Baudžiamoji byla Nr. 1S-703-493/2019
Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00127-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.12.2.3;
(S)
2.14.4
Kauno apygardos teismas
N u T A R T i S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 3 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Paštuolis,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės (toliau – ir prokurorės) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutarties, kuria prokurorės pareiškimas dėl baudžiamosios bylos, kurioje J. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį, nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmestas ir byla perduota prokurorei tolimesniam ikiteisminiam tyrimui bendra tvarka atlikti.
Teismas
n u s t a t ė :
1. 2019 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose gautas Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir baudžiamoji byla Nr. 1-2227-548/2019 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-06-0-00127-2019-9), kurioje J. P. kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.
2. J. P. šioje byloje kaltinamas tuo, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 11 d., apie 17 val. 35 min., viešoje vietoje – (duomenys neskelbtini) nuteistųjų valgykloje, elgdamasis įžūliai ir iššaukiančiai, kitų nuteistųjų ir pareigūnų akivaizdoje, prie stalo sėdinčiam nukentėjusiajam M. K. N. tyčia du kartus sudavė savadarbiu metaliniu virbu į kairės pusės nugaros apatinę dalį, tyčia vieną kartą metaliniu savadarbiu virbu sudavė į kairės rankos alkūnės žasto išorinę dalį, tyčia du kartus metaliniu savadarbiu virbu sudavė į kairę kūno pusę, taip padarė nukentėjusiajam matomas dvi durtines žaizdas kairės nugaros pusės apatinėje dalyje, vieną žaizdą kairės rankos alkūnės ir kairės rankos žasto išorinėje pusėje, t. y., nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. K. N. sveikatą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, vydamasis nukentėjusįjį link indų plovyklos langelio, metė į jį savadarbį metalinį virbą, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, o sulaikomas pareigūnų dar bandė įspirti nukentėjusiajam M. K. N.. Tokiais savo veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pažeidė nukentėjusiojo M. K. N., kitų nuteistųjų ir pareigūnų teisę į saugią ir ramią aplinką ir sutrikdė viešąją tvarką.
3. Kauno apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, 2019 m. rugsėjo 4 d. priėmė nutartį prokurorės pareiškimą dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka atmesti ir bylą perduoti prokurorei tolimesniam ikiteisminiam tyrimui bendra tvarka atlikti. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju bylos aplinkybės nėra aiškios, kadangi būtina atlikti papildomus tyrimo veiksmus ir nustatyti, ar kaltinamojo J. P. nusikalstamos veikos darymo metu naudoto įrankio specifiškumas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 258 straipsnį ir ar kaltinamasis neserga kokia nors psichine liga ir gali atsakyti už nusikalstamos veikos padarymą.
4. Skunde aukštesnės instancijos teismui Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Aldona Vitkauskienė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
4.1. Prokurorė skunde pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju į teismą su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka buvo kreiptasi per įstatymo nustatytą terminą ir bylą nėra teisminga apygardos teismui. Teismas, ginčijama nutartimi grąžindamas baudžiamąją bylą prokurorui, jokių pareiškimo dėl baudžiamosios bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka trūkumų nekonstatavo, o savo sprendimą grindė papildomų procesinių veiksmų atlikimo būtinumu. Prokurorės teigimu, tokiu būdu buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios pagreitinto proceso institutą. Prokurorė cituoja teismų praktiką, nurodydama, kad bylos nagrinėjimas teisme pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalies taisyklių. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka, turi teisę atlikti bet kurį procesinį veiksmą, kurį jis gali atlikti ir nagrinėdamas bylą bendra tvarka (apklausti liudytojus, nukentėjusiuosius, rinkti įrodymus, skirti ekspertizę ir pan.) ir priimti tokių pat rūšių nuosprendžius, kaip ir išnagrinėjęs bylą bendra tvarka.
4.2. Nagrinėjamu atveju, prokurorui su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kreipusis į pirmosios instancijos teismą, teismas, išklausęs prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomones, priėmė vieną iš trijų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 428 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimų – surengti bylos nagrinėjimą tuoj pat ir surengė teismo posėdį, kurio metu apklausė nukentėjusįjį, kaltinamąjį bei atliko kitus veiksmus, susijusius su bylos nagrinėjimu. Tai rodo, kad teismas bylą jau pradėjo nagrinėti laikantis BPK V dalies taisyklių ir esant būtinumui pats turėjo teisę atlikti procesinį veiksmą, o ne grąžinti bylą prokurorui, padarius išvadą, jog bylos aplinkybės nėra tokios aiškios. Apeliaciniame skunde prokurorė pažymėjo, kad dar 2013 m. liepos 2 d. įstatymu leidėjas panaikino BPK 432 straipsnio 2 dalį, leidusią teismui grąžinti baudžiamąją bylą prokurorui, kai baudžiamosios bylos aplinkybės nebuvo pakankamai aiškios.
5. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės skundas tenkinamas.
6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs prokurorės skunde išdėstytus argumentus, pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai atmetė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir perdavė baudžiamąją bylą prokurorui.
7. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, jog pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka kaip ir kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame galutinai formuluojamas kaltinimas asmeniui, kartu apibrėžiamos baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo ribos. Taigi šis dokumentas yra vienos pusės – valstybinio kaltintojo – pozicija, kuri užimama procese ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos yra laikomasi.
8. Prokuroro pareiškimo turiniui keliamus reikalavimus įtvirtina BPK 427 straipsnio 1 dalis, t. y. jame turi būti nurodoma kaltinamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą ir prokuroro nuožiūra – kiti asmens duomenys; trumpai aprašyta padaryta nusikalstama veika: jos padarymo vieta, laikas, būdas ir padariniai; nurodytas baudžiamasis įstatymas, numatantis atsakomybę už tą veiką; išvardyti liudytojai ir nukentėjusieji, kurių parodymais grindžiamas kaltinimas arba kuriuos prašoma apklausti teisiamajame posėdyje, daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nagrinėjant bylą; išdėstyta prokuroro pozicija ir kaltinamojo nuomonė dėl galimybės į bylos nagrinėjimą nekviesti liudytojų. Nagrinėjamu atveju visi šie duomenys prokuroro pareiškime atsispindi: kaltinamasis yra J. P., nurodytas jo asmens kodas, gimimo data, šeimyninė padėtis, duomenys apie ankstesnius teistumus. Kaltinamasis, prokuroro nuomone, turi būti pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį. Pareiškime nurodytas inkriminuotos veikos padarymo laikas, padarymo aplinkybės ir padariniai. Prokuroras yra išdėstęs, kurių liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais vadovaujasi bei kokia rašytine bylos medžiaga remiasi, taip pat nurodyta, jog liudytojų kvietimas į bylos teisminį nagrinėjimą nėra tikslingas, nes byla gali būti nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
9. Apylinkės teismo nurodyti ikiteisminio tyrimo trūkumai – byloje reikalinga nustatyti, ar kaltinamajam J. P. nusikalstamos veikos darymo metu įrankio panaudojimas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 258 straipsnį ir ar kaltinamasis neserga kokia nors psichine liga – nėra esminiai, kurių nebūtų galima išpildyti teismo iniciatyva. Teismas privalo būti aktyvus ir neapsiriboti vien prokuroro pateiktais duomenimis. Baudžiamasis įstatymas sudaro sąlygas teisėjui, manančiam, jog bylos visapusiškam išnagrinėjimui ir objektyvios tiesos nustatymui tikslinga atlikti ekspertizę, ją atlikti savo iniciatyva. Ekspertizės skyrimą ir darymą bylos nagrinėjimo teisme metu reglamentuoja BPK 286 straipsnis. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nutartį paskirti ekspertizę paskelbia teisiamojo posėdžio pirmininkas ir įteikia ją ekspertui. Jeigu ekspertas teismo posėdyje nedalyvauja, priimtą nutartį teismas siunčia vykdyti ekspertizės įstaigai arba asmeniui, kuriam pavedama daryti ekspertizę. Kartu su nutartimi ekspertui perduodama arba siunčiama ekspertizei daryti reikalinga medžiaga. Prireikus teismas paveda prokurorui surinkti ekspertizei daryti reikalingą medžiagą. Kaip matyti iš aptartos teisės normos, įstatymo leidėjas numato galimybę teismui prireikus pavesti prokurorui surinkti ekspertizei daryti reikalingą medžiagą, tačiau skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nenurodo jokių motyvų ir priežasčių, dėl kurių ekspertizę suorganizuoti ir jai reikalingą medžiagą surinkti šiuo konkrečiu atveju turėtų būtent prokuroras. Nurodyta ekspertizės paskyrimą reglamentuojanti norma nenumato bylos perdavimo prokurorui. Taigi, kilus abejonėms dėl kaltinamosios psichinės būklės, pirmosios instancijos teismas gali pats kreiptis į specialistus su klausimu dėl būtinumo kaltinamajai J. P. skirti ekspertizę, nustačius tokį būtinumą – atitinkamai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę. Visi šie veiksmai, kaip teisingai pažymėta skunde, gali būti atliekami ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
10. Šiame kontekste pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 287 straipsnio nuostatomis, bylos nagrinėjimo metu teismas turi teisę atlikti bet kokį BPK XIV skyriaus antrajame, trečiajame, ketvirtajame ir penktajame skirsniuose numatytą proceso veiksmą. Jeigu šių veiksmų atlikti teisme dėl kokių nors priežasčių neįmanoma arba tai labai apsunkina bylos nagrinėjimą, teismas gali pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tuo pačiu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas suteikia teisę prokurorui įrodymų tyrimo metu prašyti leisti jam pateikti papildomus įrodymus atliekant procesinius veiksmus (BPK 288 straipsnis), iki įrodymų tyrimo pabaigos pateikti prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis (BPK 256 straipsnio 1 dalis), taip pat pateikti prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą pritaikant baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnę ar lengvesnę nusikalstamą veiką (BPK 256 straipsnio 1, 2 dalys). Taigi baudžiamojo proceso įstatymas numato ne vieną galimybę prokurorui, kaip ir teisėjui, aktyviai reaguoti į teisminio nagrinėjimo metu išaiškėjusias naujas aplinkybes, tam jis iš esmės turi laiko iki įrodymų tyrimo pabaigos. Tuo tarpu teismas grąžinti bylą prokurorui gali tik tuomet, kai teismo nustatyti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą iš esmės ir jų negalima ištaisyti teisme. Tačiau tokių aplinkybių pirmosios instancijos teismas argumentuotai nenurodė, jų nenustatė ir aukštesnės instancijos teismas.
11. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 429 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra nurodytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kada prokuroro pareiškimas dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka gali būti atmestas arba byla perduodama prokurorui. Šie du galimi teismo sprendimai yra netapatūs, kiekvienam jų priimti turi būti nustatytos skirtingos sąlygos. Jei prokuroro pareiškimas atmetamas, būtina konstatuoti, kad yra praleistas BPK 426 straipsnyje numatytas terminas (pareiškimas teismui turi būti pateiktas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios dienos) arba nustatoma, kad byla teisminga apygardos teismui. Kai byla perduodama prokurorui, reikia nustatyti, kad buvo surašytas BPK 427 straipsnio reikalavimų neatitinkantis prokuroro pareiškimas. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nenustatytas nei vienas aukščiau nurodytų kriterijų, prokurorės pareiškimą atmetė ir bylą perdavė prokurorei, nurodant atlikti procesinius veiksmus, kuriuos nėra objektyvių kliūčių atlikti ir pačiam teismui. Kaip teisingai nurodyta apeliaciniame skunde, BPK 432 straipsnio 2 dalis, kurioje buvo numatyta, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad bylos aplinkybės nėra pakankamai aiškios, priima nutartį grąžinti bylą prokurorui, neteko galios. BPK 428 straipsnio 2 dalis įtvirtina galimus teisėjo sprendimus, išklausius prokuroro, nukentėjusiojo, kaltinamojo, gynėjo nuomonių, t. y. 1) surengti bylos nagrinėjimą teisme tuoj pat, 2) surengti bylos nagrinėjimą teisme kitą dieną, 3) atmesti prokuroro pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo (1 t., b. l. 191) matyti, kad teismas nutarė surengti bylos nagrinėjimą tuoj pat, t. y. teisėjas pasirinko vieną iš BPK 428 straipsnio 2 dalyje numatytų sprendimų, o vėliau nepagrįstai motyvavo sprendimą bylą perduoti prokurorui.
12. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas gali nagrinėti baudžiamąją bylą pagal pateiktą pareiškimą, tikrinti ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, nustatyti, ar šie duomenys laikytini įrodymais ar ne, spręsti dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybės, tuo pačiu, remiantis atlikta analize, teismas privalės priimti atitinkamo turinio procesinį sprendimą. Bylos grąžinimas šiuo atveju prieštarautų operatyvumo principui. Bylos nagrinėjimas pagreitinto proceso tvarka vyksta laikantis BPK V dalyje nustatytų taisyklių (BPK 432 straipsnis), o remiantis BPK 2421 straipsnio 1 dalies nuostatoms, teismas privalo rūpintis, kad baudžiamoji byla teisme būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Grąžinus bylą į prokuratūrą procesas nepagrįstai užsitęstų ir pažeistų kaltinamojo teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Aldonos Vitkauskienės skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą - baudžiamąją bylą Nr. 1-2227-548/2019 (ikiteisminio tyrimo Nr. 1-06-0-00127-2019-9) su joje esančiu pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka grąžinti toliau nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjas Arūnas Paštuolis