Civilinė byla Nr. e2-1076-1019/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23681-2018-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3., 2.3.4.4.2.,

2.3.5.2.1., 3.2.6.5.

(S)

        VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 8 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė,

sekretoriaujant Jolantai Žilienei,

dalyvaujant ieškovei L. G., jos atstovui advokatui Justui Sankaičiui,

trečiajam asmeniui A. V.,

trečiojo asmens bankrutavusios R. G. IĮ atstovui bankroto administratoriui Edmundui Raukčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G. patikslintą ieškinį atsakovui R. G. dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – Valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. V., bankrutavusi R. G. IĮ.

Teismas

n u s t a t ė :

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės L. G. patikslintas ieškinys atsakovui R. G., kuriuo ieškovė prašo nutraukti santuoką, sudarytą tarp L. G. ir R. G. dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokoje įgytą pavardę – G., nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei bei atsakovui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą padalyti tokia tvarka: ¾ dalis žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ¾ dalių šalims priklausančios 1/120 dalies inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei, o likusią ¼ dalį žemės sklypo su statiniais bei ¼ dalį šalims priklausančios 1/120 dalies inžinerinių tinklų priteisti atsakovui; priteisti ieškovei ¾ dalis ginklų pagal bendrą vertę (ginklų už 1950 Eur sumą), konkrečiai priteisti ieškovei: i) pistoletą HECKLER KOCH USP COMPACT, 9x19. ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija (vertė 460 Eur), ii) kombinuotą šautuvą BLASER 97 BBF, .308 Winchester, 12x70, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija (vertė 730 Eur) ir iii) kombinuotą šautuvą .3006 Springfield, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija (vertė 770 Eur), o atsakovui priteisti ¼ ginklų pagal bendrą vertę (ginklų už 640 Eur sumą), konkrečiai priteisti i) pistoletą WALTHER PP, 7,65 mm., Browning, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija (vertė 210 Eur); ii) revolverį (duomenys neskelbtini) .22 WMR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Čekija (vertė 130 Eur); iii) graižtvinį šautuvą BRNO 1, .22 LR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Čekija (vertė 130 Eur); iv) lygiavamzdį šautuvą IZH 27, 12x70, 12x70, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Rusija (vertė 170 Eur); priteisti atsakovui valdymo teisę į automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 (vieną) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) akciją, bankrutavusią R. G. individualią įmonę (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)); pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis prievoles kreditoriui UAB „V.“, kylančias iš 2015-12-28 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4307-567/2015 ir 2016-03-01 Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 2016/03/01/1, visas prievoles, kylančias iš Bankrutavusios R. G. individualios įmonės, prievoles kreditoriui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, kylančias iš antstolio Roberto Vasiliausko vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0179/09/02566.

Nurodė, kad šalys nebeveda bendro ūkio, negyvena šeimyninio gyvenimo. Atsakovas nuo 2011 m. gyvena (duomenys neskelbtini), santuoka faktiškai yra iširusi. Visą tą laiką atsakovas nesirūpino nei vaikų, nei ieškovės gyvenimu, nerodė iniciatyvos ar noro tęsti šeimyninį gyvenimą, jis gyvena savo gyvenimą, buvo ir yra valdingas ir nesukalbamas. Ieškovė iš atsakovo nėra sulaukusi jokios moralinės ar finansinės paramos, šeimos reikalais rūpinosi viena ieškovė nuo pat atsakovo darbo santykių Lietuvoje nutraukimo pradžios, t. y. 2008 metų. Be to, atsakovas pažeidė esminę sutuoktinių abipusę pareigą – buvo neištikimas, to neneigė ir atsakovas. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovas pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo ir santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Ieškovė išlaikymo iš atsakovo nereikalauja. Ieškovei ir atsakovui bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inžineriniai tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcija, kas sudaro 50 proc. įstatinio kapitalo, ginklai, kurių vertė – 2600 Eur. Santuokos metu atsakovas įregistravo R. G. individualią įmonę, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3832-560/2014 buvo iškelta bankroto byla. Nors ši individuali įmonė buvo įsteigta santuokos metu, ieškovė niekada nedalyvavo sutuoktinio individualios įmonės veikloje, t. y. neatliko jokių pareigų įmonėje, nedalyvavo priimant verslo sprendimus, neatstovavo įmonės santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir pan. Pažymėjo, kad ji santuokos metu visada dirbo (didžiąją laiko dalį dirbo (duomenys neskelbtini)), gaudavo pajamas iš savo darbinės veiklos, o kadangi dirbdavo dar ir ne vienoje darbovietėje, ji objektyviai niekuomet neturėjo nei fizinės galimybės (laisvo laiko), nei teisinės galimybės dalyvauti dar ir R. G. individualios įmonės veikloje, įmonės valdymas buvo išskirtinai atsakovo veikla ir jo atsakomybė. Atsižvelgiant į tai, R. G. individuali įmonė priteistina atsakovui R. G., o šios įmonės prievolės pripažintinos R. G. asmeninėmis prievolėmis. Ieškovė prašo nukrypti nuo lygių turto dalių ir jai priteisti ¾ dalis turto, atsakovui – ¼ dalis turto, nes atsakovas buvo neištikimas bei nesąžiningas šeimos atžvilgiu, prioriteto šeimai neteikė, to neneigia, kartu su ieškove nevedė bendro ūkio, nuo 2011 metų paliko šeimą ir visiškai nesirūpino šeimos reikalais. Be to, visą laikotarpį nuo faktinio ieškovės ir atsakovo santuokos iširimo šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiu turtu ieškovė rūpinosi viena savarankiškai, be jokios minimalios atsakovo pagalbos, t. y. atsakovas nei finansiškai, nei jokiais kitais veiksmais neprisidėjo prie jam ir ieškovei priklausančio turto priežiūros, išlaikymo.  Ieškovė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienos akcijos bei dėl transporto priemonės valdymo teisės pretenzijų atsakovui neturi. Pažymėjo, kad bendrų kreditorių ieškovė ir atsakovas neturi, ieškovė taip pat neturi asmeninių kreditorių bei jiems neįvykdytų prievolių.

Atsakovas R. G. atsiliepimu su ieškiniu visiškai sutiko. Patvirtino ieškovės nurodytas aplinkybes, kad nuo 2011 m. gyvena (duomenys neskelbtini), išsikėlęs šeimos neišlaikė, su ieškove šeimyninio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda ir nepalaiko, santuoka faktiškai yra iširusi, jis jai buvo neištikimas, todėl neprieštarauja, kad teismas jį pripažintų kaltu dėl santuokos iširimo ir bendrą turtą (žemės sklypą su statiniais ir ginklus) dalintų nukrypdamas nuo lygių dalių principo, kaip to prašo ieškovė. Nurodė, kad ieškovė R. G. individualios įmonės veikloje niekada nedalyvavo, tai buvo atsakovo asmeninis verslas, todėl už šio verslo skolas ieškovė neatsakinga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat buvo steigta ieškovei nedalyvaujant, ši įmonė jokios veiklos nevykdo, todėl atsakovas neprieštarauja, kad šios įmonės akcijos atitektų jam.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir VĮ Turto bankas), atsiliepimu prašė pripažinti R. G. IĮ 430 145,64 Eur prievoles VĮ Turto bankui asmenine abiejų šalių (L. ir R. G.) prievole; jeigu teismas nuspręstų, kad ieškovė sutuoktinio individualios įmonės veikloje nedalyvavo, ginčo turtą priskirti ieškovei, įpareigojant ją sumokėti į bankrutuojančios R. G. individualios įmonės kaupiamąją sąskaitą ½ dalį turto vertės - 21 625 Eur. Nurodė, kad individuali įmonė įsteigta šalių santuokos metu, įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl to ir iš individualios įmonės, įsteigtos santuokos metu, veiklos atsiradusios prievolės laikomos bendromis sutuoktinių prievolėmis ir jos turi būti tenkinamos iš sutuoktinių bendro turto, o jei bendro turto nepakanka - iš asmeninio turto (CK 3.109 straipsnis, 3.113 straipsnis). Pažymėjo, kad  individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės subjektas, taigi, už individualios įmonės skolas atsako ir jos dalyviai - R. ir L. G.. Trečiasis asmuo ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad L. G. niekada nedalyvavo sutuoktinio individualios įmonės veikloje ir negali būti atsakinga už R. G. IĮ prievolės, vertina kaip sąmoningą siekimą išvengti išieškojimo nukreipimo į žemės sklypą, (duomenys neskelbtini). R. G. IĮ veiklą vykdė 1994 m. – 2008 m., akivaizdu, jog iš šios įmonės gaunamos pajamos buvo naudojamos bendroms šeimos, taigi, ir ieškovės L. G., reikmėms. 430 145,64 Eur skola valstybės biudžetui (Valstybinei mokesčių inspekcijai), kurios administravimą bankroto byloje perėmė VĮ Turto bankas, patvirtina, jog įmonė vykdė realią, didelės apimties veiklą, todėl tikėtina, kad sklypas (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas ir neregistruotas gyvenamasis namas pastatytas iš įmonės veiklos metu gautų pajamų. VĮ Turto banko nuomone, nėra pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl turtas dalintinas po ½ dalį abiem šalims. Atsižvelgiant į vykstantį R. G. individualios įmonės bankrotą ir nepatenkintą VĮ Turto banko kreditorinį reikalavimą, tikslinga ginčo turtą priskirti ieškovei, įpareigojant ją sumokėti į bankrutuojančios R. G. individualios įmonės kaupiamąją sąskaitą ½ turto vertės - 21 625 Eur (atsakovė bendrą ginklų vertę nurodo 1950 Eur, o žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2018 m. rugsėjo 17 d. aktualiais duomenimis yra 41 300 Eur).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM (toliau – ir VMI) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, 2018 m. rugsėjo 25 d. L. G. mokestinės nepriemokos neturi, tuo tarpu R. G. turi 5460 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui pagal kitų Lietuvos institucijų išduotus vykdomuosius raštus. R. G. individualios įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 430145,63 Eur, šį finansinį reikalavimą R. G. individualios įmonės bankroto byloje perleido VĮ Turto bankui. Trečiojo asmens teigimu, ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad ji viena rūpinosi ieškovei bei atsakovui priklausančiu turtu, nesudaro pagrindo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl turtas tarp sutuoktinių turėtų būti padalintas nenukrypstant lygiomis dalimis po ½ dalį. VMI sutinka, jog R. G. įsiskolinimas 5460 Eur valstybės biudžetui yra jo asmeninė skola, todėl visų pirma turi būti tenkinama iš R. G. asmeninio turto bei iš bendro sutuoktinių turto dalies, prieš tai atitinkamai padalijus sutuoktinių turtą.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratorius Edmundas Rauktys atsiliepimu prašo žemės sklypą ((duomenys neskelbtini)), šalims padalinti po ½ dalį, ginklus padalinti po ½ dalį, pardavus ginklus įpareigoti R. G. išmokėti L. G. priklausančią dalį. Nurodė, kad 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. B2-2331-560/2018 priėmė nutartį, kurioje bankroto administratoriaus prašymas dėl R. G. turto atidalijimo paliktas nenagrinėtu. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad turto padalijimo klausimas yra sprendžiamas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. R. G. IĮ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2018-05-02 nutartimi buvo pakeistas IĮ savininko R. G. sutuoktinės L. G. statusas, pašalinant ją iš bylos kaip bendraatsakovę bei įtraukiant ją į bylą kaip suinteresuotą asmenį. Pažymėjo, kad į turto padalijimą nėra įtraukti pastatai ir infrastruktūra (tvora, kiemo aikštelės), esantys ant žemės sklypo, (duomenys neskelbtini).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „V.“, kuris buvo pakeistas jo teisių perėmėju A. V., atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė įtraukti į R. G. ir L. G. bendro sutuoktinių turto sąrašą neįregistruotą gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini), nenukrypti nuo lygių dalių principo, dalinant šalims bendrą sutuoktinių turtą, ir nustatyti, kad L. G. ir R. G. priklauso po ½  dalį viso bendro sutuoktinių nekilnojamojo ir kilnojamojo turto; pripažinti, kad prievolė kreditoriui UAB „V.“, kylanti iš Vilniaus apygardos teismo 2015-12-28 sprendimo Nr. 2-4307-567/2015, yra solidari R. G. ir L. G. prievolė. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-12-28 sprendimu iš skolininko R. G. buvo priteistas 430 145,63 Eur žalos atlyginimas ir 5 proc. metinės palūkanos nuo 2015-03-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo bankrutavusios R. G. individualios įmonės naudai. 2016-03-01 reikalavimo perleidimo sutartimi bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratorius perleido UAB „V.“ reikalavimo teisę į skolininko R. G. skolą ir palūkanas pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-12-28 sprendimą. Vilniaus apygardos teismo 2016-05-16 nutartimi Nr. 2-4307-567/2015 išieškotojas R. G. individuali įmonė buvo pakeista į ieškovą UAB „V.”. Pažymėjo, kad ieškinyje L. G. nutyli tą faktą, kad žemės sklype yra neįregistruotas dviejų aukštų gyvenamasis namas ir garažas. Tikėtina, kad šio turto vertė yra ženkli, todėl neįtraukus jo į turto padalijimo procesą, bus pažeistos kreditorių teisės. Ieškovės prašymas, dalijant turtą, nukrypti nuo lygių dalių principo pažeidžia visų R. G. kreditorių teises. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad toks nukrypimas yra pagrįstas. Tas faktas, kad ieškovė su atsakovu neveda bendro ūkio ir negyvena kartu nesudaro pagrindo teigti, kad ieškovei priklauso ¾ dalis bendro turto, o atsakovui tik ¼ dalis. Pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-12-28 sprendimu iš skolininko R. G. 430145,63 Eur skola ir palūkanos buvo priteistos R. G. individualios įmonės naudai, kuri buvo įkurta 1994-02-10, ir gautos pajamos iš įmonės veiklos buvo naudojamos bendrų R. ir L. G. poreikių tenkinimui, vedant bendrą ūkį. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad pajamos, gautos iš R. G. IĮ, buvo naudojamos tik R. G. poreikių tenkinimui. Kadangi R. G. individuali įmonė yra bendras R. G. ir L. G. turtas, pagal visas prievoles, kylančias iš įmonės veiklos, sutuoktiniai turi atsakyti solidariai.

Atsakovui teismo šaukimas įteiktas tinkamai (el. b. 2 t., b. l. 132, 39), atsakovas atsiliepime pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant (el. bylos priedas, b. l. 63).

Į teismo posėdį neatvyko VMI, VĮ Turto banko atstovai, apie posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai, VMI atsiliepime yra pateiktas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė bei jos atstovas, tretieji asmenys – A. V. ir bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratorius sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui, VMI ir VĮ Turto banko atstovams nedalyvaujant, teismas išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui, VMI ir VĮ Turto banko atstovams nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Teismo posėdžio metu ieškovė patikslinto ieškinio reikalavimus palaikė visiškai ir prašė juos tenkinti. Papildomai paaiškino, kad atsakovas niekada šeimoj nebuvo šeimyniškas, labiau orientavosi į savo verslą, aplinką. Ieškovės teigimu, santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas santuokos metu buvo neištikimas – kai atsakovas išvyko į (duomenys neskelbtini), ji pastebėjo keistų dalykų, Skype rado jo susirašinėjimą su kita moterimi, o 2016/2017 metais rado vaizdo įrašus su kita moterimi. Į (duomenys neskelbtini) atsakovas vyko, nes neturėjo iš ko gyventi. Sutuoktinių santykiai pašlijo, kai prasidėjo nesklandumai jo versle 2008/2009 m. Santuoka faktiškai iširo 2011/2012 m. Nurodė, kad gyvenant kartu, jo lėšos buvo naudojamos verslui, maistą pirkdavo abu, viskuo rūpinosi ieškovė. Dėl dalijamo turto paaiškino, kad neįrodinėja žemės sklypo ir statinių vertės, prašo dalinti idealiosiomis dalimis. Sutinka su ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo verte, nesutinka su trečiojo asmens nurodoma verte, nes grindžiama netinkamais įrodymais. Dėl neįregistruoto namo paaiškino, kad tai nepriklausė vien nuo jos valios. Žemės sklypą areštavo 2000 metais dėl atsakovo verslo. Atsakovas gyveno kitais rūpesčiais. Kai gavo sklypą 1989 m., per metus pradėjo namo statybas, statė ūkio būdu. Pasistatė apie 1995-1996 m. Įsikėlė į namą 2003 m. pabaigoje. Ant žemės sklypo yra namas ir garažas. Dėl ginklų paaiškino, kad šiuo metu leidimo neturi, bet ketina įsigyti. Dėl turto padalijimo būdo nurodė, kad nei ji, nei atsakovas neturėtų, iš ko mokėti kompensaciją – ieškovės galimybės ribotos, ji neturi santaupų, gyvena tik iš darbo užmokesčio, o atsakovas, kiek jai žinoma, nedirba. Ieškovės vertinimu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos vertė – 1 Eur, nes veikla nevykdoma. Ieškovės teigimu, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant turtą, nes atsakovas nedirbo nuo 2009 m., nuo 2011 metų, kai jis išvyko, ji viena išlaiko namą, moka žemės mokestį, vaikus taip pat išlaikė ji viena iki jų studijų pabaigos (2015 m.). Į bylą pateikta patirtų išlaidų lentelė parengta nuo 2011 metų pagal banko išrašus. Dėl išlaikymo vaikams priteisimo į teismą nesikreipė, nes morališkai negalėjo, kadangi jis turėjo didelių įsiskolinimų. Be to, IĮ bankroto metu buvo parduoti bendrąja jungtine nuosavybės teise turėtos transporto priemonės – automobiliai, priekaba, kurių vertė buvo didesnė nei parduota. Paaiškino, kad individualios įmonės veikloje nedalyvavo, atsakovas pats ją įsteigė, priiminėjo sprendimus. Ieškovė visą laiką turėjo savo darbą.

Ieškovės atstovas papildomai paaiškino, kad palaiko ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes dėl atsakovo kaltės, šių aplinkybių neginčija ir atsakovas. Prašo turtą padalinti ieškinyje nurodytu būdu. Atstovo teigimu, pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo yra aplinkybės, kad: 1) atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti šeimą, vaikus, nuo 2011 m. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir neprisidėjo prie šeimos, vaikų, turto išlaikymo. Ieškovė išleido apie 30 000 Eur; 2) santuokos metu parduotas bendras sutuoktinių turtas – automobiliai. Nesutinka su trečiojo asmens VĮ Turto banko pozicija dėl turto padalijimo, nes turtas yra dalus, be to, ieškovė būtų nepajėgi sumokėti kompensaciją. Nurodė, kad visos prievolės kyla iš bankrutavusios IĮ. Dėl IĮ prievolių nurodė, kad LAT praktika nuosekli – individualios įmonės bendrumas nesuponuoja prievolių bendrumo, kreditoriams neįrodžius, kad įmonė buvo šeimos verslas, net jei pajamos naudotos bendrai. Tokių įrodymų byloje nėra. Prievolė pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą taip pat kyla iš IĮ, todėl pripažintina asmenine atsakovo prievole. Svarbu nustatyti kreditorius, turinčius materialųjį suinteresuotumą. VĮ Turto banko reikalavimus dubliuoja priteistas žalos atlyginimas iš atsakovo. Ieškovės atstovo teigimu, bankrutavusiai įmonei pardavus reikalavimo teisę UAB „V.“ į atsakovą, bankrutavusi IĮ ir VĮ Turto bankas nėra atsakovo kreditoriai. Kadangi VĮ Turto bankas sutiko, kad perleido reikalavimą, įvyko novacija, todėl materialųjį suinteresuotumą turi A. V., o VĮ Turto bankas ir bankroto administratorius – tik procesinį suinteresuotumą.

Trečiojo asmens bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratorius teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių turtas turi būti padalintas po ½ dalį. Ieškovė neįrodė, kad prisidėjo žymiai daugiau prie turto įsigijimo. Kai vyko namo statybos, IĮ gaudavo didelį pelną, tikėtina, kad atsakovas prie turto prisidėjo didesne dalimi. Ieškovės pateikto išlaidų lentelės neįrodo, kad ji išlaikė namą, o įrodo, kad gyveno name. Neaišku, ar atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Bankroto administratoriaus teigimu, atsakovas skolingas VĮ Turto bankui, kol nebaigta bankroto byla, A. V. nusipirko reikalavimo teisę iš IĮ į atsakovą. Bankroto administratorius sutinka, kad prievolės yra atsakovo asmeninės.

Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimą. Trečiojo asmens teigimu, nėra įrodymų, kad būtų pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Turto vertė ekspertizės akte nurodytas mažesnė nei rinkos. Nurodė, kad ieškovė dėl turto ir vaikų išlaikymo galėjo kreiptis į teismą, bet nesikreipė. Dėl turto padalijimo būdo nurodė, kad turtas priteistinas ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją. Trečiojo asmens teigimu, namo vertė yra apie 180 000 Eur, žemės sklypo – apie 70 000 Eur, dėl ginklų vertės sutinka su ekspertizės akte nurodyta verte. Trečiojo asmens vertinimu, iš IĮ kylančios prievolės yra solidarios – kol turtas nepadalintas, turtas ir prievolės yra bendros.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovė ieškiniu atsakovui prašė nutraukti jų santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir ginklus nukrypstant nuo lygių dalių principo, priteisti atsakovui vieną UAB „(duomenys neskelbtini)“ akciją, bankrutavusią R. G. IĮ, automobilio VW Touran valdymo teisę, pripažinti atsakovo ir iš bankrutavusios IĮ kylančias prievoles atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai. Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ Turto bankas, A. V., VMI, bankrutavusios IĮ bankroto administratorius nesutiko su ieškinio reikalavimu padalinti sutuoktinių turtą nukrypstant nuo lygių turto dalių, VĮ Turto bankas, A. V. nesutiko su reikalavimu pripažinti atsakovo ir iš bankrutavusios IĮ kylančias prievoles atsakovo asmeninėmis prievolėmis. Taigi byloje kilo ginčas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo ir santuokos metu atsiradusių prievolių pobūdžio.

Dėl santuokos nutraukimo

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė L. G. ir atsakovas R. G. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (el. bylos priedas, b. l. 38).

Ieškovė prašė santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Kadangi atsakovas šį ieškinio reikalavimą  pripažino visiškai, priimant sprendimą, dėl santuokos nutraukimo surašomi sutrumpinti motyvai (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir išsaugoti ją galimybių nėra – šalys netvarko bendro ūkio, kartu bendrai nebegyvena, nepalaiko šeimyninių ryšių ir nėra pagrindo tikėtis, kad šalys vėl pradėtų gyventi kartu šeimoje. Teismas, įvertinęs šias faktines aplinkybes, daro išvadą, kad galimybių išsaugoti šeimą nėra, todėl šalių santuoka nutrauktina.

Ieškovė nurodė, kad su atsakovu R. G. bendro ūkio nebeveda ir gyvena atskirai nuo 2011 metų, atsakovui išvykus į (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, nuo 2011 m. atsakovas nesirūpino šeima, nerėmė jos nei moraliai, nei materialiai. Be to, atsakovas santuokos metu buvo neištikimas. Atsakovas atsiliepimu su ieškinyje nurodytomis santuokos iširimo priežastimis sutiko visiškai ir prašė santuoką nutraukti.

Šeimos santykiai grindžiami abipusiu pasitikėjimu, meile, pagarba ir rūpinimusi vienas kitu bei vaikais (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės: jei sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariu, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Nustatyta, kad šalys daugiau nei vienerius metus negyvena kartu, nebeveda bendro ūkio. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas buvo neištikimas, paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas su reikalavimu sutiko ir ginčo šiuo klausimu tarp šalių nėra, teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, jog atsakovas pažeidė savo šeimynines pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo neįmanomas. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 2 dalis, CPK 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl santuokinės pavardės

Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „G.“, o atsakovui – „G.“.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašo, todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečių vaikų

Kadangi ieškovė ir atsakovas nepilnamečių vaikų neturi, todėl vaikų gyvenamosios vietos, vaikų išlaikymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo klausimai šioje byloje nesprendžiami.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnis). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas sutuoktinių turto balansas, t. y. pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ar kito asmeninis turtas. Į dalijamo sutuoktinių bendro turto balansą gali būti įtraukiamas tik realiai egzistuojantis abiem sutuoktiniams ar vienam iš jų priklausantis nuosavybės teise turtas. Laikytina, kad turtas realiai egzistuoja, jeigu prašantis padalyti bendrą turtą sutuoktinis nurodo konkretų bendrosios nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą ir pateikia įrodymus, pagrindžiančius tokio turto buvimo vietą ir jo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2011). Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnis, 3.123 straipsnis). Bendras sutuoktinių turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Padalijant turtą turi būti pasirinktas toks padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Šeimos bylose teismas, spręsdamas turto padalijimo klausimus, nėra suvaržytas sutuoktinių reikalavimų, nes turi užtikrinti visų bylos dalyvių teisėtų interesų pusiausvyrą, maksimaliai eliminuojant galimybę sutuoktiniams siekti palankesnio turto padalijimo rezultato vienas kito ar kreditorių sąskaita.

Nustatyta, kad, gyvendamos santuokoje, šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo: 1) žemės sklypą su jame neregistruotais statiniais (gyvenamuoju namu ir garažu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 10); 2) 1/120 dalis inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 12-22); 3) ginklus: 3.1. pistoletą HECKLER KOCH USP COMPACT, 9x19, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, 3.2. kombinuotą šautuvą BLASER 97 BBF, .308 Winchester, 12x70, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija; 3.3. kombinuotą šautuvą .3006 Springfield, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, 3.4. pistoletą WALTHER PP, 7,65 mm., Browning, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija; 3.5. revolverį (duomenys neskelbtini) .22 WMR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Čekija; 3.6. graižtvinį šautuvą BRNO 1, .22 LR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Čekija; 3.7. lygiavamzdį šautuvą IZH 27, 12x70, 12x70, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Rusija (el. b. 1 t., b. l. 34, 35); 4) valdymo teisę į automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 33); 5) 1 (vieną) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) akciją (el. b. 1 t., b. l. 30); 6) bankrutavusią R. G. individualią įmonę (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) (el. b. 1 t., b. l. 107-108). Ieškovė prašė santuokoje įgytą turtą padalinti natūra, nukrypstant nuo lygių dalių – jai priteisti ¾ dalis nekilnojamojo turto ir ginklų, o atsakovui – ¼ dalį nekilnojamojo turto ir ginklų, bankrutavusią IĮ, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akciją ir valdymo teisę į automobilį. Atsakovas su ieškiniu sutiko visiškai, tačiau tretieji asmenys prašė turtą padalinti lygiomis dalimis, VĮ Turto bankas prašė turtą priteisti ieškovei, atsakovui išmokant kompensaciją. Nagrinėjamu atveju matyti, jog tarp šalių ginčo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nėra, tačiau su ieškinio reikalavimais nesutinka tretieji asmenys.

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „V.“, kuris buvo pakeistas jo teisių perėmėju A. V., prašė įtraukti į R. G. ir L. G. bendro sutuoktinių turto sąrašą neįregistruotą gyvenamąjį namą ir garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, santuokos metu atsakovo vardu įregistruotas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., b. l. 10). Bylos nagrinėjimo metu, remiantis rašytiniais įrodymais, ieškovės paaiškinimais, nustatyta, kad ant žemės sklypo ūkio būdu pagal 1990-08-02 išduotą statybos leidimą pastatytas gyvenamasis namas ir garažas, kurie nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (el. b. 1 t., b. l. 90-91, 112-113, 139, 170-171). Teismo vertinimu, ta aplinkybė, jog gyvenamasis namas ir garažas, nors ir faktiškai esantys, bet neįregistruoti Nekilnojamojo turto registre, nesudaro pagrindo spręsti dėl šio turto nepripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-687/2019 42 punktą). Teisinė registracija nėra tas juridinis faktas, kuris pats savaime lemtų nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į tokį daiktą teisinį likimą. CK 1.98 straipsnio, reglamentuojančio daiktus, kaip civilinių teisių objektus, antrojoje dalyje nustatyta, kad nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Šios nuostatos, bendriausia prasme reglamentuojančios nekilnojamuosius daiktus, kaip civilinių teisių objektus, patvirtina, kad teisinė registracija nėra būtinoji nekilnojamojo daikto pripažinimo civilinių teisių objektu sąlyga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre turtas gali būti pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe ir padalytas (CK 4.47 straipsnio 4 punktas), nebent būtų įrodyta savavališka statyba, kuri negali būti įteisinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019).

Ieškovė į bylą pateikė Vilniaus miesto valstybinės statybos-architektūros inspekcijos 1990 m. rugpjūčio 2 d. Statybos leidimą, kuris buvo pratęstas iki 2001-12-31. Byloje nebuvo įrodinėta ir teismo nenustatyta aplinkybė, kad nėra galimybės šių nuosavybės teisės objektų įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti ateityje. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), neįregistruotus statinius bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Byloje nėra duomenų, kokia neįregistruotų statinių vertė. CK 3.119 straipsnyje nustatyta, kad dalijamo bendro turto vertė būtų nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje.  Turto vertė gali būti nustatoma remiantis Valstybės įmonės Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais; šalys taip pat gali sutarti dėl dalijamo turto vertės. Jei šalys dėl dalytino turto vertės nesusitaria, kiekviena iš jų turi teisę remtis savo pateikiama turto verte ir ją įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2012). Teismas bylos nagrinėjimo metu siūlė ieškovei, tretiesiems asmenims pateikti įrodymus, pagrindžiančius žemės sklype esančių statinių vertę, tačiau šalys statinių (medžiagų, panaudotų šiems objektams pastatyti) vertės nenurodė ir neįrodinėjo, neprašė skirti ekspertizės turto vertei nustatyti. Trečiasis asmuo A. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvenamojo namo vertė yra apie 180 000 Eur, šią aplinkybę grindė skelbimų duomenimis apie parduodamą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) (el. b. 2 t., b. l. 103-109). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad statiniai nėra įregistruoti, ieškovės paaiškinimais, statyti laikotarpiu nuo 1990 metų iki 1995/1996 metų, namas įrengtas iki 2003 metų, byloje, išskyrus nuotraukas, nėra duomenų apie statinių plotą, būklę ir kt., neteisinga būtų nustatyti vertę pagal parduodamų gyvenamųjų namų skelbimų informaciją. Nesant objektyvių duomenų dėl neįregistruoto turto vertės, teismas žemės sklype esančių statinių vertės nenustato.

Dėl ginklų vertės (2600 Eur) byloje nėra ginčo, vertė nustatyta į bylą pateiktame Kilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizės akte Nr. 172004, t. y. 1) pistoleto HECKLER KOCH USP COMPACT, 9x19, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, vertė – 460 Eur; 2) kombinuoto šautuvo BLASER 97 BBF, .308 Winchester, 12x70, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, vertė – 730 Eu; 3) kombinuoto šautuvo .3006 Springfield, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, vertė – 770 Eur; 4) pistoleto WALTHER PP, 7,65 mm., Browning, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, vertė – 210 Eur; 5) revolverio (duomenys neskelbtini) .22 WMR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Čekija, vertė – 130 Eur; 6) graižtvinio šautuvo BRNO 1, .22 LR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Čekija, vertė – 130 Eur; 7) lygiavamzdžio šautuvo IZH 27, 12x70, 12x70, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Rusija, vertė – 170 Eur) (el. b. 1 t., b. l. 35). UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri nevykdo veiklos, vienos akcijos vertę ieškovė nurodė 1 Eur, dėl to ginčo byloje taip pat nėra. Ieškovės teigimu, žemės sklypo vertė yra 33 200 Eur, grindžia Turto vertės ekspertizės aktu Nr. 172001 (el. b. 1 t., b. l. 141). Trečiojo asmens A. V. teigimu, žemės sklypo vertė, remiantis skelbimų duomenimis, yra apie 70 000 Eur (el. b. 2 t., b. l. 101-102, 110-113). Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas nurodo, kad šalims priklausančio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė, remiantis 2018-09-17 VĮ Registrų centro duomenimis, yra 41 300 Eur (el. b. 1 t., b. l. 146). Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus įrodymus dėl turto vertės (skelbimų duomenis, 2017-03-23 Turto vertės ekspertizės aktą, 2018-09-17 VĮ Registrų centro duomenis), sprendžia, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo vertė nustatytina pagal 2017-03-23 Turto vertės ekspertizės aktą, nes vertė nustatyta atlikus individualų žemės sklypo vertinimą, be to, byloje nėra duomenų, kad bylos nagrinėjimo metu įvyko esminių dalijamo turto kainų pokyčių (CK 3.119 straipsnis).

Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nepriklausomai nuo to, kokio dydžio yra sutuoktinių pajamos, koks jų veiklos pobūdis ir pan. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatyme leidžiama nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, reglamentuojančias nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, o teismas privalo argumentuotai pagrįsti, kodėl parenka vienokį ar kitokį nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių mastą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d., priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009 ir kt.). 

Ieškovė, dalijant turtą, prašė nukrypti nuo lygių dalių principo ir jai priteisti ¾ dalis nekilnojamojo turto ir ginklų, o atsakovui – ¼ dalį turto. Atsakovas su šiuo reikalavimu sutiko, tačiau šiam reikalavimui prieštaravo tretieji asmenys byloje.

Kaip minėta, sprendžiant dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, turi būti pasirinktas toks sutuoktinių turto padalijimo būdas ir nustatytos tokios sutuoktinių turto dalys, kad nepažeistų sutuoktinių kreditorių teisių (CK 1.5 straipsnis, 1.137 straipsnis). Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismas turi garantuoti ir sutuoktinių, ir kreditorių interesus, kurie ir vieni, ir kiti viešojo intereso požiūriu yra prioritetiškai saugotini (2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Kai šie interesai nesutampa, jų apsauga negali būti priešpastatoma, ji turi būti proporcinga. Proporcingumas pasiekiamas, kai taikomas toks teisinių santykių reguliavimas, kuris neužkirstų kelio apginti kitus teisėtus interesus, ir konkrečiu atveju būtų labiausiai socialiai pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009).

Ieškovė pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti šeimą, vaikus, nuo 2011 m. išvyko į (duomenys neskelbtini) ir neprisidėjo prie šeimos, vaikų, turto išlaikymo. Be to, pasak ieškovės, bankroto metu neužtekus R. G. IĮ turto kreditorių reikalavimams patenkinti, vykdant asmenines R. G. prievoles, parduotas bendras sutuoktinių turtas – transporto priemonės už 2410 Eur (el. b. 2 t., b. l. 92-94).

Byloje nustatyta, kad nepilnamečių vaikų, juo labiau liekančių gyventi su ieškove, po santuokos nutraukimo, sutuoktiniai neturi. Byloje nėra jokių duomenų, kad vieno ar kito sutuoktinio indėlis į bendrąja jungtinę nuosavybę, jos įgijimą, būtų didesnis. Iš atsakovės pateiktos išlaidų lentelės, rašytinių paaiškinimų (el. b. 2 t., b. l. 89-90, 91) matyti, kad, ieškovės teigimu, laikotarpiu nuo 2011 m. iki 2015 m. (vaikų studijų pabaigos) ji viena prisidėjo prie bendrų su atsakovu vaikų išlaikymo. Tačiau, teismo vertinimu, aplinkybės, kad ieškovė viena išlaikė pilnamečius vaikus, nėra tos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Pažymėtina, kad sulaukę pilnametystės vaikai patys sprendžia dėl išlaikymo jiems reikalingumo, o atitinkantys CK 3.1921 straipsnio 2 dalies sąlygas, ir manydami, kad tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos išlaikyti, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą. Teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus paaiškinimus ir rašytinius įrodymus dėl turto išlaikymo kaip pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, sprendžia, kad ieškovės pateikti abstraktūs turto išlaikymo išlaidų paskaičiavimai (namo išlaikymui (komunalinėms išlaidoms) apie 15 700 Eur, žemės mokestis – 409 Eur), net ir atsakovui sutinkant, kad jis neišlaikė šeimos, nepagrindžia patirtų išlaidų dydžio. Be to, vadovaujantis CK 3.27 straipsnio nuostatomis, sutuoktiniai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, privalo prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo; jeigu vienas sutuoktinis dėl objektyvių priežasčių negali pakankamai prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo, tą pagal savo galimybes turi daryti kitas sutuoktinis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo ieškovės nurodomas aplinkybes, kad ji viena išlaikė pilnamečius vaikus ir bendrą šalių turtą, vertinti kaip pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo.

Dėl R. G. IĮ bankroto metu parduoto bendro sutuoktinių turto – transporto priemonių, ieškovė nereiškė reikalavimo dėl santuokinio turto sumažinimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės taip pat nėra tos aplinkybės, dėl kurių galėtų būti konstatuotas teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo.

Nagrinėjamu atveju byloje nenustačius aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, kaip to reikalavo ieškovė, teismas dalina šalių turtą lygiomis dalimis.

Ieškovė prašė turtą padalinti natūra, atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko. Trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašė šalių turtą padalinti turtą priteisiant ieškovei, o atsakovui išmokant kompensaciją.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, tuo tarpu kiti, ne natūra, padalijimo būdai, gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2004; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-430/2011; ir kt.). Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; kt.). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006; ir kt.).

Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas prašė padalinti nekilnojamąjį turtą natūra atitinkamai kiekvienam skirtingomis dalimis, t. y. teikė prioritetą turto padalijimui natūra, o ne viso turto priteisimui vienam iš sutuoktinių, ir iš esmės sutiko dėl buvimo daliniais bendraturčiais. Be to, šalys pripažino ir bylos metu nustatyta, kad išmokėti kompensacijų vienas kitam neturi galimybės, todėl netoleruotina situacija, kad turtas natūra atitektų vienam, kitam – piniginė kompensacija, kurios sumokėjimo galimybės ribotos. Ieškovė prašė, o atsakovas sutiko ginklus padalinti natūra atitinkamai pagal vertes, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ akciją (1 Eur) vertės, bankrutavusią IĮ, kurios veikloje dalyvavo tik atsakovas, ir turtinę teisę į automobilį prašė priteisti atsakovui, todėl teismas nemato pagrindo nesutikti su šiuo pačių sutuoktinių pageidaujamu turto padalijimo būdu.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nekilnojamasis turtas šalims dalintinas natūra po ½ dalį, ginklai dalintini natūra lygiomis dalimis atsižvelgiant į jų vertę, siekiant užtikrinti, kad jų vertės išraiška kiek įmanoma atitiktų lygių dalių principą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sutuoktinių turtą padalina tokiu būdu – 

Dėl santuokoje įgytų kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

Ieškovė nurodė, kad ji su atsakovu neturi bendrų kreditorių, atsakovo prievolės kreditoriui A. V., VMI, taip pat prievolės, kylančios iš individualios įmonės, pripažintos asmeninėmis atsakovo prievolėmis. Atsakovas su ieškinio reikalavimais dėl prievolių pobūdžio sutiko, trečiasis asmuo VĮ Turto bankas prašė prievolę, kylančią iš IĮ skolos valstybei, pripažinti solidaria šalių prievole, o trečiasis asmuo A. V. prašė atsakovo prievoles pagal Vilniaus apygardos teismo 2015-12-28 sprendimą pripažinti solidariomis šalių prievolėmis. Taigi byloje ginčas dėl prievolių pobūdžio kilo tarp kreditorių  ir sutuoktinių.

Nustatyta, kad šalių santuokos metu 1994-02-10 įsteigta R. G. IĮ (el. b. 1 t., b. l. 23), įmonės įsiskolinimas valstybei yra 430 145,63 Eur (nesumokėtų mokesčių, baudų ir delspinigių) (el. b. 1 t., b. l. 162). Individualiai įmonei Vilniaus apygardos teismo 2014-04-29 nutartimi iškelta bankroto byla. Sprendimas dėl įmonės pabaigos nėra priimtas. Bankrutavusios R. G. IĮ bankroto byloje teismo nutartimi yra patvirtintas vienintelis R. G. IĮ kreditorius VĮ Turto bankas su 430 145,63 Eur finansiniu reikalavimu, perimtu iš VMI prie LR FM. CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu individualios įmonės prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis). Šios nuostatos reiškia, kad, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Taigi individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t. y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). Taigi atsakovo prievolė VĮ Turto bankui yra subsidiari.

Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4307-567/2015, kuris yra įsiteisėjęs, priteisė iš R. G. 430 145,63 Eur žalos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. kovo 25 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo R. G. IĮ naudai. R. G. IĮ bankroto administratorius reikalavimo teisę į šią skolą 2016 m. kovo 1 d. perleido UAB „V.“, o UAB „V.“ 2019 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutartimi reikalavimo teisę į šią R. G. skolą perleido A. V. (el. b. 1 t., b. l. 25-27; 2 t., b. l. 15-16). Atsižvelgiant į tai, bankrutavusios R. G. IĮ bankroto administratorius šioje santuokos nutraukimo byloje turi tik procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi.

Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas santuokos metu įgijo 5460 Eur įsiskolinimą valstybės biudžetui (el. b. 1 t., b. l. 160). Byloje nėra ginčo, kad ši prievolė yra atsakovo asmeninė (el. b. 1 t., b. l. 154). Atsižvelgiant į tai, atsakovo prievolė VMI dėl 5460 Eur įsiskolinimo valstybės biudžetui pripažintina asmenine atsakovo R. G. prievole.

Byloje kilo ginčas dėl prievolės, kylančios iš R. G. IĮ skolos valstybei, bei prievolės atlyginti žalą pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4307-567/2015 pobūdžio. VĮ Turto banko ir A. V. teigimu, kadangi prievolės susijusios su individualios įmonės, kuri įregistruota santuokos metu, veikla, šios prievolės turi būti pripažintinos solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis.

Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmeninėmis prievolėmis pripažįstamos iki santuokos įregistravimo atsiradusios prievolės (CK 3.110 straipsnio 1 dalis), iš dovanojimo sutarčių ir paveldėjimo kylančios prievolės, išskyrus atvejus, kai dovana ar palikimas buvo gauti kaip bendras turtas (CK 3.111 straipsnis), baudos už vieno iš sutuoktinių padarytus teisės pažeidimus, taip pat žala, padaryta vieno iš sutuoktinių veiksmais (CK 3.115 straipsnio 1 dalis), kito asmens išlaikymo, mokestinės ir kitos prievolės. Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1-3 dalys). Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant, ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. 

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalimi. Individualios įmonės savininko prievolė atsiskaityti už įmonės skolas yra subsidiari. Subsidiariai atsakingas už individualios įmonės prievoles yra tas sutuoktinis, kuris yra įmonės savininkas. Individualios įmonės steigėju yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (Individualių įmonių įstatymo 3 ir 6 straipsniai). Individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą. Individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius, siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-400/2012).

Byloje nustatyta, kad R. G. šalių santuokos metu įsteigė R. G. IĮ, ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, ieškovė niekada nedalyvavo sutuoktinio individualios įmonės veikloje, t. y. neatliko jokių pareigų įmonėje, nedalyvavo priimant verslo sprendimus, neatstovavo įmonės santykiuose su trečiaisiais asmenimis ir pan. Ieškovė santuokos metu visada dirbo, gaudavo pajamas iš savo darbinės veiklos, įmonės valdymas buvo išskirtinai atsakovo veikla. Pažymėtina, kad R. G. IĮ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi (bylos Nr. B2-537-560/2019), konstatavus, kad bankroto administratorius neįrodė, jog L. G. jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo sutuoktinio individualios įmonės kaip šeimos versle (dėl to atmetė administratoriaus prašymą leisti parduoti L. G. priklausantį turtą), pašalino L. G. iš bankroto bylos kaip bendraatsakovę ir įtraukė ją į bylą kaip suinteresuotą asmenį.

Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, trečiųjų asmenų nurodomi argumentai, kad individuali įmonė įsteigta šalių santuokos metu, iš įmonės gautos pajamos buvo naudojamos šeimos poreikių tenkinimui, nėra pakankami konstatuoti, kad individualios įmonės savininko sutuoktinė jungtinės veiklos pagrindais dalyvavo individualios įmonės kaip šeimos versle, todėl nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad individualios įmonės savininko R. G. sutuoktinės L. G. prievolė atsakyti pagal individualios įmonės prievoles neatsiranda. 

Ieškovės atstovas nurodė, kad, bankrutavusiai įmonei pardavus reikalavimo teisę į R. G. UAB „V.“, bankrutavusi IĮ ir VĮ Turto bankas nėra atsakovo kreditoriai. Ieškovės atstovo teigimu, kadangi VĮ Turto bankas sutiko, kad bankroto administratorius perleistų reikalavimą, įvyko novacija, todėl materialųjį suinteresuotumą turi tik A. V. (kuriam UAB „V.“ perleido reikalavimo teisę į R. G.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo reiškiami ir nagrinėjami reikalavimai, susiję su prievolių pabaiga, teismas plačiau dėl šių ieškovės atstovo argumentų nepasisako (CPK 263 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo prievolės A. V., kylančios iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4307-567/2015 ir 2019 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties, taip pat prievolės VĮ Turto bankui, kylančios iš bankrutavusios R. G. IĮ skolos valstybei, pripažintinos asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Sprendimui įsiteisėjus, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos (CPK 150 str. 3 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Priimdamas sprendimą, teismas turi išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

Ieškovė, pateikdama ieškinį, sumokėjo 284 Eur žyminio mokesčio. Ieškovės interesams byloje atstovavo advokatas Justas Sankaitis, tačiau iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nepateikti įrodymai, pagrindžiantys patirtas atstovavimo išlaidas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies (patenkinta 89 proc. reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteistina 253 Eur ieškovės sumokėto žyminio mokesčio.

Teismas patyrė 15,28 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 13,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, iš ieškovės turėtų būti priteista 1,68 Eur, tačiau, kadangi iš ieškovės priteistinos teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 Eur, todėl, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalimi ir Teisingumo ir Finansų ministrų 2014 m. rugsėjo 23 d. Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos. (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 263-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo R. G. kaltės.

Po santuokos nutraukimo L. G. palikti santuokinę pavardę ,,G.“, R. G. – turimą pavardę „G.“.

Padalinti šalių santuokoje įgytą turtą:

priteisti ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise:

-       ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių);

-       1/240 dalis inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini);

-       ginklus: pistoletą HECKLER KOCH USP COMPACT, 9x19, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, revolverį (duomenys neskelbtini) .22 WMR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Čekija, ir kombinuotą šautuvą BLASER 97 BBF, .308 Winchester, 12x70, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija;

priteisti atsakovui R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise:

-       ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį jame esančių Nekilnojamojo turto registre neįregistruotų statinių (gyvenamojo namo ir kitų statinių);

-       1/240 dalis inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ginklus: kombinuotą šautuvą .3006 Springfield, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, pistoletą WALTHER PP, 7,65 mm., Browning, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Vokietija, graižtvinį šautuvą BRNO 1, .22 LR, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Čekija, lygiavamzdį šautuvą IZH 27, 12x70, 12x70, ident. Nr. (duomenys neskelbtini), Rusija;

-       valdymo teisę į automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini);

-       1 (vieną) UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) akciją;

-       bankrutavusią R. G. individualią įmonę (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Pripažinti atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, dėl 5460 Eur įsiskolinimo valstybės biudžetui asmenine atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prievole. 

Pripažinti atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prievoles A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), kylančias iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4307-567/2015 ir 2019 m. vasario 8 d. Reikalavimo teisės pirkimo-pardavimo sutarties, asmeninėmis atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Pripažinti atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prievoles VĮ Turto bankui (juridinio asmens kodas 112021042), kylančias iš bankrutavusios R. G. IĮ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) skolos valstybei, asmeninėmis atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), prievolėmis.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovei L. G., a. k. (duomenys neskelbtini), 253 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 13,60 Eur (trylika Eur 60 ct) bylinėjimosi išlaidų. Bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją išsiųsti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, Vedybų sutarčių registrui, VĮ Registrų centrui, VĮ Regitrai, Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui, Turto arešto registrui.

Teisėja                                                       Jurgita Rimeikienė