Civilinė byla Nr. e2A-619-881/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00452-2023-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.1.9  

 (S)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 4 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lantelis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lantelis“ ieškinį atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei švietimo agentūrai dėl viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, pirkimo pripažinimo neskaidriu ir pirkimo procedūrų nutraukimo, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

        

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

 

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lantelis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti neteisėtomis ir panaikinti tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Hibridinio mokymo įranga“, pirkimo Nr. 658394 (toliau – Pirkimas), neteisėtas sąlygas, pripažinti Pirkimą neskaidriu ir nutraukti Pirkimo procedūras bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė prašė pripažinti neteisėtomis šias sąlygas:

2.1.                      Interaktyvaus liečiamo ekrano techninės specifikacijos 7 punkto sąlygą „turi atpažinti valdymą pirštu, rašymą rašikliu ir trynimą trintuku. Turi būti galima rašyti padėjus riešą ant ekrano ir jis neturi būti fiksuojamas“ interaktyviam liečiamam ekranui, įsigyjamam Pirkimo II-IV dalyse esančioje prekių komplektacijoje;

2.2.                      Interaktyvaus liečiamo ekrano techninės specifikacijos 8 punkto sąlygą „rašiklis turi būti belaidis ir veikti be baterijų. Turi atpažinti rašiklio paspaudimo stiprumą ne mažiau kaip 1 000 lygių“ interaktyviam liečiamam ekranui, įsigyjamam Pirkimo II-IV dalyse esančioje prekių komplektacijoje;

2.3.                      Pirkimo sąlygų 6 priedo „Pasiūlymų vertinimo kriterijai ir sąlygos“ 9 punkto lentelėje trečiojo kriterijaus (T2) parametrus:

2.3.1.                      „Siūlomas interaktyvus ekranas dažniausiai naudojamose programose – Microsoft Word, Excel, Power Point, PDF, Microsoft Teams, Google Meet, Zoom, interneto naršyklėje turi automatiškai ir be papildomų meniu pasirinkimų atpažinti rašiklį (įjungti rašymą), 18 pirštą (programų valdymui, atidarymui ir uždarymui), ir trintuką ar plačią delno vietą (trynimui)“ (6.1 papunktis);

2.3.2.                      „Siūlomi interaktyvūs ekranai yra naudojami skirtingais būdais bei atliekami skirtingi veiksmai vienu metu. Vienas naudotojas gali judinti programos langą, o kitas gali rašyti ar trinti tuo pačiu metu dažniausiai naudojamose programose - Microsoft Word, Excel, Power Point, PDF, Microsoft Teams, Google Meet, Zoom, interneto naršyklėje“ (6.2 papunktis);

2.3.3.                      „Dažniausiai naudojamose programose Microsoft Word, Excel, Power Point, PDF, Microsoft Teams, Google Meet, Zoom, interneto naršyklėje (neribojant jų skaičiaus) atlikus pažymėjimus su siūlomo interaktyvaus ekrano rašikliu, būtų galima jas kartu su pažymėjimais judinti, didinti, mažinti, rikiuoti interaktyviame ekrane“ (6.3 papunktis);

2.3.4.                      „Siūlomas interaktyvus ekranas turi atpažinti rašymo stiprumą, kuo stipriau spaudžiame ekraną, tuo ekranas turi automatiškai rašyti storesniu rašalu dažniausiai naudojamose programose - Microsoft Word, Excel, Power Point, PDF, Microsoft Teams, Google Meet, Zoom, interneto naršyklėje“ (6.4 papunktis);

2.3.5.                      „Siūlomų garso kolonėlių garso lygis valdomas nuotolinio valdymo pulteliu“ (6.6 papunktis).

2.4.                      Techninės specifikacijos 3 punkto sąlygą „Mikrofonų kiekis: Ne mažiau kaip 6“ lubiniam mikrofonui (sistemai) su triukšmo slopinimo funkcija, įsigyjamam Pirkimo I-XIV dalyse esančioje prekių komplektacijoje;

2.5.                      Techninės specifikacijos 4 punkto sąlygą „Mikrofono aprėptis: Ne mažiau kaip 360°, ne mažesniu kaip 7,0 m atstumu“ lubiniam mikrofonui (sistemai) su triukšmo slopinimo funkcija, įsigyjamam Pirkimo I-XIV dalyse esančioje prekių komplektacijoje;

2.6.                      Techninės specifikacijos 7 punkto sąlygą „Imtuvas: Turi būti su ekranu, kuriame matoma akumuliatoriaus būklė, signalo stiprumas. Ne mažiau 40 m atstumu (tiesioginis matomumas)“ belaidžiam kabinamam mikrofonui, įsigyjamam Pirkimo IV (pastaba – turi būti Pirkimo V dalyje) dalyje esančioje prekių komplektacijoje;

2.7.                      Techninės specifikacijos 2 punkto sąlygą „Tipas: Pakabinama ant sienos aktyvinė garso kolonėlių sistema“ garso kolonėlėms, įsigyjamoms Pirkimo I-XIV dalyse esančioje prekių komplektacijoje;

2.8.                      Techninės specifikacijos 6 punkto sąlygą „Automatinis išsijungimas: Turi automatiškai išsijungti, jei įėjime nėra aktyvaus garso signalo“ garso kolonėlėms, įsigyjamoms Pirkimo I-XIV dalyse esančioje prekių komplektacijoje.

3.       Ieškinyje nurodė turinti pagrindo spręsti, kad Pirkimo sąlygų parengimo procese galimai nepagrįstai dalyvavo atsakovės proteguojamas tiekėjas UAB „Biznio mašinų kompanija“ (toliau – BMK) ir (ar) su BMK susiję atstovai / ekspertai, su kuria pati atsakovė, anksčiau veikusi per šešias skirtingas įstaigas iki įstaigų sujungimo, turi ilgalaikę bendradarbiavimo patirtį įvairiuose viešųjų pirkimų projektuose. Ieškovės įsitikinimu, jos abejones patvirtina Pirkimo dokumentų reikalavimų visuma, kuri yra orientuota būtent tiekėjui BMK ir jos atstovaujamo gamintojo produkcijai: tiek minimalūs reikalavimai Techninėje specifikacijoje, tiek ekonominio naudingumo kriterijai yra palankūs šiam verslo subjektui ir iškreipia sąžiningą konkurenciją.

 

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovės UAB „Lantelis“ ieškinį atmetė, iš ieškovės atsakovei biudžetinei įstaigai (toliau – BĮ) Nacionalinei švietimo agentūrai priteisė 16 135,35 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, visų pirma nusprendė, kad ieškovė pagrindė teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku – kvestionuoti Pirkimo sąlygų teisėtumą ir nebūdama ginčo Pirkimo dalyve kaip potencialus ginčo Pirkimo tiekėjas, kuris nurodo negalintis pateikti pasiūlymo, nes ginčo Pirkimo sąlygos yra pritaikytos vienam tiekėjui.

6.       Teismas nustatė, kad atsakovei Pirkimo dokumentus padėjo parengti BĮ Nacionalinės švietimo agentūros direktoriaus 2022 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. VK-508 „Dėl hibridiniam mokymui skirtos įrangos techninės specifikacijos rengimo darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė (toliau – Darbo grupė). Teismas, susipažinęs su Darbo grupės 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo protokolu, nustatė, kad Darbo grupė buvo sudaryta iš valstybės institucijų ir projekto, kurio pagrindu šiuo metu vykdomas pirkimas (Skaitmeninė švietimo transformacija „EdTech“), partnerių atstovų, ir kurie yra informacinių technologijų (toliau – ir IT) ir edukacinių technologijų specialistai, atstovaujantys skirtingas švietimo įstaigas. Ieškovės nuogąstavimus, kad atsakovei parengti Pirkimo dokumentus padėjo ne tik viešojo sektoriaus atstovai, bet ir atitinkami rinkos dalyviai ar ekspertai, teismas atmetė kaip nepagrįstus, pažymėdamas, kad dalį Darbo grupės narių atsakovė nurodė procesiniuose dokumentuose: M. S. yra įgijęs informatikos inžinieriaus kvalifikacinį laipsnį, inžinieriaus profesinę kvalifikaciją; E. V. Kauno technologijos universitete yra baigęs informatikos specialybės studijų programą, įgijęs diplomuoto inžinieriaus laipsnį, vadovauja atsakovės IT skyriui; E. D. yra fizikas, baigęs ir edukologijos krypties Dalyko didaktikos specializuotą informatikos studijų programą bei įgijęs mokytojo profesinę kvalifikaciją; atsakovės darbuotojas, G. C. – Kauno technologijos universiteto E. mokymosi technologijų centro vadovas.

7.       Įvertinęs aplinkybę, kad byloje nėra duomenų, jog į Darbo grupę būtų įtraukti rinkos dalyviai ir ekspertai, tarp jų ir ieškovės nurodomas tiekėjas BMK ir (ar) su BMK susiję atstovai (ekspertai), teismas įvertino kaip atsakančią į ieškovės keliamą klausimą, kodėl į Darbo grupę nebuvo pakviesti ieškovės atstovai, kurie turi didelę patirtį Pirkimo objekto srityje. Atsakovės pasirengimo ginčo Pirkimui duomenys nėra skirti profesionalių rinkos dalyvių ir potencialių tiekėjų konsultavimui, duomenys apie konkrečią Darbo grupės, kurios nariai yra deklaravę viešus ir privačius interesus, sudėtį yra pateikti ginčo Projektą administruojančiai Centrinei projektų valdymo agentūrai (toliau – CPVA), todėl atsakovės oficialus patvirtinimas, kad Darbo grupėje nėra rinkos dalyvių ir ekspertų, yra pakankamas ginčo Pirkimu suinteresuotiems asmenims informuoti apie Darbo grupę. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) perkančiajai organizacijai nenustato pareigos potencialiems tiekėjams pranešti apie techninę specifikaciją rengusios Darbo grupės narių sudėtį, todėl konstatuoti skaidrumo principo laikymosi pažeidimą (VPĮ 17 straipsnio 1 dalis) ir interesų konfliktą (VPĮ 21 straipsnis) teismas neturi pagrindo.

8.       Teismas, susipažinęs su BĮ Nacionalinės švietimo agentūros pažyma dėl vykdomo Pirkimo Nr. 658394 duomenų, Darbo grupės 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo protokolu ir Hibridiniam mokymui skirtų įrangos komplektacijų alternatyvomis, nustatė, kad Darbo grupė nustatė skirtingų gamintojų įrangos komplektacijų alternatyvas (priedas Nr. 2), atsižvelgdama į CPVA pastabas, komplektacijų alternatyvas patikslino (priedas Nr. 3), ir tokiu būdu ėmėsi priemonių, jog būtų užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija, atsakovei nebūtų teikiami tik konkretaus verslo (tiekėjo) interesus atitinkantys siūlymai dėl specifikacijos ir (arba) ekonominio naudingumo rodiklių nustatymo, todėl, teismo vertinimu, atsakovė VPĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

9.       Pirkime visi rinkos dalyviai galėjo teikti pastabas Techninės specifikacijos projektui (VPĮ 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovė, kaip ir kiti rinkos dalyviai, dalyvavo pasirengime Pirkimui atsakovės pasirinkta VPĮ leidžiama forma, teikė pastabas. Ieškovė pateikė pastabą dėl Darbo grupės parinkto sprendinio Pirkimo II-IV dalims dėl hibridinio mokymo įrangos sistemos, kurioje būtų interaktyvus liečiamas ekranas: „Prašome apsvarstyti tribūnos reikalingumą šiame sprendime, kadangi pastebime, kad vietose, kur yra panašūs sprendimai – mokytojai ir dėstytojai tribūnos nenaudoja ir naudoja tik savo atsineštą kompiuterį. Tribūna apsunkina visos sistemos pasijungimą ir naudojimą, o mokytojui ar dėstytojui būtina, kad viskas būtų paprasta ir nesudėtinga, o šiuo atveju tai sukels papildomų sunkumų ir didžioji dauguma vartotojų sprendimo nenaudos“.

10.       Įstatymų leidėjas būtent Perkančiajai organizacijai yra priskyręs diskreciją dėl viešųjų pirkimų sąlygų nustatymo ir jos lūkesčių įgyvendinimo pirkimais. VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Už viešojo pirkimo dokumentų (techninių specifikacijų, kvalifikacinių reikalavimų, kvalifikacinės atrankos kriterijų) parengimą, pagrįstumą ir atitiktį VPĮ reikalavimams, tiekėjų pasiūlymų atitikties norimam rezultatui vertinimą yra atsakinga perkančioji organizacija. Svarbu tai, kad tik pačios perkančiosios organizacijos nustato savo poreikius, norimas ir reikalingas įsigyti prekes, paslaugas ir darbus ir pagal savo poreikius parengia pirkimų dokumentus. Be to, tik perkančioji organizacija gali ir privalo pagrįsti nustatytų reikalavimų perkamam objektui tikslingumą ir pagrįstumą bei priimtų sprendimų vertinant pateiktų pasiūlymų atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams motyvus.

11.       Iš teismui pateikto Darbo grupės 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo protokolo nustatyta, kad Darbo grupė įvertino visų tiekėjų pateiktų pastabų (ne)pagrįstumą, tačiau tai, kad Pirkimo sąlygos nebuvo koreguojamos pagal ieškovės pageidavimą, neteikia pagrindo išvadai, jog rengiantis Pirkimui kiti tiekėjai turėjo kažkokias išskirtines neteisėtas galimybes (protekcijas). Teismas, susipažinęs su BĮ Nacionalinės švietimo agentūros 2023 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. SD-1505(1.6) ,,Dėl Nacionalinės švietimo agentūros vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Hibridinio mokymo įranga“ (Pirkimo Nr. 658394) duomenų pateikimo“, Darbo grupės 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo protokolu ir Hibridiniam mokymui skirtomis įrangos komplektacijų alternatyvomis (parengta 2023 m. sausio mėn.), konstatavo, kad ieškovės teiginiai dėl konkrečiam verslo subjektui (BMK) ir jo atstovaujamo gamintojo „SMART Technologies“ įrangai pritaikytų viešojo pirkimo sąlygų yra nepagrįsti. Teismas nustatė, kad visose Pirkimo dalyse siūlomos ne mažiau kaip 3–4 (trijų – keturių) skirtingų gamintojų skirtingos įrangos komplektacijos pagal nagrinėjamai bylai aktualius Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus (jų visumą) interaktyviam ekranui, rašikliui, belaidžiams kabinamam ir lubiniams mikrofonams, garso kolonėlėms, ginčo Pirkimui pasiūlymus yra pateikę ne mažiau kaip keturi tiekėjai. Teismas nenustatė, kad ginčo Pirkime BMK yra vienintelis tiekėjas, galintis Perkančiajai organizacijai pasiūlyti ir pasiūlęs Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančią įrangą, todėl sprendė nesant pagrindo pripažinti, kad Perkančioji organizacija yra nustačiusi į vieną verslo subjektą (gamintoją) orientuotą ieškovę diskriminuojančią Techninę specifikaciją.

12.       Teismas pažymėjo, kad absoliutaus konkurencijos ribojimo objektyviai negalima išvengti, nes visada atsiras tiekėjų, kuriems dėl tam tikrų priežasčių bus nepriimtinos atitinkamos Pirkimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju ginčo Pirkimo sąlygos ieškovei neapriboja galimybės greta kitų tiekėjų dalyvauti Pirkime, parengti ir pateikti pasiūlymą. Tačiau šiuo atveju ieškovė, negalėdama atitikti atsakovės Techninėje specifikacijoje nustatytų parametrų, iškėlė prielaidas, kad atsakovės Perkančiosios organizacijos nustatyti Techninės specifikacijos reikalavimai (jų visuma ir kiekvienas atskirai) dirbtinai riboja konkurenciją ir diskriminuoja ieškovę kaip tiekėją, ir dėl to ji negali pasiūlyti perkamo objekto, kurias paneigia teismui su tripliku pateikti pirmiau nurodyti 1–3 prieduose pateikti duomenys. Tai, kad ieškovė negali pasiūlyti jos turimų (prekiaujamų) gamintojų įrangos, kuri, kaip nurodo ieškovė, neatitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų, esant tiekėjų (gamintojų) (šiuo atveju ne mažiau kaip keturi), galinčių pasiūlyti kitų, Techninę specifikaciją atitinkančių, gamintojų įrangą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo Pirkimo sąlygos yra neteisėtos. Priešingu atveju susidarytų VPĮ 37 straipsnio nuostatoms prieštaraujanti situacija, kad ne Perkančioji organizacija, o tiekėjas perimtų teisę spręsti dėl minimalių (būtinų) Perkančiosios organizacijos poreikių. Tai, kad ieškovė pageidautų, jog Techninėje specifikacijoje būtų keliami tokie techniniai reikalavimai, kokius atitinka jos nurodoma (turima) produkcija, nereiškia ir negali reikšti, jog Techninės specifikacijos reikalavimai yra nepagrįsti ir (ar) neteisėti, nes konkurencija nėra ribojama ir sąlygos neturi būti pritaikomos pagal kiekvieno rinkoje esančio tiekėjo turimus ar siekiamus parduoti produktus, šiuo atveju siūlomus prekybai hibridinės klasės (hibridinio mokymo įrangos) sprendinius.

13.       Teismas, nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų visumos teisėtumo, nenustatė, kad Techninės specifikacijos reikalavimai buvo pritaikyti konkrečiam tiekėjui, todėl nusprendė, kad vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga nebuvo pažeisti.

14.       Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamo ginčo Pirkime aplinkybės yra visiškai kitokios, nei ieškovės nurodomoje kasacinio teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-690/2017 nagrinėtos ginčo aplinkybės (laboratorijoms teisės aktais yra nustatyti minimalūs reikalavimai, užtikrinantys pakankamą tyrimų patikimumą, todėl perkančioji organizacija norėjo padidinti tyrimų patikimumo lygį). Tačiau nagrinėjamu atveju teisės aktai minimalių reikalavimų pirkimų objektui nenustato, todėl Perkančioji organizacija (Darbo grupė) pagal Pirkimo objektą ir jo naudojimo pobūdį nustato reikalavimus įrangai, kurie yra būtini efektyviam mokymosi procesui ir visose Pirkimų dalyse yra siūlomos ne mažiau kaip 3–4 (trijų – keturių) skirtingų gamintojų skirtingos įrangos komplektacijos, todėl teismas darė išvadą neturįs pagrindo konstatuoti, kad Perkančioji organizacija pažeidė proporcingumo principą: Perkančiosios organizacijos Darbo grupės nustatyti reikalavimai įrangai nėra perdėm aukšti ir (ar) specifiniai.

15.       Nenustatęs ginčo Pirkimo sąlygų visumos prieštaravimo VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems imperatyviems reikalavimas, o ieškovei nenurodžius, kaip kiekvienas iš ginčijamų reikalavimų pirkimo objektui pažeidžia jos subjektines teises, apriboja jos galimybes teikti pasiūlymą, neleidžia konkuruoti ar dėl kitų priežasčių yra pripažintinos neteisėtomis, teismas atskirų techninės specifikacijos reikalavimų pagrįstumo nevertino ir nepasisakė dėl šalių į bylą pateiktų specialistų išvadų.

16.       Įvertinęs bylos sudėtingumą, apimtį, atsakovės teiktų procesinių dokumentų turinį ir kiekį, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo atsakovės patirtas 16 135,35 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti per didelėmis ir nepagrįstomis, todėl visas išlaidas atsakovės naudai priteisė iš ieškovės.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17.       Ieškovė UAB „Lantelis“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo dėl absoliučių negaliojimo pagrindų arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį tenkinti. Be to, prašo priteisti ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas bei priimti naują įrodymą – į teismo ekspertų sąrašą įrašytos IT ekspertės R. D. išvadą ginčo klausimu. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

17.1.                      Skundžiamas sprendimas yra be jokių motyvų dėl ieškovės ieškiniu ginčytų Pirkimo sąlygose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, kuriuos ieškovė ginčijo keliais pažeidimų aspektais: 1) veiksmingos bei realios konkurencijos neužtikrinimo bei nepagrįsto konkurencinio pranašumo konkrečiam tiekėjui / gamintojo produkcijai suteikimo pažeidimais; 2) interaktyvaus liečiamo ekrano pasiūlymo vertinimo kriterijų neatitiktimi pamatiniams viešųjų pirkimų principams, racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslui bei pasiūlymo vertinimo kriterijų nebuvimu „kokybės“ parametru apskritai.

17.2.                      Ieškovė ginčijo ir Pirkimo sąlygų 6 priede nustatytą ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, t. y. 6.6 papunktį „Siūlomų garso kolonėlių garso lygis valdomas nuotolinio valdymo pulteliu“, tačiau ir dėl pastarojo reikalavimo teismo sprendime nėra jokių motyvų.

17.3.                      Ieškovei kyla abejonių dėl pirmosios instancijos teismo nešališkumo. Spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išreiškė išankstinę nuomonę dėl ieškovės ieškinio atmetimo, neįvertinęs didžiosios ginčo dalies, todėl egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).  

17.4.                      Teismas sprendime apsiribojo tik Techninės specifikacijos reikalavimų visumos įvertinimu, o dėl atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų punktų pagrįstumo sprendime nenurodė jokių motyvų, t. y. sprendime neatsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius bei teisinius aspektus dėl atskirų Techninės specifikacijos punktų (ne)pagrįstumo ir dėl to byla yra išspręsta neteisingai (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1  punktas).

17.5.                      Sprendimo 125 punkto motyvas, kad ieškovė neva neįrodė kaip kiekvienas iš ginčijamų atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų pažeidžia jos subjektines teises, apriboja jos galimybes teikti pasiūlymą, neleidžia konkuruoti ar dėl kitų priežasčių yra pripažintinos neteisėtomis, yra nepagrįstas ir prieštarauja kitiems teismo sprendimo motyvams. Teismas sprendimo 108–112 punktuose nustatė, kad ieškovė civilinėje byloje turi suinteresuotumą ginčyti atsakovės Pirkimo sąlygas (jeigu ieškovė turi suinteresuotumą ginčyti Pirkimo sąlygų visumą, tai ieškovė neabejotinai turi suinteresuotumą ginčyti ir atskirų Pirkimo sąlygų pagrįstumą, nes ieškovė yra suinteresuotas tiekėjas pateikti pasiūlymą atsakovei pagal jos paskelbtas Pirkimo sąlygas bei ieškovė įrodinėja atskirus Techninės specifikacijos punktus esant neteisėtais ir neproporcingais).

17.6.                      Ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodyta, kad atskiri ieškovės ginčijami Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimai dėl interaktyvaus liečiamo ekrano (8 punktas) yra „Smart Technologies“ produkcijos ekranui (modelis SP624). Tuo tarpu Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimai dėl mikrofonų riboja ieškovės galimybę pasiūlyti IR spinduliuote veikiantį mikrofoną. Pirkimo reikalavimai dėl garso kolonėlių apriboja tiekėjų konkurenciją, kadangi neleidžia pasiūlyti pasyvios garsiakalbių sistemos. Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė motyvus dėl atskirų Techninės specifikacijos punktų pažeidimų, tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės visus juos ignoravo ir jų nenagrinėjo.

17.7.                      Teismas nepagrįstai nusprendė byloje nesant poreikio skirti ekspertizę ir, neturėdamas specialių žinių, be to, remdamasis nevieša bylos medžiaga, pats įvertino gamintojų techninius duomenis bei jų atitikimą Techninei specifikacijai, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl aktyvaus teismo vaidmens viešųjų pirkimų bylose, įskaitant ir ekspertizių skyrimo procese.

17.8.                      Teismas iš esmės paneigė ieškovės teisę į veiksmingą teisių gynybą 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi nepagrįstai pripažindamas nevieša informacija atsakovės tripliko priedus, ir vėliau sprendimu netenkindamas ieškovės 2023 m. birželio 9 d. prašymo pripažinti minėtus dokumentus vieša bylos medžiaga. Priešingai nei nurodyta minėtoje nutartyje, šalių ginčas nėra sprendžiamas dar iki Pirkimo pasiūlymų pateikimo termino pabaigos – terminas pasibaigė 2023 m. gegužės 8 d.

17.9.                      Skundžiamu sprendimu suformuota itin ydinga praktika, kad perkančiosios organizacijos gali techninių specifikacijų reikalavimų pagrįstumą ir konkurencijos neribojimą grįsti konfidencialiais duomenimis, nors duomenys apie gamintojus ir dalyvaujančius tiekėjus yra (turi būti) vieša informacija, juolab kad pasiūlymų pateikimo terminas jau yra pasibaigęs, o kiekviename viešajame pirkime yra viešai skelbiama, kas pateikė pasiūlymus, kai pirkimo procedūra yra užbaigiama.

17.10.                      Tripliko priedai Nr. 1–3 nepasižymi jokia komercine-gamybine verte ir slaptais duomenimis. Tripliko priede Nr. 1 tėra informacija apie įmones, kurios pateikė pasiūlymus. Tačiau pati pažyma nereiškia, kad įmonės, pateikusios pasiūlymus, yra atsakovės sprendimu pripažintos kaip atitinkančios visus ginčo Pirkimo dokumentų reikalavimus ir neva egzistuoja reali tiekėjų konkurencija Pirkime. Vien įmonių pasiūlymų pateikimo faktas nepasižymi jokia realia komercine informacija, bet pastarųjų duomenų atskleidimas leistų užtikrinti ieškovei pažeistų veiksmingą gynybą, t. y. leistų įvertinti, ar įmonės, kurios pateikė pasiūlymus, yra atitinkančios Pirkimo sąlygas, ar vis dėlto pasiūlymų teikimas buvo galimai dirbtinis („dėl akių“). Tripliko prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 yra pateikti duomenys apie gamintojus ir / arba tiekėjus ir / arba konkrečios įrangos pavadinimą, kuri, atsakovės manymu, atitinka visus Pirkimo reikalavimus. Tačiau Viešųjų pirkimų tarnyba viešai skelbiamose Konfidencialumo viešuosiuose pirkimuose gairėse yra nurodžiusi, kad prekių gamintojų pavadinimai ir / ar techninės charakteristikos nėra komercinę vertę turinti informacija.

17.11.                      Kadangi ieškovei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su tripliko priedais Nr. 1–3, o teismas atsisakė Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją (toliau – Komisija) įtraukti kaip išvadą teikiančią instituciją byloje, ieškovė prašė teismo atkreipti dėmesį, kad Kinijos Liaudies Respublikos gamintojų prekės dėl nacionalinio saugumo reikalavimų negali dalyvauti Pirkime bei nėra pagrindo laikyti, jog Kinijos Liaudies Respublikos gamintojų prekės neva sudaro „realią“ tiekėjų konkurenciją gamintojui „SMART Technologies“, kuris yra proteguojamas šiame Pirkime, tačiau teismas sprendime neįvertino, ar gamintojai nėra iš Kinijos Liaudies Respublikos.

17.12.                      Teismas, remdamasis vieninteliu motyvu, kad Pirkime pasiūlymus pateikė atitinkamas tiekėjų skaičius su atitinkamais gamintojais, nepagrįstai nusprendė, jog Techninė specifikacija (Pirkimo objekto II, III ir IV dalys, interaktyvūs liečiami ekranai) kaip reikalavimų visuma neriboja tiekėjų konkurencijos. Vien pasiūlymų pateikimas nereiškia, kad atsakovė pasiūlymus įvertino kaip atitinkančius Pirkimo sąlygas bei šie tiekėjai laikomi atitinkančiais Techninės specifikacijos reikalavimų visumą. Teismas nusprendė tik pagal faktinį Pirkime teiktų, bet neįvertintų, pasiūlymų skaičių.

17.13.                      Nors techninė specifikacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti, tačiau atsakovė atsiliepime į ieškinį nepagrindė, kad interaktyvaus liečiamo ekrano techninę specifikaciją atitinka daugiau nei 1 gamintojo prekė (ne tik „SMART Technologies“ prekė (modelis SP624). Nors šiuo atveju Pirkimo objektui nustatytų reikalavimų visumą turėtų atitikti net ne trijų, o penkių gamintojų / tiekėjų siūlomos prekės.

17.14.                      Teismas nepagrįstai neskyrė žodinio bylos nagrinėjimo, nors byloje gausu tokių ginčo aplinkybių, kurių atskleidimas įmanomas tik žodinio proceso metu. Siekiant įvertinti naujo (atsakovei esminio) įrodymo – T. V. išvados, pagrįstumą bei objektyvumą, kuri prieštarauja ieškovės specialisto išvadai, buvo būtina T. V. apklausti teismo posėdyje. Be to, žodinio posėdžio metu ieškovė remsis ir daiktiniais įrodymais (CPK 204 straipsnis) (aktualia įranga, kurios pasiūla yra apribota ginčo Pirkimo sąlygomis) bei ieškovės specialistai pristatys ginčo klausimus vizualiai, kas ypatingai pagelbės atskleisti šalių ginčo esmę ir atsakovės procesiniuose dokumentuose teikiamų motyvų ir deklaracijų akivaizdų nepagrįstumą.

17.15.                      Atsakovei priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra nepagrįstai per didelė ir turi būti sumažintina dėl šių priežasčių: 1) atsakovei, kaip ji ir pati teigė, byla nebuvo sudėtinga, atsakovė visus motyvus dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo, o taip ir rinkos duomenis apie tiekėjus ir gamintojus, jau turėjo prieš paskelbiant ginčo Pirkimą, juolab kad atsakovei Pirkimo dokumentus padėjo rengti Darbo grupė, kurios rezultatais ir analizėmis atsakovė ir rėmėsi iš esmės visuose procesiniuose dokumentuose; 2) byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka, atsakovės procesiniai dokumentai daugeliu atveju kartojasi bei motyvai iš esmės juose tapatūs, todėl net 16 135,35 Eur išlaidos nėra proporcingos darbo indėliui; 3) atsakovei paslaugas iš esmės teikė ne advokatas Karolis Smaliukas, o advokato padėjėja, kuri nėra atsakovės atstovė byloje, suteikusi net 84 valandas iš visų bendrų 95,25 valandų atstovavimo paslaugų; 4) net 15,50 valandų (2 170 Eur be PVM) paslaugos suteiktos ne byloje, o rengiant atsakymą į ikiteisminę pretenziją, todėl šios išlaidos buvo priteistos nepagrįstai; 5) net 13,50 valandų (1 890 Eur be PVM) buvo skirta rašytinių paaiškinimų dėl laikinų apsaugos priemonių, kurių ieškovė šioje byloje net neprašė, netaikymo rengimui.

17.16.                      Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat didžiąja dalimi atkartoja savo procesiniuose dokumentuose anksčiau nurodytus argumentus, kuriais grindė poziciją bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

18.       Atsakovė BĮ Nacionalinė švietimo agentūra atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, taip pat prašo atsisakyti priimti ieškovės su apeliaciniu skundu teikiamus naujus įrodymus bei priteisti iš ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

18.1.                      Vien tai, kad teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nereiškia, jog teismas tariamai neįvertino ar netinkamai įvertino įrodymus, o tai, kad sprendimo konstatuojamoje dalyje teismas ginčo klausimais pasisakė lakoniškai ar netiesiogiai, nereiškia, jog egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ar kad byla buvo išnagrinėta neteisingai.

18.2.                      Iš teismo sprendimo matyti, kad teismas itin išsamiai aprašė ginčo šalių į bylą teiktų procesinių dokumentų ir įrodymų, tarp jų – specialistų išvadų, taip pat išvadą duodančios institucijos Viešųjų pirkimų tarnybos išvados turinį, dėstė šalių argumentus ginčo klausimu, vadinasi – juos įvertino. Visų byloje esančių argumentų ir įrodymų aprašymui teismas skyrė daugiau nei 18 lapų, be kita ko, teismo sprendimo 78 punkte nurodydamas, kad šalys pateikė į bylą rašytinius paaiškinimus, kuriuos teismas priėmė į bylą ir rėmėsi sprendime.

18.3.                      Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad byloje įrodymai ištirti, ginčo šalys byloje pasisakė, teismas ieškovės ginčijamus vertinimo kriterijus (atsižvelgiant į tai, jog tai techniniai parametrai / funkcionalumai: „nenustačius ginčo Pirkimo sąlygų visumos prieštaravimo“) įvertino visų techninių sąlygų kontekste, o tai, kad teismas tik lakoniškai pasisakė dėl vertinimo kriterijų, nereiškia, jog teismas neištyrė ir neįvertino ieškovės keliamų vertinimo kriterijų teisėtumo klausimų.

18.4.                      Sprendimo 112 punkte teismas ieškovės teisinį suinteresuotumą įvertino tik kaip sąlygą kreiptis į teismą.

18.5.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, jog jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą, laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros. Net ir iš apeliacinio skundo nėra aišku, į kokius konkrečius klausimus turėtų atakyti teismo ekspertas. Šiuo aspektu ieškovė nepagrįstai nuvertina teismą, kad neva šis pats negalėjo įvertinti pateiktų įrodymų („techninių duomenų“), juolab kad byloje ginčo objektas yra Pirkimo sąlygos, o ne kokios nors konkrečios įrangos atitikimas ar neatitikimas Pirkimo dokumentų reikalavimams ir teismas, bent jau iš atsakovės gavęs labai aiškiai išdėstytus įrodymus, galėjo juos nesudėtingai įvertinti.

18.6.                      Ieškovė, kuri net nepateikė pasiūlymų Pirkimui, siekė ir tebesiekia gauti kitiems atitinkamos rinkos dalyviams neprieinamus Perkančiosios organizacijos vidaus dokumentus – Darbo grupės darbo rezultatą, t. y. dokumentą, kuriame detaliai pagal kiekvieną atskirą Techninės specifikacijos reikalavimą kiekvienai prekei visose Pirkimo dalyse yra nustatytos prekių komplektacijų alternatyvos su tai aiškiai pagrindžiančiais įrodymais. Turint tokį dokumentą bet kuriam tiekėjui faktiškai užtektų nukopijuoti jo informaciją tam, kad būtų parengtas Pirkimo sąlygas atitinkanti techninė pasiūlymo dalis. Ieškovei tęsiant ginčą apeliacinės instancijos teisme, vis vien išlieka bent teorinė tikimybė, kad ginčo Pirkimas gali būti nutrauktas ir, tokiu atveju, skelbiamas iš naujo, o tai reikštų, jog vienas iš rinkos dalyvių (šiuo atveju – ieškovė) turėtų Perkančiosios organizacijos vidinę informaciją, leidžiančią nesudėtingai parengti pasiūlymą Pirkimui. Atitinkamai, susiklostytų netoleruotina situacija, kai, viena vertus, tik vienas iš rinkos dalyvių tokią informaciją turėtų, kita vertus, būtų ydinga ją atskleisti viešai visiems tiekėjams tarsi pačiai Perkančiajai organizacijai nurodant, kokie turėtų būti tiekėjų pasiūlymai pirkime, kai, tikėtina, yra visiškai kitokių prekių komplektacijos alternatyvos pagal nustatytus Pirkimo sąlygų reikalavimus.

18.7.                      Ginčas byloje yra kilęs ne dėl pasiūlymų atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, o dėl Pirkimo sąlygų, ir ieškovė „pamiršo“, jog VPĮ aiškiai apibrėžia asmenų ratą, kurie gali susipažinti su Pirkimo procedūrų dokumentais, nepaisant to, kad kažkokia informacija vėliau yra paskelbiama CVP IS.

18.8.                      Ieškovės pasirinkta ginčo strategija, naudojami metodai (tikrovės neatitinkančių kaltinimų atsakovės atžvilgiu išsakymas), rodo ją turint vieną tikslą – bet kokia kaina nutraukti Pirkimą ir išlaikyti tam tikrą rinkos dalį.  Pirkimo sąlygos nėra pritaikytos tik konkrečioms prekėms ar tik vienam tiekėjui. Darbo grupės patvirtintos galimos įrangos komplektacijų alternatyvos akivaizdžiai parodo, jog Pirkimo sąlygas atitinka skirtingų gamintojų skirtingos įrangos komplektacijas.

18.9.                      Vien todėl, kad ieškovė nepagrįstai kelia Pirkimo sąlygų teisėtumo klausimą, negali būti byloje išeita už ginčo ribų ir nuo Pirkimo sąlygų teisėtumo pereita prie pasiūlymų vertinimo.

18.10.                      Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją buvo pagrįstai atisakyta įraukti į bylą, nes tam nėra VPĮ nustatyto pagrindo. Teismas sprendime pagrįstai nurodė, kad atitiktis specialiesiems, su nacionaliniu saugumu susijusiems reikalavimams, yra tikrinama tik esant nustatytam galimai ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui.

18.11.                      Vadovaujantis ieškovės logika, turėtų būti atliekamas ir nustatytų alternatyvų vertinimas su nacionaliniu saugumu susijusių VPĮ / Pirkimo sąlygų reikalavimų aspektu, nes, neva, tai gali būti Kinijos Liaudies Respublikos gamintojų prekės. Ieškovei kvestionuojant techninių reikalavimų prekėms teisėtumą, būtų nepagrįsta reikalauti, kad atsakovė  įrodytų, jog kiekvienos iš prekių kilmė nėra Kinijos Liaudies Respublika ir kad gamintojas nėra susijęs su minėta valstybe. Jeigu iš perkančiųjų organizacijų būtų reikalaujama, kad jos pasirengimo viešajam pirkimui metu atliktų tokią analizę,  pasirengimas pirkimo procesui taptų neadekvačiu. Be to, tokie reikalavimai nėra keliami ir VPĮ.

18.12.                      Kaip pagrįstai įvertino teismas, jau pačios Darbo grupės nustatytos prekių komplektacijų alternatyvos su pilna atitiktimi Techninės specifikacijos reikalavimams įrodo, jog sąlygos nėra pritaikytos konkrečiai gamintojui „SMART Technologies“ ir kad BMK nėra vienintelis tiekėjas, galintis Perkančiajai organizacijai pasiūlyti siekiamas įsigyti prekes. Pirkimo procedūrų informacija papildomai patvirtina ieškovės teiginių nepagrįstumą, nes Pirkime dalyvauja ir visai kiti tiekėjai, kurie, be kita ko, pasiūlė ir ne gamintojo „SMART Technologies“ interaktyvius liečiamus ekranus, mikrofonus ir garso kolonėles.

18.13.                      Ieškovė nepagrįstai akcentuoja Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendaciją, kad tuomet, kai atitinkamų produktų rinka yra išplėtota, specifikacijas turėtų atitikti bent penkių gamintojų / tiekėjų siūlomos prekės. Tokius teiginius ieškovė grindžia Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijomis, pateiktomis vertinant medicinos priemonių, o konkrečiai – medicinos diagnostikos priemonių ir reagentų, pirkimų problematikos kontekste, nieko bendro neturinčiame su Pirkimu ir juo siekiama įsigyti įranga. Be to, ieškovė nepagrindžia, kodėl šiuo atveju turėtų būti nukrypstama nuo esminės Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos, kad įsigyjamam pirkimo objektui nustatytų reikalavimų visumą turėtų atitikti bent trijų skirtingų gamintojų / tiekėjų siūlomos prekės, juolab kad Pirkimu siekiama įsigyti ne atskiras prekes, o hibridiniam mokymui skirtos įrangos komplektaciją, o tai natūraliai apriboja komplektuojančiųjų dalių pasirinkimo spektrą.

18.14.                      Teismas pagrįstai netenkino ieškovės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškovė apeliaciniame skunde pakartoja tuos pačius bylos nagrinėjimo pirmosios  instancijos teisme metu teiktus argumentus, tačiau nepagrindžia žodinio bylos nagrinėjimo būtinybės.

18.15.                      Ieškovės ginčijamos bylinėjimosi išlaidos priteistos pagrįstai: 1) atsakovė bylos (ne)sudėtingumą ir (ne)specifiškumą akcentavo ta prasme, kad ginčo aplinkybės akivaizdžiai gali būti atskleistos procesiniuose dokumentuose, vertinant šalių pateiktus įrodymus ir žodinių paaiškinimų papildomai nereikia, kad teismas tinkamai ir teisingai išnagrinėtų bylą; 2) teisinių paslaugų sutartis dėl atstovavimo kilusiame ginče su ieškove sudaryta su advokatų kontora TGS Baltic, kuri ir teikia atsakovei atitinkamas paslaugas, todėl patirtos bylinėjimosi išlaidos (suteiktų teisinių paslaugų kaina) turi būti vertinamos plačiau, nei konkretaus byloje atstovauti paskirto advokato darbo laiko sąnaudos; 3) tiek Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos) 8.1, 8.19 papunkčiuose, tiek CPK 98 straipsnio 1 dalyje yra tiesiogiai įtvirtina, kad šalis turi teisę į išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo procedūroje (stadijoje) atlyginimą, įskaitant išlaidas už teisinę konsultaciją ir pretenzijos rengimą; 4) teismas pagrįstai priteisė atsakovei ir išlaidas, patirtas už rašytinių paaiškinimų, kuriais buvo prašoma netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu tokias prašo taikyti – pateikusi ieškinį paskutinę apskundimo termino dieną, ir nesilaikiusi VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos ne vėliau kaip per 3 darbo dienas pateikti perkančiajai organizacijai prašymo ar ieškinio kopiją su gavimo teisme įrodymais, ieškovė pati prisidėjo prie šių išlaidų atsiradimo; 5) tokio pobūdžio bylose priteisiamos ir didesnės bylinėjimo išlaidos, be to, atsakovė, būdama biudžetine įstaiga, nespėjo iki 2023 m. birželio 12 d. 10 val. teismo posėdžio atsiskaityti su savo atstovais už bent minimalių atsikirtimų į ieškovės 2023 m. birželio 9 d. (penktadienį) ir 2023 m. birželio 11 d. pateiktus procesinius prašymus ir rašytinius paaiškinimus pateikimą, todėl atsakovė faktiškai patyrė netgi daugiau išlaidų, kurių negalėjo prašyti priteisti, nes objektyviai neturėjo galimybės CPK nustatytu terminu pateikti jas  patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

20.       Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas, be kita ko, grindžiamas ir tokiais argumentais, kad sprendimas dėl apeliantės ieškiniu ginčytų Pirkimo sąlygose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, Pirkimo sąlygų 6 priede nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (66.6 papunktis) yra nemotyvuotas. Pasak apeliantės, teismas sprendime apsiribojo tik Techninės specifikacijos reikalavimų visumos įvertinimu, o dėl atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų punktų pagrįstumo sprendime nenurodė jokių motyvų, t. y. sprendime neatsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius bei teisinius aspektus dėl atskirų Techninės specifikacijos punktų (ne)pagrįstumo ir dėl to byla yra išspręsta neteisingai. Be to, teismas nepagrįstai atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, netenkino prašymo skirti ekspertizę bei nepagrįstai atsakovės tripliko priedus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 pripažino nevieša bylos medžiaga, su kuria neleidžiama susipažinti.

21.       Teisėjų kolegija, prieš tai išsprendusi apeliantės Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktus procesinius prašymus, pirmiausia įvertina apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo išspręstais procesiniais klausimais, pagrįstumą.

Dėl UAB „Lantelis“ apeliaciniame skunde ir atskirame prašyme pareikštų procesinių prašymų

22.       Apeliantė UAB „Lantelis“ 2023 m. rugpjūčio 7 d. (prieš paskirtą teismo posėdį 2023 m. rugpjūčio 8 d. 9.00 val.) apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame Lietuvos apeliaciniam teismui išdėstė tokius procesinius prašymus: 1) skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka; 2) nepriimti atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą dėl praleisto termino jį pateikti; 3) išreikalauti iš atsakovės: informaciją, ar atsakovė nėra priėmusi sprendimų nutraukti Pirkimą ir (ar) atsakovei šiuo metu nėra žinomos aplinkybės, jog Pirkimas bus nutrauktas; informaciją, ar Pirkimo laimėtojas (-ai) yra nustatytas (-i), bei įpareigoti šią informaciją pateikti į bylą; 4) priteisti 10 275,48 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Dėl prašymo nepriimti atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą

23.       Prašymą nepriimti atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą apeliantė grindžia tuo, kad atsiliepimas yra pateiktas praleidus atsiliepimo pateikimo terminą ir atsakovė nėra pareiškusi prašymo, kuriuo būtų prašoma praleistą terminą atnaujinti. Pažymi, kad apeliacinio skundo kopija atsakovei buvo išsiųsta 2023 m. liepos 4 d., todėl keturiolikos dienų terminas pateikti atsiliepimą atsakovei baigėsi 2023 m. liepos 18 d. Apeliantės nuomone, tai, kad pranešimas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti buvo išsiųstas tik 2023 m. liepos 18 d. nėra pagrindas priimti atsakovės atsiliepimą, todėl pirmosios instancijos teismas jį priėmė nepagrįstai, juolab kad ir pats teismas 2023 m. liepos 20 d. išsiuntė civilinės bylos medžiagą Lietuvos apeliaciniam teismui su apeliacinio skundo kopija, neskaičiuodamas, kad atsiliepimas į apeliacinį skundą gali būti pateikiamas tik nuo 2023 m. liepos 18 d.

24.       Tiek apeliacinio skundo, tiek ir atsiliepimų į jį priėmimo klausimus sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 318 straipsnio 2 dalis). Viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus reglamentuojančios normos nustato, kad atsiliepimams į apeliacinį skundą pateikti nustatomas keturiolikos dienų terminas nuo apeliacinio skundo išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos (CPK 4239 straipsnio 2 dalis). Remiantis bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta: 1) apeliacinis skundas pateiktas 2023 m. liepos 3 d. ir priimtas 2023 m. liepos 4 d.; 2) apeliacinis skundas (tik su lydraščiu) atsakovės atstovui buvo išsiųstas 2023 m. liepos 4 d. (6 t. b. l. 119–120); 3) teismo pranešimas dėl apeliacinio skundo kopijos siuntimo su įpareigojimu per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijos išsiuntimo iš pirmosios instancijos teismo dienos pateikti atsiliepimą atsakovės atstovui buvo išsiųstas 2023 m. liepos 18 d. (be paties apeliacinio skundo) (6 t., b. l. 121–122); 4) atsakovės atsiliepimas į ieškovės apeliacinį skundą pateiktas 2023 m. liepos 21 d. (6 t. b. l. 123–166); 5) pirmosios instancijos teismas 2023 m. liepos 21 d. priėmė rezoliuciją – „įvertinus tai, jog teismo pranešimas dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikti buvo išsiųstas tik 2023-07-18, atsiliepimą priimti ir siųsti Lietuvos apeliaciniam teismui dėl prijungimo prie bylos.“

25.       Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą. Pažymėtina, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios šiame skyriuje nurodytoms taisyklėms (CPK 302 straipsnis). CPK 142 straipsnio dalyje nustatyta, kad kartu su ieškinio kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims nusiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui. Pranešime teismas nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos ir ne ilgesnį kaip trisdešimties dienų terminą atsiliepimams pareikšti, nurodo atsiliepimų nepateikimo pasekmes ir atsakovo pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį. Taigi, nepaisant to, kad viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo ypatumus nustatančiose normose nėra atskirai nurodyta, jog kartu su apeliaciniu skundu teismas turi kartu išsiųsti ir pranešimą su nurodytu terminu atsiliepimui pateikti ir tokio įpareigojimo neįvykdymo pasekmes, tokia pareiga teismui kyla sistemiškai vertinant CPK 142, 302 ir 4239 straipsnių nuostatas.

26.       Paraidžiui vertinant CPK 4239  straipsnio 2 dalies normą terminas atsiliepimui į apeliacinį skundą pateikti suėjo 2023 m. liepos 18 d. Tačiau šiuo atveju, nors pats apeliacinis skundas išsiųstas 2023 m. liepos 4 d. (atstovo perskaitytas 2023 m. liepos 14 d.), toks pranešimas su įpareigojimu pateikti atsiliepimą atsakovės atstovui buvo išsiųstas tik 2023 m. liepos 18 d., iš esmės paskutinę termino dieną. Todėl atsižvelgdama į tokias nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuspręsti, kad dėl trimis dienomis praleisto termino atsakovės atsiliepimas į apeliacinį skundą neturėjo būti priimtas. Kaip matyti, apeliacinio skundo ir pranešimo išsiuntimo procese įsivėlė žmogiškoji klaida, dėl kurios procesinio dokumento pateikimo termino praleidimo pasekmės neturėtų būti perkeliamos bylos šaliai, juolab kad atsiliepimas į apeliacinį skundą apskritai nėra inicijuojamasis procesinis dokumentas, t. y. apeliacinio skundo nagrinėjimas vyktų net ir nesant atsiliepimo į jį.

27.       Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad apeliantė ieškinį buvo pateikusi nesumokėjusi žyminio mokesčio. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi įpareigojo ieškovę iki 2023 m. gegužės 5 d. pateikti žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimą patvirtinančius įrodymus (mokėjimo nurodymą). Žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantis dokumentas teismui buvo pateiktas tik 2023 m. gegužės 8 d., be to, iš mokėjimo nurodymo turinio matyti, kad pats mokėjimas atliktas 2023 m. gegužės 8 d. 21:39:58 val. (4 t., b. l. 31–32). Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymas priimti atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą neatitiktų šalių lygiateisiškumo principo (CPK 17 straipsnis). Be to, CPK 78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė atsakovės atsiliepimą į apeliacinį skundą.

Dėl su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų priėmimo ir naujų įrodymo išreikalavimo

28.       Teikdama apeliacinį skundą, apeliantė UAB „Lantelis“ prie jo pridėjo ir prašo priimti naują įrodymą – IT ekspertės R. D. 2023 m. liepos 3 d. specialisto išvadą, kuri, kaip teigia apeliantė, įrodo, kad jos atstovaujamo gamintojo – „ViewSonic“ – interaktyvus liečiamas ekranas bei rašiklis neatitinka Techninės specifikacijos reikalavimo, tačiau visi hibridinio mokymosi tikslai gali būti kokybiškai pasiekiami ir su „ViewSonic“ ekranu bei jo rašikliu, kuris įkraunamas per visuotinai taikytą USB-C jungtį. 

29.       Apeliantė pažymi, kad tik pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną paaiškėjo, jog vis dėlto teismas nusprendė neskirti teismo ekspertizės, nors į bylą buvo pateiktos prieštaraujančios viena kitai dviejų specialistų išvados ir byloje buvo aktualus specialių žinių poreikis. Todėl, spręsdama, kad specialių žinių informacinių technologijų srityje poreikis išliko ir po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, apeliantė kreipėsi į informacinių technologijų srities ekspertę R. D., kuri įrašyta į teismo ekspertų sąrašą  ir  2023 m. liepos 3 d. pateikė minėtą išvadą.

30.       Atsakovė BĮ Nacionalinė švietimo agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo nesant teisinio pagrindo priimti į bylą naujus apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, kadangi ji tokius įrodymus galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, be to, apeliaciniame skunde nebuvo pateikta argumentų, kodėl šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau.

31.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, teikiami įrodymai turi atitikti ir sąsajumo kriterijų (CPK 180 straipsnis).

32.       Nagrinėjamu atveju apeliantės prašomas priimti naujas įrodymas – R. D. išvada parengta 2023 m. liepos 3 d., t. y. jau po skundžiamo pirmosios instancijos teismo priėmimo, nors į šią ekspertę apeliantė jau buvo kreipusis 2023 m. birželio 8 d. (6 t., b. l. 16). Apeliantė specialisto išvados parengimo būtinumą grindžia aplinkybe, kad pirmosios instancijos teismas neskyrė ekspertizės, nors į bylą abiejų šalių pateiktos specialistų išvados viena kitai prieštarauja. Kaip matyti iš šios išvados turinio, joje analizuojama, ar konkretus apeliantės nurodytas gamintojo „ViewSonic“ interaktyvus liečiamas ekranas su USB-C jungtimi įkraunamu rašikliu neatitinka Pirkimo dokumentuose nustatytų Pirkimu siekiamos įsigyti įrangos tikslų. Tačiau pažymėtina, kad nei M. A. ekspertinio vertinimo akte (4 t. b. l. 64–70), nei T. V. ekspertizės išvadoje (5 t., b. l. 594–597) gamintojo „ViewSonic“ gaminami interaktyvūs liečiami ekranai nebuvo analizuojami, todėl jokio prieštaravimo tarp ginčo šalių pasitelktų specialistų išvadų šiuo aspektu nebuvo, juolab kad ir ginčas šioje byloje yra ne dėl  šio gamintojo „ViewSonic“ konkretaus gaminio (interaktyvaus liečiamo ekrano, kurio modelis ID2456)  (ne)atitikties Pirkimo sąlygų reikalavimams, o dėl Pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo. Atsižvelgdama į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija atsisako priimti R. D. išvadą, kaip neatitinkančią sąsajumo reikalavimo.

33.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad, susipažinusi su bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma buvo pakankama faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms teisingam ginčo išsprendimui, nustatyti.

34.       Apeliantė 2023 m. rugpjūčio 7 d. prašymą dėl naujų įrodymo išreikalavimo grindžia tuo, kad po apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo, apeliantei, remiantis rinkos duomenimis, tapo žinoma, jog ginčo Pirkimas yra galimai nutrauktas, todėl apeliantė kreipėsi į atsakovę su prašymu pateikti informaciją apie ginčo Pirkimo procedūros eigą. 2023 m. rugpjūčio 4 d. atsakovė pateikė atsakymą, kad Pirkimas nėra nutrauktas ar pasibaigęs. Vis dėlto, pasak apeliantės, atsakovės pateiktas atsakymas, įvertinus rinkos duomenis, kelia abejonių. Pirkimo dalyvių pateikti pasiūlymai galiojo 3 mėnesius nuo jų pateikimo (Pirkimo sąlygų 2.1.8 papunktis), o pasiūlymų pateikimo terminas Pirkime – 2023 m. gegužės 8 d. Tai reiškia, kad atsakovė iki 2023 m. rugpjūčio 8 d. planavo, jog bus atrinktas Pirkimo laimėtojas (-ai). Be to, atsakovė procesiniuose dokumentuose akcentavo, jog Pirkimas yra neva skubus, nes yra finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Atsakovės neskubėjimas Pirkimo procese kelia tam tikrų klausimų, todėl apeliantė turi pagrindą manyti, kad Pirkimas bus nutrauktas, tačiau atsakovė galimai tikslingai nenutraukia Pirkimo iki nesibaigs ginčas dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo arba atidėlioja sprendimą dėl Pirkimo laimėtojo (-ų).

35.       Pasisakydama dėl apeliantės prašymo išreikalauti iš atsakovės informaciją, ar atsakovė nėra priėmusi sprendimo nutraukti Pirkimą, teisėjų kolegija pažymi, kad šis apeliantės prašymas, viena vertus, grindžiamas nuogirdomis, kita vertus, iš pačios apeliantės teismui pateikto atsakovės atsakymo į jos paklausimą matyti, jog BĮ Nacionalinė švietimo agentūra apeliantei 2023 m. rugpjūčio 4 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, jog „pirkimas nėra nutrauktas, pirkimo procedūros nėra pasibaigusios nesudarius sutarties, taip pat nėra su laimėtoju (-ais) sudaryta sutartis (-ys)“. Iš Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos duomenų nematyti, kad atsakovė būtų sudariusi Pirkimo sutartį, todėl laikytina, jog Pirkimo procedūros dar nėra pasibaigusios. Dėl to, teisėjų kolegija apeliantės prašymą dėl įrodymų išreikalavimo atmeta, juolab kad prašymas pateiktas ne laiku.

Dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pagrįstumo ir apeliacinio skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

36.       Apeliantė 2023 m. rugpjūčio 7 d. prašyme prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartimi nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugpjūčio 8 d., 9.00 val. Taigi, po to, kai buvo pateiktas apeliacinis skundas, paaiškėjo, kad byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliantė nurodo apeliaciniame skunde suformavusi motyvus, kuriais grindė, jog byla turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka bei juos palaiko, kadangi, nepaisant akivaizdaus poreikio apklausti ekspertus, išsiaiškinti sudėtingas technines bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė skirti bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

37.       Pagal CPK 4231 straipsnio 4 dalį viešųjų pirkimų bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Išimtiniais atvejais teismas, manydamas, kad tai būtina, gali nuspręsti viešųjų pirkimų bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Ieškinyje, atsiliepime į ieškinį ar paruošiamuosiuose dokumentuose šalys gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Šis prašymas teismui nėra privalomas.

38.       Apeliantė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka pateikė 2023 m. gegužės 17 d. dublike, nurodydama, kad byloje yra nagrinėjamas specialių žinių reikalaujantis ginčas, susijęs su informacinėmis technologijomis bei jų veikimo charakteristikomis ir jų (ne)priimtinumu pagal Pirkimo sąlygas. Apeliantė tvirtino, kad siekiant atskleisti ieškinio motyvus, būtinos specialios žinios, kurias turi apeliantės specialistai, galintys teismo posėdžio metu pagal kompetenciją pristatyti specialių žinių reikalaujančius ginčo klausimus. Apeliantė akcentavo, kad iš paruošiamųjų dokumentų sudėtinga atskleisti ginčo esmę, nes ginčo aspektų yra daug, jie yra specifiniai, kiekviena šalis turi tam tikrų motyvų, kurių pagrįstumui įvertinti tikslinga paskirti teismo posėdžio nagrinėjimą žodinio proceso tvarka. Tai papildomai leistų teismui ir bylos šalims užduoti klausimus ir bylą išspręsti teisingai bei objektyviai.

39.       Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, pripažino, kad ieškinyje reiškiami reikalavimai ir keliami klausimai gali būti išnagrinėti ir tinkamai įvertinti, remiantis rašytine bylos medžiaga, ir, nenustatęs išimtinių aplinkybių, dėl kurių byla turėtų būti nagrinėjama teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, apeliantės prašymą atmetė ir paskyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2023 m. birželio 12 d. (pirmadienį) 10.00 val.

40.       Teisme 2023 m. birželio 9 d. (penktadienį, 12:46:41) buvo gautas ieškovės prašymas atidėti 2023 m. birželio 12 d. 10.00 val. teismo posėdį, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad nutardamas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismas neįvertino naujos aplinkybės, jog ieškovė su dubliku pateikė specialisto – eksperto M. A. išvadą, atsakovė su tripliku pateikė specialisto – eksperto T. V. išvadą dėl ginčo klausimų, kurios prieštarauja viena kitai. Ieškovė nurodo, kad specialisto – eksperto T. V. išvadoje trūksta konkretumo bylai aktualiais klausimais (dėl interaktyvaus liečiamo ekrano bei kitos įrangos savybių, jų panašumo, palyginimo vertinimo), todėl siekiant įvertinti naujo (atsakovui esminio) įrodymo – T. V. išvados, pagrįstumą ir objektyvumą, kuri prieštarauja apeliantės specialisto išvadai, būtina T. V. apklausti teismo posėdyje. Prašyme nurodoma, kad atsakovės specialistas – ekspertas T. V. sutiko būti apklausiamas teismo posėdyje. Be to, pažymima, kad žodinio posėdžio metu ieškovė remsis daiktiniais įrodymais (aktualia įranga, kurios pasiūla yra apribota ginčo Pirkimo sąlygomis), ieškovės specialistai pristatys ginčo klausimus vizualiai, kas padės atskleisti šalių ginčo esmę ir atsakovės procesiniuose dokumentuose teikiamų motyvų ir deklaracijų akivaizdų nepagrįstumą.

41.       Priimdamas šioje byloje skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas apeliantės 2023 m. birželio 9 d. prašyme atidėti teismo posėdį nurodytų aplinkybių, dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nepripažino išimtinėmis, nes: pirma, apeliantė nenurodė naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios būtų atsiradusios (paaiškėjusios) vėliau (po teismo posėdžio paskyrimo) ir iš esmės keistų su Pirkimu susijusias aplinkybes ir bylos nagrinėjimą. Analogiškas apeliantės nurodytoms aplinkybes teismas įvertino skirdamas bylą nagrinėti teismo posėdyje, kuomet išsprendė klausimą ir dėl teismo posėdžio formos, todėl teismas nematė pagrindo dar kartą jas nagrinėti; antra, abi šalys pateikė į bylą rašytinę specialistų nuomonę ir rašytinius paaiškinimus (CPK 12, 17 straipsniai), todėl teismas nenustatė pagrindo papildomai apklausti atsakovės pasitelktą specialistą; trečia, ieškovė teismo posėdyje siekė specialistų pagalba demonstruoti ieškovų aktualią įrangą, kurios pasiūla neva yra apribota ginčo Pirkimo sąlygomis, todėl ginčo esmei atskleisti tai nėra reikšminga.

42.       Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi apeliantė nei pirmą kartą teikdama, nei teikdama pakartotinai teismui prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nenurodė, kokios konkrečiai ginčo aplinkybės gali būti atskleistos tik žodinio proceso metu, kokių aplinkybių nėra galimybės nurodyti ir paaiškinti raštu, kokių duomenų apeliantė ar jos specialistai negali išdėstyti raštu, nors būtent tokiai bylos nagrinėjimo formai proceso įstatymas teikia prioritetą. Tuo labiau pakartotinis 2023 m. birželio 9 d. prašymas buvo pateiktas prieš pat posėdį ir iki CPK 4238 straipsnio 4 dalyje nustatyto šešiasdešimties dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos termino, per kurį turi būti priimtas sprendimas, likus vos penkioms darbo dienoms, nors specialisto – eksperto T. V. 2023 m. gegužės 26 d. ekspertinę išvadą, kurios apimtis 3 lapai, atsakovė į bylą pateikė su tripliku, t. y. 2023 m. gegužės 30 d.

43.       Kaip minėta, apeliantė ir apeliacinės instancijos teisme prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas (CPK 322 straipsnis). Taigi, įstatymas nustato teismo diskrecijos teisę nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, kuri gali būti ribojama tik išimtinais atvejais.

44.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Tai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolė, kurią reglamentuojančios taisyklės nustato tam tikrus ribojimus, nebūdingus procesui pirmosios instancijos teisme (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-621-553/2020). Tai ne tik skirtingos bylos nagrinėjimo ribos, bet ir kitokia įrodymų pateikimo bei jų tyrimo apimtis (CPK 314, 320 straipsniai). Apeliacijos tikslas yra kitas – patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų.

45.       Kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 7 d. prašymo turinio, prašymas iš esmės yra grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismui teiktuose prašymuose. Pastebėtina, kad prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui pateiktas taip pat likus vienai dienai iki teismo posėdžio, nors Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartis sudaryti teisėjų kolegiją ir skirti apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2023 m. rugpjūčio 8 d. 9.00 val. buvo priimta dar 2023 m. liepos 26 d. nutartimi, o pačiame apeliaciniame skunde apeliantė nebuvo konkrečiai suformulavusi prašymo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tik išdėsčiusi savo vertinimą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir kodėl, jos vertinimu, buvo būtina bylą nagrinėti tokiu būdu.

46.       Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliantė neįrodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių egzistavimo, apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, todėl tokio prašymo netenkina.

Dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo skirti ekspertizę

47.       Apeliantė pirmosios instancijos teismui 2023 m. birželio 9 d. pateikė prašymą atidėti teismo 2023 m. birželio 12 d. posėdį, kadangi prašė byloje skirti teismo ekspertizę, ją pavesti atlikti į teismo ekspertų sąrašą įrašytai IT srities teismo ekspertei R. D., nustatyti bylos šalims terminą suformuoti galutinę poziciją dėl teismo eksperto kandidatūros, klausimams suformuluoti bei suderinti ekspertizės atlikimo laiką ir kainą. Prašyme buvo nurodžiusi, kad nagrinėjamoje byloje reikia įvertinti byloje esančių specialistų išvadų pagrįstumą ir kitų byloje esančių įrodymų objektyvumą, todėl būtina skirti teismo ekspertizę, nes reikalingos specialiosios žinios.

48.       Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ginčui dėl nepagrįstos konkurencijos ribojimo ir viešųjų pirkimų principų užtikrinimo išspręsti IT srities teismo ekspertizė nėra reikalinga, juolab kad apeliantė, teikdama prašymą skirti ekspertizę, neapibrėžė pačios ekspertizės objekto, nepagrindė jos atlikimo būtinumo, nepateikė tinkamos užklausos ekspertei, iš kurios atsakymo galima spręsti, kad ekspertė pagal kompetenciją gali atsakyti į ieškovės klausimus. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal CPK 4238 straipsnio 4 dalį pirmosios instancijos teisme sprendimas viešųjų pirkimų byloje turi būti priimtas ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo ieškinio priėmimo teisme dienos. Įvertinusi ginčo ribas, kylančias iš ikiteisminės ginčo stadijos (viešųjų pirkimų ginčo apimtį pagal tiekėjo pateiktą pretenziją ir perkančiosios organizacijos atsakymą į ją), teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju skirti teismo ekspertizę konkretaus gamintojo ir (ar) gaminio atitikčiai Pirkimo dokumentų reikalavimams nustatyti nėra pagrindo.

49.       Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti prašymą skirti ekspertizę ir, neturėdamas specialiųjų žinių, pats įvertino gamintojų techninius duomenis bei jų atitikimą Techninei specifikacijai, taip nukrypdamas nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos dėl aktyvaus teismo vaidmens viešųjų pirkimų bylose, įskaitant ir ekspertizių skyrimo procese. 

50.       Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apeliantės pozicija. CPK 212 straipsnis nustato, kad išsiaiškinti nagrinėjant bylą kylančius klausimus, reikalaujančius specialiųjų mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje nuomonę, paskirti ekspertą arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai. Taigi, paminėta teisės norma neįpareigoja teismo skirti ekspertizę byloje, teismas tokia teise gali pasinaudoti savo nuožiūra. Be to, pažymėtina, kad viešųjų pirkimų byloms taikomi sutrumpinti nagrinėjimo terminai (CPK 4238 straipsnio 4 dalis bei 4239 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju apeliantė prašymą skirti teismo ekspertizę pareiškė pirmosios instancijos teisme po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, pasirengimas bylos nagrinėjimui vyko paruošiamųjų dokumentų būdu, todėl toks prašymas negali būti vertinamas kaip pareikštas laiku.  Be to, kaip matyti iš apeliantės prašymo turinio, nors teikiant prašymą nebuvo kartu pateikiami ir teismo ekspertui užduotini klausimai, ekspertizės dalyku būtų buvusios ne ginčijamos Pirkimo sąlygos ar jų pritaikymas konkretaus gamintojo produkcijai, kas galimai leistų teismui spręsti dėl ginčijamų pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo, o į bylą šalių pateiktų specialistų išvadų pagrįstumas.

51.       Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, ieškinį atmetė, nenustatęs, kad Pirkimo sąlygos (jų visuma) būtų pritaikytos vienam konkrečiam tiekėjui, tokią išvadą iš esmės grįsdamas BĮ Nacionalinės švietimo agentūros 2023 m. gegužės 22 d. pažymos Nr. SD-1505(1.6) „Dėl Nacionalinės švietimo agentūros vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Hibridinio mokymo įranga“ (Pirkimo Nr. 658394) duomenų pateikimo“, Hibridiniam mokymui skirtos įrangos Techninės specifikacijos rengimo darbo grupės 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo protokolo ir Hibridiniam mokymui skirtomis įrangos komplektacijų alternatyvų (parengtų 2023 m. sausio mėn.) turiniu, kuris, atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi šie dokumentai buvo pripažinti nevieša bylos medžiaga ir nuteiktina apeliantei susipažinti, nebuvo išdėstytas teismo sprendimo motyvuose (dėl to teisėjų kolegija atskirai pasisakys šioje nutartyje), o ne atskirai vertindamas, kaip nurodo apeliantė – gamintojų techninius duomenis bei jų atitikimą Techninei specifikacijai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje aktuali ne konkrečių tiekėjų produkcijos atitiktis Techninės specifikacijos sąlygoms, bet tai, ar perkančioji organizacija pagrindė savo poreikį nustatyti būtent tokias sąlygas, kurias ginčija apeliantė.

Dėl dalies bylos medžiagos pripažinimo nevieša ir neteikiama susipažinti apeliantei

52.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi pripažino nevieša informacija, atsakovės pateiktus tripliko priedus Nr. 1 – 3: Nr. 1 – Nacionalinės švietimo agentūros pažymą dėl vykdomo Pirkimo Nr. 658394 duomenų; Nr. 2 – Hibridiniam mokymui skirtos įrangos Techninės specifikacijos rengimo darbo grupės 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo protokolą; Nr. 3 – Hibridiniam mokymui skirtas įrangos komplektacijų alternatyvas. Tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas priėmė atsižvelgdamas į tai, kad šalių ginčas buvo pradėtas spręsti iki Pirkimo pasiūlymų pateikimo termino ir, nors skyrimo į teismo posėdį metu (t. y. 2023 m. gegužės 31 d.) terminas pasiūlymų pateikimui jau buvo pasibaigęs (2023 m. gegužės 8 d.), tačiau egzistavo (ir iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo egzistuoja) Pirkimo nutraukimo tikimybė, o tai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, reiškia, jog skelbiant naują viešąjį pirkimą apeliantė turėtų pranašumą prieš kitus tiekėjus, kurie apeliantės prašomos pateikti informacijos neturėtų. Be to, VPĮ nenumato, kad Darbo grupės bei pačios atsakovės atliktos analizės apie rinkoje egzistuojančias įrangos komplektacijų alternatyvas duomenys būtų teikiami tiekėjams. Atsakovės pasirengimo Pirkimui atitinkami duomenys, kuriuos ji pateikė Projektą administruojančiai CPVA, nėra skirti profesionalių rinkos dalyvių konsultavimui. Apeliantės argumentus, kad duomenų atskleidimas leistų jai įvertinti, ar įmonės, kurios pateikė pasiūlymus, yra atitinkančios Pirkimo sąlygas, ar vis dėlto pasiūlymų teikimas buvo galimai fiktyvus, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad apeliantė tokiu būdu iš esmės siekia pereiti nuo Pirkimo sąlygų teisėtumo prie pasiūlymų vertinimo, nors tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

53.       Apeliantės vertinimu, teismas iš esmės paneigė ieškovės teisę į veiksmingą teisių gynybą 2023 m. gegužės 31 d. nutartimi nepagrįstai pripažindamas nevieša informacija atsakovės tripliko priedus Nr. 1–3, nors jie nepasižymi jokia komercine-gamybine verte ir slaptais duomenimis, ir vėliau sprendimu netenkindamas ieškovės 2023 m. birželio 9 d. prašymo pripažinti minėtus dokumentus vieša bylos medžiaga, tačiau sprendimą grįsdamas nevieša pripažinta bylos medžiaga. Pasak apeliantės, tripliko priede Nr. 1 tėra informacija apie įmones, kurios pateikė pasiūlymus. Tačiau pati pažyma nereiškia, kad įmonės, pateikusios pasiūlymus, yra atsakovės sprendimu pripažintos atitinkančiomis visus ginčo Pirkimo dokumentų reikalavimus ir neva egzistuoja reali tiekėjų konkurencija Pirkime. Vien įmonių pasiūlymų pateikimo faktas nepasižymi jokia realia komercine informacija, bet pastarųjų duomenų atskleidimas leistų užtikrinti ieškovei pažeistų teisių veiksmingą gynybą, t. y. leistų įvertinti, ar įmonės, kurios pateikė pasiūlymus, atitinka Pirkimo sąlygas, ar vis dėlto pasiūlymus jos teikė tik ,,dėl akių“. Tripliko prieduose Nr. 2 ir Nr. 3 yra pateikti duomenys apie gamintojus ir (arba tiekėjus ir (arba) konkrečios įrangos pavadinimą, kuri, atsakovės manymu, atitinka visus Pirkimo reikalavimus. Pasiūlymų pateikimo laikas jau yra pasibaigęs, o kiekviename viešajame pirkime yra viešai skelbiama, kas pateikė pasiūlymus, kai pirkimo procedūra yra užbaigiama.

54.       Teisėjų kolegija iš dalies pritaria apeliantei, kad prekių gamintojų pavadinimai ir (ar) techninės charakteristikos įprastai nėra komercinę vertę turinti informacija. Bendra taisyklė yra, kad tiekėjo siūlomos prekės pavadinimas (modelis, gamintojas) ir techninės specifikacijos (charakteristikos) nėra laikytini konfidencialia informacija VPĮ 20 straipsnio ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.116 straipsnio nuostatų prasme, ypač tais atvejais, kuomet siūlomas pirkimo objektas yra masinės gamybos arba jo savybės ar atlikimo būdai yra visuotinai žinomi. Konfidencialia negalima laikyti informacijos apie rinkoje egzistuojančias prekes bei jų savybes, ypač jei tokia informacija teisėtomis priemonėmis prieinama (arba gali būti prieinama) kiekvienam fiziniam ir juridiniam asmeniui įvairiais informacijos kanalais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3371-378/2018). Vien tai, kad kitais atvejais (įprastai) tam tikra su tiekėju ir jo veikla susijusi informacija nėra laisvai prieinama kitiems ūkio subjektams, nereiškia, kad viešųjų pirkimų procedūrose ji yra saugotina, jei neatitinka komercinės paslapties sampratos; taigi, būtent duomenų pripažinimas komercine paslaptimi yra svarbiausias kriterijus sprendžiant klausimą dėl informacijos suteikimo tiekėjui apie kitą tiekėją, jo pasiūlymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-184-248/2021).

55.       Teisėjų kolegija pažymi, kad ši praktika yra suformuota, sprendžiant ginčus dėl tiekėjų pateiktų pasiūlymų atitikties viešojo pirkimo sąlygų reikalavimams, kuomet patys tiekėjai, teikdami perkančiajai organizacijai pasiūlymus, atskirai buvo nurodę juose esant neviešintinos, t. y. konfidencialios informacijos, todėl VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje įvardinti subjektai (perkančioji organizacija, viešojo pirkimo komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys) turi pareigą konfidencialios informacijos tretiesiems asmenims neatskleisti.

56.       Tuo tarpu šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas yra dėl Pirkimo sąlygų neteisėtumo (galimo jų pritaikymo konkrečiam tiekėjui ir kai kurių sąlygų neproporcingumo), o pirmosios instancijos teismo nevieša bylos medžiaga pripažinti dokumentai yra pačios atsakovės, t. y. perkančiosios organizacijos (tripliko Priedas Nr. 1), ir jos sudarytos Darbo grupės (tripliko Priedas Nr. 2 ir Nr. 3) viešojo pirkimo procese parengti dokumentai. Kaip atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovė, ji, reaguodama į Viešųjų pirkimo tarnybos išvadoje, pateiktoje šioje byloje, nurodytus teiginius apie atsakovės argumentų dėl egzistuojančių prekių alternatyvų deklaratyvumo, teismui atskiru lydraščiu pateikė Darbo grupės protokolą, kuriuo buvo patvirtintos atitinkamos Pirkimo sąlygos bei prekių komplektacijų alternatyvos, 2023 m. sausio mėn. prekių komplektacijų alternatyvų patikslinimus, atliktus pagal CPVA pastabas bei tam tikrus Pirkimo procedūrų duomenis (gautus pasiūlymus ir kitą tuo metu žinomą Pirkimo informaciją).

57.       Atsakovės prašymas tripliko priedus Nr. 1–3 pripažinti nevieša ir apeliantei neteiktina bylos medžiaga buvo grindžiamas argumentais, kad apeliantė su Pirkimo informacija neturi teisės susipažinti, vadovaujantis VPĮ 58 straipsnio 7 dalies reguliavimu, ir tuo, kad VPĮ nenumato, kad Darbo grupės bei pačios atsakovės atliktos analizės apie rinkoje egzistuojančias įrangos komplektacijų alternatyvas duomenys būtų teikiami tiekėjams, juolab kad dar tebeegzistuoja teorinė Pirkimo nutraukimo tikimybė, kas reikštų, jog skelbiant naują viešąjį pirkimą apeliantė taip pat turėtų pranašumą prieš kitus tiekėjus. Pirmosios instancijos teismas šiems atsakovės argumentams iš esmės pritarė.

58.       VPĮ 58 straipsnio, nustatančio informavimo apie pirkimo procedūros rezultatus tvarką, 7 dalyje nustatyta, kad susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija gali tik viešųjų pirkimų komisijos nariai, šios komisijos posėdžiuose dalyvaujantys stebėtojai ir perkančiosios organizacijos pakviesti ekspertai, Viešųjų pirkimų tarnybos atstovai, perkančiosios organizacijos vadovas, jo įgalioti asmenys, kiti asmenys ir institucijos, turinčios tokią teisę pagal jų veiklą reglamentuojančius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat Europos Sąjungos, atskirų valstybių ar finansinių institucijų finansinę paramą administruojantys viešieji juridiniai asmenys. Kiti asmenys gali susipažinti tik su ta su pirkimais susijusia informacija, kurią atskleisti leidžia šis įstatymas.

59.       Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad minėta norma numato asmenis, kuriems perkančioji organizacija turi leisti susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija vykdomų pirkimo procedūrų metu, tačiau VPĮ 58 straipsnio 5 dalis netaikytina ginčams, kurie nagrinėjami teisme, t. y. nagrinėjant civilinę bylą. Civilinio proceso normos užtikrina šalių teisę susipažinti su nagrinėjamos bylos medžiaga, išskyrus ta, kuri teismo nutartimi yra pripažinta nevieša, t. y. kuri sudaro asmens profesinę ar komercinę paslaptį (CPK 10 straipsnio 4 dalis, 42 straipsnio 1 dalis, CK 1.116 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-688-553/2019). Tačiau nurodytoje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėjo tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčą, kilusį jau pasiūlymų vertinimo stadijoje. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nors viešuosiuose pirkimuose taikytina pagrindinė taisyklė, pagal kurią konfidencialia informacija turi būti laikoma tik komercinė (gamybinė) paslaptis, tačiau išimtiniais atvejais, kai būtina apsaugoti viešąjį interesą, užtikrinti kitų teisės aktų laikymąsi ar apsaugoti teisėtus komercinius interesus bei tiekėjų konkurenciją, gali būti neatskleidžiama ir tokia informacija, kuri nelaikytina komercine paslaptimi. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, dėl poreikio tam tikrą informaciją pripažinti nevieša civilinės bylos medžiaga turi būti sprendžiama atsižvelgiant į viešojo pirkimo procedūros tikslus bei įvertinant aplinkybę, kad Pirkimo procedūros nėra pasibaigusios ar nutrauktos, o tiekėjas (šiuo atveju apeliantė) Pirkime nėra pateikęs jokio pasiūlymo.

60.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad konstitucinis teisės viešumo imperatyvas, CPK 9 ir 10 straipsniuose įtvirtintos teismo posėdžio viešumo ir bylos medžiagos viešumo taikymo taisyklės pabrėžia viešo bylų nagrinėjimo principo netaikymo išimtinumą bei reikalauja bylos viešumą riboti tik tiek ir tik tokia apimtimi, kiek tai būtina bylos šalių teisėms ir teisėtiems interesams apginti; tam, kad teismas galėtų įvertinti pateiktos informacijos svarbą ją pateikusios šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugos kontekste bei parinkti tinkamą šios informacijos apsaugos apimtį ir būdą, šalis, teikianti prašymą dėl informacijos pripažinimo nevieša, turi pagrįsti, kuri konkreti pateikiamuose įrodymuose esanti informacija saugotina ir kodėl; atitinkamai teismas, priimdamas rašytinę nutartį dėl tam tikros byloje esančios medžiagos dalies pripažinimo nevieša, turi individualizuoti saugotiną informaciją (konkrečius įrodymus), o būtinumą ją saugoti – argumentuoti; pirmenybė turi būti teikiama kuo mažesniam viešumo ribojimui, t. y. tik saugotinos informacijos neviešumo užtikrinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-690/2017).

61.       Viešųjų pirkimų tikslas užtikrinti neiškraipytą konkurenciją, todėl būtina, kad perkančioji organizacija neatskleistų tokios informacijos, kuri galėtų pakenkti sąžiningam ūkio subjektų varžymuisi ginčo viešajame pirkime ar kituose konkursuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-378/2022).

62.       Pažymėtina, kad įprastu atveju, t. y. nesant ginčo teisme, kitiems nei VPĮ 58 straipsnio 7 dalyje nurodytiems subjektams (galintiems susipažinti su visa su pirkimais susijusia informacija), net ir pirkime dalyvaujantiems / dalyvavusiems tiekėjams, teikiama ribotos apimties informacija. Visų pirma, VPĮ 58 straipsnio 1 dalis įtvirtina perkančiosios organizacijos pareigą pranešti apie laimėjusį pasiūlymą, nurodyti nustatytą pasiūlymų eilę, tačiau tokia informacija teikiama taip pat apibrėžtam subjektų ratui – suinteresuotiems viešojo pirkimo kandidatams ir suinteresuotiems viešojo pirkimo dalyviams. Laimėjusio pasiūlymo charakteristikos ir santykiniai pranašumai, dėl kurių pasiūlymas buvo pripažintas geriausiu, šį pasiūlymą pateikusio dalyvio ar preliminariosios sutarties šalių pavadinimai taip pat teikiami tik kandidatams arba dalyviams (VPĮ 58 straipsnio 2 dalis), galimybė gauti laimėjusį pasiūlymą ar susipažinti su kitų tiekėjų paraiškomis numatyta atitinkamai suinteresuotam dalyviui ir suinteresuotam kandidatui (VPĮ 58 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi, susipažinti galima ne su absoliučiai visa viešojo pirkimo informacija, o iš esmės tik su laimėjusiu pasiūlymu ir tik viešojo pirkimo kandidatams ar dalyviams. Be to, VPĮ 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais negali teikti informacijos, jeigu jos atskleidimas prieštarauja informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeidžia teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turi neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai.

63.       Remiantis šiuo reglamentavimu, pirkimo dalyviai iki tol, kol nenustatoma pasiūlymų eilė, net ir nežino apie kitus pirkime dalyvavusius tiekėjus (jų pavadinimus). Toks teisinis reglamentavimas nustatytas siekiant kuo didesnės tiekėjų konkurencijos viešajame pirkime, nes esant išplėtotai prekių rinkai, informacijos turėjimas apie galimus konkrečius konkurentus (jų pavadinimus) pirkime dar iki pasiūlymų pateikimo pabaigos sudarytų teikėjui galimybes identifikuoti ir konkrečias prekes, kurias konkurentas gali pasiūlyti perkančiajai organizacijai ir atitinkamai pagal tai siūlyti perkančiajai organizacijai patrauklesnes sąlygas, pavyzdžiui mažesnę kainą. Kartu tokiu reguliavimu siekiama ir viešojo pirkimo procedūros skaidrumo bei užtikrinti tiekėjų galimybės veiksmingai ginti, jų manymu, galimai pažeistas teises užtikrinimo, tačiau tik po pasiūlymų eilės nustatymo.

64.       Nagrinėjamu atveju tripliko priede Nr. 1 – 2023 m. gegužės 22 d. BĮ Nacionalinės švietimo agentūros pažymoje dėl vykdomo Pirkimo Nr. 658394 duomenų, teismui išvardinti pasiūlymus pateikę tiekėjai, be kita ko, nurodomi atitinkamose Pirkimo dalyse tiekėjų pasiūlytos konkrečios įrangos pavadinimai. Tripliko priedas Nr. 2 – Hibridiniam mokymui skirtos įrangos Techninės specifikacijos rengimo darbo grupės 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo protokolas, parengtas gavus pasiūlymus dėl Techninės specifikacijos paskelbimo Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (toliau – ir CVP IS) rinkos konsultacijai. Tripliko priedas Nr. 3 – Hibridiniam mokymui skirtos įrangos komplektacijų alternatyvos. Taigi, apeliantė, net ir dalyvaudama Pirkime, neįgytų teisės gauti visus šiuos duomenis dar iki laimėtojo nustatymo momento. Be to, nors pasiūlymų pateikimo laikas yra pasibaigęs, tačiau kaip pagrįstai nusprendė ir pirmosios instancijos teismas, egzistuoja ir Pirkimo nutraukimo galimybė, todėl apeliantei prieš tai susipažinus su galimomis įrangos alternatyvomis, o po to Pirkimą nutraukus ir vėliau paskelbus naują pirkimą, ši įgytų nepateisinamą pranašumą ir nesunkiai galėtų parengti pasiūlymą.

65.       Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nors pagrįstai pripažintų konfidencialiais dokumentų turinio teismas negali išviešinti procesiniame sprendime, jis turi ištirti tokius įrodymus ir įvertinti jų įrodomąją reikšmę siekdamas CPK 176 straipsnyje įtvirtinto įrodinėjimo tikslo – formuodamas vidinį įsitikinimą dėl ginčo sprendimui svarbių aplinkybių buvimo. Tais atvejais, kai byloje kyla kolizija tarp procesinio sprendimo aiškumo ir motyvavimo išsamumo bei siekio apsaugoti proceso šalies komercinę paslaptį, teismas privalo kiek įmanoma labiau užtikrinti šių abiejų tikslų įgyvendinimą; atsižvelgiant į tai, kita proceso šalis (kaip ir bet kuris kitas subjektas) galėtų būti supažindinama su riboto turinio, nuasmenintu procesiniu sprendimu, o išsamiai motyvuotą, įskaitant ir konfidencialios informacijos panaudojimą, sprendimą galėtų matyti tik aukštesnės instancijos teismas, jei jame toliau būtų nagrinėjamas tas pats ginčas, arba kitas teismas, bylą nagrinėjantis iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-378/2018).

66.       Teisėjų kolegija, apibendrindama daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į apeliantei neatskleistinos informacijos ir ginčo pobūdį, pagrįstai minėtus tripliko priedus pripažino nevieša bylos medžiaga ir atitinkamai vėliau netenkino apeliantės prašymo juos pripažinti vieša bylos medžiaga, ir tai nereiškia apeliantės teisės į veiksmingą teisių gynybą paneigimo, kadangi bylą nagrinėjančiam teismui (tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos) tripliko prieduose Nr. 1–3 pateikta informacija yra žinoma, teismas, nepaisant to, kad sprendime negalėjo šios informacijos aprašyti (atskleisti), tačiau pagal šių dokumentų turinį ir kitą byloje esančią medžiagą formavo savo vidinį įsitikinimą dėl apeliantės įrodinėjamos aplinkybės, jog Pirkimas parengtas ir jo sąlygos pritaikytos vienam konkrečiam tiekėjui (ne)buvimo.

 

Reikšmingos faktinės bylos aplinkybės

67.       Atsakovė BĮ Nacionalinė švietimo agentūra 2022 m. gruodžio 21 d. CVP IS paskelbė tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Hibridiniam mokymui skirta įranga“, pirkimo Nr. 643138. Apeliantė UAB „Lantelis“ 2023 m. sausio 2 d. pateikė ikiteisminę pretenziją dėl neteisėtų pirmojo pirkimo sąlygų panaikinimo. Atsakovės 2023 m. sausio 10 d. viešojo pirkimo komisija pateikė atsakymą į pretenziją, kuriuo UAB „Lantelis“ pretenzija atmesta. Atsakovė šį pirkimą nutraukė ir 2023 m. kovo 18 d. CVP IS paskelbė naują Pirkimą (tarptautinį viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Hibridinio mokymo įranga“, pirkimo Nr. 658394, pirkimo objektas – hibridiniam mokymui skirtos įrangos, reikalingos mokymo proceso bendrojo ugdymo ir aukštųjų mokyklų mokymo proceso organizavimui užtikrinti, įsigijimas).

68.       Reikalavimai Pirkimo objektui nustatyti Techninės specifikacijos“ 4.2 punkte: Pirkimo objektas skaidomas į 14 dalių, kurių apimtys ir dalykas, reikalavimai apibrėžti Techninės specifikacijos 4.3 punkte – Perkančioji organizacija siekia įsigyti hibridiniam mokymui skirtos įrangos komplektus, skirtus užtikrinti sklandų mokymosi procesą (ne padrikoms funkcijoms, pavyzdžiui, tik demonstruoti turinį). Pasiūlymo kokybė (Techninės specifikacijos 6 priedas), už kurią skiriami balai, yra apibrėžiama kaip techniniai pranašumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems vartotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovatyvios charakteristikos, sąžiningos prekybos sąlygos.

69.       Pirkimo objektas į 14 dalių suskaidytas pagal bendrus ir atskirus aukštųjų mokyklų ir bendrojo ugdymo mokyklų poreikius: visomis Pirkimo dalimis įsigyjami interaktyvūs ekranai, konferencinės vaizdo kameros, lubiniai mikrofonai ir garso kolonėlės. II ir III pirkimo dalimis papildomai įsigyjami projektoriai ir projektoriaus ekranai, IV papildomai įsigyjami LCD ekranai ir belaidžiai mikrofonai; bendrojo ugdymo mokykloms skirta įrangos komplektacija suskaidyta kiekybiniu pagrindu pagal apskritis. I Pirkimo dalyje, skirtoje daliai aukštųjų mokyklų, numatyti didesnės įstrižainės interaktyvūs ekranai, V-XIV dalyse bendrojo ugdymo mokykloms numatyti iš esmės analogiškos apimties Pirkimo objektai, tačiau su mažesnės įstrižainės interaktyviais ekranais. II, III ir IV dalyse, skirtose aukštosioms mokykloms, vietoj interaktyvių ekranų, numatytas projektorius su projektoriaus ekranu ir interaktyvių liečiamų ekranų arba LCD ekrano ir interaktyvių liečiamų ekranų komplektacijos. II ir III dalies prekių komplektacijos išskirtos dėl konkrečios aukštosios mokyklos specifinių poreikių: nustatytas papildomas reikalavimas projektoriui su projektoriaus ekranu dėl skleidžiamo garso apribojimo. IV Pirkimo objekto dalyje papildomai įtrauktas belaidis kabinamas mikrofonas pagal konkrečios aukštosios mokyklos poreikius. Pirkimo objektus atskirose Pirkimo dalyse komplektuojančios prekės ir apeliantės ginčijami Techninės specifikacijos reikalavimai: I, V-XIV Pirkimo dalys (83 vnt. ir, atitinkamai, 23, 91, 56, 30, 35, 53, 19, 24, 20, 149 vnt.) II-III Pirkimo dalys (32 vnt. ir 6 vnt.) IV Pirkimo dalis (3 vnt.).

70.       Tiekėja UAB „Lantelis“ 2023 m. kovo 28 d. pateikė ikiteisminę pretenziją dėl neteisėtų Pirkimo Nr. 658394 sąlygų panaikinimo. UAB „Lantelis“ Pretenzijoje buvo kvestionuojami: 1) pasirengimo pirkimui tinkamas užtikrinimas (VPĮ 27 straipsnis); 2) pamatinio skaidrumo principo laikymasis (VPĮ 17 straipsnis); 3) Pirkimo II-IV dalyse interaktyviam liečiamam ekranui nustatyti techninės specifikacijos („Interaktyvaus liečiamo ekrano techninė specifikacija“) ir interaktyvaus liečiamo ekrano ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai („Interaktyvaus liečiamo ekrano ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai“); 4) Pirkimo I-XIV dalyse mikrofonams ir garso kolonėlėms nustatyti Pirkimo sąlygų reikalavimai. UAB „Lantelis“ Pretenzijoje prašė sustabdyti Pirkimo procedūras ir panaikinti neteisėtas Pirkimo sąlygas Pirkimo I-XIV dalyse.

71.       Atsakovės Viešojo pirkimo komisija 2023 m. kovo 4 d. atsakyme į pretenziją ją atmetė, kaip nepagrįstą, konstatavusi, kad UAB „Lantelis“, reikšdama pretenziją, piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi siekia įtraukti perkančiąją organizaciją į tiekėjų tarpusavio konfliktus, vilkinti Pirkimo procedūras; Pirkimo Techninės specifikacijos reikalavimai interaktyviam liečiamam ekranui Pirkimo II-IV dalyse, mikrofonams ir garso kolonėlėms Pirkimo I-XIV dalyse yra teisėti, nepritaikyti nei konkrečiam gaminiui / gamintojui, nei konkrečiam tiekėjui. Nurodė, kad Pirkimo sąlygos užtikrina racionalų lėšų naudojimą (VPĮ 17 straipsnis); Perkančioji organizacija nurodė, kad nepritaikė Interaktyvaus liečiamo ekrano techninės specifikacijos reikalavimų gamintojo „SMART Technologies“ įrangai, nebuvo orientuota į konkretų gamintoją atstovaujantį tiekėją, taip pat ir į UAB „Biznio mašinų kompanija“ (BMK); nurodė, kad Perkančioji organizacija neatliko ir neprivalėjo atlikti analizės, kaip vienas ar kitas skelbiamas minėto gamintojo atstovas (ne)atitinka Pirkimo sąlygų reikalavimų ar (ne)dalyvauja Pirkime būtent su „SMART Technologies“ gaminiais; interaktyvaus liečiamo ekrano ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra teisėti, susiję su Pirkimo objektu, suteikiantys pridėtinės vertės, skirtingose Pirkimo dalyse tiems patiems kriterijams pagrįstai skiriami skirtingi balai.

72.       Ieškovė įvertino atsakovės atsakymo į pretenziją motyvus kaip nepagrįstus ir kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti neteisėtas Pirkimo sąlygų Techninės specifikacijos 7 ir 8 punktų reikalavimus interaktyviam liečiamam ekranui (Pirkimo II, III ir IV dalyse), 7 punkto reikalavimus belaidžiam kabinamam mikrofonui (Pirkimo IV dalyje), 3 ir 4 punktų reikalavimus lubiniam mikrofonui (sistemai) su triukšmo slopinimo funkcija (Pirkimo I-XIV dalyse), 2 ir 6 punktų reikalavimus garso kolonėlėms (Pirkimo I-XIV dalyse), pažeidus pasirengimo Pirkimui reikalavimus (VPĮ 27 straipsnis), pripažinti Pirkimą neskaidriu pažeidus pamatinį skaidrumo principą (VPĮ 17 straipsnis), kuriame išlieka interesų konflikto regimybė (VPĮ 21 straipsnis) ir nutraukti Pirkimo procedūras.

Dėl Techninės specifikacijos sąlygų visumos (ne)pritaikymo vienam tiekėjui

73.       Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio (115–122 punktai), teismas, apeliantės argumentus dėl skaidrumo principo pažeidimų pasirengimo Pirkimui stadijoje ir interesų konflikto regimybės atmetė nenustatęs, kad pirkimo sąlygos būtų pritaikytos konkrečiam vienam tiekėjui (BMK) ar juo labiau vienam konkrečiai Pirkimu perkamai įrangai – interaktyviems liečiamiems ekranams – gamintojo modeliui (apeliantės įsitikinimu, tik gamintojo „SMART Technologies“ prekės modeliui SP624).

74.       Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs tai, kad Pirkimo dokumentus atsakovei padėjo parengti pačios atsakovės sudaryta Darbo grupė, į kurios sudėtį įėjo valstybės institucijų ir Projekto, kurio pagrindu vykdomas pirkimas (Skaitmeninė švietimo transformacija „EdTech“), partnerių atstovų, ir kurie yra IT ir edukacinių technologijų specialistai, atstovaujantys skirtingas švietimo įstaigas, tačiau Darbo grupės sudėtyje jokių rinkos dalyvių, įskaitant ir BMK nebuvo.

75.       Susipažinęs su BĮ Nacionalinės švietimo agentūros 2023 m. gegužės 22 d. pažyma Nr. SD-1505(1.6) ,,Dėl Nacionalinės švietimo agentūros vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Hibridinio mokymo įranga“ (Pirkimo Nr. 658394) duomenų pateikimo“, Hibridiniam mokymui skirtos įrangos Techninės specifikacijos rengimo darbo grupės 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo protokolu ir Hibridiniam mokymui skirtomis įrangos komplektacijų alternatyvomis (parengta 2023 m. sausio mėn.), teismas konstatavo, kad apeliantės teiginiai dėl konkrečiam verslo subjektui (BMK) ir jo atstovaujamo gamintojo „SMART Technologies“ įrangai pritaikytų viešojo pirkimo sąlygų yra nepagrįsti, nes visose Pirkimo dalyse siūlomos ne mažiau kaip 3–4 (trijų – keturių) skirtingų gamintojų skirtingos įrangos komplektacijos pagal nagrinėjamai bylai aktualius Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus (jų visumą) interaktyviam ekranui, rašikliui, belaidžiams kabinamam ir lubiniams mikrofonams, garso kolonėlėms, ginčo Pirkimui pasiūlymus yra pateikę ne mažiau kaip keturi tiekėjai.

76.       Apeliantė nesutinka su teismo motyvu, kad Pirkime pasiūlymus pateikė atitinkamas tiekėjų skaičius su atitinkamais gamintojais ir dėl to Techninė specifikacija (Pirkimo objekto II, III ir IV dalys, interaktyvūs liečiami ekranai), kaip reikalavimų visuma, neriboja tiekėjų konkurencijos, pakankamu. Jos vertinimu, vien pasiūlymų pateikimas nereiškia, kad atsakovė pasiūlymus įvertino kaip atitinkančius Pirkimo sąlygas bei šie tiekėjai laikomi atitinkančiais Techninės specifikacijos reikalavimų visumą ir pažymi, kad teismas sprendė tik pagal faktinį Pirkime teiktų, bet neįvertintų, pasiūlymų skaičių. Be to, apeliantės vertinimu, šiuo atveju Pirkimo objektui nustatytų reikalavimų visumą turėtų atitikti net ne trijų, o penkių gamintojų / tiekėjų siūlomos prekės. Tačiau teisėjų kolegija pritarti tokiai pozicijai neturi pagrindo.

77.       Viena vertus, šioje byloje nėra sprendžiama kitų tiekėjų pateiktų pasiūlymų atitiktis Pirkimo techninės specifikacijos reikalavimams, kita vertus, iš į bylą su tripliku pateiktos BĮ Nacionalinės švietimo agentūros 2023 m. gegužės 22 d. pažymos „Dėl Nacionalinės švietimo agentūros vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo atviro konkurso būdu „Hibridinio mokymo įranga“ (pirkimo Nr. 658394) duomenų pateikimo“ (tripliko priedas Nr. ) matyti, kad atsakovė teismui pateikė ne tik pasiūlymus atsakovei Pirkime pateikusių tiekėjų skaičių (kaip faktą), tačiau pažymoje atskleidė platesnės apimties informaciją, susijusią ir su pasiūlymų atitiktimi Techninės specifikacijos reikalavimams.

78.       Pasisakant dėl apeliantės keliamo reikalavimo šio atsakovės vykdomo Pirkimo atveju būti nusimačius bent penkias alternatyvas, pažymėtina, kad apeliantė remiasi Viešųjų pirkimų Tarnybos pateiktomis rekomendacijomis, taikytinomis reagentų viešiesiems pirkimams, parengtomis 2013–2015 metais apžvelgus laboratorijos reagentų ir diagnostikos priemonių viešuosius pirkimus, kuriuose, be kita ko, pateikta ne tik rekomendacija techninėje specifikacijoje nustatyti tik minimaliuosius, nediskriminacinius, kuriuos atitiktų ne mažiau kaip penkių gamintojų gaminama medicininė įranga, reikalavimus taikytinus įrangai, tačiau ir rekomendacija perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo būdu įsigyti ir įrangą, ir medicininius tyrimus, neskaidant pirkimo objekto į atskiras dalis. Šiuo atveju Pirkimo objektas yra visai kitas ir Pirkimas yra skaidomas į dalis (ginčo dėl skaidymo į dalis pagrįstumo apeliantė nekėlė), todėl vien jau dėl rekomendacijų, situacijos reagentų pirkimuose ir Pirkimo objekto netapatumo šioje byloje nėra pagrindo jomis remtis ir teigti, kad atsakovė šiuo atveju privalėjo nusistatyti bent penkias galimos įrangos alternatyvas. Juo labiau, kad apeliantė niekaip nepagrindžia, kodėl šiuo atveju turėtų būti nukrypstama nuo Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos, jog įsigyjamam pirkimo objektui nustatytų reikalavimų visumą turėtų atitikti bent trijų skirtingų gamintojų / tiekėjų siūlomos prekės, juolab kad Pirkimo atveju, siekiama įsigyti ne atskiras prekes, o hibridiniam mokymui skirtos įrangos komplektaciją, o tai savaime dėl būtino įrangos tarpusavio suderinamumo kažkiek apriboja komplektuojančiųjų dalių variantų pasirinkimą.

79.       Be to, atsižvelgiant į tai, kad Pirkimu siekiama įsigyti įranga nėra išskirtinai nauja, reta, negalima teigti, jog atsakovės parengtoje alternatyvų analizėje pateiktas baigtinis galimos siūlyti Pirkimui įrangos sąrašas. Teisėjų kolegijai palyginus minėtoje atsakovės 2023 m. gegužės 22 d. pažymoje įvardintus ir Hibridinio mokymo įrangos alternatyvose nurodytų galimus tokios įrangos variantus (alternatyvas) matyti, kad Pirkimo dalyvių pasiūlymuose yra pateikti ir minėtose Hibridinio mokymo alternatyvose nenurodyti įrangos variantai, kas teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, jog alternatyvų yra ir daugiau, nei įsivardijo atsakovė.

80.       Taigi, apeliaciniame skunde apeliantės įrodinėjama pozicija, kad teismo motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė apeliantės argumentus dėl Pirkimo sąlygų pritaikymo vienam konkrečiam tiekėjui, yra nepakankami, atmetama kaip nepagrįsta.

Dėl absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (ne)buvimo ir kitų apeliacinio skundo argumentų

81.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamas sprendimas yra apskritai be motyvų dėl apeliantės ieškiniu ginčytų Pirkimo sąlygose nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, Pirkimo sąlygų 6 priede nustatytų ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų (6.6 papunktis). Pasak apelianto, teismas sprendime apsiribojo tik Techninės specifikacijos reikalavimų visumos įvertinimu, o dėl atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų punktų pagrįstumo sprendime nenurodė jokių motyvų, t. y. sprendime neatsakyta į pagrindinius (esminius) faktinius bei teisinius aspektus dėl atskirų Techninės specifikacijos punktų (ne)pagrįstumo ir dėl to byla yra išspręsta neteisingai.

82.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK ( 320 straipsnio 1 dalis).

83.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad motyvuojamoji teismo sprendimo (nutarties) dalis yra pati svarbiausia, todėl, jei teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų (sutrumpintų motyvų), tai pripažįstama absoliučiu teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas), t. y. esminiu procesiniu pažeidimu, lemiančiu besąlyginį, su galima šio pažeidimo įtaka bylos rezultatui papildomai nesietiną, priimto teismo procesinio sprendimo negaliojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-611/2019). Kartu kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-684/2021).

84.       Iš bylos medžiagos nustatyta, kad apeliantė Pirkimo sąlygų teisėtumą šioje byloje ginčijo šiais pagrindais:

84.1.                      dėl pasirengimo Pirkimui reikalavimų pažeidimų (VPĮ 27 straipsnis), pamatinio skaidrumo principo pažeidimo (VPĮ 17 straipsnis) ir interesų konflikto regimybės Pirkime (VPĮ 21 straipsnis), teigiant, kad Pirkimo sąlygos yra parengtos ir pritaikytos vienam konkrečiam tiekėjui (BMK) – šie argumentai paneigti sprendimo 115–118 punktuose pirmosios instancijos teismui aptariant Darbo grupės sudėtį ir jos narių kompetenciją, faktą, jog BMK Darbo grupėje nebuvo;

84.2.                      dėl sąžiningos tiekėjų konkurencijos ribojimo Pirkimo sąlygų visumą interaktyviam liečiamam ekranui Pirkimo II, III, ir IV dalyse pritaikius vieno konkretaus tiekėjo atstovaujamo gamintojo konkrečiai įrangai (gamintojo „SMART Technologies“ prekės modeliui SP624) – dėl šių argumentų nepagrįstumo pirmosios instancijos teismas pasisakė skundžiamo sprendimo 120, 121, 122 punktuose, nustatydamas, kad visose Pirkimo dalyse siūlomos ne mažiau kaip 3–4 (trijų–keturių) skirtingų gamintojų skirtingos įrangos komplektacijos pagal nagrinėjamai bylai aktualius Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus (jų visumą) interaktyviam ekranui, rašikliui, belaidžiams kabinamam ir lubiniams mikrofonams, garso kolonėlėms, o ginčo Pirkimui pasiūlymus yra pateikę ne mažiau kaip keturi tiekėjai. Teismas nenustatė, kad ginčo Pirkime BMK yra vienintelis tiekėjas, galintis Perkančiajai organizacijai pasiūlyti ir pasiūlęs Techninės specifikacijos reikalavimus atitinkančią įrangą, todėl pripažinti, kad Perkančioji organizacija yra nustačiusi į vieną verslo subjektą (gamintoją) orientuotą ieškovę diskriminuojančią Techninę specifikaciją, nėra pagrindo;

84.3.                      proporcingumo principo pažeidimu (VPĮ 17 straipsnis), nes Interaktyvaus liečiamo ekrano techninėje specifikacijos Pirkimo II, III, ir IV dalyse 7 punkto „Valdymas“ („Turi atpažinti valdymą pirštu, rašymą rašikliu ir trynimą trintuku. Turi būti galima rašyti padėjus riešą ant ekrano ir jis neturi būti fiksuojamas“) ir 8 punkto „Rašiklis“ („Rašiklis turi būti belaidis ir veikti be baterijų. Turi atpažinti rašiklio paspaudimo stiprumą ne mažiau kaip 1 000 lygių.“) įtvirtinti reikalavimai yra neproporcingi siekiamiems tikslams – sprendimo 124 punkte pasisakyta, kad teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Perkančioji organizacija pažeidė proporcingumo principą: Perkančiosios organizacijos Darbo grupės nustatyti reikalavimai įrangai nėra perdėm aukšti ir (ar) specifiniai, nes nagrinėjamu atveju teisės aktai minimalių reikalavimų pirkimų objektui nenustato, todėl Perkančioji organizacija (Darbo grupė) pagal Pirkimo objektą ir jo naudojimo pobūdį nustato reikalavimus įrangai, kurie yra būtini efektyviam mokymosi procesui ir visose Pirkimų dalyse yra siūlomos ne mažiau kaip 3–4 (trijų – keturių) skirtingų gamintojų skirtingos įrangos komplektacijos;

84.4.                      interaktyvaus liečiamo ekrano ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai (parametrai), pagal kuriuos vertinamas papildomas siūlomų prekių funkcionalumas, neužtikrina veiksmingos konkurencijos (VPĮ 55 straipsnio 5 dalies pažeidimas) ir nėra susiję su Pirkimo objektu ir/ar kokybe bei pažeidžia pamatinius principus ir racionalaus biudžeto lėšų naudojimo tikslą (VPĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio pažeidimas);

84.5.                      Pirkimo dokumentų reikalavimai mikrofonams bei garso kolonėlėms neužtikrina tiekėjų sąžiningos ir veiksmingos konkurencijos – Lubinio mikrofono (sistemos) su triukšmo slopinimo funkcija techninės specifikacijos Pirkimo I-XIV dalyse 3 punkte nustatytas mikrofonų kiekis („Ne mažiau kaip 6 vnt.“), esant 4 punkte apibrėžtai mikrono aprėpčiai („Ne mažiau kaip 360o, ne mažesniu kaip 7,0 m atstumu.“) yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir yra palankus vienam iš gamintojų / tiekėjų bei nedera su racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo principu;

84.6.                      belaidžio kabinamo mikrofono techninės specifikacijos Pirkimo IV dalyje 7 punkto „Imtuvas“ reikalavimai („Turi būti su ekranu, kuriame matoma akumuliatoriaus būklė, signalo stiprumas. Ne mažiau kaip 40 m atstumu (tiesioginis matomumas)“) apeliantei nesudaro vienodų galimybių dalyvauti Pirkimo procedūrose apeliantei bei nepagrįstai riboja tiekėjų konkurenciją, nes nesuteikia galimybės apeliantei pasiūlyti IR spinduliuote veikiančio mikrofono (nes techninės specifikacijos reikalavimai nustatyti tik radijo ryšiu veikiančiam mikrofonui);

84.7.                      garso kolonėlių techninės specifikacijos Pirkimo I-XIV dalyse 2 punkto „Tipas“ reikalavimas („Pakabinama ant sienos aktyvinė garso kolonėlių sistema“) ir 6 punkto „Automatinis išsijungimas“ reikalavimas („Turi automatiškai išsijungti, jei įėjime nėra aktyvaus garso signalo“) nepagrįstai apriboja galimybes pasiūlyti lygiaverčius sprendinius (pasyvias garso kolonėles) ir yra neproporcingi siekiamiems tikslams bei racionaliam biudžeto lėšų panaudojimo tikslui. Pirkime nustatytas ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo parametras, jog „siūlomų garso kolonėlių garso lygis valdomas nuotolinio valdymo pulteliu“ riboja veiksmingą konkurenciją, nes šis reikalavimas yra pritaikytas tik aktyviosioms kolonėlių sistemoms; be to, šiam parametrui skiriami balai yra nesuderinami su racionaliu biudžeto lėšų panaudojimo tikslu. Taip pat, nėra aišku, kodėl skiriasi balų skaičius pagal Pirkimo dalis, nors kriterijus yra identiškas ir tam pačiam tikslui – mokymo procesui.

85.       Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo sprendimo turinį pripažįsta, kad kai kuriais apeliantės keltais klausimais teismo sprendime pasisakyta labai lakoniškai arba netiesiogiai, tačiau įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pažymi, jog tai savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišanalizavo apeliantės nurodytų argumentų. Šalių paaiškinimus ir į bylą pateiktus įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įvertinęs ginčo faktines aplinkybes (įskaitant ir tas, kurios nustatytinos iš nevieša šioje byloje pripažinta medžiagos) pagal viešųjų pirkimų teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgęs į ginčui aktualius kasacinio teismo išaiškinimus, teismas, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo turinio, sutiko su atsakovės argumentais, o apeliantės argumentus atmetė. Tuo tarpu tai, kad teismas nepaminėjo absoliučiai visų pastarosios procesiniuose dokumentuose išdėstytų aplinkybių ir neatsikirto į visus argumentus, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą sprendimą, nes bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais motyvais vadovaudamasis teismas atsisakė patenkinti apeliantės reikalavimus ir atmetė ieškinį.

86.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, nusistatydamas faktines bylos aplinkybes, aprašė ir tokias šalių bei teismo nurodytas aplinkybes ir vertinimą: pasiūlymo kokybė (Techninės specifikacijos 6 priedas), už kurią skiriami balai, yra apibrėžiama kaip techniniai pranašumai, estetinės ir funkcinės charakteristikos, prieinamumas, tinkamumas visiems vartotojams, socialinės, aplinkosauginės ir inovatyvios charakteristikos, sąžiningos prekybos sąlygos (sprendimo 102 punktas); aprašė vertinimo kriterijų turinį (sprendimo 104.5–104.11 punktai); ieškovė pagrindė savo teisinį suinteresuotumą ginčo dalyku – kvestionuoti Pirkimo sąlygų teisėtumą ir nebūdama ginčo Pirkimo dalyve kaip potencialus ginčo Pirkimo tiekėjas, kuris nurodo negalintis pateikti pasiūlymo, nes ginčo Pirkimo sąlygos yra pritaikytos vienam tiekėjui (sprendimo 112 punktas); Sprendimo 117 punkte pažymėjo, kad susipažinęs su Nacionalinės švietimo agentūros pažyma „Dėl vykdomo Pirkimo Nr. 658394 duomenų“, Hibridiniam mokymui skirtos įrangos techninės specifikacijos rengimo darbo grupės 2022 m. gruodžio 13 d. susitikimo protokolu ir Hibridiniam mokymui skirtų įrangos komplektacijų alternatyvomis, nustatė, kad Darbo grupė nustatė skirtingų gamintojų įrangos komplektacijų alternatyvas (priedas Nr. 2), atsižvelgdama į CPVA pastabas, komplektacijų alternatyvas patikslino (priedas Nr. 3), ir tokiu būdu ėmėsi priemonių, kad būtų užtikrinta sąžininga tiekėjų konkurencija, atsakovei nebūtų teikiami tik konkretaus verslo (tiekėjo) interesus atitinkantys siūlymai dėl specifikacijos ir (arba) ekonominio naudingumo rodiklių nustatymo, todėl VPĮ 27 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė. Interaktyvaus liečiamo ekrano ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai yra teisėti, susiję su Pirkimo objektu, suteikiantys pridėtinės vertės, skirtingose Pirkimo dalyse tiems patiems kriterijams pagrįstai skiriami skirtingi balai.

87.       Taigi, iš pirmiau nurodyto skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad aplinkybės dėl apeliantės ginčijamų vertinimo kriterijų buvo pirmosios instancijos teismo išanalizuotos, į jas atsižvelgta, jas vertinant bendrai techninės specifikacijos kontekste tuo aspektu, kad byloje neįrodyta, jog Pirkimo sąlygos pritaikytos vienam konkrečiam tiekėjui.

88.       Papildomai pažymėtina, kad VPĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad perkančioji organizacija ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrenka pagal: 1) kainos ar sąnaudų  ir kokybės santykį. Vertinant atsižvelgiama į kainą arba sąnaudas ir kriterijus, susijusius su pirkimo objektu, įskaitant kokybinius, aplinkosaugos ir (arba) socialinius kriterijus. VPĮ 55 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija nurodo pirkimo dokumentuose ekonomiškai naudingiausiam pasiūlymui nustatyti pasirinkto kiekvieno kriterijaus lyginamąjį svorį, išskyrus atvejus, kai ekonomiškai naudingiausias pasiūlymas nustatomas tik pagal kainą. Kriterijų lyginamasis svoris išreiškiamas konkrečiu dydžiu arba nustatant intervalą, į kurį patenka kiekviena kriterijui priskiriama reikšmė. Kai dėl objektyvių priežasčių neįmanoma nustatyti kriterijų lyginamojo svorio, perkančioji organizacija turi nurodyti pirkimo dokumentuose taikomų kriterijų svarbos eiliškumą mažėjimo tvarka.

89.       Viešųjų pirkimų tarnybos į šią bylą pateiktoje išvadoje (3 t., b. l. 184-190) tarnyba nurodė, kad nei VPĮ, nei kiti teisės aktai nenumato, kokie konkretūs kiekvieno pirkimo atveju ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijai turėtų būti nustatyti, taip pat, kokius lyginamuosius svorius jiems perkančioji organizacija turėtų pasirinkti. Perkančioji organizacija, nusprendusi ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą išrinkti pagal kainos ar sąnaudų ir kokybės santykį, pirmiausia turi įvertinti, ar kiekvieno konkretaus pirkimo atveju – atsižvelgiant į konkretų pirkimo objektą bei visas su juo susijusias aplinkybes – pasirinkti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai duos potencialią ekonominę naudą, ar padidins perkamo objekto naudojimo efektyvumą, ar bus pasiekti konkretūs pirkimo tikslai, o tokius sprendimus ji turi motyvuoti iki pirkimo pradžios: dėl kokių priežasčių pasirinkti vieni ar kiti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai, jų parametrai, kodėl jiems suteikti vieni ar kiti lyginamieji svoriai ir kokia jų įtaka perkamo objekto naudojimo efektyvumui bei potencialiai ekonominei naudai. Taip pat svarbu, kad kriterijai būtų susiję su pirkimo objektu, nepažeistų pirkimų principų, būtų tiksliai ir aiškiai apibrėžti pirkimo dokumentuose bei galimi įvertinti. Atkreipė dėmesį, kad ekonominio naudingumo balai skiriami už pasiūlymo charakteristiką (pasiūlymo savybes), kurios vertinamos papildomai prie nustatytų privalomų techninės specifikacijos reikalavimų, t. y. techninėje specifikacijoje yra nurodomi būtini (tai privalomi techninės specifikacijos reikalavimai), o ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai nustatomi pageidaujami (neprivalomi), kurie pirkimo vykdytojui reikštų didesnę naudą. Viešųjų pirkimų tarnyba išvadoje taip pat pažymėjo, kad „Nors ieškovas ieškinyje teigia, jog Pirkimo sąlygose nustatyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai nėra susiję su Pirkimo objektu (Ieškinio 11 psl.: „Interaktyvaus liečiamo ekrano ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijai nėra susiję su Pirkimo objektu ir (ar) kokybe bei pažeidžia pamatinius principus ir racionalaus biudžeto lėšų naudojimo tikslą“), tačiau vėliau teikiamais argumentais to nepagrindžia – kvestionuoja nustatytų parametrų pridėtinę vertę, bet ne jų santykį su Pirkimo objektu (pvz., Ieškinio 12 psl.: „Nagrinėjamas parametras nesuteikia pridėtinės vertės, pažeidžia proporcingumo principą bei nėra suderinamas su racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo tikslu“).

90.       Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad lyginamųjų svorių apskaičiavimas skirtingoms Pirkimo objekto dalims, dėl ko ir nustatyti skirtingi balai, atliktas atsižvelgus į CPVA pastabas. Teisėjų kolegija pritaria atsakovei, kad tokia lyginamųjų svorių apskaičiavimo tvarka leidžia atsakovei užtikrinti, jog lyginamieji svoriai bus proporcingi kiekvienos Pirkimo dalies objektui. Tokiu būdu Perkančioji organizacija išvengia situacijos, kai nedidelę dalį Pirkimo objekto vertės sudaranti prekė, turi itin reikšmingą, neproporcingai didelę įtaką Pirkimo laimėtojo nustatymui; be to, už papildomus funkcionalumus nebus sumokama nepagrįstai didelė kaina, taip užtikrinant ir racionalaus biudžeto lėšų panaudojimo principo laikymąsi. 

91.       Kaip nepagrįstas atmestinas ir apeliantės teiginys, kad sprendimo 125 punkto motyvas, jog apeliantė neįrodė kaip kiekvienas iš ginčijamų atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų pažeidžia jos subjektines teises, apriboja jos galimybes teikti pasiūlymą, neleidžia konkuruoti ar dėl kitų priežasčių yra pripažintinos neteisėtomis, yra nepagrįstas ir prieštarauja teismo sprendimo 108–112 punktuose išdėstytiems motyvams, kuriais remdamasis teismas nustatė, kad apeliantė civilinėje byloje turi suinteresuotumą ginčyti atsakovės Pirkimo sąlygas.

92.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo, be kita ko, yra išaiškinta, jog tiekėjų suinteresuotumą, kaip sąlygą inicijuoti perkančiosios organizacijos veiksmų peržiūros procedūrą, apibrėžia dviejų elementų visuma: ieškovo tinkamumas ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus (veiksmus), įskaitant sprendimą nustatyti atitinkamas pirkimo sąlygas, ir jo subjektinių teisių pažeidimas dėl galimai neteisėtų pirkimo sąlygų. Tai – privalomos ir abi kartu taikomos teisinio suinteresuotumo sąlygos, kurios lemia tai, kad teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės tik tuo atveju (nebent dėl viešojo intereso apsaugos tai darytų savo iniciatyva), kai ieškinį laikydamasis įstatymuose nustatytos tvarkos pareiškia tinkamas ieškovas, įtikinamai ir patikimai įrodęs, jog būtent jo teisėtus interesus pažeidžia atitinkamos pirkimo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019). Kitaip tariant, tai tiekėjo teisinis suinteresuotumas ir tiekėjo procesinis teisinis suinteresuotumas.

93.       Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas, t. y. teisė ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, inter alia (be kita ko), jei konkurencijos sąlygų iškraipymu, kaip perkančiosios organizacijos veiksmų vertinimo pagrindu, tiekėjas remiasi, siekdamas apginti ne pažeidžiamas savo teises, o visų galimų panašioje situacijoje esančių subjektų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2014, 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.  e3K-3-296-378/2019).

94.       Pažymėtina, kad skundžiamo teismo sprendimo 113 punkte teismas nurodė, kad „Ieškovė ginčija Pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ nuostatas tiek kaip visumą ir siekia įtikinti teismą, kad Pirkimo sąlygos yra pritaikytos tik vienam tiekėjui, tiek ir atskirus reikalavimus Perkančiosios organizacijos siekiamam įsigyti hibridiniam mokymui skirtai įrangai. Ieškovė, remdamasi prielaida, kad Pirkimo sąlygų parengimo procese galimai nepagrįstai dalyvavo atsakovės galimai proteguojamas tiekėjas BMK ir (ar) su BMK susiję atstovai (ekspertai), su kuriuo atsakovė turi ilgalaikę bendradarbiavimo patirtį įvairiuose viešųjų pirkimų projektuose. Ieškovė tvirtina, kad Pirkimo dokumentų visuma yra orientuota į tiekėją BMK ir jo atstovaujamo gamintojo „SMART Technologies“ produkciją, Techninėje specifikacijoje minimalūs reikalavimai ir ekonominio naudingumo kriterijai yra palankūs šiam verslo subjektui, todėl iškreipiama sąžininga konkurencija“. Būtent šiuo aspektu pirmosios instancijos teismas pagal į bylą pateiktus įrodymus ir pateiktas šalių pozicijas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju spręsdamas dėl techninės specifikacijos reikalavimų visumos teisėtumo, nenustatė, jog Techninės specifikacijos reikalavimai buvo pritaikyti konkrečiam tiekėjui, todėl vienodo požiūrio principas ir skaidrumo pareiga nebuvo pažeisti (122 punktas). Taip pat „teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Perkančioji organizacija pažeidė proporcingumo principą: Perkančiosios organizacijos Darbo grupės nustatyti reikalavimai įrangai nėra perdėm aukšti ir (ar) specifiniai“ (124 punktas). Tuo tarpu, konstatavus, kad minėtais aspektais Pirkimo sąlygos yra teisėtos, neprieštarauja VPĮ 37 straipsnio 3 dalyje įtvirtintiems imperatyviems reikalavimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nematė pagrindo vertinti atskirų Techninės specifikacijos reikalavimų pagrįstumo, kadangi ieškovė nenurodė, kaip kiekvienas iš ginčijamų atskirų reikalavimų apriboja pažeidžia jos subjektines teises, apriboja jos galimybes teikti pasiūlymą. Sutiktina su atsakovės atsilipime į apeliacinį skundą dėstoma pozicija, kad „norėjimas“ siūlyti Perkančiajai organizacijai savo pageidaujamas prekes, kai nėra apribotos galimybės siūlyti Pirkimo sąlygų reikalavimus atitinkančias, ieškovės subjektinių teisių nepažeidžia, juolab kad būtent perkančiajai organizacijai yra priskirta teisė, o kartu ir pareiga įsivertinti (apsibrėžti) konkretų poreikį viešuoju pirkimu įsigyti atitinkamas prekes ar paslaugas ir tą poreikį pagrįsti.

95.       Taigi, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nors apeliantė yra tinkamas subjektas atsakovės nustatytoms Pirkimo sąlygoms ginčyti, tačiau pateiktuose procesiniuose dokumentuose ji nepagrindė (neįrodė) savo subjektinių teisių pažeidimo dėl galimai neteisėtų ginčijamo Pirkimo sąlygų, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, dėl to atitinkamai neturėjo pareigos atskirai pasisakyti dėl atskirų Techninės specifikacijos sąlygų. Atitinkamai tokia pareiga nekyla ir apeliacinės instancijos teismui.

96.       Apeliaciniame skunde, be kita ko, keliamas ir bylą nagrinėjusio teismo šališkumo klausimas. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas išreiškė išankstinę nuomonę dėl jos ieškinio atmetimo, neįvertinęs didžiosios ginčo dalies, todėl, apeliantės vertinimu, egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas).Tačiau sutikti su šiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo. 

97.       Kaip suprantama iš apeliacinio skundo, teismo nešališkumas grindžiamas tuo, kad teismas, nustatęs, jog visuma Pirkimo sąlygų nėra pritaikyta vienam konkrečiam tiekėjui ar konkrečiai įrangai, dėl atskirų Pirkimo sąlygų teisėtumo vertinimo atskirai nepasisakė. Tačiau šiuo aspektu teisėjų kolegija pasisakė pirmiau, todėl apeliantės teiginiai dėl teismo nešališkumo atmestini kaip deklaratyvūs, juolab kad kitų teismo šališkumo pagrindų apeliantė nenurodė, prašymo dėl teismo nušalinimo bylos nagrinėjimo metu taip pat nebuvo pareiškusi.

98.       Vien tai, kad teismas priėmė vienai šaliai (šiuo atveju apeliantei) nepalankų procesinį sprendimą, nesant kitų konkrečių šiai abejonei patvirtinti nurodytų aplinkybių, nesuponuoja išvados dėl teisėjo šališkumo atsakovės atžvilgiu. Pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas, nors jie ir nepalankūs apeliantei, savaime negali būti vertinami kaip teisėjo šališkumo bei išankstinės nuomonės apie bylos baigtį įrodymas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nei apeliantės nurodytas argumentas, nei bylos medžiaga nesuponuoja išvados dėl bylą nagrinėjusio teismo šališkumo (CPK 64–66 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

99.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas iš apeliantės priteisė per didelę bylinėjimosi išlaidų sumą, ši suma turi būti iš esmės sumažinta dėl šių priežasčių: 1) atsakovei, kaip ji pati teigė, byla nebuvo sudėtinga, atsakovė visus motyvus dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo ir pagrįstumo, o taip pat ir rinkos duomenis apie tiekėjus ir gamintojus, jau turėjo prieš paskelbiant ginčo Pirkimą, juolab kad atsakovei Pirkimo dokumentus padėjo parengti Darbo grupė, kurios rezultatais ir analize atsakovė rėmėsi visuose procesiniuose dokumentuose; 2) byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, atsakovės procesiniai dokumentai daugeliu atveju kartojasi, motyvai yra tapatūs, todėl 16 135,35 Eur išlaidos nėra proporcingos darbo indėliui; 3) atsakovei paslaugas iš esmės teikė ne advokatas Karolis Smaliukas, o advokato padėjėja, kuri nėra atsakovės atstovė byloje, suteikusi net 84 valandų iš visų bendrų 95,25 valandų atstovavimo paslaugų; 4) net 15,50 valandų (2 170 Eur be PVM) paslaugos suteiktos ne byloje, o rengiant atsakymą į ikiteisminę pretenziją, todėl šios išlaidos priteistos nepagrįstai; 5) net 13,50 valandų (1 890 Eur be PVM) buvo skirta rašytinių paaiškinimų dėl laikinų apsaugos priemonių, kurių ieškovė šioje byloje neprašė taikyti, netaikymo rengimui.

100.       Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

101.       Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų šalių poziciją ir bylos medžiagą, pritardama atsakovės argumentams ir sutikdama su apeliante tik tuo aspektu, kad iš apeliantės priteista suma mažintina dėl to, kad dalį (iš esmės didžiąją dalį) paslaugų atsakovei teikė advokato padėjėja Henrika Žymančienė, kadangi Rekomendacijų 5 punkte nustatyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, taip pat atsižvelgdama į tai, kad viena iš priežasčių, dėl kurių atsirado išlaidos už atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (kurių visgi nebuvo prašoma taikyti) netaikymo, nulėmė pačios apeliantės elgesys – apeliantei neįvykdžius VPĮ 104 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos pateikti atsakovei ieškinio kopiją, būtent apeliantei tenka prisiimti šių išlaidų atsiradimo faktą, vertindama, kad advokato ir advokato padėjėjos darbo sąnaudos tokios apimties procesiniams dokumentams parengti yra proporcingos, daro išvadą, kad iš apeliantės atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, nors ir viršijanti Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, mažinama iki 11 383,68 Eur.

102.       Dėl esminių skundo argumentų pasisakyta, kiti argumentai neturi reikšmės skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).

 

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

103.       Vadovaudamasi nustatytomis aplinkybėmis ir nurodytais argumentais, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

104.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

105.        Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, apeliantės šios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis).

106.       Iš į bylą pateiktų bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų nustatyta, kad atsakovė BĮ Nacionalinė švietimo agentūra bylą nagrinėjant apeliacinės instancijoje teisme patyrė 5 336,10 Eur išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistiną dydį, tačiau įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, atsakovės teiktų procesinių dokumentų apimtį, ši suma nemažinama.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. birželio 16 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį ir iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lantelis“ (juridinio asmens kodas 302295417) atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei švietimo agentūrai (juridinio asmens kodas 305238040) priteisiant 11 383,68 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus aštuoniasdešimt tris tūkstančius 68 euro centus) pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lantelis“ (juridinio asmens kodas 302295417) atsakovei biudžetinei įstaigai Nacionalinei švietimo agentūrai (juridinio asmens kodas 305238040) 5 336,10 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus trisdešimt šešis eurus 10 euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

        

 

Teisėjai                                                Vilija Mikuckienė 

 

                                                Žilvinas Terebeiza

 

                                                Vigintas Višinskis