Adm. teisės pažeidimo byla Nr. ATP-546-531/2016

Teisminio proceso Nr. 4-15-3-00674-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.26.1.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 9 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs V. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato L. Z. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

n u s t a t ė :

Skundžiamu Biržų rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutarimu V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1715 str. 1 d. ir jam paskirta 868 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė 2015-11-09 Lietuvos Respublikos energetikos ministro ir vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1-253/IV-884 patvirtinto Kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, kontrolės tvarkos aprašo 6 ir 6.1 p. reikalavimus, o būtent dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) paskolino MB (duomenys neskelbtini) vieną toną žymėto (raudono) dyzelinio kuro, skirto šildymui. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 2016-07-01 išduotą leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) įsigyti dyzelinį kurą, skirtą pastatų šildymui, tačiau neturėjo teisės skolinti ar kitaip perduoti šildymui skirtą dyzelinį kurą MB (duomenys neskelbtini) ar kitam kokiam nors juridiniam (fiziniam) asmeniui, kadangi minėtas kuras įgytas su akcizų mokesčių lengvata, numatyta Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 37 str. 2 d., kuria gali pasinaudoti tik bendrovė, turinti leidimą įsigyti tokį kurą.

Apeliaciniu skundu V. B. gynėjas advokatas L. Z. prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutarimą, taikyti V. B. ATPK 301 str. 1 d. nuostatas ir pagal ATPK 1715 str. 1 d. jam paskirtą 868 Eur baudą sumažinti iki 120 Eur. Nurodo, kad jam paskirta 868 Eur bauda yra per didelė. Apylinkės teismas klaidingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Teismas padarė esminį materialinės teisės – ATPK 20 str. – pažeidimą ir pažeidė konstitucinio proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Mano, kad teismas jo atžvilgiu turėjo taikyti ATPK 301 str. nuostatas, kadangi jo padarytas teisės pažeidimas pagal savo pobūdį nėra šiurkštus, žala valstybei nepadaryta, kuras grąžintas UAB (duomenys neskelbtini).

Atsiliepime į apeliacinį skundą Panevėžio apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Institucija) nurodo, kad teismui nustačius pagrindą V. B. taikyti ATPK 301 str. nuostatas, prašo pakeisti Biržų rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutarimą ir švelninti jam paskirtą nuobaudą, nes V. B. prisipažino padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, jo neginčijo ir nuoširdžiai gailėjosi dėl pažeidimo padarymo, teisme nurodė, kad žala valstybei padaryta nebuvo, o kuras yra grąžintas, taip pat pažadėjo ateityje daugiau nepažeisti įstatymų. Esant šioms aplinkybėms Institucija neprieštarauja, kad V. B. būtų sušvelninta paskirta bauda, tačiau ne iki apeliaciniu skundu prašomo dydžio – 120 Eur, nes tokiu atveju nebūtų pasiektas ATPK 1 str. numatytas tikslas ne tik nubausti asmenį už padarytą teisės pažeidimą, bet ir atgrasinti pažeidėją nuo naujo pažeidimo padarymo. Institucija mano, kad pažeidėjui paskirta 868 Eur bauda galėtų būti mažinama ne daugiau, nei ½ dalimi. Institucija taip pat pažymi, jog ATPK 313 str. 3 d. numato, jog atsižvelgus į pažeidėjo turtinę padėtį, paskirtos baudos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, paskirtos baudos mokėjimas gali būti išdėstytas per laikotarpį iki dvejų metų.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Skundžiamu nutarimu V. B. nubaustas už ATPK 1715 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą. Apeliaciniu skundu neginčijama pažeidėjo kaltė bei veikos kvalifikavimas, keliamas tik jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas.

ATPK 1715 str. 1 d. nurodyta, kad žymėto kuro, kuriam taikomos akcizų lengvatos, įsigijimas, naudojimas, laikymas, pardavimas ar kitoks jo perdavimas pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką užtraukia baudą fiziniams asmenims nuo 289 Eur iki 579 Eur, įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenis – nuo 868 Eur iki 1448 Eur.

V. B., kaip įmonės UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui, teismas paskyrė minimalią ATPK 1715 str. 1 d. sankcijoje numatytą nuobaudą – 868 Eur dydžio baudą. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tokia administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda yra aiškiai per griežta ir pažeidžia konstitucinio proporcingumo principą, reikalaujantį asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje, todėl prašoma ją sumažinti iki 120 Eur.

Pagal ATPK 20 str. administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama neperžengiant norminio akto, nustatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.). Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ATPK 301 str., kurio 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į 31 str. nustatytas bei kitas įstatymų nenurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad ATPK 301 str. numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014).

Taigi, teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

Aukštesnės instancijos teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, jog V. B. skundžiamu nutarimu už ATPK 1715 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo padarymą paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 868 Eur bauda yra per griežta ir neproporcinga jo padaryto pažeidimo bei jo asmenybės pavojingumui.

Bylos medžiaga rodo, kad V. B. nuo pat pažeidimo paaiškėjimo nevengė atsakomybės, pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų veiksmų, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). V. B. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Kaip matyti iš bylos, V. B. vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) paskolino 1 toną dyzelinio kuro, kuriam taikoma akcizų mokesčių lengvata, bendrovei (duomenys neskelbtini), kuri jiems atliko statybinių medžiagų smulkinimo darbus pagal sudarytą paslaugų teikimo sutartį, t.y. kurą paskolino rangos darbus atliekančiai įmonei. Sandorį tarp bendrovių patvirtina 2016-09-12 kuro paskolos sutartis. Tai rodo, kad V. B. savo veiksmas nesiekė piktybiškai pažeisti akcizinių prekių, kurioms taikoma lengvata, tvarkos. Kaip tik sudaryta kuro paskolos sutartis leido nustatyti V. B. veiksmus, išaiškinti padarytą pažeidimą ir identifikuoti jį kaip pažeidėją. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad paskolintas kuras po dviejų savaičių (2016-09-29) bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo grąžintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamu nutarimu V. B. už padarytą pažeidimą paskirta 868 Eur bauda beveik tris kartus viršija apskaičiuotą akcizo mokestį – 309,03 Eur, kurį bendrovė (duomenys neskelbtini) dėl nustatyto pažeidimo turi sumokėti į valstybės biudžetą, taigi šiuo atveju tokia bauda, kokia buvo paskirta apylinkės teismo nutarimu, būtų neproporcinga padarytam pažeidimui. Byloje nėra duomenų, kad V. B. už tokio pobūdžio pažeidimą būtų baustas anksčiau, taip pat nėra duomenų, kad jis būtų baustas už kitus kokius nors teisės pažeidimus ar nusikaltimus, kas leidžia teigti, jog V. B. nėra linkęs pažeisti įstatymų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog juridinio asmens vadovas privalo žinoti bendrovės ekonominę veiklą reglamentuojančius įstatymus ir jų laikytis.

Taigi, esant aptartų aplinkybių visumai, taip pat atsižvelgdamas į Institucijos, inicijavusios bylą poziciją, t.y. jog ji neprieštarauja, kad būtų taikomos ATPK 301 str. nuostatos ir V. B. paskirta švelnesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas taikyti ATPK 301 str. nuostatas ir V. B. už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 1715 str. 1 d., skirti švelnesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali. Apygardos teismo vertinimu, per pusę mažesnė nei minimali įstatymo numatyta bauda būtų teisinga ir proporcinga padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybei, ja būtų įgyvendinti ir nuobaudos tikslai, t. y. ir nubausti V. B. už padarytą pažeidimą ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų ateityje. Apeliaciniame skunde išdėstytas prašymas V. B. paskirtą 868 Eur baudą sumažinti iki 120 Eur negali būti tenkinamas, nes pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimas pažeistų proporcingumo principą, t.y. bauda būtų pernelyg švelni, įvertinant pažeidimo dalyko kiekį, jo vertę ir bendrovei valstybės suteiktas mokestines lengvatas. Dėl to yra tenkinama apeliacinio skundo dalis.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis ATPK 30212 str. 1 d. 6 p.,

n u t a r ė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2016-10-28 nutarimą pakeisti:

V. B. už padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 1715 str. 1 d., taikant ATPK 301 str. nuostatas, paskirtą 868 Eur baudą sumažinti iki 434 Eur.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                         Valdas Ciesiūnas