ATP byla Nr.II-1928-142/2010

Proc. Nr. 4-61-3-01586-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 39.1; 39.2; 42.10.

 (S)

N U T A R T I S

2010 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. K. atstovei advokatei Irenai Maksimovai, nutarimą priėmusios institucijos atstovei Indrei Bernotaitei, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. K. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

n u s t a t ė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros (toliau – Agentūra) vyresn. inspektorius 2010-10-07 surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau – ATP) protokolą A. K. už Miškų įstatymo 9 str. 6 p. reikalavimų pažeidimą. ATP protokole nurodoma, kad, vadovaujantis sodų bendrijos „Pagiriai“ gyventojos 2009-04-06 raštu Nr. 447, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-08 raštu Nr. 1762/10, Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaimo gyventojos 2010-09-27 raštu Nr. VR-8.5-1110, nustatyta, kad A. K. 2008-12-16 jam priklausančioje privačioje miško valdoje, esančioje Vilniaus rajono Pagirių seniūnijos (duomenys neskelbtini) kaime (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini); Vilniaus miškų urėdijos Pagirių seniūnijoje esančios Panerių girininkijos kv. (duomenys neskelbtini) 2,2 a), savavališkai, be tam reikiamo leidimo, nukirto 14 žalių pušų, kas sudaro 12,57 ktm. Nurodyta, kad atsakomybė už tai nustatyta LR ATPK 62 straipsnio 1 dalies 2 punkte (b. l. 10).

Agentūros vyresn. inspektorius 2010-10-26 priėmė nutarimą A. K. už LR ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirti 2000 Lt baudą. Nutarime taip pat nurodyta, kad pažeidimu buvo padaryta žala aplinkai, kuri apskaičiuota pagal LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimą N521 (su vėlesniais pakeitimais) sudaro 301,68 Lt. Žalą siūloma atlyginti A. K. (b. l. 7).

A. K. padavė skundą teismui ir prašo panaikinti Agentūros 2010-10-26 nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Paaiškino, kad byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio būtent 14 pušų iškirtimo faktą ir kad 14 pušų iškirsta 2008-12-16. Dėl pažeidimo aplinkybių ir Agentūros 2009-04-30 nutarimo byla jau buvo nagrinėta Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Tuomet teisme jis pateikė buhalterinės apskaitos dokumentus, kurie patvirtino, kad jo lentpjūvėje 2009-04-15 aptikti rąstai buvo teisėtai įsigyti iš I. V.. Tai paneigia padarytą išvadą, kad jis 2008-12-16 iškirto 14 žalių pušų, todėl privalo atlyginti gamtai padarytą 301,68 Lt žalą. Be to, 2010-10-26 nutarimu skiriant nuobaudą už 2008-12-16 padarytą pažeidimą, pažeisti LR ATPK 35 str. nustatyti nuobaudos skyrimo terminai.

Teisminiame bylos nagrinėjime A. K. nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai. A. K. atstovė teisme palaikė skundą, prašė tenkinti nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad A. K. kirto medžius 2008 metais, tikslios datos jis neatsimena, pagal turimą iki 2015 metų galiojantį projektą, o kad reikia gauti atskirą leidimą medžiams kirsti, jis to nežinojo. A. K. neigia, medžius kirtęs 2008-12-16.

Agentūros atstovė teisme paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, nutartyje konstatavo A. K. savavališko miško kirtimo 2008 m. faktą, teismas bylą grąžino tik pažeidimo padarymo laikui nustatyti. Tiriant bylą iš naujo, nustatyta, kad medžiai iškirsti 2008-12-16. Ir A. K., ir jo atstovė pripažino, kad 2008 metais A. K. leidimo medžiams kirsti neturėjo, o turimas miškotvarkos projektas nesuteikia teisės kirtimams. A. K. turi lentpjūvę, todėl jam gerai turi būti žinomi miško kirtimą reglamentuojantys teisės aktai. A. K. Agentūros darbuotojams neteikė buhalterinių dokumentų, o pateiktieji į bylą kelia abejonių. Apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas  išnagrinėjo 2010-09-03, o nuobauda paskirta 2010-10-26, todėl terminai nuobaudai skirti nepraleisti. Surinkti įrodymai patvirtina A. K. padarytą pažeidimą, todėl nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. Prašė skundo netenkinti.      

Skundas tenkinamas iš dalies.

A. K. kaltinamas jam privačios nuosavybės teise priklausančiame miško sklype savavališkai, neturėdamas leidimo, nukirtęs 14 žalių pušų (12.57 ktm).

Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas. LR Vyriausybės 1997-07-24 nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų (LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 632 redakcija) 20 punkte nurodyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus šviesinimo ir valymo kirtimus iki 20 metų amžiaus jaunuolynuose; atrankinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami sausuoliai, vėjavartos ir vėjalaužos; atrankinius sanitarinius kirtimus; baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių kirtimą neplynais kirtimais III-IV miškų grupių miškuose, nesvarbu, koks medyno amžius; neplynus kirtimus vyresniuose kaip 20 metų III-IV miškų grupių medynuose, kai miško savininkas savo reikmėms per metus iš vieno hektaro išsikerta iki 3 kietmetrių likvidikės medienos, bet ne daugiau kaip 15 kietmetrių iš viso savo miško žemės sklypo (Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto redakcija, galiojusi miško kirtimo metu). Už nurodytų reikalavimų nesilaikymą pagal LR ATPK 62¹ straipsnį kyla administracinė atsakomybė. LR ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama nuo dešimties iki vieno šimto kietmetrių medžių ar krūmų, užtraukia baudą piliečiams nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo ir su iškirstos medienos konfiskavimu. Skundžiamame nutarime pagal šį straipsnį ir kvalifikuota A. K. veika. ATP protokole nurodytas pažeistas 62 straipsnio 1 dalies 2 punktas laikytinas rašymo apsirikimu visų pirma dėl to, kad 62 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje, visų antra šiame straipsnyje dalys neturi punktų.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus (rašytinę bylos medžiagą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės ir Agentūros atstovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus teisme), darytina išvada, kad A. K. administracinėn atsakomybėn už LR ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą patrauktas teisėtai ir pagrįstai.

Byloje neginčijama faktinė aplinkybė, kad kirtimams privačiame miške 2008 metais A. K. leidimo neturėjo, o vadovaujantis jau minėtų Privačių miško tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punktu, toks leidimas yra privalomas. Į bylą pateiktas leidimas kirsti mišką Nr. (duomenys neskelbtini) galiojo tik iki 2007 m. birželio 31 d. (ATP bylos Nr. II-883-281/2009 lapas 37). Byloje esantis Miškotvarkos projektas 2006-2015 metams nesuteikia teisės vykdyti kirtimus (ten pat, b. l. 5-20), nes tai yra dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai (Miškų įstatymo 14 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-03 nutartyje (ten pat, b. l. 90-93) nurodyta, kad „Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančią medžiagą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, jog tai, kad A. K. sau priklausančiame sklype savavališkai, t. y. neturėdamas leidimo nukirto keturiolika žalių pušų (12,57 ktm. medienos), įrodyta neabejotinai“. Todėl byloje ši savavališko keturiolikos žalių pušų kirtimo faktinė aplinkybė iš naujo neįrodinėjama. Byloje tiriami įrodymai, kuriais remiantis nustatytas medžių kirtimo laikas.

A. K. pripažįsta medžius kirtęs 2008 metais, tik neatsimena konkrečios datos. Neigia medžius kirtęs 2008-12-16. Visa tai teismo posėdyje patvirtino A. K. atstovė.

Teisme liudytoju apklaustas Agentūros darbuotojas, tikrinęs anoniminį pranešimą apie nesutvarkytą kirtavietę, T. A. teismo posėdyje parodė, kad gavęs anoniminį raštą nuvyko į privačią miško valdą, rado 14 žalių pušų kelmų. Pagal kelmus nustatė, kad 14 medžių pjauta prieš 4 mėnesius, nes kelmai buvo šviesios spalvos, nematę vasaros sezono, o nuo saulės patamsėja. Ant šakų buvo žali spygliai, šviežios pjuvenos. Praėjus bent vienam vegetacijos sezonui, nebūtų žalių spyglių ant nukirstų medžių šakų ir nubyrėjusių šalia nukirstų šakų, po vasaros medžių kelmai nebūtų tokie šviesūs. Kiti medžiai buvo nupjauti seniau. Kai kalbėjo su A. K. pirmą kartą, tai A. K. jam sakęs, kad kirto 2008 m. gruodžio mėnesį. Kai A. K. atvyko antrą kartą, jis jau neigė, kad kirto medžius 2008 metais, aiškino, kad kirto medžius, kai turėjo leidimą. Liudytojas pildė patikrinimo aktą pagal tai, ką pats matė patikrinimo vietoje, liudytojų neapklausė. Gavęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, kurioje nurodyta, jog būtina nustatyti pažeidimo laiką, liudytojas nusprendė apklausti vietos gyventojus. Nuvykęs į sodų bendriją, liudytojas pasibeldė į šalia miško esančio namo duris. Namo gyventoja L. T. papasakojo, kad atsimena dieną, kai vyko kirtimas, kad tai buvo 2008-12-16, dieną gerai atsimenanti, nes jai skaudėjo dantį. D. K., rašiusi anoniminį laišką, nenorėjo būti atskleista nei tuomet, kai liudytojas vyko patikrinti pranešimą, nei šiuo metu, kai liudytojas atliko papildomą tyrimą, moteris sakė, kad nenori dalyvauti šiame procese, atsisakė teikti informaciją, todėl liudytojas tos moters ir nespaudė. Medžių kirtimo datą liudytojas nustatė pagal L. T. paaiškinimą, kuria abejoti neturėjo pagrindo.

Liudytojo T. A. parodymai teismo posėdyje atitinka liudytojo parodymus, duotus nagrinėjant bylą pirmą kartą teisme, t. y. 2009-07-28 teismo posėdyje (ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 68-69). Tuomet liudytojas, vadovaudamasis savo patirtimi, atsižvelgdamas į rastus žalius spyglius, šviečias pjuvenas, šviežius kelmus, parodė, kad kirtimas buvo 3 mėnesių senumo, A. K. liudytojui sakęs, kad kirto 2008 metais. Anoniminiame sodų bendrijos „Pagiriai“ gyventojos 2009-04-06 prašyme nurodyta, kad už sodų bendrijos „Pagiriai“ esančiame miške buvo iškirsti medžiai (pušys), kirtavietė nesutvarkyta, iškirstų medžių šakos neišvežtos, palikti medžių kamienai (ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 51). Tokios aplinkybės ir užfiksuotos 2009 metų balandžio mėnesį darytose nuotraukose (ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 41-47, 59-63). Tuo tarpu liudytojas apie kirtimo laiką nustatė būtent iš ant nupjautų medžių šakų buvusių žalių spyglių, kelmų šviežumo. Liudytojas teisme parodė, kad A. K. asmeniškai nepažįsta, santykiai susiję tik su tarnyba. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad liudytojas dėl kokių nors priežasčių galėtų būti suinteresuotas pažeidimo padarymu apkaltinti būtent A. K. ir nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes.

Teisme liudytoja apklausta L. T. parodė, kad gyvena Pagirių sodų bendrijoje 379 šalia miško. Miško savininko liudytoja asmeniškai nepažįsta. Liudytoja prisimena, kad 2008-12-16 buvo kertami medžiai. Liudytoja šią datą gerai atsimena, nes jai nutrūko dantų protezo plokštelė, buvo nepakeliamas skausmas, o liudytoja turėjo eiti į draugės keturiasdešimtmečio jubiliejų. Nuo medžių kirtimo garso – pjovė su benzopjūklu - jai dar labiau skaudėjo. Liudytojos namo langai yra į miško pusę. Norint įvažiuoti į mišką, reikia pravažiuoti pro pakeliamą užtvarą. Liudytoja atsimena, kad užtvarą pakėlė vyras ir moteris, atvažiavę su dideliu automobiliu. Automobilio markės liudytoja nežino. Automobilyje buvo sukrauti rąstai. Kiek rąstų buvo, liudytoja neskaičiavo. Už vairo sėdėjo vyras. Liudytoja atsimena tą vyrą, nes tas vyras buvo atvežęs liudytojos vyrui suremontuoti automobilį. Tas vyras yra apie 50-60 metų amžiaus. Liudytoja 2008-12-16 buvo ir į lauką išėjusi, nes kaimynė prašė prižiūrėti vaiką, todėl labai gerai viską matė. Nuo liudytojos namo iki užtvaro yra apie 100-150 metrų atstumas, iš tokio atstumo viskas labai gerai matosi.

Liudytojos parodymai logiški, nuoseklūs, sutampa su liudytojos 2010-09-27 rašytu paaiškinimu (b. l. 13). Liudytoja teisme patvirtino, kad š. m. rudenį buvo atvykęs uniformuotas pareigūnas, kuris teiravosi apie kirtimą, o liudytoja pareigūnui viską papasakojo, nes gerai atsiminė vykdyto kirtimo aplinkybes ir datą. Nenustatyta, kad liudytoja dėl kokių nors priežasčių būtų suinteresuota apkalbėti A. K. Liudytojos nurodyta miško kirtimo data atitinka ir liudytojo T. A. nurodytą kirtimo laiką, kurį liudytojas nustatė, remdamasis savo patirtimi iš kelmų spalvos, rastų nupjautų medžių šakų žalių spyglių, šviežių pjuvenų. Todėl netikėti liudytojos parodymais pagrindo nėra.   

Remiantis tokiais liudytojų parodymais neabejotinai nustatyta, kad medžiai nukirsti 2008-12-16. Iš viso buvo nukirsta 14 žalių pušų. Tai nurodyta Patikrinimo akte (ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 50). Abejonių dėl kirtavietės priklausomybės A. K. nėra (ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 39-40). Jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-03 nutartyje, priimtoje šioje byloje, nurodyta nustatyta ir įrodymais pagrįsta aplinkybė, jog 14 pušų 2008 metais nukirto A. K. Byloje neįrodinėjama, kad lentpjūvėje rasti rąstai yra būtent tie, kurie buvo nukirsti 2008-12-16. Pažeidimo sudėčiai nustatyti pakanka Agentūros darbuotojo rastų šviežiai nuskirstų medžių 14 kelmų.

Atsižvelgus į pažeidimo padarymo laiką 2008-12-16, darytina išvada, kad nei pirmą kartą priimant nutarimą 2009-04-30, nei bylą išnagrinėjus antrą kartą, LR ATPK 35 straipsnyje nustatyti nuobaudų skyrimo terminai nebuvo pažeisti. LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai sprendimas skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą panaikinamas teismo tvarka arba pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas apeliacine tvarka, šiame straipsnyje nurodyti terminai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo teismo ar apeliacinės instancijos sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nustatyta, kad Agentūros 2009-04-30 nutarimas ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-08-07 nutarimas panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-09-03 nutartimi, priimta išnagrinėjus Agentūros apeliacinį skundą. Agentūra iš naujo išnagrinėjo bylą ir nutarimą priėmė 2010-10-26, t. y. nepraleidusi įstatymo nustatyto nuobaudos skyrimo termino. Tuo tarpu su A. K. buvusiai moteriai kelti administracinio teisės pažeidimo bylą nebūtų galima dėl pasibaigusių LR ATPK 35 straipsnyje nurodytų nuobaudos skyrimo terminų.

Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatyta aplinkybių, darančių bylos teiseną negalimą (LR ATPK 250 str.). Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė ir bylą išnagrinėjo tam įgalioti pareigūnai (LR ATPK 242 str., 259¹ str. 2 d.). Administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs pareigūnas visapusiškai ir pilnai ištyrė bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo teisės pažeidimo veiką. A. K. paskirta minimali inkriminuoto pažeidimo sankcijoje numatyta bauda.

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą buvo įvertintos A. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pažeidimą padarė būdamas neįgalus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.) Priimant nutarimą, vadovautasi neįgaliojo pažymėjimu Nr. 0191304, kurio galiojimas pasibaigęs. Teisme liudytojas T. A. patvirtino, kad A. K. nepateikė neįgaliojo pažymėjimo, todėl priimdamas nutarimą liudytojas vadovavosi jau negaliojančiu A. K. neįgaliojo pažymėjimu, kuris galiojo pažeidimo padarymo dieną (b. l. 11). Darytina išvada, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pritaikyta pagrįstai. Byloje taip pat yra duomenų, kad A. K. 2009 m. kovo mėnesį buvo gydytas psichiatrijos ligoninėje (ATP byla Nr. II-883-281/2009, b. l. 23), tačiau teisme nebuvo keliamas A. K. nepakaltinamumo 2008-12-16 klausimas, nebuvo prašoma skirti ekspertizę. Su A. K. bendravusiam liudytojui T. A. nekilo abejonių dėl A. K. psichinės būklės. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, iškirstos medienos kiekį, aplinkai padarytą žalą, kuri įvertinta 301,68 Lt (b. l. 12), vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, darytina išvada, kad paskirta administracinė nuobauda neproporcinga padarytam pažeidimui ir pažeidėjo asmenybę apibūdinantiems duomenims, ir, taikant LR ATPK 30¹ str., yra pagrindas paskirtą baudą sumažinti. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti už pažeidimą paskyrus A. K. 200 Lt baudą.

Skundžiamu nutarimu ne tik paskirta administracinė nuobauda, bet ir siūloma A. K. atlyginti aplinkai padarytą žalą. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucija savo nutarime turi išspręsti administracinės nuobaudos skyrimo klausimą. Nutarime gali būti išsprendžiami ir kiti klausimai, tačiau tik įstatymų numatytais atvejais. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnį tam tikrais atvejais administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti išsprendžiamas ir turtinio nuostolio atlyginimo klausimas. Šiame straipsnyje yra aiškiai numatyta, kokios institucijos turi teisę spręsti nuostolio atlyginimo klausimą ir kokius procesinius sprendimus šiuo klausimu jos gali priimti. Aplinkos apsaugos institucijos nepatenka į Administracinių teisės pažeidimų kodekso 37 straipsnyje numatytų institucijų kategoriją, todėl jos administracinių teisės pažeidimų bylų nutarimuose nuostolio (žalos) atlyginimo klausimų spręsti negali. Aplinkos apsaugos institucijos, siekdamos aplinkai padarytos žalos atlyginimo, šiuos klausimus turi spręsti kitais įstatymų numatytais būdais, bet ne priimdamos kokius nors sprendimus šiais klausimais administracinių teisės pažeidimų bylų nutarimuose. Todėl Agentūra 2010-10-26 nutarime neteisėtai ėmėsi spręsti žalos atlyginimo klausimą. Nors nutarime tik pasiūlyta atlyginti žalą, tačiau ir toks pasiūlymas iš esmės reiškia tam tikro procesinio sprendimo nuostolio atlyginimo klausimu priėmimą, o, kaip minėta, aplinkos apsaugos institucijos administracinių teisės pažeidimų bylų nutarimuose nuostolio (žalos) atlyginimo klausimų iš viso neturi teisės spręsti ir negali tokiais klausimais administracinių teisės pažeidimų bylose priiminėti jokių procesinių sprendimų (aplinkos apsaugos institucijos negali nei įpareigoti atlyginti nuostolį, nei pasiūlyti tai padaryti, nei priimti kokį nors kitokį patvarkymą šiuo klausimu) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N²-916/2005). Todėl nutarimas šioje dalyje naikintinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 5 p., 128 str.,

n u t a r ė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus rajono agentūros 2010-10-26 nutarimą, kuriuo A. K. už LR ATPK 62¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 2000 Lt bauda, pakeisti ir, taikant LR ATPK 30¹ str., skirti A. K. už padarytą pažeidimą 200 Lt (dviejų šimtų litų) baudą.

Panaikinti nutarimo dalį, kurioje siūloma A. K. atlyginti aplinkai padarytą 301,68 Lt žalą.

Nutartis per dešimt dienų gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui

Teisėja                                                                                                                     Halina Zaikauskaitė