Civilinė byla Nr. e2A-134-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00512-2019-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. kovo 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Erdvės valdymas“ dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus betono demontavimo technika“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „KMT antrinės žaliavos“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Erdvės valdymas“ 76 398,43 Eur nuostoliams atlyginti ir 8 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad rangos sutarties, sudarytos su trečiuoju asmeniu UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“, pagrindu ji vykdė griovimo ir smulkinimo darbus objekte, esančiame Nemuno g. 139, 141, 143A, Klaipėdoje, o pagal rangos sutarties priedą ji įsipareigojo sutvarkyti teritoriją – išvežti susmulkintą betono plytų skaldą, suformuoti ir išlyginti žemės sklypą. Vykdydama šią pareigą, ieškovė išvežė 5 000 kub. m skaldos į teritoriją, esančią Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje. 2019 m. birželio 27 d. ieškovė pastebėjo, kad iš skaldos saugojimo teritorijos dingo apie 3 500 kub. m skaldos. Apžiūrėjusi šioje teritorijoje esančius rekonstruojamus atsakovei priklausančius pastatus, ieškovė nustatė, kad jų viduje į grindų pagrindus yra supilta jos pristatyta skalda. Atsakovė nepaaiškino šių savo neteisėtų veiksmų, todėl ieškovė 2019 m. birželio 27 d. kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl skaldos vagystės. Atsakovė po šio įvykio neleido ieškovei patekti į ginčo teritoriją, tačiau ieškovė 2019 m. liepos 7 d. dronu padarė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad dingo ir likusi skalda. Ieškovės vertinimu, dalis jos valdytos skaldos galėjo būti panaudota keliui iki žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso atsakovei ar jos vadovui ir kuriame planuojama statyti gyvenamųjų namų kvartalą, įrengti.
3. Ieškovė nurodė, kad skalda priklausė trečiajam asmeniui, tačiau jis 2019 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo aktu perdavė skaldą ieškovei saugoti ir realizuoti, todėl ji, kaip atsakinga saugotoja, turi teisę reikalauti, kad atsakovė, atlikusi neteisėtus veiksmus (paėmusi ir sunaudojusi skaldą), atlygintų žalą. Ieškovė priėmė saugoti 5 000 kub. m skaldos, kurios vertė 54 450 Eur, taigi, ieškovė patyrė 54 450 Eur žalą. Skaldai išvežti ieškovė pasitelkė vežėją UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, kurios paslaugos su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) kainavo 17 617,60 Eur. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ teritorijoje, esančioje Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, įrengė 3 500 kv. m aikštelę skaldai, šių darbų kaina su PVM sudarė 4 330,83 Eur. Nurodytos sumos priteistinos kaip ieškovės patirta žala.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinio netenkino.
5. Teismas vertino, kad ieškovė turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Skaldos priėmimo–perdavimo akte buvo nurodyta jos kaina, todėl teismas padarė išvadą, kad pasaugos sutartis buvo atlygintinė ir ieškovė, kaip saugotoja, atsako už turto praradimą. Ieškovės teisę pareikšti ieškinį, teismo vertinimu, patvirtina ir tai, kad 2020 m. gegužės 5 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė žalos mokėjimo grafiką, kuriuo ieškovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti trečiajam asmeniui įmokas už prarastą skaldą.
6. Teismas vertino, kad ieškovė neįrodė aplinkybės, jog ji, priėmusi iš trečiojo asmens jai patikėtą skaldą, visą ją atvežė į jos nurodytą saugojimo vietą. Pagal krovinio važtaraščius 416 automobilių reisų iš Nemuno gatvės buvo nukreipti skirtingomis kryptimis, ir tik nedidelė dalis jų vyko į ieškovės nurodytą saugojimo aikštelę. Antstolės B. Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenys patvirtina, kad, pasinaudojus UAB „AKTKC“ teikiama paslauga „eTransportas“, matyti, jog tik 2019 m. vasario 18 d. vykusių transporto priemonių galutinės paskirties vieta buvo užfiksuota minėtoje aikštelėje, kitų transporto priemonių maršruto pagrindiniai taškai yra nurodyti nekonkrečiai, užfiksuojant tik kryptį. Teismas pažymėjo, kad didelės dalies 2019 m. vasario 18–25 d. į Vilniaus plentą, Klaipėdoje, vežto betono skaldos krovinio siuntėja ir gavėja yra ne ieškovė, bet UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Ieškovė ieškinyje yra nurodžiusi, kad skaldai vežti ji pasitelkė minėtą bendrovę, o pastaroji pasitelkė UAB „Padremas“, tačiau tai nesudaro pagrindo vertinti, kad vežėja tuo pačiu metu yra ir krovinio gavėja jo pristatymo vietoje.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė byloje jokių duomenų, kaip ji ketino saugoti ir realizuoti skaldą. Ieškovė nurodė, kad ji su atsakove 2018 m. birželio 29 d. sudarė dalies patalpų ir dalies lauko aikštelės, esančios Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, nuomos sutartį, tačiau atsakovė pagal šią sutartį nebuvo įsipareigojusi saugoti ieškovės turto, o ieškovė nepaaiškino, ar aikštelė, į kurią ieškovė atvežė skaldą, buvo aptverta, rakinama, saugoma, ar joje buvo įrengtas vaizdo stebėjimas ir pan. Ieškovės direktorius, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodė, kad po to, kai 2019 metų kovą–balandį skalda buvo išvežta, jis nesilankė jos saugojimo vietoje, o byloje nėra duomenų, kad jis buvo įpareigojęs pasidomėti skaldos saugojimo aplinkybėmis kitus atsakingus asmenis. Ieškovė, būdama trečiajam asmeniui įsipareigojusi saugoti skaldą, ne tik nesilankė teritorijoje, kurioje ji buvo saugoma ir neužtikrino jos apsaugos, tačiau net nemokėjo nuomos mokesčio teritorijos nuomotojai (atsakovei). Teismui kilo abejonių ir dėl ieškovės argumentų, kad trečiojo asmens skaldai saugoti ginčo teritorijoje buvo įrengta aikštelė, nes ji buvo įrengta tik 2019 m. kovo 29 d, o skalda buvo vežama anksčiau.
8. Teismas vertino, kad ieškovės elgesys, kai ji, pastebėjusi, jog yra išvežama tariamai jos saugoma skalda, tik pasyviai stebėjo šį faktą ir pasitelkusi antstolę B. Tamkevičienę fiksavo faktines aplinkybes, nesiimdama jokių aktyvių veiksmų tam, kad sustabdytų tokią, anot jos, neteisėtą ir jai nuostolingą veiklą, neatitinka atsakingo ir apdairaus asmens elgesio standartų. Nors ieškovė teigia pastebėjusi skaldos dingimo faktą 2019 m. birželio 27 d., į ikiteisminio tyrimo įstaigą ji kreipėsi tik 2019 m. birželio 28 d. Savo ruožtu trečiasis asmuo, esantis dingusios skaldos savininku, nesikreipė į ikiteisminio tyrimo įstaigą net paragintas tyrėjo, niekam nereiškė pretenzijų ir neteikė jokių paaiškinimų. Todėl, teismo vertinimu, nėra paneigta galimybė, kad jis pats galėjo išsigabenti kitur skaldą arba ją galėjo realizuoti ieškovė.
9. Teismo vertinimu, nors ieškovė nurodė, kad antstolė B. Tamkevičienė užfiksavo faktines aplinkybes, jog ieškovei priklausanti skalda yra sunaudota formuojant pastato, esančio Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, grindų pagrindą, antstolė fiksavo ne faktą, kad yra sunaudota ieškovei priklausanti skalda, bet ieškovės atstovo nurodytus duomenis. Ieškovė nepagrindė, kad atsakovė pasisavino ir sunaudojo būtent ieškovės žinioje buvusią skaldą – byloje nėra pateikta atitinkamos srities specialistų ginčo grunto sandaros (sudėties) įvertinimo, o atsakovė pateikė įrodymus, kad ji turėjo pakankamą kiekį savo statybinio laužo, kuris buvo perdirbamas ir naudojamas jos teritorijoje esančioms patalpoms betonuoti. Teismas vertino kaip labiau tikėtiną galimybę, kad ieškovė, žinodama, jog ji nėra atsiskaičiusi su atsakove už visą nuomos sutarties galiojimo terminą, todėl negali tikėtis nuomos sutarties pratęsimo, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo iki birželio realizavo skaldą arba išgabeno į kitą vietą.
10. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog jos saugota plytų ir betono skalda yra pasisavinta ir kad ją pasisavino atsakovė. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra ir priežastinio ryšio tarp ieškovės patiriamų nuostolių (išlaidų grąžinant trečiajam asmeniui jų nustatytą sumą skaldos vertei atlyginti) ir atsakovės veiksmų, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti žalą. Kadangi šiuo atveju nenustatyta, jog atsakovė pasisavino ieškovės saugotą skaldą, byloje nėra įrodytos ir nepagrįsto praturtėjimo prielaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog į atsakovei priklausančią teritoriją buvo atvežti 5 000 kub. m skaldos. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis važtaraščiuose pateikta informacija, tik nedidelė dalis automobilių buvo nukreipta į atsakovės aikštelę, tačiau pagal važtaraščius visos transporto priemonės vyko ta pačia kryptimi į Vilniaus pl., todėl būtų nelogiška daryti išvadą, kad ieškovė skaldą iškrovė ir sandėliavo šalia esančiose skirtingose aikštelėse. Teismas visiškai nevertino vežėjų UAB „Padremas“ ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ raštų, patvirtinančių, kad visa skalda buvo atvežta ir iškrauta prie atsakovei priklausančio pastato. Netikslus pristatymo adresas važtaraščiuose galėjo būti nurodytas per klaidą, vairuotojams nurodant artimiausią objektą, pagal kurį jie galėjo identifikuoti teritoriją, nes ginčo pastatą, esantį Vilniaus pl. 8, ir pastatą, esantį Vilniaus pl. 10, kuriame yra įsikūrusi važtaraščiuose minima bendrovė, skiria tik gatvelė, abu šie pastatai yra Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje, vairuotojai, vykdantys pervežimą, paprastai nežino užsakovų, be to, atsakovės pastatas buvo apleistas ir be numerio, jame vyko statybos darbai. Teismas neįvertino visų antstolės B. Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedų (detalių transporto judėjimo maršrutų), kurie aiškiai parodo, kad skalda buvo vežama į ginčo teritoriją. Tai, kad 416 reisų vyko būtent į šią teritoriją, įrodo ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ sąskaita už transportavimo paslaugas, taip pat atliktų darbų aktai ir sąskaita už aikštelės įrengimą.
11.2. Krovinių važtaraščiai įrodo, kad 2019 m. vasario 18–25 d. buvo įvykdyta 416 reisų, 4 iš jų buvo vežama po 14 kub. m skaldos, likusiais – po 12 kub. m skaldos. Taigi, buvo pervežti 5 000 kub. m skaldos. Toks skaldos kiekis nurodytas ir 2019 m. balandžio 5 d. priėmimo–perdavimo akte.
11.3. Teismas neteisingai įvertino šalių sudarytą nuomos sutartį ir padarė netinkamą išvadą, kad ieškovė galėjo pati išvežti skaldą, nes žinojo, jog nuomos sutartis baigiasi ir ji nėra atsiskaičiusi su atsakove. Skalda nebuvo vežama šios sutarties pagrindu, sutartis buvo sudaryta siekiant gauti taršos leidimą ir faktiškai nebuvo vykdoma. Nuomos mokestis pagal sutartį turėjo būti mokamas kiekvieną mėnesį, tačiau atsakovė sąskaitas už nuomą išrašė tik besibaigiant sutarties terminui ir tik dėl to, kad ieškovė kreipėsi į policiją. Nuomos sutartis pagrindžia, kad šalys viena kitą pažinojo, todėl skalda nebuvo atvežta į atsakovės teritoriją atsitiktinai.
11.4. Aplinkybę, kad skaldą sunaudojo būtent atsakovė, patvirtina antstolės B. Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti duomenys ir jo priedu esantis vaizdo įrašas, taip pat antstolės G. Žutautės faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Teismo reikalavimas pasitelkti specialistą grunto sandarai (sudėčiai) įvertinti yra perteklinis ir negali paneigti fakto, kad, ieškovei ir antstolei matant, skalda buvo vežama atsakovės aikštelėms įrenginėti. Nors teismas nurodė, kad atsakovė nebuvo įsipareigojusi saugoti ieškovės skaldos, ji į ginčo teritoriją buvo pristatyta atlikus 416 reisų, todėl tokio kiekio skaldos išvežti nepastebėtam nebuvo įmanoma. Atsakovė neturėjo teisės naudoti ne savo skaldos, nepriklausomai nuo to, kiek ieškovė dėjo pastangų jai išsaugoti.
11.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, esą atsakovė pati turėjo reikiamą kiekį skaldos, grįsdamas tokią poziciją atsakovės 2019 m. balandžio 1 d. sutartimi su UAB „Minijos telkinys“ ir nuotraukomis, kuriose matosi statybinės medžiagos, dar nesumaltos į skaldą. Sutarties dėl statybinio laužo perdirbimo su UAB „Minijos telkinys“ data yra neteisinga, iš atsakovės mokėjimo pavedime nurodyto sutarties numerio matyti, kad ji buvo sudaryta 2019 m. liepos 3 d., po to, kai ieškovė pastebėjo, kad buvo sunaudota jos skalda. Pagal UAB „Minijos telkinys“ išrašytą sąskaitą ir atliktų darbų aktą, statybinis laužas buvo perdirbtas tik 2020 m. sausį. Aplinkybę, kad UAB „Minijos telkinys“ atliko darbus vėliau, nei buvo sunaudota ieškovės skalda, patvirtina ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ pretenzija, taip pat dronu padarytas vaizdo įrašas. Pastato viduje buvo sunaudota ieškovės skalda, tik po to skaldą pradėjo gaminti UAB „Minijos telkinys“ ir kiemo aikštelių pagrindams buvo sunaudota likusi ieškovės bei nauja atsakovės pagaminta skalda.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
12.1. Ieškovė neįrodė, kad ji pristatė visą jos nurodytą skaldos kiekį į ginčo teritoriją. Ieškovės nurodyti duomenys apie pastato griovimą ir teritorijos tvarkymą savaime nepatvirtina, kad griovimo metu susidarė statybos darbams tinkamos medžiagos, kad šis laužas buvo atgabentas būtent į ginčo teritoriją ir kad atsakovė jį sunaudojo. Priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo ieškovei perduoti saugoti ir realizuoti 5 000 kub. m skaldos, pasirašytas po to, kai skalda, anot ieškovės, buvo atgabenta į ginčo teritoriją. Duomenys apie transporto priemonių judėjimą nepatvirtina, kad šios transporto priemonės gabeno būtent skaldą, dėl kurios pasisavinimo ieškovė reiškė reikalavimus atsakovei, o iš byloje pateiktų važtaraščių nėra aišku, kokios konkrečios medžiagos buvo gabenamos. Abejonių dėl ieškovės pozicijos kelia ir tai, kad ginčo teritorijoje aikštelė skaldai saugoti buvo įrengta vėliau, nei, pasak ieškovės, buvo atgabenta skalda. Ieškovės pozicija, kokiu pagrindu ji atsakovės teritorijoje laikė skaldą, yra prieštaringa – nors ji teigia, kad ginčo teritorijoje įsirengė aikštelę skaldai laikyti, apeliaciniame skunde ir byloje dėl nuomos mokesčio priteisimo ji nurodė, kad nuomos sutartis nebuvo vykdoma. Duomenys apie skaldos atvežimo į ginčo teritoriją laiką taip pat yra prieštaringi – nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuoti ieškovės vadovo paaiškinimai, kad jis nesilankė ginčo teritorijoje nuo skaldos atvežimo 2019 m. kovą–balandį, nors važtaraščiuose nurodyta, kad skalda buvo gabenama 2019 m. vasarį.
12.2. Su antstolės B. Tamkevičienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktas vaizdo įrašas nepatvirtina, kad atsakovė naudojo ieškovės skaldą. Iš vaizdo įrašo neaišku, kas ir kur veža skaldą, jame neužfiksuota, kad skalda gabenama į atsakovei priklausiusį pastatą. Abejonių dėl ieškovės pozicijos kelia ir jos vadovo elgesys, kai jis, matydamas, kad yra pasisavinamas didelis kiekis ieškovės saugoto turto, nesiėmė jokių veiksmų pažeidimui sustabdyti, t. y. operatyviai nesikreipė į policiją, nebandė stabdyti nuomojamoje teritorijoje veikusių asmenų, o vėliau ieškovė pareikalavo atsakovės sumokėti už skaldą, tačiau nepareikalavo grąžinti dronu padarytame vaizdo įraše užfiksuotų tariamai vertingos skaldos likučių. Vidutiniškai apdairaus asmens standarto neatitinka ir ieškovės elgesys saugant jai patikėtą skaldą. Policijai atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, ieškovė ir trečiasis asmuo nepasinaudojo teise skųsti tokį procesinį sprendimą, todėl turto pagrobimo faktas liko nepatvirtintas.
12.3. Atsakovė pati turėjo didelį kiekį į skaldą perdirbamų medžiagų, todėl ji neturėjo pagrindo savintis kitiems asmenims priklausančių medžiagų.
12.4. Anot ieškovės, dėl plytų betono skaldos pasisavinimo ji patyrė 54 450 Eur žalą. Tai sudaro pagrindą vertinti, kad dėl plytų betono skaldos tariamo pasisavinimo žalą tiesiogiai patyrė ieškovė. Toks teiginys yra prieštaringas, šiuo atveju nėra aišku, ką ieškovė laiko ieškinyje nurodytos plytų betono skaldos savininku. Ieškovė nurodė, kad trečiasis asmuo pareikalavo iš jos sumokėti 58 650 Eur žalą ne tik dėl plytų betono skaldos, bet ir 13 650 Eur su PVM už teritorijos sutvarkymą, be to, ji prašo atlyginti sumą, sumokėtą už aikštelės skaldai saugoti įrengimą, tačiau nėra aišku, kaip šie reikalavimai yra susiję su ieškinyje nurodytais neteisėtais veiksmais.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar atsakovė privalo atlyginti ieškovei žalą, patirtą dėl jos saugotos trečiajam asmeniui priklausiusios skaldos praradimo. Ieškovė nurodė, kad sutarties su trečiuoju asmeniu pagrindu ji vykdė griovimo ir statybinių atliekų smulkinimo darbus trečiojo asmens nurodytoje teritorijoje ir priėmė iš trečiojo asmens saugoti bei realizuoti griovimo metu susidariusius 5 000 kub. m skaldos. Šią skaldą, ieškovės teigimu, ji pervežė saugoti į atsakovei priklausančią teritoriją, esančią Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, tačiau jau po kelių mėnesių ji pastebėjo, kad dalis, o vėliau – visa minėtoje teritorijoje sandėliuota skalda dingo. Ieškovės vertinimu, trečiojo asmens jai perduotą skaldą pasisavino ir sunaudojo atsakovė, kuri ginčui aktualiu laikotarpiu vykdė statybos darbus ginčo teritorijoje ir naudojo skaldą įrengdama grindų bei aikštelių pagrindus rekonstruotuose pastatuose. Tokiu būdu neteisėtai sunaudojusi ieškovės saugotą skaldą, ieškovės vertinimu, atsakovė atliko jos atžvilgiu neteisėtus veiksmus, kurie sukėlė žalą, todėl jai kilo pareiga šią žalą atlyginti.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs dalyvaujančių byloje asmenų pateiktus įrodymus, netenkino ieškovės reikalavimo atlyginti patirtą žalą. Teismas konstatavo, kad ieškovė neginčijamai nepagrindė aplinkybės, jog ji pristatė į atsakovei priklausančią teritoriją visą jos nurodytą skaldos kiekį, be to, teismo vertinimu, nebuvo įrodyta ir aplinkybė, kad ieškovės turėtą saugoti skaldą sunaudojo būtent atsakovė, kuri pati disponavo pakankamu kiekiu statybinio laužo, tinkamo panaudoti remontuojant jos valdomus pastatus. Teismas taip pat nurodė, kad byloje nebuvo paneigta ir aplinkybė, jog pats skaldos savininkas (trečiasis asmuo) galėjo išvežti ją iš atsakovei priklausančios teritorijos arba ją galėjo realizuoti ieškovė. Ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad ji tinkamai ir pakankamai pagrindė įrodymais visas jos nurodytas ginčui reikšmingas aplinkybes, tačiau teismas netinkamai įvertino šiuos įrodymus, neatsižvelgė į dalį ieškovės pateiktų bylai išnagrinėti reikšmingų įrodymų ir priešingai, nepagrįstai rėmėsi tam tikrais atsakovės pateiktais įrodymais, kurie ieškovei kelia abejonių. Taigi, apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliamas klausimas, ar priimant skundžiamą sprendimą buvo tinkamai įvertinti byloje pateikti įrodymai.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).
17. Kasacinis teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, svarbus yra ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013).
18. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo yra svarbu pažymėti ir tai, kad įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamo teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas ir iškeltas pernelyg aukštai. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas yra teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018). Šalis, įgyvendindama įrodinėjimo pareigą, turi pagrįsti buvus labiau tikėtina, kad konkrečios jos nurodytos aplinkybės egzistavo, nei kad jų nebuvo.
19. Kaip minėta pirmiau, ieškovė nagrinėjamu atveju pareiškė byloje reikalavimą atlyginti jos patirtą žalą, atsiradusią dėl to, kad atsakovė pasisavino ir sunaudojo jos teritorijoje sandėliuotą skaldą. Byloje tarp šalių kilo ginčas, ar ieškovė tinkamai pagrindė ir įrodė atsakovės ieškovės atžvilgiu atliktus neteisėtus veiksmus, t. y. atsakovės teritorijoje sandėliuotos trečiajam asmeniui priklausiusios skaldos pasisavinimą. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant įvertinti, ar pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė atsakovės atliktų neteisėtų veiksmų, yra pagrįsta ir padaryta tinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, nagrinėjamu atveju, visų pirma, turi būti įvertina, ar byloje pakanka įrodymų, leidžiančių padaryti labiausiai tikėtiną išvadą, jog ieškovė pristatė į atsakovės teritoriją, esančią Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, jos nurodytą kiekį skaldos. Tuo atveju, jeigu ši aplinkybė būtų nustatyta, taip pat turėtų būti įvertina, ar byloje yra tikėtinai pagrįsta, kad būtent atsakovė pasisavino ir sunaudojo trečiajam asmeniui priklausančią skaldą, kurią saugojo ieškovė.
20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2018 m. rugsėjo 10 d. ieškovė ir trečiasis asmuo sudarė rangos sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis atlikti griovimo ir smulkinimo darbus objekte, esančiame Nemuno g. 139, 141 ir 143A, Klaipėdoje, o trečiasis asmuo įsipareigojo priimti iš ieškovės kokybiškai atliktus darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (rangos sutarties 1.1 papunktis). 2019 m. vasario 5 d. rangos sutarties šalys papildė šią sutartį, pasirašydamos jos 1 priedą. Šio susitarimo pagrindu ieškovė prisiėmė įsipareigojimą iki 2019 m. balandžio 1 d. sutvarkyti teritoriją, kurioje buvo vykdomi griovimo ir smulkinimo darbai (išvežti susmulkintą plytų betono skaldą, taip pat suformuoti ir išlyginti žemės sklypą), o trečiasis asmuo įsipareigojo atsiskaityti su ieškove už šiuos jos papildomai atliktus darbus (rangos sutarties 1 priedo 2 ir 3 punktai). Byloje yra pateikti vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas skaldos gaminimo procesas bei ieškovės pagaminta ir turima išvežti skalda (žr. ieškovės 2020 m. kovo 12 d. prašymo priedus), taip pat 2019 m. balandžio 1 d. pagal rangos sutartį ir jos priedą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai, iš kurių matyti, kad ieškovė įvykdė prisiimtus įsipareigojimus trečiojo asmens atžvilgiu, t. y. atliko griovimo ir smulkinimo darbus bei sutvarkė teritoriją, kurioje buvo vykdomi šie darbai. Šie įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia ieškovės nurodytas aplinkybes, kad rangos sutartyje nurodytoje teritorijoje buvo vykdomi griovimo ir smulkinimo darbai, taip pat jog atliekant minėtus darbus susidarė didelis kiekis skaldos ir kad trečiojo asmens pavedimu ieškovė šią skaldą išvežė iš teritorijos, kurioje buvo vykdomi darbai.
21. Priešingai nei vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovės byloje pateikti įrodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat sudaro pagrindą vertinti kaip labiau tikėtiną ir jos nurodytą aplinkybę, kad, atlikus rangos sutartyje nurodytus griovimo ir smulkinimo darbus, visa susidariusi skalda buvo pervežta į atsakovės teritoriją, esančią Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje. Tokią aplinkybę, visų pirma, pagrindžia ieškovės byloje pateikti bendrovių, faktiškai atlikusių skaldos pervežimą, surašyti dokumentai. Pavyzdžiui, ieškovė pateikė teismui UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2020 m. kovo 4 d. ir UAB „Padremas“ 2020 m. sausio 31 d. raštus, kuriuose nurodyta, kad ieškovės pavedimu laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. vasario 25 d. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir jos pasitelkta UAB „Padremas“ transportavo griovimo metu susidariusią skaldą. Šiuose raštuose abi bendrovės nurodė, kad, vykdant šį ieškovės užsakymą, visa betono plytų skalda buvo pristatyta būtent į teritoriją, esančią Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, t. y. į atsakovės teritoriją. Ieškovė pateikė byloje ir UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2019 m. vasario 28 d. išrašytą sąskaitą, pagal kurią ieškovė turėjo atsiskaityti su šia bendrove už transportavimo paslaugas į teritoriją, esančią Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, taip pat už vikšrinio buldozerio nuomą šioje teritorijoje ir jo transportavimą į nurodytą objektą. Įrodinėdama savo poziciją dėl krovinio, kurį sudarė 5 000 kub. m skaldos, transportavimo į atsakovės teritoriją, ieškovė pateikė ir laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 18 d. iki 2018 m. vasario 25 d. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ bei UAB „Padremas“ užpildytus krovinio važtaraščius, kurių turinys, vertinant juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, leidžia padaryti išvadą, kad šios bendrovės ginčo laikotarpiu transportavo skaldą būtent į atsakovei priklausančią teritoriją.
22. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino pirmiau minėtus važtaraščius ir, kaip matyti iš sprendime išdėstytų aplinkybių, šių įrodymų nelaikė patikimai pagrindžiančiais aplinkybę, kad visi juose nurodyti kroviniai buvo pristatyti į atsakovės teritoriją. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad, pirma, tik nedidelėje dalyje važtaraščių nurodytas iškrovimo adresas atitiko atsakovės adresą, tuo tarpu kituose važtaraščiuose buvo nurodyta kita pristatymo vieta (pvz., važtaraščiuose kaip krovinio pristatymo vieta yra nurodyta „Vilniaus plentas, Jazaki“, „Vilniaus plentas 10, Klaipėda“, „Klaipėda LEZ“, „Jazaki“, „Vilniaus plentas, Klaipėda“); antra, daugumoje važtaraščių tiek kaip krovinio siuntėja, tiek kaip jo gavėja yra nurodyta UAB „Klaipėdos miesto tvarka“. Teismas vertino kaip mažai tikėtiną aplinkybę, kad krovinio važtaraščiuose nurodyti skirtingi pristatymo adresai buvo nurodyti per klaidą, kadangi tokių klaidų yra pernelyg daug, o ta aplinkybė, kad skaldai pervežti ieškovė pasitelkė UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, kuri savo ruožtu pasitelkė UAB „Padremas“, teismo vertinimu, nepateisina to, jog važtaraščiuose vežėja UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ yra nurodyta kaip krovinio gavėja jo pristatymo vietoje. Vis dėlto tokie teismo nurodyti argumentai, įvertinus juos kitų byloje pateiktų įrodymų kontekste, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skalda buvo pervežama į kitą, ne atsakovės valdomą teritoriją.
23. Nors teismas pagrįstai nurodė, kad dalyje byloje pateiktų važtaraščių krovinio pristatymo adresas nesutampa su atsakovės teritorijos, kurioje, anot ieškovės, buvo saugoma skalda, adresu, pažymėtina, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą neginčija ieškovės nurodytos aplinkybės, jog teritorija, esanti Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, kur, ieškovės teigimu, buvo pristatyta skalda, ir teritorija, esanti Vilniaus pl. 10, Klaipėdoje, kurioje buvo įsikūrusi važtaraščiuose minima UAB „Yazaki Wiring Technologies Lietuva“, yra greta viena kitos, abi jos patenka į Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos ribas ir jas skiria tik gatvelė. Tai reiškia, kad važtaraščiuose nurodytos krovinio pristatymo vietos yra iš esmės susijusios su ieškovės nurodyta jo pristatymo vieta (yra šalia jos, apibūdina teritoriją (gatvę, Klaipėdos miesto laisvąją ekonominę zoną), kurioje yra ieškovės nurodyta pristatymo vieta ir pan.). Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą neneigia ir ieškovės nurodytų aplinkybių, kad jos valdomame pastate, šalia kurio, ieškovės teigimu, buvo palikta saugoti skalda, ginčui aktualiu laikotarpiu vyko statybos darbai, be to, pastatas neturėjo numerio ir jį buvo sudėtinga identifikuoti. Vežimo paslaugas teikusi UAB „Padremas“ savo pateiktuose paaiškinimuose nurodė, kad krovinių važtaraščius pildė patys transporto priemonių vairuotojai, kurie, negalėdami tiksliai identifikuoti krovinio pristatymo vietos adreso, nurodė šalia esančius pastatus ir teritorijas. Aptartos aplinkybės, kitaip nei nurodė pirmosios instancijos teismas, sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad važtaraščiuose esantys netikslumai galėjo būti nulemti pervežimą vykdžiusių vairuotojų klaidų, o visas krovinys buvo pristatytas į ieškovės nurodytą teritoriją, juo labiau kad, kaip minėta šios nutarties 21 punkte, krovinio pristatymo į atsakovės teritoriją faktą patvirtino ir abi pervežimą vykdžiusios bendrovės.
24. Teismo nurodyta aplinkybė, kad dalyje krovinio važtaraščių kaip krovinio siuntėja ir kaip jo gavėja buvo nurodyta ta pati UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, taip pat nesudaro pakankamo pagrindo suabejoti, jog byloje pateikti važtaraščiai patvirtina ieškovės užsakymu vykdytą krovinio pervežimą į atsakovės teritoriją ir gali būti pateisinta objektyviomis priežastimis. Susipažinus su byloje pateiktų krovinio važtaraščių turiniu matyti, kad visuose važtaraščiuose, kuriuos išrašė ieškovės pasitelkta vežėja UAB „Klaipėdos miesto tvarka“, kaip krovinio siuntėja ir kartu kaip jo gavėja pristatymo teritorijoje buvo nurodyta pati ieškovė. UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ yra nurodyta kaip krovinio siuntėja ir kaip krovinio gavėja tik tuose važtaraščiuose, kuriuos išrašė UAB „Padremas“. Ši bendrovė, kaip minėta anksčiau, vykdė trečiajam asmeniui priklausančios skaldos pervežimą būtent UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ užsakymu. Iš šioje nutartyje jau minėto UAB „Padremas“ rašto, kuriame ji pateikė paaiškinimus dėl aplinkybių, susijusių su skaldos pervežimu, taip pat matyti, kad jos į ginčo teritoriją atvežtą skaldą priimdavo būtent jos užsakovės UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atstovai. Tokios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, paaiškina, kodėl dalyje važtaraščių kaip krovinio siuntėja ir kaip jo gavėja yra nurodyta būtent minėta bendrovė ir paneigia abejones dėl šių važtaraščių įrodomosios reikšmės nagrinėjamoje byloje.
25. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo sutikti ir su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytomis abejonėmis, kad pagal ieškovės byloje pateiktus važtaraščius galėjo būti gabenta ne skalda, bet kitokios medžiagos. Tokios abejonės atsakovei kilo dėl to, kad ne visuose byloje pateiktuose važtaraščiuose transportuojamas krovinys yra įvardintas vienodai, pavyzdžiui, važtaraščiuose yra padaryti įrašai, kad yra transportuojama skalda, plytų skalda, malta skalda, plytų laužas, plytų gruntas, betono skalda arba gruntas-skalda. Vis dėlto pažymėtina, kad, įvertinus UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir UAB „Padremas“, faktiškai teikusių krovinio pervežimo paslaugą, paaiškinimus, matyti, jog abi šios bendrovės aiškiai nurodė pagal minėtus važtaraščius pervežusios būtent plytų betono skaldą. Be to, UAB „Padremas“ savo paaiškinimuose papildomai nurodė, kad važtaraščiuose esančius įrašus apie gabenamą krovinį padarė jį gabenę vairuotojai, apibūdinę krovinį taip, kaip jie jį identifikavo vizualiai apžiūrėję. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo abejoti, kad byloje pateikti važtaraščiai patvirtina būtent skaldos transportavimo faktą.
26. Be pirmiau aptartų krovinio pervežimą patvirtinančių dokumentų, ieškovė, įrodinėdama, kad visa trečiojo asmens pavedimu turėta pervežti skalda buvo palikta saugoti atsakovei priklausančioje teritorijoje, pateikė byloje ir antstolės B. Tamkevičienės 2019 m. rugsėjo 10 d. surašytą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolė, pasinaudodama UAB „AKTKC“ teikiama paslauga „eTransportas“, nustatančia atitinkamos transporto priemonės judėjimo maršrutus, laiką ir judėjimo greitį, užfiksavo važtaraščiuose nurodytų transporto priemonių judėjimą laikotarpiu, kai, ieškovės teigimu, į atsakovės teritoriją buvo pervežama saugoti trečiajam asmeniui priklausanti skalda. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole antstolė užfiksavo dviejų skaldai vežti pasitelktų transporto priemonių judėjimo maršrutus 2019 m. vasario 18 d., o kaip šio protokolo priedą ji pateikė šių transporto priemonių judėjimą atspindinčius vaizdo įrašus. Pateikti duomenys patvirtina, kad automobiliai vyko būtent į atsakovei priklausančią teritoriją, esančią Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje. Teismas, vertindamas šį ieškovės pateiktą įrodymą, nurodė, kad antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad tik 2019 m. vasario 18 d. transporto priemonių judėjimo galutinės paskirties tikslas buvo atsakovės teritorijoje, o kiti maršrutai yra nurodyti nekonkrečiai, užfiksuojant tik judėjimo kryptis. Tačiau, įvertinus kaip faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedus pateiktas transporto judėjimo ataskaitas, matyti, kad ir visos kitos jose nurodytos transporto priemonės pasiekdavo atsakovės teritoriją, esančią Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje. Taigi, šis įrodymas papildomai pagrindžia, kad visa griovimo metu susidariusi skalda buvo pristatyta saugoti į atsakovės valdomą teritoriją.
27. Byloje esantys įrodymai taip pat sudaro pagrindą padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad į atsakovės teritoriją pristatytos skaldos kiekis atitiko ieškovės nurodytą 5 000 kub. m kiekį. Įvertinus pirmiau aptartuose UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ ir UAB „Padremas“ išrašytuose važtaraščiuose užfiksuotas aplinkybes, matyti, kad abi šios bendrovės, perveždamos skaldą, bendrai atliko 416 reisų į atsakovei priklausančią teritoriją. Pagal važtaraščiuose pateiktus duomenis, atliekant 412 reisų buvo pervežta po 12 kub. m betono skaldos, be to, 4 kartus buvo pervežta po 14 kub. m skaldos. Išdėstyti duomenys patvirtina, kad minėtos bendrovės bendrai pervežė į ieškovės nurodytą teritoriją 5 000 kub. m skaldos (412 x 12 + 4 x 14). Aplinkybę, kad atsakovei priklausančioje teritorijoje buvo sandėliuojamas būtent nurodytas skaldos kiekis papildomai pagrindžia ir byloje pateiktas ieškovės ir trečiojo asmens 2019 m. balandžio 5 d. pasirašytas medžiagų priėmimo–perdavimo aktas, kuriame nurodyta, kad ieškovei yra perduodami saugoti ir realizuoti 5 000 kub. m plytų betono skaldos ir kad ši skalda yra saugoma teritorijoje, esančioje Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje.
28. Atsižvelgdama į šios nutarties 20–27 punktuose aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad ji įrodė pristačiusi visą jos nurodytą skaldos kiekį į atsakovės valdomą teritoriją. Ieškovės pateikti įrodymai, pagrindžiantys tokius jos teiginius, yra pakankami, nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje, o pirmiau nurodytos pirmosios instancijos teismo ir atsakovės iškeltos abejonės yra nepagrįstos. Antra vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje nėra neginčijamai įrodyta, jog būtent atsakovė pasisavino ir sunaudojo ieškovės sandėliuotą skaldą. Ieškovė, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tokią savo poziciją kildina iš to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu, kai skalda buvo atvežta saugoti į atsakovės teritoriją ir ieškovė pastebėjo, jog ji dingo, atsakovė vykdė pastato remontą, naudodama skaldą pastato grindų ir aikštelių pagrindams įrengti. Tačiau, įvertinus byloje esančius duomenis, nėra pagrindo padaryti labiausiai tikėtiną išvadą, kad šiems objektams įrengti buvo panaudota būtent ieškovės atvežta skalda.
29. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės atvežta trečiajam asmeniui priklausanti skalda neužėmė viso atsakovės valdomos teritorijos ploto. Iš byloje pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų (žr., pvz., ieškovės kartu su 2020 m. kovo 5 d. prašymu pateiktas nuotraukas, kartu su 2020 m. kovo 12 d. prašymu pateiktus vaizdo įrašus ir kt.) matyti, kad ginčo teritorija yra gana didelė ir joje buvo sandėliuojamos įvairios statybinės medžiagos, statybinės atliekos, laužas ir pan. Įvertinus byloje pateiktose nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes taip pat matyti, kad šios medžiagos buvo supiltos viena šalia kitos, nebuvo aiškiai atskirtos ar atitvertos. Iš byloje pateikto Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019 m. liepos 25 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ieškovės direktorius, duodamas paaiškinimus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nurodė, jog atsakovės valdoma teritorija yra didelė ir ieškovei nebuvo išskirta naudotis konkreti šios teritorijos dalis, todėl ieškovė sutvarkė neužimtą teritorijos plotą ir supylė jame atvežtas medžiagas. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė duomenų, ar konkreti teritorija, kurioje buvo saugoma ieškovės atvežta skalda, buvo aptverta, rakinama, saugoma. Byloje taip pat nėra pateikta duomenų, vienareikšmiškai pagrindžiančių, kurioje vietoje buvo sandėliuojama būtent ieškovės atgabenta skalda ir leidžiančių konkrečias vaizdo įrašuose ar nuotraukose užfiksuotas medžiagas identifikuoti kaip šią skaldą.
30. Ieškovė, grįsdama savo teiginį, kad atsakovė sunaudojo trečiajam asmeniui priklausiusią jos teritorijoje sandėliuotą skaldą, kaip vieną iš esminių įrodymų nurodė antstolės B. Tamkevičienės 2019 m. birželio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame konstatuota, kad žemės sklype buvo dirbama, naudojant sunkiąją techniką, o jame esančiame pastate buvo betonuojamos grindys, kurių dalis buvo jau užbetonuota, kitur matėsi grindų pagrindą sudaranti supresuota betono plytų skalda. Kaip šio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedai yra pateikti ir vaizdo įrašai, kuriuose, be kita ko, užfiksuota, kad yra pervežama žemės sklype esanti skalda. Ieškovė nurodo, kad būtent šie vaizdo įrašai pagrindžia jos poziciją, jog atsakovė naudojo jos atvežtą skaldą ir vežė ją aikštelėms įrengti, todėl teismas, susipažinęs su šiais vaizdo įrašais, neturėjo reikalauti byloje jokių kitų įrodymų (pvz., grunto sandaros tyrimo), pagrindžiančių atsakovės neteisėtus veiksmus, pasisavinat ieškovės sandėliuojamą skaldą. Vis dėlto susipažinus su faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedais matyti, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovė pasisavino jos skaldą, neatsispindi pateiktuose vaizdo įrašuose. Iš juose užfiksuotų duomenų nėra įmanoma nustatyti nei kas perveža skaldą, nei kam ši skalda priklauso, nei kur ir kokiam tikslui ji yra transportuojama. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuabsoliutino šio ieškovės pateikto įrodymo, vertindamas jos argumentų pagrįstumą.
31. Priešingai nei nurodo ieškovė, jos pozicijos, kad atsakovė sunaudojo trečiojo asmens skaldą, neabejotinai nepagrindžia ir jos byloje pateikti antstolės G. Žutautės 2019 m. gegužės 10 d. ir 2019 m. liepos 31 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai. Apeliaciniame skunde ieškovė kaip ginčui reikšmingą aplinkybę akcentuoja tai, kad 2019 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo priedo – vaizdo įrašo – pabaigoje yra užfiksuotas antstolės ir jai teritoriją aprodžiusio asmens pokalbis, kuriame ginčo teritorijoje matomos statybinių medžiagų krūvos buvo apibūdintos kaip į šią teritoriją atvežta produkcija, tinkama grindims pastato viduje ir aikštelei įrengti. Šis pokalbis, ieškovės vertinimu, akivaizdžiai patvirtina, kad protokole užfiksuota skalda buvo atvežta, o ne pagaminta, o tai, anot ieškovės, savaime reiškia, jog protokole yra užfiksuota jos, o ne atsakovės skalda. Kitame šios antstolės parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole jau užfiksuota, kad teritorijoje yra likę tik anksčiau buvusių statybinių medžiagų (žvyro, skaldos ir kt.) likučiai, kas, ieškovės teigimu, reiškia, kad atsakovė sunaudojo anksčiau teritorijoje saugotas medžiagas, remontuodama šalia esančius pastatus. Aplinkybę, kad atsakovė naudojo ieškovės skaldą, jos vertinimu, patvirtina ir tai, kad 2019 m. gegužės 10 d. fiksuojant faktines aplinkybes atsakovės valdomame pastate dar nebuvo įrengtos grindys, o 2019 m. liepos 31 d. protokole užfiksuota, kad jos jau yra įrengtos. Tačiau pažymėtina, kad nurodytos ieškovės išvados yra paremtos daugiau prielaidomis ir jos subjektyviu aplinkybių vertinimu, o ne objektyviai nustatytais duomenimis.
32. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtuose faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose užfiksuotos aplinkybės rodo, kad ginčo teritorijoje buvusių statybinių medžiagų kiekis pakito, tačiau jos savaime nepagrindžia, kad vaizdo įraše yra užfiksuota ieškovės atvežta skalda, taip pat nepaaiškina, dėl kokios priežasties skaldos kiekis sumažėjo. Nė viename iš nurodytų faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nėra nurodyta, kad yra fiksuojama būtent ta skalda, kurią į atsakovės teritoriją atvežė ieškovė, o iš kitų byloje pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų, kaip minėta, matyti, jog žemės sklype yra sukrauta daug įvairių statybinių medžiagų, kurių paskirtis ir kilmė nėra žinoma. Ieškovės nurodyto antstolės ir teritoriją jai aprodžiusio UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ atstovo pokalbio metu taip pat nebuvo aiškiai nurodyta, iš kur ir kokiam tikslui yra atgabentos teritorijoje sandėliuojamos medžiagos. Net ir vertinant, kad faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose nurodytos medžiagos – tai ieškovės atvežta skalda, protokoluose nurodytos aplinkybės visiškai nepagrindžia ir nepatvirtina, kad ši skalda buvo panaudota būtent atsakovės. Tai, kad antstolei fiksuojant faktines aplinkybes atsakovės valdomame pastate buvo vykdomi statybos darbai, savaime nereiškia, kad šiems darbams buvo panaudota būtent ieškovės sandėliuota skalda. Juo labiau kad byloje esantys duomenys sudaro pagrindą vertinti, jog atsakovė pati turėjo didelį kiekį statybinio laužo, kurį ji galėjo panaudoti ieškovės nurodytiems objektams įrengti.
33. Atsakovė pateikė byloje antstolės V. Daugirdienės 2020 m. spalio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame antstolė nurodė, kad atsakovės vadovas asmeniniu telefonu fiksavo laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 11 d. iki 2019 m. birželio 4 d. statybos darbų, vykdytų patalpose, esančiose Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje, eigą. Iš šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole išdėstytų aplinkybių ir pateiktų nuotraukų matyti, kad patalpose buvo išardytos betoninės grindys, nugriautos iš plytų sumūrytos sienos, išardytos kitos konstrukcijos, o vėliau buvo vykdomi paruošimo betonavimui darbai (pagrindo tankinimas). Antstolė konstatavo, kad jai pateiktose nuotraukose yra užfiksuota, jog iš patalpų buvo pašalintas didelis kiekis betono atliekų. Aplinkybė, kad nurodytu laikotarpiu atsakovei priklausančiose patalpose buvo vykdomi griovimo ir ardymo darbai, kurių metu susidarė didelis kiekis statybinio laužo, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, atsispindi ir ieškovės pateiktame antstolės G. Žutautės 2019 m. gegužės 10 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Be to, šias aplinkybes patvirtina byloje pateiktos UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2019 m. kovo 29 d. ir 2019 m. gegužės 24 d. sąskaitos, pagal kurias atsakovė turėjo atsiskaityti su šia bendrove už griovimo ir ardymo darbus, atliktus teritorijoje, esančioje Vilniaus pl. 8, Klaipėdoje.
34. Ieškovė iš esmės neginčija pirmiau minėtų duomenų, kad atsakovė pati turėjo statybinių atliekų, iš kurių galėjo būti pagaminta skalda, tačiau ji nurodė, jog laikotarpiu, kai atsakovės patalpose buvo įrengiami grindų pagrindai, šios atsakovės statybinės atliekos nebuvo perdirbtos (sumaltos) į skaldą, o tai, anot ieškovės, patvirtina, jog atsakovė panaudojo ieškovės sandėliuotą skaldą. Tačiau atsakovės byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą suabejoti tokios ieškovės pozicijos pagrįstumu. Pavyzdžiui, byloje yra pateikta atsakovės ir UAB „Mitnijos telkinys“ 2019 m. balandžio 1 d. rangos sutartis, kuria pastaroji bendrovė įsipareigojo paruošti perdirbimui ginčo teritorijoje esantį statybinį laužą ir perdirbti jį į statybinę skaldą. Byloje taip pat yra patekti 2019 m. gegužės 1 d. tarpinis darbų perdavimo aktas Nr. 1, kuriuo atsakovei perduoti statybinio laužo perdirbimo darbai, atlikti 2019 m. balandį, ir 2019 m. birželio 24 d. tarpinis darbų perdavimo aktas Nr. 2, kuriuo atsakovei perduoti 2019 m. birželį atlikti darbai. Šie įrodymai patvirtina, kad dar 2019 m. balandį atsakovės pastate susidaręs statybinis laužas buvo pradėtas smulkinti į statybinę skaldą. Byloje taip pat yra pateikti UAB „Apstructus“ 2019 m. birželio 13 d. ir 2019 m. birželio 20 d. atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai bei sąskaitos, iš kurių matyti, kad ši bendrovė atsakovės pavedimu atliko grunto lyginimo ir betonavimo darbus atsakovei priklausančioje teritorijoje. Iš UAB „Apstructus“ 2020 m. vasario 11 d. atsakymo į ieškovės paklausimą matyti, kad ši bendrovė grindų betonavimo darbus vykdė jau ant įrengtų pagrindų, kuriuos įrengė pati atsakovė. Įvertinus minėtuose tarpiniuose darbų perdavimo aktuose nurodytus duomenis apie laikotarpį, kai buvo pradėtos perdirbti į skaldą atsakovės turėtos statybinės atliekos, ir duomenis apie laikotarpį, kai buvo atliekami grindų įrengimo darbai, darytina išvada, kad atsakovė objektyviai galėjo panaudoti savo pagamintą skaldą grindų pagrindams įrengti.
35. Nors ieškovė nurodo, kad atsakovės byloje pateikti 2019 m. gegužės 1 d. ir 2019 m. birželio 24 d. tarpiniai darbų perdavimo aktai turėtų būti vertinami kritiškai, nes atsakovė pirmiausiai byloje pateikė tik UAB „Mitnijos telkinys“ 2020 m. sausio atliktų darbų aktą ir jo pagrindu išrašytą 2020 m. sausio 28 d. sąskaitą, iš kurių matyti, kad statybinis laužas buvo perdirbtas 2020 m. sausį, o tarpinius perdavimo aktus pateikė tik vėliau, tokiu būdu bandydama neteisėtai įrodyti ankstesnį skaldos susidarymą, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą suabejoti minėtų tarpinių darbų perdavimo aktų autentiškumu. Tokios aplinkybės, kaip įrodymų pateikimo laikas, savaime nepaneigia jų įrodomosios galios, o ieškovės iškeltos abejonės yra grindžiamos tik jos subjektyviais samprotavimais ir prielaidomis. Ieškovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės ir UAB „Mitnijos telkinys“ rangos sutartis iš tikrųjų buvo sudaryta ne 2019 m. balandžio 1 d., kaip yra nurodyta sutartyje, o 2019 m. liepos 3 d., taip pat nelaikytinos pakankamai pagrįstomis. Ieškovė, grįsdama tokią poziciją, remiasi tuo, kad atsakovė, 2019 m. liepos 31 d. pervesdama pinigus savo kontrahentei, nurodė atsiskaitanti pagal rangos sutartį, kurios Nr. 19/07/03, o tai, jos vertinimu, reiškia, kad byloje pateiktos sutarties data buvo pakeista, siekiant apsiginti nuo ieškinio. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kituose su šios sutarties vykdymu susijusiuose įrodymuose, t. y. tiek tarpiniuose darbų perdavimo aktuose, kuriuos ieškovė kvestionuoja, tiek ir 2020 m. sausio 28 d. sąskaitoje, kuria pati ieškovė remiasi, yra aiškiai įvardinta, kad statybinio laužo perdirbimo į statybinę skaldą darbai buvo atlikti pagal sutartį Nr. 19/0401 ir šis numeris yra nurodytas byloje pateiktoje atsakovės ir UAB „Mitnijos telkinys“ 2019 m. balandžio 1 d. sutartyje. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta ar kad ji buvo pasirašyta atgaline data.
36. Aplinkybės, kad atsakovė ginčui aktualiu laikotarpiu nedisponavo nuosava statybine skalda ir pradėjo ją gaminti tik vėliau, nepatvirtina ir byloje pateikta UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ 2019 m. liepos 8 d. pretenzija atsakovei ar šios bendrovės 2020 m. kovo 4 d. rašte ieškovei nurodyta informacija. Susipažinus su pretenzijos turiniu, matyti, kad UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ apkaltino atsakovę, kad ji pasisavino ir perdirba dalį jos sandėliuojamų žaliavų, skirtų perdirbti į betono skaldą, nenurodydama detaliau, nei kokias jos žaliavas atsakovė naudoja, nei kokiu pagrindu jos yra sandėliuojamos atsakovės teritorijoje. Savo ruožtu 2020 m. kovo 4 d. rašte UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ paaiškino ieškovei, kad ji reiškė atsakovei pretenziją dėl statybinių medžiagų, atsiradusių 2019 m. kovą–gegužę vykdant griovimo darbus pastato viduje. Ieškovės vertinimu, pretenzijos pateikimo data rodo, kad atsakovė pradėjo perdirbti pastato viduje susidariusį statybinį laužą į skaldą tik sunaudojusi ieškovės skaldą, priešingu atveju, anot ieškovės, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ būtų anksčiau pateikusi atsakovei pretenziją dėl laužo sunaudojimo. Tačiau pažymėtina, kad, pirma, UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ pretenzijoje nėra net apytiksliai nurodyta, kada atsakovė tariamai pradėjo perdirbti minėtos bendrovės sandėliuotas žaliavas, antra, iš byloje esančių duomenų matyti, kad tarp atsakovės ir minėtos bendrovės kilo ginčas dėl tariamo neteisėto UAB „Klaipėdos miesto tvarka“ žaliavų panaudojimo – atsakovė nepriėmė šios bendrovės pretenzijos ir nurodė neturinti su ja jokių sandėliavimo, nuomos teisinių santykių ar kitų sąsajų. Esant tokioms aplinkybėms, šie įrodymai negali būti vertinami kaip patikimi.
37. Galiausiai pagrįstų abejonių dėl ieškovės argumentų, kad ginčo skalda buvo atsakovės neteisėtai pasisavinta ir sunaudota, kelia ir pačios ieškovės elgesys ginčui aktualiu laikotarpiu. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (žr., pvz., ieškinio 1–2 psl., 2019 m. liepos 27 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą užfiksuotus ieškovės direktoriaus paaiškinimus), ieškovė laikosi pozicijos, kad jai perduota saugoti skalda buvo pasisavinta keliais etapais – ieškovė nurodė 2019 m. birželio 27 d. pastebėjusi, kad iš atsakovės teritorijos dingo dalis, t. y. apie 3 500 kub. m skaldos, o apytiksliai 2019 m. liepos 7 d. ieškovė pamatė, jog nėra ir likusios skaldos. Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad, 2019 m. birželio 27 d. pastebėjusi tariamą skaldos dingimą, ieškovė kitą dieną pasikvietė į ginčo teritoriją antstolę B. Tamkevičienę, kuri surašė šios nutarties 30 punkte minėtą 2019 m. birželio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir vaizdo įrašais užfiksavo, kad yra pervežama, ieškovės teigimu, jos saugota skalda. Taigi, ieškovė iš esmės įrodinėja, kad ji pati tiesiogiai stebėjo, kaip buvo grobiamas jai patikėtas saugoti turtas, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ji tik fiksavo susiklosčiusią situaciją iš šalies ir neatliko jokių adekvačių veiksmų tam, kad šie, jos vertinimu, neteisėti veiksmai būtų sustabdyti, pavyzdžiui, ji nesikreipė į teritorijoje dirbusius asmenis ar į atsakovės vadovą, siekdama išsiaiškinti, kokiu pagrindu jie perveža jos saugomą skaldą, nedelsdama neiškvietė policijos ir pan. Byloje taip pat nėra ir jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ieškovė, kuri, jos teigimu, dar 2019 m. birželio 27 d. pastebėjo dalies jos saugotos skaldos vagystę ir kreipėsi dėl šios priežasties į policiją, imtųsi kokių nors veiksmų likusiai skaldai apsaugoti ar išvežti iš šios teritorijos, kurioje ji galėjo būti neteisėtai sunaudota.
38. Abejonių dėl ieškovės nurodytų skaldos dingimo aplinkybių pagrįstumo kelia ir byloje esantys duomenys apie jos ir skaldos savininko – trečiojo asmens – veiksmus inicijuojant ikiteisminį tyrimą dėl skaldos vagystės. Pavyzdžiui, ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad 2019 m. birželio 27 d., pastebėjusi skaldos dalies dingimą, ji kreipėsi į policiją, tačiau iš byloje pateiktų 2019 m. liepos 27 d. ir 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei ieškovės pareiškime policijai esančios gavimo žymos matyti, kad pareiškimas buvo pateiktas tik kitą dieną, t. y. 2019 m. birželio 28 d. Savo ruožtu trečiasis asmuo visai nesikreipė į policiją dėl skaldos vagystės, o pareigūnams nustačius, kad skaldos savininku yra jis ir su juo susisiekus, net kelis kartus paragintas nepateikė savo pozicijos dėl susiklosčiusios situacijos ir reikiamų dokumentų (žr. 2019 m. liepos 25 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą). Nors 2019 m. rugsėjo 5 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą išdėstytos aplinkybės patvirtina ieškovės teiginį, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato Nusikalstamų veikų registravimo skyriui 2019 m. liepos 27 d. nutarimu pirmą kartą atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą ieškovės pareiškimo pagrindu, tiek ieškovė, tiek ir trečiasis asmuo apskundė šį nutarimą teisės aktuose nustatyta tvarka, nė vienas iš jų neskundė tos pačios institucijos 2019 m. rugsėjo 5 d. pakartotinai priimto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Ieškovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad ji, pastebėjusi skaldos vagystę, atliko visus reikalingus ir galimus veiksmus, nes užfiksavo faktines aplinkybes, kreipėsi į policiją ir išrašė atsakovei sąskaitą už tariamai pasisavintą skaldą, pirmiau aptartų abejonių dėl ieškovės ir trečiojo asmens elgesio nepašalina.
39. Apibendrindama aptartas aplinkybes ir argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė, nors nagrinėjamoje byloje ir įrodė, jog buvo pristačiusi į atsakovės teritoriją visą jos nurodytą skaldos kiekį, neįrodė, kad būtent atsakovė neteisėtai pasisavino ir sunaudojo šią skaldą. Ieškovės pozicija, kad atsakovė sunaudojo jos saugotą skaldą, yra paremta daugiau spėjimais ir prielaidomis. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta ieškovės sandėliuoto ir atsakovės pastate panaudoto grunto sandaros (sudėties) įvertinimo, taip pat nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių būtent ieškovės sandėliuotos skaldos panaudojimą. Ieškovei neįrodžius aplinkybės, kad jos atvežtą skaldą sunaudojo atsakovė, jos reikalavimai atlyginti atsakovės sukeltą žalą ar priteisti iš atsakovės jos nepagrįstą praturtėjimą, negali būti vertinami kaip pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmetęs ieškovės reikalavimus, iš esmės tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Grįsdama savo patirtas išlaidas, atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2021 m. gegužės 21 d. sąskaitą, pagal kurią ji turėjo sumokėti 750 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad atsakovė sumokėjo šią sumą savo atstovui. Atsakovės nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Erdvės valdymas“ (juridinio asmens kodas 304148405) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „KMT antrinės žaliavos“ (juridinio asmens kodas 302687560) 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Neringa Švedienė