Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01420-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5
2.6.8.9; 2.6.8.10; 2.6.20.1; 3.3.1.18.1
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 26 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2322-512/2023 pagal ieškovės viešosios įstaigos Socialinių mokslų kolegijos ieškinį atsakovei S. J. dėl skolos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I . Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 1 100 Eur skolą už studijas, bylinėjimosi išlaidas ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė 2019 m. liepos 29 d. su atsakove (studente) sudarė Studijų sutartį Nr. 09/19-502 (toliau – Studijų sutartis). Atsakovė pagal Studijų sutartį buvo priimta ir nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 12 d. studijavo ieškovės kolegijoje valstybės nefinansuojamose studijose, pirmoje (profesinio bakalauro) studijų pakopoje, studijų programos valstybinis kodas 6531GX019, studijų programos pavadinimas – estetinė kosmetologija. Studijų sutarties 2.6.–2.7. punktų pagrindu atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei 1 100 Eur už vieną studijų semestrą ir 2 200 Eur už vienų metų studijas kolegijoje, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė. Liko neapmokėta 1 100 Eur skola už studijas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 12 d.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. balandžio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino; priteisė iš atsakovės S. J. 1 100 Eur skolą už studijas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. gruodžio 13 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 67 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) Socialinių mokslų kolegijai.
4. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog šalys 2019 m. liepos 29 d. sudarė Studijų sutartį. Ieškovės direktoriaus 2020 m. kovo 12 d. įsakymu atsakovė buvo išbraukta iš studentų sąrašo, nes neįvykdė studijų sutartyje numatytų akademinių reikalavimų ir buvo anuliuota studijų įmoka už 2019/2020 pavasario semestro studijas. 2019 m. rugsėjo 1 d. ieškovė išrašė atsakovei 1 100 Eur PVM sąskaitą faktūrą.
5. Nagrinėjamu atveju studijų sutartyje įtvirtinta galimybė studentui bet kuriuo studijų laikotarpiu nutraukti sutartį, tačiau tokiu atveju studentas turi pateikti rašytinės formos prašymą. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė tokio prašymo nebuvo pateikusi. Todėl konstatuotina, kad iki studijų sutarties nutraukimo atsakovei buvo teikiamos paslaugos, ieškovė sudarė visas sąlygas atsakovei studijuoti pasirinktą studijų programą.
6. Pagal studijų sutartį ieškovė įsipareigojo atsakovei užtikrinti galimybę studijuoti, panaudojant savo organizacinius ir materialinius išteklius, nepriimti studijuoti kito studento į jos vietą, kuris būtų laiku sumokėjęs iš atsakovės prašomą priteisti mokestį. Todėl kitai sandorio šaliai (studentui) nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ji gali patirti neigiamas tokių veiksmų pasekmes, pavyzdžiui, jai gali tekti atlyginti kitos šalies nuostolius.
7. Atsakovei neįrodžius, kad nesinaudojo ieškovės teiktomis paslaugomis, neatleidžia jos nuo prievolės sumokėti įmoką už vieną semestrą. Sutarties nutraukimas nepašalina atsakovės pareigos sumokėti mokestį už praėjusio laikotarpio studijas, nes studijų sutartis nediferencijuoja studijų kainos priklausomai nuo to, kiek laiko buvo studijuota iki sutarties nutraukimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekvalifikavo ieškovės ieškinio kaip ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo, netaikė sutrumpintos ieškinio senaties ir apskritai nepasisakė dėl šių atsakovės argumentų.
8.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog studijų sutartis su atsakove buvo nutraukta dėl akademinių reikalavimų, bet ne dėl finansinių įsipareigojimų neįvykdymo.
8.3. Pirmosios instancijos teisme liko neįvertinti atsakovės argumentai, jog ieškovės PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta pažeidžiant PVMĮ 79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, nustatantį PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, tai yra, atsakovė už jai teiktinas studijų paslaugas privalėjo mokėti avansu.
8.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog atsakovė nevykdė savo prievolės mokėti avansą už jai pagal studijų sutartį teiktinas paslaugas, kadangi atsakovė priėmė sprendimą nesinaudoti ieškovės teikiamomis paslaugomis ir jomis nesinaudojo.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie motyvai:
9.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekvalifikavo ieškinio kaip ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo, nes tarp šalių sudarytos Studijų sutarties pagrindu ieškovė teikė atsakovei švietimo ir mokslo paslaugas pagal Studijų sutartį ir kolegijinių studijų programą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tokia sutartis kvalifikuotina kaip paslaugų sutartis. Tarp šalių niekada nebuvo kilę ginčo dėl padarytos žalos atlyginimo.
9.2. Byloje ginčas kilo dėl skolos priteisimo, todėl nagrinėjamam teisiniam santykiui turi būti taikomas bendras 10 (dešimties) metų senaties terminas, nes į sutrumpintų ieškinio senaties grupių kategorijas reikalavimas priteisti skolą nepatenka.
9.3. Apeliantės keliama abejonė dėl Studijų sutarties nutraukimo pagrindo neturi teisiškai reikšmingos įtakos bylos baigčiai, nes byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl skolos priteisimo, o Studijų sutarties nutraukimo pagrindas (dėl finansinių ar (ir) akademinių įsiskolinimų) ir niekada nebuvo atsakovės ginčijamas.
9.4. Apeliantės įsipareigojimų mokėti už suteiktas studijas Aukštojoje mokykloje ir akademinių reikalavimų neįvykdymas sudarė sąlygas ieškovei nutraukti sudarytą Studijų sutartį su atsakove keliais pagrindais, t. y. dėl finansinių ir akademinių įsipareigojimų neįvykdymo, tai nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
11. Teismas pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
12. Tarp ieškovės ir atsakovės 2019 m. liepos 29 d. sudaryta Studijų sutartis Nr. 09/19-502, kurios 2.4. punkte nurodyta, jog atsakovė priimta į Estetinės kosmetologijos pirmąją (profesinio bakalauro) studijų pakopą.
13. Ieškovė 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Dėl studijų sutarties nutraukimo Nr. SK(20)-0176 nutraukė studijų sutartį su atsakove ir išbraukė atsakovę iš studentų sąrašų nuo 2020 m. kovo 12 d., kadangi atsakovė neįvykdė Studijų sutartyje numatytų akademinių reikalavimų.
14. Studijų sutarties 2.6.; 2.7. punktuose numatyta vienų studijų metų kaina – 2 200 Eur, vieno studijų semestro kaina – 1 100 Eur.
15. Atsakovei 2019 m. rugsėjo 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra 1 100 Eur sumos už pirmąjį studijų semestrą, kurios apmokėjimo terminas 2019 m. spalio 31 d.
Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo
16. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės priteista 1 100 Eur skola už studijų semestrą.
17. Apeliaciniame skunde atsakovė nuodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekvalifikavo ieškovės ieškinio kaip ieškinio dėl žalos atlyginimo priteisimo, netaikė sutrumpintos ieškinio senaties ir apskritai nepasisakė dėl šių atsakovės argumentų.
18. Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, savo nuožiūra pasirenka ir nustato ieškinio dalyką (reikalavimą) ir nurodo ieškinio pagrindą – faktines aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai), taip apibrėždamas bylos nagrinėjimo ribas. Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas, atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes, o teisinis santykių kvalifikavimas atliekamas teismo, nepriklausomai nuo to, ar šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020, 20 punktas).
19. Vadovaujantis nurodyta teismų praktika, atsakovės pageidavimas kvalifikuoti ieškovės ieškinį kaip ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo neįpareigoja teismo, kadangi, kaip paminėta anksčiau, ginčo teisinį kvalifikavimą atlieka tik teismas. Kaip jau minėta, šalys 2019 m. liepos 29 d. sudarė Studijų sutartį, kurios 2.4. punkte nurodyta, jog atsakovė priimta į Estetinės kosmetologijos pirmąją (profesinio bakalauro) studijų pakopą. Ieškovė reikalavimą grindė tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų, įpareigojančių atsakovę įvykdyti prievolę susimokėti už studijas (20.; 28.; 33. punktai), neįvykdymu.
20. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika ir šalių sudarytą Studijų sutartį kvalifikavo kaip paslaugų sutartį (CK XXXV skyrius), nes šia sutartimi viena šalis – ieškovas (paslaugos teikėjas) – įsipareigojo sudaryti studentui sąlygas vykdyti studijų programą, atitinkančią studijuojamos krypties turinį, pobūdį ir praktinio taikymo galimybes, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti studentui sąlygas įgyti atitinkamos krypties išsilavinimą, o studentui visiškai įvykdžius studijų programą – išduoti aukštojo neuniversitetinio mokslo diplomą, t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – atsakovė (paslaugos gavėjas, klientas) – įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytas užduotis, laiku mokėti mokestį už studijas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas; šalių nesaisto darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-611/2015).
21. Tais pačiais motyvais atmestinas atsakovės argumentas dėl sutrumpintos ieškinio senaties termino taikymo, kadangi šiuo atveju, netenkinus atsakovės prašymo kvalifikuoti ieškinį kaip ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, taikomas bendras dešimties metų ieškinio senaties terminas, kuris nėra suėjęs (CK1.125 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi nepasisakė dėl atsakovės argumentų, jog Studijų sutartis su atsakove buvo nutraukta dėl akademinių reikalavimų, bet ne dėl finansinių įsipareigojimų neįvykdymo. Tai, jog atsakovė buvo pašalinta iš studentų sąrašų tik dėl akademinių reikalavimų nevykdymo, atleidžia ją nuo įmokos už studijas sumokėjimo. Nesutiktina su šiais apeliacinio skundo argumentais.
23. Kaip nustatyta iš byloje esančių įrodymų, šalių sudarytos Studijų sutarties 20 punkte, kuris patenka į Studijų sutarties dalį, reglamentuojančią Studento įsipareigojimus, numatyta, kad studentas įsipareigoja „Laiku ir tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus Kolegijai: mokėti nustatyto dydžio studijų kainą, įtvirtintą Sutarties 2.6 punkte iki jos nutraukimo arba pasibaigimo datos; mokėti kitus Kolegijos Steigėjo nustatyto dydžio mokesčius, susijusius su studijomis ar kitomis Kolegijos teikiamomis paslaugomis“.
24. Studijų sutarties 28 punkte nurodyta, kad „Studijų kaina pasirinktoje studijų programoje už vienerius mokslo metus yra nurodyta Sutarties 2.6 punkte. Studijų kaina už vieną semestrą yra lygi pusei vienerių mokslo metų kainos ir turi būti sumokama už kiekvieną semestrą ne vėliau kaip iki semestro, už kurį mokama įmoka, pradžios“.
25. Studijų sutarties 33 punktas numato, jog „Dėl Sutarties 42 punkte numatytų priežasčių pašalintam iš Kolegijos Studentui arba savo noru nutraukusiam Sutartį, arba sustabdžiusiam studijas, už einamąjį semestrą sumokėta studijų įmoka negrąžinama. Pašalintas, nutraukęs studijas savo noru arba sustabdęs studijas Studentas nedelsiant privalo įvykdyti visus finansinius įsipareigojimus Kolegijai, įskaitant einamojo semestro studijų įmoką už studijas ir kitas įmokas, jei iki pašalinimo, Sutarties nutraukimo ar studijų sustabdymo šių įmokų nebuvo sumokėjęs“.
26. Įvertinus šalių sudarytos Studijų sutarties sąlygas, darytina išvada, jog pirmiausia atsakovei pareiga susimokėti už studijas kilo Studijų sutarties 20 punkto bei 28 punkto pagrindu, kadangi atsakovė, pasirašydama Studijų sutartį, sutiko ir įsipareigojo įmoką už studijas sumokėti laiku, tai yra už kiekvieną semestrą ne vėliau kaip iki semestro, už kurį mokama įmoka, pradžios. Šiuo atveju atsakovė savo įsipareigojimus įvykdyti turėjo iki 2019 m. spalio 31 d. Taigi pareiga susimokėti už pirmąjį studijų semestrą ieškovei atsirado dar iki Studijų sutarties su atsakove nutraukimo.
27. Be to, kaip nurodyta Studijų sutarties 33 punkte, pašalintam studentui arba savo noru nutraukusiam Studijų sutartį, arba sustabdžiusiam studijas, atsiranda pareiga įvykdyti visus turimus finansinius įsipareigojimus ieškovei. Atsakovės vertinimu, tai, jog atsakovė buvo pašalinta iš studentų sąrašų tik dėl akademinių reikalavimų nevykdymo, atleidžia ją nuo įmokos už studijas sumokėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo sutikti su atsakovės argumentais dėl toliau nurodomų motyvų.
28. Studijų sutarties 42 punktas reglamentuoja studijų sutarties nutraukimo (pašalinimo) pagrindus – studentas šiurkščiai pažeidė ar sistemingai pažeidinėjo Kolegijos Statutą, Vidaus tvarkos taisykles; nevykdė studijų programoje, Kolegijos Studijų reglamente nustatytų reikalavimų; laiku negrįžo iš akademinių atostogų arba studijų pertraukos; negali tęsti studijų dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo; nevykdė finansinių įsipareigojimų Kolegijai pagal šią Sutartį; pažeidė Kolegijos Akademinės etikos kodekso normas ir elgėsi nesąžiningai studijų arba studijų rezultatų vertinimo metu (nusirašinėjo, plagijavo ir pan.).
29. Iš 2020 m. kovo 12 d. įsakymo Dėl studijų sutarties nutraukimo Nr. SK(20)-0176 matyti, jog Studijų sutartis su atsakove nutraukta ir atsakovė pašalinta iš studentų sąrašų, kadangi atsakovė neįvykdė Studijų sutartyje numatytų akademinių reikalavimų. Atsakovė teigia, jog ji paskaitų nelankė, nelaikė egzaminų ir pan., taigi, atsakovė nevykdė studijų programoje nustatytų reikalavimų (Studijų sutarties 42.2 punktas). Nors ieškovės įsakyme, kuriuo atsakovė pašalinta iš studentų sąrašų, nenurodyta, jog atsakovės pašalinimo iš studentų sąrašų pagrindas taip pat yra ir finansinių įsipareigojimų nevykdymas, tačiau akademinių reikalavimų nevykdymas patenka į Studijų sutarties 42 punkte nurodytų pagrindu nutraukti studijų sutartį apimtį, todėl atsakovė turėjo pareigą, vadovaujantis Studijų sutarties 33 punktu, sumokėti susidariusį įsiskolinimą ieškovei.
30. Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teisme liko neįvertinti atsakovės argumentai, jog ieškovės PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta pažeidžiant PVMĮ 79 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvą, nustatantį PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, tai yra, atsakovė už jai teiktinas studijų paslaugas privalėjo mokėti avansu. Papildomai atsakovė teigė, jog nevykdė savo prievolės mokėti avansą už jai pagal studijų sutartį teiktinas paslaugas, kadangi atsakovė priėmė sprendimą nesinaudoti ieškovės teikiamomis paslaugomis ir jomis nesinaudojo.
31. Atsakant į atsakovės argumentus, pirmiausia pažymėtina, jog sąskaita už studijas atsakovei išrašyta 2019 m. rugsėjo 1 d., tačiau apmokėjimo terminas numatytas iki 2019 m. spalio 31 d. Taigi, priešingai nei teigia atsakovė, ji nebuvo priversta sumokėti už ieškovės teiktinas paslaugas avansu, kadangi sąskaitą galėjo apmokėti įpusėjus pirmajam studijų semestrui. Atsakant į atsakovės argumentą, jog ji nusprendė nesinaudoti ieškovės paslaugomis ir faktiškai jomis nesinaudojo, pažymėtina, įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė ieškovės paslaugomis nesinaudojo, byloje nėra (CPK 178 straipsnis).
32. Papildomai pažymėtina, jog Studijų sutarties 39 punkte numatyta, jog Studijų sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo momento, taigi atsakovė, 2019 m. liepos 29 d. pasirašiusi Studijų sutartį ir apsisprendusi studijų nelankyti, turėjo pareigą paminėtą sutartį nutraukti.
33. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad klientas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, nepaisydamas to, kad paslaugų teikėjas jau pradėjo ją vykdyti; šiuo atveju klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento. Ši norma patvirtina kliento interesų prioriteto principą ir vertintina kaip tam tikra sutarčių laisvės principo išraiška paslaugų teikimo teisiniuose santykiuose: paslauga negali būti teikiama per prievartą, prieš asmens valią. Kita vertus, apie sutarties nutraukimą paslaugos teikėjas turi būti informuotas, priešingu atveju, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, jis turi teisę į atlyginimą.
34. Teismų praktikoje išaiškinta, jog sprendžiant klausimą dėl Studijų sutarties nutraukimo teisėtumo sutarties nuostata, jog apie Studijų sutarties nutraukimą privaloma informuoti raštu, negali būti suabsoliutinta, nes, atsižvelgiant į paslaugų teikimo sutarčių ypatumus ir kliento interesų prioriteto bei šalių bendradarbiavimo ir sąžiningo elgesio principus, turi būti įvertintos visos konkretaus atvejo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2012).
35. Studijų sutarties 41 punkte nurodyta, jog studentas bet kada gali nutraukti Studijų sutartį ir apie sutarties nutraukimą studentas privalo raštu informuoti ieškovę. Tačiau vadovaujantis nurodyta teismų praktika, atsakovė galėjo bet kokia forma informuoti ieškovę apie Studijų sutarties nutraukimą. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė raštu ar žodžiu būtų pranešusi ieškovei, jog nutraukia Studijų sutartį (CPK 178 straipsnis). Kadangi ieškovė nurodė, jog paskaitų lankomumas nėra privalomas ir nežymimas, atsakovės argumentai, jog ji nelankė paskaitų, taip pat nesudaro pagrindo išvadai, jog tokiais savo veiksmais atsakovė informavo ieškovę apie sutarties nutraukimą. Be to, kaip jau paminėta anksčiau, įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nelankė paskaitų, nėra.
36. Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog atsakovė nenutraukusi Studijų sutarties, vadovaujantis Studijų sutarties 20.; 28.; 33.; 42.; punktais, liko skolinga ieškovei už pirmąjį studijų semestrą.
37. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus bei argumentus. Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustatytas pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kasacinio teismo formuojamą teismų praktiką įrodymų vertinimo klausimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą išvadą, jog atsakovė sudarytos Studijų sutarties pagrindu yra skolinga 1 100 Eur už studijas ieškovei (CK 6.716–6.724 straipsniai, 3.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.200 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė ir aiškino materialiosios ir proceso teisės normas, teisingai kvalifikavo ginčo teisinius santykius, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 5 d. sprendimą nepakeistą.
Teisėjas Marius Dobrovolskis