Byla Nr. 1S-72-315/2019
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 25 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Kisielius teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. P. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. P. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 59-264 netaikyti nuteistajam A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teismas
n u s t a t ė:
A. P. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus, 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Bausmės atlikimo pradžia – 2012 m. sausio 18 d., pabaiga – 2020 m. sausio 18 d., 1/2 dalį laisvės atėmimo bausmės nuteistasis atliko 2016 m. sausio 18 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. gruodžio 20 d. – 1 metai ir 29 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu Nr. 59-264 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti A. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
A. P. minėtą Nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skunde nuteistasis nurodė, kad Komisijoje 2018 m. gruodžio 20 d. buvo svarstomas ne jo lygtinio paleidimo klausimas, o kodėl jis nepripažino kaltės, kur paslėpė ginklą, t. y. buvo jo nusikaltimo teisinis nagrinėjimas. Bet tai buvo sprendžiama Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nuosprendyje. Nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai. Jis surengė nardų turnyrą, todėl turėjo bendrauti su kitais nuteistaisiais. Nuobauda buvo skirta už lokalizacijos pažeidimą, t. y. buvo pastebėtas kitame aukšte. Tačiau nardų turnyro organizavimas yra teigiamas dalykas nuteistojo asmens byloje, o už organizatoriaus darbą yra neigiamas, nes bendravo su turnyro dalyviais. Nuobaudos – papeikimo skyrimas padarė įtakos lygtinio paleidimo klausimui, nes Komisija šią nuobaudą vertino neigiamai. Jis įvykdė Komisijos teiktas rekomendacijas: sumažino nusikalstamo elgesio rizikos balus, bet apie tai Komisijos nariai net neužsimena. Jis prašyme nurodė, kad sutinka su intensyvia priežiūra, bet ir tai nedavė rezultatų, svarstant jo lygtinį paleidimą. Jis daugiau nei du metus pavyzdingai elgėsi, prašė Vilniaus pataisos namų administracijos suteikti jam darbą, bet veltui. Komisijos nutarime pabrėžiama, kad jis pataisos namuose nedirba ir nemoka skolų pagal vykdomuosius raštus. Jis surado darbą laisvėje, bet dabar jo nenorima paleisti. Jei jam bus suteikta lygtinio paleidimo galimybė, galės dirbti laisvėje, mokėti skolas pagal vykdomuosius raštus. Jis sumažino nusikalstamo elgesio riziką 10 balų, bet tai nenurodyta nutarime, nors tai jau yra didelė pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartimi nuteistojo A. P. skundas dėl Nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netenkintas.
Skundžiamoje nutartyje teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, nuteistajam A. P. taikytas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei jų įvykdymo rezultatus, taip pat, atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką (priklauso vidutinės rizikos grupei), į vidutinę smurtinio elgesio riziką, naudojant HCR-20 metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat kitas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Vilniaus apygardos teismo nuteistasis A. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį ir paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, taikant intensyvią priežiūrą.
Nuteistojo teigimu, teismas neatsižvelgė į jo skunde nurodytus argumentus. Pagal Komisijos įvertintus duomenis, jis įvykdė visus reikalavimus, sumažino nusikalstamo elgesio riziką. Akivaizdu, jog jis stengėsi, tačiau visų akcentuojama, kad jis turi vieną galiojančią nuobaudą, nors, kaip ne kartą tvirtino, ši nuobauda jam skirta nepagrįstai. Jis tik organizavo turnyrą, stengėsi save parodyti iš teigiamos pusės, tačiau liko neįvertintas.
Taip pat, nuteistojo teigimu nepagrįstai pažymima, kad jis neatliko pakankamai didelės laisvės atėmimo bausmės dalies. Atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jam likę 11 mėnesių laisvės atėmimo iš 8 metų laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, kad jo žiniomis lygtinai yra paleidžiami ir neatlikę žymiai didesnės laisvės atėmimo bausmės dalies – 4 m., 3, 7 m. 3, 8 m. ir pan. Todėl, nuteistojo teigimu, nėra teisybės.
Nuteistasis taip pat akcentuoja, jog teismo paskirtų įpareigojimų nepažeistų, dirbtų, mokėtų mokesčius ir savo įsiskolinimus.
Atsiliepimų byloje negauta.
Skundas atmestinas.
Išnagrinėjus nuteistojo A. P. skundą ir įvertinus nuteistojo asmens byloje esančią medžiagą, konstatuotina, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau tekste – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Nuteistasis A. P. šiuo metu yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Taigi nuteistasis atitinka BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą, tačiau tai yra tik formalus pagrindas teismui svarstyti tokio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, įstatyme numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas savaime neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą dėl lygtinio paleidimo.
Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas, jų padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikaltimas veikas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visa tai rodo, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra paskatinamoji priemonė, kuri skiriama nuteistiesiems, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą bei mokymąsi.
Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, reikia vadovautis paskirtos bausmės tikslais, bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais, kas ir buvo padaryta šiuo atveju. Vertindamas galimybę nuteistąjį A. P. taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, žemesnės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad nuteistasis A. P. net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje 24 kartus pažeidė režimo reikalavimus, 20 kartų buvo baustas, turi galiojančią nuobaudą. Nors nuteistasis skunde akcentuoja jam skirtos galiojančios nuobaudos nepagrįstumą, pažymėtina, kad ši aplinkybė, vertinant A. P. charakterizuojančių duomenų visumą, nėra lemiama svarstant jo lygtinį paleidimą.
Žemesnės instancijos teismas teigiamai įvertino nuteistojo pastangas įvykdyti Komisijos pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos bei nusikalstamumo elgesio rizikos mažinimo, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis, o tik rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tuo tarpu lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra jokių abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Nors nuteistojo A. P. pakartotinė nusikalstamumo rizika sumažėjo, tačiau ji išlieka vidutinė -
Aptariant nuteistojo A. P. skundo argumentus, pažymėtina, kad visos skunde išdėstytos aplinkybės buvo įvertintos žemesnės instancijos teismo nutartyje. Minėtos aplinkybės buvo vertinamos visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių kontekste ir aukštesnės instancijos teismas sutinka su žemesnės instancijos teismo išvadomis, kad šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai jau yra pasiekti bei, kad A. P., lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. P. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 28 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.
Teisėjas Arūnas Kisielius