ATP byla
Nr.II-1928-142/2010
Proc. Nr.
4-61-3-01586-2010-7
Procesinio sprendimo
kategorija 39.1; 39.2; 42.10.
(S)

N U T A R T I S
2010 m. gruodžio 16
d.
Vilnius
Vilniaus
apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai
Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. atstovei advokatei Irenai Maksimovai, nutarimą
priėmusios institucijos atstovei Indrei Bernotaitei, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl nutarimo
administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir
n u s t a t ė:
Vilniaus
regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau –
Agentūra) vyresn. inspektorius 2010-10-07 surašė administracinio teisės
pažeidimo (toliau – ATP) protokolą A. K. už Miškų
įstatymo 9 str. 6 p. reikalavimų pažeidimą. ATP protokole nurodoma, kad,
vadovaujantis sodų bendrijos „Pagiriai“ gyventojos 2009-04-06 raštu Nr. 447,
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-08 raštu Nr. 1762/10,
Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos
2010-09-27 raštu Nr. VR-8.5-1110, nustatyta, kad A. K. 2008-12-16
jam priklausančioje privačioje miško valdoje, esančioje Vilniaus rajono Pagirių
seniūnijos (duomenys
neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus miškų urėdijos Pagirių
seniūnijoje esančios Panerių girininkijos kv. (duomenys neskelbtini) 2,2
a), savavališkai, be tam reikiamo leidimo, nukirto 14 žalių pušų, kas sudaro
12,57 ktm. Nurodyta, kad atsakomybė už tai nustatyta LR ATPK 62 straipsnio 1 dalies
2 punkte (b. l. 10).
Agentūros
vyresn. inspektorius 2010-10-26 priėmė nutarimą A. K. už
LR ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti
2000 Lt baudą. Nutarime taip pat nurodyta, kad pažeidimu buvo padaryta žala
aplinkai, kuri apskaičiuota pagal LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimą N521 (su
vėlesniais pakeitimais) sudaro 301,68 Lt. Žalą siūloma atlyginti A. K. (b. l. 7).
A. K. padavė skundą teismui ir prašo panaikinti Agentūros 2010-10-26
nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą
nutraukti. Paaiškino, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio būtent
14 pušų iškirtimo faktą ir kad 14 pušų iškirsta 2008-12-16. Dėl pažeidimo
aplinkybių ir Agentūros 2009-04-30 nutarimo byla jau buvo nagrinėta Vilniaus
apygardos administraciniame teisme. Tuomet teisme jis pateikė buhalterinės
apskaitos dokumentus, kurie patvirtino, kad jo lentpjūvėje 2009-04-15 aptikti rąstai
buvo teisėtai įsigyti iš I. V.. Tai paneigia padarytą
išvadą, kad jis 2008-12-16 iškirto 14 žalių pušų, todėl privalo atlyginti
gamtai padarytą 301,68 Lt žalą. Be to, 2010-10-26 nutarimu skiriant nuobaudą už
2008-12-16 padarytą pažeidimą, pažeisti LR ATPK 35 str. nustatyti nuobaudos
skyrimo terminai.
Teisminiame
bylos nagrinėjime A. K. nedalyvavo, apie posėdį pranešta
tinkamai. A. K. atstovė teisme palaikė skundą, prašė
tenkinti nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad A. K. kirto
medžius 2008 metais, tikslios datos jis neatsimena, pagal turimą iki 2015 metų
galiojantį projektą, o kad reikia gauti atskirą leidimą medžiams kirsti, jis to
nežinojo. A. K. neigia, medžius kirtęs 2008-12-16.
Agentūros
atstovė teisme paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas,
grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje konstatavo A. K.
savavališko miško kirtimo 2008 m. faktą, teismas bylą grąžino tik pažeidimo
padarymo laikui nustatyti. Tiriant bylą iš naujo, nustatyta, kad medžiai
iškirsti 2008-12-16. Ir A. K., ir jo atstovė pripažino, kad
2008 metais A. K. leidimo medžiams kirsti neturėjo, o
turimas miškotvarkos projektas nesuteikia teisės kirtimams. A.
K. turi lentpjūvę, todėl jam gerai turi būti žinomi miško kirtimą
reglamentuojantys teisės aktai. A. K. Agentūros
darbuotojams neteikė buhalterinių dokumentų, o pateiktieji į bylą kelia
abejonių. Apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinėjo
2010-09-03, o nuobauda paskirta 2010-10-26, todėl terminai nuobaudai skirti
nepraleisti. Surinkti įrodymai patvirtina A. K. padarytą
pažeidimą, todėl nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Prašė skundo netenkinti.
Skundas
tenkinamas iš dalies.
A. K. kaltinamas jam privačios nuosavybės teise
priklausančiame miško sklype savavališkai, neturėdamas leidimo, nukirtęs 14 žalių
pušų (12.57 ktm).
Miškų įstatymo
9 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti
kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal
galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. LR Vyriausybės 1997-07-24
nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų (LR
Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 632 redakcija) 20 punkte nurodyta, kad
leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šviesinimo ir
valymo kirtimus iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose; atrankinius sanitarinius
kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ir vėjalaužos; atrankinius
sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą
neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius;
neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai
miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3
kietmetrių likvidikės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo
miško žemės sklypo (Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto
redakcija, galiojusi miško kirtimo metu). Už nurodytų reikalavimų nesilaikymą pagal
LR ATPK 621 straipsnį kyla administracinė atsakomybė. LR ATPK 621
straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas,
naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar
sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia
baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo
padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos
medienos konfiskavimu. Skundžiamame nutarime pagal šį straipsnį ir kvalifikuota
A. K. veika. ATP protokole nurodytas pažeistas 62 straipsnio
1 dalies 2 punktas laikytinas rašymo apsirikimu visų pirma dėl to, kad 62
straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą,
naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško
žemėje, visų antra šiame straipsnyje dalys neturi punktų.
Ištyrus byloje
surinktus įrodymus (rašytinę bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn
patraukto asmens atstovės ir Agentūros atstovės paaiškinimus ir liudytojų
parodymus teisme), darytina išvada, kad A. K. administracinėn
atsakomybėn už LR ATPK 621 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo
padarymą patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
Byloje
neginčijama faktinė aplinkybė, kad kirtimams privačiame miške 2008 metais A. K. leidimo neturėjo, o vadovaujantis jau minėtų Privačių
miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktu, toks leidimas yra privalomas. Į
bylą pateiktas leidimas kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo
tik iki 2007 m. birželio 31 d. (ATP bylos Nr. II-883-281/2009 lapas 37). Byloje
esantis Miškotvarkos projektas 2006-2015 metams nesuteikia teisės vykdyti
kirtimus (ten pat, b. l. 5-20), nes tai yra dokumentas, pagal kurį
organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir
miško žemių tvarkymo darbai (Miškų įstatymo 14 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2010-09-03 nutartyje (ten pat, b. l. 90-93) nurodyta,
kad „Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą įrodymų vertinimo
aspektu, konstatuoja, jog tai, kad A. K. sau
priklausančiame sklype savavališkai, t. y. neturėdamas leidimo nukirto
keturiolika žalių pušų (12,57 ktm. medienos), įrodyta neabejotinai“. Todėl
byloje ši savavališko keturiolikos žalių pušų kirtimo faktinė aplinkybė iš
naujo neįrodinėjama. Byloje tiriami įrodymai, kuriais remiantis nustatytas
medžių kirtimo laikas.
A.
K. pripažįsta medžius kirtęs 2008 metais, tik neatsimena konkrečios datos.
Neigia medžius kirtęs 2008-12-16. Visa tai teismo posėdyje patvirtino A. K. atstovė.
Teisme liudytoju
apklaustas Agentūros darbuotojas, tikrinęs anoniminį pranešimą apie nesutvarkytą
kirtavietę, T. A. teismo posėdyje parodė, kad gavęs
anoniminį raštą nuvyko į privačią miško valdą, rado 14 žalių pušų kelmų. Pagal
kelmus nustatė, kad 14 medžių pjauta prieš 4 mėnesius, nes kelmai buvo šviesios
spalvos, nematę vasaros sezono, o nuo saulės patamsėja. Ant šakų buvo žali
spygliai, šviežios pjuvenos. Praėjus bent vienam vegetacijos sezonui, nebūtų
žalių spyglių ant nukirstų medžių šakų ir nubyrėjusių šalia nukirstų šakų, po
vasaros medžių kelmai nebūtų tokie šviesūs. Kiti medžiai buvo nupjauti seniau.
Kai kalbėjo su A. K. pirmą kartą, tai A.
K. jam sakęs, kad kirto 2008 m. gruodžio mėnesį. Kai A. K.
atvyko antrą kartą, jis jau neigė, kad kirto medžius 2008 metais, aiškino,
kad kirto medžius, kai turėjo leidimą. Liudytojas pildė patikrinimo aktą pagal
tai, ką pats matė patikrinimo vietoje, liudytojų neapklausė. Gavęs Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog būtina
nustatyti pažeidimo laiką, liudytojas nusprendė apklausti vietos gyventojus.
Nuvykęs į sodų bendriją, liudytojas pasibeldė į šalia miško esančio namo duris.
Namo gyventoja L. T. papasakojo, kad atsimena dieną, kai
vyko kirtimas, kad tai buvo 2008-12-16, dieną gerai atsimenanti, nes jai
skaudėjo dantį. D. K.,
rašiusi anoniminį laišką, nenorėjo būti atskleista nei tuomet, kai liudytojas
vyko patikrinti pranešimą, nei šiuo metu, kai liudytojas atliko papildomą
tyrimą, moteris sakė, kad nenori dalyvauti šiame procese, atsisakė teikti
informaciją, todėl liudytojas tos moters ir nespaudė. Medžių kirtimo datą
liudytojas nustatė pagal L. T. paaiškinimą, kuria abejoti
neturėjo pagrindo.
Liudytojo T. A. parodymai teismo posėdyje atitinka liudytojo parodymus,
duotus nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme, t. y. 2009-07-28 teismo posėdyje
(ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 68-69). Tuomet liudytojas, vadovaudamasis
savo patirtimi, atsižvelgdamas į rastus žalius spyglius, šviečias pjuvenas,
šviežius kelmus, parodė, kad kirtimas buvo 3 mėnesių senumo, A.
K. liudytojui sakęs, kad kirto 2008 metais. Anoniminiame sodų bendrijos
„Pagiriai“ gyventojos 2009-04-06 prašyme nurodyta, kad už sodų bendrijos
„Pagiriai“ esančiame miške buvo iškirsti medžiai (pušys), kirtavietė
nesutvarkyta, iškirstų medžių šakos neišvežtos, palikti medžių kamienai (ATP
byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 51). Tokios aplinkybės ir užfiksuotos 2009 metų
balandžio mėnesį darytose nuotraukose (ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l.
41-47, 59-63). Tuo tarpu liudytojas apie kirtimo laiką nustatė būtent iš ant
nupjautų medžių šakų buvusių žalių spyglių, kelmų šviežumo. Liudytojas teisme
parodė, kad A. K. asmeniškai nepažįsta, santykiai susiję
tik su tarnyba. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad liudytojas dėl kokių nors
priežasčių galėtų būti suinteresuotas pažeidimo padarymu apkaltinti būtent A. K. ir nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
Teisme liudytoja
apklausta L. T. parodė, kad gyvena Pagirių sodų bendrijoje
379 šalia miško. Miško savininko liudytoja asmeniškai nepažįsta. Liudytoja
prisimena, kad 2008-12-16 buvo kertami medžiai. Liudytoja šią datą gerai
atsimena, nes jai nutrūko dantų protezo plokštelė, buvo nepakeliamas skausmas,
o liudytoja turėjo eiti į draugės keturiasdešimtmečio jubiliejų. Nuo medžių
kirtimo garso – pjovė su benzopjūklu - jai dar labiau skaudėjo. Liudytojos namo
langai yra į miško pusę. Norint įvažiuoti į mišką, reikia pravažiuoti pro
pakeliamą užtvarą. Liudytoja atsimena, kad užtvarą pakėlė vyras ir moteris,
atvažiavę su dideliu automobiliu. Automobilio markės liudytoja nežino.
Automobilyje buvo sukrauti rąstai. Kiek rąstų buvo, liudytoja neskaičiavo. Už
vairo sėdėjo vyras. Liudytoja atsimena tą vyrą, nes tas vyras buvo atvežęs
liudytojos vyrui suremontuoti automobilį. Tas vyras yra apie 50-60 metų
amžiaus. Liudytoja 2008-12-16 buvo ir į lauką išėjusi, nes kaimynė prašė
prižiūrėti vaiką, todėl labai gerai viską matė. Nuo liudytojos namo iki užtvaro
yra apie 100-150 metrų atstumas, iš tokio atstumo viskas labai gerai matosi.
Liudytojos
parodymai logiški, nuoseklūs, sutampa su liudytojos 2010-09-27 rašytu
paaiškinimu (b. l. 13). Liudytoja teisme patvirtino, kad š. m. rudenį buvo
atvykęs uniformuotas pareigūnas, kuris teiravosi apie kirtimą, o liudytoja
pareigūnui viską papasakojo, nes gerai atsiminė vykdyto kirtimo aplinkybes ir
datą. Nenustatyta, kad liudytoja dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuota
apkalbėti A. K. Liudytojos nurodyta miško kirtimo data
atitinka ir liudytojo T. A. nurodytą kirtimo laiką, kurį
liudytojas nustatė, remdamasis savo patirtimi iš kelmų spalvos, rastų nupjautų
medžių šakų žalių spyglių, šviežių pjuvenų. Todėl netikėti liudytojos
parodymais pagrindo nėra.
Remiantis
tokiais liudytojų parodymais neabejotinai nustatyta, kad medžiai nukirsti
2008-12-16. Iš viso buvo nukirsta 14 žalių pušų. Tai nurodyta Patikrinimo akte
(ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 50). Abejonių dėl kirtavietės
priklausomybės A. K. nėra (ATP byla Nr. II-883-281/2009,
b. l. 39-40). Jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2010-09-03 nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodyta nustatyta ir įrodymais
pagrįsta aplinkybė, jog 14 pušų 2008 metais nukirto A. K. Byloje
neįrodinėjama, kad lentpjūvėje rasti rąstai yra būtent tie, kurie buvo nukirsti
2008-12-16. Pažeidimo sudėčiai nustatyti pakanka Agentūros darbuotojo rastų
šviežiai nuskirstų medžių 14 kelmų.
Atsižvelgus į
pažeidimo padarymo laiką 2008-12-16, darytina išvada, kad nei pirmą kartą
priimant nutarimą 2009-04-30, nei bylą išnagrinėjus antrą kartą, LR ATPK 35
straipsnyje nustatyti nuobaudų skyrimo terminai nebuvo pažeisti. LR ATPK 35 straipsnio
1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau
kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam
teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio
straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos
įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas
atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę
atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka
arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka,
šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar
apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyta, kad Agentūros
2009-04-30 nutarimas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-08-07
nutarimas panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-03
nutartimi, priimta išnagrinėjus Agentūros apeliacinį skundą. Agentūra iš naujo
išnagrinėjo bylą ir nutarimą priėmė 2010-10-26, t. y. nepraleidusi įstatymo
nustatyto nuobaudos skyrimo termino. Tuo tarpu su A. K. buvusiai
moteriai kelti administracinio teisės pažeidimo bylą nebūtų galima dėl
pasibaigusių LR ATPK 35 straipsnyje nurodytų nuobaudos skyrimo terminų.
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatyta
aplinkybių, darančių bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.). Administracinio
teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai
(LR ATPK 242 str., 2591 str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo
bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir
teisingai kvalifikavo teisės pažeidimo veiką. A. K. paskirta
minimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta bauda.
LR ATPK 301
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis
administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas
šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje
nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas
lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais,
gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti
švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės
nuobaudos.
Skiriant
nuobaudą buvo įvertintos A. K. atsakomybę lengvinančios
aplinkybės – pažeidimą padarė būdamas neįgalus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) Priimant
nutarimą, vadovautasi neįgaliojo pažymėjimu Nr. 0191304, kurio galiojimas
pasibaigęs. Teisme liudytojas T. A. patvirtino, kad A. K. nepateikė neįgaliojo pažymėjimo, todėl priimdamas
nutarimą liudytojas vadovavosi jau negaliojančiu A. K. neįgaliojo
pažymėjimu, kuris galiojo pažeidimo padarymo dieną (b. l. 11). Darytina išvada,
kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pritaikyta pagrįstai. Byloje taip pat yra
duomenų, kad A. K. 2009 m. kovo mėnesį buvo gydytas
psichiatrijos ligoninėje (ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 23), tačiau teisme
nebuvo keliamas A. K. nepakaltinamumo 2008-12-16 klausimas,
nebuvo prašoma skirti ekspertizę. Su A. K. bendravusiam
liudytojui T. A. nekilo abejonių dėl A.
K. psichinės būklės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, iškirstos medienos kiekį, aplinkai
padarytą žalą, kuri įvertinta 301,68 Lt (b. l. 12), vadovaujantis teisingumo ir
protingumo kriterijais, darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda
neproporcinga padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybę apibūdinantiems
duomenims, ir, taikant LR ATPK 301 str., yra pagrindas paskirtą
baudą sumažinti. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinės
nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti už pažeidimą paskyrus A. K. 200 Lt baudą.
Skundžiamu
nutarimu ne tik paskirta administracinė nuobauda, bet ir siūloma A. K. atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pagal Administracinių
teisės pažeidimų kodekso nuostatas administracinio teisės pažeidimo bylą
nagrinėjant institucija savo nutarime turi išspręsti administracinės nuobaudos
skyrimo klausimą. Nutarime gali būti išsprendžiami ir kiti klausimai, tačiau
tik įstatymų numatytais atvejais. Pagal Administracinių teisės pažeidimų
kodekso 37 straipsnį tam tikrais atvejais administracinio teisės pažeidimo
byloje gali būti išsprendžiamas ir turtinio nuostolio atlyginimo klausimas.
Šiame straipsnyje yra aiškiai numatyta, kokios institucijos turi teisę spręsti
nuostolio atlyginimo klausimą ir kokius procesinius sprendimus šiuo klausimu
jos gali priimti. Aplinkos apsaugos institucijos nepatenka į Administracinių
teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje numatytų institucijų kategoriją, todėl
jos administracinių teisės pažeidimų bylų nutarimuose nuostolio (žalos)
atlyginimo klausimų spręsti negali. Aplinkos apsaugos institucijos, siekdamos
aplinkai padarytos žalos atlyginimo, šiuos klausimus turi spręsti kitais
įstatymų numatytais būdais, bet ne priimdamos kokius nors sprendimus šiais
klausimais administracinių teisės pažeidimų bylų nutarimuose. Todėl Agentūra
2010-10-26 nutarime neteisėtai ėmėsi spręsti žalos atlyginimo klausimą. Nors
nutarime tik pasiūlyta atlyginti žalą, tačiau ir toks pasiūlymas iš esmės
reiškia tam tikro procesinio sprendimo nuostolio atlyginimo klausimu priėmimą,
o, kaip minėta, aplinkos apsaugos institucijos administracinių teisės pažeidimų
bylų nutarimuose nuostolio (žalos) atlyginimo klausimų iš viso neturi teisės
spręsti ir negali tokiais klausimais administracinių teisės pažeidimų bylose
priiminėti jokių procesinių sprendimų (aplinkos apsaugos institucijos negali
nei įpareigoti atlyginti nuostolį, nei pasiūlyti tai padaryti, nei priimti kokį
nors kitokį patvarkymą šiuo klausimu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2005-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N2-916/2005).
Todėl nutarimas šioje dalyje naikintinas.
Teismas,
vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124
str. 1 d. 5 p., 128 str.,
n u t a r ė:
Vilniaus
regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-10-26
nutarimą, kuriuo A. K. už LR ATPK 621 straipsnio
2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt
bauda, pakeisti ir, taikant LR ATPK 301 str., skirti A.
K. už padarytą pažeidimą 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.
Panaikinti
nutarimo dalį, kurioje siūloma A. K. atlyginti aplinkai
padarytą 301,68 Lt žalą.
Nutartis per
dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam
administraciniam teismui
Teisėja
Halina Zaikauskaitė