Civilinė byla Nr. e2-223-544/2019

                                                                                     Teisminio proceso Nr.2-59-3-00214-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4.; 2.6.8.11.1.; 2.6.10.2.4.1.;

 (S)

2.6.10.5.1.; 2.6.11.4.5.; 2.6.18.3.

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

 S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                  2019 m. balandžio 18 d.

                          Panevėžys

              Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mariui Brasiūnui, atsakovės atstovui advokatui Kęstučiui Virkečiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždaros akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Magirnis“ ieškinį atsakovei UAB „Utenos butų ūkis“, esant tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų ERGO Insurance SE Lietuvos filialui, UAB „Plėtros garantas“, viešajai įstaigai (toliau – VšĮ) „Būsto energijos taupymo agentūra“, VšĮ CPO LT, dėl pripažinimo, kad statybos rangos darbų sutartis nutraukta dėl atsakovės kaltės, dėl 65503,95 Eur negauto pelno, 6 procentų dydžio procesinių palūkanų priteisimo ir

n u s t a t ė:

        ieškovė UAB „Magirnis“ pareikštu ieškiniu atsakovei UAB „Utenos butų ūkis“ prašė: pripažinti, kad 2017 m. birželio 12 d. taro šalių sudaryta pagrindinė statybos rangos darbų sutartis nutraukta dėl UAB „Utenos butų ūkis“ kaltės; pripažinti, kad atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ 2018 m. liepos 19 d. rašte Nr. SD-582 vienašalis pagrindinės statybos rangos darbų sutarties nutraukimas yra negaliojantis; priteisti iš atsakovės 65503,95 Eur negauto pelno, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 2017 m. birželio 12 d. tarp šalių po įvykdyto viešojo pirkimo buvo sudaryta pagrindinė sutartis Nr. CPO036997 (toliau – ir Sutartis) dėl statybos rangos darbų ir projektavimo paslaugų suteikimo daugiabučiams namams, esantiems adresais Taikos g. 29, Taikos g. 35, Aušros g. 95, Utena, pagal kurią ieškovė įsipareigojo renovuoti minėtus daugiabučius namus naudodama aukštos kokybės medžiagas, turinčias tam tikrus sertifikatus ir ženklinimą (Sutarties 9.4.11. punktas, Techninės specifikacijos 2 punktas).

Paaiškino, kad prieš teikdama pasiūlymą nustatė, jog gaminys „Fibrolight“ gali atitikti Pirkimo sąlygas. Vėliau paaiškėjo, kad Techninėje specifikacijoje nurodytomis termoizoliacinėmis poliuretano plokštėmis, suklijuotomis tarpusavyje poliuretaniniais klijais, su storesne kaip 4,5 mm fibrocementine apdailos plokšte, prekiauja vienintelis tiekėjas UAB „Termoskydas“ ir kad šis gaminys yra „Fibrolight“. Taigi, Pirkimo dokumentuose suformuluoti medžiagos reikalavimai buvo pritaikyti vieno gamintojo prekėms, kurios neatitinka Techninės specifikacijos, nes medžiagai nėra išduotas nei Europos techninis liudijimas (ETL), nei Europos techninis įvertinimas (ETĮ), ji nepaženklinta CE ženklinimu. Statybos rangos darbus vykdyti pradėjo, bet jie buvo sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos sprendimu, ir būtent tai lėmė poreikį spręsti klausimą dėl medžiagos pakeitimo. Paaiškino, kad vadovaudamasi Sutarties 11.3. punktu 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. birželio 12 d. raštais kreipėsi į atsakovę (užsakovę) prašydama pakeisti „Fibrolight“ medžiagą į atitinkančią Pirkimo sąlygas, pateikė pasiūlymus ir lokalines sąmatas, tačiau atsakovė nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą pakeisti Techninėje specifikacijoje nurodytą Pirkimo sąlygų neatitinkančią medžiagą „Fibrolight“. Teisės aktai nereikalavo pastato išorės sienas šiltinti būtent tokiomis termoizoliacinėmis poliuretano plokštėmis. Konkrečią medžiagą, nurodydamas jos sudedamąsias dalis, komponentus, medžiagos storį, suklijavimo būdą ir kitas sudedamąsias dalis, pasirinko atsakovė (užsakovė). Kadangi ši sistema neatitiko investicijų planuose, Pirkimo dokumentuose bei Sutarties sąlygose numatytų reikalavimų, Sutarties sąlygas atsakovė keisti atsisakė, Sutarties įvykdymas tapo negalimas, kadangi „Fibrolight“ medžiaga neturėjo reikalaujamo ženklinimo ir sertifikatų. Šias aplinkybes patvirtino Aplinkos ministerija 2017 m. rugpjūčio 29 d. bei 2018 m. birželio 12 d. raštuose,  o 2018 m. gegužės 16 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija sustabdė rangos darbus. Todėl tolesnis Sutartyje numatytų rangos darbų vykdymas tapo neįmanomu dėl atsakovės nepagrįsto neveikimo, nebendradarbiavimo ir nesikooperavimo, todėl atsakovė turi būti laikoma pažeidusia prievolę. Taigi, ieškovės vertinimu, ji teisėtai ir pagrįstai 2018 m. birželio 22 d. pranešimu Nr. 155 ir 2018 m. liepos 5 d. pranešimu Nr. 172 nutraukė Sutartį  Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.659, 6.691, 6.200, 6.64, 6.217 straipsnių, Sutarties 13.6. punkto pagrindu nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl atsakovės padaryto esminio jos pažeidimo (CK 6.217 straipsnis).

Ieškovės nuomone, atsakovės 2018 m. liepos 19 d. rašto Nr. SD-582 pranešimas ieškovei dėl Sutarties nutraukimo yra negaliojantis, kadangi tuo metu nebeegzistavo santykiai, kuriuos buvo galima nutraukti, nes Sutartis jau buvo nutraukta nuo ieškovės pranešime apie jos nutraukimą nurodytos 2018 m. liepos 23 dienos (CK 6.218 straipsnis).

Ieškovė nurodė, kad Sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, todėl privalu atsižvelgti į specifinį reguliavimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ). Atsakovės nustatytos Pirkimo sąlygos buvo diskriminacinio pobūdžio ir apribojo ieškovės galimybę įvykdyti Sutartį, jos neatitiko VPĮ 1 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 3 dalies reikalavimų, pagal kurios Techninė specifikacija turėjo užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Nagrinėjamu atveju atsakovės parengtuose Pirkimo dokumentuose suformuoti Techninių specifikacijų reikalavimai buvo pritaikyti vieninteliam tiekėjui, kuris prekiauja Techninėje specifikacijoje nurodytomis „Fibrolight“ plokštėmis. Sutartyje numatyta konkreti apšiltinimo sistema, numatytos konkrečios medžiagos, pagaminimo būdas ir medžiagų storis. Todėl ieškovė tvirtina, kad Pirkimo dokumentuose keliami reikalavimai objektyviai apribojo jos galimybę įvykdyti Sutartį, kadangi rinkoje neegzistavo atsakovės nurodyti gaminiai, ji negalėjo įsigyti reikalingų ir tinkamos kokybės prekes racionaliai naudojant tam skirtas lėšas, t. y. negalėjo tikslo pasiekti proporcingesnėmis ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis. Prie tokio ribojimo aktyviais veiksmais prisidėjo atsakovė, kadangi atsisakė keisti Sutarties sąlygų neatitinkančią medžiagą, nors Sutarties sąlygos tokią galimybę numatė.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovė tvirtina, kad atsakovei kyla pareiga atlyginti jos patirtus nuostolius negautų pajamų forma, nes Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Nurodė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė bendradarbiavimo pareigos pažeidimu, nepagrįstu atsisakymu pakeisti Sutarties sąlygų neatitinkančią medžiagą, nepagrįstų ir Sutarties atžvilgiu neteisėtų nurodymų davimu. Nurodė, kad reiškia reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, kadangi patyrė 65503,95 Eur nuostolių – negauto pelno, kurį planavo gauti tuo atveju, jei būtų įvykdžiusi Sutartį. Pagal ieškinyje pateiktus apskaičiavimus, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė negalėjo įvykdyti Sutarties, būtų gavusi 97568 Eur grynojo pelno, kadangi faktiškai gavo tik 32064,05 Eur, tai negauto pelno dydis yra 65 503,95 Eur, ir tai yra nuostoliai, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

Paaiškino, kad ieškinyje pateiktas negauto pelno apskaičiavimo būdas yra paremtas maržos (grynojo pelno) skaičiavimu. Atsakovės teiginiai apie tai, kad ieškovė nepatyrė išlaidų   yra nepagrįsti, kadangi ieškovės pateiktuose skaičiavimuose šios išlaidos yra apskaičiuotos ir atitinkamai grynasis pelnas yra sumažintas. Atsakovės pozicija, kad sąmatoje nurodytas pelnas yra išvestinis rodiklis ir realiai gali būti apskaičiuotas ieškovei atlikus visus sąmatoje nurodytus, yra teisiškai nepagrįsta ir nelogiška. Nei CK, nei teismų praktikoje nėra įtvirtinto kriterijaus, jog šalis privalo atlikti visus darbus tam, kad būtų apskaičiuotas negautas pelnas. Atlikus darbus ir negavus už juos apmokėjimo, reikalavimas į mokėtinas sumas būtų ne negautos pajamos, o skola už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės veikla šiais metais yra nuostolinga, pelno mokestis mokamas nebus, taigi, atsakovės argumentai dėl pelno mokesčio minusavimo iš negautų pajamų yra teisiškai nepagrįsti.

Atsakovė prašė ieškinį atmesti, nes jis neteisėtas ir nepagrįstas.

Nurodė, kad Sutartis tarp šalių buvo sudaryta per CPO LT elektroninį katalogą,  todėl ne savo nuožiūra formavo Technines specifikacijas objektams Taikos g. 29, Taikos g. 35, Aušros g. 95, Utenoje, o jas pasirinko iš CPO katalogo „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbai su projektavimu“. Techninėse specifikacijose nebuvo nurodytas konkretus gaminys „Fibrolight“. Ieškovė dalyvavo viešajame pirkime, kaip potenciali tiekėja, todėl turėjo galimybę susipažinti ir susipažino su Pirkimo dokumentais, nes 2017 m. birželio 2 d. kreipėsi į UAB „Termoskydas“ dėl informacijos apie „Fibrolight“ medžiagą pateikimo. Ieškovė turėjo galimybę pateikti pastabas, reikalauti paaiškinimų dėl Pirkimo sąlygų, tačiau šiomis teisėmis nepasinaudojo. Todėl mano, kad ieškovė nusprendė, kad medžiaga „Fibrolight“ yra tinkama, Pirkimo sąlygos aiškios, suprantamos, ji su jomis sutiko ir įsipareigojo laikytis.

 Atsakovės nuomone, ieškovė, turėdama viešųjų pirkimų teisinių santykių patirtį, elgėsi nesąžiningai, neapdairiai, nerūpestingai ir ne kaip atidus ūkio subjektas, nes pateikė savo pasiūlymą, laimėjo pirkimą ir tik praėjus daugiau nei mėnesiui po Sutarties pasirašymo 2017 m. liepos 21 d. raštu informavo, kad jai neaiškūs Techninėje specifikacijoje nurodyti pastatų fasadų šiltinimo sprendiniai, pateikė pastabas, nurodė, kad būtina atlikti Sutarties pakeitimus, vietoje to, kad būtų atkreipusi dėmesį į tariamus Pirkimo sąlygų trūkumus ir jie būtų pataisyti nepažeidžiant tiekėjų lygiateisiškumo principo ir neprisiimant finansinės naštos dėl netinkamo ieškovė elgesio. Perkančioji organizacija negali keisti Pirkimo dokumentų sąlygų, o šio draudimo nesilaikymas bus tiekėjų lygiateisiškumo, skaidrumo, teisėtų lūkesčių principų pažeidimas. Todėl atmestinais vertina ieškovės argumentus, kad tik pradėjus vykdyti Sutartį paaiškėjo, jog ją įvykdyti neįmanoma.

 Paaiškino, kad Investicijų planų nerengė, jų rengėjams ir butų ir kitų patalpų savininkams nenurodė, koks turėtų būti sienų šiltinimo sprendinys. Daugiabučių namų Investicijų planuose nurodyti sprendiniai, kurie buvo patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, lėmė, kad buvo pasirinktas būtent toks Techninės specifikacijos tekstas. Techninėje specifikacijoje nebuvo nurodytas konkretus gaminys „Fibrolight“. Tai buvo ieškovės bei jos pasirinkto projektuotojo UAB „Plėtros garantas“ pasirinkimas. 2017 m. birželio 28 d. ieškovės pasirinktą projektuotoją įgaliojo atstovauti UAB „Utenos butų ūkis“ dėl reikiamų projektavimo reikalavimų, projektavimo sąlygų, sutikimų dėl pastatų atnaujinimo (modernizavimo) gavimo, kiek tai susiję su daugiabučių gyvenamųjų namų Aušros g. 95, Taikos g. 29. Taikos g. 35, Utenoje, atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimu ir dokumentų gavimu.

Atsakovė paaiškino, kad ieškovė 2017 m. liepos 21 d. raštu pasiūlyme nenurodė, kokiais alternatyviais gaminiais siūloma pakeisti tam tikrus statybos produktus, nepateikė lokalinės sąmatos, vilkino techninio darbo projektų rengimą,  todėl 2017 m. rugpjūčio 8 d., 2017 m. rugsėjo 5 d. raštais turėjo priminti sutartinius įsipareigojimas ir reikalauti pateikti informaciją ieškovei. Po šių raštų atsakovei buvo pateiktos atskiros projekto dalys ir 2017 m. rugsėjo 11 d. atsakovė pateikė savo pastabas. Ieškovei toliu nevykdant Sutarties sąlygų, 2017 m. rugsėjo 20 d. pateikė įspėjimą dėl Sutarties nevykdymo. Šalys toliau bendravo projektavimo klausimais (2018 m. sausio 10 d. raštas Nr. 8 „Dėl sutartinių įsipareigojimo vykdymo ir sutarčių pratęsimo“). Tai, kad ieškovė pati nusprendė, jog „Fibrolight“ statybos produktas yra tinkamas, įrodo jos 2017 m. spalio 12 d. el. laiškas UAB „Termoskydas“, kuriame ieškovė nurodo, jog siunčia projektą Aušros g. 95, Utena, su plokščių išdėstymu ir prašo patikslinti kainas plokštei ir komplektuojančioms medžiagoms.

2017 metais parengus projektus, buvo atliktos projektų bendrosios ekspertizės ir surašyti projektų bendrosios ekspertizės aktai, pagal parengtus projektus išduoti statybą leidžiantys dokumentai, kuriais buvo suteikiama teisė atnaujinti (modernizuoti)  minėtis pastatus,  įvardinti duomenys apie statinio projektą ir projektuotoją. Atsakovei tik 2018 m. vasario 7 d. buvo perduoti daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) techniniai projektai. Juose projektuotojas patvirtino, kad nėra kliūčių vykdyti statybas su daugiasluoksnėmis termoizoliacinėmis plokštėmis, nes visos medžiagą sudarančios plokštės yra tinkamai sertifikuotos, kad būtų galima naudoti pagal atsakovės parengtas pirkimo sąlygas. Mano, kad  ieškovė, tvirtindama, kad Sutarties įvykdyti neįmanoma, siekia išvengti nepelningos sutarties vykdymo. 

 Atsakovės nuomone, ne ji, o ieškovė su ja nebendradarbiavo ir piktnaudžiavo savo turimomis teisėmis. 2017 m. spalio mėnesio pradžioje ieškovė, gavusi 2017 m. spalio 3 d. atsakovės raštą Nr. SD-680, kuriuo nurodyta, kad fasadų šiltinimo medžiagos nebus keičiamos, nesiūlė nutraukti sutarties dėl to, kad jos neįmanoma įvykdyti. Priešingai, ieškovė tęsė pradėtus darbus, nors ir pažeisdama darbų vykdymo grafiką, tačiau užbaigė projektavimo darbus, kaip tinkamai atliktus juos pridavė atsakovei, o atsakovė už juos visiškai atsiskaitė. Ieškovė 2018 m. sausio 10 d. raštu Nr. 8 pripažino, kad savo sutartinius įsipareigojimus parengti techninius darbo projektus įvykdė tinkamai ir prašė pratęsti Sutartį 6 mėnesių laikotarpiui, nors Sutartis dar nebuvo pasibaigusi ir iki galutinio visų darbų atlikimo termino buvo likę net apie pusę metų. Tokie ieškovės veiksmai rodė, kad ji ketina Sutartį vykdyti, o ne ją nutraukti. Ieškovei nesilaikant Sutartimi numatyto darbų vykdymo grafiko, 2018 m. kovo 21 d. raštu Nr. SD-251 ir 2018 m. balandžio 6 d. raštu Nr. SD-295 reikalavo, kad ieškovė vykdytų Sutarties 9.4.10., 9.1.3., 9.4.2. punktų reikalavimus, nurodė, kad pagal Sutarties 13.1 p. užsakovė turi teisę vienašališkai (be teismo) nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo ir kitais Sutartyje bei teisės aktuose numatytais pagrindais, kitais raštais ragino ieškovę laikytis kalendorinio darbų vykdymo grafiko. 2018 m. balandžio 10 d. raštu Nr. 103 ieškovė patvirtino savo ketinimus įvykdyti Sutartį kaip įmanoma greičiau. Tuo metu buvo praėję daugiau kaip 9 mėnesiai nuo Sutarties sudarymo ir daugiau kaip 6 mėnesiai nuo 2017 m. spalio 3 d. atsakovės rašto Nr. SD-680, kuriuo ieškovei nurodyta, kad fasadų šiltinimo medžiagos nebus keičiamos. Todėl atsakovė tikėjosi, kad, nors ir su dideliais nukrypimais nuo sutarto kalendorinio darbų vykdymo grafiko, darbai bus vykdomi ir bus užbaigti. Tik 2018 m. birželio 22 d. praėjus daugiau kaip 12 kalendorinių mėnesių nuo sutarties pasirašymo ieškovė informavo atsakovę apie ketinimus nutraukti sutartį dėl to, kad negali jos įvykdyti. Ieškovė vykdė ne tik projektavimo, bet ir statybos darbus, už kuriuos gavo atlyginimą, o darbus nutraukė viduryje darbų eigos, o ne tada, kai būtų reikėję šiltinti fasadą.

Paaiškino, kad ieškovės 2018 m. liepos 5 d. sutarties nutraukimas yra neteisėtas vienašalis atsisakymas vykdyti prievoles, labiausiai tikėtina, siekiant išvengti mažai pelningos sutarties vykdymo ir būsimų netesybų bei kitų materialinių sankcijų mokėjimo. Pirkimo metu ieškovė pasiūlymo kainą sumažino net 20,9 procento nuo atsakovės iš anksto planuotos, kompetentingų specialistų apskaičiuotos ir Investiciniuose planuose nurodytos projektų kainos. Jei sutarties nutraukimas neteisėtas, sutartis negali būti laikoma nutraukta, o asmuo, atsisakęs ją vykdyti dėl neteisėto tariamo nutraukimo, laikomas pažeidęs sutartį. Todėl UAB „Utenos butų ūkis“ 2018 m. liepos 19 d. raštu Sutartį nutraukė teisėtai ir pagrįstai dėl ieškovės daromų esminių Sutarties pažeidimų.   

Mano, kad ieškovės reikalavimas priteisti negautą pelną nepagrįstas, nes reikalaujama pinigų už darbus, kuriuos ji galėjo vykdyti, nes jie nesusiję su fasado darbais, bei už darbus, kurie, pasak ieškovės, negalėjo būti padaryti. Ieškovės skaičiavimai (atima sąnaudas iš projekto pardavimo kainos ir gauna priklausytiną pelną) yra neteisingi. Ieškovė nepatyrė išlaidų pasiruošimui vykdyti sutartį, savo pasirinkimu neužbaigė darbų, kuriuos galėjo atlikti, ir nepagrindė negauto pelno. Mano, kad  ieškovė neįrodė nuostolių, patirtų negautų pajamų forma, realumo, dydžio ir priežastinio ryšio su neteisėtais atsakovės, kaip perkančiosios organizacijos, veiksmais. Priešingai, ieškovė buvo praleidusi Sutarties vykdymo terminus, o atsakovė nuolat prašė ieškovę vykdyti savo įsipareigojimus. Be to, negautos pajamos yra suprantamos kaip grynasis pelnas, kuris kreditoriaus negautas dėl skolininko neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių kreditoriaus veiklą, iš kurios buvo numatyta jį realiai gauti. Taigi, iš visų gautinų pajamų turi būti atskaitomos sąnaudos, gaunamas ikimokestinis pelnas ir tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį lieka grynasis pelnas. Pateiktame paskaičiavime ieškovė nėra atėmusi savo mokestinių mokesčių ir skaičiuoja pajamas, o ne grynąjį pelną. Sąmatoje nurodytas pelnas yra tikėtinas, jis yra išvestinis rodiklis ir realiai gali būti apskaičiuotas, ieškovei atlikus visus sąmatoje nurodytus bei su Sutartimi susijusius darbus. Ieškovė neįrodė žalos dydžio.

Trečiasis asmuo VšĮ CPO LT  atsiliepime nurodė, kad 2014 m. liepos 7 d.  su ieškove UAB „Magirnis“ po atlikto viešojo pirkimo sudarė preliminariąją sutartį „Bendrieji ir specialieji rangos darbai su projektavimo paslaugomis užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą”, kurioje susitarė dėl būsimo pagrindines sutarties su daugiabučio namo administratoriais sąlygų bei pagrindinėmis sutartimis įsigyjamų darbų techninės specifikacijos, tame tarpe ir su atsakove UAB „Utenos butų ūkis“. Trečiojo asmens atlikto viešojo pirkimo techninė specifikacija buvo suderinta su daugiabučio namo modernizavimo programą įgyvendinančiomis institucijomis (VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ ir Aplinkos ministerija). Be to, nei trečiojo asmens CPO LT vykdyto viešojo pirkimo metu, nei preliminariųjų sutarčių sudarymo metu, ieškovė neteikė jokių prašymų ar pretenzijų dėl perkamų modernizavimo darbų Techninės specifikacijos atitikties VPĮ reikalavimams.

2017 m. gegužės 27 d. atsakovė UAB „Utenos butų ūkis“, minėtos 2014 m. liepos 7 d. preliminariosios sutarties pagrindu, trečiojo asmens CPO LT informacinėje sistemoje užsakė modernizavimo darbus daugiabučiams namams adresu Taikos g. 29 ir 35, Utena bei Aušros g. 95, Utena. Šių daugiabučių namų modernizavimo darbų poreikį atsakovė formavo remdamasis 2014 m. liepos 7 d. preliminarioje sutartyje numatyta Technine specifikacija. Ieškovė laimėjo konkursą ir su atsakove sudarė pagrindinę rangos sutartį Nr. CP036997. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes mano, kad ieškovė visuose modernizavimo darbų įsigijimo etapuose turėjo visas galimybes įsivertinti perkamų darbų Techninę specifikaciją, kvestionuoti jos teisėtumą, bet to nedarė. Priešingai, teikdama pasiūlymus bei sudarydamas sutartis ieškovė patvirtino savo ketinimą atlikti darbus pagal atsakovės nurodytą, su daugiabučio namo gyventojais bei modernizavimo programą įgyvendinančiomis institucijomis suderintą Techninę specifikaciją. Kadangi ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties faktines vykdymo aplinkybes nežinomos, dėl faktinių bei teisinių ieškinio pagrindų nepasisakė.

Atsiliepime UAB „Plėtros garantas“ siūlė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad su ieškove buvo sudariusi projektavimo darbų sutartį, pagal kurią parengė privalomąsias namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų dalis pagal ieškovės pateiktą Techninę specifikaciją ir projektavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. 2017 m. liepos 19 d. raštu informavo ieškovę, kad Techninėje specifikacijoje nurodyti pastatų fasadų šiltinimo sprendiniai galimai neatitinka Techninės specifikacijos ir teisės aktų reikalavimų. Nustačiusi, kad Techninėje specifikacijoje nurodytomis termoizoliacinėmis poliuretano plokštėmis, suklijuotomis tarpusavyje poliuretaniniais klijais, su ne storesne kaip 4,5 mmm fibrocementine apdailos plokšte, prekiauja viena tiekėja UAB „Termoskydas“, pareikalavo gaminio techninės dokumentacijos. Atlikusi siūlomo gaminio techninių dokumentų analizę, informavo atsakovę, kad rengiant Sutartyje nurodytus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, projektuotojas projekte neturėtų numatyti Techninėje specifikacijoje nurodytų fasadinių gaminių naudojimo, kadangi jie gali neatitikti teisės aktų arba Techninės specifikacijos reikalavimų. Mano, jog šiuo atveju svarbu tai, kad nurodytos fasado plokštės neatitinka Techninės specifikacijos, kuri yra privaloma pagal Pirkimo dokumentus. Tačiau atsakovė (statybos rangos darbų ir projektavimo paslaugų užsakovė) neatsižvelgė į raštu pateiktas pastabas, pareikalavo projektuoti ir montuoti būtent „Fibrolight“ plokštę, kas ir buvo padaryta.

Atsiliepime trečiasis asmuo VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2016 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. vasario 24 d. atliko namų Taikos g. 35, Taikos g. 29, Aušros g. 95 Utenoje Investicinių planų vertinimą ir suderinimą. Investiciniuose planuose savininkams buvo pasiūlyta po du atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketus. Po to namo Taikos g. 29 ir Taikos g. 35 savininkai pasirinko I atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketą, o namo Aušros g. 95 savininkai  -  II atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketą. Paketuose buvo numatytas analogiškas išorinių sienų šiltinimo būdas įrengiant termoizoliacines apdailos plokštes pagamintas iš kietųjų poliuretano putų ir fibrocementinės apdailos plokštės, o konkretus medžiagų ir apdailos tipas turėjo būti parinktas techninio darbo projekto rengimo metu. Ieškovė nurodo, kad ji žinojo, jog namų apšiltinimui bus naudojamos tik sertifikuotos termoizoliacinės ir apdailos medžiagos, neteikė pretenzijų, bet pateikė pasiūlymą, atitinkantį Pirkimo sąlygas, laimėjo konkursą ir 2017 m. birželio 12 d. sudarė Sutartį su atsakove. Pagal Pirkimo dokumentų sąlygas ir Sutarties nuostatas ieškovės pasirinktas projektuotojas UAB „Plėtros garantas“ parengė minėtų namų techninius darbo projektus, kuriuose savo nuožiūra numatė, kad fasadų šiltinimui bus naudojamos konkretaus gamintojo UAB „Termoskydas“ gaminamos fasado šiltinimo plokštės „Fibrolight“. Šie projektavimo darbai perduoti atsakovei ir už juos ieškovei apmokėta. Atlikus statinių projektų ekspertizę buvo pripažinta, kad ieškovės pasirinkto projektuotojo parengti projektai tinkami. Iki sutarties nutraukimo ieškovė jau buvo atlikusi dalį namų stogų atnaujinimo darbų. Po pirkimo įvykdymo ir Sutarties sudarymo šalių susitarimu pakeitus namų fasadų šiltinimo medžiagas ir būdą būtų pažeisti VPĮ pagrindiniai principai. Pagal Sutarties 11.3. punktą Sutartyje numatytų medžiagų pakeitimas buvo galimas tik dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo Sutarties šalių valios. Mano, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Sutartį nutraukta dėl atsakovės kaltės nepagrįstas, nes ieškovė elgėsi taip, kad atsakovei nekilo abejonių, jog Sutartis gali būti neįgyvendinta, nors, būdama sąžininga tiekėja, turėjo atkreipti pirkimo organizatoriaus dėmesį, kad Investicijų planuose ar Pirkimo sąlygose numatytos priemonės neįgyvendinamos, o, šiam nereagavus, neteikti pasiūlymo, kurio negalės įgyvendinti.

Ieškinys tenkinamas iš dalies. 

Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką dėl taikytinų teisės normų sprendžiant ginčus tarp perkančiosios organizacijos ir pirkimą laimėjusio tiekėjo, susijusius su viešojo pirkimo sutarties vykdymu, pirmiausia atsižvelgtina į VPĮ, kaip specialiojo įstatymo, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2013). Sprendžiant dėl sutarties, sudarytos pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, sąlygų aiškinimo, svarbu analizuoti ir vertinti ne tik ginčo sutartį, bet ir paties viešojo pirkimo sąlygas, kuriose gali būti įtvirtintos esminės būsimos sutarties nuostatos ar net šios sutarties projektas, šalių elgesį vykdant sutartį ir panašiai. Sprendžiant ginčus dėl sutarčių, sudarytų viešo pirkimo būdu, teismai sutarties turinį turi nustatyti vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, jo tikslą, ieškovo pasiūlymą bei šalių elgesį vykdant sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2014, Nr. 3K-3-159/2015 ir kt.). Atsakovė, kaip perkančioji organizacija, turėjo pareigą objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013).

Byloje nustatyta, kad atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ užsakymu 2016 m. lapkričio 8 d. buvo parengti daugiabučių namų Taikos g. 35 ir Taikos g. 29, Utena, atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planai, o 2016 m. gruodžio 16 d. buvo parengtas daugiabučio namo Aušros g. 95, Utena, atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planas (toliau – Investicijų planai). 2016 m. lapkričio 15 d. ir 2017 m. vasario 24 d. šių daugiabučių namų Investicijų planai buvo suderinti su VšĮ „Būsto energijos taupymo agentūra“.

2016 m. gruodžio 8 d. įvyko daugiabučio namo Taikos g. 35, Utena, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, 2016 m. gruodžio 1 d. - daugiabučio namo Taikos g. 29, Utena, butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimas, o 2017 m. gegužės 4 d. įvyko daugiabučio namo Aušros g. 95, Utena, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimas raštu. Susirinkimuose  buvo pavirtintas Investicijų planas, o butų ir kitų patalpų savininkai nusprendė pasirinkti fasadų šiltinimo sprendinį, numatantį, kad sienų šiltinamas atliekamas termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis, kurios pagamintos bei tarpusavyje suklijuotos iš kietųjų poliuretano putų plokščių ir fibrocementinės apdailos plokštės, kuri ne storesnė kaip 4,5 mm, taip pat buvo priimti sprendimai dėl namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų rengimo ir įgyvendinimo sąlygų.

Trečiasis asmuo VšĮ CPO LT vykdo centralizuotus daugiabučių namų modernizavimo darbų pirkimus ir su pirkimų laimėtojais sudaro preliminariąsias daugiabučių namų modernizavimo darbų pirkimo sutartis. 2014 m. liepos 7 d. Preliminarioji sutartis dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų paslaugų su projektavimo paslaugomis užsakymų per CPO LT elektroninį katalogą buvo sudaryta su ieškove UAB „Magirnis“.

Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimuose priėmus aukščiau nurodytus sprendimus, 2017 m. gegužės 24 d. per CPO buvo paskelbtas konkursas dėl statybos rangos darbų ir projektavimo paslaugų daugiabučiams namams, esantiems adresais Taikos g. 29, Taikos g. 35, Aušros g. 95, Utenoje pirkimo. 2017 m. birželio 5 d. CPO konkurso laimėtoja paskelbė ieškovę UAB „Magirnis“, kuri 2014 m. liepos 7 d. buvo sudariusi preliminariąją sutartį.

2017 m. birželio 12 d. tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta pagrindinė sutartis Nr. CPO036997 dėl statybos rangos darbų ir projektavimo paslaugų suteikimo daugiabučiams namams, esantiems adresais Taikos g. 29, Taikos g. 35, Aušros g. 95, Utena, kuri įsigaliojo nuo 2017 m. birželio 16 d.. 2018 m. birželio 12 d. šalių susitarimu sutartyje numatytas darbų atlikimo terminas buvo pratęstas 6 mėnesiams iki 2018 m. gruodžio 15 d.

Ieškovė (rangovė) 2017 m. liepos 21 d. raštu informavo atsakovę (užsakovę), kad visi numatyti projektiniai sprendiniai yra aiškūs ir įgyvendinami, išskyrus Techninėje specifikacijoje nurodytus pastatų fasadų šiltinimo sprendinius, ir nurodė, kad ji nustatė, jog Techninėje specifikacijoje nurodytomis termoizoliacinėmis poliuretano plokštėmis, suklijuotomis tarpusavyje poliuretaniniais klijais, su storesne kaip 4,5 mm fibrocementine apdailos plokšte, prekiauja vienintelė tiekėja UAB „Termoskydas“ ir kad tai yra gaminys „Fibrolight“, kuriam, kaip poliuretano ir fibrocementinės plokštės sistemai, nėra išduotas nei Europos techninis liudijimas (ETL), nei Europos techninis įvertinimas (ETĮ), jis nėra paženklintas CE ženklinimu, nors šie reikalavimai yra įtvirtinti Techninės specifikacijos 2 punkte. Pagal pateiktus „Fibrolight“ gaminio dokumentus taip pat nebuvo aišku dėl atsparumo atmosferos poveikiams, visai fasado šiltinimo sistemai nebuvo atlikti degumo bandymai. Todėl ieškovė pasiūlė atsakovei inicijuoti „Fibrolight“ medžiagos pakeitimą į kitą, siekiant, jog ji atitiktų teisės aktų, Techninės specifikacijos reikalavimus, užtikrintų gyventojų saugumą ir efektyvų Sutarties įgyvendinimą.

Atsakovė, 2017 m. liepos 26 d. raštu Nr. SD-517 informavo ieškovę, kad sprendimas dėl sienų šiltinimo naudojant fibrocementines plokštes nebus keičiamas.

Ieškovė (rangovė), gavusi atsakovės (užsakovės) neigiamą atsakymą, 2017 m. rugpjūčio 4 d. išsiuntė raštus Utenos rajono savivaldybės administracijai, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, VšĮ Būsto energijos taupymo agentūrai, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro Atitikties įvertinimo skyriui, kuriais paprašė pateikti išvadas, ar „Fibrolight“ gali būti naudojamas gyvenamojo būsto fasado sienų šiltinimui.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 2017 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (14-6)-D8-5888, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. raštu Nr. 2D-12142 (7.9) nurodė, kad gaminys „Fibrolight“ neturi reikiamo techninio įvertinimo sertifikato ir nėra paženklintas CE ženklu bei kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 16 straipsnio 5 dalį statinio projektuotojui tenka pareiga įvertinti statybos produktų rinkinio eksploatacines savybes ir jam tenka atsakomybė, kad projektas atitiktų norminių aktų ir privalomų projektų rengimo dokumentų reikalavimus.

Atsižvelgiant į tai, ieškovė pakartotinai 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. 304 kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad medžiaga „Fibrolight“ neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl ji kaip rangovė negali užbaigti techninio projekto darbų tol, kol su užsakove raštu nėra suderintas medžiagos pakeitimas, taip pat pateikė lokalines sąmatas, pasiūlymus, kurie leistų pasiekti Techninėje specifikacijoje įtvirtintus reikalavimus dėl kokybės ir sudaryti sąlygas įvykdyti Sutartį.

 Atsakovė 2017 m. spalio 3 d. raštu Nr. SD-680 atsisakė keisti fasadų šiltinimo medžiagas ir nurodė, kad medžiagos „Fibrolight“ sudėtinės dalys yra sertifikuotos ir nedraudžiamos naudoti sienų šiltinimui, yra baigtų renovuoti namų, kurių šiltinimui naudota ši medžiaga.

Po šio susirašinėjimo ieškovė pradėjo vykdyti statybos rangos darbus pagal Sutartį, kaip pati nurodo, tikėdamasi, kad medžiagos pakeitimo klausimas bus išspęstas tolimesnėje darbų stadijoje.

Statybos rangos darbų atlikimo metu 2018 m. gegužės 16 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija atliko statybų patikrinimo procesą ir priėmė rezoliuciją, kurios pagrindu sustabdė rangos darbų vykdymą iki bus pateikti dokumentai patvirtinantys, kad „Fibrolight“ medžiaga turi Pirkimo sąlygose nurodytą ženklinimą.

Po šio inspekcijos sprendimo ieškovė 2018 m. birželio 12 d. raštu Nr. 146 kreipėsi į atsakovę siūlydama pasinaudoti Sutartyje numatyta galimybė pakeisti sutartį ir „Fibrolight“ medžiagą pakeisti alternatyviais gaminiais, nes negali įvykdyti sutarties dėl atsakovės sudarytos Techninės specifikacijos, pagal kurią yra galimas tik vienas specifikacijoje nurodytas medžiagos tiekėjas, bet ta medžiaga neatitinka Pirkimo dokumentų reikalavimų, nes nėra sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka.

 Atsakovė 2018 m. birželio 13 d. raštu Nr. SD-485 pareikalavo, kad ieškovė nedelsiant vykdytų Sutartį bei nurodė, kad medžiagos pakeitimo klausimas bus išnagrinėtas darbų vykdymo eigoje įvertinus valstybės institucijų informaciją ir specialistų nuomones.  

Ieškovė 2018 m. birželio 22 d. raštu Nr. 155 pareikalavo, kad iki 2018 m. liepos 2 d. atsakovė pateiktų aiškią nuomonę dėl „Fibrolight“ sistemos keitimo ir informavo, kad nesutikus keisti „Fibrolight“ gaminio į pasiūlytas alternatyvas, bus laikoma, kad Sutartis yra nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl užsakovės kaltės.

Atsakovė 2018 m. birželio 29 d. raštu Nr. SD-516 pareikalavo sparčiau atlikti vėluojančius darbus bei nurodė, kad ieškovė pagal Sutarties 13.4 punktą vienašališkai galėtų nutraukti sutartį tik dėl pavėluoto apmokėjimo už darbus, bet ne dėl nesutikimo keisti gaminį.

Ieškovė 2018 m. liepos 5 d. raštu Nr. 172 atsakovei nurodė, kad Sutartis yra nutraukiama nuo 2018 m. liepos 23 d.  

Atsakovė 2018 m. liepos 19 d. raštu Nr. SD-582 informavo ieškovę,  jos vykdomą Sutarties nutraukimą vertina neteisėtu, tačiau, įvertinusi nuolatinį darbų vykdymo grafiko nesilaikymą, atnaujinto Įkainotų veiklų grafiko nepateikimą, kitus rangos sutarties pažeidimus, sprendžia, kad ieškovė iš esmės pažeidė Sutartį, užsakovė negauna to, ko tikėjosi, todėl pagal Sutarties 10.3 ir 13.1 punktus vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d..

Nustatyta, kad  byloje nėra ginčo dėl to, kad visi iki Sutarties nutraukimo ieškovės atlikti darbai atsakovei buvo perduoti ir jos priimti. Sutartyje nustatyta tvarka pretenzijų dėl darbų kokybės nebuvo pareikšta. Atsakovė pareigą sumokėti ieškovei už tinkamai atliktus, perduotus ir priimtus darbus yra įvykdžiusi.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti, kad 2017 m. birželio 12 d. pagrindinė statybos rangos darbų sutartis ieškovės reikalavimu  teisėtai nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d.  dėl UAB „Utenos butų ūkis“ kaltės ir dėl reikalavimo pripažinti, kad atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ vienašalis pagrindinės statybos rangos sutarties nutraukimas dėl ieškovės kaltės nuo 2018 m. rugpjūčio 8 d. yra neteisėtas

Esminis ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar ieškovė (rangovė, tiekėja) turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą nutraukti pagrindinę rangos darbų sutartį su atsakove (užsakove) dėl jos kaltės paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovės parengtų Techninių specifikacijų sąlygos, numatančios namų fasado šiltinimui naudoti termoizoliacinėmis poliuretano plokštes, suklijuotas tarpusavyje poliuretaniniais klijais, su storesne kaip 4,5 mm fibrocementine apdailos plokšte, prieštarauja VPĮ principams, Techninių specifikacijų 2 punkto reikalavimui, nes yra pritaikytos vieninteliam tiekėjui UAB „Termoskydas“ ir jo gaminiui „Fibrolight“, kuris, kaip sienų šiltinimo sistema, neturi Europos techninio liudijimo (ETL) ar Europos techninio įvertinimo (ETĮ) ir ženklinimo CE ženklu, taip pat dėl to, ar buvo faktinis ir teisinis pagrindas atsakovei nutraukti pagrindinę statybos rangos darbų sutartį su ieškove dėl esminių jos pažeidimo, pasireiškusių  tuo, kad ieškovė nesilaikė darbų vykdymo grafiko, nepateikė atnaujinto Įkainotų veiklų grafiko, atliko kitus rangos sutarties pažeidimus.   

Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai nesikreipiant į teismą (CK 6.217- 6.220 straipsniai.). Sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais, įtvirtintais tiek bendrose sutarčių teisės normose, tiek ir atitinkamas sutartis reguliuojančiose teisės normose. Esant esminiam sutarties pažeidimui, šalis gali pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo galimybe. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka nustatyti CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta esminio sutarties pažeidimo, kuris yra pagrindas taikyti sutarties nutraukimą, kvalifikuojantys požymiai.

        Nagrinėjamoje byloje Sutarties 13 punkte „Pagrindinės sutarties nutraukimas prieš terminą“ šalys, be kitų atvejų, susitarė, kad užsakovas, raštu įspėjęs tiekėją prieš 20 dienų, turi teisę vienašališkai (be teismo) nutraukti Pagrindinę sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Esminiu Pagrindinės sutarties pažeidimu bus laikomas bet kurio įsipareigojimo pagal Pagrindinę sutartį neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas (13.1 punktas); tiekėjas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Pagrindinę sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu užsakovas be pateisinamų priežasčių vėluoja apmokėti už darbus (13.5 punktas); šalys neturėjo teisės vienašališkai nutraukti Pagrindinės sutarties nesant pagrindo, nurodyto Pagrindinėje sutartyje arba Lietuvos Respublikos teisės aktuose (13.6 punktas). Taigi, Sutartyje ieškovei (tiekėjai) nebuvo numatyta  vienašališko Sutarties nutraukimo teisė užsakovei nevykdant savo įsipareigojimų, todėl sprendžiant dėl Sutarties nutraukimo teisėtumo vertinamas pažeidimų mastas, reikšmė sutarties vykdymui ir galimybė sutartį išsaugoti, t. y. vertinama ar sutarties pažeidimas buvo esminis pagal CK 6.217 straipsnio kriterijus.

        Kaip jau minėta, esminis Sutarties nutraukimo pagrindas iš ieškovės pusės buvo tai, kad vykdant Sutartį buvo įsitikinta, jog atsakovės parengtų Techninių specifikacijų sąlygos, numatančios namų fasado šiltinimui naudoti termoizoliacinėmis poliuretano plokštes, suklijuotas tarpusavyje poliuretaniniais klijais, su storesne kaip 4,5 mm fibrocementine apdailos plokšte, prieštarauja VPĮ principams, Techninės specifikacijos 2 punkto reikalavimui, nes yra pritaikytos vieninteliam tiekėjui UAB „Termoskydas“ ir jo gaminiui „Fibrolight“, kuris, kaip termoizoliacinė sistema ir vieno gamintojo statybos produktas, neatitinka Techninės specifikacijos 2 punkto reikalavimo fasado įrengimo darbams naudoti tik Europos techninius liudijimus (ETL) ar Europos techninius įvertinimus (ETĮ) turinčias ir CE ženklu ženklintas sienų šiltinimo sistemas ir medžiagas. Teismo nuomone,  ieškovė aplinkybes, sudarančias faktinį ir teisinį pagrindą nutraukti Sutartį dėl atsakovės (užsakovės) kaltės,  įrodė (CPK 178 straipsnis).

        Pagal Sutartį ieškovė (tiekėja, rangovė) buvo įsipareigojusi parengti Techninėje specifikacijoje nurodytų darbų techninį darbo projektą, vykdyti projekto autorinę priežiūrą ir savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe, pagal užsakymo metu užsakovo pateiktą techninę specifikaciją ir suderintą techninį projektą / techninį darbo projektą, atlikti statybos rangos darbus, o užsakovė buvo įsipareigojo sumokėti nustatytą kainą Sutartyje aptartomis sąlygomis ir tvarka (Sutarties 2.1. punktas). Pagal Sutarties 9.4.11 punktą ieškovė privalėjo  savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais, reikalingais Sutartyje numatytiems darbams atlikti, darbų vykdymui naudoti medžiagas, gaminius, atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus, naudoti Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyta tvarka sertifikuotas medžiagas ir gaminius, garantuoti tinkamą statybinių ir kitų medžiagų ir gaminių priėmimą, organizuoti jų sandėliavimą, apsaugą (nuo vagystės bei sugadinimo, įskaitant meteorologinių sąlygų poveikį) ir taupų naudojimą, tikrinti jų kokybę bei jos atitikties dokumentus, sertifikatus (medžiagos turi atitikti projektinius bei pateiktuose sertifikatuose nurodytus kokybės reikalavimus) ir reguliariai pateikti juos atsakovei.

        Pagal 6.684 straipsnio 1 dalį rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai. Reikalavimus statybos rangos sutarties dalykui ir rangovo pareigų apimtį lemia ne tik užsakovo poreikiai ir šalių susitarimo sąlygos, bet ir imperatyvieji statybos santykius reglamentuojančių viešosios teisės aktų reikalavimai rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, o kai pastatai rekonstruojami – ir už statinio ar įrenginio patikimumo, patvarumo at atsparumo sumažėjimą ar netekimą (CK 6.695 straipsnio 1, 2 dalys).  CK 6.689 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu šie nurodymai neprieštarauja statybos rangos sutarties sąlygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kišimasis į rangovo ūkinę komercinę veiklą. Pagal CK 6.659 straipsnį rangovas turi teisę nutraukti sutartį, kuomet egzistuoja šių sąlygų visuma (užsakovas laikomas pažeidusiu prievolę: yra nuo rangovo nepriklausančių aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar darbo saugumui; rangovas apie tai nedelsdamas įspėjo užsakovą; užsakovas nepaiso rangovo įspėjimo.

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir Sutarties sąlygas, teismo nuomone, paaiškėjus faktui, kad atsakovės parengtų Techninių specifikacijų sąlygos, numatančios namų fasado šiltinimui naudoti termoizoliacinėmis poliuretano plokštes, suklijuotas tarpusavyje poliuretaniniais klijais, su storesne kaip 4,5 mm fibrocementine apdailos plokšte, prieštarauja VPĮ principams, Techninės specifikacijos 2 punkto reikalavimui, nes yra pritaikytos vieninteliam tiekėjui UAB „Termoskydas“ ir jo gaminiui „Fibrolight“, kuris neatitinka Techninės specifikacijos 2 punkto reikalavimo fasado įrengimo darbams naudoti tik Europos techninius liudijimus (ETL) ar Europos techninius įvertinimus (ETĮ) turinčias ir CE ženklu ženklintas sienų šiltinimo sistemas ir medžiagas, ieškovė turėjo pagrįstą pagrindą dėl esminio Sutarties pažeidimo vienašališkai nutraukti tolesnį Sutarties vykdymą, nes nebegalėjo vykdyti aptartų esminių Sutarties įsipareigojimų ir užtikrinti statybos norminių aktų laikymąsi dėl priežasčių, kurios nuo jos nepriklausė (CK 6.217 straipsnio 2 dalies1, 4 punktai). Minėta nustatyta aplinkybė ieškovei buvo esminio pobūdžio, nes tai tapo kliūtimi toliau tinkami vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Ieškovė  nebegalėjo pagal užsakymo metu užsakovės pateiktą Techninę specifikaciją ir suderintą techninį, techninį darbo projektus atlikti statybos rangos darbus, savarankiškai apsirūpinti materialiniais ištekliais, reikalingais Sutartyje numatytiems darbams atlikti, darbų vykdymui naudoti medžiagas, gaminius, atitinkančius projektinėje dokumentacijoje jiems nustatytus reikalavimus, naudoti įstatymais nustatyta tvarka sertifikuotas medžiagas ir gaminius, kadangi rinkoje medžiagą galėjo patiekti tik vienas tiekėjas, o „Fibrolight“ gaminys neatitiko daugiabučių namų, esančių Aušros g. 95, Taikos g. 29, Taikos g. 35, Utena, investicinių planų, pirkimo sąlygų Techninių specifikacijų 2 punkto reikalavimo, nes neturėjo Europos techninio liudijimo (ETL) ar Europos techninio įvertinimo (ETĮ) ir CE ženklinimo. Ieškovei tapo objektyviai neįmanoma vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, kadangi rinkoje medžiagą galėjo patiekti tik vienas tiekėjas, tačiau ir ta pati medžiaga neatitiko Sutarties sąlygų.

        Ieškovė 2017 m. liepos 21 d., 2017 m. rugsėjo 29 d., 2018 m. birželio 12 d. raštais, vadovaudamasis Sutartis 11.3 punkte nustatyta galimybe keisti naudojamas medžiagas, kreipėsi į atsakovę, prašydama pakeisti „Fibrolight“ medžiagą į atitinkančią pirkimo sąlygas medžiagą, pateikė lokalines sąmatas ir pasiūlymus. Atsakovė su tuo nesutiko, tvirtindama, kad ji ne savo nuožiūra formavo Technines specifikacijas, o jas pasirinko iš CPO katalogo „Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbai su projektavimu“, kad taip nusprendė daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai susirinkimuose,  kad Sutarties sąlygų keitimo nenumato jos sąlygos, tačiau su tuo sutikti nėra pagrindo.

Daugiabučių namų Investicijų planuose kaip energijos efektyvumą didinančios priemonės apšiltinant išorines sienas, buvo numatomi du variantai: 1) sienų šiltinamas termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis, kurios pagamintos bei tarpusavyje suklijuotos iš kietųjų poliuretano putų plokščių ir fibrocementinės apdailos plokštės, kuri ne storesnė kaip 4,5 mm; sienų šiltinimui naudojama fibrocementinė plokštė pagaminta iš standžių poliretano putų šerdies ir iš vienos pusės padengta aliuminio folija, o iš kitos pusės 4 mm dažyta fibrocementinės plokšte; 2) sienų šiltinimas termoizoliaciniu sluoksniu įrengiant tinkuojamą fasadą; pastatas apšiltinamas įrengiant tinkuojamą sudėtinę termoizoliacinę sistemą. Investicijų planuose nurodoma, kad medžiagų ir apdailos tipas parenkamas techninio darbo projekto rengimo metu. Taigi, Investicijų planuose buvo numatyta sienas šiltinti termoizoliacine fibrocementine plokšte ir nenurodyta, kad fasado įrengimo darbams turi būti naudojamos tik šiltinimo sistemos ir medžiagos, turinčios Europos techninio liudijimą (ETL) ar Europos techninį įvertinimą (ETĮ) ir CE ženklinimą.

Nagrinėjamo pirkimo metu galiojusioje preliminariojoje sutartyje, kiek tai susiję su šios bylos dalyku, be kita ko, nurodyta: (DSPB2) Sienų šiltinimas (DSPB2.11) Pastatų sienų šiltinimas iš išorės termoizoliacinėmis plokštėmis, aptaisant termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis. Termoizoliacinių sluoksnių šilumos perdavimo koeficientas – 0,25>U>0,18W/m2.K). Taigi joje nėra nuorodų į konkrečią termoizoliacinę medžiagą, sistemą ir konkrečias jų savybes.

Vadinasi, atsakovė nei pagal Investicijų planų, nei pagal preliminarios sutarties nuostatas ir CPO katalogą užsakymo neturėjo formuoti taip, kad jis atitiktų tik „Fibrolight“ daugiasluoksnių fasadų šiltinimo ir apdailos gaminių savybes.

Tačiau iš byloje pateiktų Techninių specifikacijų objektams Aušros g. 95, Taikos g. 29 ir 35, Utenoje matyti, kad perkamų sienų šiltinimo darbų ypatybės, lyginant jas su DSPB2.11 aprašymu, buvo detalizuotos ir konkretizuotos, nurodant, kad išorinės namų sienos šiltinamos termoizoliacinėmis apdailos plokštėmis, kurios pagamintos bei tarpusavyje suklijuotos iš kietųjų poliuretano plokščių ir fibrocementinės apdailos plokštės, kuri ne storesnė kaip 4,5 mm. „4.Fasadų sienų šiltinimui naudoti termoizoliacines poliuretano (EN-13165) plokštes suklijuotas tarpusavyje poliuretaniniais klijais su ne storesne, kaip 4,5 mm  fibrocementine (EN-492) apdailos plokšte. Plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos poliuretaniniais aerozoliniais klijais ir tvirtinamos smeigėmis iš nerūdijančio plieno arba padengtomis antikorozine danga, kurių galvutės su vidinių  šešiabriauniu. Plokštė tvirtinama per visą gaminio storį“. 

Iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų, UAB „Termoskydas“ pateiktų duomenų nustatyta, kad atsakovės Techninėse specifikacijose nurodytos savybės atitinka konkrečias daugiasluoksnes termoizoliacines apdailos plokštes „Fibrolight“ ir jų sudėtines dalis. Atsakovė taip pat iš esmės pripažino, kad Techninės specifikacijos reikalavimą atitiko būtent tik „Fibrolight“ plokštė, nes dėl informacijos gavimo kreipėsi būtent į UAB „Termoskydas“, taip pat nurodė, kad yra namų, kuriems apšiltinti naudotas minėtos plokštės ir kad būtent dėl jų panaudojimo sienoms šiltinti apsisprendė daugiabučių gyvenamųjų namų savininkai. Byloje nepateikti įrodymai, kad buvo kitų daugiasluoksnės termoizoliacinės medžiagų, atitinkančių atsakovės parengtas Technines specifikacijas (CPK 178 straipsnis). Todėl galima daryti išvadą, kad „Fibrolight“ plokštę gali patiekti tik UAB „Termoskydas“. Atsakovės pateikti duomenys apie tai, kad minėta plokšte prekiauja prekybos tinklas „Ermitažas“, Vokietijos kompanija Weiss Chemie Technik GmbH, yra neinformatyvūs, todėl šios aplinkybės nei paneigia, nei patvirtina.

Be to, Techninių specifikacijų 2 punkte nurodyta, kad fasado įrengimo šiltinimo sistemos ir medžiagos turi turėti atitinkamus sertifikatus ir ženklinimą. Byloje nustatyta, kad fibtrocementinės plokštės yra įtrauktos į CPO tinkamų statybinių medžiagų sąrašus, o jų visos sudedamosios dalys turi CE arba kitais teisės aktais nustatytas atitikties deklaracijas, tačiau pats gaminys „Fibrolight“, kaip poliuretano ir fibrocementinės plokštės sistema, nėra sertifikuota teisės aktų nustatyta tvarka, jai nėra išduotas nei Europos techninis liudijimas (ETL), nei Europos techninis įvertinimas (ETĮ), ji nėra paženklinta CE ženklinimu, nors būtent to reikalavo Techninių specifikacijų 2 punktas. Pagal byloje pateiktus įrodymus, Lietuvos rinkoje iš viso nėra (nebuvo) termoizoliacinių fibrocementinių plokščių, paženklintų CE ženklu. Įsiteisėjusioje 2019 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-677-790/2019  nagrinėdamas ginčą dėl tarp tų pačių šalių, dėl tų pačių namų modernizavimo ir byloje esant labai panašioms aplinkybėms, Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad Pirkimo sąlygos pritaikytos vienam medžiagos tiekėjui UAB „Termoskydas“, kuri prekiauja gaminiu „Fibrolight“, ir kad rinkoje nėra analogiškų gaminių, kurie atitiktų pirkimo sąlygas (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Atsakovė nurodė, kad Technines specifikacijas rengė vadovaudamasi daugiabučių namų gyventojų pasirinkimu ir jų sprendimais, taip pat tuo, kad „Fibrolight“ plokštė buvo nurodyta techniniame darbo projekte, kurį parengė ieškovės pasirinktas projektuotojas UAB „Plėtros garantas“. Tačiau projektuotojas UAB „Plėtros garantas“ tvirtina priešingai: kad rengdamas privalomąsias namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų dalis pagal ieškovės pateiktą Techninę specifikaciją, 2017 m. liepos 19 d. raštu informavo atsakovę, kad, atlikusi iš UAB „Termoskydas“ gautų siūlomo gaminio „Fibrolight“ techninių dokumentų analizę, nustatė, kad rengiant Sutartyje nurodytus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo (modernizavimo) projektus, projektuotojas projekte neturėtų numatyti Specifikacijoje nurodytų fasadinių gaminių naudojimo, kadangi jie gali neatitikti teisės aktų ir Specifikacijos reikalavimų. Tačiau atsakovė (užsakovė) neatsižvelgė į pateiktas pastabas, pareikalavo projektuoti ir montuoti būtent „Fibrolight“ plokštę. Šiuos UAB „Plėtros garantas“ teiginius patvirtina 2017 m. liepos 19 d. rašto Nr. R170711/01, adresuoto atsakovei, turinys.

Atsakovė buvo daugiabučių namų, esančių Taikos g. 29, 35, Aušros g. 95, Utenoje, atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano rengimo organizatorius. Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) investicijų  planuose daugiabučių namų gyventojams buvo siūlomi du pastato atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketai. Iš pateiktų duomenų matyti, kad daugiabučių namų gyventojai pritarė vienam iš pasiūlytų atnaujinimo (modernizavimo) priemonių paketų, bet ne konkrečios medžiagos pasirinkimui ir nurodymui Techninėje specifikacijoje. Investicijų planai, esant objektyvioms ir būtinoms aplinkybėms, nedraudė daryti pakeitimus. Atsakovė nepateikė argumentų, iš kurių būtų galima spręsti, kad daugiabučiams namams šiltinti medžiagos ir (ar) apšiltinimo būdas negalėjo būti pakeistas daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimu. Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje 2019 m. kovo 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-677-790/2019 taip pat nurodė, kad atsakovė turėjo galimybę šaukti gyventojų susirinkimą ir spręsti dėl naujų medžiagų/būdo pasirinkimo, bet to nedarė.

Todėl daroma išvada, kad atsakovė neįrodė, jog buvo būtina nustatyti tokius reikalavimus daugiabučių namų pastato išorės apšiltinimui, kokie jie buvo nustatyti Techninėse specifikacijose, tuo labiau, kad jie neatitiko Techninių specifikacijų 2 punkto reikalavimo, kuriuose nurodyta, kad fasado įrengimo darbams turi būti naudojamos tik Europos techninius liudijimus (ETL) ar Europos techninius įvertinimus (ETĮ) turinčios ir CE ženklu ženklintos sienų šiltinimo sistemos ir medžiagos. Atsakovės Techninių specifikacijų reikalavimai, kiek jie yra susiję su daugiabučių namų išorinių sienų apšiltinimu, neatitiko VPĮ 37 straipsnio 3, 5 dalyse nustatytų techninei specifikacijai keliamų reikalavimų ir buvo nustatyti neteisėtai. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog neaiškių, netikslių, dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-502/2007). Atsakomybė už tinkamą, įstatymų reikalavimus atitinkančių ir realiai įgyvendinamų Techninių specifikacijų parengimą buvo atsakovės pareiga, atsakomybė ir kompetencija. Virš aptarti neaiškūs ir prieštaringi Pirkimo dokumentų reikalavimai įtakojo viešojo pirkimo rezultatą ir tiekėjų, įskaitant ieškovę, sprendimus dalyvauti viešame pirkime. 

Esant virš nustatytoms aplinkybėms, atsakovei nepagrįstai atsisakius pasinaudoti Sutarties 16.4 punkto sąlyga pakeisti neteisėtą ir neįgyvendinamą Specifikacijoje nurodytą sąlygą dėl fasado šiltinimo medžiagos, kuri neatitiko Pirkimo sąlygų reikalavimų, pažeidus bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareigą ir dėl šių priežasčių ieškovei negalint baigti Sutartyje numatytų darbų, nes neegzistavo Pirkimo sąlygas atitinkanti medžiaga,  ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį dėl atsakovės kaltės.

Kadangi pripažįstama, kad pirmoji pažeidusi prievolę yra atsakovė, o ieškovė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą nutraukti Sutartį dėl esminio jos pažeidimo dėl atsakovės kaltės, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė taip pat turėjo teisėtą pagrindą nutraukti tą pačią Sutartį dėl jos esminio pažeidimo dėl ieškovės kaltės pagal 2018 m. liepos 19 d. pranešimą Nr. 582. Šiame pranešime atsakovė nurodo, kad buvo faktinis ir teisinis pagrindas nutraukti Sutartį su ieškove dėl esminių jos pažeidimo, nes ieškovė nesilaikė darbų vykdymo grafiko, nepateikė atnaujinto Įkainotų veiklų grafiko, atliko kitus rangos sutarties pažeidimus. Šių aplinkybių atsakovė nepagrindė patikimais ir objektyviais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad šalys susirašinėjo, teikė vienai kitai prašymus, reikalavimus, pasiūlymus, tačiau nei pagal vieno dokumento turinį nėra pagrindo vertinti, kad atsakovė galimus ieškovės pažeidimus vertino kaip esminius, sudarančius pagrindą nutraukti sutartį, taip pat pagal bylos duomenis nebuvo pareikšta pretenzijų dėl darbų kokybės, o 2018 m. birželio 12 d. rašytiniu šalių susitarimu sutarties rangos darbų terminas buvo pratęstas iki 2018 m. gruodžio 15 d.

Dėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 65503,95 Eur negauto pelno, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo

Kadangi pripažįstama, kad sutartis tiesėtai vienašališkai nutraukta dėl atsakovės kaltės, tai formaliai sudarytų pagrindą atlyginti ieškovei padarytus nuostolius (CK 6.221 straipsnis, 6.245 straipsnio 3 dalis - 6.249 straipsnis). Ieškovė įrodinėja, kad jos nuostoliai yra  65503,95 Eur negauto pelno, kurį planavo gauti tuo atveju, jei būtų įvykdžiusi Sutartį. Pagal ieškovės paskaičiavimą naudojant negauto pelno apskaičiavimo būdą, paremtą maržos (grynojo pelno) skaičiavimu, nesant atsakovės neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovė negalėjo įvykdyti Sutarties, būtų gavusi 97568 Eur grynojo pelno. Kadangi faktiškai gavo tik 32064,05 Eur, tai negauto pelno dydis yra 65503,95 Eur, ir tai yra nuostoliai, kuriuos prašo priteisti iš atsakovės.

Teismo nuomone, nors ir pripažįstama, kad ieškovė teisėtai nutraukė sutartį dėl atsakovės kaltės, tačiau šiuo konkrečiu atveju įvertinus nustatytas aplinkybes priteisti ieškovei iš atsakovės prašomus 65503,95 Eur negauto pelno nėra pakankamo pagrindo (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.259  straipsnis). Ši išvada daroma vadovaujantis šiais motyvais.

CK 6.200 straipsnyje nurodyta, kad šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai. Šiuo atveju yra pagrindas pripažinti, kad ir ieškovė dalyvaudama pirkime, sudarydama Sutartį ir ją vykdydama tam tikrais aspektais elgėsi nesąžiningai ir nerūpestingai.

 Byloje nustatytos virš nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad atsakovės nustatyti Techninių specifikacijų reikalavimai, kiek jie apibudino daugiabučių namų išorinių sienų šiltinimo sistemas ir medžiagas, buvo pakankami, kad ieškovė, kuri buvo profesionali statybų verslo dalyvė, suvoktų, kad Techninės specifikacijos sąlyga, apibudinanti fasadų šiltinimui naudojamą medžiagą, neatitinka VPĮ reikalavimų, prieštarauja kitoms tų pačių Techninių specifikacijų sąlygoms, yra pritaikyta vienam medžiagos tiekėjui, diskriminuoja tiekėjus. Tačiau ieškovė nesielgė kaip profesionali viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyvė, kuriai suteikta iniciatyvos teisė siekti pašalinti galimus neaiškumus dėl pirkimo sąlygų turinio, ir neprašė paaiškinti pirkimo sąlygas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė dar pasiūlymo pateikimo stadijoje pagal Pirkimo dokumentų turinį, faktus tikrindama protingumo, atidumo ir rūpestingumo kriterijus atitinkančiais būdais nustatė, kad pagal Techninių specifikacijų reikalavimus daugiabučių namų išorinių sienų apšiltinimui bus naudojamos vienintelės tiekėjos UAB „Termoskydas“ tiekiamos „Fibrolight“ plokštės, kurios neturi Europos techninio liudijimo (ETL) ar Europos techninio įvertinimo (ETĮ) ir nėra paženklintos CE ženklu, kad tai prieštarauja VPĮ pagrindiniams principams. Tai patvirtina 2017 m. birželio 2, 8 elektroninių laiškų turinys UAB „Termoskydas“. Kai pirkimo sąlygos pripažįstamos neteisėtomis, pirkime dalyvavusiems ūkio subjektams negali būti pripažįstami jų teisėti interesai sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Tačiau ieškovė  veikė savo rizika ir pateikė pasiūlymą, sudarė Sutartį, ją pradėjo vykdyti, dalį darbų atliko, gavo už juos apmokėjimą, nors buvo aukšta tikimybė, kad Sutarties negalės pilnai įvykdyti, nes nebuvo jokių garantijų, kad atsakovė sutiks pakeisti daugiabučių namų išorinių sienų apšiltinimui parinktą medžiagą.

Be to, nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2007; 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011.).

Teismo nuomone, jeigu byloje būtų nustatytos kitos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, tai ieškovė objektyviais ir patikimais įrodymais nepagrindė, kad iš projekto vykdymo negautas pelnas yra būtent 65503,95 Eur (CPK 178 str.). Kaip jau virš minėta, nors dalies Sutarties vykdymas tapo negalimas, tačiau ši aplinkybė netrukdė ieškovei vykdyti kitą Sutarties dalį dėl projektavimo darbų,  atlikti dalį rangos darbų ir gauti virš 32 tūkst. Eur pelno. Šiose objektuose ieškovė užtruko sąlyginai neilgą laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad ji tuo pačiu metu vykdė renovaciją eilėje kitų daugiabučių gyvenamųjų namų, buvo sudariusi preliminariąją sutartį ir nuolat dalyvavo pirkimuose, todėl  labiau tikėtina, kad gavo pelno kituose objektuose. Išvada atmesti ieškinio dalį dėl 65503,95 Eur negauto pelno priteisimo daroma atsižvelgiant ir į tai, iš kokių lėšų minėta suma būtų apmokėta, kokiam ratui asmenų  atsiras papildomų neigiamų ir nepriimtinų pasekmių, taip pat į šioje byloje nustatytas kitas virš nutartyje nurodytas faktines sutarties vykdymo ir pasibaigimo aplinkybes, tai sukėlusias priežastis.

Kadangi netenkinamas reikalavimas dėl negauto pelno priteisimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šios išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys tenkinamas 50 procentų. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 1396 Eur žyminio mokesčio. Kadangi tenkinamas neturtinis reikalavimas dėl sutarties nutraukimo iš atsakovės ieškovei priteisiama 150 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 2 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis). Ieškovė turėjo 5226,67 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.  Atsižvelgiant į tai, kad ši suma viršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 rekomenduojamą priteisti užmokesčio dydį (maksimali suma 5000,84 Eur), iš atsakovės ieškovei priteisiama suma mažintina 50 procentų iki 2500 Eur. Atsakovė turėjo 1488,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, todėl jai iš ieškovės proporcingai atmestų reikalavimų daliai priteistina 744 Eur šių išlaidų (CPK 98 straipsnis). Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovės priteisiama 1906 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaujantis išdėstytu, Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso CPK  259, 260, 263, 268 259 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a: 

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2017 m. birželio 12 d. tarp UAB „Utenos butų ūkis“ ir UAB „Magirnis“ sudarytos pagrindinės sutarties Nr. CPO036997 nutraukimas pagal UAB „Utenos butų ūkis“ 2018 m. liepos 19 d. raštą Nr. SD-582 yra neteisėtas.

Pripažinti, kad 2017 m. birželio 12 d. tarp UAB „Utenos butų ūkis“ ir UAB „Magirnis“ sudaryta pagrindinė sutartis Nr. CPO036997 pagal 2017 m. birželio 22 d. UAB „Magirnis“ pranešimą Nr. 155 yra teisėtai nutraukta nuo 2018 m. liepos 23 d. dėl atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ kaltės.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės UAB „Utenos butų ūkis“ (juridinio asmens kodas 183605327)  ieškovei UAB „Magirnis“ (juridinio asmens kodas 124600620) 1906 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per šį teismą.

Teisėja Ramunė Čeknienė