(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 7 d. 

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

sekretoriaujant Gintarei Žemaitytei, Aušrai Tumbrotaitei, Anetai Jankovskai,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ atstovams advokatui Donatui Petrauskui ir advokato padėjėjui Pauliui Žukauskui,

atsakovų uždarųjų akcinių bendrovių „JUTA NT“, „Partnera LT“, „MILITEKSAS“, „GAMLANA“, „ELBELA“, „KORIANDRAS“ ir V. J. atstovui advokatui Laurynui Purliui,

atsakovų UAB „ELBELA“, UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“ atstovei advokatei Jolantai Liukaitytei – Stonienei,

atsakovų UAB „Partnera LT“ vadovui Juozui Skaisgiriui, UAB „MILITEKSAS“ vadovui Leonardui Rusakevičiui (Leonard Rusakevič), UAB „KORIANDRAS“ vadovei Svetlanai Asovskajai,

trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovams Karolinai Butkutei, Vytautui Nemeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ patikslintą prevencinį ieškinį atsakovėms uždarosioms akcinėms bendrovėms „JUTA NT“, „Partnera LT“, „MILITEKSAS“, „GAMLANA“, „ELBELA“ ir „KORIANDRAS“ bei atsakovui V. J. dėl draudimo atlikti veiksmus, keliančius grėsmę žalai atsirasti, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išvadą teikianti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka.

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Birželio projekto administratorius“ (toliau – UAB „Birželio projekto administratorius“, ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovams uždarosioms akcinėms bendrovėms (toliau – UAB) „JUTA NT“, „Partnera LT“, „MILITEKSAS“, „GAMLANA“, „ELBELA“, „KORIANDRAS“ ir V. J. (toliau – atsakovai), prašydama:

1.1.        uždrausti atsakovams patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)), vykdyti statybos darbus, kuriais būtų daromas poveikis bendro naudojimo objektams, prieš tai neparengus tokių darbų projektinės dokumentacijos ir jos nesuderinus su atsakingomis institucijomis (kai tokių darbų vykdymui pagal galiojančius teisės aktus yra privaloma parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą) arba tokių darbų vykdymui negavus pastato, kuriame yra šios patalpos, bendraturčių sutikimo (pritarimo) (kai tokių darbų vykdymui pagal galiojančius teisės aktus nėra privaloma parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą);

1.2.        uždrausti atsakovams patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini)), vykdyti ūkinę komercinę veiklą iki kol bus likviduota pastato avarinė būklė.

2.       Ieškovė savo patikslintame prevenciniame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad 2019 m. sausio mėnesį iš UAB „Grožio medicina“ įsigijo patalpas, kurios yra gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – gamybinis pastatas arba pastatas), antrajame ir trečiajame aukšte bei šio pastato rūsyje. Įsigijusi nurodytas patalpas, ieškovė kreipėsi į visus gamybinio pastato bendrasavininkus su prašymu bendrai spręsti susidariusią problemą dėl itin prastos pastato laikančiųjų konstrukcijų būklės. Ieškovės teigimu, atsakovai atsisakė bendradarbiauti sprendžiant klausimą dėl gamybinio pastato laikančiųjų konstrukcijų būklės. Atsakovai ieškovei nurodė, kad kol vyksta jų ir ankstesnio pastato bendrasavininko UAB „NOTO“ teisminis ginčas, jokių veiksmų pastato būklės gerinimui jie nesiims. 

3.       Patikslintą prevencinį ieškinį ieškovė grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 3 punktu, 6.255 straipsnio 1 dalimi. Ieškovės įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra visos prevencinio ieškinio taikymo sąlygos. Ieškovės teigimu, dėl neigiamo aplinkos poveikio (korozijos), atsakovų neteisėtai atliekamų (atliktų) statybos darbų, kuriais yra daromas neigiamas poveikis bendro naudojimo objektams, bei dėl itin aktyvios pirmame pastato aukšte vykdomos ūkinės komercinės-veiklos, pastatas tapo avarinės būklės. Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja teismo eksperto prof. hab. dr. L. U. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. atliktu gamybinio pastato laikančių konstrukcijų būklės vertinimu, kuriame nustatyta, kad pastato laikančiosios konstrukcijos turi defektų, kurių poveikis statiniui yra reikšmingas, konstrukcijų griūtis kelia pavojų statinyje ar arti statinio esančių žmonių sveikatai ir gyvybei. Taip pat įrodinėja eksperto M. S. statinio konstrukcijų 2019 m. birželio 5 d. dalinės ekspertizės aktu ir kitais bylos nagrinėjimo metu pateiktais įrodymais. Ieškovės vertinimu, toliau aktyviai eksploatuojant gamybinį pastatą, pastato avarijos tikimybė vis didėja. Įvykus pastato avarijai, t. y. įgriuvus pastato laikančiosioms konstrukcijoms, būtų pažeisti ne tik ieškovės, kaip pastato bendrasavininkės, turtiniai interesai, tačiau kiltų reali grėsmė ir pastate ar greta pastato esančių žmonių sveikatai bei gyvybei. Pažymėjo, kad atsakovai, susipažinę su eksperto prof. hab. dr. L. U. išvadomis, ignoruoja bet kokius ieškovės prašymus spręsti pastato avarinės būklės problemą. Priešingai, toliau pastate aktyviai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, taip sukeldami riziką savo, kitų pastate besilankančių žmonių sveikatai ir gyvybei. Ieškovės žiniomis, atsakovai savo valdomose patalpose šiuo metu atlieka (arba jau atliko) statybos darbus (įsirengė ventiliacijos šachtas), kuriais yra daromas poveikis bendrojo naudojimo objektams. Atkreipia dėmesį, kad šiuos darbus atsakovai atlieka (arba jau atliko) neturėdami statyba leidžiančio dokumento ir darbų vykdymui negavę statinio bendrasavininkų sutikimo. Atsakovė teigia, kad dėl atsakovų neteisėtai vykdomų statybos darbų ji, kaip pastato bendraturtė, jau šiai dienai patyrė žalą – nuostolius, nes atsakovai vienintelėje pastato laiptinėje savavališkai sumontavo mūrinę pertvarą, dėl kurios ieškovė ir jos atstovai negali patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas. Be to, ieškovės teigimu, atsakovų atliekami statybos darbai blogina ir taip prastą pastato būklę bei kelią tiesioginę grėsmę pastato laikančiųjų konstrukcijų griūčiai. Atsakovams itin aktyviai vykdant ūkinę-komercinę veiklą, kurios metu pastate apsilanko didelis srautas žmonių, kurie apie gresiantį pavojų net nenutuokia, gali sugriūti pastato laikančiosios konstrukcijos bei padaryta žala ne tik ieškovės, kaip pastato bendraturtės, turtiniams interesams, tačiau ir pastate ar greta pastato esantiems žmonėms, jų sveikatai bei gyvybei. Bylos nagrinėjimo metu atlikus viso gamybinio pastato ekspertizę, ieškovė iškėlė klausimą dėl pastato užterštumo, kuris, anot jos, yra toks aukštas, kad gamybiniame pastate vykdoma ūkinė-komercinė veika kelia realią grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei.

4.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašo patikslintą ieškinį atmesti.

5.       Atsakovai atsiliepime į ieškinį ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ilgą laikotarpį yra įsigiję ir savo ūkinėje-komercinėje veikloje naudoja patalpas, esančias gamybiniame pastate. Nuo pat gamybinio pastato eksploatavimo pradžios (1961 m.) šiame statinyje veikė grąžtų gamykla. Didžioji dalis gamybinio pastato patalpų priklausė akcinei bendrovei „GRĄŽTAI“. Ilgą laiką gamybinio pastato patalpų savininkai (atsakovai ir akcinė bendrovė „GRĄŽTAI“) puikiai sugyveno ir tarp jų jokių nesutarimų nebuvo. Situacija pasikeitė tuomet, kai dalį patalpų iš akcinės bendrovės „GRĄŽTAI“ įsigijo su Hanner bendrove susijusi įmonė UAB „NOTO“ ir UAB „Grožio Medicina“. Atsakovams buvo daromas didžiulis spaudimas, kad jie besąlygiškai pritartų grąžtų gamyklos teritorijos pertvarkymui į gyvenamųjų namų kvartalą. Minėtų subjektų patalpos sąmoningai buvo visiškai neprižiūrimos, siekiant statinį privesti iki tokios būklės, kad atsakovų veikla jame būtų nutraukta. Galiausiai, po gamybinio pastato patalpų savininkų derybų, atsakovai, UAB „NOTO“ ir UAB „Grožio Medicina“ 2015 m. vasarą susitarė, kad atsakovai neprieštaraus gamybinio pastato dalies nugriovimui ir žemės sklypo (teritorijos) pertvarkymui. Šalių susitarimas buvo įformintas 2015 m. birželio 12 d. sutartimi (toliau – sutartis), remiantis kuria UAB „NOTO“ kitų patalpų savininkų atžvilgiu prisiėmė įsipareigojimus, susijusius su planuotos gamybinio pastato dalies griovimo (jo sklandžiu) procesu. Nugriovus gamybinio pastato dalį, kliudžiusią B23 kvartalo tolimesniam vystymui, likusi gamybinio pastato dalis buvo palikta nesutvarkyta taip, kaip to reikalauja statybų veiklą reglamentuojantys teisės aktai. Įgyvendinant statytojo funkcijas (pareigas), nebuvo nugriauti gamybinio pastato priestatai bei neatlikti statybos darbai, šalinantys vykdytų griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinantys likusios statinio būklės nepablogėjimą. Atsakovai, gindami savo, kaip gamybinio pastato bendraturčių, teises ir siekdami užkirsti kelią tiek statinio konstrukcijoms, tiek atsakovų valdomoms patalpoms daromai žalai, Vilniaus miesto apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą, kurioje, be kita ko, yra reiškiamas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą – atlikti būtinus statybos darbus vykdytų griovimo darbų neigiamam poveikiui pašalinti.

6.       Atsakovų vertinimu, prevenciniame ieškinyje ieškovė remiasi visiškai neteisingais ir tikrovės neatitinkančiais duomenimis (aplinkybėmis). Atsakovai pareiškia, kad jokių statybos darbų gamybinio pastato patalpose nevykdo (nevykdė). Ieškinyje minima mūrinė pertvara buvo įrengta esant visų gamybinio pastato bendraturčių sutikimui (pritarimui). Ieškovė nepateikė išsamių duomenų, kurio iš atsakovų patalpose yra įrengta inžinerinė įranga / prietaisai, t. y. kuriam iš subjektų tektų atsakomybė, jei tai būtų padaryta neteisėtai. Atsakovai teigia, kad tiek mūrinės pertvaros (t. y. nelaikančiosios konstrukcijos) įrengimas, tiek inžinerinių sistemų (ventiliacijos vamzdžių) bei prietaisų (oro kondicionierių – šildytuvų) įrengimas pagal savo pobūdį yra priskiriami statinio paprastajam remontui. Kadangi gamybinis pastatas pagal naudojimo paskirtį yra priskiriamas gamybos, pramonės statinių grupei, paprastojo remonto darbų atlikimui nėra keliamas reikalavimas rengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovai taip pat pažymi, kad joks neigiamas poveikis statinio konstrukcijoms, įrengiant ventiliacijos vamzdžius bei prietaisus, nebuvo daromas, todėl šių darbų derinti su kitais statinio bendrasavininkais nebuvo privaloma.

7.       Atsakovai nesutinka su ieškovės pozicija, kad neva gamybinis pastatas yra avarinės būklės, todėl būtina nutraukti bet kokią ūkinę-komercinę veiklą statinyje. Atsakovų vertinimu, dabartinę gamybinio pastato būklę lėmė statytojo vykdyti dalies gamybinio pastato griovimo darbai ir viršutinių aukštų patalpų nepriežiūra, kurios nevykdė šio turto savininkai. Tačiau tai savaime nereiškia, jog naudojimąsi pirmo aukšto ir rūsio patalpomis būtina apriboti (uždrausti), o statinys (jo konstrukcijos) negali būti atstatytas (sutvarkytos) be tokio poveikio priemonių. Atsakovai, gindami savo, kaip gamybinio pastato bendraturčių, pažeistas teises, kitoje byloje siekia, kad neigiamas griovimo darbų poveikis būtų pašalintas, atliekant būtinus statybos darbus. Atsakovų nuomone, jų atžvilgiu pareikšti ieškinio reikalavimai naudojami kaip nesąžininga spaudimo priemonė, o ne kaip priemonė žalos grėsmės realiam pašalinimui.

8.       Atsakovų teigimu, jie tinkamai prižiūri ir rūpinasi jiems priklausančiomis gamybinio pastato patalpomis, nėra sulaukę jokių pranešimų iš valstybės/savivaldybės institucijų dėl neva netinkamos gamybinio pastato (ar patalpų) priežiūros ir grėsmę keliančios (avarinės) būklės. Atsakovų vertinimu, ieškovė, teigdama neva gamybinio pastato būklė yra avarinė, remiasi ydingo turinio dokumentais. Eksperto prof. habil. dr. L. U. parengtas statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas nėra tinkamas įrodymas byloje, kadangi parengtas nesilaikant privalomų teisės aktų reikalavimų, o prof. habil. dr. L. U. kvalifikacijos atestatai jam nesuteikia teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės. Eksperto M. S. parengtas statinio dalinės ekspertizės aktas, kuriame yra įvardinti gamybinio pastato avarinės būklės požymiai (t. y. defektai antro ir trečio aukštų perdangose), taip pat turi akivaizdžių trūkumų. Atsakovų teigimu, bet kuriuo atveju, net jei defektai būtų (yra) nustatyti gamybinio pastato antrojo ir trečiojo aukštų perdangose, visiškai nėra suprantama ir paaiškinama (argumentuojama), kodėl šie trūkumai negali būti pašalinami atliekant konstrukcijų stiprinimo darbus, nenutraukiant atsakovų veiklos pirmojo aukšto ir rūsio patalpose. Atsakovų vertinimu, ieškovė teigdama, kad gamybinis pastatas neva turi avarinės būklės požymių, neteikia jokių aiškių pasiūlymų, ką ir kaip konkrečiai yra siūloma daryti (t. y. kokius darbus yra būtina atlikti ir pan.). Taip pat atsakovai pažymi, kad jiems nėra pateikti jokie duomenys, kad objektyviai statinio konstrukcijos gamybinio pastato viršutiniuose aukštuose negali būti sutvirtintos/sutvarkytos be atsakovų veiklą visiškai apribojančių priemonių.

9.       Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos išvadoje nurodo, kad 2018 m. spalio 9 d. ir 2019 m. birželio 4 d. patikrino faktines aplinkybes patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), bei surašė faktinių aplinkybių patikrinimo vietoje aktus. Patikrinimo metu buvo apžiūrėtos patalpos, esančios pastato 2 ir 3 aukštuose. Patikrinimo metu nustatyta, kad jokie statybos darbai nevykdomi, 2 ir 3 aukštuose sušluotos į krūvas statybinės atliekos (stiklas, plytos ir pan.) bei 3 aukšte matėsi, kad išardytos vidinės/nelaikančios pertvaros (laikančios tik nuosavą svorį). Departamentas 2018 m. spalio 19 d. raštu Nr. (23.2)-2D-14946 nustatė, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punktu bei įvertinus tai, kad gamybinio pastato gelžbetoninio karkaso laikančios konstrukcijos yra kolonos, apdailos sluoksnis kolonų nestiprina, patalpose išardytos vidinės pertvaros ir tvarkomos statybinės atliekos, priskiriama paprastojo remonto darbams, kuriems projektas ir statybą leidžiantis dokumentas yra neprivalomi.

10.       Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. liepos 3 d. pateikė savo rašytinę poziciją nagrinėjamoje byloje. Nurodo, kad nors eksperto S. S. ekspertizės aktu gamybinis pastatas ir nebuvo pripažintas avariniu, jis vis tiek turi avarinės būklės požymių, kurių atsiradimą tiesiogiai įtakojo netinkamai vykdoma gamybinio pastato techninė priežiūra. Paaiškino, kad 2020 m. vasario 5 d. naudojimo priežiūros patikrinimo metu buvo nustatyta, kad skyriaus 2019 m. liepos 26 d. techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-143/19(2.9.2.8-UK9) įpareigojimai vis dar nėra įvykdyti: 1) paskirti viso pastato techninį prižiūrėtoją; 2) pateikti pastato techninės priežiūros dokumentus; 3) nedelsiant organizuoti pastato avarinės būklės šalinimą pagal ekspertų pateiktas rekomendacijas. Tokiais pasyviais veiksmais yra pažeidžiama Statybos įstatyme numatyta statinių naudotojų pareiga laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus (Statybos įstatymo 47 str. 1 dalies 2 punktas), nes neatlikti pastato avarinės būklės šalinimo darbai pagal ekspertizių pateiktas rekomendacijas. Papildomai pažymėjo, kad pastato, esančio (duomenys neskelbtini), savininkams 2020 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai už pažeidimus, numatytus Administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnio 1 dalyje.

11.       Teismo posėdžių metų ieškovės atstovas palaikė ieškinį, prašė ieškinį tenkinti.

12.       Teismo posėdžių metu atsakovų UAB „Partnera LT“, UAB „Militeksas“, UAB „Koriandras“ vadovai prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

13.       Teismo posėdžių metu atsakovų atstovas advokatas Laurynas Purlys palaikė atsakovų poziciją, išdėstytą byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, prašė ieškinį atmesti.

14.       Paskutiniame teismo posėdyje dalyvavusi atsakovų UAB „ELBELA“, UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“ atstovė advokatė Jolanta Liukaitytė – Stonienė prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

15.       Teismo 2020 m. spalio 14 d. posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovas paaiškino, kad šiuo metu gamybinio pastato avarinės būklės požymiai yra pašalinti, savivaldybė neturi duomenų, kad šiuo metu gamybinis pastatas būtų avarinės būklės. 

16.       Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi byloje buvo paskirta viso gamybinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui S. S.. 2019 m. gruodžio 20 d. teisme gautas eksperto S. S. ekspertizės aktas. Teismo ekspertas S. S. buvo apklaustas 2020 m. birželio 9 d. teismo posėdyje.

17.       Teismo 2020 m. birželio 9 d. posėdžio metu atlikus eksperto S. S. apklausą, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė prašymo skirti byloje papildomą ekspertizę.

18.       Teismo 2021 m. balandžio 13 d. posėdžio metu buvo apklausti liudytojai R. S. (UAB „EKOMETRIJA“ vadovas) ir G. Č..

Ieškinys netenkintinas.

II. Byloje nustatytos teisei taikyti reikšmingos faktinės aplinkybės, jų teisinis vertinimas ir teismo išvados

19.       Remiantis byloje esančiais duomenimis, byloje dalyvaujančių asmenų ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė UAB „birželio projekto administratorius“ 2019 m. sausio mėnesį įsigijo patalpas, kurios yra gamybinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), antrajame ir trečiajame aukšte bei šio pastato rūsyje. Atsakovams nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos, esančios gamybinio pastato pirmame aukšte ir rūsyje.

20.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 16 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-12932-960/2019, atmestas ieškovų UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“ ir V. J. ieškinys atsakovams UAB „Birželio projekto administratorius“ ir UAB „Grožio medicina“ dėl uždraudimo atsakovams ginčo pastate vykdyti statybos darbus, kuriais būtų daromas poveikis bendro naudojimo objektams, prieš tai neparengus tokių darbų projektinės dokumentacijos ir jos nesuderinus su atsakingomis institucijomis arba tokių darbų vykdymui negavus gamybinio pastato, kuriame yra šios patalpos, bendraturčių sutikimo (pritarimo). Teismo sprendimas buvo patikrintas apeliacine tvarka bei 2020 m. birželio 16 d. įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21.       Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019, iš dalies tenkino pareiškėjų UAB „JUTA NT“, UAB „Partnera LT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“ ir V. J. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, byloje dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Birželio projekto administratorius“, UAB „Grožio medicina“, UAB „NOTO“, UAB „GSP SUPPLY“, UAB „RDA SPOT“, UAB „CHFT“, UAB „Spalvų projektai“, UAB „Autokorektas.lt“. Teismas nusprendė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. liepos 16 d. raštą Nr. A51-67032/19 (3.3.10.2-EM4) ir įpareigoti savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują administracinį sprendimą dėl statinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūros. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą iš dalies pakeitė – panaikino teismo sprendimo dalį, kuria savivaldybės administracija buvo įpareigota ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti naują administracinį sprendimą dėl statinio (duomenys neskelbtini), naudojimo priežiūros, kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

22.       Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme iki šiol nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-124-294/2021 pagal ieškovų V. J. ir uždarųjų akcinių bendrovių „JUTA NT“, „Partnera LT“, „MILITEKSAS“, „GAMLANA“, „ELBELA“, „KORIANDRAS“ ieškinį atsakovei UAB „NOTO“ dėl deklaracijos apie statinio statybos (griovimo) užbaigimą, statinio teisinės registracijos panaikinimo ir įpareigojimo pašalinti pažeidimą, tretieji asmenys VĮ Registrų centras, UAB „Grožio Medicina“, UAB „Birželio projekto administratorius“. Šioje civilinėje byloje be kita ko, yra pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti pažeidimą – atlikti būtinus statybos darbus vykdytų griovimo darbų neigiamam poveikiui pašalinti. Civilinė byla paskirta nagrinėti 2021 m. gegužės 28 d. teismo posėdyje.

23.       Ieškovė patikslintą prevencinį ieškinį grindžia CK 1.138 straipsnio 3 punkto ir 6.255 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei laikosi pozicijos, kad nagrinėjamu atveju yra visos prevencinio ieškinio taikymo būtinosios sąlygos.

24.       Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra pareikšti reikalavimai, susiję su galimai gamybinio pastato avarinės būklės pašalinimu ir/ar atsakovų galimai netinkamais veiksmai, trukdančiais ieškovei vykdyti tokio pobūdžio darbus.

25.       Atsakovai su jiems pareikštais reikalavimais nesutinka bei laikosi pozicijos, kad ieškovė neįrodė prevencinio ieškinio būtinųjų sąlygų.

26.       CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui (-ams) atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos. Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nepreziumuojama, todėl teismas kiekvienu atveju konkrečioje civilinėje byloje pagal nustatytas faktines aplinkybes konstatuoja realios grėsmės buvimą arba nebuvimą. Ieškovas, prevenciniu ieškiniu teigdamas esant realų pavojų, turi įrodyti, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jo teisės bus pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-424-421/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prevencinio ieškinio pateikimo sąlygos yra: 1) siekimas apginti daiktines teises nuo žalos darymo ateityje; 2) reikalavimo objektas yra būsimi neteisėti veiksmai; 3) realus pavojus, kad ateityje teises pažeidžiantys veiksmai gali būti atlikti ar padaryta žala, arba ateityje bus tęsiami teises pažeidžiantys veiksmai ar žalos darymas; 4) kaltė nėra būtina šio ieškinio sąlyga, nes šis ieškinys paprastai reiškiamas dėl ateityje numatomų atlikti, bet dar neatliktų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016). Realios grėsmės, kad bus padaryta žala, aplinkybė turi būti įrodyta ieškovo, ji nėra preziumuojama.

27.       Ieškovės teigimu, dėl neigiamo aplinkos poveikio (korozijos), atsakovų neteisėtai atliekamų (atliktų) statybos darbų, kuriais yra daromas neigiamas poveikis bendro naudojimo objektams, bei dėl itin aktyvios pirmame pastato aukšte vykdomos ūkinės komercinės-veiklos, pastatas tapo avarinės būklės bei atsakovams jį toliau eksploatuojant gali būti padaryta žala ne tik ieškovei ir kitiems bendraturčiams, bet ir pastate ar šalia pastato esantiems žmonėms.

28.       Ieškovė siekia apginti savo teises nuo jau padarytos žalos ir žalos atsiradimo ateityje, uždraudžiant atsakovams atlikti būsimus neteisėtus veiksmus, t. y. gamybiniame pastate atlikti statybos darbus darant poveikį bendrojo naudojimo objektams prieš tai negavus (neparengus) teisės aktuose nustatytų dokumentų ir esant poreikiui bendraturčių sutikimo. Taip pat ieškovė siekia uždrausti atsakovams ginčo gamybiniame pastate vykdyti ūkinę-komercinę veiklą iki kol nebus pašalinta pastato avarinė būklė.

29.       Anot ieškovės, atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia tuo, kad jie, žinodami apie pastato avarinę būklę, toliau aktyviai eksploatuoja gamybinį pastatą, tokiais savo veiksmais rizikuodami pastate ar greta pastato esančių žmonių sveikata ar net gyvybe, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Ieškovės teigimu, įvykus pastato avarijai, t. y. įgriuvus pastato laikančiosioms konstrukcijoms, būtų pažeisti ne tik ieškovės, kaip pastato bendrasavininkės, turtiniai interesai, tačiau kiltų reali grėsmė ir pastate ar greta pastato esančių žmonių sveikatai bei gyvybei.

30.       Šias aplinkybes ieškovė įrodinėja visuma rašytinių įrodymų, tarp jų prof. hab. dr. L. U. laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. atliktu gamybinio pastato laikančių konstrukcijų būklės vertinimu. Teismas nesivadovauja ieškovų pateikto eksperto L. U. 2019 m. balandžio 17 d. ekspertizės akto išvadomis dėl toliau dėstomų aplinkybių.

31.       Kaip matyti iš eksperto L. U. 2019 m. statinio būklės vertinimo ekspertizės akto, ekspertinis tyrimas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. buvo atliktas siekiant įvertinti ginčo gamybinio pastato laikančių konstrukcijų būklę. Ekspertinis tyrimas buvo atliktas ekspertui statinį vizualiai apžiūrint, taip pat darant matavimus ir fotofiksacijas. Ekspertizės objekto apžiūros metu buvo apžiūrėta statinio išorinė dalis, antras aukštas, trečias aukštas ir palėpė. Ekspertinio tyrimo metu ekspertui buvo pateikti Nekilnojamojo turto registro centro duomenų banko išrašas, kadastrinių matavimų bylos ir 2018 m. rugsėjo 5 d. eksperto S. M. ekspertinio tyrimo aktas. Ekspertas, vertindamas pastato konstrukcijų defektus, suskirstė juos į IV kategorijas (I - nepavojingi, II - turintys neigiamą poveikį, III - pavojingi, IV - avarinė būklė). Kaip matyti iš konstrukcijų būklės vertinimo lentelės, prie IV kategorijos avarinės būklės defektų ekspertas priskyrė statinio pirmo ir antro aukšto perdangas, kurios, anot eksperto, stipriai neigiamai paveiktos drėgmės bei naftos produktų, vietomis išlinkę, turi koroziją. Visus kitus nustatytus pastato būklės defektus ekspertas priskyrė prie I-III kategorijų. Eksperto vertinimu, tam, kad galima būtų parengti statinio konstrukcijų avarinės būklės likvidavimo techninį darbo projektą, atlikti konstrukcijų stiprinimo arba pakeitimo statybos-remonto darbus, reikalingi papildomi tyrimai, kurių jis neatliko. Byloje esančiame Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2019 m. birželio 10 d. rašte Nr. 535V pažymėta, kad įstatyme numatyta tik statinio bendroji arba dalinė ekspertizė (Statybos techninio reglamento STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6.3, 6.12 papunkčiai). Tuo tarpu eksperto L. U. parengtas ir pasirašytas dokumentas „Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas“ neatitinka nei vienos paminėtų ekspertizės rūšių. Būtent bendroji statinio ekspertizė yra statinio, kaip vientiso daikto, įvertinimas, patikrinant, kaip esamo ar statomo statinio techninė būklė atitinka reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, statinio normatyvinę kokybę, kitus teisės aktų nustatytus reikalavimus, o statinio avarijos ar avarinės būklės atveju – nurodant šių įvykių priežastis, atsiradusias ir prognozuojamas pasekmes. Ekspertui L. U. išduoti kvalifikacijos atestatai nesuteikia jam teisės atlikti bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies – konstrukcijų ekspertizės ir įforminti pagal Statybos įstatymą numatytus bendrosios statinio ekspertizės ar statinio dalies ekspertizės aktus. Eksperto L. U. kvalifikacijos atestatai, kurių kopijos kaip priedai pateikti kartu su laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 18 d. iki 2019 m. balandžio 17 d. atliktu Statinio būklės vertinimo ekspertizės aktu, neapima akto 1.2 punkte nurodytos veiklos (konstrukcijų būklės įvertinimas) ir negali būti naudojami kaip pagrindas siekiant patvirtinti ir(ar) pagrįsti ekspertizės akte pateiktų vertinimo rezultatų bei išvadų teisingumą ir teisėtumą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad eksperto L. U. statinio būklės vertinimo ekspertizės aktas Nr. 190418-01 buvo parengtas ne pagal privalomus teisės aktų reikalavimus, o šio eksperto kvalifikacijos atestatai jam nesuteikia teisės bendrosios statinio ekspertizės atlikimui, todėl šio ekspertizės akto išvadomis teismas nesiremia.

32.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė mažosios bendrijos „Statybos ekspertizių centras“ (šiuo metu – UAB „EiCoSolution“) 2019 m. birželio 5 d. statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės akto išvadas (ekspertizės vadovas M. S.). Šis ekspertas taip pat atliko konstrukcijų vizualinę apžiūrą ir atliko vizualinį vertinimą. Ekspertizės tikslas – aprašyti pastato konstrukcijų techninę būklę bei tinkamumą naudoti pagal paskirtį, nustatyti statinio atitiktį esminiams reikalavimams. Ekspertizės metu buvo apžiūrėtos statinio fasadai, nebaigti griauti priestatai, antro ir trečio aukštų patalpos, palėpės patalpą. Šis ekspertas, vertindamas pastato konstrukcijų defektus, taip pat suskirstė juos į IV kategorijas (I - nepavojingi, II - turintys neigiamą poveikį, III - pavojingi, IV - avarinė būklė). Prie avarinių statinio defektų ekspertas priskyrė antrojo ir trečiojo aukštų perdangos laikančiųjų armatūrų korozijos pažeidimus, tepalo dėmes, kurios persismilkusios visu konstrukcijų storiu. Taip pat prie avarinių statinio defektų ekspertas priskyrė langų pažeidimus, dėl ko lauko pusėje esančios medinės stiklajuostės neužtikrina saugaus langų naudojimo ir gali bet kuriuo metu iškristi. Ekspertas padarė išvadą, kad statinys neatitinka esminių statinio reikalavimų, dėl konstrukcijų defektų statinys yra avarinės būklės.

33.       Teismo vertinimu, ieškovės pateiktas mažosios bendrijos „Statybos ekspertizių centras“ (šiuo metu – UAB „EiCoSolution“) 2019 m. birželio 5 d. surašytas statinio konstrukcijų dalinės ekspertizės aktas turi esminių trūkumų, dėl kurių toliau pasisakoma. Pirmiausia pažymėtina, kad vadovaujantis Statybos įstatymo 17 straipsnio 6 dalies 3 punktu, statinio (dalies) ekspertizės aktą privalo pasirašyti įmonės vadovas ir statinio ekspertizės vadovas. Nagrinėjamu atveju statinio dalinės ekspertizės aktą pasirašė tik ekspertas M. S.. Be to, eksperto M. S. parengtame statinio dalinės ekspertizės akte nustatyti avarinės būklės požymiai, tačiau nepateikta jokių argumentų ir motyvų, kodėl viso pastato būklė yra avarinė. Teismo vertinimu, dalinė statinio ekspertizė (turinti trūkumų) atsakymų į byloje keliamus esminius klausimus neduoda

34.       Atsakovai, gindamiesi nuo jiems pareikštų reikalavimų, pateikė prof. dr. S. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. ekspertinio akto išvadas. Ekspertas S. M. įvertino gamybinio pastato pirmame aukšte ir rūsyje esančias patalpas. Ekspertinio tyrimo metu buvo atlikta vizuali apžiūra bei nustatyta, kad keliose vietose yra pažeistas gelžbetoninių sijų apsauginis sluoksnis ir matosi atvira armatūra, kuri nėra surūdijusi. Kadangi apsauginis betono sluoksnis nesuiro, o buvo mechaniškai pažeistas, anot eksperto, tai nelaikytina avarinės būklės požymiu. Ekspertas padarė išvadas, kad patalpose avarinės būklės požymių nėra, jokių kliūčių tinkamai naudoti patalpas pagal paskirtį (paslaugų, prekybos, administracinei ir kitoms paskirtims) nenustatyta.

35.       Atsakovai taip pat pateikė UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2019 m. gegužės 8 d. ekspertinio tyrimo akto išvadas. Šiuo atveju tiriamo objekto apžiūrą atliko UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ direktorius, teismo ekspertas S. M.. Tyrimo objektas – gamybinio pastato pirmojo aukšto ir rūsio laikančiosios konstrukcijos. Tyrimo tikslas – nustatyti, ar patalpose yra avarinės būklės požymių. Objektas buvo turtas vizualiai apžiūros būdu, atliekant foto fiksaciją. Pirmojo aukšto patalpose avarinės būklės požymių nenustatyta. Apžiūros metu jokių kliūčių tinkamai naudoti patalpas nenustatyta. Rūsio patalpose avarinės būklės požymių taip pat nebuvo nustatyta. Apžiūros metu jokių kliūčių rūsio patalpas naudoti pagal paskirtį taip pat nenustatyta.

36.       Teismo vertinimu, atsakovų prof. dr. S. M. 2014 m. rugsėjo 25 d. surašytas ekspertinis aktas ir UAB „Statybinių teismo ekspertizių centras“ 2019 m. gegužės 8 d. ekspertinio tyrimo aktas taip pat turi esminių trūkumų nagrinėjamos bylos kontekste, kaip ir prieš tai aprašyti ieškovės eksperto L. U. ir mažosios bendrijos „Statybos ekspertizių centras“ ekspertinės išvados, nes atliekant atitinkamus ekspertinius tyrimus buvo apžiūrėtas ne visas gamybinis pastatas, o atitinkamos ieškovei ir atsakovams priklausančios gamybinio pastato dalys. Teismo vertinimu, siekiant nustatyti ir įvertinti visų gamybinio pastato laikančiųjų konstrukcijų būklę, galimų atskirų šalių deklaruojamų defektų poveikį visam statiniui, o ne konkrečioms statinio patalpoms, taip pat siekiant įvertinti, ar galimi gamybinio pastato defektai tarpusavyje susiję taip, kad negali būti pašalinti atskirai, dėl ko būtina uždrausti pastate veikiančių įmonių ūkinę-komercinę veiklą, byloje būtina vadovautis viso gamybinio pastato atliktos ekspertizės akto išvadomis.

37.       Kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu buvo paskirta viso gamybinio pastato statybos techninė ekspertizė, pavedant ją atlikti teismo ekspertui S. S.. Byloje 2019 m. gruodžio 20 d. buvo gautas eksperto doc. dr. S. S. ekspertizės aktas. Kaip matyti iš ekspertizės akto, ekspertinis tyrimas buvo atliktas naudojant vizualinį, lyginamąjį, dedukcinį ir indukcinį metodus. Gamybinio pastato apžiūros metu dalyvavo abiejų šalių atstovai, techniniai prižiūrėtojai V. L. ir A. N., taip pat antstolis D. T.. Apžiūros metu patalpos buvo apžiūrėtos vizualiai, atlikti griovimo darbai, įrengtos statybinės konstrukcijos. Teismo ekspertas S. S. ekspertinio tyrimo metu nustatė statinio galimos avarinės būklės požymius (žr. ekspertizės akte atsakymą į 5 klausimą, taip pat 2.3 skyrių).

38.       Teismo posėdžio metu ekspertas S. S. papildomai paaiškino, kad po griovimo darbų atlikimo, gamybinio pastato dalis liko tinkamai neapsaugota. Atlikti griovimo darbai nėra užbaigti. Atsakydamas į pirmą klausimą ekspertas papildomai paaiškino, kad visos atsakyme į pirmą klausimą nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog gamybinio pastato priestatas yra avarinės būklės. Pasisakydamas dėl atsakymo į antrą klausimą, ekspertas paaiškino, kad ekspertinio tyrimo metu vizualiai buvo nustatytas armatūros korozijos laipsnis, neatliekant išsamesnių tyrimų, nes vizualiai buvo nustatyta, kad tokie tyrimai šiuo metu nėra reikalingi. Naftos produktų neigiama įtaka nebuvo nustatinėjama, nes remonto metu jie bus šalinami, šiuo metu jie nesudaro avarinės būklės, tik kenkia aplinkai. Pastato užterštumo lygis tiriamas tik tada, kai ekspertui kyla įtarimas, jog užterštumo lygis įtakoja pastato avarinę būklę. Drėkstančios sienos turi įtakos sienos yrimui, kuriam didėjant gali atsirasti avarinė būklė. Šiuos trūkumus galima pašalinti nesustabdant (neuždraudžiant) veiklos. Pasisakydamas dėl atsakymo į trečią klausimą, ekspertas papildomai pažymėjo, kad gamybinio pastato priestatai yra avarinės būklės, todėl priestato griūties metu būtų pažeista pastato laikančioji siena, o ne visas pastatas. Jeigu griūtų avarinės būklės priestatai, tai turėtų įtakos tik lokalinės sienos griūčiai. Šiuos trūkumus, anot eksperto, galima pašalinti nesustabdant (neuždraudžiant) veiklos. Teismas pažymi, kad iš esmės tokios pačios pozicijos dėl priestatų būklės laikėsi ir UAB „EKSPERTIKA“ 2019 m. spalio 14 d. statinio techninės būklės įvertinimo akte Nr. SE19-08/09. Pasisakydamas dėl atsakymo į ketvirtą klausimą, ekspertas pažymėjo, kad anot jo, kiaurymių sandarinimas nagrinėjamu atveju gali būti atliktas, naftos produktų dėmės gali būti nuvalytos, nes jos nėra gilios. Nepatikrinta pamatų dalis buvo patikrinta iš vidaus, jokių matavimų neatliko, nes jų nereikėjo, pamato deformacija visada labai riški. Šiuos trūkumus galima taip pat pašalinti nesustabdant (neuždraudžiant) veiklos. Ekspertas taip pat paaiškino, kad jeigu nustatomi pažeidimai, atitinkantys STR 1.03. 01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija“, toje vietoje laikoma avarinė būklė, kurią reikia šalinti. Eksperto vertinimu, šiuo metu gamybinio pastato avarinė būklė yra pradinėje stadijoje ir nesunkiai pašalinama parengiant atitinkamus projektus, sudarant remonto darbų projektą būtina atlikti išsamesnius tyrimus. Pasisakydamas dėl atsakymo į šeštą klausimą, ekspertas papildomai nurodė, kad visi atsakyme į šį klausimą nurodyti trūkumai yra ištaisomi. Pastato konstrukcijos buvo apžiūrėtos iš vidaus ir iš išorės. Jei nebus pašalinti nustatyti defektai, tai pastato dalis gali griūti. Naftos produktų dėmės gali būti nuvalytos. Ekspertas ekspertinio tyrimo metu nenustatė, jog pastate būtų vykdomi kažkokie statybos darbai. 

39.       Teismas, vertindamas teismo eksperto S. S. paaiškinimus pateiktų ekspertizės akto išvadų kontekste, pažymi, kad iš esmės ekspertas patikslindamas ir pakartotinai atsakydamas į jam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi suformuotus klausimus, aiškiai ir nedviprasmiškai pateikė išvadą, jog gamybinis pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra avarinis, o turi avarinės būklės požymių, kurie gali būti pašalinti atliekant papildomus tyrimus bei parengiant atitinkamą dokumentaciją. Teismo vertinimu, nėra pagrindo išvadai, kad posėdžio metu ekspertas pateikė kitokias išvadas, nei suformulavo jas ekspertizės akte, kadangi ekspertizės akte nebuvo pateikta vienareikšmiškos išvados dėl viso pastato avarinės būklės bei atsakant į atskirus klausimus buvo pateikta informacija apie skirtingų pastato dalių avarinius požymius, dėl kurių ekspertas posėdžio metu išsamiau pasisakė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu ekspertas išsamiai ir aiškiai atsakė į visus jam posėdžio metu užduotus klausimus, atsakymus siejo išimtinai su ekspertizės akte pateiktomis išvadomis.

40.       Kaip matyti iš teismo eksperto S. S. ekspertizės akto, apžiūros metu buvo nustatyta, kad po vykdytų griovimo darbų nugriautų korpusų vietose pamatai palikti neužpilti gruntu, neapsaugoti nuo aplinkos poveikio, pamatai be hidroizoliacijos, vietomis mechaniškai pažeisti. Šias aplinkybes ekspertas patvirtino ir duodamas paaiškinimus teisme. Po griovimo darbų paliktos nesutvirtintos mūro konstrukcijos yra nestabilios, dėl ko konstrukcijų mūrinės sienos dalys gali kristi, paskatinti kitų konstrukcijų griūtį. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad labiau tikėtina, jog dabartinę gamybinio pastato būklę lėmė ne atsakovų neteisėti veiksmai, o patalpose anksčiau vykdyta veikla, gamybinio pastato griovimo darbai bei nepakankama pastato priežiūra. Iš esmės tokiai išvadai pritarė byloje dalyvaujantis trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kuris pateiktoje 2020 m. liepos 3 d. rašytinėje pozicijoje patvirtino, kad nagrinėjamu atveju gamybinio pastato avarinės būklės požymių atsiradimą tiesiogiai įtakojo netinkamai vykdoma gamybinio pastato techninė priežiūra. Kaip minėta, šiuo metu tarp atsakovų ir statytojo, kuris anot atsakovų, neatliko statybos darbų, šalinančių vykdyti griovimo darbų neigiamą poveikį ir užtikrinančių likusios statinio būklės nepablogėjimą, vyksta teisminis ginčas, kuris nėra išnagrinėtas (Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-124-294/2021).

41.       Bylos nagrinėjimo metu teismo 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovams buvo leista, dalyvaujant pasitelktam antstoliui, UAB „EKSPERTIKA“ ekspertams patekti į gamybinio pastato antro ir trečio aukštų patalpas bei užfiksuoti patalpų ir konstrukcijų būklę. Uždaroji akcinė bendrovė „EKSPERTIKA“, kurios kandidatūra buvo derinama su ieškove (ieškovė iš pradžių sutiko, tačiau procese pakeitė savo poziciją) ir su trečiuoju asmeniu, atliko gamybinio pastato laikančiųjų konstrukcijų būklės vertinimą. Ekspertinio tyrimo vykdymo metu buvo apžiūrėtas gamybinis pastatas (įskaitant laikančiąsias konstrukcijas rūsyje, pirmame, antrame bei trečiame aukštuose) bei įvertinta statinio bei laikančiųjų konstrukcijų būklė. Užfiksuotų duomenų pagrindu buvo parengtas statinio techninės būklės įvertinimo aktas Nr. SE19-08/09. Minėtas ypatingo statinio ekspertizės rangovo kvalifikaciją turintis subjektas nustatė, kad gamybinio pastato konstrukcijos turi tam tikrų defektų, kurie priskirtini prie avarinės būklės požymių, tačiau šie požymiai nereiškia (nelemia) viso statinio avarinės būklės – avarinei būklei priskirtina tik nebaigta griauti priestato dalis ties vakarine gamybinio pastato siena. Pagal dabartinius požymius gamybinis pastatas nekelia grėsmės aplinkai dėl jo galimos griūties. Nustatyti defektai gali ir turi būti remontuojami, o dėl konkrečių statinio (jo dalių) naudojimo ribojimų statybos darbų laikotarpiu turės būti sprendžiama rengiant pažeistų konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų technologinį projektą

42.       Priešingai nei teigia ieškovė, atsakovai, matydami visišką statytojo neveiklumą ir sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, bylos nagrinėjimo metu atliko priestatų konstrukcijų remonto (sutvirtinimo) darbus bei pateikė teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus. Atsakovų rangovas atliko šiuos darbus – pilnai perdengė priestatų stogą, sutvirtino aptrupėjusius mūrinius kampus gelžbetoniu, atliko betonavimo ir mūro tvarkymo darbus, apskardino priestatų stogo konstrukcijas. Po to, kai statybos darbai buvo užbaigti, jų patikrinimą atliko Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovai kartu su šios institucijos pasitelktu statybų srities ekspertu (specialistu) Vytautu B. E.. Šis statybų srities ekspertas (specialistas) savo 2020 m. rugsėjo 12 d. specializuotoje išvadoje užfiksavo atliktų darbų faktą bei konstatavo, kad priestatų konstrukcijos yra atstatytos, apsaugotos nuo kritulių, grėsmės griūtimi ir/ar poveikio aplinkai nekelia. Vilniaus miesto savivaldybė 2020 m. rugsėjo 14 d. parengė faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, kuriame nustatė, kad yra sutvirtintos gamybinio pastato priestatų mūro nestabilios konstrukcijos, kurių kritimas galėjo paskatinti kitų konstrukcijų griūtį, atstatytos gamybinio pastato priestatų pradėtos griauti ir netvarkingai paliktos plytų mūro sienos. Teismo 2020 m. spalio 14 d. posėdžio metu trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės atstovas paaiškino, kad šiuo metu gamybinio pastato avarinės būklės požymiai yra pašalinti, savivaldybė neturi duomenų, kad šiuo metu gamybinis pastatas būtų avarinės būklės.

43.       Anot ieškovės, atsakovų neteisėti veiksmai taip pat pasireiškia tuo, kad pastarieji savo valdomose patalpose šiuo metu atlieka (arba jau atliko) statybos darbus, kuriais yra daromas poveikis bendrojo naudojimo objektams ir kurių atlikimui būtinas statybą leidžiantis dokumentas ir/ar bendraturčių sutikimas. Ieškovės teigimu, pirmame gamybinio pastato aukšte buvo atlikti neteisėti statybos ir rekonstrukcijos darbai, kurių metu atsakovai pastato laiptinėje tarp pirmo ir antro aukšto savavališkai sumontavo mūrinę pertvarą. Šią aplinkybę ieškovė įrodinėja 2019 d. kovo 21 d. antstolės D. P. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0068/19/21F bei kitais byloje esančiais duomenimis. Ieškovės žiniomis, šiuo metu atitverta laiptinės patalpa yra prijungta prie atsakovės UAB „Partnera LT“ nuosavybės teise priklausančių patalpų ir naudojama išimtinai šios bendrovės interesams tenkinti. Ieškovės vertinimu, tokiais neteisėtais UAB „Partnera LT“ veiksmais, buvo pažeistos kitų pastato bendraturčių, tarp jų ir ieškovės, teisės bei teisėti interesai, kadangi per šią laiptinę UAB „Birželio projekto administratorius“ atstovai negali patekti į nuosavybės teise priklausančias patalpas. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė šių atsakovų neteisėtų veiksmų, kaip būtinosios prevencinio ieškinio sąlygos.

44.       Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė objektyvių ir išsamių duomenų, kokius konkrečius neteisėtus statybos darbus konkretus atsakovas atlieka arba atliko, kokių statybą leidžiančių dokumentų neturėjo ar neturi bei kokių statybos darbų atlikimui koks statybą leidžiantis dokumentas yra būtinas. Ieškovės pateiktas antstolės D. P. 2019 m. kovo 21 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kaip ir kiti byloje esantys tokio pobūdžio antstolių protokolai, neįrodo atsakovų neteisėtai atliktų statybos ar/ir rekonstrukcijos darbų atlikimo fakto, t. y. mūrinės pertvaros įrengimo fakto. Šiame antstolės protokole tik aprašytos apžiūros metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurių teisinio įvertinimo antstolė neturi kompetencijos net pateikti. Be to, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nėra išsamus, protokole nėra išsamiai aprašyta apžiūrėta pastato vieta, padarytos nuotraukos taip pat nėra informatyvios, neaprašytos, kas iš esmės trukdo tinkamai identifikuoti apžiūrėtą gamybinio pastato vietą. Teismo vertinimu, vien apžiūros aktų duomenys, kurie iš esmės vertintini kritiškai, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai, kurie tik fiksuoja konkrečią situaciją tam tikru momentu, nagrinėjamu atveju nėra pakankami įrodymai spręsti, jog byloje pateiktose nuotraukose esanti pastato faktinė situacija yra sąlygota atsakovų neteisėtų veiksmų. Kaip matyti iš atsakovų pateiktos 2015 m. birželio 12 d. sutarties, galimai ieškinyje minima mūrinė pertvara buvo įrengta esant visų gamybinio pastato bendraturčių sutikimui (pritarimui). Sutarties 2.7 punkte visi tuometiniai gamybinio pastato patalpų savininkai buvo aiškiai susitarę, kad UAB „Daigai“ (jos teisių perėmėja po įvykdyto atskyrimo – atsakovė UAB „Partnera LT“) užsandarins praėjimą iš jos patalpų į viršutinių aukštų patalpas. Sutarties 2.8 punkte numatyta, kad apie sutarties 2.7 punkto sąlygas (turinį) privaloma informuoti visus statytojo bei bendrasavininkų teisių perėmėjus. Teismo vertinimu, esant gamybinio pastato bendraturčių sutikimui (pritarimui), nėra pagrindo išvadai, kad įrengus mūrinę pertvarą, buvo pažeisti ieškovės ar kitų bendrasavininkų teisės ar teisėti interesai. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, kad mūrinę pertvarą įrengė atsakovė UAB „Partnera LT“ ar kitas byloje dalyvaujantis atsakovas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad 2015 m. birželio 12 d. sutartis (visa ar atitinkamos jos sąlygos) būtų pripažinta neteisėta ir/ar nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka.

45.       Ieškovės argumentai, kad atsakovai neteisėtai įsirengė ventiliacijos šachtas, kurių įsirengimo darbams būtinas statybą leidžiantis dokumentas, taip pat nepagrįsti. Kartu su 2019 m. birželio 9 d. datuojamais rašytiniais paaiškinimais ieškovė pateikė gamybinio pastato nuotraukas, kuriose matomi iš dalies patalpų išvesti ventiliacijos sistemos vamzdžiai bei išorėje įrengti oro kondicionieriai – šildytuvai. Tačiau iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, kurio iš atsakovų patalpose yra įrengta inžinerinė įranga / prietaisai, t. y. kuriam iš subjektų tektų atsakomybė, jei tai būtų padaryta neteisėtai. Šiame kontekste, teismas pritaria atsakovų pozicijai, kad tiek mūrinės pertvaros (t. y. nelaikančiosios konstrukcijos) įrengimas, tiek inžinerinių sistemų (ventiliacijos vamzdžių) bei prietaisų (oro kondicionierių – šildytuvų) įrengimas pagal savo pobūdį yra priskiriami statinio paprastajam remontui. Kadangi gamybinis pastatas pagal naudojimo paskirtį yra priskiriamas gamybos, pramonės statinių grupei, paprastojo remonto darbų atlikimui nėra keliamas reikalavimas rengti projektinę dokumentaciją bei gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš esmės analogišką poziciją byloje pateikė išvadą teikianti institucija Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, kuri savo išvadoje pažymėjo, kad gamybinio pastato pirmojo aukšto patalpose nėra atliekami statybos darbai, atlikti darbai priskirtini paprasto remonto darbams, kuriems projektas ir statybą leidžiantis dokumentas neprivalomi. Be to, tokio pobūdžio išvada taip pat padaryta 2019 m. gruodžio 20 d. ekspertizės akte. Kadangi ieškovė neįrodė, kad būtent atsakovams įrengiant ventiliacijos vamzdžius bei prietaisus, buvo daromas neigiamas poveikis statinio konstrukcijoms, todėl šių darbų derinti su kitais statinio bendrasavininkais atsakovams nebuvo privaloma. Šių ieškinio argumentų kontekste ieškovė neįrodė žalos ir/ar potencialios žalos, kaip būtinosios prevencinio ieškinio sąlygos.

46.       Ieškovė, įrodinėdama aplinkybes, kad atsakovai ginčo gamybiniame pastate toliau aktyviai vykdo ūkinę-komercinę veiklą, anot ieškovės, tokiais savo veiksmais keldami pavojų pastate ar greta pastato esančių žmonių gyvybe, pateikė teismui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento 2019 m. liepos 16 d. sprendimą „Dėl gamybinio pastato (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo sustabdymo“, kuriuo savivaldybė, vadovaudamasi Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalimi, 48 straipsnio 6 dalimi, 49 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 49 straipsnio 3 dalimi, Statybos įstatymą detalizuojančio statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „ Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971, 47 punktu, atsižvelgdama į 2019 m. birželio 5 d. statinio dalinės ekspertizės akto Nr. SEA-823 išvadas, - uždraudė nuo 2019 m. liepos 19 d. UAB „Birželio projekto administratorius“ direktoriui, UAB „Grožio medicina“ direktoriui, UAB „Noto“ direktoriui, UAB „Juta NT“ direktoriui, UAB „Partnera LT“ direktoriui, UAB „Militeksas“ direktoriui, UAB „Gamlana“ direktoriui, UAB „Elbela“ direktoriui, UAB „Koriandras“ direktoriui, UAB „GSP SUPPLY“ direktoriui, UAB „RDA SPOT“ direktoriui, V. J. gamybiniame pastate vykdyti bet kokią veiklą, nesusijusią su pastato avarinės būklės šalinimo darbų atlikimu. Teismo vertinimu, nurodytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas neturi esminės reikšmės vertinant atsakovų gamybiniame pastate vykdomos ūkinės-komercinės veiklos galimai sukeliamą riziką žmonių gyvybei, kadangi, kaip minėta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-4530-816/2019, ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 29 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-792-502/2021, šis savivaldybės sprendimas yra panaikintas. Be to, minėtas savivaldybės sprendimas iš esmės yra paremtas tik 2019 m. birželio 5 d. MB „Statybos ekspertizių centras" (dabar UAB „EiCoSolution“) atlikta Pastato konstrukcijų daline ekspertize (ekspertizės vadovas M. S.), dėl kurios atskirai pasisakyta, konstatuojant, jog surašytas ekspertizės aktas turi esminių trūkumų. Teismo vertinimu, atsakovė taip pat neįrodė, kad dėl atsakovų ginčo gamybiniame pastate vykdomos ūkinės-komercinės veiklos yra bloginama gamybinio pastato esama būklė, kad dėl jų vykdomos veiklos gali sugriūti viso pastato laikančiosios konstrukcijos bei to pasėkoje padaryta žala ieškovei ir kitiems asmenims.

47.       Bylos nagrinėjimo metu, atlikus viso gamybinio pastato ekspertizę, ieškovė iškėlė klausimą dėl pastato užterštumo, kuris, anot jos, yra toks aukštas, kad gamybiniame pastate vykdoma ūkinė-komercinė veika kelia realią grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei. Šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovė pateikė prof. habil. dr. L. U., specialisto M. V., Vilniaus Gedimino technikos universiteto Taikomosios statinių, konstrukcijų ir medžiagų laboratorijos bei Virtus Engineering Proczko parengtas Statinio esamų konstrukcijų būklės vertinimo, avarinės būklės pažeidimų taisymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos). Kaip matyti iš ieškovės pateiktų Rekomendacijų, atliekant tyrimą nebuvo siekiama nustatyti ir/ar įvertinti, ar gamybinio pastato (ar jo dalies) būklė yra avarinė ir/ar dėl to kokiu nors būdu reikia riboti naudojimąsi patalpomis. Šiuo aspektu tyrimas nebuvo atliekamas ir jokios išvados nėra pateiktos. Iš Rekomendacijų turinio (išvadų) matyti, kad šiuo dokumentu buvo įforminti tam tikri siūlymai, kaip yra rekomenduojama spręsti remonto darbų, susijusių su dalies gamybinio pastato konstrukcijomis, vykdymo klausimą. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiami jokie reikalavimai dėl konkrečių gamybinio pastato konstrukcijų remonto (stiprinimo) darbų derinimo (atlikimo) su gamybinio pastato patalpų savininkais, kam reikšmę galėtų turėti tokio pobūdžio siūlymus numatantys duomenys. Rekomendacijose nėra nurodoma, kad gamybinio pastato konstrukcijų remonto darbų vykdymo metu reikėtų uždrausti atsakovams naudotis jų valdomomis gamybinio pastato patalpomis (įskaitant esančias ir toje statinio dalyje, kurioje nebūtų vykdomi statybos/remonto darbai). Šios aplinkybės liudija, kad Rekomendacijos neturi esminės teisinės reikšmės vertinant ieškinio dalyko (ne)pagrįstumą, kam iš esmės teismo posėdžio metu pritarė trečiojo asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas.

48.       Pažymėtina ir tai, kad Rekomendacijose gamybinio pastato konstrukcijų viršutiniuose antrame ir trečiame aukštuose užterštumas yra grindžiamas ir UAB „EKOMETRIJA“ 2018 m. vasarą vykdytais tyrimais. Rekomendacijų priedu esančiame UAB „EKOMETRIJA“ rašte „Dėl pastato (duomenys neskelbtini) užterštumo įvertinimo“ užterštumo ribinės vertės buvo vertinamos pagal Aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. D1-694 patvirtintų normatyvinio dokumento LAND 9-2009 „Naftos produktais užterštų teritorijų tvarkymo aplinkos apsaugos reikalavimų“ 1 kategorijos labai jautrioms teritorijoms nustatytus reikalavimus. Bylos nagrinėjimo metu apklaustas UAB „EKOMETRIJA“ vadovas R. S. paaiškino, kad gamybiniame pastate tyrimai 2018 m. vasarą buvo atliekami ribinius dydžius vertinant pagal tai, jog šiame statinyje buvo numatyta įrengti butus (gyvenamąsias patalpas). Gamybinio pastato paskirtis yra ne gyvenamoji, o gamybos (pramonės). Taigi UAB „EKOMETERIJA“ tyrimo pagal statinio paskirtį neatliko, kas yra reikšminga nagrinėjamoje byloje.

49.       Teismas taip pat kritiškai vertina ieškovės pateiktose UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ ataskaitose nurodytą informaciją, kadangi UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ tyrimai buvo atlikti 2014 m. ir 2018 m., kai prevencinis ieškinys teismui pateiktas – 2019 m. gegužės 22 d. Be to, minėti tyrimai buvo atliekami ribinius dydžius vertinant pagal normatyvines reikšmes grunto ir dirvožemio užterštumui nustatyti, ką bylos nagrinėjimo metu patvirtino apklaustas liudytojas G. Č., kuris buvo vienas iš 2018 m. ir 2014 m. UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ pastato konstrukcijų tyrimų rengėjų.

50.       Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad ieškovė neįrodė, kad yra faktų ir aplinkybių, keliančių pavojų, jog jos teisės yra ar bus pažeistos bei atsiras potenciali žala, atsakovams toliau eksploatuojant jiems priklausančias gamybinio pastato dalis. Teismo vertinimu, vien tai, kad gamybinio pastato atitinkamos konstrukcijos (dalys) turi avarinės būklės požymių, nereiškia, kad nėra galimas tolesnis atitinkamos dalies pastato eksploatavimas. Tai, jog ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas, jos nuomone, yra vienintelė efektyvi priemonė apginti jos, kaip pastato bendraturtės, teises ir interesus, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo priešingai išvadai, kadangi byloje nėra nustatyta reali grėsmė dėl neteisėtų atsakovų veiksmų ateityje atlikimo, sukeliant žalą, bei atitinkamai būtinumas ginti šiuo metu ieškovės teises prevencinio ieškinio instituto pagrindu. Juo labiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu atitinkama dalis pastato avarinės būklės esminių požymių yra pašalinta atsakovų iniciatyva. Pažymėtina, kad bet koks atsakovų vykdomų veiklų ribojimas turi būti nustatytas parengtame projekte aprašant statybos darbų organizavimo sprendinius ir metodus, įvertinus konstrukcijų stiprinimo ir remonto darbų apimtis, darbų eiliškumą, organizavimą ir kitus esminius aspektus.

51.       Apibendrinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, teismas atmeta ieškovės patikslintą prevencinį ieškinį, nenustačius byloje būtinų sąlygų tokio pobūdžio ieškinio tenkinimui.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

52.       Atmetus ieškinį, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

53.       Atsakovų bylos nagrinėjimo metu patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro:

53.1)                      38,00 Eur žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. liepos 3 d. nutarties;

53.2)                      1 800,16 Eur už teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paskirtos ekspertizės atlikimą; sumokėjo atsakovė UAB „Partnera LT“;

53.3)                      atsakovų atstovo 2020 m. birželio 9 d. ir 2020 m. liepos 3 d. prašymai – kiekvienas iš atsakovų po 698,28 Eur;

53.4)                      atsakovų atstovo 2020 m. rugsėjo 20 d. prašymas – kiekvienas iš atsakovų po 77,80 Eur;

53.5)                      atsakovų atstovo 2020 m. spalio 13 d. prašymas – kiekvienas iš atsakovų po 60,50 Eur;

53.6)                      atsakovų atstovo 2021 m. balandžio 12 d. prašymas – kiekvienas iš atsakovų po 181,50 Eur.

54.       Teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos sudėtingumą, atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų būtinumą, atsakovų advokato darbo ir laiko sąnaudas, parengtų dokumentų skaičių, taip pat atsižvelgęs į tai, kad atsakovų patirtos išlaidos už suteiktas atitinkamo pobūdžio teisines paslaugas neviršija rekomenduojamų dydžių, į tai, kad išlaidų dydį ir apmokėjimo faktą patvirtinantys įrodymai pateikti teismui, sprendžia, jog atsakovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš ieškovės. Atitinkamai iš ieškovės atsakovams UAB „JUTA NT“, UAB „MILITEKSAS“, UAB „GAMLANA“, UAB „ELBELA“, UAB „KORIANDRAS“ ir V. J. priteistina po 1 018,08 Eur kiekvienam bylinėjimosi išlaidų atlyginimas; atsakovui UAB „Partnera LT“ iš ieškovės priteistina 2 856,24 Eur (1 018,08+1 800,16+38,00) (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

55.       Bylos nagrinėjimo metu susidarė 26,34 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, kurių atlyginimas valstybei taip pat priteistinas iš ieškovės (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis). Išaiškinti, kad ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių.

56.       Teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

atmesti ieškinį.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „JUTA NT“ (juridinio asmens kodas 302546638) 1 018,08 Eur (vieno tūkstančio aštuoniolikos eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MILITKSAS“ (juridinio asmens kodas 124600773) 1 018,08 Eur (vieno tūkstančio aštuoniolikos eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „GAMLANA“ (juridinio asmens kodas 125515525) 1 018,08 Eur (vieno tūkstančio aštuoniolikos eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELBELA“ (juridinio asmens kodas 124921583) 1 018,08 Eur (vieno tūkstančio aštuoniolikos eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „KORIANDRAS“ (juridinio asmens kodas 121940991) 1 018,08 Eur (vieno tūkstančio aštuoniolikos eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115) atsakovui V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 018,08 Eur (vieno tūkstančio aštuoniolikos eurų 08 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Partnera LT“ (juridinio asmens kodas 304255599) 2 856,24 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimt šešių eurų 24 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Birželio projekto administratorius“ (juridinio asmens kodas 304862115) valstybei 26,34 Eur (dvidešimt šešis eurus 34 ct) bylinėjimosi išlaidų (pašto išlaidų) atlyginimą.

Teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti įsiteisėjus teismo sprendimui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                 Jelena Leščinskienė