Civilinė byla Nr. e2-364-910/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01482-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.4.3.2.1.2; 3.4.3.2.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.3.1.18.5

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Šveicarijos Konfederacijos bendrovės SH Petroleum AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutarties, kuria netenkintas ieškovės pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandinavian Seafood Factory“,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė Šveicarijos Konfederacijos bendrovė SH Petroleum AG (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Scandinavian Seafood Factory“ (toliau – atsakovė).

2.       Pareiškime nurodė, kad ieškovė yra atsakovės kreditorė, kuriai atsakovė yra skolinga apie 340 563,81 Eur (384 637,50 JAV dolerių) sumą šešių paskolos sutarčių Nr. SHP/SSFUAB02/20, Nr. SHP/SSFUAB02/19, Nr. SHP/SSFUAB01/20, Nr. SHP/SSFUAB03/20, Nr. SHP/SSFUAB04/20 Nr. SHP/SSFUAB06/20, pagrindu. Atsakovės prievolių pagal nurodytas paskolos sutartis įvykdymo terminai yra suėję. Ieškovė 2021 m. gruodžio 2 d. atsakovei pateikė pranešimą dėl nemokumo proceso inicijavimo, kuriame nurodė, kad, atsakovei per 15 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos nepadengus skolos visa apimtimi, ieškovė kreipsis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Šis pranešimas atsakovei įteiktas 2021 m. gruodžio 2 d. Atsakovė el. laišku patvirtino pranešimo gavimą, todėl nurodytas 15 dienų terminas baigėsi 2021 m. gruodžio 17 d., tuo tarpu iki pareiškimo padavimo dienos atsakovė skolos nepadengė jokia apimtimi. Taigi atsakovė negali tinkamai ir laiku vykdyti turtinių prievolių ieškovei. Ieškovės vertinimu, paskutiniai turimi vieši duomenys apie atsakovės finansinę būklę rodo, kad 2019 m. pabaigoje atsakovė turėjo (balanse apskaitė) 360 265 Eur ilgalaikio ir 460 059 Eur trumpalaikio turto, iš viso – 820 324 Eur vertės turto. Be to, iš viešai prieinamų duomenų matyti, kad 2019 m. pabaigoje atsakovė turėjo 1 069 018 Eur įsipareigojimų, t. y. jau 2019 m. pabaigoje įsipareigojimai viršijo turimo turto vertę, tai iš esmės atitinka nemokaus juridinio asmens sąvoką. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovės veikla tiek 2018, tiek 2019 metais buvo nuostolinga, per šiuos dvejus metus atsakovė patyrė 250 314 Eur nuostolių. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, atsakovė aktualiu laikotarpiu neturi jokio nekilnojamojo turto, taigi 2019 m. duomenys apie atsakovės turimą ilgalaikį turtą šiuo metu yra pasikeitę – tokio turto yra gerokai sumažėję arba apskritai nebelikę, t. y. atsakovės turtinė padėtis dar labiau pablogėjo.

3.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 30 d. nutartimi priėmė ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei. Apie pareiškimo priėmimą informavo ieškovę, atsakovę, Lietuvos antstolių rūmus, Audito apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Teismas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo skyrė nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. vasario 1 d. 10:00 val.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovės pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei atmetė.

5.       Dėl ieškovės teisės inicijuoti bankroto bylą atsakovei teismas pažymėjo, kad ieškovė, teigdama turinti apie 340 653,81 Eur dydžio reikalavimą atsakovei ir kreditorės statusą, su pareiškimu pateikė paskolos sutartis, kurių pagrindu ieškovė finansuodavo atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras ir gaudavo savo veiklai vykdyti reikalingas žaliavas, taip pat bankinių mokėjimų pavedimų kopijas, patvirtinančias, kad ieškovė tiekėjams pervedė pagal sąskaitų faktūrų duomenis tenkančias mokėti sumas už žaliavas ir kitus reikšmingus įrodymus.

6.       Atsakovės argumentus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, uždraudusių inicijuoti nemokumo procesus atsakovės atžvilgiu, kurios apeliacinės instancijos teismo buvo panaikintos, teismas laikė nepagrįstais. Pažymėjo, kad nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ), nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK), nei kiti juridinio asmens nemokumo procesui aktualūs teisės aktai nenumato, jog laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas būtų objektyvus pagrindas, eliminuojantis asmens teisę kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas vertino, kad aplinkybė, kada panaikintos tokio pobūdžio laikinosios apsaugos priemonės (iki pareiškimo dėl bankroto bylos pateikimo teismui ar po tokio pareiškimo pateikimo bei priėmimo teisme), neturi teisinės reikšmės, sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą. Dėl to atmetė kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra ieškovės (kreditorės) teisę kreiptis į teismą apribojantis pagrindas.

7.       Teismas kaip nepagrįstus taip pat atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovė nėra jos kreditorė, nes pagal paskolos sutartis atsakovė yra atsiskaičiusi, be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020, buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria susitarta modifikuoti paskolos sutartis, ir šiuo metu ieškovė vykdo išieškojimą jau ne pagal paskolos sutartis, tačiau pagal taikos sutartį. Spręsdamas pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei priėmimo klausimą, teismas preliminariai įvertino ieškovės finansinį reikalavimą ir nenustatė, kad šiuo atveju ieškovės reikalavimas atsakovei būtų akivaizdžiai nepagrįstas. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad atsakovė, teikdama savo poziciją šioje byloje, nesutinka, jog yra skolinga ieškovei, savaime neužkerta kelio ieškovei kreiptis į teismą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, juolab kad byloje nėra pateikta duomenų, kad paskolos sutartys užginčytos bendraisiais ar specialiaisiais sandorių negaliojimo pagrindais. Teismas vertino, kad taikos sutartimi nebuvo nutrauktos paskolos sutartys, nes taikos sutartimi buvo įtvirtinti atsakovės įsipareigojimai ieškovei. Be to, teismo vertinimu, jeigu taikos sutartyje būtų nurodoma, kad paskolos sutartys modifikuojamos, tai tikėtinai negalėtų paneigti ar nuginčyti paskolos sutarčių ir jomis prisiimtų šalių įsipareigojimų.

8.       Teismas pažymėjo, kad faktą, ar bankroto bylą inicijavęs asmuo (šiuo atveju – ieškovė) iš tiesų yra skolininko kreditorius ir ar jo reiškiamas finansinis reikalavimas yra pagrįstas, galėtų būti nustatytas išnagrinėjus potencialaus kreditoriaus pareikšto reikalavimo tvirtinimo klausimą jau iškeltoje bankroto byloje (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

9.       Teismo nuomone, atsakovės argumentai dėl to, kad šalys paskolos sutartyse yra numačiusios arbitražinę išlygą, todėl teismas neturi teisės spręsti dėl ieškovės reikalavimo teisės į atsakovę, šiuo atveju yra teisiškai nereikšmingi. Pažymėjo, kad šioje bylos stadijoje, kai teismas sprendžia dėl bankroto bylos iškėlimo, arbitražinės išlygos paskolos sutartyse įtvirtinimas neturi reikšmės vertinant atsakovės (ne)mokumą ir juolab nepaneigia ieškovės, kaip kreditorės, teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

10.       Dėl atsakovės (ne)mokumo teismas pripažino, kad, vertinant vien balanse įrašytus duomenis, nėra pagrindo išvadai apie atsakovės nemokumą, nes formaliai atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto vertės. Teismas akcentavo, kad, nepaisant to, jog nemokumo bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Dėl šios priežasties ieškovei, siekiančiai paneigti atsakovės finansiniuose dokumentuose nurodytų duomenų ydingumą ir pagrįsti faktinę atsakovės finansinę padėtį, kilo pareiga įrodyti teiginius dėl įmonės turimo turto realios vertės (žaliavų, pagamintos produkcijos ir kitos). Šiuo atveju teismui jokie duomenys, patvirtinantys ieškovės teiginius, nepateikti, dėl to teismas konstatavo, jog ieškovė šių aplinkybių neįrodė (CPK 12, 178 straipsniai).

11.       Ieškovės argumentus dėl negalimumo išieškoti debitorines skolas teismas pripažino esant deklaratyvaus pobūdžio, nes ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių atsakovės galimybes atgauti debitorines skolas. Analogišką išvadą teismas darė ir dėl ieškovės teiginių, kad 2021 m. gruodžio mėnesį gautos sumos yra už senus užsakymus ir yra tik dėl buvusio vadovo J. P. įdirbio ieškovės suteikto finansavimo įsigyti ikrų žaliavai, o tokia įmonės padėtis neprasitęs vėlesniais mėnesiais.

12.       Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė neatitinka nemokumo kriterijų, nes turimi įsipareigojimai neviršija turimo turto. Spręsdamas dėl atsakovės prievolės ieškovei nevykdymo, teismas pažymėjo, kad ši aplinkybė tikėtinai yra susijusi ne su objektyviu atsakovės negalėjimu įvykdyti prievolės, bet su tarp šalių kilusiu ginču, kurio pagrindu inicijuotas proceso atnaujinimas dėl taikos sutarties patvirtinimo. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo bendrovei iškelti bankroto bylą (JANĮ 22 straipsnio 2 dalis).

13.       Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo teismas pažymėjo, jog vien tai, kad atsakovė laiko nepagrįstu ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo, nepaisant to, kad teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, nesudaro pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovės pareiškimas nevertintinas kaip akivaizdžiai nepagrįstas, o byloje nėra kitų duomenų, kurie leistų teigti, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, sąmoningai siekė veikti prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, todėl atsakovės prašymo skirti ieškovei CPK 95 straipsnyje numatytą baudą netenkino.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14.       Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti bankroto bylą atsakovei, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

15.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Dėl atsakovės tikrosios turtinės padėties, vykdomos veiklos ir realių ūkinės veiklos rezultatų pažymi, kad esminį atsakovės verslo vystymą vykdė buvęs atsakovės direktorius J. P., o esminį ir vienintelį finansinį palaikymą teikė ieškovė. Pagrindinis akcininkas J. S. neskyrė iš esmės jokių finansinių lėšų atsakovei, nedėjo pastangų atsakovės veiklai vystyti. 2021 m. lapkričio mėnesį nušalinus J. P. nuo atsakovės vadovo pareigų ir paskyrus naująjį direktorių J. Š., atsakovės tiek finansinė, tiek ir veiklos situacija pasikeitė – atsakovė savo pagrindinės ūkinės komercinės veiklos iš esmės nevykdo, o yra vykdomas atsakovės rezultatų įsisavinimo planas.

15.2.                      Teismas, vertindamas atsakovės mokumą, ignoravo esminius atsakovės būklės vertinimo turininguosius kriterijus: faktus dėl atsakovės komercinės veiklos nevykdymo, perleistą turtą, patalpas, būtiną atsakovės įrangą, be kurios atsakovės veikla yra neįmanoma. Teismas nenustatė, kad su ieškove yra atsiskaityta, taip pat kad nėra suėję atsakovės skolų sumokėjimo terminai. Atsakovės įsipareigojimų ir turto tikrosios vertės santykis iš tikrųjų yra kitoks, nei nurodyta skundžiamoje nutartyje. Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti turto, kuris įrašytas balanse, vertę, o ne vertę, įrašytą balanse.

15.3.                      Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad ieškovės reikalavimai yra galiojantys ir vykdytini, patvirtinti įsiteisėjusia teismo nutartimi ir atsakovė jų nevykdo dėl to, jog yra finansiškai nepajėgi juos įvykdyti. Ieškovei nesuprantama ir skundžiamoje nutartyje nepateikta argumentų, kokiu pagrindu teismas sprendė, kad atsakovė toliau sėkmingai vykdys savo įsipareigojimus prekybos tinklams, tęs sėkmingą bendradarbiavimą su žaliavos tiekėjais ar tęs darbinius santykius su savo darbuotojais. Naujasis bendrovės vadovas nebendradarbiauja su žaliavos tiekėjais, darbuotojai neturi savo darbo vietų.

15.4.                      Teismas neįvertino tikrosios atsakovės finansinės padėties, ūkinės komercinės veiklos pasikeitimų, atsakovės veiklos perspektyvų, todėl nepagrįstai sureikšmino finansinės atskaitomybės rinkinio dokumentus už 2021 metus, kai duomenys apie 2021 metus, atsakovės veiklą net negalėjo būti tinkamai ir visapusiškai įvertinti, nes jie nevisiškai atspindi 2021 metų veiklos rezultatus, o atsakovė nepateikė į bylą detalesnių duomenų.

15.5.                      Teismas neįvykdė savo pareigų, numatytų jam bankroto procese, atsakovės (ne)mokumo tyrimą atliko formaliai, vertindamas atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, kaip vienintelį ir neginčijamą įrodymą, visiškai neanalizuodamas jame nurodytų duomenų ar faktinių aplinkybių dėl atsakovės veiklos galimybių.

15.6.                       2021 m. balanso turinio pagrįstumą teismas turėjo vertinti pagal verslo apskaitos standartų reikalavimus. 2022 m. sausio 17 d. sudaryti debitorių ir kreditorių sąrašai pasirašyti tik atsakovės direktoriaus, juose nurodyta pastaba, kad sąrašas parengtas pagal buhalterės pateiktą informaciją. Iš šių aplinkybių, anot apeliantės, matyti, kad sąrašas parengtas direktoriaus, kuris visada teigė, jog negauna informacijos iš buhalterės. Be to, sąrašai nepasirašyti atsakovės buhalterės, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl sąrašų teisingumo.

15.7.                      Parengti finansinės atsakomybės dokumentus už 2021 metus 2022 metų sausio mėnesio pradžioje yra neįmanoma dėl to, kad nekilnojamojo turto mokestis, aplinkos teršimo mokestis, pelno mokestis, pridėtinės vertės mokestis apskaičiuojami po 2022 m. sausio mėnesio (pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokestis mokamas iki kito mėnesio 25 dienos, Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, sąskaitos už pirkimus/ pardavimus 2021 m. gruodžio mėnesį taip pat atsakovę turėjo pasiekti 2022 m. sausio mėnesį). Atnaujinus šiuos duomenis, anot ieškovės, didelė tikimybė, kad atsakovės įsipareigojimai viršys jos turto vertę ir bus galima teigti, jog atsakovė yra nemoki.

15.8.                      Teismas vadovavosi ne tik atsakovės pateiktais negalutiniais finansiniais dokumentais, bet ir www.rekvizitai.lt informacija apie bendrovės turtą, darbuotojų skaičių, nors turėtų vadovautis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – SoDra) teikiamais duomenimis. Be to, teismui vertinant www.rekvizitai.lt duomenis, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kad šiame portale atsakovė vertinama kaip itin rizikinga bendrovė dėl savo finansinės padėties. Be kita ko, turėtų būti pervertinamas atsakovės turtas (atsargos), nes tai – riboto galiojimo prekės (žuvies gaminiai).

15.9.                      Iš skundžiamos nutarties neaišku, kas sudaro 37 023 Eur ilgalaikį turtą. Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad toks turtas – realus. Atsakovei taip pat neaišku, kas sudaro 725 102 Eur trumpalaikį turtą, ar tas turtas – realus. Be to, kitose civilinėse bylose atsakovė save įvardija kaip nemokią bendrovę, o šioje byloje tai neigia. Toks elgesys vertintinas kaip nesąžiningas.

15.10.                      Skundžiamos nutarties 35 punkte nurodyti teismų sprendimai, priimti aiškinant ir taikant Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ), o ne JANĮ normas, todėl jais tiesiogiai negalima remtis, nes pakito nemokumo sąvoka.

15.11.                      Vilniaus regiono apylinkės teismui 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-11438-419/2020 patvirtinus taikos sutartį, buvo išspręstas šalių ginčas dėl skolos. Ieškovė bandė išsiieškoti skolą iš atsakovės, tačiau atsakovė yra tapusi visiškai nemoki, todėl ieškovei atsirado prievolė inicijuoti bankroto bylą ir siekti apsaugoti visų kreditorių, o taip pat ir atsakovės interesus.

16.       Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo apeliacinį procesą nutraukti arba atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17.       Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1.                      Atskirajame skunde nurodomi nauji argumentai ir aplinkybės, kuriais nebuvo remiamasi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Ieškovė pareiškime atsakovės nemokumą vertino ne pagal tai, ar bendrovė gali vykdyti prievoles, tačiau pagal tai, ar bendrovė yra moki, atsižvelgiant į įsipareigojimų/turto santykį. Ieškovės nurodyti argumentai dėl bendrovės finansinių ataskaitų pagal verslo apskaitos standartus vertinimo taip pat yra nauji, todėl nenagrinėtini apeliacinės instancijos teisme.

17.2.                      Atskirajame skunde nesuformuluotas dalykas (reikalavimas), be to, praleistas atskirojo skundo padavimo terminas. Nutartis neiškelti nemokumo bylos buvo įteikta visiems proceso dalyviams elektroninių paslaugų portalu 2022 m. vasario 15 d. 15.00 val. Taigi terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 16 d. (pirmoji termino diena), kuris pasibaigė 2022 m. vasario 22 d. (paskutinioji termino diena). Dėl to atskirasis skundas buvo pateiktas praleidus CPK 335 straipsnyje įtvirtintą terminą ir negalėjo būti priimtas.

17.3.                      Apeliantė atskiruoju skundu prašo CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto procesinio sprendimo, tačiau toks reikalavimas – neįmanomas. Pagal JANĮ 25 straipsnio 3 dalį, jeigu teismo nutartis atsisakyti iškelti nemokumo bylą yra apskųsta, Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs šią nutartį, negali priimti nutarties iškelti nemokumo bylą. Taigi apeliantė apeliacinės instancijos teismo prašo to, ko jis negali padaryti. Vadinasi, suformuluotas netinkamas prašymas, dėl to apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

17.4.                      Ieškovės nurodyti argumentai dėl to, ar bendrovės akcininkai (tarp jų – J. S. ir kiti) ėmėsi priemonių dėl bendrovės finansinės padėties, neaktualūs sprendžiant dėl atsakovės mokumo. Vertinant bendrovės mokumą, vertinamas bendrovės galėjimas vykdyti prievoles, gyvybingumas bei bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai pagal tuo metu turimus faktus. Tai, vienas ar keli akcininkai darė teigiamą poveikį juridinio asmens mokumui, nėra bankroto bylos dalykas.

17.5.                      Ieškovei yra išduotas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu ieškovė iš atsakovės išsiieško atitinkamas sumas. Jeigu atsakovė būtų nemoki, iš jos nebūtų galima išieškoti 175 000 Eur sumos. Be to, antstolis CPK numatyta tvarka nėra nutraukęs bylos ir grąžinęs vykdomojo dokumento ieškovei tuo pagrindu, kad nėra turto, iš kurio nebūtų galima išieškoti. Dėl to nepagrįsta teigti, kad bendrovė nepajėgi įvykdyti savo įsipareigojimų.

17.6.                      Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bendrovė yra moki. Bendrovės ilgalaikis turtas šiuo metu – 37 023 Eur. Ilgalaikio turto sumažėjimą lėmė tai, kad buvęs bendrovės vadovas, pasinaudodamas būtent taikos sutartimi, sudaryta ieškovės ir atsakovės, bendrovės nekilnojamąjį turtą perėmė savo nuosavybėn (dėl to vyksta ginčas Vilniaus apygardos teisme). Bendrovė ne tik atitinka mokumo rodiklius, t. y. turi daugiau turto nei įsipareigojimų, tačiau yra pelninga – generuojanti apie 10 proc. pelną nuo pajamų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta bendrovei iškelti bankroto bylą. Apeliantė (ieškovė), nesutikdama su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi, padavė atskirąjį skundą. Likus vienai dienai iki apeliacinės instancijos teismo posėdžio, apeliantė (ieškovė) apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsisako teismui pateikto pareiškimo iškelti UAB „Scandinavian Seafood Factory“ nemokumo (bankroto) bylą dėl pasikeitusio atsakovės mokumo vertinimo bei prašo civilinę bylą Nr. eB2-1391-864/2022 nutraukti. 

19.       JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo galima atsisakyti tol, kol teismo nutartis dėl nemokumo bylos iškėlimo dar nepriimta. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas gali nepriimti ieškinio (nagrinėjamu atveju – pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo) atsisakymo, jeigu toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.

20.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad JANĮ 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reglamentavimas iš esmės analogiškas iki 2019 m. gruodžio 31 d. galiojusio ĮBĮ 6 straipsnio 5 daliai, kurioje buvo nustatyta, kad pareiškimo teismui galima atsisakyti iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Dėl nurodytos priežasties, aiškinant JANĮ įtvirtintą pareiškėjo teisę atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo, išlieka aktualūs teismų praktikoje pateikti išaiškinimai dėl ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).

21.       Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, aiškinant ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalies nuostatą, nurodyta, kad tuo atveju, jeigu nutartis iškelti bendrovei bankroto bylą yra neįsiteisėjusi, laikytina, kad bankroto byla neiškelta. Toks aiškinimas, leidžiantis tam tikrais atvejais atsisakymo nuo pareiškimo iškelti bankroto bylą klausimą išspręsti apeliacinės instancijos teisme, atitinka proceso operatyvumo ir ekonomijos principus, atsižvelgiant į tai, kad akivaizdi atsakovės nemokumo būklė yra pakankamas pagrindas teismui atsisakyti priimti atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo kaip prieštaraujantį viešajam interesui (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-401/2014), tuo tarpu tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismui kiltų abejonių dėl atsakovės nemokumo, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo ir šį klausimą grąžinus iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, pareiškėjas galėtų be apribojimų pasinaudoti ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalyje numatyta teise atsisakyti pareiškimo pirmosios instancijos teisme. Esant tokioms aplinkybėms ir aiškiai išreikštai pareiškėjo valiai dėl pareiškimo atsisakymo, bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui vien tam, kad pirmosios instancijos teismas išspręstų pareiškimo atsisakymo priėmimo ir bylos nutraukimo klausimą, neatitiktų proceso operatyvumo ir ekonomijos principų (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1135-823/2018; 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-580-450/2019; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).

22.       Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) turi teisę atsisakyti savo pareiškimo ir apeliacinės instancijos teisme, jeigu toks atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (JANĮ 19 straipsnio 2 dalis, CPK 42 straipsnio 2 dalis).

23.       Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad viena iš aplinkybių, kurią nustatęs teismas pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą atsisakymą gali pripažinti prieštaraujančiu viešajam interesui, yra akivaizdi atsakovo nemokumo būklė. Pareiškimo iškelti bankroto bylą atsisakymas negali būti priimtas, kai nėra abejonių, kad atsakovo finansinė padėtis leidžia pagrįstai spręsti, jog įmonė yra nemoki. Priešingu atveju būtų pažeisti kitų kreditorių interesai, o kartu ir viešasis interesas, nes, įgyvendindamos civilines teises ir vykdydamos pareigas, šalys pažeistų arba suvaržytų kitų asmenų teises bei teisėtus interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 2–3 dalys; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1876-381/2020).

24.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantės (ieškovės) naudai iš atsakovės vykdomas 339 216,42 Eur išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0190/21/01221. Taip pat pateikti duomenys apie kitus du atsakovės kreditorius, kurių reikalavimai patvirtinti įsiteisėjusiais teismo įsakymais. Tačiau, atsižvelgdamas į atsakovės įsipareigojimų kreditoriams dydį ir jo santykį su atsakovės turimu turtu, kitus šioje proceso stadijoje pateiktus į bylą duomenis, susijusius su atsakovės mokumo vertinimu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, kad atsakovės nemokumo būklė yra akivaizdi.

25.       Įvertinus tai, kad atsakovės nemokumo būklė nėra akivaizdi, tai, kad bankroto bylos iškėlimą inicijavusi atsakovės kreditorė, apskundusi pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria nenustatytas atsakovės nemokumas ir dėl to bankroto byla jai neiškelta, apeliacinės instancijos teismui pareiškė, jog atsisako savo reikalavimo iškelti atsakovei bankroto bylą, teismui nenustačius, kad šio reikalavimo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, yra pagrindas ieškovės pareiškimo atsisakymą priimti ir, panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, bylą nutraukti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 

26.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškimo nagrinėjamoje byloje atsisakymu kitų atsakovės kreditorių interesai nėra pažeidžiami, nes atsakovės bankroto procedūros dar nėra pradėtos, o kiekvienas atsakovės kreditorius turi teisę bankroto bylos atsakovei iškėlimą inicijuoti savarankiškai (JANĮ 9 straipsnis). Tokia pareiga, paaiškėjus, kad atsakovė yra nemoki, išlieka ir atsakovės vadovui ar likvidatoriui (JANĮ 8 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

n u t a r i a :

priimti ieškovės Šveicarijos Konfederacijos bendrovės SH Petroleum AG pareiškimo iškelti nemokumo (bankroto) bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandinavian Seafood Factory“ atsisakymą.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartį.

Civilinę bylą pagal ieškovės Šveicarijos Konfederacijos bendrovės SH Petroleum AG pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Scandinavian Seafood Factory“ iškėlimo nutraukti.

Teisėja                                 Laima Ribokaitė