Administracinio nusižengimo byla Nr. II-516-917/2022

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00856-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.8.1; 21.10.4

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. M.,

nukentėjusiajam (duomenys neskelbtini),

nedalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. birželio 13 d. nutarimo Nr. 20-ANR_N-10422-2022 panaikinimo.

Teismas

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-10422-2022 (toliau – Nutarimas) D. M. nubausta už tai, kad 2022 m. balandžio 24 d., apie 13.25 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį ,,Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga ir išvažinėdama iš stovėjimo vietos, nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam automobilio ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui, ko pasėkoje ,,Opel“ vairuotojas atsitrenkė į ,,Nissan“ automobilio galinę dalį. Eismo įvykio metu apgadinti du automobiliai. Tokiais veiksmais D. M. pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 101, 114, punktus (toliau – KET) ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, už ką asmeniui paskirta 75 Eur bauda (administracinio nusižengimo bylos ROIK 22165766803 medžiagos 1–2 lapai).

2022 m. liepos 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas pareiškėjos D. M. skundas, kuriuo prašo panaikinti 2022 m. birželio 13 d. nutarimą.

Skunde nurodyta, kad pareiškėja, išėjusi iš parduotuvės „Lidl“, įsėdo į automobilį ,,Nissan Almera“ ir įsitikinusi, kad pajudėti iš parkavimo vietos yra saugu, ji pajudėjo atbuline eiga ir sustojo praleisti jai iš kairės kitoje važiuojamosios dalies pusėje atvažiuojančią transporto priemonę, tačiau atvažiuojantis automobilis staiga metėsi į kairę važiuojamosios dalies pusę ir kairiu buferio kampu trenkėsi į kairį galinį ,,Nissan“ automobilio šoną. Vos atsitrenkęs, automobilio ,,Opel“ vairuotojas pajudėjo iš įvykio vietos ir nuvažiavo. D. M. išlipo iš sudaužyto automobilio, prie jos priėjo įvykio liudytojas ir papasakojo, kad autoįvykį sukėlęs ,,Opel“ vairuotojas jau iki eismo įvykio elgėsi agresyviai jo atžvilgiu, rodė nepasitenkinimą tuo kaip jis važiuoja ir parkuojasi, manevringai apvažiuodamas dar atsisukęs aiškino ir gestais rodė savo nuomonę, į kelią nežiūrėjo ir trenkėsi į ,,Nissan“ automobilį. Netrukus priėjo ir agresyviai nusiteikęs ,,Opel“ vairuotojas, kuris puolė liudytoją, liepė jam nesikišti. D. M. iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau ,,Opel“ vairuotojas perstatė savo automobilį į parkavimo vietą arčiau eismo įvykio vietos. Įvykio liudytojas, nepaisydamas ,,Opel“ vairuotojo puolimo, liko laukti pareigūnų, kad papasakotų įvykio aplinkybes. Pareiškėja paskambino vaikams, kurie atvyko, po ko, automobilio ,,Opel“ vairuotojas (duomenys neskelbtini)nurimo ir sakė, kad automobilio ,,Nissan“ nepastebėjo ir atsitrenkė, nes tuo metu į kelią nežiūrėjo, konfliktavo su kitu vairuotoju. (duomenys neskelbtini)nebenorėjo laukti pareigūnų, teigė, kad niekam pretenzijų neturi, kaltę pripažįsta, nori užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau su savimi neturi jos formos ir jokių asmens tapatybę, teisę vairuoti bei galiojantį civilinės atsakomybės draudimą patvirtinančių dokumentų, todėl jam reikia važiuoti namo jų pasiimti. Jiems bekalbant pasirodė iškviesti policijos pareigūnai. (duomenys neskelbtini)pripažino kaltę ir pareigūnų prašė nerašyti įvykio protokolo. Pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir pareiškė, kad dėl įvykio kalta D. M., surašė protokolą ir paskyrė jai baudą. Įvykio liudytojui pareigūnas pasakė, kad jo liudijimas apie šio autoįvykio aplinkybes jokios reikšmės neturi, o jei jis turi pretenzijų ,,Opel“ vairuotojui, gali rašyti atskirą skundą. Pareigūnai nepaisė jokių dėstomų argumentų ir teigė, kad visas kelias priklauso ,,Opel“ vairuotojui, nes nėra nubraižyta linijų. Toks pareigūnų teiginys nėra pagrįstas jokiais automobilių eismą reguliuojančiais teisės aktais ar taisyklėmis. Policijos pareigūnų nuomone D. M. pažeidė ANK 417 straipsnio 3 dalį.

Dalyje dėl to, kuri transporto priemonė į kurią atsitrenkė ginčo nėra. Ginčo šalys ir visa bylos medžiaga patvirtina, kad būtent ,,Opel“ automobilio vairuotojas nežiūrėjo į kelią ir trenkėsi į priešingo eismo juostoje buvusio ,,Nissan“ automobilio galinį šoną. Ginčas kyla dėl to, kuris vairuotojas nesilaikė kelių eismo taisyklių, yra kaltas dėl eismo įvykio ir turi atsakyti pagal ANK nuostatas. Kadangi D. M. su jai primetama kalte nesutiko, ji 2022 m. balandžio 26 d. su prašymu kreipėsi į policiją dėl turimos informacijos apie įvykio aplinkybes suteikimo, įskaitant garso, vaizdo įrašus, nuotraukas, vairuotojų, liudininkų paaiškinimus, pareigūnų tarnybinį pranešimą ir kitą turimą informaciją. Taip pat buvo prašoma informuoti ar buvo kreiptasi į parduotuvės administraciją dėl vaizdo filmavimo kamerų įrašo išdavimo įvykio aplinkybėms patikslinti, kadangi (duomenys neskelbtini) iki atvykstant pareigūnams jau buvo pasitraukęs iš įvykio vietos, o liudytojų teigimu, jau iki įvykio elgėsi netinkamai. Jei parduotuvės automobilių aikštelės vaizdo įrašo prie bylos medžiagos nėra, buvo prašoma kreiptis į parduotuvės administraciją dėl vaizdo įrašo pateikimo peržiūrai, nes parduotuvės administracija atsisakė filmuotą medžiagą išduoti privačiam asmeniui, teigdama, kad policijos pareigūnams filmuota medžiaga bus išduota po jų oficialaus prašymo. Iš Kauno apskrities VPK buvo gauta informacija, kad priimtas sprendimas bylą gražinti administracinio nusižengimo tyrimą atlikusiam pareigūnui papildomam tyrimui atlikti, tuo pačiu ir vaizdo įrašui iš prekybos centro „Lidl“ išreikalauti. Žodinis bylos nagrinėjimas buvo perkeltas į 2022 m. birželio 13 d. Apie prašymą dėl informacijos suteikimo ne kartą buvo priminta telefonu, tačiau bylos medžiagą peržiūrai pavyko gauti tik 2022 m. birželio 17 d., jau po Institucijos 2022 m. birželio 13 d. priimto nutarimo. Iškart po įvykio ,,Opel“ vairuotojas automobilį patraukė iš įvykio vietos, tuo pažeisdamas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 30 straipsnį, kuriame nurodoma, kad įvykus eismo įvykiui, eismo dalyviai, susiję su eismo įvykiu, privalo nedelsdami sustoti. Automobilis ,,Opel“ turėjo likti stovėti priešingo eismo juostoje, kur liko stovėti apgadintas ,,Nissan Almera“ automobilis. Kaip matyti iš pridedamos nuotraukos Nr. 1, net ir gerokai ilgesniam policijos pareigūnų automobiliui sustojus už ,,Nissan“ automobilio, aikštelėje eismas nebuvo sutrikdytas ir liko pakankamai vietos automobiliams pravažiuoti, be to aikštelė didelė, turi kelis pravažiavimus. Kad pravažiuoti vietos pakanka užfiksuota ir keliose pareigūnų padarytose nuotraukose, todėl tarnybiniame pranešime išreikšta pozicija, kad „savo vairuojamą automobilį (duomenys neskelbtini)patraukė iš eismo įvykio vietos, nenorėdamas trukdyti eismui“ yra be pagrindo, tik deklaratyvaus pobūdžio. Atvykę pareigūnai nepastebėjo ir neužfiksavo jokių ,,Opel“ automobilio apgadinimų, tačiau įvykio protokole parašė, kad apgadintos abi transporto priemonės. Po įvykio padarytose pridedamose nuotraukose Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 matyti, kad jokių apgadinimų įvykio metu ,,Opel“ automobiliui nebuvo padaryta. Kad jo vairuotas automobilis apgadinimų nepatyrė, yra tik keli apgadinimai iš seniau, teigė ir pats (duomenys neskelbtini), tačiau gavęs policijos pažymą su įrašu, kad apgadinti abu automobiliai, kreipėsi į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo. Iš draudimo bendrovės BTA gautos informacijos paaiškėjo, kad pateiktos ,,Opel“ automobilio nuotraukos darytos ne įvykio vietoje, atkabintas priekinis buferis, pravertas kapotas, pateikta ir dešinės pusės seno nubrozdinimo ant buferio nuotrauka taip sudarant įspūdį, kad automobilis apgadintas ginčijamo įvykio metu. 2022 m. gegužės 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta kokius veiksmus institucijos pareigūnams reikia atlikti: „papildyti eismo įvykio medžiagą, aprašant, fotografuojant automobilių apgadinimus; perbraižyti eismo įvykio schemą; išreikalauti iš „Lidl“ vaizdo medžiagą; tinkamai informuoti proceso dalyvius apie naujai paskirtą datą ir vietą, esant reikalui perrašyti protokolą ir jį tinkamai įteikti; duomenis sukelti į ANR“. D. M. pateiktoje bylos medžiagoje nėra duomenų, kad byla būtų buvusi papildyta šiame Parduotuvės „Lidl“, kurioje įvyko ginčijamas eismo įvykis stovėjimo aikštelės važiuojamosios dalies plotis yra 664 cm, vadinasi priešingomis kryptimis judančioms transporto priemonėms yra skirta po vieną 332 cm pločio juostą. Vidutinio lengvojo automobilio ,,Opel Astra“ plotis yra apie 180 cm, todėl jam jo juostoje dar lieka po daugiau nei 75 cm laisvo pločio abiejose pusėse pravažiavimui savo juosta. Įvykio metu stovintis ,,Nissan Almera“ automobilis užėmė apie 260 cm juostos pločio, todėl už jo galo dar liko virš 70 cm jam skirtos eismo juostos pločio. Automobilio ,,Opel“ vairuotojas ne tik „netilpo“ savo 332 cm pločio juostoje, bet dar įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kliudė kito eismo dalyvio transporto priemonę ir padarė jam žalą. Jei ,,Opel Astra“ vairuotojas (duomenys neskelbtini)būtų laikęsis saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kelių eismo taisyklių reikalavimų, ginčijamas eismo įvykis nebūtų įvykęs. (duomenys neskelbtini)pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 1 punktą, Kelių eismo taisyklių 4, 9, 99, 100, 119 punktus, dėl ko ir įvyko eismo įvykis, kai tuo tarpu D. M. nepažeidė jokių įstatymų ar taisyklių, laikėsi visų atsargumo ir saugumo reikalavimų.

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į minėtą skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutarimą nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėja skunde nurodė, kad byloje ginčo nėra dėl to, kuri transporto priemonė į kurią atsitrenkė ir ginčas kyla dėl to, kuris vairuotojas nesilaikė kelių eismo taisyklių, yra kaltas dėl eismo įvykio ir turi atsakyti pagal ANK nuostatas. D. M. ginčija aplinkybę, kad ne visi įrodymai buvo surinkti, nebuvo iš parduotuvės ,,LIDL“ paimtas vaizdo įrašas. Institucija nurodė, jog dar įvykio vietoje atvykę pareigūnai nustatė, kad įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima, tai patvirtino įrašu tarnybiniame pranešime. Aplinkybė, kad yra įrengtos vaizdo kameros, t. y. įvykio vietoje matomos nukreiptos į įvykio vietą, nepatvirtina jų veikimo. Be to, eismo įvykio vietos schema braižoma atvykus pareigūnams į įvykio vieta ir joje fiksuojamos aplinkybės tokios, kokias mato ir tuo metu pareigūnai, t. y. transporto priemones žymi tose vietose, kuriose randa stovinčias. Įvykio vietoje buvę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, abu automobilius, užfiksavo jų apgadinimus ir visas aplinkybes pažymėjo eismo įvykių informacinėje sistemoje. Pareiškėjos subjektyvus manymas, kad ji nekalta nešalina jos atsakomybės. Institucija mano, kad būtent pareiškėja kalta dėl eismo įvykio, todėl pagrįstai inkriminuotas kaltinimas dėl nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Administracinio nusižengimo protokole ir skundžiamame nutarime nurodyta, kad D. M. pažeidė kelių eismo taisyklių 101 ir 114 reikalavimus. Administracinio nusižengimo byloje pareiškėjo padarytą administracinį nusižengimą pilnai įrodo, eismo įvykio dalyvių paaiškinimai, įvykio nuotraukos, eismo įvykio vietos schema ir kita byloje esanti informacija. Institucija pasisako, kad tiriant tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, t. y. konkrečiai eismo įvykius, yra įrodymų pagrindu vertinama ir konstatuojama kurio vairuotojo veiksmai buvo pagrindinė sąlygą kilti eismo įvykiui. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, kad pareiškėjos aukščiau padaryti KET pažeidimai ir buvo pagrindinė sąlygą kilti eismo įvykiui ir kad konstatuoti tokias išvadas nebūtina turėti ekspertinių žinių ar net vadovautis ekspertinėmis išvadomis. Automobilio ,,Nissan Almera“ padėtis aikštelės atžvilgiu ir ant jos esantys apgadinimai bei šalia esančios nubyrėjusios detalės parodo, kad automobilis susidūrimo metu nestovėjo, o judėjo atbulomis. Apgadinimai esantys ant automobilio ,,Nissan Almera“ yra iš kairės vedantys į dešinę, braukimo ir kartu gniuždančio (laužančio) pobūdžio, kas parodo, kad automobilis judėjo atbulomis. Taip pat nubyrėjusios automobilio duženos šalia automobilio galo parodo, kad automobilis ,,Nissan Almera“ judėjo atbulomis ir ta aplinkybė, kad jei automobilis būtų stovėjęs tai duženos būtų nubyrėjusios iškarto vertikaliai žemyn, o šiuo atveju nuo judesio atbulomis iš inercijos nubyrėjo pagal automobilio judėjimo krypti, t. y. už automobilio galo, taip kaip užfiksuota foto nuotraukose. Institucijos nuomone, pareiškėjos veiksmai yra pagrindinė sąlygą dėl įvykio atsiradimo. Institucija mano, kad nagrinėjamoje byloje surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų visiškai pakanka pareiškėjos kaltei dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo pagrįsti ir jokie papildomi veiksmai šiuo atveju nėra tikslingi. Pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis, šis procesas nėra savitikslis, nes jų turi būti surinkta tiek, kad asmenį būtų galima pripažinti kaltu dėl nusižengimo padarymo, surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, nes asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad palaiko skundą su jame nurodytais motyvais. Paaiškino, jog savo automobiliu pajudėjo iš vietos ir matė, kad kairėje pusėje nėra atvažiuojančių automobilių, o dešinėje pusėje matė atvažiuojanti gelsvos spalvos automobilį, todėl stabtelėjo, bet minėtas automobilis atsitrenkė. Po smūgio, automobilio vairuotojas pro jos automobilio galą pravažiavo ir sustojo. Pareiškėja bandė policijai paaiškinti, kad ji negali būti kalta padariusi nusižengimą, kadangi ji davė kelią važiuojančiam automobiliui. Pareiškėjo nurodė, kad policijos pareigūnai atvažiavo su tokia nuostata, kad pareiškėja važiavo atbuline eiga, todėl ji kalta. Pareiškėja taip pat prašė išsireikalauti vaizdo įrašų iš įvykio vietoje buvusių vaizdo kamerų, prašė bylos medžiagos kelis kartus, kurią gavo tik po Institucijos priimto nutarimo. D. M. taip pat nurodė, kad važiuojant atbuline eiga, jai užteko vienos eismo juostos išvažiuoti iš parkavimosi vietos. Kai įvyko automobilių susidūrimas, jos automobilio priekinės durelės buvo ties brūkšniu, buvo išlindę mažiau kaip pusę automobilio iš parkavimosi vietos. Atsitrenkęs automobilis nesustojo, nukentėjusysis pro ją pravažiavo. Įvykio vietoje buvo ir liudytojas, tačiau policija jo neužfiksavo.

Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini)teismo posėdžio metu paaiškino, kad įvykio metu vairavo auksinės spalvos automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Išvažiuodamas iš aikštelės sukonfliktavo su vairuotoju, su kuriuo važiuodami tarpusavyje apsižodžiavo. Kai nukentėjusysis atsisuko, prieš save pamatė automobilį ,,Nissan Almera“. Nebuvo garso signalo ar kažko, tiesiog važiuodamas automobiliu atsitrenkė į atbuline eiga iš parkavimo vietos judantį automobilį. Atsitrenkęs iš karto sustojo ir išlipo iš automobilio, apžiūrėjus automobilį iš karto pažeidimų nesimatė, nes lijo. Po to, iš savo automobilio išlipo moteris iš automobilis. (duomenys neskelbtini) patraukė automobilį į šoną, nes matėsi, kad moteris kalta, kadangi važiavo atbuline eiga, ji nedavė nukentėjusiajam pirmumo, be to, automobilis buvo patrauktas, jog nebūtų automobilių spūsčių. Buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atvykę pasakė, kad yra aiški situacija, patys pasiūlė viską supildyti.

Teismo posėdyje skundžiamą nutarimą priėmusios Institucijos atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą žinoma. Pateiktas prašymas nagrinėti bylą Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Kaip matyti šiuo atveju, administracinėn atsakomybė patrauktas asmuo D. M. teismui pateiktu skundu nesutinka su Institucijos priimtu nutarimu. Skundas grindžiamas tuo, kad pareiškėja nepadarė administracinio nusižengimo, ne jos veiksmai lėmė, kad įvyko eismo įvykis.

Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.

Kelių eismo taisyklių 101 punkte įtvirtinta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kelių eismo taisyklių 114 punkte įtvirtinta, kad važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams.

Pažymėtina, kad administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Jeigu asmens veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Minėto ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties būtinas požymis yra Saugaus Eismo automobilių keliais įstatyme nustatyto reikalavimo nevykdymo konstatavimas.

Teismas, teismo posėdyje išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, įvertinęs Institucijos atsiliepimą bei ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, yra įrodyta, o protokolas administracinio teisės pažeidimo byloje jos atžvilgiu buvo surašytas Institucijai surinkus pakankamai įrodymų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 24 d. 13.25 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), D. M. vairuodama automobilį ,,Nissan Almera“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuodama atbuline eiga iš parkavimosi vietos, nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam automobilio ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui ir automobiliai susidūrė. Vairuotojas, kuris važiuoja atbuline eiga, turi būti kiek įmanoma atsargesnis ir nedaryti didelių trukdžių kitiems. Draudžiama pradėti judėjimą, kuris trukdytų už nugaros esančio automobilio manevrą. Pati pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsisėdusi į savo automobilį, apsižvalgiusi pradėjo automobiliu judėti atbuline eiga. Matė, kad kairėje pusėje nėra atvažiuojančių transporto priemonių, o iš dešinės matė atvažiuojantį gelsvos automobilį (teismo posėdžio 2022 m. rugpjūčio 1 d. garso įrašas 06:27 s – 06:38 s; 09:36 s – 10:49 s). Tai rodo, kad pareiškėja judėdama atbuline eiga matė, kad atvažiuoja automobilis, kuriam turi duoti pirmumą. Tokio situacijoje traktuojama, kad pareiškėja sudarė kliūtį nukentėjusiajam važiuoti. Nors D. M. teigė, jog ji pristabdė, nes matė automobilį ir jis į ją atsitrenkė, tai tik pabrėžia, kad ji sustojo nukentėjusiojo atžvilgiu pagrindiniame kelyje. D. M. patvirtino tokį faktą, nurodė, kad automobilio priekinės automobilio durelės buvo ties brūkšniu, buvo išsikišę mažiau kaip pusę automobilio iš parkavimo vietos (teismo posėdžio 2022 m. rugpjūčio 1 d. garso įrašas 11:27 s –12:21 s). Minėtą aplinkybę patvirtina ir administracinio nusižengimo byloje esančios nuotraukos, kas tik patvirtina, kad pareiškėja nesilaikė Kelių eismo taisyklių važiuodama atbuline eiga ir nedavė išvažinėdama iš stovėjimo vietos, nedavė kelio pirmumo teisę turinčiam automobilio ,,Opel“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui. Pažymėtina, kad pagrindinis saugaus važiavimo atbuline eiga principas yra atidus aplinkos stebėjimas: tiek automobilio šonų, tiek veidrodėliuose matomos erdvės už jo. Manevruodamas vairuotojas neturėtų remtis tik veidrodėliuose matomu vaizdu, svarbu nepamiršti ir „aklosios zonos“ – vietos automobilio šonuose, kurios nesimato nei viename veidrodėlyje. Atsargumas yra ypač svarbus važiuojant atbuline eiga vietose, kuriose yra daug žmonių ir kitų automobilių, pavyzdžiui, prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelėse. Nagrinėjamu atveju, pareiškėja važiuodama atbuline eiga ir matydama artėjantį automobilį, privalėjo duoti kelią atvažiuojančiai transporto priemonei ir grįžti atgal į parkavimosi vietą bei leisti pravažiuoti minėtam automobiliui. Tik įsitikinusi, kad nėra kliūčių ir saugu važiuoti, galėjo pradėti judėti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu teigė, jog (duomenys neskelbtini) susidūrus automobiliams nesustojo, o automobilį pasistatė kitoje vietoje. Tačiau nukentėjusysis teismo posėdžio metu paaiškino, kad susidūrus automobiliams, jis iš karto sustojo, išlipo iš automobilio, apžiūrėjo apgadinimus, pažeidimų iš karto nematė dėl prastų oro sąlygų, grįžo į automobilį ir jį perstatė į šoną, kadangi matė, jog situacijoje kalta moteris, be to, automobilį patraukė, kad nesusidarytų automobilių spūstis (teismo posėdžio 2022 m. rugpjūčio 1 d. garso įrašas 20:42 s – 21:09 s; 23:08 s – 23:30 s). Peržiūrėjus vaizdo įrašus matyti, kad atvykus policijos pareigūnams ir eismo dalyviams aiškinantis situaciją, transporto priemonės, važiuojančios už pareiškėjos automobilio prilėtina greitį ir manevruoja stengiantis pravažiuoti, kas patvirtina, kad nebuvo tiek vietos, jog automobiliai laisvai galėtų judėti dvejomis eismo juostomis. Nukentėjusysis (duomenys neskelbtini) iš eismo įvykio vietos neišvažiavo, o laukė atvažiuojančių policijos pareigūnų bei siekdamas nesudaryti papildomų kliūčių, automobilį patraukė. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patrauktos D. M. teiginiai, kad nukentėjusysis nesustojo ir pro ją pravažiavo, vertinami kritiškai. Be to, eismo įvykio vietos schema braižoma atvykus pareigūnams į įvykio vieta ir joje fiksuojamos aplinkybės tokios, kokias mato ir tuo metu pareigūnai, t. y. transporto priemones žymi tose vietose, kuriose randa stovinčias. Įvykio vietoje buvę pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, abu automobilius, užfiksavo jų apgadinimus ir visas aplinkybes pažymėjo eismo įvykių informacinėje sistemoje. Teiginys, kad nukentėjusysis atsitrenkė ir pro ją pravažiavo, nelaikytinas pagrįstu ir tuo aspektu, kadangi ant automobilių nėra specifinio apgadinimo – braukimo žymių, kas patvirtintų, jog susidūrus automobiliams, (duomenys neskelbtini) nesustojo ir važiavo tiesiai. Apgadinimai esantys ant automobilio ,,Nissan Almera“ yra iš kairės vedantys į dešinę, braukimo ir kartu gniuždančio (laužančio) pobūdžio, kas rodo, kad automobilis judėjo atbulomis. Taip pat nubyrėjusios automobilio duženos šalia automobilio galo parodo, kad automobilis ,,Nissan Almera“ judėjo atbulomis ir ta aplinkybė, kad jei automobilis būtų stovėjęs tai duženos būtų nubyrėjusios iškarto vertikaliai žemyn, o šiuo atveju nuo judesio atbulomis iš inercijos nubyrėjo pagal automobilio judėjimo krypti, t. y. už automobilio galo, taip kaip užfiksuota foto nuotraukose.

Teismas konstatuoja, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 13 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-10422-2022 už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą surašytas teisėtai bei pagrįstai. Atkreiptinas dėmesys, kad D. M. buvo skirta 75 eurų dydžio bauda, kai minėtame straipsnyje numatyta, kad bauda gali būti nuo 60 eurų iki 90 eurų. Tai rodo, kad paskirta bauda nebuvo maksimali.

 Esant nurodytoms aplinkybėms, skundas netenkintinas, o skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

nutaria:

D. M. skundo netenkinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. birželio 13 d. nutarimą  Nr. 20-ANR_N-10422-2022 palikti nepakeistą.

Pateiktą administracinio nusižengimo bylos ROIK 22165766803 medžiagą grąžinti ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                         Sigita Meškauskienė