Civilinė byla Nr. 2A-1946-259/2013

Teisminio proceso Nr. 2-21-3-03173-2010-5

Procesinio dokumento kategorija 30.8; 121.21; 128.2

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. spalio 1 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. P. atstovo advokato P. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2486-475/2013 pagal pareiškėjos I. P. pareiškimą dėl valdymo fakto patvirtinimo, suinteresuoti asmenys J. K., D. D., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, T. P., N. P., M. N., Kauno rajono savivaldybė, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pareiškimu (t. 1, b. l. 1-3) prašė patvirtinti 4 metrų pločio ir 28,50 m. ilgio (114 kv.m. ploto) žemės sklypo, šiaurinėje dalyje besiribojančio su I. P. nuosavybės teise turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo faktą. Pareiškėja nurodė, kad 2004-11-19 dovanojimo sutarties su T. P. pagrindu įgijo nuosavybės teisę į 0,1 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau — žemės sklypas). T. P. žemės sklypą 2003-10-01 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo iš J. J., kuriam į jį buvo atkurtos nuosavybės teisės. J. J. atkuriant nuosavybės teises, šiaurinė žemės sklypo dalis ribojosi su valstybinio žemės fondo žeme. I. P. įgytas žemės sklypas šiaurinėje dalyje ribojosi su valstybinės žemės fondo žeme, kuri vėliau buvo privatizuota J. K.. Iki J. K. privatizavimo, su J. J. žemės sklypu besiribojusio valstybinės žemės fondo žemės sklypo ilgis iki kelio buvo 100 metrų, tą patvirtina J. M. 1995-11-10 braižytas abrisas. J. K. privatizuoto žemės sklypo kraštinių ilgiai yra: 100,35 m, 25,00 m, 99,67 m., 25,00 m, o pagal abrisą, valstybinės žemės fondas, besiribojęs su J. J. (dabar I. P.) žeme buvo 100 metrų ilgio. Vadinasi, J. K. buvo leista privatizuoti visą laisvą valstybinę žemę, pietinėje dalyje besiribojusią su J. J. (dabar I. P.) žeme. Gretimų žemės sklypų savininkų sklypai visada ribojosi tarpusavyje. Šį ribojimąsi patvirtina ir ištrauka iš VĮ „Registrų centras“ duomenų bazės, darytos 2004-09-30. Vėliau matininkai, atlikdami matavimus, savavališkai, be jokio teisėto pagrindo tarp J. K. ir I. P. sklypų išmatavo 4 metrų pločio atkarpą, ir tarp savininkų, visuomet besiribojusių tarpusavyje, paliko 4 metrų pločio „plyšį“. Nurodė, kad dabar esantis 4 metrų pločio žemės sklypas, esantis tarp I. P. ir J. K., atsirado be jokio pagrindo, o remiantis CK nuostatomis, nuosavybės teisės į šį sklypą niekieno kito nėra ir negalėjo būti įgytos, todėl šis 4 metrų pločio žemės sklypas neturi savininko. I. P. sąžiningai valdė 4 metrų pločio ir 28,50 m. ilgio (114 kv.m. ploto) žemės sklypą, todėl vadovaujantis CPK 526 str. nuostatomis, patvirtintinas šios sklypo valdymo faktas. Yra visos sąlygos valdymo fakto patvirtinimui: asmuo faktiškai turi daiktą, į kurį jam nuosavybės teisė nepriklauso, turėdamas tikslą valdyti jį kaip savo. I. P. naudojosi be pagrindo atsiradusiu žemės sklypu, I. P. šį žemės sklypą valdo teisėtai; I. P. neturi valdymo faktą patvirtinančių dokumentų; valdomas daiktas neturi kito teisėto jo savininko. Šioje byloje taikytina CK 4.26 str. 2 d. numatyta valdymo sąžiningumo prezumpcija, kuri nėra paneigta, todėl laikytina, jog valdymas atsirado sąžiningai (CK 4.26 str. 3 d.). Šio valdymo fakto patvirtinimo tikslas yra įregistruoti valdymo faktą viešajame registre bei tokiu būdu patvirtinti pagrindą nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu (t. 2, b. l. 108-114) pareiškimą atmetė; priteisė iš pareiškėjos suinteresuotam asmeniui N. P. 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš pareiškėjos valstybei 170 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nurodė, jog T. P. 2003-10-01 pirko žemės sklypą, kuriam nebuvo atlikti geodeziniai matavimai, jis buvo įsigytas pagal Laikiną žemės sklypo planą (b.l. 91, I t.). 2004-01-28 buvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai ir parengtas Žemės sklypo planas, su kurio sprendiniais sutiko tuometinis žemės sklypo savininkas T. P. (b.l. 82, I t.). Šiame plane buvo pažymėtas ginčo žemės plotas kaip projektuojamas kelias. Pareiškėja žemės sklypą įgijo 2011-11-19, t.y. jau esant patvirtintam Žemės sklypo planui, kuriame buvo aiškiai pažymėta, kad ginčo žemės plotas skiria pareiškėjos ir suinteresuoto asmens K. žemės sklypų ribas ir nepriklauso pareiškėjos sklypui. Ginčo žemės plotas suprojektuotas kaip kelias, kuriuo, pareiškėjai naudojant jį savo reikmėm, negali naudotis ir į savo žemės sklypus patekti gretimų žemės sklypų gyventojai. Iš byloje Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateiktos medžiagos matyti, kad ginčijamas žemės plotas yra užstatytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio T. P. savavališkai pastatytais statiniais. Nekilnojamo turto registre įregistruotas pareiškėjos ir suinteresuoto asmens J. K. žemės sklypų ribas skiria laisvas valstybinės žemės plotas, t.y. valstybinės žemės sklypas, kuriame suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias ir kuris patvirtintas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme Kauno apskrities viršininko 2003-11-25 įsakymu Nr. 02-05-7692 (b.l. 92-95, I t.). Kadangi ginčo žemės plotas nėra įregistruotas kaip privati nuosavybė ar savivaldybės nuosavybė, laikytina, kad šis žemės plotas priklauso valstybinei žemei. Teismas konstatavo, jog pareiškėja ginčo žemės plotu naudojosi ir naudojasi nesąžiningai apribodama kitų asmenų teisę naudotis bendrojo naudojimo keliu, 4 metrų pločio ir 28,50 m. ilgio (114 kv.m. ploto) žemės plotas, šiaurinėje dalyje besiribojantis su I. P. nuosavybės teise turimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso valstybinės žemės fondui ir dėl to negali būti įgyjamas nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pareiškėjos I. P. atstovas advokatas P. Č. apeliaciniu skundu (t. 2, b. l. 127-131) prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą tenkinti; prijungti Kauno rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-49-58/2011 bei įrodymus, kuriuos teismas atsisakė prijungti pirmosios instancijos teisme, išreikalauti apžiūrai ekspertizę 1995 m. ir 2003 m. Raudondvario kadastrinės vietovės žemėlapius ir skirti teisminę dokumentinę ekspertizę 1995 m. ir 2003 m. Raudondvario kadastrinės vietovės žemėlapių sudarymui ir kelio įbraižymo įvertinimui, t.y. nustatyti ar kelias įbraižytas žemėlapio sudarymo metu; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Nesutiktina su teismo argumentu, jog visa žeme, kuri nepriklauso savivaldybei ar privatiems asmenims, visais atvejais priklauso valstybinei žemei. LR Žemės įstatymo 5 str. 1 d. 6 p. yra įtvirtinta nuostata, jog Lietuvos valstybei nuosavybes teise priklauso žemė, kuri kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota valstybės nuosavybėn; to paties Įstatymo 14 str. 1 d. 4 p. nustatyta, jog savivaldybėms nuosavybės teise priklauso žemė, kaip bešeimininkis turtas teismo sprendimu perduota savivaldybes nuosavybėn. Žeme tam tikrai atvejais gali neturėti savininko, ir tik vėliau, teismo sprendimu priskirta valstybes nuosavybėn. Ginčijamas 4 m. ploto žemes sklypas nebuvo perduotas valstybes nuosavybėn teismo sprendimu, atitinkamai nepagrįstas teismo argumentas, jog visais atvejais žemes sklypai, nepriklausantys privatiems asmenims ar savivaldybėms priklauso valstybei. Ginčijamas žemes sklypas atsirado dėl matavimų, o tokiu būdu nuosavybes teisė negali atsirasti. Vien ta aplinkybė, jog du privatiems asmenims priklausantys žemės sklypai yra atskiriami, tarpas tarp tų sklypų negali automatiškai tapti valstybes nuosavybe. Ginčo sklypas iki matavimų atlikimo buvo įgytas apeliantės nuosavybėn ir tik dėl matavimų paslinkus matuojamo sklypo ribas, susiformavo niekieno žeme. Taigi, ginčo situacijai negalima taikyti Įstatymo 5 str. 8 p., nes ginčo sklypas iki 2004 m. atliktų detaliųjų matavimų pateko į besiribojančius privačius K. ir apeliantės sklypus. Todėl kartą žemei tapus privačia, o dėl matavimų pasikeitus riboms, naujai atsiradęs sklypas savaime nelaikytinas valstybine žeme;
2. Teismas be pagrindo sprendė, ar I. P. galima laikyti savininku, nors šioje byloje buvo pareikštas tik reikalavimas fiksuoti valdymo faktą, o ne pačią nuosavybę valdymo būdu. Reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo įgijimo įgyjamąja senatimi I. P. nebuvo pareiškusi;
3. Teismas sprendime nepagrįstai remiasi N. P. pateikta informacija apie savavališkas statybas, kadangi savavališkumo klausimas yra nagrinėjamas Kauno apygardos teisme c.b. Nr. 2A-402-173/2013, atitinkamai negalima konstatuoti, tretiesiems asmenims yra trukdoma naudotis projektuojamu keliu;
4. Teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjos pateiktų įrodymų. Ši civilinė byla buvo sustabdyta, kol bus kasacine tvarka išnagrinėta Kauno rajono apylinkes teismo civilinė byla Nr. 2-49-58/2011. 2012-07-12 Kauno rajono apylinkės teismo nutartyje yra aiškiai nurodyta, jog šios civilinės bylos yra susijusios. Tuo tarpu, pateikus prašymą dėl bylos Nr. 2-49-58/2011 prijungimo, teismas jau laikėsi priešingos pozicijos, nurodydamas, kad bylos prijungimui nėra pagrindo, kadangi bylos nėra susijusios. Tokie teismo sprendimai vertintini prieštaringai, kadangi ankstesnėje byloje yra detaliai išnagrinėtos faktines aplinkybės dėl ginčo sklypo susiformavimo, kurios nagrinėjamoje byloje turi esminę reikšmę. Be to, 2013-05-20 teismo posėdžio metu buvo pateiktas prašymas skirti ekspertizę, t.y. išreikalauti apžiūrai ekspertizę 1995 m. ir 2003 m. Raudondvario kadastrinės vietoves žemėlapius bei skirti teisminę dokumentinę ekspertizę 1995 m. ir 2003 m. Raudondvario kadastrinės vietovės žemėlapių sudarymui ir kelio įbraižymo įvertinimui, t.y. nustatyti ar kelias įbraižytas žemėlapio sudarymo metu. Šiais žemėtvarkos projektais teismas rėmėsi byloje priimdamas sprendimą, todėl jų teisėtumo įvertinimas yra itin reikšmingas teisingo sprendimo priėmimui;
5. Teismas nepagrįstai visas N. P. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš pareiškėjos motyvuojant, jog interesai buvo priešingi. Tuo būdu teismas sumaišė teisimų ir žmogiškų interesų priešiškumą. N. P. neturi žemes valdos besiribojančios tiesiogiai su ginčo sklypu, o jo interesas į ginčo sklypą yra interesas juo naudotis kaip pravažiavimu. Taigi, pats N. P. nepareiškė jokio teisinio intereso, teisiškai jis neturėjo priešingos pozicijos, nes pats tiesiogiai į žemės sklypą nepretendavo.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 11-12) prašo apeliacinį skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog pareiškėjos argumentas, kad ginčo sklypas yra bešeimininkis ir jo įgijimo nuosavybėn pagrindai yra bendri yra niekuo nepagrįstas. Teismas sprendime konstatuodamas, kad ginčo sklypas priklauso valstybinės žemės fondui ir dėl to negali būti įgyjamas nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, taip pat išanalizavo ar I. P. atitinka CK nuostatas reglamentuojančias, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimą įgyjamosios senaties pagrindu. Teismas konstatavo, kad pareiškėja daikto valdymą pradėjo nesąžiningai, nes žinojo, kad jis jai nepriklauso nuosavybės teise ir kad jis reikalingas gretimų žemės sklypų savininkams patekti į jiems nuosavybės teise valdomus žemės sklypus. Be to, daikto valdymo laikotarpiu buvo ne kartą įpareigota pašalinti savavališkos statybos padarinius ginčo žemės sklype ir taip atlaisvinti bendro naudojimo kelią, t.y. žinojo apie valdomo daikto įgijimo kliūtis. Suinteresuotas asmuo nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad matininkai, atlikdami matavimus, savavališkai, be jokio teisėto pagrindo tarp J. K. ir I. P. sklypų išmatavo 4 metrų pločio atkarpą ir tarp savininkų, visuomet besiribojančių tarpusavyje, paliko 4 metrų pločio „plyšį“. Šiuo klausimu yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012-11-30 nutartimi, kuria atmetė kasatorės I. P. kasacinį skundą ir paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 28 d. nutartį (2012-11-30 AT nutartis bylos Nr. 3K-3-525/2012, teisminio proceso Nr.2-21-3-01175-5).

Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 13-15) prašo apeliacinį skundą atmesti. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog apeliantė ingnoruoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-30 sprendimą (civ. byla Nr. 3K-3-525/2012) dėl nuosavybės teisės pripažinimo į žemės sklypą pagal pridedamą planą, kuriuo buvo siekiama pakeisti esamas sklypo ribas, nes ieškovo manymu matininkai savavališkai atlikdami matavimus be teisinio pagrindo tarp sklypų išmatavo apie 4 metrų pločio žemės atkarpą tiesti keliui. Ieškinys abiejų teismo instancijų buvo atmestas. Ieškovė pateikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad ieškovė žinojo, jog jos perkamas žemės sklypas yra suformuotas atliekant tik preliminarius matavimus, o sklypo geodeziniai matavimai neatlikti, kad atlikus geodezinius matavimus ir nustačius žemės sklypo ploto skirtumą, neviršijantį nustatyto leistino matavimo tikslumo, skirtumas žemės sklypo savininkui nekompensuojamas. Be to, ant byloje esančio žemės sklypo plano pasirašė buvęs jos savininkas, 2004-01-28 patvirtindamas, kad sutinka su paženklintomis vietovėje žemės sklypo ribomis bei plane esančiu įrašu „projektuojamas kelias“. Tokiu būdu ieškovės teisės į nuosavybę nebuvo apribotos ar suvaržytos, o įgyvendindama savo subjektinę nuosavybės teisę ji siekia peržengti įstatymų nustatytas ribas varžydama kitų asmenų teises ir laisves ateityje naudotis plane pažymėtu projektuojamu keliu prie ginčo žemės sklypo ribos, bet nepatenkančiu į ieškovei priklausantį žemės sklypą.

Suinteresuoto asmens N. P. atstovė advokatė R. G. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. 3, b. l. 16-22) prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2013-06-10 sprendimą palikti nepakeistą, skirti pareiškėjai I. P. 20 000 Lt baudą už piktnaudžiavimą procesu, priteisti suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

1. 2003-10-01 pareiškėjos sutuoktinis T. P. iš J. J. nusipirko žemės sklypą unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotą atliekant tik preliminarius matavimus. T. P. 2003-10-14 pareiškė prašymą atlikti kadastrinius matavimus su tikslu patikslinti ribas ir pakeisti žemės paskirtį. 2004-01-28 atlikus žemės sklypo 0,10 ha ploto kadastrinius matavimus buvo parengtas žemės sklypo planas, kuriame prie ribos 2-3 buvo nurodytas projektuojamas kelias ir T. P. su parengtu žemės sklypo planu bei paženklintomis žemės sklypo ribomis sutiko, pasirašydamas žemės sklypo plane. Minėtas žemės sklypo planas su jame nustatytomis ribomis 2004-05-14 buvo įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Šiame plane buvo pažymėtas ginčo žemės plotas kaip projektuojamas kelias. Taip pat atliekant ginčo žemės sklypo paskirties keitimo detalųjį planą, kurio organizatoriumi buvo T. P., buvo pažymėtas projektuojamas kelias prie žemės sklypo 2-3 ribos, su šio detaliojo plano sprendiniais T. P. sutiko pasirašydamas. Pareiškėja žemės sklypą įgijo 2011-11-19, t.y. jau esant patvirtintam Žemės sklypo planui, kuriame buvo aiškiai pažymėta, kad ginčo žemės plotas skiria pareiškėjos ir suinteresuoto asmens K. žemės sklypų ribas ir nepriklauso pareiškėjos sklypui. Tokiu būdu nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė ir buvęs ginčo žemės sklypo savininkas, jos sutuoktinis T. P., žinojo, suprato ir sutiko, kad šalia ginčo žemės sklypo būtų projektuojamas kelias, kad ginčo žemės sklypas nesiribojo taškuose 2-3 su J. K. žemės sklypu ir, kad projektuojamas kelias nepatenka į kadastriniais matavimais suformuotą ginčo žemės sklypą. Vien ta aplinkybė, kad tikslinant kadastrinius matavimus ir prie pareiškėjos žemės sklypo atsiradus laisvam žemės sklypui, nesudaro pagrindo teigti, kad jis yra niekieno ir kad pareiškėja jį valdo teisėtai. Ginčo žemės sklypas yra valstybinis žemės sklypas, kuriame suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias ir kuris patvirtintas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme Kauno apskrities viršininko 2003-11-25 įsakymu Nr. 02-05-7692. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, jog kadangi ginčo žemės plotas nėra įregistruotas kaip privati nuosavybė ar savivaldybės nuosavybė, laikytina, kad šis žemės plotas priklauso valstybinei žemei. Apeliantės argumentai, kad ginčo žemės sklypas yra „niekieno žemė „ yra visiškai nepagrįsti. Tuo labiau, kad pati pareiškėja nagrinėjant kitą civilinę bylą dėl šio žemės sklypo, kuriame ji prašė patikslinti jos žemės sklypo ribas pagal jos pateiktą planą, nurodė, kad ginčo žemės sklypas yra „atimta dalis (apie 4 metrai) ieškovės žemės sklypo, o šios dalies savininke tapo valstybė“ (2012 m. vasario 28 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-72-527/2013);
2. Vien ta aplinkybė, kad žemės sklypų ribos atliekant kadastrinius matavimus buvo patikslintos, nesudaro pagrindo teigti, kad ginčo sklypas iki matavimų atlikimo buvo įgytas apeliantės nuosavybėn, nes apeliantė įgijo nuosavybėn 0,1 ha žemės sklypo, kurio ji neatsisako, o prašo patvirtinti valdymo faktą dar 114 kv. m. ploto žemės sklypui, kurio ji niekaip neįsigijo ir kuriam bando nusistatyti valdymo faktą, kurio pagrindu ji galėtų jį įgyti įgyjamąja senatim. Šias aplinkybes nurodė ir pati apeliantė tiek savo pareiškime, tiek ir apeliaciniame skunde nurodydama, kad „tuo atveju, jeigu daiktas, neturintis savininko, yra teisėtai valdomas, asmuo, jį valdantis, turi teisę įgyti daiktą įgyjamosios sutarties pagrindu“. Todėl apeliantės argumentai, kad teismas be pagrindo sprendė, ar I. P. galima laikyti savininku, nors šioje byloje buvo pareikštas tik reikalavimas fiksuoti valdymo faktą, o ne pačią nuosavybę valdymo būdu yra visiškai nepagrįstas;
3. Šios bylos nagrinėjimo atveju, nėra nei vienos išimtinės sąlygos, pagal kurias pareiškėja turėtų teisę apeliacinės instancijos teismui pateikti naujus įrodymus, kuriais remiantis galimai bandytų iškelti dar vieną poziciją, pagal kurią pareiškimas galėtų būti tenkintas. Pažymėtina, jog ši byla yra nagrinėjama jau treti metai, todėl pareiškėja turėjo visas galimybes pateikti visus įrodymus bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir pasidaryti kokias tik nori ekspertizes bei pateikti teismui ekspertizės aktus. Tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo, o paskutinio teismo posėdžio metu bandė įpareigoti teismą dėl papildomų dokumentų išreikalavimo, ekspertizės skyrimo ir kitos bylos prijungimo. Pačios ekspertizės klausimą pareiškėja jau buvo kėlusi ir kitoje analogiškoje, dėl to paties žemės sklypo byloje, kur apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kad ekspertizės paskyrimas būtų tik bylos vilkinimas;
4. Pareiškėja inicijavo šią bylą tik siekdama sušvelninti jos ir savo sutuoktinio savavališkų statybų padarinių šalinimą arba padaryti jį neįmanomą bei kitaip vilkinti teismo procesą. Kadangi pareiškėjai buvo gerai žinomos aukščiau nurodytos aplinkybės, akivaizdu, kad ji pateikė nepagrįstą pareiškimą ir jai turėtų būti skirta maksimali dvidešimties tūkstančių litų bauda. Pareiškėja piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, kadangi ji dėl šito paties žemės sklypo jau buvo pareiškusi ieškinį prašydama pripažinti jai nuosavybės teisę į žemės sklypą (unikalus Nr. 5270-0010-0213), pagal jos pateikta planą (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario mėn. 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr: 2A-72-527/2012). Tokiu būdu yra visiškai akivaizdu, kad pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis ir reiškia nepagrįstus ieškiniu ir pareiškimus;
5. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra svarbu tai, kad suinteresuoto asmens ir pareiškėjos suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas ir interesai yra priešingi, kadangi pareiškėja  bando užvaldyti valstybinį žemės sklypą, kuriuo suinteresuotas asmuo iki pareiškėjos neteisėtų veiksmų naudojasi kaip keliu patenkant į žemės sklypą ir kuris yra užimtas keliu. Šias aplinkybes pareiškėja yra pati nurodžiusi nagrinėjant analogišką bylą Kauno apygardos teisme. Todėl šalių interesai buvo skirtingi byloje.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Ieškovė nagrinėjamoje byloje LR CK Ketvirtosios knygos II dalies IV skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnio pagrindu prašė patvirtinti 4 metrų pločio ir 28,50 m. ilgio (114 kv. m. ploto) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), besiribojančio su I. P. nuosavybės teise turimu 0, 10 ha ploto žemės sklypu, valdymą. Šio fakto patvirtinimą ieškovė siejo su galimybe jai šį faktą įregistruoti viešajame registre, kad sukurti prielaidas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį į žemės sklypą patvirtinti.

Byloje tarp šalių sprendžiamas ginčas dėl tų faktinių aplinkybių nustatymo ir patvirtinimo ar teisėtai ir pagrįstai ieškovė valdo ginčo žemės sklypą ir  ar šis valdymas sukelia teisines pasekmes.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu apeliacine tvarka teismo sprendimu konstatavo, jog pareiškėja ginčo žemės plotu naudojosi, tačiau naudojasi nesąžiningai, be teisinio ir faktinio pagrindo, apribodama kitų asmenų teisę naudotis nustatyta tvarka suformuotu bendrojo naudojimo keliu, ginčo žemės sklypas priklauso valstybinės žemės fondui, todėl teismas atsisakė patvirtinti šio žemės sklypo valdymo faktą, teismui konstatuojant, kad toks valdymas nesukelia teisinių pasekmių nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį patvirtinti.

Apeliaciniu skundu apeliantė ginčija teismo sprendimą, skundo argumentai susiję su tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo žemės sklypas priklauso valstybei, apeliantė mano, kad ginčo sklypą iki matavimų atlikimo ji įgijo savo nuosavybėn ir tik dėl matavimų paslinkus matuojamo sklypo ribas, susiformavo niekieno žemė. Skunde nurodoma, kad reikalavimo dėl ginčo žemės sklypo įgijimo įgyjamąja senatimi ieškovė nebuvo pareiškusi, o teismas nepagrįstai sprendime pasisakė dėl ieškovės nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, taip pat teismas netinkamai vertino trečiojo asmens N. P. pateiktą informacija apie savavališkas statybas, teismo išvada, jog tretiesiems asmenims yra trukdoma naudotis projektuojamu keliu neteisinga, teismas be pagrindo nepriėmė pareiškėjos pateiktų įrodymų ir neskyrė teisminės dokumentinės ekspertizės 1995 m. ir 2003 m. Raudondvario kadastrinės vietovės žemėlapių sudarymui ir kelio įbraižymo įvertinimui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str. patikrinimas (CPK 320 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas nustatė visas svarbias bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo naštos paskirstymo, įrodymų vertinimo procedūras (LR CPK 178 str., 185 str.), materialinės teisės normas, nustatančias daikto valdymo teisės atsiradimo ir įgyvendinimo pagrindus ir teisines pasekmes (LR CK 4.22 str.- 4.27 str., 4.47 str. 11 p.), todėl bylą išsprendė teisingai, teismo sprendimo išvados atsitinka faktines aplinkybes. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismas sutinka su skundžiamo apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis,  jog pareiškėja ginčo žemės plotu naudojosi, tačiau šiuo žemės plotu naudojasi nesąžiningai, be teisinio ir faktinio pagrindo, apribodama kitų asmenų teisę naudotis nustatyta tvarka suformuotu ir įregistruotu registre bendrojo naudojimo keliu. Iš byloje rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens byloje J. K. žemės sklypus skiria laisvas žemės plotas ir šis plotas yra užstatytas pareiškėjos ir jos sutuoktinio T. P. savavališkai pastatytais statiniais. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus ir Inspekcijos specialistai 2008-11-13 ir 2010-02-23 surašė savavališkos statybos aktus Nr. SSA-24/2008 KR, Nr. SSA-100-100223-00041 (1 t. b. l. 102-109). 2008-11-13 savavališkos statybos akte, Nr. SSA-24/2008 KR nustatyta, kad T. P. savavališkai medine ir metalo tinklo tvora užtvėrė bendro naudojimo kelią. 2010-02-23 savavališkos statybos akte, Nr. SSA-100-100223-00041, nustatyta, kad pareiškėja ir T. P. savavališkai pastatė apie 51 metro ilgio ir 1,30 metro aukščio medinių lentų ir metalinio tinklo tvorą. Apie 37 metro ilgio medinių lentų tvoros dalis su vartais, kuriais užtvertas bendro naudojimo kelias, pastatyta valstybinėje žemėje šalia žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini)., šiaurinėje pusėje. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos valstybinės priežiūros skyriaus specialistai surašė savavališkos statybos aktą Nr. SA-46 2009-11-25, surašytame savavališkos statybos akte Nr. SA-46-nustatyta, kad pareiškėja ir T. P. betoninėmis trinkelėmis išgrindė bendro naudojimo kelią, esantį valstybinėje žemėje, šalia žemės sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). 2009-12-08 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-670, kuriuo statytojus įpareigojo savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius. 2009-12-24 Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymą Nr. V-699 dėl Kauno apskrities viršininko 2009-12-08 įsakymo Nr. V-670 pakeitimo, kuriuo pataisyta pirmajame įsakyme netiksliai nurodyta data ir nurodyta nauja reikalavimo įvykdymo data 2010 04 10 d. Kauno apygardos teismas pažymi, kad neteisėtas naudojimasis ginčo žemės sklypu negali sukelti teisinių pasekmių, todėl pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atsisakė patvirtinti ieškovės prašomą žemės sklypo valdymo faktą. 

Kauno apygardos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo sprendimo išvada, kad byloje minimas 114 kv. m ploto žemės sklypas yra priskirtas valstybinei žemei. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ginčo žemės sklypas yra valstybinis žemės sklypas, kuriame suprojektuotas 4 metrų pločio bendro naudojimo kelias, kuris pažymėtas Raudondvario kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme Kauno apskrities viršininko 2003-11-25 įsakymu Nr. 02-05-7692. Apeliacinio skundo argumentai, kad ginčo žemės sklypas yra „niekieno žemė“, kurį ieškovė įgijo iki matavimų savo nuosavybėn, yra  nepagrįsti. Byloje yra nustatyta, kad ieškovė nuosavybėn įgijo 0,10 ha ploto žemės sklypą, kuriuo teisėtai naudojasi. Įrodymų, kad ji kokiu nors teisėtu būdu įgijo papildomai 114 kv. m ploto žemės sklypą, ieškovė nepateikė.

Kauno apygardos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė pareiškėjos pateiktų įrodymų, neskyrė teismo dokumentinės ekspertizės 1995 m. ir 2003 m. Raudondvario kadastrinės vietovės žemėlapių sudarymui ir kelio įbraižymo įvertinimui, siekiant nustatyti ar kelias įbraižytas žemėlapio sudarymo metu. Ieškovė apeliaciniame skunde neįvardija ir nenurodo, kokių jos pateiktų įrodymų teismas neprijungė prie bylos ir kokias aplinkybes minimais dokumentais ieškovė įrodinėjo.  Apeliacinės instancijos teismas tai pat bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nenustatė, kokius ieškovės teiktus įrodymus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ir kad nepriėmus šių dokumentų, buvo priimtas neteisingas teismo sprendimas. Dėl to šis ieškovės teiginys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.). Kauno apygardos teismas pažymi, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs galimybę teismui skirti ekspertizę, kad išsiaiškinti klausimus, reikalaujančius specialių žinių (LR CPK 2012 str.). Tačiau nagrinėjamu atveju vertinant, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas skirti ekspertizę šioje byloje, kad įvertinti 1995 m. ir 2003 m. Raudondvario kadastrinės vietovės žemėlapių sudarymo aplinkybes, Kauno apygardos teismas konstatuoja, kad tokio pagrindo nebuvo, nes byloje surinktų įrodymų visetas leido teismui paneigti abejones dėl oficialiojo rašytinio įrodymo netikrumo (galimo klastojimo). Kauno apygardos teismas šių motyvų pagrindu atmeta ir apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą skirti teisminę dokumentinę ekspertizę 1995 m. ir 2003 m. Raudondvario kadastrinės vietovės žemėlapių sudarymo ir kelio įbraižymo juose laiko nustatymui. Padarius išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų, jog priimti sprendimą dėl žemės sklypo faktinio valdymo ir jo teisėtumo, atmestinas apeliantės skunde suformuluotas prašymas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje prijungti Kauno rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-49-58/2011.

Kauno apygardos teismas neprijungia kartu su apeliacinu skundu ieškovės pateiktų papildomų rašytinių įrodymų-pirkimo pardavimo sutarties, perdavimo priėmimo akto (2 t. b. l. 133-138), nes šie dokumentai nėra susiję su byloje nagrinėjamu dalyku, laikino žemės sklypo plano (2 t. b. l. 138), nes šis planas yra pateiktas byloje (1 t. b. l. 91), faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (2 t. b. l. 140-156), kadangi šis įrodymas yra neįskaitomas, todėl neinformatyvus.

Kauno apygardos teismas taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama,  jog Kauno apylinkės teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas priimdamas teismo sprendimą. Byloje nustatyta, kad N. P. turėjo bylinėjimosi išlaidų, prašė jas priteisti iš ieškovės, todėl teismui atmetus ieškinį, šios išlaidos, pagrįstai buvo priteistos N. P. iš ieškovės (LR CPK 993 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismas, spręsdamas dėl apeliacinio skundo motyvo, kur nurodoma, jog teismas nepagrįstai sprendime pasisakė dėl ieškovės nuosavybės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu, nustatė, kad Kauno apylinkės teismas motyvuojamojoje teismo sprendimo dalyje neteisingai pažymėjo,  jog pareiškėja prašo teismo nustatyti, kad ginčo žemės plotą, kaip neturintį savininko, ieškovė įgijo įgyjamosios senaties pagrindu ir šį reikalavimą grindžia LR CK 4.22 str. 1 dalies, 4.26 straipsnio 2 ir dalimi (2 t. b. l. 112, 5 pastraipa). Kaip jau minėta šioje Kauno apygardos teismo nutartyje, ieškovė nagrinėjamoje byloje LR CK Ketvirtosios knygos II dalies IV skyriaus pirmojo ir antrojo skirsnio pagrindu prašė patvirtinti 4 metrų pločio ir 28,50 m. ilgio (114 kv. m. ploto) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), valdymo faktą.  Šio fakto patvirtinimą ieškovė siejo su galimybe jai šį faktą įregistruoti viešajame registre, kad sukurti prielaidas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį į žemės sklypą patvirtinti. Kauno apygardos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas nustatė bylos nagrinėjimo dalyką, jį tinkamai įvertino, teisingai išsprendė, tačiau teismo sprendimo motyvuose be pagrindo konstatavo,  jog nagrinėjamoje byloje ieškovė žemės plotą (duomenys neskelbtini) siekia  įgyti įgyjamosios senaties pagrindu. Todėl Kauno apygardos teismas pašalina iš Kauno apylinkės teismo 2013 06 10 dienos sprendimo motyvuojamosios dalies teiginį, jog pareiškėja prašo teismo nustatyti, kad ginčo žemės plotą, kaip neturintį savininko, ieškovė įgijo įgyjamosios senaties pagrindu (2 t. b. l. 112, 5 pastraipa).

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu, Kauno apygardos teismas skundžiamą apeliacine tvarka teismo sprendimą palieka nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą (LR CPK 178 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą

Teisėjas                                                                                                                     Arvydas Žibas