Baudžiamoji byla Nr. 1-2584-1170/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-32873-2022-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 28 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė,
sekretoriaujant Laurai Baziukevičiūtei,
vertėjaujant Helenai Žemaitel,
dalyvaujant prokurorui Tomui Danylai,
kaltinamajam V. G., jo gynėjai advokatei Loretai Guižauskienei,
laiduotojui V. M.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Lietuvos Respublikoje neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
V. G. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent – jis, 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Tokiais savo veiksmais V. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamuoju apklaustas V. G. parodė, kad tą dieną ėjo pas pažįstamus, prieš tai nuvežė dukrą pas pažįstamus iš (duomenys neskelbtini). Nuvežęs dukrą, nuėjo pas pažįstamus išgerti, dukra paskambino, paprašė ją parvežti. Atėjo pas V., paprašė paskolinti automobilį ir išvažiavo, V. nesuprato, kad yra neblaivus, skolino jam automobilį ne pirmą kartą, prieš tai nebuvo kilę jokių nemalonumų. Kaltinamasis detalizavo, kad jis kalba apie 2022 m. rugpjūčio 27 d. įvykius, vartojo alų su pažįstamais, kartu dirbo, jie pakvietė išgerti kartu. Dieną prieš šį įvykį nuvežė savo dukrą pas pažįstamus iš (duomenys neskelbtini), vežė ją su savo automobiliu, kurį gavo iš ankstesnės darbovietės. Po to, kai nuvežė dukrą, grįžo namo, išgėrė alkoholio, paprašė V. paskolinti automobilį ir išvažiavo. Policijos pareigūnai jį sustabdė dėl įtartino vairavimo. Anksčiau jis nėra vairavęs neblaivus, tai pirmas kartas. Su V. M. jie geri draugai, kartu gyvena. Tą dieną, kuomet atėjo pas V. M. paprašyti automobilio, jis nepastebėjo, kad yra išgėręs, pasakė, kad rakteliai automobilyje ir gali važiuoti. V. M. jam yra kaip tėvas, dėl šio įvykio reagavo neigiamai. Po pokalbio jis padarė išvadas, kad pasielgė blogai, tai pirmas kartas jo gyvenime, labai gailisi dėl to. Negali tiksliai pasakyti kiek uždirba, pajamos nepastovios, kadangi dirba atsitiktinius darbus. Dukra šiuo metu su juo negyvena. Už nuomą V. M. nemoka, padeda jam darbuotis namuose. Lietuvoje planuoja pasilikti iki (duomenys neskelbtini) pabaigos. Iš (duomenys neskelbtini) atvyko dirbti. Kuomet pasibaigs (duomenys neskelbtini), planuoja grįžti. Kuomet buvo atvykęs į Lietuvą dirbti prieš (duomenys neskelbtini), dirbo (duomenys neskelbtini) įmonėje, jam nemokėjo atlyginimo, norėjo grįžti namo, tačiau prasidėjo (duomenys neskelbtini). Neįsidarbino legaliai, kadangi bijojo vėl likti apgautas. Dukra gyvena su motina. Jis prisideda prie dukros išlaikymo pagal galimybes, apie (duomenys neskelbtini) eurų per mėnesį.
Teisiamojo posėdžio metu laiduotuoju apklaustas V. M. parodė, kad V. G. paprašė jo paskolinti automobilį, jis sutiko, kadangi yra skolinęs jam savo automobilį ir anksčiau, nepastebėjo, kad jis buvo neblaivus. Jis kalba apie 2022 m. rugpjūčio mėnesio įvykius, dažnai skolindavo automobilį V. G., nepastebėjo, kad tą kartą jis buvo neblaivus. Kaltinamasis gyvena jo namuose, įvykio dieną jis buvo išvykęs, vėliau grįžo, nematė, kaip vartojo alkoholį. V. G. padeda dirbti (duomenys neskelbtini) įvairius darbus. Kuomet sužinojo apie įvykį buvo naktis, buvo sunku patikėti, kad taip atsitiko, galvojo, jog važiavo paimti dukros, nemanė, kad gali būti neblaivus, kaltinamasis gailisi dėl savo poelgio. Ateityje stengsis daryti gerą įtaką, kalbėtis apie tai. Jo žiniomis, kaltinamasis neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, vartoja retkarčiais, saikingai. Jis kaltinamąjį gali apibūdinti kaip paslaugų, ramaus būdo žmogų. Kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), o jis (duomenys neskelbtini) pagal verslo liudijimą. Jis yra baustas administracine tvarka, tačiau tai nebuvo grubus pažeidimas, baudos apmokėtos.
Teismo posėdyje kaltinamasis, davęs parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami ir byloje būtų atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Su tokia baudžiamojo proceso eiga sutiko tiek prokuroras, tiek kaltinamojo gynėjas.
Atsižvelgiant į kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo pobūdį (nepriskirtinas labai sunkių nusikaltimų kategorijai), kaltinamojo poziciją bei faktinių aplinkybių aiškumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie teismo pripažinti įrodymais ir išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas V. G. parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo kaltę pripažįsta visiškai. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 20.00 val., su draugais gėrė alkoholį (alų) pas A., (duomenys neskelbtini). Kiek išgėrė alkoholio, pasakyti negali, tačiau daug. Apie 22.00 val.–23.00 val., nutarė nuvažiuoti pasiimti dukros, kuri svečiavosi pas draugus (šiuo metu adreso neprisimena, kažkur prie (duomenys neskelbtini) ežerų). Jis automobilio neturi, todėl grįžo namo ir paprašė V. paskolinti jam priklausantį automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). V. su juo alkoholio nevartojo, todėl nežinojo, kad jis išgėręs, taigi davė jam raktelius ir leido važiuoti. Jis jautėsi gerai, neapsvaigęs, todėl vairuodamas minėtą automobilį nuvyko pasiimti dukros. Pamena, kad pasiėmė atidarytą skardinę kurioje buvo alus, ketindamas jį išgerti namuose, todėl pasidėjo automobilyje. Vairuodamas gerti neketino. Pasiėmęs dukrą, važiavo namo, kai (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnams jį sustabdžius, pasiteiravo ar vartojo alkoholį ir jis atsakė, kad taip, gėrė alų. Buvo patikrintas jo blaivumas alkotesteriu. Pamena, kad įpūtė apie 2,4 promiles. Su tikrinimo rezultatais sutiko, kadangi prisipažįsta, kad minėtą vakarą gėrė alų, o po to vairavo automobilį. Jis nežinojo, kad Lietuvoje yra baudžiamoji atsakomybė už vairavimą neblaiviam, tačiau žinojo, kad už vairavimą išgėrus gali būti skirta bauda. Po to, kai jį sustabdė pareigūnai, alkoholio jau nevartojo. Automobilis buvo ištemptas į saugojimo aikštelę, o jo dukra perduota Vaikų teisių specialistams. Dėl savo elgesio labai gailisi ir apgailestauja. Nori pažymėti, kad Lietuvoje ketina gyventi apie mėnesį ar pan., o vėliau ketina grįžti į (duomenys neskelbtini) (b. l. 51–53).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini), vyriausiuoju patruliu. 2022 m. rugpjūčio 27 d., nuo 15.00 val. iki kitos dienos 03.00 val., dirbo ekipaže V1720 kartu su vyriausiuoju patruliu M. B. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.30 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) link prekybos centro „(Duomenys neskelbtini)“ važiuoja automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Vėliau buvo gauta patikslinta informacija, kad automobilis artėja prie (duomenys neskelbtini). Kadangi buvo netoliese, nuspręsta laukti automobilio pačiame (duomenys neskelbtini). Po kurio laiko pamatė į (duomenys neskelbtini) įvažiavusį ankščiau minėtą automobilį ir jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) ties išvažiavimu (duomenys neskelbtini) kryptimi. Priėjus prie vairuotojo nustatyta, kad automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Automobilio salone priekiniuose puodelių laikikliuose stovėjo atidaryta alaus skardinė „Švyturys“. Į klausimą ar vartojo alkoholį, V. G. paaiškino, kad vairuodamas gėrė alų. V. G. nusivedus iki tarnybinio automobilio ir patalpinus jį į automobilio laikino sulaikymo patalpą, buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Pastarajam sutikus, alkotesterio pagalba, pirmu pūtimu, 2022 m. rugpjūčio 27 d., 23.44 val. buvo nustatytas 2.48 prom. neblaivumas, o antru pūtimu 2022 m. rugpjūčio 28 d., 00.01 val. nustatytas 2.43 prom. neblaivumas. V. G. su alkotesterio parodymais sutiko. Automobilio priekinėje sėdynėje sėdėjo iš išvaizdos nepilnametė mergina, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo V. G. dukra A. G., kuri paaiškino, kad nesenai su motina atvyko iš (duomenys neskelbtini) pas tėvą, po ko jos motina išvyko į (duomenys neskelbtini), o ji liko su tėvu. Pastaroji buvo perduota Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojams. Automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priverstinai išvežtas į saugojimo aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilniuje. Jame po vairuotojo sėdynę buvo pilna alaus „Švyturys“ skardinių. Vairavimo faktas yra užfiksuotas tarnybiniame automobilyje įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis. Įvykio vietoje filmuota BODY 1748, BODY 1753 (b. l. 8–10).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. M. parodė, kad apie pusantrų metų pas jį, asmens pažymoje nurodytu adresu, gyvena V. G., kuris atvyko iš (duomenys neskelbtini). Taip pat transporto priemonė BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso jam. Šiuo metu dokumentų pateikti negali, kadangi automobilio dokumentai yra palikti transporto priemonėje. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 20 val., V. G. paprašė jo paskolinti minėtą automobilį, kadangi jo automobilis sugedo, (kiek atsimena tai buvo „Volvo“, daugiau duomenų neprisimena, ar ten tikrai buvo jo automobilis, pasakyti negali). Jis teigė, jog jam reikia pasiimti dukrą, kuri buvo prie (duomenys neskelbtini) ežerų. V. G. tuo metu, kai jo paprašė buvo blaivus, nesijautė alkoholio kvapo, kalba buvo rišli, todėl jis jam paskolino minėtą automobilį, net nenumanydamas, kad jis gali vairuoti išgėręs alkoholinių gėrimų. Jis su V. G. nelabai bendrauja, kadangi jis anksti ryte išvažiuoja į darbą, o grįžta tik vakare. Nėra matęs, jog V. vairuotų būdamas neblaivus ar stipriai išgėrinėtų. Jam nekilo įtarimų, jog V. ilgai negrįžta, kadangi jis anksti nuėjo miegoti. Ryte, kai policijos pareigūnai jam paskambino iš V. mobilaus ir pasakė, jog pastarasis su jo transporto priemone vairavo neblaivus, pagalvojo, jog juokauja arba skambina sukčiai. Po to išsiaiškino, kad V. iš tikrųjų vairavo jam priklausančią transporto priemonę būdamas neblaivus (b. l. 12–14).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiosios tyrėjos I. K. 2022 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,43 promilės etilo alkoholio koncentracija (b. l. 4–5).
BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0122000515224) duomenyse nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., 23.33 val., registruotas pranešimas. Pranešėjas privatus fizinis asmuo pranešė, kad nuo (duomenys neskelbtini) link Prekybos centro „(Duomenys neskelbtini)“, juodos spalvos automobiliu „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, kuris pavojingai manevruoja (b. l. 6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio M. B. 2022 m. rugpjūčio 28 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. rugpjūčio 23 d., apie 23.30 val., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu V. K., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) g., nuo (duomenys neskelbtini) link Prekybos centro „(Duomenys neskelbtini)“, važiuoja juodos spalvos automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus, nes pavojingai manevruoja. Buvo gauta informacija, kad automobilis artėja prie (duomenys neskelbtini), o kadangi jie buvo netoli, nusprendė sustoti pačiame (duomenys neskelbtini) ir sulaukti automobilio. Po kurio laiko, į (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės įvažiavo automobilis „BMW 525“, kurį sustabdė ties išvažiavimu link (duomenys neskelbtini). Priėjus prie automobilio, pastebėjo, kad vairuotojo pusėje sėdi vyras, kaip vėliau paaiškėjo, tai (duomenys neskelbtini) pilietis V. G., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris iš karto matėsi, kad yra neblaivus, o automobilio salone, priekiniuose puodelių laikikliuose stovėjo atidaryta alaus skardinė „Švyturys“. Priekinėje keleivio sėdynėje pastebėjo, kad sėdi galimai nepilnametė mergina, kaip vėliau paaiškėjo, tai neblaivaus vairuotojo V. G. dukra A. G., gimusi (duomenys neskelbtini). Vairuotoją nedelsiant nusivedė iki tarnybinio automobilio ir pasodino į laikino sulaikymo patalpą. Alkotesteriu „Drager Alcotest 7510” Nr. ARKB-0253, patikros sertifikato numeris 1680187, 23.44 val. buvo patikrintas asmens blaivumas ir alkotesteris parodė 2.48 prom. neblaivumą, o patikrinus asmenį antrą kartą, t. y. 00.01 val., alkotesteris parodė 2.43 prom. neblaivumą. Kadangi asmuo yra užsienietis, jis buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyrių. Į vietą buvo iškviesti Vaikų teisių apsaugos specialistai, kurių globai buvo perduota A. G. Ji paaiškino, kad neseniai kartu su mama atvyko iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą, kur gyvena jos tėtis, o mama išvyko į (duomenys neskelbtini), ji liko su tėčiu. Į vietą buvo iškviestas tralas, kuris ištempė automobilį į saugojimo aikštelę. Automobilis apžiūrėtas, filmuotas bei fotografuotas. Ant dešinės pusės abiejų ratlankių matosi apgadinimai. Įvykis filmuotas BODY 1748, BODY 1753 (b. l. 15).
„Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253 duomenimis V. G., 2022 m. rugpjūčio 27 d., 23.43 val. nustatytos 2,48 % promilės, o 2022 m. rugpjūčio 28 d., antro tikrinimo metu – 00.00 val. nustatytos 2,43 % promilės (b. l. 16–17).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. balandžio 26 d. patikros sertifikato Nr. 1680187 matyti, kad alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253 patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. spalio 26 d. (b. l. 18).
Iš 2022 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. G. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. V. G. atliktas neblaivumo patikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0253 ir 23.44 val. nustatytos 2,48 promilės, o antro tikrinimo metu – 00.01 val. nustatytos 2,43 promilės (b. l. 19).
Iš 2022 m. rugpjūčio 28 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo bei fotonuotraukų matyti, kad iš karto po įvykio buvo apžiūrėtas automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovintis (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadinti automobilio dešinės pusės priekinis ir galinis ratlankiai (b. l. 20-26).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų išrašo matyti, kad automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas – V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 28).
Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų išrašo matyti, kad 2022 metų rugsėjo mėnesį automobilio „BMW 525“ vidutinė rinkos kaina Lietuvoje su PVM – 10 210 Eur (b. l. 29).
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 14R-32020 nurodyta, kad V. M. atžvilgiu ikiteisminiai tyrimai nėra pradėti ir jis neteistas (b. l. 91).
Administracinių nusižengimų registro 2022 m. spalio 5 d. išraše apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus nurodyta, kad V. M. laikotarpiu nuo 2017 m. iki 2021 m. padarė administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimais, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 92-95).
UAB „(Duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugsėjo 20 d. V. M. charakteristikoje nurodyta, kad V. M. vertinamas kaip darbštus, atsakingas, geranoriškas ir neatsisakantis padėti darbuotojas. Jis yra kruopštus ir pareigingas, imlus naujovėms ir pasiūlymams. Darbo pažeidimų ir drausminių nuobaudų neturi (b. l. 96).
2022 m. vasario 5 d. sudarytoje gyvenamųjų patalpos nuomos sutartyje nurodyta, kad V. M. V. G. nuomoja kambarį, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-100).
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Minėtos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.
BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurių patikimumu jis neturi pagrindo abejoti, juos tarpusavyje sugretinęs, sujungęs į vientisą įrodymų grandinę bei juos įvertinęs, taip pat jų pagrindu ištyręs nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad V. G. kaltė padarius jam inkriminuotą ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis V. G. savo kaltę pripažino tiek apklausiamas teismo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu. Pastarasis nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., vakare jis vartojo alų, o po to su jo draugui V. M. priklausančiu automobiliu nuvyko pasiimti dukros, buvusios (duomenys neskelbtini) mieste. Pasiėmęs dukrą, važiavo namo, kai (duomenys neskelbtini), jį sustabdė policijos pareigūnai. Patikrinus jo blaivumą alkotesteriu, nustatytos apie 2,43 promilės. Su tikrinimo rezultatais sutiko ir prisipažino, kad minėtą vakarą gėrė alų, o po to vairavo automobilį. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti. Kaltinamąjį, vairuojantį automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustabdęs ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas policijos pareigūnas V. K. nurodė, kad 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.30 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) artėja automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Pamatęs į (duomenys neskelbtini) įvažiavusį ankščiau minėtą automobilį, jis pastarąjį sustabdė. Nustatyta, kad automobilį vairavo V. G., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, o nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Automobilio salone priekiniuose puodelių laikikliuose stovėjo atidaryta alaus skardinė „Švyturys“. Į klausimą ar vartojo alkoholį, V. G. paaiškino, kad vairuodamas gėrė alų. Pasitikrinus vairuotojo blaivumą alkotesteriu, pirmu pūtimu, apie 23.44 val. buvo nustatytas 2.48 prom. neblaivumas, o antru pūtimu, apie 00.01 val. nustatytas 2.43 prom. neblaivumas. V. G. su alkotesterio parodymais sutiko (b. l. 8–10). Kaltinamojo V. G. ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto vyriausiojo patrulio V. K. parodymų turinį taip pat patvirtina ir kaltinamojo laikiname sulaikyme dalyvavęs vyriausiasis patrulis M. B., kuris 2022 m. rugpjūčio 28 d. pateiktame tarnybiniame pranešime iš esmės pateikė analogiškus minėtų proceso dalyvių parodymams pateiktus paaiškinimus (b. l. 15). Galiausiai, kaltinamojo neblaivumo faktą patvirtina ir 2022 m. rugpjūčio 27 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad kaltinamajam V. G. 2022 m. rugpjūčio 28 d., apie 00.01 val. buvo nustatytas 2,43 promilių neblaivumas (b. l. 19). Visi šie anksčiau aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina esmines V. G. inkriminuoto nusikaltimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad V. G. 2022 m. rugpjūčio 27 d., apie 23.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2022 m. rugpjūčio 28 d., 00.00.53 val. alkoholio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikatas Nr. 1680187) buvo nustatytas 2,43 promilės girtumas. Šios teismo nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad kaltinamojo V. G. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, o jo kaltė įrodyta visiškai.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. G. ir V. M. pateikė prašymus dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimą V. M. atsakomybėn (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis V. G. nurodė, kad Lietuvos Respublikoje artimų giminaičių ir šeimos narių neturi, o artimiausias jam asmuo yra V. M., pas kurį jis gyvena ir palaiko artimus, draugiškus santykius. Jo teigimu, V. M. galės jam daryti teigiamą įtaką, kadangi jis yra vyresnis, vertina jį kaip tėvą.
Teismo posėdžio metu apklaustas V. M., prašantis būti kaltinamojo laiduotoju, nurodė, kad juos su kaltinamuoju sieja artimi, draugiški santykiai. Pastarasis jam nuomoja gyvenamasis patalpas, o V. G. jam padeda (duomenys neskelbtini) darbuose. V. M. V. G. apibūdino kaip tvarkingą, darbštų žmogų, kuris nėra konfliktiškas ir per visą pastarojo gyvenimo pas jį laikotarpį V. M. jokių problemų nekėlė. Per minėtą laikotarpį pas juos susiformavo tarpusavio pasitikėjimu grįsti santykiai, dėl to jis jam dažnai skolindavo automobilį „BMW 525‘, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K- 274- 693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018).
Remiantis anksčiau teismo aptartais ir įvertintais įrodymais, nustatyta, kad kaltinamasis V. G. padarė vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis). Šį nusikaltimą kaltinamasis padarė pirmą kartą – anksčiau pastarasis nėra teistas (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. G. viso baudžiamojo proceso metu neneigė savo kaltės ir ją pripažino, kartu nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi ir toks jo elgesys jam nėra būdingas. Atsiprašė teismo ir proceso dalyvių. Minėtą aplinkybę bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino ir V. M., kuris nurodė, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo padarytų veiksmų. Kaltinamojo nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo bei jo prisipažinimas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo laikytinas pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamasis anksčiau Lietuvos Respublikoje už KET pažeidimus nebaustas, byloje duomenų apie pastarojo psichiatrinį ar priklausomybių ligų gydymą nėra, alkoholiu nepiktnaudžiauja. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat negauta duomenų, kad kaltinamasis po jam inkriminuoto nusikaltimo būtų padaręs naują nusikalstamą veiką.
Anksčiau aptartų ir bylos nagrinėjimo teisme metu nustatytų faktinių aplinkybių aspektu teismas taip pat atkreipia dėmesį į laidavimo instituto atžvilgiu formuojamą teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laidavimo taikymo, kaip ir skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, kitas svarbias byloje nustatytas aplinkybes. Laidavimo taikymo procesas taip pat yra tiesiogiai susijęs ir su teismo vidiniu įsitikinimu dėl kaltinamojo asmenybės pavojingumo, o šį įsitikinimą formuoja ne tik objektyvi bylos medžiaga, bet ir įrodymų tyrimas, asmenų apklausos, tiesioginis teisiamojo elgesio ir laikysenos stebėjimas ir kitos aplinkybės. Teismo pagrindinė pareiga tiek skiriant bausmę, tiek sprendžiant klausimą dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra teisingumo principo įgyvendinimas. Vienas iš teisingumo principo aspektų – pripažintam kaltu asmeniui (arba atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) skiriama bausmė (arba baudžiamojo poveikio priemonės, įpareigojimai ar draudimai) turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai. Teisingumo principas neapsiriboja vien tik bausmės ir padarytos nusikalstamos veikos proporcingumu, o turi ir kitų aspektų. Bausmės (taip pat ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės), kaip baudžiamosios atsakomybės sudedamosios dalies, paskirtis taip pat neapsiriboja vien tik nubaudimo ir prevencijos tikslais. Ne mažiau svarbūs yra socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-258-1121/2022).
Teismas, visų anksčiau aptartų aplinkybių bei nurodytos teismų praktikos kontekste, daro pagrįstą išvadą, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei, nusikalstamas elgesys, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsningo elgesio pasekmė, todėl spręstina, kad ateityje V. G. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.
BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu ir daugiau nenusikalsti. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas. Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamojo gynėja įgarsino prašymą kaltinamąjį V. G. perduoti V. M. atsakomybei pagal laidavimą, analogišką prašymą pateikė ir V. M. Pastarasis bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nurodė, kad nėra teistas, nors ir yra baustas administracine tvarka, tačiau visos paskirtos baudos yra apmokėtos. Šiuos V. M. parodymus patvirtina baudžiamojoje byloje esantys išrašai iš Administracinių nusižengimo registro ir Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro. V. M. dirba UAB „(Duomenys neskelbtini)“, kur yra charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Teisiamojo posėdžio metu pastarasis nurodė, kad V. G. poelgis jam yra nebūdingas. Anksčiau kaltinamasis niekada nesėsdavo už vairo neblaivus, alkoholį vartojo švenčių metu ir problemų su alkoholio vartojimu neturėjo. Kartu V. M. nurodė, kad kaltinamasis jau pakankamą laiką gyvena jo gyvenamojoje vietoje, jų santykiai yra draugiški, niekada jokių konfliktų nėra kilę. Dėl aptariamo įvykio V. M. bendravo su kaltinamuoju ir pasmerkė tokį jo elgesį. Aplinkybių, dėl kurių būtų nustatytas pagrindas abejoti šiais kaltinamojo ir V. M. bylos nagrinėjimo teisme metu išsakytais teiginiais, nenustatyta.
Visų anksčiau aptartų, V. G. ir V. M. santykius su kaltinamuoju charakterizuojančių, aplinkybių kontekste teismas pripažįsta, kad V. M. yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas laiduotojas, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti V. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį V. M. atsakomybei. Be to, teismas, įvertinęs pastarojo asmenybę, taip pat kaltinamojo finansinę padėtį, o būtent – pastarasis šiuo metu oficialiai nedirba, jo pajamos nėra pastovios, taip pat kaltinamojo jau suformuotus asmenybės pokyčius dėl neteisėto elgesio, sprendžia, kad kaltinamajam V. G. laidavimas nustatytinas be užstato.
Teismas, nustatydamas laidavimo terminą, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, V. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojo asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė.
Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise
Siekiant, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams, asmeniui, taikant šį institutą, svarbu tinkamai parinkti baudžiamojo poveikio priemones (jei tai yra būtina). Taigi, net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-895/2018).
Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas, nemokami darbai, įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas ir įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos poveikio priemonės ir kokias baudžiamojo poveikio priemones tikslinga parinkti, tokiais atvejais sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kt. Įstatymas nenustato maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą bei proporcingumo principą (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 14- 511/2018, 2K- 104- 1073/2019). Baudžiamojo poveikio priemonių suderinamumas reiškia, kad paskirtos priemonės negali viena kitos dubliuoti ar sudaryti rimtų problemų kiekvienai iš jų vykdyti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018).
Išnagrinėjus bylą, teismas pripažįsta, kad V. G. kartu su bausme turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas – kadangi jis nusikalto neleistinai naudodamasis minėta įgyta specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės pavartojęs alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo judriame (duomenys neskelbtini) miesto kelio ruože. Iš liudytojo V. K. parodymų bei paties kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, todėl jis nelaikytinas pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad V. G. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi ir gailisi. Visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant V. G. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.
Teismo vertinimu minėtas terminas yra optimalus, atitinka kaltinamojo asmenybę bei šiuo klausimu galiojantį teisinį reguliavimą. Pabrėžtina, jog parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. G. reali galimybė vairuoti transporto priemonę buvo atimta – 2022 m. rugpjūčio 28 d. Pastarajam minėtą dieną buvo paskirtos trys kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumentų paėmimas, o būtent – (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) paso Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 54-57). Atsižvelgiant į tai, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d.
Dėl turto konfiskavimo
Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyto konfiskuotino turto požymius (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-392-699/2017).
Šioje baudžiamojoje byloje V. G. atžvilgiu nėra priimamas apkaltinamasis nuosprendis, jis nėra nuteisiamas ir jam nėra skiriama bausmė. Pastarasis yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytais pagrindais. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. V. G. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo intensyviame kelio ruože, kas, įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Pareigūnų jis buvo sustabdytas ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kuriuos galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam.
Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. G. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilis „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam fiziniam asmeniui – V. M., kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nusikaltimui daryti, todėl, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo V. G. turi būti išieškoma konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma. Tačiau, kaip yra išaiškinęs kasacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai konfiskuojama ne pati nusikalstamos veikos padarymo priemonė, bet jos vertė pinigais, būtina apsvarstyti, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus ir išieškojimo proporcingumą. Tai reiškia, kad skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas, įvertinta ar reikia konfiskuoti visą automobilio vertę, ar jos dalį (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-17-788/2019). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).
Kaltinamasis V. G. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą transporto eismo saugumui. Baudžiamosios bylos duomenimis, kalinamasis anksčiau neteistas, šiuo metu oficialiai nedirba, jo pajamos nepastovios. Iš byloje pateikto VšĮ „Emprekis“ išrašo matyti, kad automobilio „BMW 525“ vidutinė kaina Lietuvoje 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo 10 210 Eur su PVM (b. l. 29).
Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo finansine padėtimi, jo asmenybe (už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas pirmą kartą, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra šiurkščiai pažeidęs KET reikalavimų, priklausomybės alkoholiui neturi, šiuo metu nedirba), automobilio verte bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu (nusikalstama veika žalos nepadarė), pripažįsta, kad kaltinamojo finansinė padėtis nėra tokia gera, kad jis išgalėtų sumokėti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš esmės aptariamo turto vertės konfiskavimas šiuo atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkciją, jis taip pat neatitiktų visuomenės ir asmens interesų pusiausvyros, proporcingumo ir teisingumo principų, kaltinamajam būtų užkrauta pernelyg didelė finansinė našta.
Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas skiria V. G. dalies turto (automobilio „BMW 525“) vertės konfiskavimą – 4000,00 Eur, kurio pakaks šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslams pasiekti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-108-851/2018). Teismo vertinimu, kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – aptariamo automobilio dalies vertės konfiskavimas bus pakankama priemonė užkirsti kelią naujų nusikalstamų veikų padarymui.
Kiti klausimai
Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nekeistinos ir paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – šios kardomosios priemonės panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimti dokumentai, – V. G. (duomenys neskelbtini) pasas Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini)), grąžintinas kaltinamajam V. G., o (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas (duomenys neskelbtini), galiojantis iki (duomenys neskelbtini)) perduotinas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.
Civilinio ieškinio ir proceso išlaidų byloje nėra. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 304?305 straipsniais, 307?308 straipsniais, 313 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
V. G., (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (mėnesiams), šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „BMW 525“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000,00 Eur (keturis tūkstančius eurų). Konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, konfiskuotino turto vertę atitinkanti suma bus išieškoma priverstine tvarka.
V. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtus dokumentus – (duomenys neskelbtini) pasą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini)), grąžinti kaltinamajam V. G., o (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotą (duomenys neskelbtini), galiojantį iki (duomenys neskelbtini)) perduoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsuliniam departamentui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti V. G., kad:
– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui V. M. kad jis, būdamas laiduotoju, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė