Civilinė byla Nr. 2-493-370/2017

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00349-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija                                  3.4.3.2.2.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Aksa holdingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-686-227/2016, kuria atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „VESPILA“ atsisakyta iškelti bankroto bylą,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Pareiškėja UAB „Aksa holdingas“ prašė atsakovei UAB „VESPILA“ iškelti bankroto bylą.
2. Pareiškėja nurodė, kad atsakovė net ir po įspėjimo dėl bankroto bylos inicijavimo su ja neatsiskaito; atsakovės 51 335,45 Eur dydžio skola patvirtinta teismo nutartimi.
3. Pareiškėjos teigimu, balanse nurodytas atsakovės turimas turtas neatitinka jo realios vertės, o pirkėjų įsiskolinimas negali būti laikomas įmonės turtu, nesat įrodymų apie realų skolų atgavimą. Įmonė veikia nuostolingai, 2015 metais patyrė 11 909 Eur nuostolių.
4. Atsakovė su pareiškimu nesutiko.
5. Atsakovė nurodė, kad pareiškėja nėra jos kreditorė, nes VMI nebuvo suteiktas leidimas perleisti 51 335,45 Eur dydžio skolą pareiškėjai, reikalavimo perleidimo sutartis nesudaryta.
6. Atsakovė taip pat teigė esanti moki, vykdanti veiklą (turinti galiojančias sutartis), gaunanti pajamas (vien iš nuomos per mėnesį gauna po 1 661 Eur plius PVM), turinti 5 darbuotojus. Nurodė, kad tikrąją jos turimo nekilnojamojo turto realią vertę atspindi VĮ Registrų centro, o ne balanso duomenys, pagal kuriuos atsakovei priklausančio turto reali vertė yra 574 993 Eur. Be to, atsakovė neturi skolų VSDFV ir darbuotojams, o bendra finansinių įsipareigojimų suma – 175 280,04 Eur.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi atsisakė UAB „VESPILA“ kelti bankroto bylą.
8. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja yra tinkamas subjektas prašyti atsakovei iškelti bankroto bylą. Šią išvadą teismas padarė nustatęs, kad Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 16 d. iškėlė atsakovei restruktūrizavimo bylą, 2016 m. birželio 13 d. nutartimi (nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugpjūčio 9 d.) patvirtino kreditorės UAB „Aksa holdingas“ 51 335,45 Eur dydžio reikalavimą atsižvelgiant į tai, kad UAB „Aksa holdingas“ už atsakovę UAB „VESPILA“ sumokėjo jos 51 335,45 Eur dydžio mokestinę nepriemoką, susidariusią už laikotarpį iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo (2016-04-16).
9. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės ilgalaikio turto reali vertė yra 183 724 Eur, t. y. teismas vadovavosi balanso duomenimis, atsakovei neįrodžius, kad turto rinkos vertė didesnė, nei nurodyta balanse (CPK 178 str.).
10. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovės trumpalaikio turto, nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų (įrodymų), patvirtinančių realų 301 832,69 Eur dydžio skolų (lentelės duomenimis) ar 307 501 Eur dydžio skolų (balanso duomenimis) atgavimą iki 2016-12-31. Teismo vertinimu, visos debitorių skolos (281 032,69 Eur) yra senos ir pradelstos (išskyrus UAB Blix LT, 800 Eur skolą ir Auto1000, GMBH 20 000 Eur skolą).
11. Nors teismas sutiko su pareiškėjos pastebėjimu, kad balanse ir kreditorių sąraše mokėtinų sumų (įsipareigojimų) kreditoriams sumos skiriasi, tačiau pareiškėjos argumentą, kad 42 129,96 Eur dydžio skirtumas laikytinas pradelstais įsipareigojimas, atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nustatė, kad balanso duomenimis atsakovės įsipareigojimai sudarė 175 280,04 Eur. Atsakovei pateikus kreditorių sutikimus dėl skolų atidėjimo, teismas sprendė, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 51 335,45 Eur (skola pareiškėjai).
13. Atsižvelgiant į teismo nustatytus duomenis, t. y., kad pareiškėja turi turto už 204 524 Eur (183 724 Eur ilgalaikio turto ir 20 800 Eur trumpalaikio turto (debitorių skolos), o pradelstų įsipareigojimų tik už 51 335,45 Eur, sprendė, kad atsakovė neatitinka nemokios įmonės būsenos (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
14. Teismas tokią išvadą padarė įvertinęs ir kitas aplinkybes, t. y. atsakovės patiriamus nuostolius, skolų VSDFV neturėjimą, veiklos vykdymą ir pajamų gavimą (pastatų, lizinguojamų transporto priemonių nuoma) bei Liteko esančius duomenis, kurie patvirtina, kad atsakovei bylas inicijuoja pareiškėja ar su ja susijusios dukterinės įmonės, o tai turi įtakos atsakovės galimybei vykdyti jungtinės veiklos sutartį, gauti pelną.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį ir UAB „VESPILA“ iškelti bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
16. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovė turi turto už 129 706 Eur (ilgalaikis turtas):
1. Atsakovė teismui nepateikė 2016-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitos, kuri yra svarbus dokumentas, sprendžiant apie įmonės vykdomos komercinės veiklos rodiklius.
2. Atsakovė teigia turinti turto už 502 441 Eur, tačiau jis yra nelikvidus, o balanse nurodyta vertė – nėra reali turimo turto vertė. Atsakovė iki šiol nėra pardavusi turimų pastatų ir jų nenaudoja veikloje (tai patvirtintas R. S. 2015-08-22 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas); atsakovės turtas yra apleistas, neprižiūrimas, išdaužytais langais. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad jų vertė atsispindi balanse (129 706 Eur) ir pagrįstai nesivadovavo Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje esančia informacija apie nekilnojamojo turto vertę.
3. Priešingai nei padarė pirmosios instancijos teismas, atsakovės balanse nurodoma 52 812 Eur transporto priemonių vertė neturi būti įskaitoma į bendrą turto masę, nes jos atsakovei nepriklauso nuosavybės teise (yra lizinguojamos).
4. Teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto  sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. UAB „VESPILA“ gautinos sumos nelaikytinos realiu turtu, nes jos debitoriai yra de facto nemokūs. Atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių duomenų apie AUTO 1000, GMBH 20 000 Eur dydžio skolos realumą ir pagrįstumą, skolininko mokumą, skolos atsiradimo pagrindą.
17. Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 124 939,45 Eur:
1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 51 335,45 Eur (skola pareiškėjai), vadovavosi kitų kreditorių pateiktais sutikimais dėl skolų atidėjimo, kurie, apeliantės teigimu, kelia rimtų abejonių dėl jų pagrįstumo ir teisėtumo. Atsakovė teismui nepateikė sutarčių su kreditoriais, todėl nėra aišku, kokie buvo pirminių įsipareigojimų vykdymo terminai, kokiu pagrindu susidarė finansiniai reikalavimai. Be to, byloje nėra jokių  kitų duomenų, kurie leistų įvertinti, kodėl UAB „VESPILA“ nevykdo įsipareigojimų šiems kreditoriams, ar tai svarbios ir objektyvios aplinkybės, ar atsakovės nemokumo pasekmė. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „LADAVAS“ (17 639 Eur), UAB „GABRIELLONA“ (3 351 Eur), UAB „Svajonės link“ (4 612 Eur), UAB Trajecto (10 000 Eur) yra su atsakovės akcininkais ir (ar) vadovais susijusios įmonės, kurios sąmoningai slepia blogą atsakovės finansinę padėtį, įsipareigojimų vykdymo terminus pratęsė formaliai. Todėl šių kreditorių 31 451 Eur dydžio reikalavimai turėtų būti vertinami kaip pradelsti.
2. Atsakovė neapskaito mokėtino darbo užmokesčio, mokėtinų mokesčių, nors tai turi atsispindėti balanso eilutėse;
3. Atsakovės įsipareigojimai pagal balansą yra 217 410 Eur, o pagal kreditorių sąrašą – 175 280,04 Eur (skirtumas 42 130 Eur). Priešingai, nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, šis skirtumas turi būti laikomas pradelstais atsakovės įsipareigojimais, jai nepateikus duomenų apie tai, kad prievolė yra įvykdyta, taip pat nepateikus paaiškinimo, kodėl ši prievolė neatsispindi kreditorių sąraše.
18. Atsakovė praktiškai nevykdo komercinės veiklos, todėl tikėtis, kad bus su kreditoriais atsiskaityta, nėra pagrindo. Įvertinus teorines atsakovės gaunamas pajamas darytina išvada, kad ji per mėnesį galėtų gauti apie 1 660 Eur pajamų, kai išlaidos per mėnesį sudaro apie 4 671 Eur.
19. Atsakovės balansas patvirtina, kad jos turtinė padėtis pablogėjo: 2015 m. patirta 11 909 Eur nuostolių, 2016 m. sausio – rugsėjo mėn. – 67 700 Eur.
20. Atsakovei 2015 m. buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2016-09-22 buvo nutraukta, nepatvirtinus restruktūrizavimo plano.
21. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą teismo prašė skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
22. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentais, kuriais įrodinėjamas atsakovės nemokumas. Priešingai, atsakovė yra  moki, vykdo veiklą:
1. Byloje esantis atsakovės balansas patvirtina, kad atsakovės turimo turto balansinė vertė sudaro 502 441 Eur (ilgalaikis turtas – 183 724 Eur, trumpalaikis – 318 717 Eur). Net ir tuo atveju, jeigu būtų laikoma, kad  atsakovės turimų pastatų ir statinių vertė – 129 706 Eur, šios sumos ir pradelstas įsipareigojimas pareiškėjai (51 335,45 Eur), šis santykis nėra pakankamas atsakovės nemokumui konstatuoti.
2. Apeliantė į bylą nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie mažesnę atsakovės turimo nekilnojamojo turto vertę.
3. Byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovės pradelstus įsipareigojimus kreditorių sąraše nurodytiems kreditoriams. Priešingai, atsakovė į bylą pateikė kreditorių patvirtinimus, kad skolų mokėjimo terminai jiems nėra pradelsti. Apeliantės argumentai dėl atsakovės ir su ja susijusių įmonių nepagrįsti. Be to, net jei tai būtų tiesa,  teisės aktai nedraudžia tarpusavyje susijusioms įmonėms vykdyti ūkinę komercinę veiklą, sudaryti sandorius.
4. Atsakovės kreditorius UAB „Sprendimų medis“ 2016-12-27 sumokėjo 17 000 Eur sumą už atsakovę vienam iš atsakovės kreditorių (UAB „LADAVAS“), t. y. atsakovės skola kreditoriams sumažėjo 17 000 Eur. Tai kartu paneigia ir apeliantės poziciją, kad visi atsakovės debitoriai yra nemokūs ir iš jų nebus atgautos skolos. UAB „Sprendimų medis“ 231 696 Eur įsiskolinimas atsakovei yra tikras ir realiai susigrąžinamas.
5. Pagal balansą atsakovės mašinų ir įrengimų vertė 601 Eur, pagal ilgalaikio turto sąrašą – 2 200 Eur. Be to, šis turtas, kurio svoris apytiksliai yra 70 tonų, vien kaip metalo laužas, vertas 10 500 Eur.
6. Atsakovės kito turto sąraše nurodomas kitas materialusis turtas, skirtas parduoti, turi realią vertę, nes dėl jo su pareiškėja ir su ja tiesiogiai susijusiomis įmonėmis vyksta teisminiai ginčai (v. b. Nr. 2-64-844/2016, e2-6-565/2017).
7. Atsakovė neturi jokių įsiskolinimų VSDFV, VMI.
23. Priešingai nei teigia apeliantė, atsakovė  vykdo nuolatinę ūkinę-komercinę veiklą, teikiančią pajamas (statinių, automobilių nuomos sutartys, jungtinės veiklos sutartis).
24. Apeliantė piktnaudžiauja savo teisėmis. Teismų praktikoje nustatyta, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip šalis siejusių ir kilusių tarpusavio ginčų teisinio įvertinimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-162/2014). Pareiškėjos sistemingą veikimą prieš atsakovę patvirtina įsiteisėjusios Lietuvos apeliacinio teismo nutartys (2015-11-17 nutartis c. b. Nr. e2A-761-178/2015; 2016-03-31 c. b. Nr. e2A-145-196/2016, 2016-06-10 c. b. Nr. 2A-329-178/2016 ir kt.). apeliantės neteisėtus veiksmus patvirtina ir aplinkybė, kad ji perėmė iš VMI finansinį reikalavimą, siekdama tapti atsakovės kreditore ir taip daryti įtaką. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė turi likvidaus turto, tačiau pareiškėja iš jo nebando išsiieškoti.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
26. Šioje byloje apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „VESPILA“ kelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribų nenustatyta.

Dėl papildomų įrodymų pridėjimo

27. Atsakovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus: 1) 2016-12-17 mokėjimo nurodymą, kuriuo UAB „Sprendimų medis“ pagal UAB „VESPILA“ nurodymą pervedė 17 000 Eur UAB „LADAVAS“; 2) Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-64-844/2016; 3) išrašą iš VSDFV ir VMI; 4) PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2016-12-01 – 2016-12-31. Šiais papildomai pridėtais įrodymais grindžiamas atsakovės mokumas.
28. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir imtis priemonių išaiškinti bankroto bylos iškėlimui kaip ultima ratio reikšmingas aplinkybes. Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje.
29. Atsižvelgiant į tai, kad dalis atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pridėtų naujų įrodymų (Visagino miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-64-844/2016, taip pat duomenys iš VSDFV) yra viešai prieinami (CPK 179 str. 3 d.), o 2016-12-17 mokėjimo nurodymas negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui (nutartis priimta anksčiau, nei atliktas mokėjimo pavedimas), taip pat nustačius, kad apeliantė turėjo galimybę susipažinti su atsiliepimu į atskirąjį skundą bei kartu su juo pateiktais naujais įrodymais (nustatyta, kad atsiliepimas, pateiktas per EPP bei teismo išsiųstas apeliantei), kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti nauji įrodymai pridedami prie bylos, kaip galintys turėti reikšmės sprendžiant dėl atsakovės (ne)mokumo ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str., 180 str.).

              Dėl atsakovės nemokumo, kaip pagrindo iškelti bankroto bylą

30. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2)  įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų.
31. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovei UAB „VESPILA“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.
32. Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, būtina išanalizuoti tam reikšmingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorių skolų, kokio dydžio šios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išieškoti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b. Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.).
33. Pirmosios instancijos teismas atsisakė atsakovei kelti bankroto bylą nustatęs, kad atsakovės pradelstos skolos neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.), taip pat, kad atsakovė vykdo veiklą, gauna pajamas.
34. Iš byloje esančio UAB „VESPILA“ 2015 m. balanso matyti, kad įmonės turtas sudarė 517 552 Eur (ilgalaikis turtas – 203 463 Eur, trumpalaikis turtas – 314 089 Eur), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 164 821 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtina suma – 107 488 Eur.
35. Iš 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso matyti, kad įmonė turėjo turto už 502 441 Eur (ilgalaikis turtas – 183 724 Eur, trumpalaikis turtas – 318 717 Eur). Ilgalaikį turtą iš esmės sudaro vien tik materialus turtas: 129 706 Eur vertės statiniai ir pastatai, 601 Eur vertės mašinos ir įrengimai, 52 812 Eur vertės transporto priemonės, 2 Eur vertės – kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai. Finansinis turtas sudaro 603 Eur). Įmonės 318 717 Eur vertės trumpalaikį turtą sudaro 9 989 Eur atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys; 307 501 Eur gautinos sumos; 1 227 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai. Šio balanso duomenimis įmonė turėjo 217 410 Eur dydžio mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudarė 169 190 Eur.
36. Pagal atsakovės pateiktą 2016-11-01 debitorių įsiskolinimo lentelę matyti, kad atsakovei skolingos 11 įmonių (VšĮ VTEP, UAB CEMEKA, UAB Blix LT, UAB VILSTA, UAB „AKSA“, UAB „Baltijos resursas“, Nukem technologies, GMBH, UAB „Vakaro saulė“, UAB „Sprendimų medis“, UAB „Programinis kodas“, Auto1000, GMBH), kurių bendra skolos suma sudaro 301 832,69 Eur. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pateiktus debitorių skolų mokėjimo terminus sprendė, kad prie gautinų atsakovės sumų galima priskirti tik dviejų įmonių (UAB Blix LT ir Auto1000, GMBH) skolas (bendra suma - 20 800 Eur), kurių mokėjimo terminai keliant bankroto bylą dar nebuvo pradelsti.
37. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės turimo turto ir įsipareigojimų santykio, konstatavo, kad įmonė turi turto už 204 524 Eur (183 724 Eur balanse nurodytas ilgalaikis turtas + 20 800 Eur debitorių skolos (UAB Blix LT ir Auto1000, GMBH), o pradelstų įsipareigojimų, įvertinus pateiktą kreditorių lentelę bei kreditorių sutikimus dėl skolų atidėjimo, nustatyta už 51 355,45 Eur (apeliantės turimas reikalavimas į atsakovę).
38. Atskirajame skunde kvestionuojama ne tik teismo nustatyta atsakovės turimo turto vertė, bet ir pradelstų įsipareigojimų dydis, nurodant, kad atsakovė turi turto už 129 706 Eur (vietoje pirmosios instancijos teismo nustatytos 204 524 Eur sumos), o įsipareigojimų už 124 939,45 Eur (vietoje teismo nustatytų 51 335,45 Eur), todėl jai, apeliantės teigimu, turi būti keliama bankroto byla.

Dėl atsakovės turimo įsipareigojimų dydžio

39. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės nemokumas nustatomas pagal įmonės finansinę padėtį, t. y. turimo turto ir įsipareigojimų santykį, kuris, apeliantės teigimu, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, atitinka ĮBĮ 2 str. 8 d. įtvirtintą nemokumo apibrėžimą, taip pat apeliantei neginčijant, kad atsakovė turi turto už 129 706 Eur, nagrinėjamu atveju pasisakytina dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su atsakovės turimų pradelstų įsipareigojimų mastu.
40. Kaip minėta, atsakovės 2016-09-30 balanse nurodyta, kad ji turi 217 410 Eur dydžio mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 169 190 Eur. Pagal atsakovės pateiktą 2016-11-01 kreditorių lentelę – įsipareigojimai kreditoriams sudaro 175 280,04 Eur. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas skirtumą tarp balanso ir kreditorių lentelės (42 130 Eur) turėjo laikyti pradelstais įmonės įsipareigojimais ir, vertinant atsakovės (ne)mokumą, jį įskaičiuoti į pradelstų įsipareigojimų masę. Apeliantė abejoja kreditorių lentelėje pateiktų duomenų objektyvumu, taip pat mano, kad kreditorių UAB „LADAVAS“, UAB „GABRIELLONA“, UAB „Svajonės link“, UAB Trajecto bendras 31 451 Eur dydžio reikalavimas turi būti vertinamas kaip pradelstas, atsižvelgiant į tai, kad šios įmonės su atsakove yra susijusios. Tokiu būdu atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudarytų 124 335,45 Eur ir viršytų pusę įmonės turimo realaus turto vertės (ĮBĮ 8 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais.
41. Iš byloje esančio 2016-11-01 kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovė tą dieną turėjo 23 kreditorius: 1) UAB „NORDEA FINANCE LITHUANIA“ (46 777,6 Eur), grąžinimo terminas 2019-09-10 (nurodant, kad mokama pagal grafiką); 2) UAB „Šiaulių banko lizingas“ (411,19 Eur), grąžinimo terminas 2016-12-30 (mokama pagal grafiką; 3) UAB Blix LT (12 653,17 Eur), grąžinimo terminas 2017-07-01; 4) UAB „LADAVAS“ (17 639,94 Eur), grąžinimo terminas 2017-12-31; 5) V. R. (3 618,77 Eur), grąžinimo terminas 2016-12-31, 6) UAB Trajecto (10 000 Eur), grąžinimo terminas 2017-07-01, 7) UAB „Žaliasis vėjas“ (3 000 Eur), grąžinimo terminas 2017-07-01;  8) UAB „G Generacija“ (169,85 Eur), grąžinimo terminas 2017-12-31; 9) UAB „Betono bazė“ (54,45 Eur), skolos grąžinimo terminas 2016-11-30; 10 ) UAB „EKSKOMISARŲ BIURAS“ (1 069,04 Eur), grąžinimo terminas 2016-12-31; 11) UAB „GABRIELLONA“ (3 351,2 Eur), skolos grąžinimo terminas 2017-12-31; 12) UAB „JUNGHEINRICH LIFT TRUCK“ (1 604,65 Eur), grąžinimo terminas 2016-12-31; 13) UAB „PZU Lietuva“ (565,46 eur), grąžinimo terminas 2016-12-15; 14) UAB „SDG“ (137,94 Eur), grąžinimo terminas 2016-11-30; 15) UAB „Svajonės link“ (4 612,81 Eur), grąžinimo terminas 2017-12-31; 16) UAB „VIKSVOLA“ (1 323,01 Eur), grąžinimo terminas 2017-12-31; 17) UAB „ARCHSTUDIJA“ (5 000 Eur), grąžinimo terminas 2016-12-31; 18) G. P. (7 5000 Eur), grąžinimo terminas 2016-12-31; 19) VMI prie FM (51 355,45 Eur), grąžinimo terminas 2017-12-31; 20) D. G. (1 196,23 Eur), grąžinimo terminas 2016-11-30; 21)G. L. (723,62 Eur), grąžinimo terminas 2016-11-30; O. P. (993,06 Eur), grąžinimo terminas 2016-11-30; 23) V. R. (1 522,6 Eur), grąžinimo terminas 2016-11-30.
42. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kreditorių lentelėje nurodyta 51 355,45 Eur dydžio skola VMI prie FM, kurią perėmė apeliantė, sumokėjusi už atsakovę valstybės biudžetui, yra pradelsta. Teismui nenustačius daugiau pradelstų įsipareigojimų, konstatuota, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai sudaro 51 355,45 Eur.
43. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad nagrinėjamu atveju į pradelstų įsipareigojamų masę turėjo būti įskaičiuota ir 31 451 Eur dydžio suma, kurią sudaro skolos UAB „LADAVAS“, UAB „GABRIELLONA“, UAB „Svajonės link“, UAB Trajecto. Pagal byloje esančią kreditorių lentelę (žr. į. šios nutarties 41 p.) matyti, kad 17 639,94 Eur dydžio skolos UAB „LADAVAS“ grąžinimo terminas 2017-12-31, 10 000 Eur skolos UAB Trajecto grąžinimo terminas 2017-07-01, UAB „GABRIELLONA“ 3 351,2 Eur dydžio skolos grąžinimo terminas - 2017-12-31, UAB „Svajonės link“ 4 612,81 Eur dydžio skolos grąžinimo terminas - 2017-12-31. Šie skolų grąžinimų terminai minėtiems kreditoriams nurodyti ir į bylą pateiktuose kreditorių sutikimuose dėl skolų atidėjimo. Be to, pažymėtina, kad pagal atsakovės kartu su atskiruoju skundu pateiktą 2016-12-17 pavedimą, UAB „LADAVAS“ yra sumokėta 17 000 Eur.
44. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodyta aplinkybė dėl įmonių tarpusavio sąsajumo nepaneigia byloje esančių objektyvių įrodymų dėl skolų atidėjimo ir negali būti pagrindu jas įskaičiuoti į pradelstų įsipareigojimų masę. Be to, pažymėtina, kad toks šios nutarties 43 p. minėtų įmonių geranoriškas sutikimas pratęsti (atidėti) skolų grąžinimo terminus, turi (gali) būti vertintinas apeliantės naudai, nes tokiu atveju atsakovės turimas reikalavimas, nesant kitų kreditorių, kuriems turimų skolų grąžinimo terminai yra pradelsti, sudaro galimybę greičiau atgauti skolą.
45. Apeliantės argumentą, kad pateikta kreditorių lentelė su joje nurodytomis skolomis ir jų grąžinimo terminais yra nepatikima, paneigia ne tik aukščiau nurodytos aplinkybės, jog lentelėje nurodyti įmonių skolų grąžinimo terminai sutapo su jų raštiškuose sutikimuose nurodytais skolų grąžinimo terminais, bet taip pat ir aplinkybė, jog, patikrinus teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, nenustatyta, kad kurie nors iš lentelėje nurodytų kreditorių būtų pateikę ieškinius teisme, kur atsakove būtų nurodoma UAB „VESPILA“ (CPK 179 str. 3 d.). Pažymėtina, kad Visagino miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-41-724/2017, išnagrinėjusi ieškovės AB „Aksa“ ieškinį atsakovei UAB „VESPILA“ dėl nuostolių atlyginimo, jis tenkintas iš dalies, iš atsakovės ieškovei priteisiant 6 328 Eur dydžio nuostolių atlyginimo ir 2 149 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, tačiau šis sprendimas dar neįsiteisėjęs, todėl neįskaitytinas į pradelstus įsipareigojimus.
46. Nesutiktina su apeliantės skundo argumentu, kad atsakovės turimų įsipareigojimų 42 130 Eur dydžio skirtumas (2016-09-30 balanse nurodyta 217 410 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma, o balanse - 175 280,04 Eur) turi būti laikomas pradelstais įsipareigojimais. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad šį skirtumą būtų galima laikyti pradelstais įsipareigojimais. Bylos medžiaga patvirtina, kad didelę dalį atsakovės turimų įsipareigojimų sudaro kredito įstaigoms mokėtinos sumos už lizinguojamas transporto priemones, kurioms pradelstų skolų neturi, 2016-09-30 balanso duomenimis ši suma buvo 48 220 Eur, 2011-11-01 kreditorių lentelės duomenimis – 47 188,79 Eur (NORDEA FINANCE LITHUANIA ir Šiaulių banko lizingas), o atskirajame skunde apeliantė pati nurodo, kad atsakovė įsipareigojimų turi tik vienai bendrovei – NORDEA FINANCE LITHUANIA, be to, neneigia, kad atsakovė gauna pajamų (tai patvirtina ir bylos duomenys). Pagal atsakovės kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktą 2017-01-03 informaciją apie draudėjo viešus duomenis, matyti, kad atsakovė VSDFV skolų neturi, o tai rodo, kad privalomieji mokesčiai už dirbančius asmenis yra mokami tinkamai ir laiku. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovės finansinė padėtis yra besikeičianti, be to, balansas sudarytas 2016-09-30, o kreditorių sąrašas 2016-11-01, todėl apeliantės argumentas dėl įsipareigojimų skirtumo priskyrimo pradelstiems įsipareigojimams, pagrįstai buvo atmestas kaip nepagrįstas.
47. Atsižvelgiant į tai, net ir sutinkant su apeliantės argumentais, kad atsakovės turto vertė sudaro tik 129 706 Eur, negali būti laikoma, kad nagrinėjamu atveju atsakovės turimi pradelsti įsipareigojimai, kurie, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sudaro 51 355,45 Eur, viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Nenustačius atsakovės nemokumo pagal ĮBĮ 2 str. 8 d., kaip pagrindo kelti bankroto bylą, dėl to, kad atsakovės turimi įsipareigojimai neviršija neginčijamos atsakovės turimo turto vertės, dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisakoma.
48. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, taikė ĮBĮ normas, todėl naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

49. Lietuvos apeliaciniame teisme 2017-01-20 gautas atsakovės atstovo prašymas dėl 2 783 Eur (su PVM) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kartu su prašymu pridėta 2017-01-05 PVM sąskaita faktūra, serija: SADV7 Nr. 007, 2017-01-03 ataskaita, 2017-01-12 mokėjimo nurodymas Nr. 01121214. Iš pateiktos ataskaitos apie suteiktas teisines paslaugas matyti, kad už atsiliepimą į UAB „Aksa holdingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016-12-07 nutarties parengimą apskaičiuota 600 Eur be PVM (726 Eur su PVM) suma.
50. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas, atsižvelgęs į Rekomendacijose nustatytus dydžius, daro išvadą, jog atsakovei iš pareiškėjos priteistina 317,32 Eur išlaidų, susijusių su advokato teisine pagalba apeliacinės instancijos teisme.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjos UAB „Aksa holdingas“ (į. k. 303066880) atsakovei UAB „VESPILA“ (į. k. 302545041) priteisti 317,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                      Danguolė Martinavičienė