Civilinė byla Nr. e2-364-856/2017

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00707-2016-0

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1; 2.6.10.2.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. liepos 24 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė,

sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,

dalyvaujant ieškovo A. Ž. atstovui advokatui A. J.,

trečiojo asmens, nereiškiančio savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ įgaliotai atstovei S. B.,

atsakovių bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Pušų alėja“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Ritava“ atstovui advokatui D. B.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Baltic casings“ atstovams direktoriui T. C. ir advokatui G. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Pušų alėja“, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Baltic casings“ bei „Ritava“ dėl bankrutavusios bendrovės turto pardavimo varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu arba žalos atlyginimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, Klaipėdos rajono savivaldybė, individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (pavadinimas neskelbtinas), gyvenamųjų namų statybos bendrija (pavadinimas neskelbtinas), uždaroji akcinė bendrovė „Skadis“, trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovų pusėje draudimo bendrovė Novae Syndicate 2007 at Lloyd‘s of London.

Teismas

n u s t a t ė:

1. Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1. Ieškovas A. Ž. kreipėsi į teismą ieškiniu ir patikslintu ieškiniu, prašydamas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Pušų alėja“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Ritava“, įvykdyto turto pardavimo varžytinių 2015-12-14 aktą Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančiu bei taikyti restituciją natūra arba iš atsakovės – administratorės - priteisti 49 235 Eur žalos atlyginimą bankrutavusios UAB „Pušų alėja“ naudai. Nurodo, jog iš UAB „Baltic casings“ 2016-02-26 trečiajam asmeniui viešajam vandens tiekėjui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ pateikto pasiūlymo aišku, kad 2015-12-14 varžytinėse už simbolinę kainą buvo parduotas didelės vertės bankrutavusios bendrovės „Pušų alėja“ turtas. Aiškiai už per mažą kainą pardavus inžinerinius tinklus, buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, nes kreditoriai negavo savo reikalavimų patenkinimo iš didesnės kainos, kurią akivaizdžiai galėjo gauti. Bankroto administratorius, neskaidriai bei neefektyviai organizuodamas įmonės turto pardavimą, inžinerinius tinklus pardavė UAB „Baltic casings“ už nedidelę 25 000 Eur (+ PVM) sumą. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratoriui aiškiai buvo žinoma, kad potencialus pirkėjas įsigyti specifinį objektą – inžinerinius tinklus – yra AB „Klaipėdos vanduo“, siūlantis už parduodamą objektą ne didesnę kaip 72 405 Eur kainą, tačiau administratorius pardavimą suorganizavo taip, kad turtas už maksimaliai mažą kainą būtų parduotas apie jį žinant kuo mažesniam potencialių pirkėjų ratui, vėliau pirkėjo įsigytą objektą siekiant parduoti už 15 kartų didesnę kainą, dėl ko akivaizdu, kad yra pažeistos kreditorių teisės.

2. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje AB „Klaipėdos vanduo“ atsiliepime nurodė, jog sutinka su ieškovo ieškinyje nurodytais argumentais, mano, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas, todėl turi būti tenkinamas. Teigia, jog AB „Klaipėdos vanduo“ laikėsi ir laikysis pozicijos nupirkti ginčo objektą už ne didesnę kaip 72 405 Eur kainą, taip pat pažymėjo, jog BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorė nepranešė AB „Klaipėdos vanduo“, kaip potencialiam pirkėjui ir viešajam vandens tiekėjui, apie kreditorių priimtą nutarimą skelbti turto pardavimo varžytines, kuriose buvo žymiai sumažinta parduodamo turto kaina.

3. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje Klaipėdos rajono savivaldybė atsiliepime nurodė, jog su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis bei pateiktais rašytiniais įrodymais susipažino, sutinka su ieškiniu ir prašo jį tenkinti.

4. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija (toliau – ir IGNSB) (pavadinimas neskelbtinas) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog atsakovė bankroto administratorė 2014-08-20 raštu pateikė Klaipėdos rajono savivaldybės merui prašymą išpirkti ginčo turtą, o Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2014-10-15 raštu informavo atsakovę bankroto administratorę, kad įvykdytų AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimus ir tęstų ginčo turto pardavimo procedūras, iš ko daro išvadą, kad atsakovė bankroto administratorė nevykdė derybų su trečiuoju asmeniu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija dėl ginčo turto pardavimo. Nurodo, jog iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“, kuris yra licencijuotas vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas Klaipėdos rajono savivaldybėje, nebuvo informuotas apie 2015-07-02 kreditorių susirinkimo nutarimą rengti penkerias varžytynes ginčo turtui parduoti. Todėl mano, jog atsakovės BUAB „Pušų alėja“ ginčo turto pardavimo iš varžytynių 2015-12-14 aktas Nr. (duomenys neskelbtini) prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), minėtas aktas, kaip imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris, yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento. Ginčo turto paskirtis - viešo intereso tenkinimas tiekiant geriamą vandenį ir tvarkant nuotekas (kaimų) gyventojams, todėl mano, kad ginčo turto grąžinimas atsakovės BUAB „Pušų alėja“ nuosavybėn, o atsakovei UAB „Baltic casings“ grąžinant jai jos sumokėtus pinigus už ginčo turtą, t. y. į pradinę padėtį, buvusią iki 2015-12-14 varžytynių akto Nr. 1 sudarymo, yra svarbesnė įstatymo ginama vertybė, nei turtiniai santykiai, atsiradę minėtų varžytynių pagrindu tarp atsakovės BUAB „Pušų alėja“ ir atsakovės UAB „Baltic casings“.

5. Nurodo, jog atsakovė bankroto administratorė 2015-07-02 kreditorių susirinkime dalyvavusiems kreditoriams pateikė klaidingą informaciją, kad ginčo turtą AB „Klaipėdos vanduo“ perka tik už 200 000,00 Lt (ekvivalentas 57 924,00 Eur) bei pareikalavo nustatyti servitutus ginčo turtui aptarnauti ir naudoti bei suformuoti atskirą vandens sklypą vandens gręžiniams, kai tuo tarpu AB „Klaipėdos vanduo“ ginčo turtą siūlėsi pirkti už 250000 Lt (ekvivalentas 72 405,00 Eur) bei reikalavo nustatyti servitutus ginčo turtui aptarnauti ir naudoti bei suformuoti atskirą vandens sklypą vandens gręžiniams, sutikdama apmokėti teismo nustatytus servitutus, atitinkamai sumažinant perkamo ginčo turto kainą. 2015-07-02 atsakovės BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkime dalyvavo 58,8 procentai visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, 56,6 procentai visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos balsavo prieš ginčo turto pardavimą už didžiausią pasiūlytą kainą, šie kreditoriai pasiūlė ginčo turtą parduoti rengiant 5 varžytynes, nustatant tokias kainas: 1 varžytynėse - 57 924,00 Eur, 2 - 46 340,00 Eur, 3 - 34 754,00 Eur, 4 - 23 170,00 Eur, 5 - 11 585,00 Eur, minėtame kreditorių susirinkime ir buvo nutarta rengti 5 varžytines. Mano, kad jei bankroto administratorė 2015-07-02 atsakovės BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimo dalyviams būtų pateikusi teisingą informaciją, tai susirinkime dalyvavę kreditoriai pirmųjų varžytynių ginčo turto pardavimo kainą galimai būtų nustatę 72 405,00 Eur, o žinant, kad kaina kitose varžytynėse mažėdavo 20 procentų, tai kitų varžytinių kaina būtų mažėjusi po 20 procentų atitinkamai nuo minėtos didesnės sumos.

6. Kadangi atsakovė bankroto administratorė apie rengiamas penkerias varžytynes trečiojo asmens AB „Klaipėdos vanduo“ neinformavo, manant, kad apie šias varžytynes nebuvo informuota ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, atsakovė bankroto administratorė ignoravo imperatyvias Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kuriose įtvirtinta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti savivaldybei arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui.

7. Dėl atsakovės bankroto administratorės veiksmų atsakovės BUAB „Pušų alėja“ kreditoriai patyrė 49 235,00 Eur žalą, nes tokią kainą siūlė trečiasis asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ derybų su atsakove bankroto administratore metu, su tam tikromis kainos mažinimo išlygomis (dėl servitutų ir sklypo suformavimo), todėl mano, kad 49 235,00 Eur žalos atlyginimas turėtų būti priteistas BUAB „Pušų alėja“ naudai.

8. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „Skadis“ atsiliepime į ieškinį nurodė, jog sutinka su ieškiniu ir jame nurodytais argumentais, prašo ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau – ir GNSB) (pavadinimas neskelbtinas) atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

10. Atsakovės BUAB „Pušų alėja, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ritava“, ir UAB „Ritava“ atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog AB „Klaipėdos vanduo“ 2014-05-27 pateikė raštą, kuriame nurodė, jog ginčo turtą už 250 000 Lt galės pirkti ir pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį po to, kai žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), notarinės sutarties pagrindu bus nustatyti servitutai infrastruktūrą aptarnauti ir naudoti bei suformuotas atskiras sklypas vandens gręžiniams. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorius pateikė AB „Klaipėdos vanduo“ 2014-07-08 raštą, kuriame nurodė, kad BUAB „Pušų alėja“ nepavyks su minėto žemės sklypo savininkais sudaryti notarinės sutarties, kuria būtų nustatyti servitutai infrastruktūrą aptarnauti ir naudoti, kadangi šios sutarties sudarymui prieštarauja dalis sklypo savininkų. Kartu BUAB „Pušų alėja“ negali inicijuoti atskiro sklypo vandens gręžiniams suformavimo procedūrų, kadangi bankrutavusi bendrovė neturi teisės dalinti kitiems asmenims priklausančio sklypo, kuris dar ir yra areštuotas. Bankroto administratorius 2014-07-08 rašte taip pat pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nereikia nei notarinės sutarties, kurios pagrindu būtų nustatyti servitutai infrastruktūrą aptarnauti ir naudoti, nei kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo, kadangi pageidaujama įsigyti infrastruktūra priklauso nuosavybės teisė BUAB „Pušų alėja“, o taip pat minėto žemės sklypo nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 6.4. punkte aiškiai nustatytas neatlygintinis ir neterminuotas servitutas, numatantis teisę įrengti, naudoti ir aptarnauti komunalinės paskirties infrastruktūros objektus, į kurių sudėtį įeina vandens ir nuotėkų tvarkymo infrastruktūra, tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė 2014-07-25 raštą, kuriame nurodė, jog laikosi pirminės pozicijos dėl būtinybės nustatyti servitutą. Tuomet 2014-08-20 raštu BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorius kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą, prašydamas įvertinti galimybę komunalinę infrastruktūrą įsigyti pačiai Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tačiau 2014-10-15 gavo Klaipėdos rajono savivaldybės mero raštą, kuriame buvo pasiūlyta pagal AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimus sutvarkyti žemės sklypo dokumentus ir toliau tęsti turto pardavimo procedūras.

11. BUAB „Pušų alėja“ Klaipėdos rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė atsakovams I. G., V. G., R. G., R. G. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti neatlygintinį ir neterminuotą servitutą teisėtam infrastruktūros objektų, esančių žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkui, suteikiantį teisę tiesti (įrengti) vandens ir nuotekų tvarkymo paskirties infrastruktūros objektus, juos naudoti, aptarnauti ir remontuoti, važiuoti transporto priemonėmis ir naudotis kaip pėsčiųjų taku, atlikti kitus darbus, kurie būtini servituto teisėms įgyvendinti. Tik 2015-02-10 įvykus parengiamajam teismo posėdžiui 2015-02-11 teismo nutartimi BUAB „Pušų alėja“ buvo nustatytas terminas iki 2015-02-26 pašalinti ieškinio trūkumus, t. y. nurodant kelio, tako servituto plotį, ilgį, plotus, koordinates, pateikti servituto pritaikymo planą. BUAB „Pušų alėja“ per atstovą kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“, prašant pagalbos tiksliau apibrėžti, kokio servituto plano ir kokiomis savybėmis pasižymintis jis turėtų būti parengtas, tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ specialistai nurodė, jog tai didelis ir daug kainuojantis darbas, tam reikia samdyti matininkus. Atsižvelgiant į tai, kad BUAB „Pušų alėja“ neturėjo galimybės pašalinti 2015-02-11 teismo nutartimi nustatytų trūkumų, ieškovo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu. Atsakovo bankroto administratorius 2015-05-07 prašė AB „Klaipėdos vanduo“ netaikyti turto perleidimo sandoriui sąlygų dėl servituto nustatymo ir dėl atskirų žemės sklypų suformavimo, dėl susidariusių aplinkybių siūlė pakoreguoti kainą, nes yra grėsmė, jog infrastruktūra patektų pas privalų asmenį, tačiau 2015-05-29 raštu AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, jog savo pozicijos nekeičia. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorius nutarė neteikti ieškinio dėl servitutų nustatymo iš naujo dėl to, kad tai būtų užėmę labai ilgą laiką bei reikalavę didelių kaštų plano parengimui. Taip pat buvo netikslinga inicijuoti bylą iš naujo, nes BUAB „Pušų alėja“ negalėjo AB Klaipėdos vanduo“ reikalavimu įvykdyti vienos iš turto pardavimo sąlygų - inicijuoti atskiro sklypo vandens gręžiniams suformavimo procedūrų. Šios sąlygos įgyvendinimą padarė neįmanoma ne tik tai, kad sklypas priklausė kitiems asmenims, bet tai, jog sklypui buvo taikomas areštas. Tokiai bankroto administratoriaus pozicijai buvo pritarta ir 2015-07-02 kreditorių susirinkime. BUAB „Pušų alėja“ kreditoriai nusprendė pritarti „Swedbank“, AB pasiūlymui bei inžinerinius tinklus pardavinėti skelbiant penkias varžytynes mažinant kainą. 2015-08-27 raštu BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorius kreipėsi į UAB „Alvetus“, kuri laikinai valdė BUAB „Pušų alėja“ priklausančius infrastruktūros objektus bei Romų gyvenvietės gyventojams teikė inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas, prašydama šios bendrovės vadovo informuoti gyventojus apie vyksiančias varžytynes. Papildomai atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens IGNSB (pavadinimas neskelbtinas) vadovas yra ir BUAB „Pušų alėja“ kreditoriaus UAB „Alvetus“, kuri atsakovo bankroto laikotarpiu laikinai prižiūrėjo infrastruktūros įrenginius, vadovas. UAB „Alvetus“ vadovas pritarė 2015-07-02 įvykusio BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimo nustatytai turto pardavimo tvarkai.

12. Pažymi, kad derybos su AB „Klaipėdos vanduo“ nutrūko ir nebevyko dėl to, jog turto perleidimo sandoriui sudaryti AB „Klaipėdos vanduo“ iškėlė atsakovui BUAB „Pušų alėja“ neįgyvendintinas sąlygas; nei AB „Klaipėdos vanduo“, nei Klaipėdos rajono savivaldybės meras nesutiko „sušvelninti“ reikalavimų turto perleidimo sandoriui sudaryti; nors ir buvo prašoma, nei AB „Klaipėdos vanduo“, nei Klaipėdos rajono savivaldybės meras atsakovui nepadėjo įvykdyti jų iškeltų turto perleidimo sandorio reikalavimų. BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorius kreipėsi į visus jam žinomus turto įsigijimu suinteresuotus asmenis, inicijavo visus įmanomus su turto pardavimu susijusius procesus, tinkamai vykdė kreditorių priimtus sprendimus. Be visa to, kreipėsi ir į viešojo administravimo institucijas, atkreipdamas dėmesį į inžinerinių tinklų poreikį gyventojams bei siūlydamas šiuos tinklus įsigyti. Taigi, BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratorius buvo aktyvus bei atliko visus įmanomus veiksmus tam, kad bendrovei priklausę inžinerinės infrastruktūros objektai būtų parduoti už kuo didesnę kainą.

13. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad administratorė pardavimą suorganizavo taip, kad turtas už maksimaliai mažą kainą būtų parduotas apie jį žinant kuo mažesniam potencialių pirkėjui ratui: 1) bankroto administratorius už parduodamą turtą reikalavo didesnės kainos, nei iš pradžių pasiūlė AB „Klaipėdos vanduo“, ieškojo įvairių išeičių, kaip susitarti su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl infrastruktūros objektų pardavimo sąlygų, galiausiai derybos su AB „Klaipėdos vanduo“ nutrūko dėl šios bendrovės reikalaujamų sąlygų, kurios yra neįgyvendintinos; 2) ieškinys dėl servituto nustatymo buvo paliktas nenagrinėtu ne dėl procesinių dokumentų trūkumų, bet dėl to, jog teismas pareikalavimo iš BUAB „Pušų alėja“ įrodymų, kurių ji neturėjo ir negalėjo teismo nustatytu terminu gauti. BUAB „Pušų alėja“ kreditoriai nutarė pardavinėti turtą neinvestuojant didelių išlaidų į servituto plano projekto parengimą bei neteikiant ieškinio dėl servituto nustatymo iš naujo; 3) inžinerinė infrastruktūra buvo pardavinėjama griežtai laikantis 2015-07-02 įvykusio BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkime nustatytos tvarkos, kreditorių susirinkimas nutarė turtą pardavinėti mažesne kaina tik tuomet, kai buvo išnaudotos visos įmanomos galimybės parduoti turtą AB „Klaipėdos vanduo“; 4) buvo reikalingas skubus infrastruktūros objektų pardavimo klausimo sprendimas, kadangi BUAB „Pušų alėja“ neturėjo galimybių tinkamai eksploatuoti infrastruktūros objektus, juos prižiūrėti. Įmonės bankroto laikotarpiu minėti objektai veikė tik dėl automatikos. Įvykus avarijai, BUAB „Pušų alėja“ būtų patyrusi išlaidų jos padariniams likviduoti, tokiu atveju būtų dar labiau apsunkintas infrastruktūros objektų pardavimas; 5) bankroto administratorius gavo UAB „Alvetus“ 2014-10-20 raštą dėl vandens neatitikimo higienos normos reikalavimams, kuriame nurodoma, jog iš BUAB „Pušų alėja“ priklausiusios vandenvietės išgaunamas vanduo ne visiškai atitinka higienos normos reikalavimus. Be to, pasiūlymą dėl vandens inžinerinių tinklų įsigijimo buvo pateikę du asmenys, turintys nekilnojamojo turto (kaime), kurie savo 2014-10-28 pasiūlyme taip pat nurodė, kad inžineriniai tinklai nėra geros būklės, jiems suremontuoti reikia didelių investicijų; 6) nei vienas BUAB „Pušų alėja“ kreditorius, tame tarpe ir trečiojo asmens IGNSB (pavadinimas neskelbtinas) vadovas, balsavęs kito kreditoriaus vardu, neišreiškė prieštaravimo dėl 2015-07-02 kreditorių sprendimo, nepateikė teismui skundo dėl kreditorių susirinkimo priimto nutarimo pripažinimo negaliojančiu.

14. Atsakovė UAB „Baltic casings“ atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog turtą įsigijo 2015-12-14 varžytynių akto Nr. (pavadinimas neskelbtinas) pagrindu, dalyvavusi viešai skelbiamose BUAB „Pušų alėja“ turto pardavimo varžytinėse, apie kurias sužinojo iš viešai skelbiamos informacijos, sumokėjo dalyvio mokestį, dalyvavo varžytynėse ir su pasiūlyta įsigijimo kaina buvo pripažinta varžytynių laimėtoja. Atsakovė nebuvo BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimuose, nežinojo jokios su tuo susijusios informacijos apie turtą, apie kreditorių ir/ar administratoriaus priimtus sprendimas, išskyrus tuos, kurie buvo skeliami viešai. Atsakovė sąžiningai dalyvavo varžytinėse teisės aktų nustatyta tvarka, todėl yra sąžininga turto pirkėja ir jos atžvilgiu jokios sankcijos negali būti taikomos.

15. Atsakovė dalyvavo ketvirtose varžytinėse, kiti pirkėjai turtu nesidomėjo ir varžytinėse nedalyvavo, todėl ji buvo pripažinta varžytinių laimėtoja. Atsakovės žiniomis, kreditorių susirinkimo priimti nutarimai nebuvo skundžiami Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) nustatyta tvarka, kreditoriai nereiškė pretenzijų administratoriui dėl priimtų nutarimų teisėtumo, visas varžytines administratorius organizavo kreditorių nustatyta tvarka, patvirtintomis kainomis, o pagal ĮBĮ 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, tvirtinti bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą turi teisę tik kreditorių susirinkimas, būtent jis sprendžia, ar kreiptis dėl turto įvertinimo pas turto vertintojus, ar nustatyti pradinę turto kainą susirinkime. Pažymi, jog BUAB „Pušų alėja“ turto pardavimas iš varžytinių nepažeidė kreditorių interesų, o juos tinkamai užtikrino. Pirkėjų, kurie nupirktų bankroto administratoriaus pardavinėjamą turtą už didesnę kainą, neatsirado, nors turtas buvo pardavinėjamas daugiau nei 2,5 metų.

16. Teigia, jog administratorius neturėjo pareigos pranešinėti konkretiems turto pirkėjams, konkrečiai AB „Klaipėdos vanduo“, apie paskelbtas varžytines ir parduodamą turtą, be to, administratorius viešajam vandens tiekėjui ne kartą siūlė įsigyti turtą atitinkamomis sąlygomis, todėl pastarasis neabejotinai žinojo apie bankroto procese pardavinėjamą turtą, galėjo sekti šią informaciją ir dalyvauti varžytinėse.

17. Bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistemą, kuri funkcionuoja savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, nustato Įmonių bankroto įstatymas, įgalinimą vykdyti su tuo susijusias procedūras suteikiantis įmonės bankroto administratoriui. Bankroto administratoriaus sudaryti įmonės nekilnojamojo turto perleidimo sandoriai ginčytini CK nustatytais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Tačiau nagrinėjamu atveju ieškinyje nėra net užsiminta, kokiu pagrindu ieškovas ginčija varžytinių aktą, o sandoris negali būti pripažintas negaliojančiu nenustačius konkretaus įstatyminio sandorio negaliojimo pagrindo.

18. Daro išvadą, jog ieškovas sandorį vertina kaip nuginčijamą, todėl tokiu atveju reikia įrodyti pirkėjo nesąžiningumą, tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodinėja ir neįrodė, todėl tai yra savarankiškas pagrindas ieškiniui atmesti. Be to, pripažinus sandorį negaliojančiu, taikoma restitucija - šaliai grąžinama tai, ką ji yra perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Ieškovas ieškiniu prašo taikyti restituciją ir iš atsakovės priteisti turtą natūra, su kuo atsakovė nesutinka, kadangi ginčijamiems sandoriams pripažinti negaliojančiais nėra jokio teisėto ar pagrįsto pagrindo. Ieškovas ne tik neįrodė nė vieno sandorio negaliojimo pagrindo, bet ir neįrodė nei vienos iš Atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovas net neįrodinėja, kad atsakovė būtų nesąžininga įgijėja, todėl civilinėje teisėje galiojanti sąžiningumo prezumpcija nėra paneigta. Net jeigu varžytynių aktas ir būtų pripažintas neteisėtu ir negaliojančiu, restitucija atsakovės atžvilgiu negalėtų būti taikoma, kadangi LR CK 1.80 str. 4 d. numato, jog turtas, buvęs pripažinto negaliojančiu sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens.

19. Atsakovės duomenimis, varžytinių akto sudarymo metu ieškovas nebuvo BUAB „Pušų alėja“ kreditorius, todėl sandoris net teoriškai negalėjo pažeisti jo teisių ir teisėtų interesų. Tik tuo metu, kai atsakovė nuosavybės teise įgijo turtą iš varžytinių ir pradėjo spręsti klausimus dėl galimo gyventojų savavališko bei neteisėto prisijungimo prie tinklų, ieškovas pradėjo ieškoti spaudimo priemonių prieš atsakovę. Be to, ieškovas yra vienas iš gyventojų, kurie be teisinio pagrindo naudojasi atsakovei priklausančiais tinklais. Viešais skelbiama informacija patvirtina, jog ieškovas yra (pavadinimas neskelbtinas) bendruomenės vadovas, atsakovės ginčo turto buvimo teritorijoje jis turi net kelis žemės sklypus bei statinius. 

20. Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovių pusėje draudimo bendrovė Novae Syndicate 2007 at Lloyd‘s of London (toliau – ir Draudimo bendrovė) atsiliepime nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė gali kilti tik esant šioms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams, priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, žalos faktui ir kaltei. Pareiga įrodyti bankroto administratoriaus neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp žalos atsiradimo ir neteisėtų veiksmų tenka ieškovui. Ieškovas A. Ž. ieškinyje nenurodo jokio teisės akto ar teisės normos, kurią būtų pažeidusi UAB „Ritava“. Ieškinyje ieškovas remiasi tik bendrosios pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu, tačiau faktinės bylos aplinkybės aiškiai įrodo, kad UAB „Ritava“ veiksmai visiškai atitiko rūpestingumo ir protingumo reikalavimus. UAB „Ritava“ ne vieną kartą kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ siūlydama pirkti BUAB „Pušų alėja“ priklausiusius inžinerinius tinklus. Susirašinėjimas tarp UAB „Ritava“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl inžinerinių tinklų pirkimo truko beveik dvejus metus, tačiau visus tuos du metus AB „Klaipėdos vanduo“ atsisakinėjo pirkti inžinerinius tinklus ir nuolat kėlė papildomas sąlygas turto įsigijimui. Nepavykus nustatyti servituto, UAB „Ritava“ pakartotinai kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl inžinerinių tinklų išpirkimo, tačiau AB „Klaipėdos vanduo“ pirkti inžinerinius tinklus atsisakė. Akivaizdu, kad UAB „Ritava“ išnaudojo visas galimybes parduoti inžinerinius tinklus AB „Klaipėdos vanduo“, o visi UAB „Ritava“ veiksmai buvo derinami su BUAB „Pušų alėja“ kreditoriais. Tik UAB „Klaipėdos vanduo“ atsisakius pirkti inžinerinius tinklus, BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti inžinerinius tinklus aukciono būdu už kreditorių susirinkimo nustatytą kainą. UAB „Ritava“ tik vykdė kreditorių susirinkimo sprendimą parduoti inžinerinius tinklus aukcione. Aukcionas parduoti inžinerinius tinklus buvo skelbiamas viešai, todėl visi inžinerinių tinklų įsigijimu suinteresuoti asmenys, įskaitant AB „Klaipėdos vanduo“, galėjo jame dalyvauti. Akivaizdu, jog UAB „Ritava“ veiksmuose nėra vienos iš civilinės atsakomybės kilimo sąlygų - neteisėtų veiksmų.

21. UAB „Ritava“ veiksmuose nėra ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos - žalos fakto. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad žala BUAB „Pušų alėja“ kilo dėl to, kad inžineriniai tinkai nebuvo parduoti AB „Klaipėdos vanduo“ už 72 405 eurus, tačiau ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad AB „Klaipėdos vanduo“ ketino pirkti inžinerinius tinklus už 72 405 eurus be papildomų sąlygų. AB „Klaipėdos vanduo“ nuolat kėlė papildomas sąlygas inžinerinių tinklų įsigijimui, o 2015-05-29 rašte Nr. 2015/S.01-1961 aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros įsigyti notarinės sutarties pagrindu nenustačius servitutų infrastruktūros aptarnavimui ir naudojimui bei nesuformavus atskiro sklypo vandens gręžiniams neturi galimybės.

22. Ieškovas A. Ž., dublike atsikirsdamas į pateiktus atsiliepimus, nurodė, jog pagal tinklų ilgį, prijungimą prie viešajam vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančių tinklų bei vartotojų mastą teritoriniu požiūriu, ginčo inžineriniai tinklai laikytini komunaliniais inžineriniais tinklais. Siekiant, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra ir sudarytos sąlygos fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas, komunalinių inžinerinių tinklų realizavimui turėjo būti taikomos specialiosios (imperatyvios) geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros nuosavybės santykius reguliuojančios teisės normos. Specialiųjų (imperatyvių) geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros nuosavybės santykius reguliuojančių teisės normų nesilaikymas sandorį daro niekiniu, t. y. negaliojančiu nuo sudarymo momento, todėl lieka išspręsti tik pasekmes. Niekinis sandoris nesukelia jokių teisinių padarinių, išskyrus jo negaliojimo padarinius, todėl negali būti jokios kalbos apie sąžiningą įgijėją ir jo teisių apsaugą.

23. Atsakovės BUAB „Pušų alėja, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Ritava“, ir UAB „Ritava“ triplike nurodė, jog vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo objektus gali valdyti ne tik viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, bet ir privatus geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, kuriam nuosavybės teise priklauso inžinerinės infrastruktūros objektai. Ieškovas šioje byloje nepateikia jokių duomenų, kokie UAB „Baltic casings“ veiksmai (neveikimas) kelia grėsmę žmonių sveikatai ir aplinkai. Klaipėdos rajono savivaldybė ir jos paskirtas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas AB „Klaipėdos vanduo“ nesutiko sumažinti reikalavimų (padaryti juos įgyvendintinais) inžinerinės infrastruktūros objektų perleidimo sandoriui, būtent dėl savivaldybės institucijos ir jai pavaldžios bendrovės neveikimo bei atsisakymo bendradarbiauti BUAB „Pušų alėja“ kreditoriai buvo priversti 2015-07-02 įvykusiame kreditorių susirinkime balsuoti bei nutarti, jog infrastruktūros inžineriniai tinklai būtų pardavinėjami penkiose viešosiose varžytynėse. Pažymi, jog UAB „Alvetus“ buvo paskirta laikinai valdyti BUAB „Pušų alėja“ priklausančius infrastruktūros objektus bei Romų gyvenvietės gyventojams teikti inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas, trečiojo asmens IGNSB (pavadinimas neskelbtinas) vadovas yra kartu ir BUAB „Pušų alėja“ kreditoriaus UAB „Alvetus“ vadovas, ir būtent jis 2014-10-16 UAB „Alvetus“ vardu kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą, kuris 2014-10-23 atsakyme nurodė, jog šio ginčo infrastruktūros objektai centralizuotam vandens tiekimui yra nereikalingi, kas dar kartą patvirtina, kad savivaldybė ir jos paskirtas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nebuvo suinteresuoti infrastruktūros objektų įsigijimu.

24. Ieškovas dublike užsimena, kad specialiųjų (imperatyvių) geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros nuosavybės santykius reguliuojančių teisės normų nesilaikymas sandorį daro niekiniu, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovas nenurodo jokių imperatyvių įstatymo nuostatų, kurios draustų UAB „Baltic casings“ įsigyti iš varžytynių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus. Priešingai, Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2014-10-23 rašte yra nurodęs, kad (vietovė neskelbtina) pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimu Nr. T11-781 patvirtinto Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius patenka į decentralizuotą viešojo vandens tiekimo aptarnavimo zoną, kas reiškia, kad centralizuotam vandens tiekimui minimos vandenvietės įrenginiai nėra reikalingi. Taigi, savivaldybė ir jos paskirtas viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas nesutiko įsigyti inžinerinės infrastruktūros objektų, todėl šie objektai galėjo būti parduodami privačiam asmeniui.

25. Atsakovė UAB „Baltic casings“ triplike nurodė, jog ieškiniu ieškovas nereiškia jokių reikalavimų dėl to, kad atsakovė neturėjo teisės įsigyti turto ar kad turto perleidimo sandoriu yra pažeisti kokie nors teisės aktų reikalavimai, susiję su inžinerinių tinklų naudojimu, geriamojo vandens kokybe ir panašiais reikalavimais, argumentus dėl šių aplinkybių ieškovas išdėstė tik dublike. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribas apibrėžia ieškinio pagrindas ir dalykas, tuo tarpu dublikas yra procesinis dokumentas, skirtas atsiliepimo į atsakovo pareikštą atsiliepimą pateikimui.

26. Turto pardavimo metu IGNSB (pavadinimas neskelbtinas) ir kitos teritorijos, per kurias nutiesti atsakovės tinklai, pagal tuo metų galiojantį planą nebuvo įtraukta į viešojo vandens tiekimo - nuotekų surinkimo teritoriją, dėl ko viešasis vandens tiekėjas AB „Klaipėdos vanduo“ neturėjo pirmenybės turto įsigijimui, o visi toje teritorijoje esantys vartotojai galėjo laisvai rinktis, kokiu būdu gauti vandenį ir šalinti nuotekas. Kadangi dublike nurodyti argumentai nėra susiję su ieškinyje suformuluotu ieškinio pagrindu ir dalyku, šių argumentų bylą nagrinėjantis teismas net negali analizuoti ir vertinti. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė konkrečius nesutikimo su ieškiniu argumentus, tačiau ieškovas dublike neginčija nė vieno iš atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų.

27. Pažymi, jog nė viena imperatyvi teisės norma nedraudžia atsakovei įsigyti ir nuosavybes teise valdyti ginčo turto, ir ieškovas nenurodo nė vienos normos, kuri imperatyviai draudė atsakovei įsigyti turtą sutarties sudarymo metu. Kadangi ieškovas nenurodo, kokias konkrečiai imperatyvias normas atsakovė pažeidė, ji atskirsti į tokius nekonkrečius teiginius neturi galimybės. Nors dublike ieškovas nurodo, kad atsakovė ginčo turto neprižiūri ir nesirūpina, vandens kokybė nėra užtikrinama, tačiau šie teiginiai nėra pagrįsti jokiomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to, net jeigu ieškovas ir įrodytų šiuos deklaratyvius pareiškimus, tai nesudarytų pagrindo panaikinti varžytynių aktą arba reikalauti iš šio sandorio atsiradusios žalos atlyginimo. Po sandorio sudarymo atsiradusios aplinkybės negali būti priežastis pripažinti sandorį negaliojančiu.

28. Dublike ieškovas nurodo esant būtinybę (kaimų) gyventojų gintis nuo atsakovės turto įsigijimo, ir šie teiginiai patvirtina, kad byloje pareikštu ieškiniu yra ginami ne BUAB „Pušų alėja“ ir jos kreditorių interesai bankroto procese, o privatūs su ginčo sandoriu nesusijusių asmenų interesai, ieškinys yra pareikštas tik kaip neleistina spaudimo priemonė atsakovei, kad būtų priimti ieškovui palankūs sprendimai dėl galimybės neatlygintinai naudotis ginčo turtu.

29. Teismo posėdyje ieškovo atstovas advokatas A. J. bei trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje AB „Klaipėdos vanduo“ įgaliota atstovė S. B. prašė ieškinį tenkinti jame ir dublike nurodytais argumentais, ieškovo atstovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

30. Atsakovių BUAB „Pušų alėja“ ir UAB „Ritava“ atstovas advokatas D. B. bei atsakovės UAB „Baltic casings“ atstovai direktorius T. C. ir advokatas G. D. prašė ieškinį atmesti atsiliepimuose ir triplikuose nurodytais motyvais, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės UAB „Baltic casings“ atstovas direktorius T. C. papildomai nurodė, jog prieš dalyvaujant varžytinėse, mokėdamas 10 procentų varžytinių dalyvio mokestį, netyčia suklydo dėdamas kablelį, ir sumokėjo visą varžytinėse parduodamo turto, pridėjus ir PVM, kainą, po ko, jį paskelbus varžytinių laimėtoju, ši suma buvo užskaityta kaip už turtą sumokėta suma. Dalyvauti varžytinėse nusprendė po to, kai Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos tinklapyje pamatė skelbimą apie iš varžytinių parduodamą ginčo turtą.

31. Trečiųjų asmenų Klaipėdos rajono savivaldybės, IGNSB (pavadinimas neskelbtinas), GNSB (pavadinimas neskelbtinas), UAB „Skadis“ bei Draudimo bendrovės atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai, prašymai atidėti bylos nagrinėjimą negauti, Draudimo bendrovė pateikė prašymą nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta nedalyvaujant šių trečiųjų asmenų atstovams.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

32. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2012 m. rugpjūčio 9 d., UAB „Pušų alėja“ iškelta bankroto byla, bankrutuojančios bendrovės administratore paskirta UAB „Ritava“.  

33. Ieškovas A. Ž. yra BUAB „Pušų alėja“ kreditorius su 95,98 Eur kreditoriniu reikalavimu, kurį Klaipėdos apygardos teismas patvirtino 2016 m. liepos 22 d. nutartimi, t. y. ginčijamo varžytinių akto Nr. 1 priėmimo metu jis nebuvo BUAB „Pušų alėja“ kreditoriumi (žr. teismų informacinė sistema LITEKO, Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-68-513/2016).

34. BUAB „Pušų alėja“ 2013-05-17 kreditorių susirinkime, po to, kai turtas nebuvo parduotas dviejose viešose varžytinėse, priimtas nutarimas nekilnojamąjį BUAB „Pušų alėja“ turtą – inžinerinius tinklus, kelius, nebaigtą statybą ir gatvės apšvietimo tinklus – parduoti komplekse trečiose viešose varžytinėse Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant parduodamo turto pradinę pardavimo kainą 40 procentų likutinės turto vertės. Trečiose varžytinėse nepardavus turto, ketvirtose varžytinėse nustatyti parduodamo turto pradinę pardavimo kainą 20 procentų likutinės vertės. Nepardavus turto viešose varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Už tokį nutarimą balsavo 83,55 procentai susirinkime dalyvavusių kreditorių sumos.

35. BUAB „Pušų alėja“ 2013-08-29 kreditorių susirinkime, turto nepardavus ketveriose viešose varžytinėse, atsižvelgiant į tai, kad padalinus turtą padidėtų jo realizavimo galimybė, po administratoriaus kreipimosi į AB „Klaipėdos vanduo“ su pasiūlymu pirkti lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus buvo pasiūlyta ne didesnė nei 200 000 Lt kaina, kas yra per mažai, nutarta nekilnojamąjį BUAB „Pušų alėja“ turtą, viešose varžytinėse pardavinėtą kaip vieną turto vienetą, atskirti į du vienetus – lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus bei susisiekimo komunikacijas ir gatvių apšvietimą. Lauko vandentiekio ir nuotekų tinklus (toliau – ir Ginčo turtas) sudaro:

• vandenvietės techninis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. pl. 10,50 kv. m.);
• vandentiekio tinklų vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (Vandentiekio tinklų vamzdynas (1i1-1i4). Ilgis – 1161,5 m. Vandentiekio tinklų vamzdynas (1i5). Ilgis – 26,58 m. Vandentiekio tinklų vamzdynas (1i6). Ilgis – 122 m. Artezinis gręžinys 28742 (1i7). Artezinis gręžinys 31007 (1i8); fekalinės kanalizacijos vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (L-1018,10 m);
• spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdynas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (L-2654,3 m (nuo šulinio 62 iki taško A. L-2638,85 m; nuo šulinio 61 (43) iki šulinio 62. L-15,20 m; nuo šulinio 32 iki šulinio 31. L-1,20 m; nuo šulinio 241. L-1,50 m; nuo šulinio 132 iki šulinio 111. L-1,30 m. Spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdynas (3i4). Ilgis m-16,55. Spaudiminės kanalizacijos tinklų vamzdynas (3i5). Ilgis m-8. Spaudiminės kanalizacijos siurblinė (3i6);
• vandentiekio linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ilgis – 923,34 m);
• vandentiekio linija, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ilgis – 1966,69 m);
• buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ilgis – 906,89 m);
• buitinių nuotekų tinklai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ilgis – 2668,08 m), esantys (duomenys neskelbtini).

Minėtą Ginčo turtą nutarta pardavinėti penktose viešose varžytinėse Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatant parduodamo turto pradinę pardavimo kainą 300 000 Lt plius PVM. Penktose varžytinėse nepardavus turto, šeštose varžytinėse nustatyti parduodamo turto pradinę pardavimo kainą 210 000 Lt plius PVM. Nepardavus turto viešose varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl tolesnės turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo. Už tokį nutarimą balsavo 83,55 procentai susirinkime dalyvavusių kreditorių sumos.

36. BUAB „Pušų alėja“ 2013-12-20 kreditorių susirinkime, turto nepardavus viešose varžytinėse, gavus AB „Klaipėdos vanduo“ siūlymą pirkti Ginčo turtą už 250 000 Lt, nutarta šį turtą parduoti laisvo pardavimo tvarka už 250 000 Lt. Už tokį nutarimą balsavo 78,74 procentai susirinkime dalyvavusių kreditorių sumos.

37. BUAB „Pušų alėja“ 2015-07-02 kreditorių susirinkime, Ginčo turto nepardavus viešose varžytinėse, nutarta vykdyti penkerias turto pardavimo varžytines, nustatant tokias kainas: 1) 1-ose varžytinėse – 57924 Eur; 2) 2-ose – 46340 Eur; 3) 3-iose – 34754 Eur; 4) 4-ose – 23170 Eur; 5) 5-ose – 11585 Eur. Už tokį nutarimą balsavo 56,60 procentai susirinkime dalyvavusių kreditorių sumos. Prieš priimant nutarimą kreditoriai informuoti apie derybų su AB „Klaipėdos vanduo“ dėl Ginčo turto pardavimo eigą, kainas ir iškeltas sąlygas.

38. 2015-12-14 įvyko ketvirtosios varžytynės, kuriose BUAB „Pušų alėja“ priklausantis Ginčo turtas buvo parduotas vieninteliam varžytynėse užsiregistravusiam pirkėjui – atsakovei UAB „Baltic casings“ už 23170 Eur plius PVM (iš viso už 28035,70 Eur) kainą.

39. Nei vienas iš kreditorių susirinkimo nutarimų (2013-05-17, 2013-08-29, 2013-12-20 ir 2015-07-02), kurių pagrindu buvo vykdomos varžytynės, nebuvo ginčijamas. Ieškovo A. Ž. kreditorinis reikalavimas patvirtintas praėjus daugiau nei pusei metų nuo 2015-12-14 varžytinių akto Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo.

40. Tarp bankroto administratorės UAB „Ritava“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ dėl Ginčo turto pardavimo vyko derybos, kurių metu: bankroto administratorė 2013-06-18 pateikė siūlymą AB „Klaipėdos vanduo“ įsigyti Ginčo turtą; 2013-07-09 AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, jog galėtų svarstyti minėto turto įsigijimo galimybę už ne didesnę kaip 200 000 Lt kainą; apsvarsčius pasiūlymą kreditorių susirinkime, bankroto administratore 2013-10-07 informavo AB „Klaipėdos vanduo“, jog BUAB „Pušų alėja“ kreditoriai nutarė turtą pardavinėti laisvo pardavimo tvarka už ne mažesnę nei 320 000 Lt kainą; 2013-10-25 AB „Klaipėdos vanduo“ pateikė atsakymą, jog Ginčo turtą siūlo parduoti už ne didesnę kaip 250 000 Lt kainą; 2014-01-14 bankroto administratorė informavo AB „Klaipėdos vanduo“, jog BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimas nutarė patvirtinti siūlomą turto pirkimo kainą 250 000 Lt; 2014-01-31 AB „Klaipėdos vanduo“ informavo bankroto administratorę, jog pritarta Ginčo turto įsigijimui už 250 000 Lt; 2014-05-27 AB „Klaipėdos vanduo“ informavo bankroto administratorę, jog Ginčo turtą galės pirkti po to, kai žemės sklypui kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra Ginčo turtas (infrastruktūra), notarinės sutarties pagrindu bus nustatyti servitutai infrastruktūrą aptarnauti ir naudoti bei suformuotas atskiras sklypas vandens gręžiniams; 2014-07-10 raštu bankroto administratorė nurodė AB „Klaipėdos vanduo“, jog nepavyks su aukščiau minėto žemės sklypo savininkais sudaryti notarinės sutarties dėl servitutų nustatymo, nes tam prieštarauja dalis sklypo savininkų, be to, nėra galimybės inicijuoti atskiro sklypo vandens gręžiniams suformavimo procedūrų, kadangi bankrutavusi bendrovė neturi teisės dalinti kitiems asmenims priklausančio sklypo, nurodė, jog svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl neatlygintinių servitutų nustatymo, pažymėjo, jog yra didelė tikimybė, kad dalis sklypo savininkų pareikalaus nustatyti atlygintinį servitutą, išreiškė nuomonę, jog servituto nustatymas nereikalingas, kadangi iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo apie minėtą žemės sklypą matyti, jog 6.4. p. aiškiai nustatytas neatlygintinis ir neterminuotas servitutas; 2014-07-25 AB „Klaipėdos vanduo“ bankroto administratorei nurodė, jog ir toliau laikosi pozicijos, jog minėtam žemės sklypui reikalinga nustatyti servitutus, sutinka, kad servitutai būtų nustatyti teismo sprendimu, sutiko apmokėti servituto atlygintinumą, bet šia suma sumažinti perkamos infrastruktūros kainą; 2015-05-13 bankroto administratorė, po to, kaip ieškinys dėl servituto nustatymo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi buvo paliktas nenagrinėtu nepašalinus trūkumų, nurodė AB „Klaipėdos vanduo“, jog neturi galimybių įvykdyti iškeltų reikalavimų, prašė informuoti dėl ketinimų įsigyti Ginčo turtą be nustatyto servituto ir suformuoto atskiro sklypo vandens gręžiniams, galbūt su pakoreguota turto pirkimo kainą, nurodė, jog AB „Klaipėdos vanduo“ atsisakius pirkti turtą, bus priversta jį parduoti bet kokiam pirkėjui, pasiūliusiam didžiausią kainą; 2015-05-27 ir 2015-05-29 AB „Klaipėdos vanduo“ nurodė, jog nenustačius servitutų bei nesuformavus atskiro sklypo vandens gręžiniams, neturi galimybės įsigyti Ginčo turtą.   

41. 2014-08-20 raštu bankroto administratorė kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės merą, išdėstydama susiklosčiusią situaciją ir nurodydama, kad jei Ginčo turtas nebus išpirktas savivaldybės ar jai pavaldaus vandens tiekėjo, jis gali atitekti bet kokiam savininkui, dėl ko gali kilti viešojo intereso pažeidimo grėsmė. Klaipėdos rajono savivaldybės meras 2014-10-15 raštu pasiūlė pagal AB „Klaipėdos vanduo“ reikalavimus sutvarkyti žemės sklypo dokumentus ir toliau tęsti turto pardavimo procedūras.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Ieškinys atmetamas.

42. Ieškovas A. Ž., prašydamas pripažinti negaliojančiu BUAB „Pušų alėja“ 2015-12-14 varžytynių aktą Nr. (duomenys neskelbtini), šį prašymą grindžia tuo, kad atsakovė bankroto administratorė nepranešė viešajam vandens tiekėjui AB „Klaipėdos vanduo“, kurio pasiūlymas buvo ženkliai didesnis nei įvykdyto pardavimo kaina, apie 2015-07-02 kreditorių susirinkimo nutarimą, skelbiamų varžytinių laiką bei parduodamo turto kainas, dėl ko turtą pardavus už mažesnę, nei siūloma, pinigų sumą, buvo pažeisti BUAB „Pušų alėja“ kreditorių interesai. Šiomis aplinkybėmis grįsdamas ieškinį, ieškovas reiškia du alternatyvius reikalavimus: arba pripažinti negaliojančiu 2015-12-14 varžytinių aktą Nr.(duomenys neskelbtini) ir taikyti restituciją natūra; arba priteisti iš bankroto administratorės 49 235 Eur žalą, t. y. skirtumą tarp AB „Klaipėdos vanduo“ siūlytos 72 405 Eur ir turto pardavimo už 23 170 Eur (be PVM) kainos.

43. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) pirmosios knygos II dalies IV skyriaus normose, tuo tarpu turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti skirtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 602 straipsnis, t. y. turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktą, turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turto pardavimas iš varžytinių pažeidė esmines suinteresuotų asmenų teises, tačiau turto pardavimas iš varžytinių negali būti pripažįstamas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų, kurie negalėjo turėti įtakos šių veiksmų teisėtumui. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad turto pardavimas iš varžytinių, ko pasėkoje 2015 m. gruodžio 14 d. buvo surašytas varžytynių aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pažeistų suinteresuotų asmenų, konkrečiai BUAB „Pušų alėja“ kreditorių, teises. Nagrinėjamu atveju turto pardavimo iš varžytinių specifika yra ta, jog turtas parduotas iš varžytinių bankroto administratoriui atliekant juridinio asmens bankroto procedūras.

44. Bankrutavusių įmonių turto varžytynes organizuoja ir vykdo bankrutuojančios įmonės administratorius. Turto vertinimo tvarką nustato ir pradinę turto pardavimo kainą tvirtina kreditorių susirinkimas (Ginčo turto pardavimo metu galiojančio Bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimo iš varžytynių tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3, 7 punktai). Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 21 straipsnyje apibrėžtos bankrutuojančios įmonės kreditorių teisės bankroto byloje. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir ginti savo interesus. ĮBĮ normos kreditorių susirinkimui paveda spręsti esminius su bankrutuojančios įmonės veikla susijusius klausimus, nes bankroto procese siekiama patenkinti ne pavienių, o visų kreditorių finansinius reikalavimus ir interesus. Dėl to bankroto procedūras vykdo ne pavieniai kreditoriai, o jų visuma. Tik kreditorių visuma sprendžia parduodamo turto vertinimo tvarkos nustatymo, turto pardavimo kainos tvirtinimo klausimus (ĮBĮ 23 straipsnis). Kreditorių teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus yra kreditorių autonomijos principo išraiška ir ši teisė įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime (ĮBĮ 24 straipsnis). Kreditorių susirinkimas yra savotiškas kreditorių savivaldos organas, sprendžiantis su bankroto proceso eiga susijusius klausimus. Atskirų kreditorių teisės ginamos tik netiesiogiai, ginant kreditorių visumos teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2011).

45. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Ginčo turto vertinimo tvarką ir kainą nustatė BUAB „Pušų alėja“ kreditorių susirinkimas, priimdamas dėl to nutarimus (žr. šio sprendimo 35-38 punktai). Nutarimai dėl Ginčo turto vertinimo tvarkos ir kainos priimti kreditorių balsų dauguma, nei vienas iš šių nutarimų skundžiamas nebuvo. Ginčo turtas buvo pardavinėjamas daugiau nei du metus, šešeriose varžytinėse, kurios neįvyko, nes nedalyvavo nei vienas pirkėjas, buvo vedamos intensyvios derybos su viešuoju vandens tiekėju AB „Klaipėdos vanduo“ dėl Ginčo turto pardavimo, dėl kurių teismas pasisakys vėliau, po ko, deryboms nepavykus, 2015-07-02 kreditorių susirinkime nutarta turtą pardavinėti skelbiant penkerias varžytines pagal patvirtintą tvarką, ir ketvirtose varžytinėse Ginčo turtas parduotas UAB „Baltic casings“ už 23170 Eur plius PVM pradinę kainą, kadangi daugiau pirkėjų varžytinėse nedalyvavo. 2015-12-14 surašytas varžytinių aktas Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeista 2015-07-02 susirinkimo sušaukimo ar jame priimtų nutarimų priėmimo tvarka, priimtas nutarimas dėl turto pardavimo nebuvo apskųstas, todėl yra galiojantis, taigi, kol nenustatyta priešingai, šio nutarimo pagrindu įvykusios varžytinės yra teisėtos.

46. Pažymėtina, jog ieškovas argumentus dėl turto pardavimo tvarkos nesilaikymo pagal 2001-07-03 Vyriausybės nutarimu Nr. 831 patvirtintą Aprašą, kas vertintina kaip ieškinio pagrindo keitimas, ėmė kelti tik bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu. Tačiau pagal CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatas, ieškinio dalykas ar pagrindas gali būti keičiamas tik iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ir vėlesnis ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimas galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Be to, pakeitus ieškinio pagrindą ar dalyką, turi būti priešingai šaliai suteiktas ne trumpesnis nei 14 dienų terminas pasiruošti bylos nagrinėjimui (CPK 141 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje buvo priimta 2017 m. gegužės 5 d., be to, ieškovas ir neprašė pakeisti ieškinio pagrindo – jis išvis iš esmės nepagrindė ieškinio, nurodydamas, jog kvalifikuoti ginčo teisinį santykį yra teismo pareiga. Taigi, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, siekiant nepažeisti šalių rungimosi principo, šie teismo posėdžio metu ieškovo nurodyti argumentai pareikšto ieškinio ir patikslinto ieškinio kontekste yra nevertinami.

47. Ginčo turto pardavimo metu galiojusio Aprašo II skyriuje reglamentuota skelbimo apie būsimąsias varžytines tvarka, tik 4 punkte numatyta pareiga apie varžytines pranešti įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui, kuomet iš varžytinių parduodamas įkeistas turtas. Taigi, bankroto administratorė neturėjo pareigos apie 2015-07-02 kreditorių susirinkime priimtą nutarimą dėl Ginčo turto pardavimo tvarkos ir kainų informuoti AB „Klaipėdos vanduo“, kadangi varžytinės skelbiamos viešai, ši informacija prieinama visiems ja besidomintiems tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, ir AB „Klaipėdos vanduo“, iki to vedusiai derybas su BUAB „Pušų alėja“ bankroto administratore dėl Ginčo turto įsigijimo, turėjo būti žinoma, jog deryboms nepavykus vienintelė galimybė bankrutavusios bendrovės kreditoriams buvo turto pardavimo iš viešųjų varžytinių procedūrų tęsimas.

48. Kaip nustatyta šio teismo sprendimo 41 punktu, neįvykus šešioms Ginčo turto varžytinėms, kurį laiką tarp bankroto administratorės ir viešojo vandens tiekėjo AB „Klaipėdos vanduo“ buvo vykdomos derybos dėl infrastruktūros (Ginčo turto) įsigijimo. Iš vykusio susirašinėjimo analizės spręstina, jog derybos dėl turto pardavimo neįvyko dėl AB „Klaipėdos vanduo“ kaltės. Sutikusi pirkti Ginčo turtą už 250 000 Lt ir kreditorių susirinkimui pritarus tokiai kainai, AB „Klaipėdos vanduo“ staiga pakeitė savo poziciją ir pradėjo papildomai reikalauti nustatyti servitutą žemės sklypui, per kurį ėjo infrastruktūra, bei suformuoti atskirą sklypą vandens gręžiniams. Minėtas žemės sklypas BUAB „Pušų alėja“ nepriklausė, be to, byloje pateikti duomenys, jog sklypas buvo areštuotas. Visgi bankroto administratorė inicijavo procesą teisme dėl servitutų nustatymo, tačiau šis procesas nutrūko, nes bankroto administratorė nepašalino ieškinio trūkumų. Bankroto administratorė ir toliau dėjo visas pastangas, kad Ginčo turtą parduoti AB „Klaipėdos vanduo“ – siūlė mažinti Ginčo turto kainą, tačiau trečiasis asmuo laikėsi savo pozicijos, jokių išimčių, vertinant tai, jog derybas vykdė su bankrutavusia įmone, nedarė. Pažymėtina, jog teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė patvirtino, jog AB „Klaipėdos vanduo“ pati gali inicijuoti servituto nustatymo procedūras ir tą sėkmingai daro, taigi, nagrinėjamu atveju tokia trečiojo asmens pozicija yra vertinama bankroto administratorės naudai. Taigi, bankrutavusiai įmonei iškėlus sąlygas, kurių ji negalėjo įvykdyti, 2015-07-02 kreditorių susirikime buvo priimtas teisėtas ir pagrįstas nutarimas tęsti turto pardavimo procedūras.  

49. Taipogi teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti varžytinių aktą Nr. (duomenys neskelbtini) prieštaraujančiu imperatyvioms Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotėkų tvarkymo įstatymo nuostatoms, pagal kurias Ginčo turtas galėjo būti parduotas tik viešajam vandens tiekėjui, ir tuo pagrindu sandorį pripažinti niekiniu nuo jo sudarymo momento. Kaip matyti iš Klaipėdos rajono savivaldybės mero 2014-10-23 rašto, Klaipėdos rajono (kaimas) pagal Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2011-12-22 sprendimu Nr. T11-781 patvirtinto Klaipėdos rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano sprendinius patenka į decentralizuotą viešojo vandens tiekimo aptarnavimo zoną, kas reiškia, kad centralizuotam vandens tiekimui minimos vandenvietės (Ginčo turto) įrenginiai nėra reikalingi. Iš šio rašto akivaizdu, jog tiek savivaldybė, tiek ir viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotėkų tvarkytojas AB „Klaipėdos vanduo“ nesutiko įsigyti inžinerinės infrastruktūros objektų, todėl šie objektai galėjo būti parduodami ne tik viešajam vandens tiekėjui.

50. ĮBĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad įmonės bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka privalo atlyginti nuostolius, kurie atsirado dėl jo kaltės. Bankroto administratoriaus civilinė atsakomybė priskirtina profesinės civilinės atsakomybės kategorijai, todėl, sprendžiant klausimą dėl bankroto administratoriaus veiksmų teisėtumo (neteisėtumo), būtina atsižvelgti į jo profesinei veiklai keliamus standartus. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra išaiškinęs, kad bankroto administratorius (fizinis ar juridinis asmuo) yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas. Bankroto administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Dėl to bankroto administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūra būtų maksimaliai naudinga kreditoriams ir bankrutuojančiai įmonei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2010; 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010, ir kt.).

51. Civilinė atsakomybė yra specifinė turtinė prievolė, kuri atsiranda tik esant civilinės atsakomybės sąlygoms, kurios yra keturios: žala (nuostoliai), neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos ir už žalą atsakingo asmens kaltė. Nesant bent vienos iš nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Ši taisyklė taikytina ir bankroto administratoriaus civilinei atsakomybei, Tam, kad būtų galima taikyti bankroto administratoriaus civilinę atsakomybę, ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus jo veiksmus, bet ir padarytą žalą bei neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį, taipogi už žalą atsakingų asmenų kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kaip minėta, teismas nagrinėjamu atveju nenustatė neteisėtų bankroto administratorės veiksmų. Taigi, nesant vienos iš keturių sąlygų bankroto administratorės civilinei atsakomybei kilti, nėra pagrindo spręsti dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų. 

52. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog ieškovas BUAB „Pušų alėja“ kreditoriams padarytą žalą vertina kaip skirtumą tarp AB „Klaipėdos vanduo“ siūlytos 72 405 Eur kainos ir turto pardavimo už 23 170 Eur kainos. Visgi teismas pažymi, jog tokią kainą AB „Klaipėdos vanduo“ siūlė už turtą, kuriam bus nustatytas servitutas bei suformuotas atskiras sklypas vandens gręžiniams, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kokie būtų servitutų nustatymo ir atskiro sklypo suformavimo kaštai. Taigi, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė ir antrosios sąlygos bankroto administratorės civilinei atsakomybei kilti, t. y. jog BUAB „Pušų alėja“ kreditoriai turto pardavimu iš varžytinių patyrė prašomą priteisti 49 235 Eur dydžio žalą. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

53. Ieškinį atmetus, ieškovo A. Ž. patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, tačiau jis jų priteisti ir neprašė bei duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Taipogi nepriteisiamos ir trečiojo asmens be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje IGNSB (pavadinimas neskelbtinas) patirtos 1512 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Atsakovė UAB „Baltic casings“ pateikė teismui prašymą priteisti 2885,50 Eur advokato teisinės pagalbos bei žyminių mokesčių už atskiruosius skundus išlaidų. Kiti bylos dalyviai patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

54. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

55. Atsakovei UAB „Baltic casings“ pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, bei 42 Eur žyminio mokesčio už atskiruosius skundus išlaidos, teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nėra akivaizdžiai per didelės. Todėl, ieškinį atmetus, atsakovei UAB „Baltic casings“ iš ieškovo A. Ž. priteistina rašytiniais įrodymais pagrįsta 2885,50 Eur atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma.

56. Taip pat iš ieškovo A. Ž. priteisiamos ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei, kurios sudaro 6,12 Eur.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a:

ieškovo A. Ž. ieškinį atmesti.

Iš ieškovo A. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Baltic casings“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti 2885,50 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai aštuoniasdešimt penki eurai 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Iš A. Ž. priteisti 6,12 Eur (šeši eurai 12 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, gavėjo kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teisme.

Teisėja                                                                                        Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė