Civilinė byla Nr. 2A-1597-264/2019

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14742-2018-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14;

3.3.1.20.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės „Turto bankas“,  apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3374-752/2019 pagal ieškovo J. V. patikslintą ieškinį dėl paveldėjimo liudijimo panaikinimo ir juridinių faktų nustatymo atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės „Turto bankas“, tretieji asmenys - Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarė Z. K., E. G.- U., D. G..

Teismas

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu ir prašymu dėl rašymo apsirikimo klaidos, kuriais prašė: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad ieškovas J. V. faktiškai priėmė 1/2 dalį palikimo, atsiradusio po mamos I. H. mirties (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad M. H. faktiškai priėmė 1/2 dalį palikimo, atsiradusio po mamos I. H. mirties (duomenys neskelbtini); 3) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad ieškovas J. V. faktiškai priėmė palikimą po brolio M. H. mirties (duomenys neskelbtini); 4) pripažinti negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 7702 (b. l. 149-152, 171). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo mama I. H., gyvenusi adresu (duomenys neskelbtini). Mirus I. H., po jos mirties atsirado palikimas į nekilnojamąjį turtą. Sutinkamai su CK 5.2 str. straipsnio nuostatomis, pirmos eilės įpėdiniais buvo ieškovas J. V., ir jo brolis M. H., kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Nors ieškovas ir jo brolis M. H. po mamos I. H. mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo atsiradimo vietos notarui nepadavė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdami turtą valdyti. (duomenys neskelbtini) mirus broliui M. H., ieškovas ir toliau liko gyventi minėtame bute, naudojosi visu butu, mokėjo mokesčius, atliko įvairius remonto darbus, pakeitė buto lauko duris, sienas išklijavo naujais tapetais, atliko santechnikos darbus. Tokiais veiksmais priėmė palikimą po brolio M. H. mirties – po mamos mirties jo paveldėtą ir jam priklausiusią ½ buto dalį. 2018-08-27 iš Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. ieškovas gavo informaciją, kad po I. H. mirties buvo užvesta paveldėjimo byla ir 2018-08-21 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas. Iki šio laiko nei iš notarų biuro notarės Z. K., nei iš VĮ „Turto bankas“ atstovų ieškovas nėra gavęs jokio įspėjimo ar informacijos, kad butas, kuriame iki šiol gyvena, pereis valstybės nuosavybėn, nors minėtame bute gyveno ir niekur išvykęs nebuvo. Mano, jog valstybei atstovaujanti institucija ir notaras turėjo imtis priemonių per protingą terminą tai išsiaiškinti. Ieškovas apie išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą sužinojo tik 2018-08-17, todėl termino ginčyti išduotą liudijimą nepraleido. Kadangi ieškovas gyvena bute, (duomenys neskelbtini), moka mokesčius, o tai reiškia, kad aktyviais veiksmais priėmė palikimą po motinos ir brolio mirties, faktiškai pradėdamas jį valdyti, mano, kad palikimo atsiradimo vietos notarui nebuvo jokio teisinio pagrindo VĮ „Turto bankas“ atstovams išduoti 2018-08-21 Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, todėl prašo jį panaikinti.

2.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“,  pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame prašė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant, dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, kad ieškinio tenkinimo atveju ieškovui teks atlyginti išlaidas, susijusias su palikimo perėjimu valstybei. Taip pat nurodė, jog nei VĮ „Turto bankas“, nei paveldėjimo bylą vedantis notaras neturi pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę. Mano, kad pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas ir laiku neįgyvendino savo teisių į atsiradusį palikimą. Ieškovo teiginys, kad jis per tris mėnesius po motinos mirties pradėjo paveldimą turtą faktiškai valdyti, nėra pagrįstas byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Turto bankas taip pat neturi duomenų, apie M. H. palikto turto valdymą (b. l. 164-168).

3.       Tretieji asmenys E. G.-U. ir D. G. atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

4.       Notarė Z. K. atsiliepime į patikslintą ieškinį prašė bylą spręsti savo nuožiūra, jai nedalyvaujant. Nurodė, kad nei VĮ „Turto bankas“, nei notaras neturi pareigos aiškintis, ar paveldimame bute negyvena asmenys, kurie galimai yra palikimą priėmę asmenys. Notaras taip pat nenagrinėja asmenų ginčų ir nenustatinėja ginčytinų aplinkybių. Notarui taip pat nėra suteikta teisė nustatinėti palikimo priėmimą faktinio valdymo pagrindu. Pažymėjo, kad išduodant ginčijamą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, nuo palikimo atsiradimo buvo praėję trylika metų, per kuriuos ieškovas turėjo visas galimybes išviešinti savo nuosavybę į palikimą sudarantį butą, bet to nepadarė.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5.       Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino visiškai: 1) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. priėmė 1/2 dalį palikimo, atsiradusio po mamos I. H. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; 2) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. H. priėmė 1/2 dalį palikimo, atsiradusio po mamos I. H. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; 3) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. V. priėmė palikimą po brolio M. H. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti; 4) juridinę reikšmę turintys faktai nustatyti ieškovui paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu; 5) pripažino negaliojančiu 2018 m. rugpjūčio 21 d. Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 7702; 6) priteisė iš valstybės įmonės „Turto bankas“ ieškovui J. V. 100 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

6.       Teismas konstatavo, kad tiek ieškovas, tiek jo brolis M. H. faktiniu valdymu priėmė palikimą po mamos I. H. mirties, o po M. H. mirties, ieškovas priėmė jo palikimą – broliui priklausiusią po mamos mirties jo paveldėtą buto dalį.

7.       Teismas sprendė, kad pagrindo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą nebuvimas pats savaime patvirtina jo neteisėtumą, todėl yra teisinis pagrindas pripažinti Kauno miesto 2-ojo notarų biuro notarės Z. K. 2018 m. rugpjūčio 21 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. 7702, negaliojančiu (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).

8.       Teismas sutiko su atsakovės ir notarės argumentais, kad ginčijamą liudijimą išdavusi notarė nepadarė jokių neteisėtų veiksmų, nes faktai apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo išviešinti. Taip pat sutiko, kad atsakovė galimai yra patyrusi išlaidas dėl paveldėjimo procedūrų taikymo. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų apie atsakovės patirtas išlaidas, be to, šios išlaidos nėra bylinėjimosi išlaidos, o atsakovė nėra pareiškusi dėl jų priešieškinio, todėl dėl jų priteisimo teismas nesprendė (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

9.       Teismas nurodė, jog atsakovė nėra atsakinga dėl ieškovo reikalavimų nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl iš jos priteisiama ieškovui tik ieškovo sumokėto žyminio mokesčio dalis už reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo – 100 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10.       Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“,  apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo dalį, kurioje teismas iš VĮ „Turto bankas“ ieškovui J. V. priteisė 100 Eur žyminio mokesčio ir ieškinį toje dalyje atmesti. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręs palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, tuomet prašo patikslinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog 100 Eur žyminio mokesčio J. V. priteisiama iš atsakovės Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė  žyminio mokesčio dalį už reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, nors teismas nustatė, kad atsakovas nėra atsakingas dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.

10.2.       Pats ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Net jei atsakovas nebūtų priėmęs palikimo, jokiu kitų keliu, nei kreipdamasis į teismą, ieškovas nebūtų galėjęs nustatyti juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto. Svarbu ir tai, kad atsakovas proceso nevilkino, jo procesinis elgesys buvo tinkamas. Taigi, akivaizdu, jog apeliantas nėra atsakingas dėl visų ieškinio reikalavimų.

10.3.       Byloje nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovės ar ją atstovaujančios VĮ „Turto bankas“ elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

10.4.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas priteisė tiesiogiai iš VĮ „Turto bankas“.

10.5.       Teismas nukrypimo nuo teismų suformuotos praktikos analogiškose bylose.

11.       Ieškovas J. V. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Kauno apylinkės teismo sprendimą nepakeistą, patikslinant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 14 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, jog 100 Eur žyminio mokesčio suma priteistina ieškovui J. V. iš Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VĮ „Turto bankas“. Taip pat prašo nepriteisti iš J. V. žyminio mokesčio dėl sunkios turtinės padėties. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai už reikalavimą dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo žyminį mokestį priteisė iš atsakovės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

     Apeliacinis skundas tenkintinas.

12.       Apeliaciniu skundu atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria iš VĮ „Turto bankas“ ieškovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos – 100 Eur ieškovo sumokėtas už ieškinį žyminis mokestis.

13.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

14.       Apeliantė nurodo, jog pats ieškovas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir jokiu kitu būdu neišviešino palikimo priėmimo fakto. Net jei valstybė nebūtų priėmusi palikimo, kitaip nei kreipdamasis į teismą, ieškovas nebūtų galėjęs nustatyti palikimo priėmimo fakto. Atsakovė proceso nevilkino, jos procesinis elgesys buvo tinkamas. Todėl apeliantė nėra atsakinga dėl visų ieškinio reikalavimų.

15.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad  VĮ Turto bankas, kaip valstybės institucija, kuriai teisės aktai nustato pareigą vykdyti valstybės paveldėto nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles (toliau - Taisyklės), patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634, būtų atlikęs veiksmus,  prieštaraujančius teisės aktams, kurie būtų galėję pažeisti ieškovo interesus. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nurodė, kad valstybė paveldi pagal įstatymą ir nuo kitų įpėdinių skiriasi tuo, kad negali atsisakyti priimti palikimo. Atsakovas, skirtingai nei CK 5.11 straipsnyje nurodyti įpėdiniai, neturi teisės pasirinkti ir nepriimti palikimo, CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja.  Nagrinėjamu atveju,  (duomenys neskelbtini) mirus ieškovo motinai I. H., per  CK 5.50 str.3 d. nustatytą terminą ieškovas ar kiti įpėdiniai dėl palikimo priėmimo į notaro biurą ar teismą nesikreipė, todėl nėra pagrindo vertinti, kad bylinėjimosi išlaidų atsiradimas buvo nulemtas atsakovės veiksmų. 

16.       Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog ieškovas į notaro biurą dėl palikimo priėmimo po savo motinos L. H. mirties (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu įteisinimo, nekilnojamojo turto įregistravimo savo vardu nesikreipė daugiau nei 13 metų, taigi šioje byloje nebuvo pagrindo vertinti, kad atsakovės, ją atstovaujančio VĮ „Turto bankas“ procesinis elgesys buvo netinkamas ir, kad atsakovė turėtų atlyginti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Priešingai, apie palikimo priėmimą faktiniu valdymu nebuvo žinoma dėl ieškovo pasyvumo, tai sukūrė valstybę atstovaujančioms institucijoms pagrindą inicijuoti palikimo priėmimo procedūrą. Taip pat apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutiktina su atsakovės argumentais, kad nei VĮ „Turto bankas“, nei paveldėjimo bylą vedantis notaras neturi pareigos ieškoti galimų įpėdinių ir pranešti jiems apie jų turimą paveldėjimo teisę. Todėl nagrinėjamu atveju pats ieškovas nebuvo pakankamai apdairus ir rūpestingas ir laiku neįgyvendino savo teisių į atsiradusį palikimą.

18.       Apeliacinės instancijos teismas visiškai  pritaria apeliaciniame skunde išdėstytai atsakovės pozicijai, kad įvertinant tai, kad byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų teismo turėjo būti atmestas (CPK 93 str. 4 d.).

19.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo kreipimasis į teismą ir patirtos bylinėjimosi išlaidos, įvertinus aplinkybes, jog atsakovės atstovės procesinis elgesys buvo tinkamas, o sprendimas patirti bylinėjimosi išlaidas buvo paties ieškovo pasirinkimas. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas mano, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas paskirstė neteisingai, neatsižvelgė į šalių elgesį ir bylinėjimosi išlaidų atsiradimo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės VĮ „Turto bankas“ priteisė nepagrįstai, todėl yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundą ir pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, panaikinant skundžiamą sprendimo dalį, kurioje nutarta priteisti ieškovui iš atsakovės Lietuvos Respublikos atstovės VĮ „Turto bankas“ 100 Eur žyminio mokesčio ieškovui J. V. ir šioje dalyje ieškinio netenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

      Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 330-331 straipsniais,

n u t a r i a :

       Apeliacinį skundą patenkinti.

       Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Aušra Baubienė