Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1589-460/2013
Teisėja Lina Rakštelytė (Proceso Nr. 2-06-3-14140-2012-6)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S) 128.17; 122.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. lapkričio 13 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6059-897/2013 pagal pareiškėjo A. Z. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 hipotekos nutarties Nr. 16-1N/2006 dalies dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo iš skolininko V. P..
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėjas 2006-06-05 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su prašymu dėl priverstinio skolos išieškojimo, prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš V. P. ir areštuoti įkeistą daiktą – UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ 3 360 paprastųjų vardinių 1 000 Lt nominalios vertės akcijų, taip pat prašė įpareigoti V. P. nepriiminėti jokių sprendimų dėl UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo; priteisti iš V. P. 6 procentų dydžio metines palūkanas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartimi Nr. 16-1N/2006 prašymą dėl arešto tenkino ir areštavo įkeistą daiktą – UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ 3 360 paprastųjų vardinių 1 000 Lt nominalios vertės akcijų bei įpareigojo V. P. nepriiminėti jokių sprendimų dėl UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ nuosavybės teisėmis priklausančio nekilnojamojo turto perleidimo, įkeitimo kitiems asmenims ar kitokio nuosavybės pakeitimo ar apribojimo bei turto vertės sumažinimo, o prašymo dalis dėl 6 procentų metinių palūkanų priteisimo palikta spręsti ir jų dydžius konkretizuoti reikalavimo patenkinimo metu, pateikus prašymą (b. l. 59–60).
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2013-07-01 gautas pareiškėjo A. Z. prašymas išspręsti klausimą dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartį Nr. 16-1N/2006 priteisimo solidariai iš skolininko V. P. ir jo sutuoktinės J. P..
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-07-03 nutartimi prašymą tenkino; nutarė kreditoriui A. Z. iš skolininko ir įkeisto daikto savininko V. P. ir įkeisto daikto savininkės J. P. priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; šią nutartį laikyti sudėtine Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos E. Šatkuvienės 2006-06-07 nutarties Nr. 16-1N/2006 dalimi. Nurodė, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą. Juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-03 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – A. Z. prašymą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog prašymas dėl procesinių palūkanų pateiktas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Teigia, kad reikalavimas dėl 6 procentų dydžio procesinių metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, priteisimo (reikalavimas pareikštas ir šioje byloje) jau buvo pareikštas, šį klausimą išnagrinėjo dviejų instancijų teismai ir buvo priimtas galutinis sprendimas, kuriuo minėtas procesines palūkanas ieškovui A. Z. iš atsakovės J. P. atsisakyta priteisti (b. l. 53–55).
Pareiškėjas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutarties, kuria atsisakyta pareiškėjo A. Z. prašymą tenkinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Teismas pirmiausia pažymi, jog Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs A. Z. ieškinį dėl 1 439 876,71 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų UAB „Vakarų Baltijos korporacija“, V. P. ir J. P., 2010-11-30 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-52-524/2010 ieškinį tenkino iš dalies – ieškovui A. Z. iš atsakovų V. P. ir J. P. solidariai priteisė 1 439 876,71 Lt negrąžintos paskolos ir 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. Z. ir atsakovės J. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-30 sprendimo 2012-01-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-249/2012 nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2010-11-30 sprendimą pakeisti – panaikino sprendimo dalį, kuria priteista A. Z. iš V. P. ir J. P. solidariai 1 439 876,71 Lt negrąžintos paskolos ir 6 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje nurodyta Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių (kreditorių A. Z. ir skolininko V. P.), dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (skola pagal paskolos sutartį), todėl bylos dalį dėl ieškinio reikalavimų atsakovui V. P. nutraukė, o sprendimo dalį, kuria iš atsakovės J. P. priteista 1 350 000 Lt skolos A. Z., paliko nepakeistą ir nurodė, kad ši skola išieškotina solidariai su išieškoma skola iš V. P. pagal Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartį. Kitaip tariant, Lietuvos apeliacinis teismas, konstatavęs, kad Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, A. Z. reikalavimą dėl skolos ir palūkanų priteisimo J. P. tenkino tik dėl 1 350 000 Lt skolos apimtimi, tačiau atmetė bet kokius reikalavimus dėl palūkanų (tarp jų ir procesinių) priteisimo.
Antra, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-03 nutartyje nėra paaiškinama, kokiu teisiniu pagrindu ši nutartis vieno proceso dalyvio iniciatyva yra priimama praėjus daugiau kaip septyneriems metams nuo pirmosios nutarties priėmimo ir laikoma sudėtine ankstesnio teismo procesinio sprendimo dalimi. Kaip matyti iš bylos duomenų, jeigu klausimas dėl 6 procentų palūkanų nebuvo išspręstas, dėl šio klausimo išsprendimo pareiškėjas turėjo teisę kreiptis į bylą nagrinėjusį teismą (Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo) per 20 dienų nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutarties priėmimo (CPK 277 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 277 straipsnio 2 dalis ). Teismas atkreipia dėmesį, jog CPK straipsnio 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui. Šiuo atveju A. Z. prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo (prašymas priimti papildomą sprendimą) pateiktas po septynerių metų nuo nutarties priėmimo, t. y. praleidus nustatytą terminą, ir net nebuvo prašoma praleistą terminą atnaujinti (CPK 78 straipsnis). Aiškinant priešingai – jeigu papildomą reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo proceso dalyvis galėtų pareikšti bet kada (net ir praėjus septyneriems ar daugiau metų po galutinio procesinio sprendimo), būtų pažeisti ne tik proceso stabilumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti teise. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose nustatyta įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą bei teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą. Bet koks naujų ar papildomų reikalavimų reiškimas bei nagrinėjimas jau pasibaigusiame procese (po teismo sprendimo įsiteisėjimo) yra ypatinga procesinė priemonė, kuria daroma intervencija į jau iš dalies nusistovėjusius bei stabilizavusius ginčo šalių santykius. Ši aplinkybė lemia tai, kad tokia procesinė galimybė ribojama įstatyme įtvirtinant atitinkamų prašymų padavimo terminus ir aiškius pagrindus. Sisteminė CPK analizė leidžia teigti, kad A. Z. 2013-07-01 prašymas teismui pateiktas praleidus visus įmanomus įstatyme nustatytus procesinius terminus (CPK 87 straipsnio 4 dalis. CPK straipsnio 277 straipsnio 2 dalis, CPK 368 straipsnio 2 dalis, 761 straipsnio 2 dalis ir kt.).
Trečia, vykdomoji byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartį yra užbaigta ir vykdomasis raštas grąžintas jame nurodant, kad 2006-07-17 Turto perdavimo kreditoriui (pareiškėjui) aktu Nr. 0004/06/877 Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartyje nurodytas turtas perduotas pareiškėjui, t. y. vykdomasis dokumentas yra visiškai įvykdytas (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tai reiškia, kad užbaigus vykdomąją bylą, šiuo atveju pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartį, joje jokie veiksmai negali būti atliekami.
Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, mano, kad vykdomoji byla pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartį yra užbaigta, yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, be to, pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą terminą.
Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias hipotekos institutą ir vykdymo veiksmus, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai sudaro pagrindą ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – A. Z. prašymas dėl 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartį Nr. 16-1N/2006 atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, CPK 339 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,
n u t a r i a :
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – A. Z. prašymą dėl 6 procentų metinių palūkanų pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-06-07 nutartį Nr. 16-1N/2006 atmesti.
Teisėja Aušra Maškevičienė