Civilinė byla Nr. 2A-2271-601/2012

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00089-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.2; 44.5.2.4; 73.2.6.1; 121.18; 121.21 

(S)

Pirmosios instancijos teismo teisėja Jūratė Bučmienė

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. lapkričio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) AAS ,,Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AAS ,,Gjensidige Baltic“ ieškinį atsakovams G. Š. ir UAB ,,Blarta“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

         Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė

Ieškovas ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo G. Š. jo naudai 1 061 Lt, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Parengiamojo posėdžio metu patikslino reikalavimą, prašydamas priteisti išmoką solidariai iš atsakovų G. Š. ir UAB „Blarta“. Nurodė, kad 2011 m. sausio 22 d., kada įvyko eismo įvykis, G. Š. vairavo (valdė) techniškai netvarkingą transporto priemonę su negaliojančia technine apžiūra, kai ją naudoti draudžia teisės aktai. Eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties, ieškovas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovus (b. l. 1-2).

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas yra UAB ,,Blarta“, o jis yra tik vairuotojas, atlikęs darbines funkcijas, todėl nuostolių atlyginimas galimas iš UAB ,,Blarta“ (b. l. 24-25).

Atsakovas UAB ,,Blarta“ atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovo ieškinį dėl 1 061 Lt žalos atlyginimo iš G. Š. tenkinti pilna apimtimi. Eismo įvykio dieną G. Š. nedirbo, jam buvo išeiginė diena. Prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalėjo įsitikinti, ar transporto priemonė tvarkinga. Atsakovas žinojo, kad transporto priemonės techninė apžiūra pasibaigusi (b. l. 61-63).

2. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas procesinį sprendimą rėmėsi šalių paaiškinimais, liudytojų M. Z., R. G., A. M., V. T., I. K.-G. parodymais ir bylos rašytiniais įrodymais (b. l. 149-152).

Motyvuose nurodė, kad draudėjo prievolę sumokėti draudimo išmoką nulėmė privalomojo transporto priemonių savininko ir valdytojo apdrausta civilinė atsakomybė. Eismo įvykio metu atsakovus G. Š. ir UAB „Blarta“ siejo darbo santykiai (atsakovas G. Š. dirbo UAB „Blarta“ taksi vairuotoju). Eismo įvykio dieną jis vairavo automobilį AUDI 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su skiriamaisiais taksi ženklais, kuris buvo valdomas atsakovo UAB „Blarta“ panaudos sutarties pagrindu. Automobilio, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdytoju ir atsakingu už žalą asmeniu laikė UAB „Blarta“, kuriai tenka civilinė atsakomybė už didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą. Darbuotojas, vairavęs transporto priemonę autoavarijos metu, nėra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, todėl ir reikalavimas G. Š. atžvilgiu negali būti reiškimas. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu draudikas regreso teisę į atsakingą už žalos padarymą asmenį įgyja tik tada, kai atsakingas už žalą asmuo turi vairuoti techniškai netvarkingą transporto priemonę, kurią draudžia naudoti teisės aktai ir eismo įvykis turi įvykti dėl šios priežasties, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Atsakovas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę, kurią eksploatuoti draudė įstatymas, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia draudikui teisės regreso tvarka reikalauti iš atsakingo už žalą asmens grąžinti išmokėtą draudimo išmoką. Aplinkybė, kad buvo pasibaigęs techninės apžiūros galiojimo terminas, nepatvirtina fakto jog automobilis buvo techniškai netvarkingas, ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Po eismo įvykio nebuvo atlikta automobilio techninė apžiūra ir neįvertintos įvykio faktinės aplinkybės.

3. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai:

Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimą, priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovo ieškinį atsakovės UAB ,,Blarta“ atžvilgiu (b. l. 160-161). Motyvuose nurodė, kad:

1. Iš dalies nesutinka su Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu, nes teismas netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas (sutinka, kad civilinė atsakomybė už eismo įvykio metu padarytą žalą kyla tik UAB ,,Blarta“).
2. Nors ieškovas, išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodė teisės normą, tačiau teismas turėjo pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą.
3. Teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio nuostatas.
4. Tai, kad G. Š. vairuota transporto priemonė neatitiko keliamų techninių reikalavimų patvirtina techninės apžiūros rezultatų kortelė, kurioje nurodytas galiojimas iki 2011 m. sausio 1 d. Kadangi eismo įvykis įvyko 2012 m. sausio 22 d., techninės apžiūros galiojimas buvo pasibaigęs.
5. Už žalą atsakinga UAB ,,Blarta“, kurios atžvilgiu turėjo būti taikomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

4. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

         Nustatyta, kad G. Š., dirbdamas UAB „Blarta“ taksi vairuotoju, vairuodamas automobilį AUDI 100 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį panaudos teise valdė UAB „Blarta“, 2011 m. sausio 22 d. sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita transporto priemonė HYUNDAI PONY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). G. Š. vairavo automobilį, kuriam nebuvo atlikta ir galiojanti privaloma techninė apžiūra (privalomos techninės apžiūros galiojimas pasibaigė 2011 m. sausio 1 d.). Ieškovas AAS „,Gjensidige Baltic“, kuris buvo apdraudęs atsakovo civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atlygino 1 061 Lt nuostolius dėl transporto priemonės HYUNDAI PONY, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimo.

        Byloje kilo ginčas – ar ieškovas (draudikas) turi teisę reikalauti iš atsakovo UAB „Blarta“ sugrąžinti išmokėtą draudimo išmoką, remiantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu (toliau – Įstatymas), dėl to, kad atsakovo valdomas automobilis neturėjo atliktos ir galiojančios privalomos techninės apžiūros.

         Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, atsiradusiems tarp šalių teisiniams santykiams (pagal nustatytas faktines aplinkybes), nepagrįstai netaikė Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatų (pasisakė tik dėl Įstatymo 22 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pabrėžęs, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis Nr. 3K-3-403/2012). Taigi teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą.

         Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis <...> padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę.

         Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatyta tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privaloma techninė apžiūra <...>.

         Taigi, atsižvelgiant į nurodytas įstatymų nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad transporto priemones be atliktos ir galiojančios privalomos techninės apžiūros yra draudžiama eksploatuoti, o jų vairavimas atitinka vairavimą be teisėto pagrindo (Įstatymo 22 str. 1 d. 3 p.). Be to pažymėtina, kad vien įstatymo leidėjo vartojama sąvoka – „privaloma techninė apžiūra“, leidžia spręsti, kad jos nesant negalima vairuoti transporto priemonės.

         Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas (Įstatymo 22 str.), dėl ko yra pagrindas teismo sprendimą iš dalies panaikinti ir dėl šios dalies priimti (atsakovo UAB „Blarta“ atžvilgiu) naują sprendimą – ieškinį patenkinti.

         Ieškinį atsakovo UAB „Blarta“ atžvilgiu patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos tiek ieškovui, tiek valstybei (CPK 93 str., 96 str.).

         Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str.,

n u s p r e n d ž i a :

         Apeliacinį skundą patenkinti.

         Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir dalį, kurioje ieškinys atmestas atsakovo UAB „Blarta“ atžvilgiu ir priimti naują sprendimą – šią ieškinio dalį patenkinti.

         Priteisti iš atsakovo UAB „Blarta“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui AAS ,,Gjensidige Baltic“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) 1 061 Lt (vieną tūkstantį šešiasdešimt vieną litą) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme (2012-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

         Priteisti iš atsakovo UAB „Blarta“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) , ieškovui AAS ,,Gjensidige Baltic“, j. a. k. (duomenys neskelbtini) 141 Lt (šimtą keturiasdešimt vieną litą) sumokėto žyminio mokesčio.

         Priteisti iš atsakovo UAB „Blarta“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), 54, 05 Lt (penkiasdešimt keturis litus 5 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

         Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                                              Evaldas Burzdikas