Civilinė byla Nr. e2-408-372/2023

      Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00116-2023-3

      Procesinio sprendimo kategorija 

      2.6.10.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

sekretoriaujant D. K.,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui L. B.,

nuotoliniu būdu žodinio  proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės BUAB „Odos gaminiai“ ir Ko ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl žalos atlyginimo ir

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė BUAB „Odos gaminiai“ ir Ko prašė priteisti jai iš atsakovo V. B. 420 000 Eur žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       2022-11-07 nemokumo administratorė UAB „Agniveda“ gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos raštą „Dėl informacijos suteikimo“ Nr. (14.5)-AD5-21618, kuriuo buvo informuojama apie 2022-10-24 atliktą BUAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje neplaninį patikrinimą. Nurodyta, kad įmonė savo užimamuose pastatuose ir teritorijoje yra palikusi neapsaugoto nuo atmosferos poveikio sukauptų pavojingų ir nepavojingų atliekų, pietrytinėje teritorijos dalyje nelikvidavusi ir palikusi esančius taršos židinius – chromu užteršto grunto krūvas bei vizualiai matomą užterštą viršutinį gruntą, esantį įmonės teritorijos rytuose. Buvo pareikalauta iki 2022-11-11 pateikti informaciją bei pagrindžiančius dokumentus, kokį įmonės turtą (statinius, teritorijos dangą) ir kokioje teritorijos dalyje perėmė nemokumo administratorė bei pateikti su įmonės turto perėmimu susijusius dokumentus.

3.       2022-12-20 patikrinimo akte Nr. PA-7209 buvo nustatyta, kad atsižvelgiant į 2022-10-14 Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusį nuosprendį, įmonė pripažinta teritorijos teršėja pavojingomis ir nepavojingomis atliekomis, todėl 2022-10-24 įmonėje pradėtas neplaninis patikrinimas.

4.       2022-10-24 patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teritorijoje įmonė iki 2022 m. vykdė ūkinę veiklą. Įmonės veiklos metu susidariusios įvairios pavojingos/nepavojingos atliekos ir daiktai buvo netvarkingai sukrauti ant žemės. Įėjus į įmonės teritoriją pro pagrindinius vartus, kairėje pusėje, šalia įmonės pastato sienos matomos netvarkingai sumestos įvairios atliekos. Paėjus nuo pagrindinių įmonės vartų tiesiai į teritorijos pabaigą, buvo matomos kaupuose sustumtos galimai chromu užterštos grunto krūvos, kurios laikomos atviroje teritorijoje, neapsaugotos nuo atmosferinio poveikio ir kuriose buvo matyti prisimaišiusių įvairių atliekų. 

5.       Atsižvelgiant į 2022-09-27 gautą Nr. (6)-1-7-6503 LGT raštą bei įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini) atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, pažymėta, kad iki 2022-10-24 įmonės teritorijoje esantys chromu užteršti taršos židiniai, kaip sustumtos grunto krūvos, viršutinis užterštas grunto sluoksnis bei teritorijoje paliktos sukauptos atliekos nebuvo likviduojamos. Taip pat nebuvo atlikti preliminarūs užteršto grunto tyrimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad visą BUAB „Odos gaminiai“ ir Ko nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą, taip pat ir BUAB „Odos gaminiai“ ir Ko sukauptas ir atliekų tvarkytojams neperduotas atliekas ir kitas paliktas galimai pavojingas cheminiais elementais, taip pat ir chromu, užterštus taršos židinius, perėmė nemokumo administratorė UAB „Agniveda“.

6.       Patikrinimo metu buvo padaryta išvada, kad nemokumo administratorė privalo: atlikti įmonės užterštos teritorijos detalų ekogeologinį tyrimą, nustatantį bei patikslinantį pavojingai užterštą teritorijos arealą ir teritorijos tolesnio tvarkymo poreikį, pagal Ekogeologinių tyrimo reglamento 23 punkte ir 24 punkte nurodytą tvarką; pateikti patikslintą Geologinės aplinkos potencialaus taršos židinio anketą (deklaraciją); turi parengti ir vykdyti poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programą; visas atliekas perduoti šias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms. Bankroto administratorei bus duotas privalomas nurodymas visas šias pavojingas ir nepavojingas atliekas perduoti šias atliekas turinčioms teisę tvarkyti įmonėms.

7.       2022-12-29 nemokumo administratorė UAB „Agniveda“ gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos raštą „Dėl privalomojo nurodymo įteikimo“ Nr. (14.5)-AD5-25061. Šiuo raštu ieškovei buvo įteiktas 2022-12-27 Privalomasis nurodymas Nr. PN-720, kuriuo ieškovė buvo įpareigotas iki 2023-01-28 atlikti šiuos veiksmus: 1) atlikti detalius ekogeologinius tyrimus ir pagal Ekogeologinių tyrimų reglamento 23 punkte ir 24 punkte nurodytą tvarką pateikti atliktų Tyrimų išvadą ADD prie AM Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijai; 2) pateikti patikslintą Geologinės aplinkos potencialaus taršos židinio anketą (deklaraciją); 3) parengti ir vykdyti poveikio požeminiam vandeniui monitoringo programą; 4) perduoti pavojingas ir nepavojingas atliekas įmonėms, turinčioms teisę šias atliekas tvarkyti, o dokumentus, įrodančius apie minėtų atliekų pridavimą, pateikti ADD prie AM Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijai.

8.       2023-03-21 nemokumo administratorė UAB „Agniveda“ gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos raštą „Dėl techninės klaidos“ (14.5)-AD5-5047, kuriuo konstatuota, kad įmonės teritorijoje (duomenys neskelbtini), laikomo supilto ir sustumto chromu užteršto grunto kiekis iš viso yra 695,22 m3 .

9.       2023-05-05 ieškovė gavo UAB „Toksika“ komercinį pasiūlymą dėl 700 t chromu užteršto grunto bei odos perdirbimo likučių surinkimo, transportavimo bei galutinio sutvarkymo už 420 000 Eur kainą.

10.       Iš trečiojo asmens pateikto 2023-06-02 kreditorių susirinkimo balsavimo raštu biuletenio buvo matyti, kad 3 darbotvarkės klausimu buvo siūlomas nutarimo projektas – prašyti atidėti (sustabdyti) Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022-12-27 duotą privalomąjį nurodymą iki kol nebus gautas finansavimas iš LR Aplinkos ir LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijų. Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos balsavo prieš tokį nutarimo projektą.

11.       2023-06-02 vykusio kreditorių susirinkimo metu buvo nutarta nepritarti nutarimo projektui prašyti atidėti (sustabdyti) Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos 2022-12-27 duotą privalomąjį nurodymą iki kol nebus gautas finansavimas iš LR Aplinkos ir LR Ekonomikos ir inovacijų ministerijų.

12.       Ketvirtuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstoma ir nutarta dėl BUAB „Odos gaminiai“ ir Ko priklausančio turto – administracinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo e. varžytinėse tokia tvarka: 1) Pirmose varžytinėse pradinė pardavimo kaina yra nustatoma 50 000 Eur; 2) Antrose varžytinėse pradinė pardavimo kaina yra nustatoma 35 000 Eur; 3) Trečiose varžytinėse pradinė pardavimo kaina yra nustatoma 30 000 Eur; 4) Varžytinėse nustatyti 1000 Eur kainos kėlimo intervalą; 5) Nepardavus turto 3-iose varžytinėse, šaukti kreditorių susirinkimą dėl naujos turto pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; 6) Įpareigoti administratorę skelbti turto pardavimo varžytines.

13.       2023-06-22 nemokumo administratorė UAB „Agniveda“ gavo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštą „Dėl prašymo“ Nr. AD5-13178, kuriame buvo nurodyta, kad privalomojo nurodymo terminas nėra pratęsiamas.

14.       2023-06-27 ieškovė kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministeriją su prašymu dėl finansavimo skyrimo. Nemokumo administratorė, siekdama įvykdyti JANĮ 66 str. 1 d. 15 p. numatytą pareigą bei Privalomąjį nurodymą, kreipėsi į UAB „Toksika“, t. y. licencijuotą atliekų tvarkymo įmonę (Atliekų tvarkytojų valstybės registro kodas: (duomenys neskelbtini). UAB „Toksika“ pateikė 2023-05-05 komercinį pasiūlymą, kuriuo nurodė, kad, visų pirma, yra galinti ir pajėgi teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti bendrovės turimas atliekas, aprašytas Privalomajame nurodyme, antra, tokią paslaugą suteiktų už 420 000 Eur be PVM. Tačiau, kaip minėta, Bendrovė atitinkamų finansinių išteklių neturi, UAB „Toksika“ pateiktas komercinis pasiūlymas negali būti priimtas, todėl administratorė dėl objektyvių priežasčių yra nepajėgi įvykdyti Privalomojo nurodymo, taip pat JANĮ 66 str. 1 d. 15 p. numatytos pareigos. Visa tai lemia, kad bendrovės bankroto procesas iš esmės negali pasibaigti, kadangi jo pasibaigimo sąlyga, be kita ko, yra atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymas (JANĮ 100 str. 1 d., 3 d. 3 p.), nes šiuo atveju nėra pakankamai lėšų.

15.       Neabejotina, kad finansavimas užteršto grunto sutvarkymui nebus gautas. Dėl šios priežasties ieškovė yra įsitikinusi, kad žala už užteršto grunto sutvarkymą turi būti priteisiama iš už žalos kilimą sukėlusio asmens, t. y. UAB „Odos gaminiai“ ir Ko vadovo V. B..

16.       V. B.

17.       T. V. B. padarė didelę žalą aplinkai – tokiais neteisėtais veiksmais užteršus gruntą, padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis, nes natūraliomis sąlygomis, be žmogaus pagalbos, utilizuoti chromo gamta negali, nes ji šiai cheminei medžiagai neturi jokio atsparumo ir regeneracijos galimybės, dėl to buvo padaryta didelė žala žemei, vandeniui, taip pat atsirado sunkių padarinių aplinkai, taip padarė didelę – 240 555,18 Eur žalą aplinkai (BK 270 straipsnio 2 dalis).

18.       Atsižvelgiant į tai, kad: įmonė privalo teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti jos teritorijoje paliktą 700 t chromu užterštą gruntą; įmonė turėjo 2022-12-27 Privalomąjį nurodymą užteršto grunto sutvarkymui iki 2023-06-20, tačiau jo negali įgyvendinti, nes neturi pakankamai turto ir finansinių galimybių savarankiškai sutvarkyti užteršto grunto, t. y. negali įgyvendinti Privalomojo nurodymo ir UAB „Toksika“ pateikto komercinio pasiūlymo užteršto grunto sutvarkymui; įmonė negavo iš valstybinių institucijų finansavimo užteršto grunto sutvarkymui, neabejotina, kad už ieškovei padarytą žalą ir finansiniu nuostolius turi atsakyti žalą sukėlęs asmuo, t. y. BUAB „Odos gaminiai“ ir Ko vadovas atsakovas V. B..

19.       CK 2.87 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo, privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Juridinio asmens valdymo organo nario civilinę atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas lemia jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais.

20.       Vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų.

21.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

22.       Ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1dalis). Bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją.

23.       Ypatingą svarbą nagrinėjamoje byloje įrodinėjant atsakovui V. B. reikalavimų pagrįstumą turi 2023-04-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-303/2023, kurioje nustatyta, kad eidamas UAB „Odos gaminiai“ ir Ko (duomenys neskelbtini) pareigas ir pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, pagal UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus pareiginių nuostatų, patvirtintų 2005 m. lapkričio 17 d. UAB „Odos gaminiai“ ir Ko direktoriaus įsakymu Nr. L9S, IV skyriaus 51 dalies 1 ir 2 punktus būdamas atsakingas už visą įmonės ūkinę, prekybinę, finansinę, socialinę veiklą ir ūkinę finansinę veiklą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų laikymąsi, veikdamas šios bendrovės naudai ir interesais, siekdamas sumažinti odos perdirbimo, atliekų bei užterštų nuotekų tvarkymo ir šalinimo sąnaudas, nenustatytomis aplinkybėmis pats bei organizuodamas, duodamas nurodymus nenustatytiems asmenims, UAB „Odos gaminiai“ ir Ko teritorijoje nuo 2006 m. liepos 12 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. pažeisdamas, o nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 24 d. sistemingai pažeisdamas teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos bei gamtos išteklių naudojimo taisykles, neteisėtai išmetė į aplinką 4,808 tonos chromo su rauginimo skysčiais ir atliekomis, dėl to ši pavojinga atlieka, neteisėtai išmesta į aplinką, pasklido žemės paviršiuje ir po ja, dėl to chromo koncentracija grunte nustatytą 51,3 mg/kg foninę vertę viršijo 350 kartų, o nustatytą 600 mg/kg ribinę vertę viršijo 30 kartų, dėl to aplinkai buvo padaryta didelė žala, taip V. B. padarė didelę žalą aplinkai – tokiais neteisėtais veiksmais užteršus gruntą, padarytas negrįžtamas neigiamas poveikis, nes natūraliomis sąlygomis, be žmogaus pagalbos, utilizuoti chromo gamta negali, nes ji šiai cheminei medžiagai neturi jokio atsparumo ir regeneracijos galimybės, dėl to buvo padaryta didelė žala žemei, vandeniui, taip pat atsirado sunkių padarinių aplinkai, taip padarė didelę – 240 555,18 Eur žalą aplinkai (BK 270 straipsnio 2 dalis).

24.       Taigi, už įmonės teritorijoje likusį chromu užterštą 700 t gruntą, kurį 2022-12-27 Privalomuoju nurodymu Nr. PN-720 privalo sutvarkyti ieškovė, yra atsakingas būtent atsakovas V. B., o tam egzistuoja visos vadovo atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: 1) atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. 2023-04-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-303/2023, bei 2021-10-14 Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl atsižvelgiant į CPK 182 str., ieškovei nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu; 2) atsakovo V. B. kaltė yra nustatyta 2023-04-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-303/2023, bei 2021-10-14 Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl atsižvelgiant į CPK 182 str., ieškovei nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu; 3) 2022-12-27 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Privalomuoju nurodymu Nr. PN-720 ieškovė yra įpareigota sutvarkyti 700 tonų chromu užteršto grunto, esančio bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini), o tai ieškovei kainuos 420 000 Eur; 4) egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Jei įmonės vadovas, atsakovas V. B. būti tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka organizavęs įmonės veiklą bei tinkamai sutvarkęs iš įmonės veiklos susidariusias atliekas, tai įmonei nebūtų išduotas 2022-12-27 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Privalomasis nurodymas Nr. PN-720 ir įmonė nepatirtų 420 000 Eur žalos užteršto grunto sutvarkymui.

25.       Trečiasis asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į ieškinį palaiko ieškovės reikalavimus ir prašo ieškinį tenkinti.

26.       Teisės aktai aiškiai apibrėžia, kam tenka pareiga sutvarkyti įmonės turimas (jai priklausančias) atliekas, įskaitant ir tada, kai ji bankrutuoja. Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje yra pateikiama atliekų turėtojo sąvoka, pagal kurią atliekų turėtoju laikomas atliekų darytojas arba asmuo, turintis atliekų. Vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, atliekų turėtojas turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Atliekas tvarkančios įmonės vadovaujasi šio įstatymo ir aplinkos ministro nustatytais atliekų tvarkymo reikalavimais, taip pat darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais. Atliekų tvarkymo įstatyme (32 straipsnio 1 dalis) nustatyta, kad atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“, kuris reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti pirminis atliekų darytojas arba dabartinis ar ankstesnis atliekų turėtojas ir (ar) produktų, dėl kurių naudojimo susidaro atliekos, gamintojas ar importuotojas. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad principu „teršėjas moka“ siekiama teisingai paskirstyti dėl aplinkos taršos patirtas išlaidas, šios išlaidos neturi būti užkraunamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei, ir turi būti nepamirštamos, bet priskiriamos už taršą atsakingiems asmenims (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-39-241/2020).

27.       Juridinių asmenų nemokumo įstatyme nurodyta, kad paskirtas nemokumo administratorius bankroto proceso metu privalo įstatymų nustatyta tvarka organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą, o atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo išlaidos yra bankroto proceso administravimo išlaidos. Atsižvelgiant į šias nuostatas, laikytina, kad pareiga sutvarkyti atliekas išlieka likviduojamai dėl bankroto (bankrutavusiai) įmonei, o atliekų tvarkymo išlaidos priskirtinos bankroto proceso administravimo išlaidoms. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog už atliekų sutvarkymą yra atsakingas bankroto administratorius.

28.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

29.       Sprendžiant ginčus dėl įmonių vadovų ir (ar) dalyvių atsakomybės būtina atskirti šių dviejų subjektų kompetenciją ir atsakomybės pagrindus. Bendrovės dalyvis neatsako už valdymo organams priskirtų pareigų pažeidimą (nebent būtų konstatuota, kad jis yra de facto (faktinis) vadovas) ir priešingai: bendrovės vadovas neatsako už veiksmus, kurie priskirti dalyvių kompetencijai.

30.       CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio pareiga atitinka ir juridinio asmens dalyvių pareigą elgtis taip, kad dėl jų veiksmų ar neveikimo įmonė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims. Kasacinio teismo išaiškinta, kad bendrovės akcininkai (t. y. juridinio asmens dalyviai), priimdami sprendimus, privalo atsižvelgti į įstatymuose įtvirtintą viešąjį interesą, veikti bendrovės naudai, užtikrinti, kad priimami sprendimai būtų protingi.

31.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo pareigų, be kita ko, yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai.

32.       Bankrutuojanti bendrovė neturi finansinių galimybių sutvarkyti paliktas atliekas. Už įmonės teritorijoje likusį chromu užterštą 700 t gruntą, kurį 2022-12-27 Privalomuoju nurodymu Nr. PN-720 privalo sutvarkyti ieškovė, yra atsakingas būtent atsakovas V. B., o tam egzistuoja visos vadovo atsakomybei kilti būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Ieškovė pagrindė ir įrodė, jog yra tiek faktinis, tiek teisinis pagrindas įmonei padarytą žalą – 420 000 Eur už paliktų atliekų sutvarkymą, priteisti iš atsakovo V. B., grąžinant ieškovę į tokią padėtį, kuri turėjo būti įmonei pabaigus veiklą (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

33.       Teismo posėdyje ieškovės atstovas palaikė savo reikalavimus visa apimtimi, taip pat prašė priteisti turėtas 5929 Eur advokato pagalbos išlaidas. Atstovas nurodė, kad žala atsirado, atsakovui esant UAB „Odos gaminiai“ ir Ko vadovu. Paskutinis bendrovės vadovas M. B. žalos nepadarė, kadangi jo vadovavimo metu bendrovėje nebebuvo vykdoma veikla.

Ieškinys tenkintinas.

34.       Teismas nustatė, kad 2023-04-27 Lietuvos Aukščiausias Teismas išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 2K-87-303/2023 pagal nuteistųjų V. B. ir UAB „Odos gaminiai“ ir Ko kasacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2021-10-14 nuosprendžio ir 2022-05-26 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžio.

35.       V. B.

36.       BUAB „Odos gaminiai“ ir Ko privalo teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti jos teritorijoje paliktą 700 t chromu užterštą gruntą. Ji turėjo įvykdyti 2022-12-27 Privalomąjį nurodymą užteršto grunto sutvarkymui iki 2023-06-20, tačiau jo negali įgyvendinti, nes neturi pakankamai turto ir finansinių galimybių savarankiškai sutvarkyti užteršto grunto, t. y. negali įgyvendinti Privalomojo nurodymo ir UAB „Toksika“ pateikto komercinio pasiūlymo užteršto grunto sutvarkymui. Įmonė taip pat negavo iš valstybinių institucijų finansavimo užteršto grunto sutvarkymui.

37.       Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.

38.       Bendrovės valdymo organų (vienasmenio ir kolegialaus) nariai, būdami atsakingi už įmonės komercinės veiklos organizavimą, turi elgtis protingai, rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, todėl, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305- 219/2019).

39.       Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

40.       Atsakovo neteisėti veiksmai yra nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. 2023-04-27 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-303/2023,  bei 2021-10-14 Šiaulių apylinkės teismo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, todėl atsižvelgiant į CPK 182 straipsnį, ieškovei nebereikia įrodinėti aplinkybių, kurios jau nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu.

41.       Atsakovas yra nuteistas ir jo atžvilgiu yra konstatuota jo kaltė dėl žalos padarymo. 2022-12-27 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Privalomuoju nurodymu Nr. PN-720 ieškovė yra įpareigota sutvarkyti 700 tonų chromu užteršto grunto, esančio bendrovės teritorijoje (duomenys neskelbtini), o tai ieškovei kainuos 420 000 Eur. Kaip nurodyta kasacinio teismo praktikoje, teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2013).

42.       Teismas taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad  turtinės žalos atlyginimo atveju turi būti vadovaujamasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti grąžintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo padarymo (restitutio in integrum), taip pat remiamasi bendruoju principu, kad sprendimas dėl pažeidimo konstatavimo uždeda valstybei teisinę pareigą padaryti pažeidimui galą ir atlyginti dėl jo padarinių tokiu būdu, kad, kiek tai įmanoma, būtų atkurta situacija, egzistavusi iki pažeidimo. Šiuo nagrinėjamu atveju nuostolių atlyginimo tikslas būtų pasiektas, jeigu būtų sutvarkyta užteršta teritorija ir pašalintos atliekos, t. y. teritorija būtų sutvarkyta taip, kaip buvo iki veiklos vykdymo – pašalinti bet kokie veiklos vykdymo pėdsakai, taip užtikrinant ne tik ieškovės grąžinimą į poziciją, kurioje ji būtų, jei pažeidimas nebūtų įvykęs, bet ir pašalinta rizika aplinkai ir žmonių sveikatai. Ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, realiai neturinti galimybių užtikrinti, jog būtų pašalinti neteisėti atsakovo veiklos padariniai.

43.       Tarp atsakovo atliktų neteisėtų veiksmų, kurie nustatyti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, ir įmonei padarytos žalos (įmonė yra įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sutvarkyti užterštą chromu gruntą, dėl to patiriant 420 000 Eur dydžio išlaidas), egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Jei įmonės vadovas, atsakovas V. B. būtų tinkamai ir teisės aktų nustatyta tvarka organizavęs įmonės veiklą bei tinkamai sutvarkęs iš įmonės veiklos susidariusias atliekas, tai įmonei nebūtų išduotas 2022-12-27 Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Šiaulių valdybos Privalomasis nurodymas Nr. PN-720 ir įmonė nepatirtų 420 000 Eur žalos užteršto grunto sutvarkymui.

44.       Šiaulių apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. nutartimi patikslinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 423221,38 Eur. 

45.       Tenkinant ieškinį, iš atsakovo V. B. priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, sudarančios 5929 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat iš atsakovo valstybei priteisiamos 14,94 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis) bei 5500 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio yra atleista ieškovė.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a : 

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei BUAB „Odos gaminiai“ ir Ko (įmonės kodas 145457830) 420000 Eur (keturis šimtus dvidešimt tūkstančių eurų) žalos atlyginimo ir 5929 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5500 Eur (penkis tūkstančius penkis šimtus eurų) žyminio mokesčio ir 14,96 Eur (keturiolika eurų devyniasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja                                Birutė Simonaitienė