LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Dalios Kačinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovė „Railurema“ ir atsakovo A. P. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1545-232/2020 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Railurema“ ieškinį atsakovui A. P. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė BUAB „Railurema“ patikslinusi ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo A. P. 228 687,77 Eur neteisėtais veiksmais BUAB „Railurema“ ir jos kreditoriams padarytos žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Railurema“, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“, o 2019  m. liepos 11 d. nutartimi patvirtino BUAB „Railurema“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. BUAB „Railurema“ vienintelis akcininkas ir buvęs direktorius A. P. nevykdo teismo 2019 m. gegužės 10 d. įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą. Pagal administratoriaus turimus duomenis, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 1 d. ieškovė išmokėjo atsakovui 142 332,68 Eur dydžio avansus. Nuo 2015 m. kovo 1 d. buvo atliekami mokėjimai į atsakovo ir su bendrove nesusijusių asmenų sąskaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėms išlaidoms“, „grynųjų išmokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“. Atsakovui buvo pervesta 18 821 Eur suma, K. P. – 1 910 Eur, L. P. – 11 884 Eur, L. G. – 7 180 Eur, V. R. – 2 100 Eur, A. A. – 1 150 Eur, P. Š. – 190 Eur, I. P. – 3 210 Eur, V. B. – 3 650 Eur, T. D. – 200 Eur, M. Š. – 2 460 Eur, G. P. – 4 850 Eur, A. I. – 100 Eur, L. Ch. (L. Ch.) – 100  Eur. Iš viso nepagrįstai ir neteisėtai buvo pervesta 57 805 Eur suma. Be to, laikotarpiu nuo 2015 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. iš atsakovo valdytos banko kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ir neteisėtai buvo išimta 24 650,09 Eur grynųjų pinigų suma, o 2017 m. birželio 7 d. ir 2017 m. birželio 8 d. iš banko sąskaitos Nr.  (duomenys neskelbtini) nepagrįstai ir neteisėtai buvo išimta 3 900 Eur grynųjų pinigų suma. Atsakovo neteisėtais veiksmais bendrovei ir jos kreditoriams buvo padaryta 228  687,77 Eur turtinė žala. 

II.                      Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. liepos 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo A. P. ieškovei 37 624,25 Eur žalos atlyginimą.

4.       Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartimi patvirtintas BUAB „Railurema“ kreditorių sąrašas, į kurį įtraukti du kreditoriai: VMI su 22 188,73 Eur reikalavimu ir VSDFV Vilniaus skyrius su 260,52 Eur reikalavimu, iš viso bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 22 449,25 Eur.

5.       Teismas, remdamasis VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktais duomenimis, nustatė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2010 m. spalio 29 d. bendrovėje dirbo tik atsakovas, o laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. kovo 1 d. du darbuotojai – atsakovas A. P. ir A. P..

6.       Remdamasis ieškovės bankroto administratoriaus pateiktais duomenimis, teismas nustatė, kad iš UAB „Railurema“ sąskaitos AB SEB banke (duomenys neskelbtini), po 2015 m. kovo 31 d., kai nebebuvo fiksuojami apskaitos duomenys, buvo atlikta daug mokėjimų į ieškovės direktoriaus A. P. ir su bendrove nesusijusių asmenų sąskaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėms išlaidoms“, „grynųjų išmokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“. Taip pat nustatė, kad iš AB SEB banko iniciatyva 2018 m. rugsėjo 28 d. uždarytos ir atsakovo, kaip BUAB „Railurema“ direktoriaus, valdytos banko kortelės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) po 2015 m. kovo 31 d., kai bendrovės buhalteriniai duomenys nebebuvo fiksuojami, įvairiuose Lietuvos ir kitų šalių bankomatuose nuo 2015 m. kovo 31 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo išgryninta 24 650,09  Eur suma.

7.       Teismas konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad jis ne tik nevykdė imperatyvių įstatymuose nustatytų pareigų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, pateikti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus, parengti metinius balansus ir kt., bet ir tuo, kad bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys nebuvo fiksuojami nuo pat 2015 m. kovo 31 d., nors atsakovo skola bendrovei siekė 142 332,68 Eur. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad įsiskolinimas VMI 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 19  856,43 Eur nepriemokos ir 2 332,65 Eur delspinigių, tačiau atsakovas nedėjo pastangų ir vengė atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi bankroto byloje – VMI, nors į jo sąskaitą iš bendrovės sąskaitos ir toliau buvo pervedinėjamos įvairios sumos ūkinėms išlaidoms, buvo išgryninami pinigai, pervedamos pinigų sumos tretiesiems asmenims, nurodant, kad tai atsakovo darbo užmokestis.

8.       Teismas konstatavo, kad VMI ir VSDFV nesumokėtos mokesčių sumos laikytinos žala, padaryta neteisėtais atsakovo veiksmais (neveikimu). Remdamasis CK 6.249 straipsnio 1  dalyje įtvirtinta taisykle, kad tais atvejais, kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, sprendė, kad žalos dydį sudaro bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma, sudaranti 22 449,25 Eur, ir bankroto administravimo išlaidos, kurios, pagal į bylą pateiktą 2019 m. rugpjūčio 29 d. BUAB „Railurema“ kreditorių susirinkimo protokolą, sudaro 15 175 Eur. Viso žala, teismo sprendimu, sudaro 37 624,25 Eur.

9.       Teismas sprendė, kad atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję tiek su kreditoriams padaryta žala, tiek su administravimo išlaidomis, kurios bankroto byloje bus dengiamos iš išieškotos žalos sumos, o jų nepriteisus iš atsakovo, nukentėtų kreditorių interesai, žala jiems nebūtų pilnai atlyginta.

10.       Teismas konstatavo, kad atsakovo kaltė akivaizdi ir jos prezumpcijos A. P. nepaneigė. Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 37 624,25  Eur žalos atlyginimą.

I.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

11.       Apeliaciniame skunde ieškovė BUAB „Railurema“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.                      Teismas teisingai nurodė, kad nustačius, jog įmonės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama, todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas, o paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas. Kita vertus, pasisakydamas dėl atsakovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos fakto ir dydžio teismas neteisingai nurodė, kad žalos dydį sudaro bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma ir bankroto administravimo išlaidos. Bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Administratorius gali pareikšti reikalavimą bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo didesnį už teismo patvirtintą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą. Tuo atveju, jei teismui tokį reikalavimą patenkinus iš išieškotų lėšų atsiskaitoma su visais bendrovės kreditoriais, bankroto administratorius teismui pateikia tai įrodančius dokumentus ir bankroto byla nutraukiama ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

11.2.                      Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, tačiau teismas šio reikalavimo netenkino be jokio teisinio pagrindimo.

12.       Apeliaciniame skunde atsakovas A. P. prašo Vilniaus apygardos teismo 2020  m. liepos 13 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl 37 624, 25 Eur žalos atlyginimo priteisimo ir priimti naują teismo sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.                      Ieškovė neįrodė kaltų atsakovo veiksmų ir priežastinio ryšio su tariama žala. Ieškovė neįrodinėjo, kaip pasireiškė atsakovo, kaip buvusio ieškovės vadovo, neteisėti veiksmai ir kaltė, atliekant patikslintame ieškinyje nurodomus mokėjimus, t. y. kokias konkrečiai imperatyvias ar fiduciarines pareigas atsakovas pažeidė. Tai, kad atsakovui 2015 m. buvo pervesta avansinių mokėjimų, o atsakovui bei kitiems asmenims 2015–2017 m. buvo atlikta pavedimų, išmokant tuometinių ieškovės darbuotojų darbo užmokesčius, skiriant grynųjų lėšų ar ūkinių išlaidų ieškovės vykdytai komercinei veiklos padengti, nesudaro pagrindo traktuoti šių mokėjimų kaip atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovei ir ieškovės kreditoriams padarytos žalos.

12.2.                      Ieškovė tik deklaratyviai nurodė, kad atsakovas laiku nesiėmė veiksmų UAB „Railurema“ bankroto procesui inicijuoti, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, liudijančių, kad bankroto procesas pradėtas pavėluotai ir būtent dėl to kilo žala kreditoriams, nenurodė.

12.3.                      Teismas sprendimu iš esmės tik konstatavo tam tikrus veiksmus esant neteisėtus, tačiau tokio sprendimo niekaip neargumentavo. Vien neteisėtų veiksmų konstatavimas nėra pakankamas, kad priteisti prašomą žalą iš atsakovo.

12.4.                      Sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime per se (savaime)nepatvirtina, kad būtent tokios išlaidos yra ieškovės faktiškai patirtos kaip žala ir kad tarp šios sąmatos ir atsakovo veiksmų egzistuoja priežastinis ryšys. Nemokumo administratorius turi pateikti išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Byloje tokie įrodymai nebuvo pateikti.

13.       Ieškovė BUAB „Railurema“ pateikė atsiliepimą, prašydama atsakovo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 4 d. įsiteisėjusia nutartimi pripažino BUAB „Railurema“ bankrotą tyčiniu. Nutartyje konstatuota, kad įmonės turto (lėšų) perdavimas tretiesiems asmenims, grynųjų pinigų išėmimas, nepagrindžiant šių lėšų panaudojimo bendrovės veiklai ir tikslams, grynųjų pinigų paėmimo neapskaitymas buhalterinės apskaitos dokumentuose, apribojo ar panaikino kreditorių galimybes nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą.

13.2.                      Suformuotoje teismų praktikoje nurodyta, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis. Bankroto administratorius gali pareikšti reikalavimą bendrovės vadovui dėl žalos atlyginimo, didesnį už teismo patvirtintą bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumą.

14.       Atsakovas A. P. pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.                      Ieškovė nedetalizavo ir neįrodė esminių civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, t. y. kokias konkrečiai imperatyvias fiduciarines pareigas atsakovas pažeidė, koks verslo sprendimas (sandoris) yra neteisėtas. Ieškovė kaip žalos neįrodė prašomų priteisti bankroto administravimo išlaidų (15 175 Eur). Vien pateiktas kreditorių susirinkimo protokolas, kuriuo nuspręsta patvirtinti tokią išlaidų sąmatą, per se neįrodo, kad tokias išlaidas ieškovė yra faktiškai patyrusi kaip žalą.

14.2.                      Atsakovui esant vieninteliam ieškovės akcininkui, žalos dydis byloje bet kuriuo atveju negali viršyti kreditorinių reikalavimų sumos (22 449,25 Eur). Priešingu atveju susidarytų nelogiška ir teisiškai nepateisinama situacija, kuomet didžioji dalis priteistos 228  687,77  Eur sumos po ieškovės bankroto procedūrų būtų grąžinama atgal atsakovui, kaip vieninteliam ieškovės savininkui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

I.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Faktinės bylos aplinkybės

16.       Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 10 d. nutartimi iškėlė ieškovei UAB „Railurema“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Konsultacijų srautas“, o 2019 m. liepos 17 d. nutartimi patvirtino BUAB „Railurema“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, t. y. VMI su 22 188,73 Eur reikalavimu ir VSDFV Vilniaus skyrių su 260,52 Eur reikalavimu. Iš viso teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 22 449,25 Eur.

17.       Vienintelis UAB „Railurema“  vadovas ir akcininkas nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2019 m. gegužės 30 d. buvo atsakovas A. P..

18.       Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus duomenimis, laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 9 d. iki 2010  m. spalio 29 d. bendrovėje dirbo tik atsakovas A. P., o laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 7 d. iki 2017 m. kovo 1 d. dirbo du darbuotojai – atsakovas A. P. ir A. P..

19.       Nustatyta, kad po Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 10 d. nutarties iškelti UAB „Railurema“ bankroto bylą įsiteisėjimo atsakovas nevykdė pareigos perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną. UAB „Railurema“ buhalterinę apskaitą tvarkiusi UAB „ACL“ 2019 m. liepos 10 d. dokumentų perdavimo–priėmimo aktu perdavė bankroto administratoriui turimus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos patikrinęs administratorius nustatė, kad atsakovui yra išmokėti avansai, kurių jis nėra grąžinęs ir nėra pateikęs dokumentų, pagrindžiančių išmokėtų sumų panaudojimą. Be to, patikrinęs bankrutavusios įmonės bankuose turimas sąskaitas, administratorius nustatė, kad atsakovas A. P. bankomatuose atliko nemažai grynųjų pinigų išėmimo operacijų, kurios nėra pagrįstos bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais, taip pat iš BUAB „Railurema“ sąskaitų buvo pervedamos lėšos tiek pačiam atsakovui, tiek ir su įmone nesusijusiems tretiesiems asmenims, tokių lėšų pavedimo taip pat nepagrindžiant buhalteriniais dokumentais.

20.       Pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieškinį iš dalies ir priteisęs ieškovei 37 624,25 Eur žalos atlyginimą, konstatavo, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog bendrovės buhalterinės apskaitos duomenys nebuvo fiksuojami nuo pat 2015 m. kovo 31 d., nebuvo rengiami įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, be to, atsakovas nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo – pateikti bankroto administratoriui bendrovės dokumentus ir tokie atsakovo neteisėti veiksmai tiesiogiai susiję tiek su kreditoriams padaryta žala, tiek su įmonės patiriamomis administravimo išlaidomis.

21.       Apeliantė (ieškovė) BUAB „Railurema“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigia, kad bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą nėra apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai žalos priteisė tik 37 624,25 Eur, t. y. tiek, kiek yra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir bankroto administravimo išlaidų. Tuo tarpu apeliantas (atsakovas) A. P., nesutikdamas su skundžiamu sprendimu priteisti iš jo žalos atlyginimą įmonei, teigia, kad ieškovė neįrodė visų civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų. Apelianto (atsakovo) manymu, avansų išmokėjimas, taip pat tiek jam, tiek kitiems asmenims iš įmonės sąskaitų atlikti pavedimai įmonės ūkinei veiklai, darbo užmokesčiams neįrodo jo veiksmų neteisėtumo.

22.       Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas atsakovo A. P., kaip buvusio BUAB „Railurema“ vadovo, civilinės atsakomybės klausimas dėl įmonei padarytos žalos atlyginimo ir žalos dydžio klausimas.

Dėl juridinio asmens valdymo organo (vadovo) civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą

23.       CK 2.87 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymas, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249-686/2017).

24.       Kadangi bendrovės valdymo organo (vadovo) civilinė atsakomybė yra deliktinė, būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose iš pirmiau nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK  178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-421/2015; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017; 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-177-248/2018, 41 punktas).

25.       Apie vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama pagal tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių jo, kaip valdymo organo ar jo nario, pareigas valdant įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 2, 3, 4 punktai), tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą bendrovėje (Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalis) bei bankroto bylos inicijavimą laiku (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalis), bendrovės dokumentų ir turto perdavimą bankroto administratoriui (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

26.       Pažymėtina, kad siekiant taikyti civilinę atsakomybę bendrovės valdymo organui, pirmiausia būtina nustatyti, kokius neteisėtus veiksmus jis atliko.

27.       Nustatyta, kad bankroto administratorius, iš UAB „Railurema“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „ACL“ gavęs įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir juos patikrinęs, nustatė, kad pagal didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraštį laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. UAB „Railurema“ išmokėjo bendrovės direktoriui ir akcininkui A. P. 142 332,68 Eur avansų, kurių atsakovas įmonei nėra grąžinęs. Buhalterinių dokumentų, pateisinančių paminėto avanso panaudojimą įmonės tikslams, atsakovas nei buhalterinę apskaitą tvarkiusiai UAB „ACL“, nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė.

28.       Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad iš UAB „Railurema“ sąskaitos Nr.  (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, po 2015 m. kovo 31 d., kai nebebuvo fiksuojami įmonės apskaitos duomenys, buvo atlikta daug mokėjimų į UAB „Railurema“ direktoriaus A. P. ir kitų, su bendrove nesusijusių asmenų, sąskaitas, mokėjimo paskirtyje nurodant „ūkinėms išlaidoms“, „grynųjų išmokėjimas“, „A. P. darbo užmokestis“, „A. P. darbo užmokestis“. Nustatyta, kad iš paminėtos sąskaitos atsakovui A. P. buvo pervesta 18 821 Eur, K. P. – 1 910 Eur, L. P. – 11 884 Eur, L. G. – 7 180 Eur, V. R. – 2 100 Eur, A. A. – 1 150 Eur, P. Š. – 190 Eur, I. P. – 3 210 Eur, V. B. – 3 650 Eur, T. D. – 200 Eur, M. Š. – 2 460 Eur, G. P. – 4 850 Eur, A. I. – 100 Eur ir L. Ch. – 100 Eur, iš viso pervedant – 57 805 Eur. Šios atsakovui ir kitiems, su įmone nesusijusiems asmenims, pervestos lėšos nėra pateisintos jokiais buhalteriniais dokumentais.

29.       Nustatyta, kad iš atsakovo valdytos UAB „Railurema“ banko kortelės sąskaitos Nr.  (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1  d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., kai nebebuvo fiksuojami įmonės apskaitos duomenys, atsakovas skirtinguose bankomatuose atliko daug grynųjų pinigų išėmimo operacijų, kurios nebuvo apskaitytos UAB „Railurema“ buhalterinės apskaitos dokumentuose, iš viso grynaisiais pinigais išimant 24 650,09 Eur sumą. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad atsakovas iš UAB „Railurema“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB  Citadele banko Vilniaus skyriuje, laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 8  d. išsiėmė 3 900 Eur grynųjų pinigų, kurie taip pat nėra apskaityti įmonės buhalteriniuose dokumentuose.

30.       Taigi iš viso iš įmonės sąskaitų buvo pervesta ir išgryninta 228 687,77 Eur suma, kuri nėra pagrįsta jokiais buhalteriniais UAB „Railurema“ dokumentais.

31.       Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad vien avansų išmokėjimas ir (ar) lėšų iš įmonės sąskaitų pervedimas sau ir (ar) kitiems asmenims savaime nėra neteisėtas veiksmas, jei tokie mokėjimai atliekami įmonės ūkinei–komercinei veiklai vykdyti, mokant darbuotojams darbo užmokestį ir tokie mokėjimai, pavedimai, grynųjų pinigų paėmimai yra pagrįsti buhalterinės apskaitos dokumentais, patvirtinančiais, kad lėšos panaudotos su bendrovės veikla susijusiais tikslais.

32.       BAĮ 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. BAĮ 12 straipsnio 2 dalis nustato, kad ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais ir (arba) surašant buhalterinę pažymą. Pažymėtina, kad BAĮ 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus.

33.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Netinkamas buhalterinės apskaitos bendrovėje organizavimas yra neteisėtas veiksmas, tačiau žalos atlyginimo prievolė dėl to vadovui kyla, jei nustatomos visos civilinės atsakomybės sąlygos, o žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti nustatyta tik jei dėl netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo yra prarastas bendrovės turtas arba atsiranda kitų turtinių neigiamų pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m, liepos 5d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-297-378/2017; 2017 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-177-701/2017).

34.       Taigi atsakovas, kaip įmonės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės už įmonei padarytą žalą, turėtų buhalteriniais dokumentais pagrįsti kokiam tikslui buvo panaudotos bendrovei priklausiusios lėšos, kurias jis pavedimu išmokėjo sau ir tretiesiems asmenims, taip pat kokiam tikslui buvo panaudoti grynieji pinigai bei sau pačiam išsimokėti avansai (pvz., už kokias suteiktas prekes ir (ar) paslaugas atsiskaitant ir pan.).

35.       Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, kad BAĮ 12 straipsnyje nustatytos pareigos visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius pagrįsti apskaitos dokumentais atsakovas nesilaikė. Apeliantas A.  P. tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismui gana deklaratyviai nurodė, kad lėšos buvo reikalingos įmonės ūkinei veiklai, darbo užmokesčiams, tačiau, kaip minėta, nepateikė absoliučiai jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad lėšos, kurias jis išmokėjo sau ir kitiems asmenims iš tiesų buvo panaudotos įmonės, o ne asmeninėms, su įmonės veikla visiškai nesusijusioms, reikmėms. Teisėjų kolegija sutinka, kad darbuotojams už atliekamą darbą turi būti sumokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, tačiau duomenų, koks konkrečiais darbo užmokestis buvo nustatytas ir turėjo būti mokamas atsakovui, kaip įmonės vadovui, taip pat ir kitam UAB „Railurema“ buvusiam darbuotojui A. P., byloje taip pat nėra.

36.       Minėta, pagal didžiosios knygos sąskaitų apyvartos žiniaraštį laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1  d. iki 2015 m. kovo 31 d. UAB „Railurema“ išmokėjo bendrovės direktoriui ir akcininkui A. P. 142 332,68 Eur avansų, kurių atsakovas įmonei nėra grąžinęs. Buhalterinės apskaitos dokumentų, kokiam tikslui buvo panaudotos šios avansu UAB „Railurema“ vadovui išmokėtos bendrovės lėšos, atsakovas A. P. nei administratoriui, nei teismui nepateikė.

37.       Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu (atsakovu) A. P., kad nebuvo įrodytas jo veiksmų neteisėtumas. Atsakovo, kaip buvusio įmonės vadovo, veiksmų neteisėtumas būtent ir pasireiškė tuo, kad jis netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam ir kokiu tikslu buvo panaudotos UAB „Railurema“ lėšos, t. y. tiek atsakovui išmokėtas 142 332,68 Eur avansas, tiek ir kitos iš įmonės sąskaitų sau pačiam ir kitiems asmenims pervestos, taip pat ir išgrynintos lėšos. Pažymėtina, kad tokie įmonės vadovo neteisėti veiksmai, t. y. įmonės turto (lėšų) pervedimas sau ir tretiesiems asmenims, grynųjų pinigų išėmimas, avanso išsimokėjimas, nepagrindžiant šių lėšų panaudojimo bendrovės veiklai ir tikslams buhalterinės apskaitos dokumentuose, lemia tai, kad nėra galimybės tiksliai įvertinti, ar visos lėšos iš tiesų buvo panaudotos įmonės veiklai, kokia konkreti žala įmonės kreditoriams buvo padaryta, be to, dėl tokių neteisėtų veiksmų buvo apribotos ir panaikintos kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą.

38.       Minėta, kad juridinio asmens valdymo organo narys turi veikti bendrovės interesais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad veikimo bendrovės interesais pareigos turinys priklauso nuo finansinės bendrovės padėties. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

39.       Šiuo atveju nenustatyta, kad atsakovas A. P. būtų veikęs bendrovės ir jos kreditorių interesais. Kaip jau buvo minėta, atsakovas A. P. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. kovo 31 d. išsimokėjo sau didelę pinigų sumą – 142 332,68 Eur avansų, kurių panaudojimo negalėjo pagrįsti jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, nuo 2015 metų iš įmonės sąskaitų išsigrynino 28 550,09 Eur sumą, kurios taip pat nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, be to, tiek sau, tiek tretiesiems asmenims pervedė 57 805 Eur sumą, jos taip pat nepagrįsdamas jokiais buhalteriniais dokumentais, nors, kaip patvirtina bylos duomenys, UAB „Railurema“ skola VMI jau 2014 metais siekė 7 712 Eur nesumokėto pelno mokesčio, 290,43 Eur nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio ir 63 Eur delspinigių, o 2015  metais skola VMI išaugo iki 19 859,43 Eur nesumokėtų mokesčių ir 2 332,65 Eur delspinigių. Nepaisant to, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovas, būdamas įmonės vadovu, nedėjo pastangų ir vengė atsiskaityti su pagrindiniu kreditoriumi VMI, toliau iš bendrovės sąskaitų atlikinėjo pavedimus sau ir kitiems asmenims, atliko pinigų išgryninimo operacijas, kurių nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais, kad visos šios lėšos iš tiesų buvo panaudotos įmonės ūkinei–komercinei veiklai ir darbo užmokesčiams.

40.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl neteisėtų atsakovo A.  P. veiksmų, pasireiškusių tuo, kad jis nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam buvo panaudotos UAB „Railurema“ priklausiusios lėšos, kurias jis išmokėjo sau ir tretiesiems asmenims, buvo padaryta žala įmonei ir jos kreditoriams.

41.       Nepagrįstas apelianto (atsakovo) A. P. skundo argumentas, kad ieškovė BUAB „Railurema“ neįrodė jo kaltės. Pažymėtina, kad nustačius atsakovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Todėl ne ieškovė turėtų įrodinėti atsakovo kaltę, o būtent pats atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėtų paneigti šią prezumpcija. Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė, kad nėra kaltas dėl bendrovei ir jos kreditoriams padarytos žalos, t. y. nepateikė visiškai jokių buhalterinių dokumentų, kad 142 332,68 Eur avansas, 28 550,09 Eur grynaisiais iš įmonės sąskaitų išimtos lėšos, taip pat 57 805 Eur sau ir kitiems asmenims pervestos sumos buvo panaudotos su įmonės veikla susijusiems tikslams ir (ar) darbo užmokesčiui. 

42.       Pirmosios instancijos teismas, nustatęs visas BUAB „Railurema“ buvusio vadovo (atsakovo) A. P. civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusius žalos padarymą bendrovei (iškelta bankroto byla ir dėl to patiriamos administravimo išlaidos) ir jos kreditoriams (nebėra lėšų, iš kurių galima būtų patenkinti reikalavimus), žalos padarymo faktą, pagrįstai sprendė, kad A. P. turi atlyginti bendrovei padarytą žalą.

43.       Minėta, kad iš viso iš įmonės sąskaitų atsakovas A. P. pervedė sau ir tretiesiems asmenims, taip pat išėmė grynaisiais 228 687,77 Eur sumą, kuri nėra pagrįsta jokiais buhalteriniais UAB „Railurema“ dokumentais. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs BUAB „Railurema“ ieškinį iš dalies, sprendė, kad žala įmonei yra teismo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai 22 449,25 Eur sumai ir kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidos – 15 175 Eur, iš viso – 37 624,25 Eur.

44.       Ginčas kilo tiek dėl žalos padarymo fakto, tiek dėl jos dydžio. Apeliantas (atsakovas) A.  P., nesutikdamas su teismo priteistu žalos atlyginimu, kaip minėta, teigė, kad nebuvo įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, be to, atsakovo teigimu, sąmatos patvirtinimas kreditorių susirinkime per se nepatvirtina, kad būtent tokios išlaidos yra ieškovo faktiškai patirtos kaip žala, administratorius nepateikė išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė 15 175 Eur sumą. Tuo tarpu apeliantės (ieškovės) BUAB „Railurema“ teigimu, bendrovės vadovo pareiga atlyginti bendrovei padarytą žalą negali būti apribota bendrovės kreditorių finansinių reikalavimų bankroto byloje ir (ar) bendrovės bankroto administravimo išlaidų sumomis, todėl teismas turėjo priteisti ne 37 624,25 Eur, o 228 687,77 Eur žalos atlyginimo.

45.       Konstatavus, kad nagrinėjamoje byloje buvo įrodyti atsakovo, kaip buvusio UAB „Railurema“ vadovo, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, lėmusius žalos padarymą bendrovei ir jos kreditoriams, žalos padarymo faktas, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija toliau vertina ir pasisako tik dėl priteistos žalos dydžio pagrįstumo.

46.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu (atsakovu), kad BUAB „Railurema“ kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata negali būti vertinama kaip įmonės žala. Minėta, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pasireiškusių tuo, kad jis netinkamai vykdė įstatymuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu, ir nepagrindė kam ir kokiu tikslu buvo panaudotos UAB „Railurema“ lėšos, buvo padaryta žala tiek įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Paminėti atsakovo neteisėti veiksmai lėmė tai, kad UAB „Railurema“, nebegalint atsiskaityti su kreditoriais, buvo iškelta bankroto byla, bankrotas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi pripažintas tyčiniu. Akivaizdu, kad vykdant bankroto procedūras yra patiriamos administravimo išlaidos, kurios administratoriui turi būti atlyginamos. Pažymėtina, kad šios išlaidos nebūtų patiriamos, jei atsakovas, kaip įmonės vadovas, būtų tinkamai vykdęs savo pareigas, susijusias su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymu ir bendrovei priklausiusių lėšų panaudojimu, laiku atsiskaitęs su UAB „Railurema“ kreditoriais ir išvengęs bankroto, tuo pačiu ir su bankroto procedūrų administravimu susijusių išlaidų.

47.       CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nuostolių dydžio tiksliai įrodyti negali, tai jų dydį nustato teismas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad BUAB „Railurema“ kreditorių susirinkimas patvirtino 15 175 Eur administravimo išlaidų sąmatą. Pažymėtina, kad bankroto procesas vis dar nėra baigtas, todėl akivaizdu, kad įmonė ateityje dar gali patirti su administravimu susijusių išlaidų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai BUAB „Railurema“ kreditorių susirinkimo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą 15 175 Eur sumai laikė įmonei padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas. Pažymėtina, kad kreditorių susirinkimo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata nėra nuginčyta ir yra galiojanti, o atsakovas neįrodinėjo, kad administratoriaus realiai patirtos išlaidos, administruojant bankrutavusią bendrovę, buvo mažesnės, nei patvirtino kreditorių susirinkimas. Kita vertus, teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, jei iš atsakovo (įmonės vadovo) priteisto žalos atlyginimo bus atsiskaityta su visais kreditoriais ir padengtos faktiškai patirtos administravimo išlaidos, likusios nepanaudotos lėšos bus grąžinamos atsakovui, kaip vieninteliam BUAB „Railurema“ savininkui (akcininkui).

48.       Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliante (ieškove) BUAB „Railurema“, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamu sprendimu priteisė ne 228 687,77 Eur, o tik 37 624,25 Eur žalos atlyginimo, t. y. tiek, kiek yra teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų ir kreditorių susirinkimo patvirtintų administravimo išlaidų.

49.       Remiantis ĮBĮ 31 straipsniu, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius, be kita ko, disponuoja įmonės turtu bei lėšomis ir užtikrina jų apsaugą (ĮBĮ 31 straipsnio 1 punktas), tenkina patvirtintus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 31 straipsnio 3 punktas), grąžina bankrutavusios įmonės savininkui (savininkams) turtą, likusį atsiskaičius su kreditoriais (ĮBĮ 31 straipsnio 6 punktas). ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalis nustato, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės komercinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų).

50.       Taigi nors, kaip nustatyta byloje, iš viso iš įmonės sąskaitų atsakovas A. P. pervedė sau ir tretiesiems asmenims, taip pat išėmė grynaisiais 228 687,77 Eur sumą, kuri nėra pagrįsta jokiais buhalteriniais UAB „Railurema“ dokumentais, tačiau, remiantis prieš tai aptartu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad iš atsakovo, buvusio UAB „Railurema“ vadovo, priteisus žalos atlyginimą ieškovei, iš šių lėšų būtų padengiamos realiai patirtos įmonės bankroto administravimo išlaidos, atsiskaitoma su įmonės kreditoriais, o likusi suma būtų atgal grąžinama vieninteliam BUAB „Railurema“ savininkui (akcininkui) atsakovui A. P.. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad nagrinėjamu atveju ieškovei padarytos žalos dydį sudaro teismo patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma (22 449,25 Eur) ir kreditorių susirinkimo patvirtintos administravimo išlaidos (15 175 Eur).

51.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino juridinio asmens valdymo organo (vadovo) pareigas ir civilinės atsakomybės taikymą reglamentuojančias CK ir kitų įstatymų normas, kasacinio teismo praktiką, todėl tenkinęs ieškinį iš dalies ir priteisęs iš atsakovo žalos atlyginimą, priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

52.       Apeliantė (ieškovė) BUAB „Railurema“ apeliaciniame skunde atkreipė dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, priteisęs iš atsakovo žalos atlyginimą, nepriteisė ieškovės prašytų 5 proc. dydžio procesinių palūkanų.

53.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

54.       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2014 m. balandžio 11  d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-193/2014; 2019 m. balandžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-153-916/2019 21 punktą).

55.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad skundžiamu sprendimu nebuvo išspręstas procesinių palūkanų priteisimo klausimas, nors ieškovė reikalavimą priteisti tokias palūkanas buvo pareiškusi, sprendžia, kad yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodant, kad ieškovei BUAB „Railurema“ priteistinos 5  procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo A. P..

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Apeliantų A. P. ir BUAB „Railurema“ skundus atmetus, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Railurema“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 37 624,25 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 18 d.) iki Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 13 d. sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).

Teisėjos                                        Rasa Gudžiūnienė

                                                Danguolė Martinavičienė