Baudžiamoji byla Nr. 1-771-667/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60053-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.6.6; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.4.2.6; 2.3.4.13; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6; 2.4.1.3

 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 14 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Alvydas Rimkevičius,

sekretoriaujant Vildai Verikaitei,

dalyvaujant prokurorei O. S.,

kaltinamajam R. M.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini)d., Kėdainiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

R. M. 2018 m. gruodžio 20 d., apie 18.20 val. Kaune, S. Žukausko g., vairuodamas automobilį „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 114 punktų reikalavimus, tuo kad vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio koncentracija, o konkrečiai - kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija - 2,08 % promilės etilo alkoholio, ties pastatu Nr. 41 važiuodamas atbuline eiga kryptimi nuo P. Lukšio g. link Šiaurės pr. atsitrenkė į gale sustojusį automobilį „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vairuojamą E. C. ir jį apgadino.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis R. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gruodžio 20 d. sutiko savo seną tarnybos draugą ir jis pasiūlė išgerti. Nuvažiavo pas jį į namus, pakalbėjo, nusipirko alkoholio. Savo automobilį „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), pastatė draugo kieme. Jie išgėrė du butelius viskio. Po to jis sėdo į automobilį ir važiavo. Visų aplinkybių nurodyti negali, kaip įvyko avarija neprisimena. Problemų su alkoholio vartojimu neturi, anksčiau nėra baustas už vairavimą neblaiviam. Vairuotojo pažymėjimą turi apie 30 metų. Automobilis „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), priklauso jam, juo važinėja sūnus. Gyvena su žmona, su ja gerai sutaria. Ji nežino apie tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. jis vartojo alkoholį, apie įvykį ji sužinojo tik tada, kai paskambino pasakyti, kad jis neblaivus padarė avariją. Prašo atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. Užstatą galėtų sumokėti.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais:

- liudytojo E. C. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2018 m. gruodžio 20 d., apie 18.10 val. Kaune, Šiaurės prospekte vairavo nuosavą automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išvažiavęs iš Šiaurės prospekto žiedinės sankryžos į S. Žukausko gatvę sustojo prie pirmos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, nes priešais važiavęs automobilis „VW Bora“ taip pat sustojo. Automobilis „VW Bora“ įjungė atbulinį bėgį ir važiuodamas atbulomis atsitrenkęs į E. C. automobilio priekį, sustojo. Dėl kokios priežasties automobilis važiavo atbulomis, nežino. E. C. jau ketino lipti iš automobilio, tačiau automobilis „VW Bora“ pradėjo važiuoti. Tuomet pradėjo važiuoti paskui automobilį „VW Bora“ naudodamas garsinį signalą ir ilgąsias šviesas, tačiau automobilis nestojo. Beveik privažiavus sankryžą su A. R. - Vanago g. apvažiavo automobilį VW Bora iš kairės ir sustojo priešais jį taip užtverdamas kelią. Vairuotojas matė, kad jį vijosi, nes važiuodamas nuo E. C. didino greitį, važiavo nepristabdydamas prie perėjų dideliu greičiu ir manevravo tarp automobilių. Sustojęs iš karto išlipo iš automobilio ir priėjo prie automobilio „VW Bora“. Vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis. Daugiau automobilyje žmonių nebuvo. Vyriškis vizualiai atrodė esantis neblaivus, todėl paklausė, ar jis vartojęs alkoholio. Vairuotojas nerišliai atsakė, kad ne. E. C. pasakė, kad išliptų iš automobilio. Vairuotojo klausė, kodėl atsitrenkęs į automobilį išvažiavo, tačiau jis nerišliai kalbėjo ir neigė. Vairuotojui išlipus iš automobilio, E. C. iškvietė policiją, nes aiškiai matėsi, kad vairuotojas yra neblaivus. Kol laukė policijos, vairuotojas siūlė pildyti deklaraciją, sakė E. C., kad jis nori jį pasodinti. Per tą laiką kol atvyko policija, vairuotojas buvo E. C. akiratyje, jis jokių gėrimų nevartojo, kalbėjo telefonu. Policija atvyko greitu metu. Vairuotojas buvo įsodintas į pareigūnų tarnybinį automobilį. Dėl padarytos žalos E. C. jau kreipėsi į automobilio „VW Bora“ draudimą. Pats eismo įvykio metu nenukentėjo (b. l. 35–36);

- 2018 m. gruodžio 20 d. Kauno AVPK KPV KPK 1-ojo būrio patrulio V. K. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, kuriame nurodyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d., apie 18.25 val. gavo pranešimą apie neblaivais vairuotojo sukeltą eismo įvykį. Eismo įvykyje S. Žukausko g. prie „Viada“ degalinės dalyvavo du automobiliai „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. M., jam alkotesteriu nustatyta 1,73 promilių girtumas ir „Mercedes Benz“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas E. C. (b. l. 6);

- 2018 mm. gruodžio 20 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėta įvykio vieta - Kaunas, S. Žukausko g. 41. Kelių eismo įvykio rūšis - susidūrimas. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas (b. l. 8–11, 17);

- 2018 m. gruodžio 20 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, jog apžiūrėtas automobilis „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Automobilio savininkas - R. M.. Fiksuoti automobilio sugadinimai (b. l. 12–16);

- VĮ „Regitra“ išrašas iš duomenų bazės, jog automobilio „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas yra R. M. (b. l. 21, 23);

- alkotesterio parodymais, kad 2018 m. gruodžio 20 d., 18.32 val. R. M. nustatyta 1,73 % promilių girtumas (b. l. 45);

- 2018 m. gruodžio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 12590/2018(01), kurioje nurodoma, kad R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,08 % promilės etilo alkoholio (b. l. 47);

- VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, jog automobilio VW Bora Variant 1.9 TDI, gamybos periodas 1999-2001, pasirinkti metai 2000, vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje be PVM 1479 Eur (b. l. 22);

- 2018 m. gruodžio 21 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog R. M. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 31–32), kuris saugomas byloje voke (b. l. 58).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog kaltinamasis R. M. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo nustatyta 2,08 promilių etilo alkoholio koncentracija, tai yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pripažintina, kad R. M. veikoje nustatyti ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nurodytos nusikalstamos veikos požymiai – o būtent, tyčia, kadangi jis suvokė, kad neblaivus vairuoja transporto priemonę, ir to siekė. Kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Dėl

Sprendžiant kaltinamojo R. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, nagrinėtinas baudžiamojoje byloje pareikštas kaltinamojo R. M. žmonos A. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą. A. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ji su kaltinamuoju R. M. gyvena kartu, turi du vaikus. Vyras dirba, prisideda prie šeimos išlaikymo, rūpinasi vaikais, jis jiems autoritetas. Ji dirba buhaltere, teisę vairuoti turi, bet pati nevairuoja. Po įvykio vyras nusiminęs, jo elgesys pakito, jis gailisi, į padarytą nusikaltimą žiūri rimtai. Draudimui žalą atlygino. Vyras retai vartoja alkoholį, išvadas dėl savo elgesio padarė. Ji netoleruoja alkoholio vartojimo šeimoje, gali laiduoti už R. M., kad jis daugiau nebenusikals.

Prokurorė siūlė taikyti laidavimą su užstatu.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. 

Sprendžiant klausimą dėl R. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina ir tai, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010). 

Kaltinamasis R. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 38), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 39), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis R. M. Klinikos „InMedica“ psichikos sveikatos centro psichikos ligų registre neįrašytas (b. l. 57), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 42), dirba.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. M., kaltinamojo žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta (b. l. 80, 81), dirba, darbovietėje charakterizuojama teigiamai (b. l. 82). Su kaltinamuoju R. M. ji kartu gyvena, sutaria gerai, gali daryti jam teigiamą įtaką. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad A. M. yra tikrai verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo sugyventiniui R. M. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, esant A. M. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį R. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą 1 metams su užstatu žmonos A. M. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BK 40 straipsnis). Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo asmenybę, jo šeimos turtinę padėtį, nustatytinas 700 eurų užstato dydis.

V. Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė paprastai skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles (toliau – KET), BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-353/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252-677/2015).

Šiuo atveju matyti, kad R. M. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones. Taip pat bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Yra akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padariniai nebuvo esminiai. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę. Nagrinėjamu atveju paminėtina tai, kad savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, praeityje neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba. 

Įvertinus R. M. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę, darytina išvada, kad jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones (BK 68 straipsnio 2 dalis) – 2 (dvejų) metų laikotarpiui, tai atitiktų padarytos veikos ir jam taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumo principo reikalavimus. 

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Nors BK 72 straipsnyje nurodyta, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami, tačiau, teismo vertinimu, konfiskavimas, kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė, turi atitikti teisingą pusiausvyrą tarp viešojo intereso ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai).

Byloje nustatyta, kad R. M. BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. VĮ ,,Regitra“ duomenimis, minėtas automobilis priklauso R. M. (b. l. 21). Pagal VšĮ ,,Emprekis“ pateiktus duomenis, automobilio vertė yra 1479 eurų (kaina be PVM) (BK 72 straipsnio 5 dalis). Įvertinus tai, kad kaltinamasis dėl pavojingos nusikalstamos veikos nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas, o tai reiškia, kad jokia bausmė jai neskirtina, automobilio konfiskavimas kitų šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra proporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, atitinkanti pusiausvyrą tarp atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens interesų ir teisės pažeidimų prevencijos. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės interesui užtikrinti turi būti siekiama realaus poveikio nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad jis patirtų savo neteisėto elgesio neigiamas pasekmes, kurios atgrasytų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir tarnautų kaip prevencinė priemonė, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, automobilis „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Kaltinamojo R. M. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke (b. l. 58), perduotinas VĮ „Regitra“, kartu šiai įstaigai pranešant apie R. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 metams.

Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H (duomenys neskelbtini) perduotinas turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

2019 m. sausio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo R. M. automobiliui „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąją bylą nutraukti.

R. M. perduoti laiduotojos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su 700 Eur (septynių šimtų eurų) užstatu, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Įpareigoti laiduotoją A. M. per 10 (dešimt) darbo dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Kauno miesto apylinkės teismo Kauno rūmų depozitinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, kodas 73000, įmokėti 700 Eur (septynių šimtų eurų) užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant byloje dalyvaujančius asmenis ir bylos numerį.

Užstatą grąžinti pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. M., už kurį laiduota, per laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsniu skirti R. M. dvi baudžiamojo poveikio priemones:

- draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. sausio 21 d.;

- konfiskuoti R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruotą automobilį „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Byloje esantį R. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“, kartu šią įstaigą informuojant apie R. M. specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Voke esantį automobilio registracijos liudijimą Nr. H (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti turto konfiskavimą vykdančiam antstoliui.

2019 m. sausio 21 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro O. S. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą kaltinamojo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) automobiliui „VW Bora“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Išaiškinti R. M., kad laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai A. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo, tokiu atveju, teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas                                                                                     Alvydas Rimkevičius