Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2016-04-14][nuasmeninta nutartis byloje][2-762-186-2016].docx
Bylos nr.: 2-762-186/2016
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Dangė 140496060 Ieškovas
Verslo valdymo centras 145317611 ieškovo atstovas
Kategorijos:
SU PRIEVOLŲ TEISE SUSIJUSIOS BYLOS
Bylos, kylančios iš sutartinių teisinių santykių
CIVILINIS PROCESAS
Procesas pirmosios instancijos teisme
Teismo sprendimas:
Sprendimas už akių:
Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka

                                                                  Civilinė byla Nr. 2-762-186/2016

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00578-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.5.3. (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2016 m. balandžio 14 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1595-524/2015 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Dangė“ ieškinį atsakovui A. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė BUAB ,,Dangė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti ieškovės BUAB „Dangė“ ir atsakovo A. M. 2007 m. sausio 10 d. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia, taikyti restituciją, priteisti ieškovei iš atsakovo 2 441 550,67 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai: pripažino negaliojančia tarp ieškovės ir atsakovo 2007 m. sausio 10 d. sudarytą paskolos sutartį; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo ieškovei 2 441 550,67 Eur negrąžintos paskolos, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teise dienos 2015 m. spalio 6 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš atsakovo valstybei 12 555 Eur žyminio mokesčio. Teismas nurodė, kad atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 285 str. 1 d.). 

Atsakovas 2016 m. sausio 8 d. pateikė prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo bei pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad 2015 m. spalio 13 d. gavo teismo siųstas ieškovės ieškinio ir teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties kopijas, jokių kitų dokumentų ar teismo šaukimo negavo. Apie priimtą teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2015 m. gruodžio 30 d., gavęs iš teismo raštą, informuojantį, kad Klaipėdos AVMI siunčiamas vykdomasis raštas dėl 12 555 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo valstybės naudai.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovo prašymo dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo netenkino, atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir grąžino jį pateikusiam asmeniui. Teismas nurodė, kad pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galėjo būti pateiktas iki 2015 m. gruodžio 8 d. (CPK 287 str. 1 d.), o atsakovas prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti ir patį pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo teismui pateikė 2016 m. sausio 8 d. Atsakovas termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo praleidimą siejo su ta aplinkybe, jog apie teismo sprendimą sužinojo jau pasibaigus terminui pareikšti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Teismas pažymėjo, kad apie Klaipėdos apygardos teisme iškeltą civilinę bylą Nr. 2-1595-524/2015 pagal ieškovo BUAB „Dangė“ ieškinį atsakovui A. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir skolos priteisimo, atsakovui buvo žinoma, jis asmeniškai 2015 m. spalio 13 d. gavo teismo siųstas ieškovės ieškinio ir teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties kopijas, kartu su ieškiniu siųstame teismo pranešime atsakovui buvo nurodyta, kad jis privalo per 30 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, atsakovui pranešimu buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės – esant ieškovės prašymui, sprendimo už akių priėmimas. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl teismo manymu, apie galimą teismo sprendimo už akių priėmimą galėjo žinoti, atsakovas, žinodamas apie jam iškeltą bylą, privalėjo domėtis ir rūpintis bylos eiga. Teismas iš Liteko duomenų bazės nustatė, kad atsakovas prie minėtos sistemos prisijungė 2015 m. gruodžio 15 d. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovui apie iškeltą bylą buvo žinoma jau 2015 m. spalio 13 d., teismas padarė išvadą, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis (domėtis bylos eiga) naudojosi netinkamai, konkrečių aplinkybių, įrodančių, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, nenurodė, įrodymų, patvirtinančių tokias aplinkybes nepateikė. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatavo, kad terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti praleistas ne dėl svarbių priežasčių, todėl atsakovo prašymą dėl termino atnaujinimo netenkino, atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atsakovas kreipėsi į teismą su atskiruoju skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Neteisingas teismo argumentas, kad su ieškiniu ir 2015 m. spalio 6 d. teismo nutarties kopija atsakovui siųstame teismo pranešime buvo nurodyta, kad jis privalo per 30 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį. Atsakovui siųstoje siuntoje buvo tik ieškinio kopija ir teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties kopija, tačiau jokio pranešimo apie atsiliepimą į ieškinį atsakovas negavo. Atsakovas tik 2015 m. gruodžio 30 d. gavo teismo raštą, informuojantį, kad Klaipėdos AVMI siunčiamas vykdomasis raštas dėl 12 555 Eur žyminio mokesčio išieškojimo iš atsakovo valstybės naudai ir 2015 m. gruodžio 31 d. teisme atsiėmė teismo 2015 m. spalio 18 d. nutarties kopiją.

2. Nepagrįsta teismo išvada, kad atsakovas savo procesinėmis teisėmis naudojosi netinkamai. Nuo 2015 m. spalio 13 d. prie teismų informacinės sistemos atsakovas buvo prisijungęs ne mažiau 25 kartus, bet jokių pranešimų apie šios bylos eigą, reikalavimų pateikti atsiliepimą, šaukimų į teismą, pranešimų apie įvyksiantį teismo posėdį, teismo nutartis ar kt. nebuvo paskelbta. Pirmieji duomenys apie šią bylą atsirado tik 2015 m. gruodžio 29 d. Be to, teismas nepagrįstai nesiuntė atsakovui sprendimo už akių pakartotinai ir jo nepaskel teismų informacinės sistemos duomenyse nepasibaigus apskundimo terminui. Teismas neteisingai vertino atsakovo pateiktus įrodymus, neteisingai kvalifikavo, kad terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atsakovas praleido ne dėl svarbių priežasčių.

Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį palikti nepakeistą Atsiliepime klaidingai nurodyta, kad prašoma palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. nutartį, tačiau iš atsiliepime nurodytų argumentų matyti, kad pasisakoma dėl teismo 2016 m. sausio 13 d. nutarties. Ieškovė išdėsto šiuos nesutikimo su skundu argumentus:

1. Atsakovo skunde nurodytos aplinkybės, jog neva jam nebuvo įteiktas teismo pranešimas, kuriame būtų nurodyta pateikti atsiliepimą į ieškinį, paneigtos byloje esančiais įrodymais apie tokio pranešimo išsiuntimą. Be to, kaip nurodė atsakovas, jis naudodamasis EPP paslaugomis ir žinodamas apie civilinę bylą, apie išsiųstus dokumentus galėjo žinoti prisijungęs prie savo paskyros. Atsakovas praleido 20 dienų terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti (CPK 287 str. 1 d.), nenurodė termino praleidimo priežasčių, kurias teismas pripažintų svarbiomis, todėl teismas pagrįstai netenkino prašymo atnaujinti praleistą terminą.

2. Sprendžiant atsakovo argumentų pagrįstumą, nors ir keliamas tik klausimas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, atnaujinimo, svarbios yra ir aplinkybės ar atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau atsakovas ne tik nenurodė svarbių priežasčių, kodėl nepateikė atsiliepimo į ieškinį, tačiau savo pareiškime nenurodė, bei prie pareiškimo nepridėjo jokių įrodymų, galinčių patvirtinti priimto teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikti atnaujinimo, atsisakyta priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pareiškimas grąžintas jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių padavimas yra vienintelis būdas pasyviajai šaliai pašalinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, (CPK 285 str. 5 d.). Pagal CPK 287 straipsnio 1 dalį šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl jo peržiūrėjimo. Šis terminas nėra naikinamasis ir gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažintų, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių (CPK 278 str. 1 d.).

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo sprendimas už akių buvo priimtas 2015 m. lapkričio 18 d., atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 str. 4 d.). Atsakovas 2016 m. sausio 8 d., t. y. praėjus 51 dienai nuo teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, pateikė prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo padavimui atnaujinimo bei pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (t. 4, b. l. 144). Atsakovas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo grindė tuo, kad apie priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2015 m. gruodžio 30 d., gavęs iš teismo raštą, informuojantį, kad Klaipėdos AVMI siunčiamas vykdomasis raštas dėl 12 555 Eur žyminio mokesčio išieškojimo, be to, 2015 m. spalio 13 d. gavo ieškovės ieškinio ir teismo 2015 m. spalio 6 d. nutarties kopijas, jokių kitų dokumentų ar teismo šaukimo negavo.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atnaujinti atsakovui A. M. terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, motyvuodamas tuo, kad atsakovas, kuriam jau 2015 m. spalio 13 d. buvo žinoma apie iškeltą bylą, privalėjo domėtis ir rūpintis bylos eiga, su ieškiniu siųstame teismo pranešime atsakovui buvo išaiškintos atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės, tačiau atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, savo procesinėmis teisėmis (domėtis bylos eiga) naudojosi netinkamai, konkrečių aplinkybių įrodančių svarbias termino praleidimo priežastis nepateikė.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nors apeliantas prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo grindė ir aplinkybėmis, kad jam nebuvo siųstas teismo pranešimas, kuriame butų informuotas, jog jis privalo pateikti teismui atsiliepimą į pareikštą ieškinį, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo analizuoti šio pranešimo įteikimo apeliantui faktinaplinkyb. Tokios aplinkybės taptų teisiškai reikšmingomis tik CPK 288 straipsnyje nustatyta tvarka iš esmės nagrinėjant pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, vertinant pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo klausimą ar galimybės atnaujinti bylos nagrinėjimą egzistavimą. Tokiu atveju pripažintina, kad pirmosios instancijos teismo vertintos kaip aktualios faktinės aplinkybės, susijusios su procesinio dokumento – teismo pranešimo apie atsiliepimo pateikimą tinkamu įteikimu apeliantui, neturi įtakos sprendžiant termino atnaujinimo klausimą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Šioje normoje nenurodomi kriterijai, kuriais remiantis procesinio termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis įstatymo leidėjo nustatytų terminų praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, yra suformuoti teismų praktikoje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, kiekvienu atveju turi atsižvelgti į jo trukmę, nustatytą konkretiems santykiams, įvertinti termino praleidimo trukmę ir nurodomas priežastis, kreipimosi į teismą operatyvumą po priežasčių, sutrukdžiusių laiku paduoti skundą, išnykimo ir kitus elgesio rūpestingumo, apdairumo aspektus, ginčo esmę, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2013). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti ir tai, kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui ir kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

Kaip minėta, apeliantas prašyme dėl procesinio termino atnaujinimo yra nurodęs, kad apie 2015 m. lapkričio 18 d. priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių sužinojo tik 2015 m. gruodžio 30 d. Bylos duomenimis nepaneigti šie apelianto argumentai dėl atsakovo sužinojimo apie sprendimą už akių momentą. Iš bylos duomenų matyti, kad sprendimas už akių atsakovui buvo išsiųstas 2015 m. lapkričio 19 d., tačiau neįteiktas (AB „Lietuvos paštas“ ant grąžinto voko pažymėjo, kad neatsiėmė pašte) (t. 4 b. l. 134), o pakartotinai sprendimas už akių atsakovui išsiųstas tik 2015 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pasisakyta, kad, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, aktualiu tampa tinkamas sprendimo už akių įteikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2012). Vertinant, ar sprendimas už akių atsakovui buvo įteiktas tinkamai, atsižvelgtina į teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Pagal CPK 116 straipsnį teismo procesiniai dokumentai (sprendimai, įsakymai, nutartys, nutarimai, rezoliucijos, teismo posėdžio protokolai, šaukimai ir pranešimai) įteikiami šio Kodekso nustatyta tvarka. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai (CPK 123 str. 3 d.). Nagrinėjamos bylos atveju, minėta, atsakovui teismo sprendimas už akių įstatyme nustatyta tvarka nebuvo įteikta (nei asmeniškai, nei per kitą asmenį) ir tai lėmė atsakovo prarastą galimybę savo interesus veiksmingai ginti teisme. Apelianto skundo argumento, kad apie priimtą sprendimą už akių jis sužinojo jau pasibaigus procesiniam terminui prašymui dėl šio sprendimo peržiūrėjimo pateikti, nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad atsakovas nuo 2015 m. gruodžio 15 d. buvo prisijungęs prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo Liteko. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimas už akių (formatas „docx“) teismų informacinėje sistemoje buvo patalpintas sprendimo priėmimo dieną, tačiau tokio formato procesinis sprendimas nėra matomas EPP naudotojams. O skaitmenizuotas ir patvirtintas, pdf“ formato EPP vartotojams matomas 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių nuorašas į teismų informacinės sistemos duomenis buvo įkeltas tik 2015 m. gruodžio 29 d.

Remdamasis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad procesinis terminas pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamu atveju buvo praleistas dėl objektyviai egzistavusių (atsakovui sprendimas už akių nebuvo įteiktas, jis nežinojo apie priimtą sprendimą už akių), o ne subjektyvių (atsakovo pasyvumo, nesidomėjimo bylos eiga) priežasčių, todėl turi būti atnaujintas. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama ir tuo, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas tik formaliai įvertina į bylą pateiktus įrodymus (CPK 285 str. 2 d.). Siekiant realiai užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo ir teisės į teisingą teismą principų įgyvendinimą, kitai ginčo šaliai taip pat turi būti suteikta galimybė išdėstyti savo argumentus. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o praleistas procesinis terminas pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti apeliantui atnaujinamas (CPK 78 str. 1 d., 287 str. 1 d.), perduodant pirmosios instancijos teismui spręsti pareiškimo dėl sprendimo už akių priėmimo klausimą (CPK 287 str., 288 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. sausio 13 d. nutartį panaikinti.

Atnaujinti atsakovui A. M. praleistą terminą pareiškimui dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. lapkričio 18 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti.

Perduoti atsakovo A. M. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui.

 

 

Teisėjas                                                                         Egidijus Žironas

 

 

 

 

 


Paminėta tekste:
  • CPK 285 str. Sprendimo už akių priėmimas
  • CPK 287 str. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo
  • 2-499-524/2017
  • CPK
  • CPK 278 str. Sprendimo išaiškinimas
  • CPK 78 str. Procesinių terminų atnaujinimas
  • 3K-3-284/2013
  • 3K-3-393/2012
  • 3K-3-551/2012
  • CPK 123 str. Įteikimo tvarka