Administracinė byla Nr. I-3630-428/2014
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01306-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija15.2.3.2.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 15 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,
sekretoriaujant Laurai Mukaitei,
dalyvaujant pareiškėjui P. L. ,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
n u s t a t ė:
P. P. L. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo penkis tūkstančius litų neturtinės žalos atlyginimo dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4-5) nurodė, jog jis nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. sausio mėn. pabaigos buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame laikymo sąlygos neatitiko įstatymuose numatytų reikalavimų, dėl to patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė baime, nerimu, emocine depresija, pažeminimu, stresu, šie veiksmai darė dvasinei pusiausvyrai neigiamą įtaką, sutriko miegas ir virškinimas. Kameros buvo nuolatos perpildytos, todėl buvo pažeista įstatymo nustatyta norma, jog vienam nuteistajam turi tekti 3,6 kv.m. gyvenamojo ploto. Kameroje yra tik du dviviečiai suolai ir vienas stalas, o kaliniai penki ar šeši, todėl tekdavo valgyti ataušusį maistą. Dėl žeminamų sąlygų, jis nuolat jautėsi dvasiškai gniuždomas, todėl patyrė neturtinę žalą.
Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 9-11) nurodė, jog su pareiškėjo skundu nesutinka. Nurodė, jog Kauno tardymo izoliatorius pripažįsta, kad dėl objektyvių priežasčių pareiškėjas atskirais laiko tarpais buvo laikomas mažesnio nei teisės aktų normomis nustatyto minimalaus ploto, reglamentuojančio vienam laikomam asmeniui tenkančio ploto (3,6 kv.m.) normą, patalpose. Tokie pažeidimai yra susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t.y. objektyviomis aplinkybėmis, kurios nuo tardymo izoliatoriaus nepriklauso ir yra besąlygiškai vykdomos. Atstovo atsakovas pažymėjo, kad visose tardymo izoliatoriaus kamerose įrengti stalai ir prie jų po du suolus, prie stalų laisvai gali sėdėti keturi nuteistieji, neretai susėda ir po šešis. Suimtieji neretai valgo sėdėdami ant lovų, todėl pareiškėjo teiginys, kad vienam žmogui trūkdavo vietos valgyti, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu dėl netinkamų laikymo sąlygų į Kauno tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipė. Prašė skundą atmesti.
Pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies.
Pareiškėjas neturtinės žalos priteisimo reikalauja dėl to, kad buvo kalinamas perpildytose Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kad trūko vietos pavalgyti, dėl to ilgą laiką buvo sudaryti nepatogumai, suvaržytos jo teisės, jautėsi dvasiškai gniuždomas, žeminamas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 ,,Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2013 m. sausio pabaigos buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Kameros kortelės (b.l. 12) bei atsakovo parengtos pažymos 2014-10-01 Nr. 4 apie P. L. laikymo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) (b.l.20-28) duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje buvo laikomas nuo 2012-04-02 iki 2013-02-26.
Laikotarpiu nuo 2012-04-02 iki 2012-05-29 pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 244, kurios plotas – 16,07 kv.m., šioje kameroje minėtuoju laikotarpiu buvo laikomi 5 arba 6 nuteistieji, todėl atitinkamai vienam nuteistajam teko 2,68 kv.m. arba 3,21 kv.m (b.l. 20-21).
Laikotarpiu nuo 2014-05-29 iki 2012-08-28 pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 242, kurios plotas – 15,60 kv.m., šioje kameroje buvo minėtuoju laikotarpiu laikoma nuo 3 iki 6 asmenų, atitinkamai vienam nuteistajam teko 2, 60 kv.m., 3,12 kv.m., 5,20 kv.m. arba 3,90 kv.m. Pažymėtina, jog laikotarpiu nuo 2012-07-23iki 2012-08-28 (išskyrus 2012-07-31) pareiškėjui teko daugiau gyvenamojo ploto nei 3,6 kv.m., todėl pareiškėjo argumentai, kad jam kalint minėtuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, atmestinas kaip nepagrįstas (b.l. 21-23).
Laikotarpiu nuo 2012-08-28 iki 2012-10-28 pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 339, kurios plotas – 16,53 kv.m., šioje kameroje buvo laikomi 4 asmenys. Pareiškėjui teko daugiau gyvenamojo ploto nei 3,6 kv.m., todėl pareiškėjo argumentai, kad jam kalint minėtuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, atmestinas kaip nepagrįstas (b.l. 24-25).
Laikotarpiu nuo 2012-10-29 iki 2013-02-26 pareiškėjas buvo kalinamas kameroje Nr. 236, kurios plotas – 15,93 kv.m., šioje kameroje minėtuoju laikotarpiu buvo laikomi 4-6 nuteistieji, todėl atitinkamai vienam nuteistajam teko 3,19 kv.m., 3,98 kv.m. arba 2,66 kv.m. (b.l. 25-28). Laikotarpiais nuo 2012-11-09 iki 2012-11-11, nuo 2012-12-18 iki 2012-12-19 pareiškėjui teko daugiau gyvenamojo ploto nei 3,6 kv.m., todėl pareiškėjo argumentai, kad jam kalint minėtuoju laikotarpiu nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas, atmestinas kaip nepagrįstas (b.l. 25-28).
Šie duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi, spręsdamas pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą. Darytina išvada, jog pareiškėjui kalint Kauno tardymo izoliatoriuje, laikotarpiais nuo 2012-04-02 iki 2012-07-22 , 2012-07-31, nuo 2012-10-29 iki 2012-11-08, nuo 2012-11-12 iki 2012-12-17, nuo 2012-12-20 iki 2013-02-26 (viso 228 paras) nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Atsakovas taip pat neginčija fakto, jog nustatyti teisės aktų reikalavimai gyvenamojo ploto normai tam tikrą laiką buvo pažeisti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).
Iš teismui pateiktos pareiškėjo Asmens sveikatos istorijos Nr. 03-A/201213655 (b.l. 13-19) duomenų matyti, jog pareiškėjas pirminės gydytojo apžiūros metu nurodė, jog negali valgyti kepto maisto, juodos duonos (b.l. 15). Pirminio psichologo vertinimo metu nustatyta, jog „yra piktas, nes vėl uždarė“ (b.l. 19). Tiek pirminės apžiūros metu, tiek 2012-08-20 bei 2012-08-27 gydytojo konsultacijų metu medicininiuose įrašuose nurodyta diagnozė F19.1, kuri Tarptautinės statistinės ligų ir susijusių sveikatos sutrikimų klasifikacijos dešimtajame pataisytame ir papildytame leidime „Sisteminis ligų sąrašas“ (Ligų sąrašo naudojimas patvirtintas LR sveikatos apsaugos ministro 2011-02-23 įsakymu Nr. V-164) įvardijama kaip psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas.
Administracinėje byloje nesurinkta objektyvių duomenų, jog pareiškėjo nurodyti sveikatos bei dvasiniai sutrikimai atsirado būtent dėl jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje. Pareiškėjo sveikatos istorijoje yra įrašai, fiksuojantys pareiškėjo nusiskundimus, kurie negali būti vertinami kaip įtakoti dėl per mažo gyvenamojo ploto, tačiau tai nepaneigia pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, jog jo sveikatos būklei, miegui, nuotaikai galėjo turėti įtakos ir netinkamos kalinimo sąlygos dėl gyvenamojo ploto neatitikimo teisės aktų nurodytiems reikalavimams. Tačiau pažymėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad jis dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų anksčiau kreipęsis į tardymo izoliatoriaus administraciją, kad jo sveikatos būklė, pareiškėjui būnant tardymo izoliatoriuje, būtų ženkliai pablogėjusi ir kad būtų jam taikytas stacionarinis gydymas. Nėra duomenų ir apie tai, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis.
Pareiškėjas savo teisių pažeidimus taip pat grindžia aplinkybe, jog kameroje trūko trūkdavo vietos pavalgyti, todėl valgė atšalusį maistą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia šalys ir kiti proceso dalyviai. Šia prasme įrodinėjimo subjektas taip pat yra teismas, nes jis gali rinkti įrodymus savo iniciatyva (ABTĮ 57 str. 4 d.). Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Nagrinėjamu atveju vertintina, kad Kauno TI teko pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų maitinimo sąlygų kamerose, kuriose atskirais periodais kalėjo pareiškėjas.
Nors atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kamerose yra įrengti stalai ir prie jų gali susėsti po keturis ar net šešis nuteistuosius, o jei nepakanka vietos prie stalo, suimtieji (nuteistieji) valgyti gali sėdėdami ant lovų, tačiau teismo nuomone, lovos paskirtis yra gulėti, o ne naudoti ją, kaip vietą valgymui. Akivaizdu, jog šešiems asmenims galimybė pavalgyti vienu metu tam skirtoje vietoje (prie stalo) 4 vietos gyvenamojoje patalpoje nebuvo sudaryta, todėl pagrįstais laikytini pareiškėjo argumentai dėl netinkamų valgymo sąlygų ir dėl to atsiradusių nepatogumų.
Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą, numatančią, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra pažymėjęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerą, atitinkančią teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo ( pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).
Įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, teisinį ginčo santykių reglamentavimą, teismas daro išvadą, jog byloje nustačius aplinkybes dėl pareiškėjo laikymo perpildytose kamerose, pažeidžiant Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3 punkto nuostatas, nesudarant vienodų maitinimo sąlygų gyvenamojoje patalpoje, yra teisinis pagrindas neturtinės žalos atlyginimo priteisimui. Atsižvelgiant į pažeidimo mastą, į jo trukmę (teisės aktų nustatytas reikalavimas dėl 3,6 kv.m. ploto nebuvo užtikrintas 228 paras, į tai, kad byloje nepaneigti kitais įrodymais pareiškėjo nurodyti argumentai, jog netinkamos sąlygos galėjo turėti neigiamos įtakos jo psichologinei būsenai, tačiau nesant objektyvių duomenų, jog jo sveikatos istorijoje užfiksuoti sveikatos sutrikimai atsirado būtent dėl jo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje, taip pat nesant duomenų apie tai, kad dvasiniai išgyvenimai būtų trukę ilgą laiką, į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 1500 Lt ir ši suma priteistina iš atsakovo. Dėl kitos reikalavimų dalies skundas kaip nepagrįstas netenkinamas remiantis aukščiau išdėstytais argumentais.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui P. L. iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1500 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus litų, 434 eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jolanta Medvedevienė