Civilinė byla Nr. 2A-68/2012

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-03716-2009-3

Procesinio sprendimo kategorija: 116.8. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. liepos 18 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Artūro Driuko ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Struktus“ prašymą pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo vykdymo tvarką civilinėje byloje Nr. 2A-68/2012 pagal ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Struktus“ dėl privatizavimo sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutartinių įsipareigojimų įvykdymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 19 d. sprendimą bei priėmė naują sprendimą, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondas ieškinys ir šiai institucijai priteista iš atsakovo BUAB „Struktus“ 9 430 582 Lt skolos, 150 889,31 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-08) iki Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Struktus“ buvo iškelta bankroto byla įsiteisėjimo dienos (2011-11-21). Kartu ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas ir atsakovas BUAB ,,Struktus“ įpareigoti pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), po to, kai teismas įtrauks ieškovą valstybės įmonę Valstybės turto fondą į atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Struktus“ kreditorių sąrašą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013  m. kovo 5 d. nutartimi išnagrinėjusi nurodytą civilinę bylą pagal atsakovo BUAB „Struktus“ kasacinį skundą dėl paminėtos apeliacinio teismo nutarties panaikinimo šią teismo nutartį patikslino ir išbraukė iš rezoliucinės dalies žodžius: „po to, kai teismas įtrauks ieškovą valstybės įmonę Valstybės turto fondą į atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Struktus“ kreditorių sąrašą“ (civilinė byla Nr. 3K-3-45/2013). Kasacinio teismo teisėjų kolegija šiuo klausimu nurodė, kad įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas, taigi, šis veiksmas nepatenka į  Lietuvos Respublikos bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 ir 5 punktų taikymo sferą. Pagal šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalį visos teismuose esančios civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir su darbo santykiais susiję reikalavimai, proceso įstatymo nustatytais atvejais perduodamos bankroto bylą iškėlusiam teismui, o tais atvejais, kai byla nėra perduodama bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, apie šioje byloje priimtą ir įsiteisėjusį sprendimą teismas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas informuoja bankroto bylą nagrinėjantį teismą. Bankroto įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai, susiję su bankroto procesu, tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos. Teisėjų kolegijos nuomone, sisteminis šių normų vertinimas suponuoja išvadą, kad žemės pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymas, kaip jau įvykusio sandorio įforminimas, gali būti atliekamas nepriklausomai nuo to, ar ieškovas yra įtrauktas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašus ir ar jo finansinį reikalavimą yra patvirtinęs teismas. Dėl šios priežasties sprendė, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytas įpareigojimas pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį konkrečiu laiku – po to, kai teismas įtrauks ieškovą į atsakovo kreditorių sąrašą – naikintinas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2013-06-12 gautas atsakovo BUAB „Struktus“ prašymas pakeisti minėto Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas nurodo, kad ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas iki šiol nevykdo jo naudai priimto teismo sprendimo dalies ir nereiškia prašymo įtraukti jį į bankroto byloje patvirtintą kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu, kurį sudaro apeliacinės instancijos teismo sprendimu priteistos lėšos. Dėl šio yra apsunkintas įmonės bankroto procesas, nes administratorius negali realizuoti turto arba tai priverstas daryti nepalankiomis sąlygomis, tai yra organizuoti pardavimą iš varžytynių statinių, esančių ant pirmiau paminėto žemės sklypo, nuosavybės teisių, į kurį bankrutuojanti bendrovė formaliai neturi. VĮ Registrų centras atsisakė patenkinti BUAB „Struktus“ prašymą ir įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypus nesant atitinkamos pirkimo pardavimo sutarties. Atsakovo teigimu, situacija, kai viena iš šalių, nagrinėjamu atveju – ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas, neatlieka veiksmų, būtinų teismo sprendimui įvykdyti, negali padaryti neįmanomo sprendimo įvykdymo iš esmės, užkirsti kelią tokį sprendimą įvykdyti kitais būdais, nekeičiant paties įsiteisėjusio sprendimo esmės.

Vadovaudamasis CPK 284 straipsnio nuostatomis ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013  m. sausio 4 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, tretieji asmenys UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, BUAB „Barklita“, bylos Nr. 3K-7-83/2013, o taip pat 2006 m. vasario 13 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir kt., bylos Nr. 3K-7-29/2006 išaiškinimais, pateiktais teismo sprendimų vykdymo tvarkos pakeitimo klausimais, – prašė pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo dalyje dėl žemės sklypų perleidimo atsakovo BUAB „Struktus“ nuosavybėn vykdymo tvarką, numatant, kad ieškovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui ir atsakovui BUAB ,,Struktus“ nepasirašius žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo, įtvirtinančio Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-68/2012 įvykdymo tvarkos pakeitimą, įsiteisėjimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-68/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013  m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2013 laikytini pakankamu teisiniu pagrindu atsakovo BUAB ,,Struktus“ nuosavybei į pirmiau nurodytus žemės sklypus įregistruoti viešajame registre.

Ieškovas valstybės įmonė Valstybės turto fondas, nesutikdamas su šiuo atsakovo BUAB „Struktus“ kreipimusi ir prašydamas jį atmesti, nurodo, kad ne Turto fondas, bet UAB „Struktus“ nuo 2008 metų balandžio mėn. iki šiol vengė pasirašyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį nors pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 13 d. išduotą vykdomąjį raštą šalys yra įpareigotos tai padaryti. Pažymi, kad atsakovui iškėlus bankroto bylą žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis negali būti pasirašyta pagal su atsakovu jau anksčiau suderintą projektą (Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimas Nr. 1023 ir 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 260 numato, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis pasirašoma su pirkėju šiam pilnai sumokėjus žemės sklypo kainą). Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendime nėra pasisakęs dėl žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), perėjimo atsakovo nuosavybėn, todėl jo teiginys, kad šie žemės sklypai turi būti perduodami jo nuosavybėn nepriklausomai nuo ieškovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, neturi jokio teisinio pagrindo. Ieškovo nuomone, atsakovo prašymo tenkinimas taikant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą reikštų, jog teismas išnagrinėtų klausimą, kuris nebuvo svarstomas nagrinėjant bylą iš esmės ir dėl kurių nebuvo nuspręsta teismo sprendimu.

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Kaip yra žinoma, pagal CPK 271 straipsnio 1 dalį, priimdamas sprendimą, teismas reikiamais atvejais nustato konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką bei terminą, įvykdymą atideda arba išdėsto. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Taigi įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę pakeisti įstatymu nustatytą teismo sprendimo vykdymo tvarką tik reikiamais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes. Remiantis tuo ir turint omenyje, jog teismo sprendimų vykdymas yra civilinio proceso sudedamoji dalis, kuriai yra privalomi civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo (CPK 7 str.), teismo sprendimų privalomumo (CPK 18 str.) principai, darytina išvada, kad teismo sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimas yra galimas tik išimtiniais atvejais.

Kaip nurodyta aukščiau, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendime, kuris iš esmės paliktas nepakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013  m. kovo 5 d. nutartimi, iš dalies patenkinus ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo ieškinį, šiai institucijai iš atsakovo BUAB „Struktus“ priteista 9 430 582 Lt skolos, 150 889,31 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio procesinių palūkanų, o šie asmenys įpareigoti pasirašyti sprendime nurodytų žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Iš tiesų, šiame teismo sprendime nėra nurodyta konkreti jo vykdymo tvarka ar terminai, sprendimas iki šiol nėra įvykdytas, o šalys viena kitą kaltina neveikimu, nurodydamos, kad būtent priešinga šalis yra atsakinga už tai, jog iki šiol nėra pasirašyta žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis. Teisėjų kolegija plačiau nenagrinėja šalių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kuriais grindžiama priešingos ginčo pusės kaltė dėl teismo sprendimo neįvykdymo, nes šios bylos nagrinėjimo dalykas yra ne sankcijų taikymas už teismo sprendimo nevykdymą (CPK 771 str. 5 d.), o reikalavimas nustatyti konkrečią sprendimo įvykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.).

Kaip minėta, atsakovas BUAB „Struktus“ prašo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką numatant, kad ieškovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui ir atsakovui BUAB ,,Struktus“ nepasirašius žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo, įtvirtinančio Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-68/2012 įvykdymo tvarkos pakeitimą, įsiteisėjimo, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-68/2012 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013  m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2013 laikytini pakankamu teisiniu pagrindu atsakovo BUAB ,,Struktus“ nuosavybei į pirmiau nurodytus žemės sklypus įregistruoti viešajame registre.

Teisėjų kolegija, nesutikdama su atsakovo nurodytais argumentais, pažymi, kad teismo sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų (CPK 265 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovas VĮ Valstybės turto fondas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Struktus“ vienašalį 2008-03-17 sutarties dėl privatizavimo objekto pirkimo-pardavimo dalies – 8 punkto – nutraukimą; priteisti iš atsakovo 9 430 582 Lt žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektui, pardavimo kainą, 339 500,95 Lt delspinigių, 5 proc. dydžio procesinių palūkanų ir įpareigoti atsakovą, sumokėjus žemės sklypų kainą, pasirašyti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį. Būtent pareikšto ieškinio ribose byla ir yra išnagrinėta – ieškovui priteista turto kaina, o abi šalys įpareigotos sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Todėl kolegija sutinka su ieškovo VĮ Turto fondo atsiliepimo į atsakovo pareikštą prašymą argumentais, kad atsakovo prašymo tenkinimas taikant sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą reikštų, jog teismas išnagrinėtų klausimą, kuris nebuvo bylos nagrinėjimo objektas ir dėl kurio nebuvo nuspręsta teismo sprendimu.

Be to, kolegijos įsitikinimu, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas atsakovo prašomu būdu pažeistų imperatyvius įstatymo reikalavimus, kadangi nors nekilnojamojo daikto pirkimas–pardavimas aukciono būdu laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.421 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas aukciono laimėtojas, įvykęs sandoris turi būti įforminamas įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymu (CK 1.74 str. 1 d. 1 p., 6.393 str. 1 d., 6.421 str. 3 d., Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 str. 8 p., CPK 18 str., 279 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje priimto teismo sprendimo dalis įpareigoti šalis pasirašyti žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartį iš esmės savo prigimtimi yra fakultatyvusis teismo sprendimas (CPK 273 str.). Kaip žinoma, pagal CPK 273 straipsnio 1 dalies normų nuostatas, kuriomis iš esmės remiasi atsakovas, teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Tačiau kadangi nagrinėjamu atveju teismo fakultatyviuoju sprendimu nebuvo nustatyta, kad šis procesinis dokumentas gali būti pagrindas įregistruoti nuosavybės teises vienai šaliai, o nustatyta pareiga – atlikti veiksmus, tai yra pasirašyti įstatymo reikalaujamos formos pirkimo-pardavimo sutartį, – yra nukreipta į abi ginčo šalis, akivaizdu, jog šios sutarties pasirašymas priklauso tiek nuo ieškovo valstybės įmonės Valstybės turto fondo, tiek nuo atsakovo BUAB „Struktus“ valios. Dėl nurodytų priežasčių, kolegijos vertinimu, šiuo atveju paminėtos normos netaikytinos ir netenkintinas atsakovo BUAB „Struktus“ prašymas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo tvarką pakeisti taip, kad šis sprendimas būtų pakankamu teisiniu pagrindu atsakovo BUAB ,,Struktus“ nuosavybei į pirmiau nurodytus žemės sklypus įregistruoti viešajame registre, jeigu per 10 darbo dienų nuo šios teismo nutarties įsiteisėjimo šalys nepasirašys minimos sutarties (CPK 273 str., 284 str. 1 d.).

Kartu kolegija, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, kuomet nesant nustatytam sprendimo įvykdymo terminui šalys gera valia nepasirašo nustatytos formos pirkimo-pardavimo sutarties, kai antstoliui dėl to taip pat kyla problemų vykdant šį sprendimą (2013 m. gegužės 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-23984-99/2013), siekdama užtikrinti įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, mano, jog yra pagrindas nustatyti šalims pareigas ir terminą, per kurį šis sprendimas turi būti įvykdytas (CPK 18 str. 273 str. 3 d., 771 str. 3 d., 5 d.).

Kaip minėta, ginčo žemės sklypai buvo parduodami privatizavimo procesą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o pagal Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 16 d. nutarimo Nr. 1023 „Dėl valstybinės žemės sklypų, priskirtų privatizavimo objektams, pardavimo ir nuomos“ 17 ir 18 punktus parduodant ar išnuomojant privatizavimo objektui priskirtą žemės sklypą valstybei atstovauja, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį rengia ieškovas valstybės įmonė Turto fondas. Todėl ši institucija yra įpareigotina per tris mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos paruošti pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir pateikti jį atsakovui BUAB „Struktus“. Šalys įpareigotinos pasirašyti nurodytą sutartį per du mėnesius nuo atsakovo BUAB „Struktus“ sutarties projekto gavimo dienos (CPK 273 str. 3 d.).

Kartu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip nekartą minėta, įsiteisėjusiais teismų sprendimais ieškovui jau yra priteista nekilnojamojo turto objektų kaina ir konstatuota, kad privatizavimo sandoris yra įvykęs (Privatizavimo įstatymo 1 str. 4 d.), o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas, todėl atmestini ieškovo VĮ Valstybės turto fondo atsiliepime išdėstyti argumentai dėl sutarties sudarymo, susiję su tuo, kad atsakovas UAB „Struktus“ šiuo metu yra bankrutavusi bendrovė. Todėl ieškovas VĮ Turto fondas sutarties projektą turėtų ruošti mutatis mutandis atsižvelgdamas į teismų sprendimais nustatytas aplinkybes ir teisinius faktus (CPK 185 str.).

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija iš dalies patenkina atsakovo BUAB „Struktus“ prašymą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo ir nustato šalims terminus bei pareigas šiam sprendimui įvykdyti (CPK 284 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 273 straipsnio 3 dalimi, 290 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a:

Atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Struktus“ prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo įvykdymo terminus civilinėje byloje Nr. 2A-68/2012 tokiu būdu:

Įpareigoti ieškovą valstybės įmonę Valstybės turto fondą per 3 (tris) mėnesius nuo šios nutarties priėmimo dienos paruošti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties projektą ir pateikti jį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Struktus“.

Nustatyti ieškovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui ir atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Struktus“ 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Struktus“ sutarties projekto gavimo dienos pasirašyti žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį.

Kitoje dalyje prašymą atmesti.

Teisėjai                                                                                       Virginija Čekanauskaitė

                                                                                            Artūras Driukas

                                                                                            Egidijus Žironas