Civilinė byla Nr. e2A-651-553/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01545-2019-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.11.4.1

               (S)         

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,  

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ir atsakovės viešosios įstaigos Šiaurės miestelio technologijų parkas apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaurės miestelio technologijų parkas dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Neostata“, išvada teikianti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo.

2.       Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti mažos vertės viešojo pirkimo „Kitos paskirties inžinerinių statinių ir susisiekimo komunikacijų Vismaliukų g. 34, Vilniuje, techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“ (toliau – Pirkimas) sąlygų T1 kriterijaus vertinimo tvarką neteisėta; pripažinti Pirkimo sąlygų T2 kriterijaus lyginamąjį svorį neteisėtu; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Nurodė, kad Pirkimo sąlygų 51 punkto ekonominio naudingumo kriterijaus T1 vertinimo tvarka yra subjektyvi ir pažeidžia skaidrumo ir tiekėjų lygiateisiškumo principus. Pirkimo sąlygose nepaaiškinta, kokie sprendiniai bus laikomi mažai susijusiais; kokie neatitikimai bus laikomi neesminiais; kada bus laikoma, kad sunku suprasti, kas siūloma; kada informacija bus laikoma pateikta abstrakčiai; kada duomenys bus laikomi neinformatyviais ir klaidingais; kokia rizika laikoma didele ir t. t. Taip pat ekonominio naudingumo kriterijaus T2 lyginamasis svoris yra neproporcingas trumpesnio paslaugų suteikimo termino ekonominei naudai, nes greitesnis paslaugų suteikimas ekonominės naudos nesukuria. Atsakovė nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų atsakovės didesnę ekonominę naudą dėl greitesnio paslaugų suteikimo. Ieškovės teigimu, ekonominė nauda turi būti aiškiai išreikšta ir pamatuota, o suteikiami balai – proporcingi. Atsakovė, nepateikdama paslaugų suteikimo termino ekonominės naudos paskaičiavimų, nesilaikė Viešųjų pirkimų tarnybos parengtų Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo gairių (toliau – Gairės). Atsakovė, nustatydama neaiškią kriterijaus T1 vertinimo tvarką bei nustatydama kriterijaus T2 lyginamąjį svorį, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus.

4.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nes yra nesuinteresuota Pirkimo sutarties sudarymu. Byla nutrauktina, nes ieškovė nesilaikė privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Ieškovės 2019 m. spalio 20 d. pretenzijos bei ieškinio pagrindas ir dalykas skiriasi iš esmės. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kuriais pretenzija nebuvo grindžiama. Ieškovė reiškia ieškinį, neturėdama teisinio suinteresuotumo ieškinio reikalavimų patenkinimu ir įvykdymu. Ieškovė nepateikė pasiūlymo Pirkimui, nėra aišku, kokią ekonominę veiklą ji vykdo, ieškovė neturi internetinio tinklapio, o SODRA duomenimis, 2019 m. spalio 23 d. pas ieškovę nebuvo nei vieno apdrausto darbuotojo. Taip pat nenustatyta, kad ieškovė ar jos vadovas turėtų teisę verstis inžinerinių tinklų projektavimo veikla. Todėl kyla pagrįstų abejonių, kaip ieškovė gali atitikti Pirkimo sąlygų 2 lentelėje nurodytus kvalifikacinius reikalavimus. Ieškovės ginčijamos Pirkimo sąlygos nepažeidžia imperatyviųjų VPĮ normų ar principų bei atitinka teismų suformuotą praktiką. Ieškovė nesiekė išsiaiškinti ginčijamų Pirkimų sąlygų, nesikreipė dėl jų paaiškinimo. Ieškovė nepagrindė, kad Pirkimo sąlygų 51 punkte antrojo kriterijaus T1 vertinimo tvarka yra subjektyvi. Vien tai, kad pasiūlymų vertinimo tvarkoje nepaaiškintas kiekvienas pagal ieškovės subjektyvų vertinimą nurodytas žodis, nepakanka konstatuoti vertinimo tvarkos neteisėtumo. Ieškovė nenurodė, kokia būtent jos subjektinė teisė ar teisėti interesai buvo pažeisti, kaip kriterijaus T1 tvarka apribojo jos teisę dalyvauti Pirkime. Pirkimo sąlygų 51 punkte nurodyta aiški balų skyrimo tvarka ir kriterijai, kurių pagrindu bus vertinami tiekėjų pasiūlymai. Paslaugų teikimo terminas (T2 kriterijus) yra teisėtas ekonominio naudingumo kriterijus, kai daugiau balų gauna tiekėjas, kuris gali įvykdyti sutartį greičiau. Pirkimo sąlygose nurodyto vertinimo kriterijaus (T2) gaunama ekonominė nauda yra aiški ir pamatuota, o suteikti balai proporcingi.

5.       Trečiasis asmuo UAB „Neostata“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad trečiajam asmeniui jokių neaiškumų ar klausimų dėl Pirkimo sąlygų, pasiūlymo pateikimo ar vertinimo tvarkos nekilo. Pirkimo sąlygos atitiko tiek atsakovės siekiamo įsigyti objekto specifiką, tiek tokio pobūdžio objekto (projektavimo) reglamentavimą, tiek ir įprastai tokiam objektui ir jo įsigijimui viešuosiuose pirkimuose keliamus reikalavimus. Trečiojo asmens pasiūlymą pripažinus laimėjusiu,  2019 m. lapkričio 11 d. sudaryta viešojo pirkimo sutartis, kuri sėkmingai yra vykdoma. Ieškovė nėra suinteresuota Pirkimo sutarties sudarymu, nes pasiūlymo dėl dalyvavimo Pirkime nepateikė; Pirkimo objekto veikla neužsiima; kvalifikacijos ar teisės vykdyti tokio pobūdžio veiklą ar specialistų, galinčių vykdyti projektavimo darbus, neturi; apdraustų darbuotojų ir (ar) vadovo, kurie būtų kompetentingi ir (ar) turėtų teisę vykdyti tokio pobūdžio (projektavimo) veiklą, neturi; ieškovė nuolat ir sistemingai skundžia perkančiųjų organizacijų viešai paskelbtas viešųjų pirkimų sąlygas teismuose. Be to, ieškovės pretenzijoje ir ieškinyje nurodytos aplinkybės nesutampa, todėl yra pagrindas bylą nutraukti.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Pirkimo sąlygų T1 kriterijaus vertinimo tvarką neteisėta, skyrė atsakovei alternatyvią sankciją – 936,54 Eur baudą, priteisė iš ieškovės atsakovei 182 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas sprendė, kad ieškovė laikėsi privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nors pretenzijoje ieškovė ir nekonkretizavo, kas konkrečiai Pirkimo sąlygų 51 punkte yra neaišku, tačiau iš pretenzijos turinio galima suprasti, kad kriterijaus T1 vertinimo tvarka yra subjektyvi, nėra aišku, už ką ir kiek balų skiriama. Pretenzijoje dėl ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus T2 nurodyta, kad jo svoris yra neproporcingas trumpesnio paslaugų suteikimo termino ekonominei naudai. Tokiu būdu nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

8.       Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad Pirkimo sąlygų 51 punkte nurodyta ekonominio naudingumo kriterijaus T1 vertinimo tvarka yra subjektyvi, neaiški, dviprasmiška. Teismas nurodė, kad sąvokos „mažai susiję“, „turi neesminių neatitikimų“, „duomenys neinformatyvūs“, „trūksta detalumo“, „trūksta išsamumo, pagrįstumo“, „ne pilnai suprato“, „informacija pateikiama abstrakčiai“, „duomenys neinformatyvūs“, „paslaugos kokybiškam ir savalaikiam suteikimui iškyla didelė rizika“ vertintinos nevienareikšmiškai, yra subjektyvios, jas galima interpretuoti dviprasmiškai. Pirkimo sąlygose nepaaiškinta, kokie sprendiniai bus laikomi mažai susijusiais, kokie neatitikimai bus laikomi neesminiais, kada ir kaip paslaugos kokybiškam suteikimui iškyla didelė rizika ar šiaip rizika, kada tiekėjas laikytinas ne visiškai supratusiu pirkimo objektą. Teismo vertinimu, pasiūlymams parengti pagal šį kriterijų, tiekėjams nesudarytos sąlygos tarpusavyje efektyviai konkuruoti. Šiuos argumentus patvirtina ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados. Teismas sprendė, kad dėl ekonominio naudingumo kriterijaus T1 parametro formuluočių galimo dviprasmiškumo, neaiškumo, skiriamų balų skirtumų, vertinamųjų sąvokų panašumo, suteikiamos erdvės perkančiajai organizacijai subjektyviai vertinti ir interpretuoti tiekėjų pasiūlymus, buvo sudarytos prielaidos subjektyviam, neskaidriam pasiūlymų vertinimui bei viešųjų pirkimų principų pažeidimui. Tokia situacija neužtikrino ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo, todėl Pirkimo sąlygų T1 kriterijaus vertinimo tvarką teismas pripažino neteisėta.

9.       Teismas vertino nepagrįstais ieškovės teiginius dėl kriterijaus T2 lyginamojo svorio neteisėtumo. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje nurodė, kad pastabų dėl šio kriterijaus neturi, tačiau atsakovė turėtų paaiškinti, kokią ekonominę naudą duoda perkančiajai organizacijai paslaugų suteikimo terminas. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad perkamų paslaugų suteikimas per kuo trumpesnį Pirkimo sąlygose nurodytą terminą gali turėti perkančiajai organizacijai ekonominę naudą, nes tokiu būdu atsakovė įsisavintų visas biudžeto skiriamas lėšas. Jeigu Pirkimo sutartis būtų įvykdyta per maksimalų 90 kalendorinių dienų terminą, Perkančioji organizacija įsisavintų didžiąją dalį projekto lėšų, o dalį lėšų turėtų padengti pati arba kreiptis dėl naujo finansavimo. Tokiu būdu greitesnis Pirkimo darbų įvykdymo terminas turi esminės ekonominės naudos ir reikšmės perkančiajai organizacijai. Teismas sprendė, kad 20 proc. lyginamasis svoris paslaugų suteikimo terminui laikytinas proporcingu ir ekonomiškai pagrįstu.

10.       Teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo. Nors ieškovė Pirkime pasiūlymo nepateikė, tačiau ši aplinkybė pagal ESTT praktiką, savaime nepaneigia suinteresuotumo neturėjimo. Ieškovė nurodė, kad Pirkime ketino dalyvauti, pasitelkdama kitų ūkio subjektų grupę. Nei Lietuvos nacionalinėje teisėje, nei kasacinio teismo praktikoje nenustatyta, kiek darbuotojų turi dirbti tiekėjo įmonėje, kad šis galėtų dalyvauti viešame pirkime, taip pat nereikalaujama, jog tiekėjas, ginčijantis pirkimo sąlygas, privalėtų pagrįsti savo galimybę pateikti perkančiajai organizacijai priimtiną pasiūlymą ir (ar) pateiktų itin konkrečius įrodymus dėl turėto ketinimo pateikti pasiūlymą pirkime. Ieškovės suinteresuotumą Pirkime patvirtina jos veiklos pobūdis, nurodytas internetiniame tinklapyje – smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skatinimas dalyvauti viešuosiuose pirkimuose; jungtinės veiklos sutarties pagrindu dalyvavimas viešųjų pirkimų procedūrose kartu su klientais, taip prisiimant ir visą sutarties neįvykdymo riziką; viso dalyvavimo viešajame pirkime proceso valdymas ir kt. Tokia veikla pagal Lietuvos nacionalinę teisę nėra draudžiama. Tai, kad ieškovė dalyvauja įvairiuose viešuosiuose pirkimuose, teismo vertinimu, negali būti laikoma aplinkybe, patvirtinančia ieškovės piktnaudžiavimą teise.

11.       Teismas nustatė, kad Pirkimas yra pasibaigęs, nes 2019 m. lapkričio 11 d. atsakovė sudarė viešojo pirkimo sutartį su Pirkimo laimėtoja UAB „Neostata“. Teismas, įvertinęs perkančiosios organizacijos padarytą pažeidimą, jo svarbą, sprendė, kad egzistuoja viešasis interesas, dėl kurio atsakovei gali būti skiriama alternatyvi sankcija – bauda (VPĮ 106 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Atsižvelgdamas į viešojo pirkimo sutarties pobūdį ir vertę (46 8247 Eur), teismas skyrė atsakovei 936,54 Eur dydžio baudą, kurią priteisė valstybės naudai. 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

12.       Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį ir ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijaus T2 lyginamąjį svorį pripažinti neproporcingu ir neteisėtu, priteisti ieškovei pirmosios instancijos teisme patirtas 2 766 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Atsakovės

12.2.                      Nepateikti įrodymai, kurie pagrįstų atsakovės teiginius, kad rizika netekti finansavimo iš Vilniaus miesto savivaldybės buvo reali. Gairių 8 lape nurodyta, kad ekonominė nauda turi būti aiškiai išreikšta ir pamatuota, suteikti balai proporcingi. Net ir vykdant svarbius viešuosius pirkimus privaloma laikytis VPĮ ir teismų praktikos. Atsakovė nesilaikė Gairių nuostatų, nepagrindė sprendimo jų nesilaikyti, taip pat nepateikė ekonominės naudos skaičiavimų.

12.3.                      Teismas netinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pagal teismų praktiką ieškovei turėjo būti atlygintos visos bylinėjimosi išlaidos, nes viešojo pirkimo sutartis tarp atsakovės ir trečiojo asmens buvo pripažinta neteisėta, t. y. iš esmės patenkintas ieškovės reikalavimas.

13.       Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimo dalį, kuria Pirkimų sąlygų T1 kriterijaus vertinimo tvarka pripažinta neteisėta ir atsakovei skirta alternatyvi sankcija – 936,54 Eur bauda, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; skirti ieškovei 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1.                      Ieškovė neturi teisės ginčyti Pirkimo sąlygų, nes neturi teisinio suinteresuotumo. Ieškovė nepateikė pasiūlymo ir neįrodė, kad turėjo galimybę dalyvauti Pirkime, pasitelkiant jungtinės veiklos partnerius arba subtiekėjus. Ieškovė nei potencialiai, nei realiai negalėjo patenkinti atsakovės poreikio dėl Pirkimo objekto. Ieškovė neįrodė suinteresuotumo dėl Pirkimo sutarties sudarymo, nes ji neturi nei vieno registruoto darbuotojo, Pirkimo objekto (projektavimo) veikla pati neužsiima, duomenų apie ieškovei prieinamus resursus ir išteklius (jungtinės veiklos partnerius ar subtiekėjus) nepateikė. Pati ieškovė dublike pripažino, kad neturėjo tinkamų išteklių Pirkimo sutarties įvykdymui ir per pasiūlymo pateikimo terminą jų rasti negalėjo. Todėl Pirkimo sutarties sudarymas su ieškove buvo labai mažai tikėtinas.   

13.2.                      Ieškovė konkrečiai nenurodė, kaip buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės. Ieškovė nepateikė argumentų, kad pagal paskelbtas Pirkimo sąlygas turi blogesnes sąlygas dalyvauti Pirkime, lyginant su kitais tiekėjais, taip pat kad dėl Pirkimo sąlygų ji negalėjo pateikti pasiūlymo. Ieškovė neįrodinėjo, kaip ginčijamos Pirkimo sąlygos trukdo jai dalyvauti Pirkime ar trukdo pateikti pasiūlymą. Ieškovė nesiekia ginti savo galimai pažeistų interesų, o siekia ginti visų tiekėjų teises, nors ginti viešąjį interesą ji neturi teisės. Ieškovė nuolat ir sistemingai skundžia perkančiųjų organizacijų viešai paskelbtas viešųjų pirkimų sąlygas teismuose, tačiau pati pirkimuose nedalyvauja.

13.3.                      Teismas nevertino ieškovės vykdomos veiklos realumo ir jos galimybės apskritai (vienai ar kartu su kitais ūkio subjektais) patenkinti atsakovės poreikį ir galimybę realiai varžytis dėl Pirkimo objekto. Vienintelis ieškovės pateiktas įrodymas apie neva vykdomą veiklą, yra internetinis tinklalapis https://www.pirkimuabc.lt/, kuris sukurtas tik 2019 m. lapkričio 24 d., iš jo nėra galimybės nustatyti, kad ieškovė realiai vykdo veiklą. Abejones dėl veiklos / tinklapio fiktyvumo sustiprina tai, kad susisiekti su nurodytais kontaktais pirkimai@abc.lt nėra galimybės (laiškai grįžta nepristatyti), o kiti veikiantys kontaktiniai duomenys (telefonas, el. paštas) nenurodyti.

13.4.                      Pirkimas pasibaigęs, Pirkimo sutartis sėkmingai vykdoma ir naujas analogiškas pirkimas nebus skelbiamas. Pasibaigusio Pirkimo sąlygų teisėtumo tolesnis vertinimas neturi teisinės reikšmės, nes ieškovė nebeturi galimybės pretenduoti sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovė nagrinėjamu atveju neturėjo teisinio suinteresuotumo ginčyti pasibaigusio Pirkimo sąlygas, todėl teismas privalėjo bylą nutraukti.

13.5.                      Ieškovas nesilaikė privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes ieškinio turinys neatitinka ieškovės 2019 m. spalio 20 d. pretenzijos turinio. Pretenzijoje argumentai pateikti itin lakoniškai, abstrakčiai ir deklaratyviai. Tuo tarpu ieškinį ieškovė grindė aplinkybėmis ir argumentais, kuriais negrindė pretenzijos. Pretenzijos ir ieškinio dalykas iš esmės skiriasi.

13.6.                      Nepagrįsta teismo išvada dėl Pirkimo sąlygų T1 kriterijaus vertinimo tvarkos galimo neteisėtumo. Nepagrįsta ir nemotyvuota teismo išvada, kad Pirkimo dokumentai galimai neužtikrino ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo išrinkimo bei pasiūlymams parengti pagal T1 kriterijų tiekėjams nesudarytos sąlygos tarpusavyje efektyviai konkuruoti. Pirkimo sąlygose yra tiksliai nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, o naudojamos sąvokos yra aiškios, vartojami žodžiai aiškinami pagal jų bendrinę reikšmę. Pirkimo sąlygose yra detaliai nurodyta, už ką skiriami balai, jų ribos. Nei vienam potencialiam tiekėjui dėl Pirkimo sąlygų nekilo klausimų ir neaiškumų.

13.7.                      Teismas besąlygiškai rėmėsi vien tik Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, kuri neturi didesnės įrodomosios galios, joje nėra konkrečiai konstatuojamas joks Pirkimo sąlygų neteisėtumas ir (ar) viešųjų pirkimų principų pažeidimas. Ši išvada grindžiama prielaidomis ir galimomis grėsmėmis, yra nepakankamai motyvuota bei pateikta, neįvertinus atsakovės pozicijos.

13.8.                      Teismas neteisingai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymą, nenustatė ieškovės pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi. Ieškovės argumentai dėl neaiškios kriterijaus T1 formuluotės yra deklaratyvūs, nes nepateikė objektyvių duomenų dėl šios sąlygos neaiškumo, nenurodė, kokia būtent ieškovės subjektinė teisė ar teisėti interesai buvo pažeisti, kaip Pirkimo sąlygose nustatyta ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T1 tvarka apribojo jos teisę dalyvauti Pirkime ir siekti jį laimėti. 

13.9.                      Pirkimo sąlygose pasirinktas vertinimo kriterijus T1 neprieštarauja VPĮ nuostatoms bei nepažeidžia teisėtų tiekėjų interesų. Pirkimo sąlygų 51 punktas nesuteikė perkančiajai organizacijai neribotos pasirinkimo laisvės ir užtikrino veiksminga tiekėjų konkurenciją.

14.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priimti naujus įrodymus: CVP IS pranešimą apie pateiktą pasiūlymą, ieškovės pretenziją VĮ Registrų centrui, susirašinėjimą su Hostinger klientų aptarnavimo specialistu, trečiojo asmens interneto svetainės titulinį lapą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Nepagrįsti atsakovės teiginiai apie ieškovės teisinio suinteresuotumo nebuvimą, nes neteisėtos Pirkimo sąlygos pažeidžia ieškovės interesus. Ieškovei pateikus pasiūlymą ir nesutikus su skirtu ekonominio naudingumo balu, ji negalėtų remtis naudingumo balų skyrimo tvarkos neaiškumu, nes būtų nesilaikyta ikiteisminio nagrinėjimo tvarkos.

14.2.                      Ieškovė neprivalėjo pateikti jungtinės veiklos sutarčių ar kitų dokumentų, įrodančių trečiųjų asmenų pasitelkimą dalyvauti Pirkimo procedūrose. Dėl subjektyvios pasiūlymų ekonominio naudingumo vertinimo tvarkos ieškovei tapo neproporcingai sudėtinga rasti potencialius partnerius ir / ar subtiekėjus ir su jais formalizuoti derybų rezultatą dėl dalyvavimo atsakovės paskelbtame Pirkime.

14.3.                      Ieškovė vykdo realią veiklą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose. Tai patvirtina Šiaulių apygardos teisme nagrinėta civilinė byla Nr. e2-705-569/2019 bei pateikta pretenzija VĮ Registrų centro vykdomame pirkime, kurios pagrindu pirkimas buvo nutrauktas, o ieškovė ketina dalyvauti naujai paskelbtame viešajame pirkime. Interneto svetainė (ne)turėjimas neturi ryšio su juridinio asmens vykdoma veikla, be to, trečiojo asmens interneto svetainė apskritai neveikia. Ieškovė nurodė, kad kuriant interneto svetainę buvo netinkamai sukurta elektroninio pašto dėžutė, todėl pastebėjus šią problemą 2019 m. gruodžio 16 d., buvo sukurta nauja info@pirkumuabs.lt.

14.4.                      Nėra pagrindo bylos nutraukimui, nes sprendimo priėmimo metu nebuvo duomenų, kad trečiasis asmuo sudarytą pirkimo sutartį įvykdė tinkamai ir laiku, o atsakovė suteiktas paslaugas priėmė.

14.5.                      Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovė pasinaudojo išankstine privaloma ginčų sprendimo ikiteismine tvarka.

14.6.                      Ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarka pagrįstai pripažintina neteisėta. Atsakovė subjektyvias ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo tvarkos sąvokas grindžia žodynuose nurodytais sąvokų apibrėžimais, tačiau jie taip pat yra subjektyvūs. Pirkimo sąlygose tam tikri žodžiai gali būti naudojami ir pagal savo bendrinę reikšmę, ir pagal specialiąją reikšmę, todėl nesant išsamių paaiškinimų nėra galimybės nustatyti Pirkimo sąlygose įtvirtintų sąvokų reikšmės.

15.       Atsakovė atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.                      Teismas pagrįstai nustatė, kad 20 proc. lyginamasis svoris paslaugų suteikimo terminui laikytinas proporcingu ir ekonomiškai pagristu. Ieškovė neįrodė VPĮ pažeidimo dėl kriterijaus T2 lyginamojo svorio. Pirkimo sąlygos yra teisėtos, atitinka tiek VPĮ, tiek teismų praktikos reikalavimus. Atliekant mažos vertės Pirkimą (skelbiamą apklausą) teisės aktai nenumato pareigos perkančiajai organizacijai pateikti paslaugų suteikimo termino ekonominės naudos paskaičiavimų.

15.2.                      Ieškovė neįrodė, kad nagrinėjamu atveju ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus T2 lyginamasis svoris perkančiosios organizacijos nustatytas netinkamai ir kad tokiu būdu buvo pažeistos ieškovės ar kitų tiekėjų teisės ar teisėti interesai. Pirkimo sąlygose nurodyto vertinimo kriterijaus (T2) gaunama ekonominė nauda yra aiški ir pamatuota, o suteiktas 20 proc. lyginamasis svoris yra proporcingas ir ekonomiškai pagrįstas.

15.3.                      Ieškovė neįrodė, kad Pirkimo sąlygose nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijus T2 neatitinka Gairių nuostatų. Ieškovė taip pat nepateikė jokių argumentų, kad Pirkimo atveju perkančioji organizacija būtų pažeidusi Gaires ar būtų iš esmės nukrypusi nuo jose nurodytų rekomenduojamų lyginamųjų svorių. Viešųjų pirkimų tarnyba yra nurodžiusi, kad Gairės yra tik rekomendacinio pobūdžio dokumentas, skirtas būti naudingu ir praktišku įrankiu, pasirenkant tinkamiausią pasiūlymų vertinimo kriterijų.

15.4.                      Ieškovė nenurodė, kokia būtent jos subjektinė teisė ar teisėti interesai buvo pažeisti, nustatant ekonominio naudingumo kriterijaus (T2) lyginamąjį svorį. Ieškovė nenurodė, kaip kriterijaus (T2) lyginamasis svoris, kuris yra vienodai taikomas visiems Pirkime dalyvavusiems tiekėjams, apribojo jos teisę dalyvauti ginčo Pirkime ir siekti jį laimėti. Ieškovė nepateikė pasiūlymo Pirkimui, todėl ji nėra suinteresuota Pirkimo sutarties sudarymu bei neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas.

15.5.                      Nepagrįsti ieškovės argumentai dėl netinkamai paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė nekėlė reikalavimo nutraukti Pirkimą ar pripažinti sudarytą sutartį neteisėta, todėl ieškovės pagrindinis reikalavimas nebuvo iš esmės patenkintas. Tokiu būdu nėra pagrindo priteisti ieškovei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.       Trečiasis asmuo atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Teismas netinkamai vertino ieškovės teisinio suinteresuotumo klausimą. Ieškovė nėra suinteresuota dalyvavimu Pirkime ar viešojo pirkimo sutarties sudarymu. Ieškovė suinteresuota nesąžiningu teisminio proceso inicijavimu ir bylinėjimosi išlaidų prisiteisimu.

16.2.                      Ieškovė pasiūlymo Pirkimui nepateikė, Pirkimo objekto veikla neužsiima. Kvalifikacijos ar teisės vykdyti tokio pobūdžio veiklą ar specialistų, galinčių vykdyti projektavimo darbus, neturi. Apdraustų darbuotojų ir (ar) vadovo, kurie būtų kompetentingi ir (ar) turėtų teisę vykdyti tokio pobūdžio (projektavimo) veiklą, neturi. Jungtinės veiklos partnerių, subrangovų ar bet kokio kitokio teisinio santykio partnerių, kurie galėtų užtikrinti realų ieškovės dalyvavimą Pirkime ir viešojo pirkimo sutarties įvykdymą, neturi. Nėra informacijos ar įrodymų apie realiai ieškovės vykdomą veiklą, realų dalyvavimą ar bent ketinimą dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Ieškovė tik inscenizuoja vykdomą veiklą, nuolat skundžia perkančiųjų organizacijų paskelbtas viešųjų pirkimų sąlygas teismuose.

16.3.                      Pati ieškovė patvirtino, kad dėl visiškai kitų ir su įrodinėjamais pažeidimais nesusijusių priežasčių ji neketino ir net neturėjo galimybės pateikti pasiūlymo Pirkime.

16.4.                      Ieškovė tinkamai nepasinaudojo išankstine privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nes nesutampa pareikštos pretenzijos ir ieškinio pagrindas.

16.5.                      Nepagrįstos teismo išvados, kad Pirkimo sąlygų 51 punkte nurodyta ekonominio naudingumo kriterijaus T1 vertinimo tvarka yra subjektyvi, neaiški ar dviprasmiška. Teismas nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos išvada, iš esmės tik ją atkartodamas ir neanalizuodamas išvadoje nurodytų argumentų pagrįstumo ar teisingumo.

16.6.                      Perkančioji organizacija neprivalo iki smulkmenų detalizuoti kiekvienos viešojo pirkimo dokumentuose vartojamos sąvokos, o paskelbtos Pirkimo sąlygos kiekvienam savo srities specialistui (projektuotojui) buvo aiškios, tikslios ir suprantamos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.        Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

18.       Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantės, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas paduotų apeliacinių skundų ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19.       Byloje nustatyta, kad atsakovė 2019 m. spalio 16 d. CVP IS sistemos priemonėmis paskelbė mažos vertės viešąjį pirkimą „Kitos paskirties inžinerinių statinių ir susisiekimo komunikacijų Vismaliukų g. 34, Vilniuje, techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“. Ieškovė 2019 m. spalio 20 d. pateikė atsakovei pretenziją dėl Pirkimo sąlygų 51 punkte numatytų ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimo tvarkos, kurios atsakovė netenkino. Ieškovė padavė ieškinį dėl Pirkimų sąlygų T1 ir T2 kriterijų vertinimo tvarkos neteisėtumo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – pripažino Pirkimo sąlygų T1 kriterijaus vertinimo tvarką neteisėta bei skyrė atsakovei alternatyvią sankciją – 936,54 Eur baudą. Ieškovė ir atsakovė, nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinius skundus.

20.       Ieškovė, pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad: (1) Pirkimų sąlygų T2 kriterijaus lyginamasis svoris yra neteisėtas, pažeidžiantis lygiateisiškumo, proporcingumo, skaidrumo principus, nesilaikyta Gairių nuostatų; (2) netinkamai paskirstytos bylinėjimosi išlaidas.

21.       Atsakovė, pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, kad: (1) ieškovė neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti pasibaigusio Pirkimo sąlygas; (2) ieškovė nesilaikė privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; (3) Pirkimo sąlygų T1 kriterijaus vertinimo tvarkoje yra tiksliai nustatyti ekonominio naudingumo vertinimo kriterijai, naudojamos sąvokos yra aiškios, šis kriterijus neprieštarauja VPĮ nuostatoms; (4) teismas neteisingai taikė įrodinėjimo naštos paskirstymą ir nepagrįstai rėmėsi tik Viešųjų pirkimų tarnybos išvada.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

22.       Ieškovė su atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą pateikė: CVP IS pranešimą apie pateiktą pasiūlymą; ieškovės pretenziją VĮ Registrų centrui; VĮ Registrų centro atsakymą į ieškovės pretenziją; susirašinėjimą su Hostinger klientų aptarnavimo specialistu; trečiojo asmens interneto svetainės titulinį lapą. Ieškovė 2020 m. sausio 28 d. pateikė prašymą priimti papildomus įrodymus, patvirtinančius, kad ieškovė vykdo veiklą, kurią skelbia savo interneto svetainėje – CVP IS sistemos pranešimą; pasiūlymo formą; 2020 m. sausio 15 d. jungtinės veiklos sutartį.

23.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė ieškovės internetinio tinklapio kopiją ir grįžusį elektroninį laišką. Taip pat su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė perkančiųjų organizacijų paaiškinimus dėl ieškovės teismuose skundžiamų viešai paskelbtų viešųjų pirkimų sąlygų.

24.       Atsakovė 2020 m. sausio 22 d. ir 2020 m. vasario 4 d. pateikė raštu išdėstytą nuomonę dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų. Nors atsakovė šiuos procesinius dokumentus ir įvardino kaip rašytinius paaiškinimus, tačiau jie laikyti kaip atsiliepimai į ieškovės prašymus dėl papildomų įrodymų priėmimo, juo labiau kad sprendžiant naujus įrodymų priėmimo klausimą, yra būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl jų. Atsakovė atsiliepimuose į ieškovės prašymus dėl papildomų įrodymų priėmimo prašo ieškovės teikiamus įrodymus atsisakyti priimti.

25.       Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra išimtinė priemonė, o jos taikymo sąlygos apibrėžtos CPK 314 straipsnyje. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei jie galėjo būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Pagal bendrąją taisyklę įrodymai turi būti pateikiami pirmosios instancijos teisme (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Be to, CPK 180 straipsnis numato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes, t. y. vadovaudamasis įrodymų sąsajumo taisykle.

26.       Nagrinėjamu atveju šalys teikia įrodymus tiek sudarytus iki skundžiamo sprendimo priėmimo, tiek ir po jo priėmimo. Vienu atveju, šalys iš esmės nenurodė motyvų, kodėl apeliacinės instancijos teismui teikiami įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Kitu atveju, šalių teikiami įrodymai iš esmės nesusiję su kilusio ginčo nagrinėjimu, nes jie nei patvirtina, nei paneigia aplinkybes, susijusias su ieškovės kvestionuojamų Pirkimų sąlygų teisėtumu, taip pat neįrodo ieškovės subjektinių teisių atsakovės vykdytame Pirkime pažeidimo (CPK 180 straipsnis). Tokiu būdu tiek ieškovės, tiek ir atsakovės teikiamus naujus įrodymus, nurodytus šio sprendimo 22-23 punktuose, teisėjų kolegija atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas

27.       Tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo savo procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ieškovė pareiškė ieškinį, neturėdama teisinio suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas, nes neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas su šiais argumentais nesutiko. Taigi, pirmiausia byloje spręstinas ieškovės teisinio suinteresuotumo kvestionuoti Pirkimo sąlygas klausimas.

28.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, kad būtų apginta jo subjektinė teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus siejama su intereso sudaryti viešojo pirkimo sutartį gynimu, kai dėl perkančiosios organizacijos veiksmų atitinkamas tiekėjas neteisėtai ribojamas ar jam neleidžiama sudaryti sutarties, arba turtinės padėties atkūrimu, ypač kai šio intereso jau nebeįmanoma įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163-415/2015, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019).

29.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21  d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019).

30.       Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodo, kad neteisėtos ginčijamos Pirkimo sąlygos pažeidžia jos interesus, nes, ieškovei pateikus pasiūlymą ir nesutikus su skirtu ekonominio naudingumo balu, ji negalėtų remtis naudingumo balų skyrimo tvarkos neaiškumu, be to, ieškovės veikla susijusi su dalyvavimu viešojo pirkimo procedūrose, suburiant ūkio subjektų grupes, į jas pritraukiant mažas įmones. Ieškovė taip pat nurodo, kad realiai vykdo ekonominę veiklą, dalyvauja viešuosiuose pirkimuose, atsakovės vykdytame Pirkime ketino dalyvauti, pasitelkdama jungtinės veiklos partnerius arba subtiekėjus.

31.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, abstrakčiai kvestionuodama Pirkimo sąlygas, nepagrindė, kad būtent dėl jų neturėjo objektyvių galimybių dalyvauti Pirkime ar kad tokios galimybės buvo gerokai apsunkintos. Taip pat ieškovė nenurodė, kaip buvo pažeistos jos subjektinės teisės dalyvauti Pirkime, nenurodė argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti apie jos teisių suvaržymą ar pažeidimą, dėl kurių jai yra ribojamos teisės pateikti pasiūlymą ir dalyvauti Pirkime. Ieškovė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliacinės instancijos teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose nepateikė jokių konkrečių argumentų, jog dėl Pirkimo sąlygų 51 punkte numatytų ekonominio naudingumo kriterijų T1 ir T2 vertinimo tvarkos buvo pažeistos būtent jos teisės, kad ji turi blogesnes sąlygas, lyginant su jos konkurentais, dalyvauti Pirkime. Taigi, ieškovė savo suinteresuotumą grindžia iš esmės prielaidomis, t. y. kad, jai pateikus pasiūlymą ir nesutikus su skirtu ekonominio naudingumo balu, ji nebegalės remtis naudingumo balų skyrimo tvarkos neaiškumu. Be to, pati ieškovė atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą iš esmės patvirtino, kad ji neturėjo galimybės pateikti pasiūlymo Pirkime, nes nerado potencialių partnerių ir / ar subtiekėjų (sprendimo 14.2 papunktis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamos Pirkimo sąlygos riboja jos teises ir (ar) užkerta kelią jai dalyvauti Pirkime, t. y. neįrodė, kad nustatant ginčijamas Pirkimo sąlygas buvo pažeistos būtent ieškovės subjektinės teisės.

32.       Pažymėtina, kad ieškovė rėmėsi viešųjų pirkimų principų pažeidimu, tačiau, kaip pirmiau nurodyta, iš esmės nenurodė argumentų, kurie būtų pagrindę, kaip konkrečiai buvo pažeistos būtent jos subjektinės teisės. Kasacinio teismo ne kartą pabrėžta viešųjų pirkimų principų reikšmė ir svarba vykdant viešųjų pirkimų procedūras bei padariniai perkančiosios organizacijos veiksmų ir sprendimų galiojimui nustačius šių principų pažeidimus, tačiau ši praktika savaime nėra pakankama tam, kad ja būtų galima remtis, reikalaujant pripažinti perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą ir taikyti atitinkamus neteisėtumo padarinius. Dėl tokio viešųjų pirkimų principų pobūdžio ir reikšmės kasacinėje praktikoje įtvirtintos griežtos šių imperatyviųjų nuostatų pažeidimų nustatymo ir įrodinėjimo taisyklės, pagal kurias reikalaujama realiai įrodyti viešųjų pirkimų principų pažeidimo faktą, o ne tik remtis jų pažeidimo prielaida ir padariniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-328-248/2019).

33.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien aukščiau nurodyti argumentai suponuoja išvadą, jog ieškovė neįrodė savo suinteresuotumo ginčyti Pirkimų sąlygų 51 punkte numatytus T1 ir T2 vertinimo kriterijus, t. y. ieškovė neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo ir poreikio jį ginti. Minėtų aplinkybių konstatavimas sudaro savarankišką pagrindą ieškinio atmetimui, taikant CPK 5 straipsnį, nes ieškinys pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, kad jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-719-381/2018, 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-764-790/2019).

Dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos

34.       Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju taip pat tikslinga pasisakyti ir dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Atsakovės ir trečiojo asmens teigimu, ieškovė nesilaikė privalomos ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, nes ieškinio turinys neatitinka ieškovės 2019 m. spalio 20 d. pretenzijos turinio, taip pat skiriasi pretenzijos ir ieškinio dalykas.

35.       Sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs yra tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, nes ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 4233 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo konstatuota, kad ieškovas savo reikalavimą teisme gali grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo ginčyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais. Priešingas VPĮ nuostatų aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje, prieštarautų bonus pater familias (rūpestingumo, apdairumo) principui ir lemtų besąlygišką tiekėjo teisę skųsti perkančiosios organizacijos sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-406-378/2018). Taigi, pretenzijoje turi būti aiškiai įvardinti tiekėjo reikalavimai perkančiajai organizacijai bei išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios šių reikalavimų pagrįstumą, o šie du pretenzijos turinio elementai ir apibrėžia galimo būsimo teisminio ginčo ribas.

36.       Nagrinėjamu atveju ieškovės 2019 m. spalio 20 d. pretenzijos faktinis pagrindas yra abstraktus ir deklaratyvus. Ieškinio turinys iš esmės neatitinka pretenzijos turinio, nes ieškinys grindžiamas aplinkybėmis ir argumentais, kuriais nebuvo grįsta pretenzija. Be to, esmingai skiriasi pretenzijos ir ieškinio dalykas. Pretenzijoje ieškovė prašo: nustatyti objektyvią ir aiškią T1 vertinimo tvarką; sumažinti T2 lyginamąjį svorį, kad jis būtų proporcingas gaunamai ekonominei naudai. Tuo tarpu ieškiniu reiškiami reikalavimai dėl minėtų Pirkimo sąlygose numatytų kriterijų pripažinimo neteisėtais (šio sprendimo 2 punktas).

37.       Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovės pretenzija nebuvo grindžiama iš esmės teisminiame ginčo nagrinėjime nurodomais argumentais, t. y. pretenzijoje nebuvo nurodytas konkrečių Pirkimo sąlygose vartojamų sąvokų netinkamumas, vertinimo tvarkos subjektyvumas bei kiti pažeidimai, kurie iš esmės yra dėstomi paduotame ieškinyje. Taigi, pretenzijoje nebuvo aiškiai išdėstytos aplinkybės, pagrindžiančios pareikštų reikalavimų pagrįstumą Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš pretenzijos turinio galima aiškiai suprasti Pirkimo sąlygų 51 punkte nurodomos vertinimo tvarkos subjektyvumą. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovė pasinaudojo išankstine privaloma ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

38.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien pirmiau padarytų išvadų dėl ieškovės suinteresuotumo ginčyti Pirkimo sąlygas nebuvimas bei išankstinės privalomos ginčų sprendimo teisme tvarkos nesilaikymas sudaro pagrindą ieškovės pareikšto ieškinio netenkinimui, todėl ieškovės reikalavimai dėl Pirkimų sąlygų 51 punkte numatytus T1 ir T2 vertinimo kriterijų pripažinimo neteisėtais nenagrinėtini. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 98 straipsnį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

40.       Ieškinio ir ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, ieškovei jos pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tačiau į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą turi teisę priešinga šalis – atsakovė ir trečiasis asmuo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

41.       Bylos duomenimis, atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudaro: 3 130 Eur advokato išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, 2 680 Eur advokato išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, bei 263 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Atsakovė pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Trečiasis asmuo duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

42.       Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 8.2; 8.3; 8.9; 8.11; 8.16 papunkčiai), jos realiai patirtos bei pagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Tokiu būdu iš ieškovės atsakovei priteisiama 6 073 Eur bylinėjimosi išlaidų (5 810 Eur advokato išlaidų atlyginimui ir 263 Eur sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą) (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Dėl prašymo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

43.       Atsakovė prašo ieškovei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

44.       Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

45.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159-421/2016). Be to, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013, 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015 ir kt.).

46.       Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien ieškovės nepagrįsto ieškinio ir apeliacinio skundo pateikimas nesudaro pakankamo pagrindo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Byloje nėra pagrindo išvadai, kad apeliantė savo procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai, taip pat nėra pagrindo pripažinti ieškovės sąmoningą veikimą prieš greitą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovės prašymas dėl baudos ieškovei skyrimo netenkinamas (CPK 95 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Šiaurės miestelio technologijų parkas dėl neteisėtų perkančiosios organizacijos sprendimų, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Neostata“, atmesti.

Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos „Pirkimų ABC“ atsakovei viešajai įstaigai Šiaurės miestelio technologijų parkas 6 073 Eur (šešis tūkstančius septyniasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai                                        Rasa Gudžiūnienė

                                        Aldona Tilindienė

                                         Vytautas Zelianka