalpas įgijo nuo 1 iki 5 metų po atitinkamų sprendimų priėmimo ir ginčijamų susitarimų sudarymo, o kiti – informacijos galėjo negauti dėl betarpiškų ryšių su nuosavybės teise valdomu turtu pastate nebuvimo ir nepakankamumo. Visi skelbimai buvo talpinami pastato hole esančioje skelbimų lentoje ir visi susirinkimai buvo vykdomi pastato hole. Sprendimų dėl susitarimų sudarymo metu patalpas nuosavybės teise turėjo tik J. B. ir T. N., tačiau J. B. turimame bute negyvena, todėl tikėtinai nesusipažino su hole esančioje skelbimų lentoje skelbtais pranešimais, įskaitant ir apie rengiamus susirinkimus. Turimame bute nei šiuo metu, nei sprendimų priėmimo dieną negyvena ir T. N.. Atsakovas 1 pažymėjo ir tai, kad J. B. susitarimų sudarymo teisėtumą ginčijo ir Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2593-855/2014, kurioje J. B. prašė teismo pripažinti susitarimus negaliojančiais jo atžvilgiu, netiesiogiai teigdamas, kad jam nedalyvaujant priimti sprendimai jam nėra privalomi bei nekvestionuodamas tokių sprendimų privalomumo kitiems pastato bendraturčiams. Be to, atsakovas kelia klausimą ar ieškovas J. B. gali vėl kelti reikalavimą dėl susitarimų nuginčijimo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad didžioji dalis ieškovų keliamų reikalavimų atsisakė, todėl manytina, kad jie nelaiko susitarimų ginčytinais. Nesutinka atsakovas ir su ieškovų teiginiu, kad ieškovai patyrė žalą, t.y. permokėjo administratoriui, dėl susitarimais įtvirtintų sąlygų dėl mokesčių už fizinę apsaugą, už valymo paslaugas, už dūmų šalinimo sistemų priežiūrą skaičiavimo pagal faktines išlaidas šių paslaugų apmokėjimui. Mano, kad būtent toks skaičiavimo būdas užtikrina patalpų ir butų savininkų interesus dėl ekonomiškai pagrįstų išlaidų bendriesiems objektams išlaikyti ir prižiūrėti. Be to, atsakovas ir ginčijamų susitarimų sudarymo metu, ir šiuo metu nuosavybės teise valdo santykinai daug patalpų pastate ir administratoriaus skaičiuojami mokesčiai už bendrai naudojamų objektų priežiūrą proporcingai mokami ir paties atsakovo, todėl teiginys apie tariamą pasipelnymą ieškovų sąskaita yra absurdiškas. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovai sąmoningai iškreipia atsakovo pateiktus duomenis apie elektros energijos suvartojimą bendroms reikmėms, mažindami juos, todėl ir atsiranda ieškovų priskaičiuota permoka. Nesutinka atsakovas ir su tuo, kad ieškovai neturėtų mokėti už pastoviąją elektros energijos galią, nes pastovioji galia naudojama priešgaisriniam saugumui užtikrinti, o įvertinant realų santykį tarp komercinės dalies patalpų ir gyvenamųjų patalpų, pusės pastoviųjų sąnaudų priskyrimas gyventojams yra ieškovams palankesnis. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad ieškovų reikalavimams pareikšti yra suėjęs CK 4.85 str. 9 d. įtvirtintas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo ginčijamų sprendimų priėmimo momento bei nuo momento, kada ieškovai sužinojo ar turėjo sužinoti apie ginčijamus sprendimus, kuris vėliausiai galėtų būti skaičiuojamas nuo pirmos pagal ginčijamų susitarimų sąlygas pateiktos ieškovams sąskaitos gavimo ir kuris yra ilgesnis, nei ieškinio senaties terminas atitinkamam reikalavimui, todėl yra pagrindas taikyti ieškinio senatį. Atsakovas nesutinka su ieškovo teigimu, kad ieškinio senatis turėtų būti ne 6 mėnesiai, o 10 metų, kadangi patys ieškovai ieškinio reikalavimą dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais grindžia CK 4.85 str. 1 d. numatytu imperatyvu dėl bendraturčių sprendimų nebuvimo. Taip pat atsakovas prašo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, numatytą CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl ieškovų patirtos žalos bei priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

4. Atsakovas UAB Namų priežiūros centras atsiliepimu pašo ieškinį atmesti. Nurodė, kad Administravimo paslaugų sutarties 1.2.13 p. numato, kad atstovas, kaip JVS nurodytas subjektas, - UAB „V. S.“, kuris yra įgaliotas savininkų vardu pasirašyti šią sutartį atsakingas už administratoriaus teikiamų paslaugų, atliktų darbų priėmimą pagal šią sutartį, taip pat yra įgaliotas atstovauti visus savininkus administratoriaus atžvilgiu iki Savininkų daugiabučio namo bendrijos įsteigimo dienos. Sudarydamas ginčijamus sandorius administratorius deklaravo, jog atstovauja namo savininkų interesus ir turi įgaliojimus pasirašyti susitarimus. Taip pat pažymėjo, kad ginčijami susitarimai buvo sudaryti dar 2008 ir 2009 m., vadovaudamasis jais administratorius skirstė mokesčius, tačiau negavo jokios informacijos, kad namo savininkai nepritaria tokiems susitarimams, priešingai, namo savininkai mokėjo pagal pateiktus mokestinius pranešimus, konkliudentiniais veiksmais jiems pritardami. Paminėjo, kad Administravimo sutartis buvo sudaryta dar 2006 m., todėl akivaizdu, kad paslaugų kainos negali išlikti nepasikeitusios dešimtmečiais. Paslaugos brango ir dėl nuo atsakovo nepriklausančių veiksnių, tokių, kaip infliacija, minimalaus darbo užmokesčio kilimas, paslaugų teikimui reikalingų veiklos sąnaudų padidėjimo, todėl administratorius neturi galimybės užtikrinti, kad paslaugų tarifai išliks tie patys. Susitarimais numatytas mokesčių už paslaugas skaičiavimas atitinka CK 4.82 str. 3 d. ir yra labiausiai atitinkantis jų interesus. Atsakovas nesutinka su ieškovų pateiktu mokesčių permokos skaičiavimu, kadangi dėl teiktų valymo paslaugų niekas niekada nesiskundė, paslaugos realiai buvo teikiamos, o kad sąskaitose neparašyta kokiam konkrečiai pastatui, dar nereiškia, kad tai yra pagrindas nemokėti už paslaugas. Rašytiniais įrodymais pagrįstos ir išlaidos už fizinę namo apsaugą, todėl teigti, kad paslaugos nebuvo suteiktos ir už jas nereikia mokėti, yra neteisinga. Atsakovas nurodė, kad ieškiniui dėl žalos atlyginimo taikytinas 3 metų ieškinio senaties terminas, todėl ši ieškinio dalis yra nepagrįsta. Dėl mokesčio už elektros energiją bendroms namo reikmėms skaičiavimo atsakovas nurodė, kad mokestį už sunaudotą elektros energiją bendroms namo reikmėms atsakovas skaičiuoja pagal tokį atsiskaitymo būdą, kokį nurodė JVS įgaliotinis, todėl administratorius turėjo pagrindą manyti, kad toks atsiskaitymo būdas yra suderintas su namo gyventojais.

5. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. M. ir M. M. atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinyje išdėstytais motyvais. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog UAB „V. S.“ ir AB „C. S.“ 2008-04-30 ir 2009-05-05 susitarimai prie 2006-03-29 Jungtinės veiklos sutarties Nr. 06-03-39 sudaryti galimai pažeidžiant CK 4.85 str. 1 d. ir 1.92 str. reikalavimus bei viršijant suteiktus įgaliojimus, šie susitarimai turėtų būti pripažinti negaliojančiais, tokiu atveju gyventojams dėl permokėtų mokesčių sumokėtos sumos turėtų būti grąžinamos, apskaičiuojant mokesčius taikomi teisėti ir teisingi tarifai, nepažeidžiant vartotojų teisių.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas, iš J. B., A. B., T. N. ir J. M. valstybei priteista po 4,08 Eur pašto išlaidų.

7. Teismas nurodė, kad ieškinio senaties skaičiavimo pradžios terminas skaičiuotinas nuo vėliausiai apie galimai pažeistas teises sužinojusio ieškovo, t.y. A. B., kuri nekilnojamąjį turtą name, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsigijo 2014-06-13. Atsižvelgiant į tai, ieškinio senaties terminas sueina 2014-12-13. Ieškovai į teismą kreipėsi 2015-01-19, t.y. suėjus ieškinio senaties terminui. Ieškovai ieškinyje prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, tačiau nenurodo jokių motyvų, pagrindžiančių, kad terminą jie praleido dėl svarbių priežasčių. Teismas taip pat nenustatė svarbių priežasčių, dėl ko ieškinio senaties terminas galėtų būti atnaujintas, kadangi daliai ieškovų apie jų galimai pažeistas teises buvo žinoma pakankamai seniai, t.y. nuo ginčijamų susitarimų sudarymo momento, tačiau iki šiol ieškovai savo teisių negynė. Esant tokioms aplinkybėms spręstina, jog terminą atnaujinti nėra pagrindo (CPK 78 straipsnis, CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl šių priežasčių ieškinys atmestas pasibaigus ieškinio senaties terminui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8. Ieškovai J. B., T. N. ir J. M. apeliaciniu skundu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Nurodė, kad sprendimas yra nepagrįstas ir grindžiamas prielaidomis, kadangi Sprendime nėra konstatuotos esminės Sprendimo išvadai aplinkybės - kada buvo priimtas Pastato patalpų savininkų sprendimas, kurio atžvilgiu teismas Sprendimu pritaikė CK 4.85 str. 9 d. sutrumpintą ieškinio senaties terminą. CK 4.85 str. 9 d. yra nurodyta "buto ar kitos patalpos savininko teisei apskųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus taikomas 6 mėnesių ieškinio senaties terminas“. Tam, kad būtų galima taikyti CK 4.85 str. 9 d. būtina nustatyti esminę reikšmę tokiai išvadai turinčią aplinkybę - kada buvo priimtas toks sprendimas ir kaip jį reikia identifikuoti. Tačiau Teismas Sprendime nieko nenurodo kokio CK 4.85 str. 9 d. p. nurodyto sprendimo pagrindu buvo taikyta ieškinio senatis.

10. Atsakovas UAB „VIA SPORTAS“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti visi pastato bendrataturčiai. Kiti bendraturčiai, įskaitant dalį pradinių ieškovų šioje byloje, reikalavimų dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais visai nereiškė ar jų atsisakė. Taigi, absoliuti dauguma bendraturčių nelaiko susitarimų naikintinais.

11. Atsakovas UAB „Namų priežiūros centras“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad CK 4.85 str. 9 d. numatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymas yra teisėtas, atitinkantis tiek faktinę padėtį, tiek aukštesnės instancijos teismų formuojamą praktiką, kadangi JVS įgaliotinis ginčijamus Susitarimą Nr. 1 ir Nr. 2 sudarė savininkų sprendimu ir pats būdamas Namo bendrasavininku, o apeliantai ir kiti Namo butų ir kitų patalpų savininkai, vykdydami susitarimus juos patvirtino.

12. Vilniaus apygardos teisme 2017 m. rugsėjo 11 d. gautas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu ir tenkinti apeliacinį skundą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

13. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

14. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).

15. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teisme buvo gautas pareiškėjo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad asmenys trečiaisiais asmenimis į bylą yra įtraukiami tada, kai teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas 2016 m. balandžio 21 d., o (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija įregistruota tik beveik po metų – 2017 m. balandžio 11 d. Taigi, skundžiamas sprendimas buvo priimtas tada, kad savininkų bendrija dar net neegzistavo. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas dėl  ginčo, kuris įvyko praeityje, t. y. dar prieš savininkų bendrijos įkūrimą, todėl darytina išvada, kad bendrijai nebuvus ginčo dalyviu priimtas sprendimas dėl praeityje įvykusių įvykių nesukels teisinių padarinių būsimoms juridinio asmens (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos teisėms ir pareigoms. Dėl išvardintų priežasčių atsisakoma įtraukti (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją į bylą trečiuoju asmeniu. Teismas išaiškina, kad jeigu atsiras įstatymo nustatytas pagrindas (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija gali inicijuoti proceso atnaujinimą arba kreiptis į teismą su nauju ieškiniu.

16. Apeliantai nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimu, nes, apeliantų nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 4.85 str. 9 d. numatytą 6 mėn. ieškinio senaties terminą bei buvo pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas.

17. Iš ieškovų procesinių dokumentų matyti, kad jie savo poziciją dėl tariamai netinkamo sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų administravimo priėmimo grindė tik subjektyviu neinformuotumu. Iš jungtinės veiklos sutarties 4 str. nuostatų matyti, kad patalpų savininkų įgaliotas asmuo neprivalo raštiškai ar pasirašytinai informuoti kiekvieno patalpų ar butų savininko apie sprendimų pateikimą svarstymui, kviečiamus susirinkimus bei priimtus sprendimus. Apie rengiamus sprendimus bei apie sprendimų priėmimą savininkai informuojami, paskelbiant šią informaciją statinyje esančiose skelbimų lentose. Bylos dokumentai patvirtina, kad ieškovai A. B. ir J. M. (apeliantas) objektyviai negalėjo būti informuoti apie šaukiamus susirinkimus sprendimų priėmimui bei neturėjo subjektinės teisės dalyvauti, priimant atitinkamus sprendimus (nuosavybės teisę į butus įgijo praėjus 1-5 metams po atitinkamų sprendimų priėmimo ir ginčijamų susitarimų sudarymo), o ieškovai (apeliantai) J. B. ir T. N. atitinkamos informacijos negavo dėl ryšių su nuosavybės teise valdomu turtu pastate nebuvimo ar nepakankamumo. Pačių ieškovų elgesio sąlygotas tikras ar tariamas jų neinformuotumas negali pagrįsti ieškovų teiginio dėl sprendimų neva netinkamo priėmimo.

18. Iš į bylą pateikto VĮ Registrų centras butų (patalpų) savininkų sąrašo pastate (duomenys neskelbtini), Vilniuje matyti, kad atitinkamų duomenų pateikimo metu pastate buvo 139 gyvenamosios patalpos (butai) ir 17 negyvenamųjų patalpų. Taigi, priimant atitinkamus sprendimus, turi teisę dalyvauti atitinkamas patalpas valdantys asmenys, kuriems pagal pastate esančių patalpų skaičių suteikiami 156 balsai. Net darant prielaidą kad apeliantai T. N. ir J. B. balsuojant dėl atitinkamų sprendimų priėmimo būtų balsavę prieš sprendimus dėl ginčijamų susitarimų sudarymo, tokie balsai „prieš“ būtų sudarę tik labai mažą dalį visų pastato bendraturčių balsų. Taigi, sprendimų priėmimo apeliantai negalėjo įtakoti, nes vienas jų disponuoja dviem, o kitas - tik vienu balsu.

19. Pažymėtina, kad ir į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis buvo įtraukti visi pastato bendrataturčiai. Kiti bendraturčiai, įskaitant dalį pradinių ieškovų šioje byloje, reikalavimų dėl susitarimų pripažinimo negaliojančiais visai nereiškė ar jų atsisakė. Taigi, absoliuti dauguma bendraturčių nelaiko susitarimų naikintinais.

20. Ieškovai teigia, kad dėl ginčijamais susitarimais įtvirtintų sąlygų dėl mokesčių už fizinę apsaugą, už valymo paslaugas, už dūmų šalinimo sistemų priežiūrą skaičiavimo pagal faktines išlaidas šių paslaugų apmokėjimui, ieškovai permokėjo administratoriui. Tokie ieškovų teiginiai nepagrįsti: akivaizdu, kad būtent toks skaičiavimo būdas užtikrina patalpų ir butų savininkų interesus dėl ekonomiškai pagrįstų išlaidų bendriesiems objektams išlaikyti ir prižiūrėti. Pažymėtina, kad minėtų paslaugų suteikimo faktas ieškovų nekvestionuojamas.

21. Ieškovai teigia, kad teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė sutrumpintą ieškinio senatį. Šiuo atveju 6 mėn. ieškinio senaties taikytinas ir atsižvelgiant į materialųjį teisinį santykį - ginčijami sprendimai, susiję su bendrojo naudojimo objektų eksploatavimu. Sutrumpintas senaties terminas aktualiai santykių sričiai įstatymo leidėjo nustatytas būtent dėl santykio specifikos. Kadangi šios srities sprendimai paprastai sukuria teises ir pareigas plačiam subjektų ratui, ypač svarbūs yra teisinio apibrėžtumo ir stabilumo aspektai. Įstatymas, nustatydamas laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, siekia ne tik užtikrinti subjektinės teisės realumą, bet ir sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šiuo atveju, ginčijami 2008 ir 2009 m. susitarimai galiojo ir jų sąlygos buvo taikomos ilgą laikotarpį bei plačiam subjektų ratui.

22. Kaip minėta, ginčijamų susitarimų turinys negali būti vertinamas, kaip bet kokia apimtimi pažeidžiantis bendraturčių interesus bei buvo sąlygotas aiškios ekonominės logikos, kad mokesčiai už paslaugas bendraturčiams būtų paskirstomi pagal faktiškai suteiktų paslaugų apimtį ir kainą. Net ir nesudarius ginčijamų susitarimų, per laikotarpį nuo 2008 m. vis tiek būtų kilęs poreikis koreguoti paslaugų bendrojo naudojimo objektų priežiūrai kainą, nes tiek valymo paslaugų, tiek apsaugos paslaugų kaina dėl šiose srityse įprastai taikomų minimalių mėnesinių ir / ar valandinių darbo užmokesčio tarifų yra ypač tampriai priklausomos nuo Vyriausybės sprendimų dėl minėtų minimalių darbo užmokesčio dydžių nustatymo. Per keletą metų minėti minimalūs tarifai buvo didinami keletą kartų.

23. Apeliantai nurodo, kad teismas buvo šališkas jų atžvilgiu. Ieškovai teismo šališkumą įrodinėja tuo, kad teismas ginčijamame sprendime pasisakė apie tai, kad ieškovai nesistengė ginčo tarp šalių spręsti ikiteismine stadija ir, kad ieškovai kreipėsi į teismą net nežinodami ar jų teisės buvo pažeistos ir kokia apimtimi, įrodymų rinkimą perkeliant teismui. Tokie teismo pasisakymai negali būti traktuojami kaip teismo šališkumas, kadangi tai iš esmės atitinka bylos medžiagą. Ieškovai, manydami, kad teismas yra šališkas jų atžvilgiu turėjo pasinaudoti savo teise į teisėjo nušalinimą, tačiau tuo nesinaudojo ir teisėjo šališkumą įrodinėja tik prielaidomis ir nuomonėmis.  Dėl šių priežasčių apeliacinio skundo argumentai dėl galimo teisėjo šališkumo ir atmestini, kaip nepagrįsti.

24. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas išsiaiškino visas bylai aktualias aplinkybes ir teisingai taikė procesines bei materialines teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                        Ona Gasiulytė

                                                                      Henrichas Jaglinskis

                                                                      Aldona Tilindienė