Civilinė byla Nr. 2-410-906/2012
Teisminio proceso Nr. 2-38-3-00300-2012-4
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
44.5.2.; 99.5.; 116.1.
SKUODO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. lapkričio 28 d.
Skuodas
Skuodo rajono apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis,
sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Stefanijai Družinskienei,
dalyvaujant ieškovo A. M. atstovui adv. Mariui Griciui,
dalyvaujant atsakovui M. P.,
atsakovų M. P. ir R. P. atstovui adv. Vidui Peikšteniui,
nedalyvaujant ieškovui A. M. ir atsakovei R. P.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovams M. P. ir R. P. dėl 8248,95 Lt žalos priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
ieškovas A. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams M. P. ir R. P., kuriuo prašo priteisti 8248,95 Lt žalos atlyginimo, padarytos užliejus jo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Skuodas, kanalizacijos nuotėkomis, taip pat 5 % procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2012-06-07 sužinojo iš kaimynų, kad užlietas jo butas. Šį įvykį pastebėjo atsakovų kaimynė. Butas buvo užtvindytas nuotėkomis bėgusiomis nenustatytą laiką iš antro aukšto buto, (duomenys neskelbtini), Skuodas priklausančio atsakovams. Sugadinimai konstatuoti 2012-07-05 antstolio surašytame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Žala įvertinta pagal ieškovo pateiktą UAB „Kuršasta“ lokalinę sąmatą.
Atsakovai pateiktame atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jie su šeima kaip ir ieškovas gyvena ir dirba užsienyje. Jie turi butą, esantį (duomenys neskelbtini), jiems nesant užsienyje butu rūpinasi artimi giminaičiai. Teigia, kad išvykdami tinkamai pasirūpina buto saugumu. Avariją pastebėjo jų giminaitė 2012-06-07, kuri savaitę prieš tai lankėsi bute. Avarijos priežastis užsikimšusi kanalizacija. Kadangi ieškovas buvo įsirengęs nuotekų tinklų uždorių, užsikimšusios nuotekos pasiekė antrą aukštą, išsiveržė per jo virtuvės kriauklę ir užliejo jo buto grindis bei apačioje esantį ieškovo butą. Mano, kad dėl žalos kilimo yra ir ieškovo kaltė, nes jis neinformavo kaimynų apie įrengtą kanalizacijos uždorių. Mano, kad jų kaltės dėl ieškovo aplieto buto nėra. Ieškovas būdamas namo kanalizacijos vamzdyno bendrasavininkis taip pat turi prisiimti dalį atsakomybės ir sau.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinį. Civilinę atsakomybę kildina iš delikto. Teigia, kad atsakovų kaltė pasireiškia, tuo, kad jie netinkamai rūpinosi savo turtu, neprižiūrėjo buto, dėl ko savalaikiai nebuvo pastebėta ir lokalizuota avarija. Nepasirūpino prevencija, neįsirengė nuotėkų uždoriaus (sklendės) kaip tai padarė ieškovas. Žalos mastas nustatytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Žala įvertinta pagal ieškovo pateiktą UAB „Kuršasta“ lokalinę sąmatą. Atsakovai neginčija žalos dydžio. Įrodinėdamas atsakovų kaltę rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-105/2012 ir Panevėžio apygardos teismo nutartimi Nr. 2A-157-544/2012, kuriose anot jo buvo sprendžiami analogiški ginčai.
Atsakovas M. P. teismo posėdžio metu nesutiko su ieškiniu prašė jį atmesti. Teigia, kad jis su šeima gyvena ir dirba užsienyje. Skuode turi butą, kurį palieka prižiūrėti žmonos tėvams, jo uošviams, jie periodiškai ateina apžiūrėti į buto. Teigia, jog jis išvažiuodamas tinkamai pasirūpina buto saugumu, išjunginėja elektrą, užsuka vandenį, iš šildymo sistemos išleidžia vandenį, stengiasi viską sutvarkyti taip, kad neįvyktų nelaimė. Apie įvykį sužinojo iš uošvienės, kuri pamatė, kad bute per kriauklę bėga nuotekos. Jinai tuojau ėmėsi priemonių valyti, ji per kaimynus pranešė ieškovui, per kažkokią giminaitę, informavo kaimynus, kad šie neleistų vandens. Buvo iškviesta speciali tarnyba, kuri viską likvidavo. Ieškovą pavyko surasti per 2-3 val., sakė, kad atvažiavo iš Mažeikių kažkas. Jo bute buvo daug nuotekų nuosėdų, o į pirmo aukšto butą persisunkė vanduo, buvo nemalonus kvapas, jautėsi pelėsių kvapas. Apie nuotekų sklendes anksčiau nebuvo girdėjęs, be to negalėjo net pagalvoti, kad nuotėkos gali pradėti veržtis per 2 aukšto butą. Teigia, kad avarija įvyko bendro naudojimo vamzdynuose, kurie priklauso visiems namo gyventojams. Jis teigia yra nukentėjęs kaip ir ieškovas. Jo butas buvo draustas, tačiau draudimo rizika neapėmė žalos dėl nuotekų ir civilinės atsakomybės, todėl draudimas nieko neatlygino.
Liudytojas M. K. paaiškino, kad šalys gyvena tame pačiame name, gretimoje laiptinėje. Apie nuotekų avarija sužinojo iš V. P., kuris paprašė troso kanalizacijai valyti. Jiedu nuėjo į atsakovų butą antrame aukšte. Butas buvo užlietas nuotėkomis, tirščiais iš kriauklės. Jį jau valė M. P. uošviai. Atsineštu trosu bandė valyti nuotekų sistemą tačiau nepavyko. Pagal tai kiek trosas lindo į vamzdį, sprendžia, kad kamštis buvo vamzdyne apie 3 m. nuo atsakovų buto. Kol tvarkė kaimynai buvo įspėti, kad neleistų vandens. Ieškovo butas pirmame aukšte buvo užlietas prasisunkusiu vandeniu.
Liudytojas G. B. paaiškino, kad atsakovai yra jo dukra ir žentas. Jis su žmona prižiūrėjo jų butą. Paskutinį kartą jame buvo gal 5 d. prieš avariją, birželio 1-2 d., tada viskas gerai buvo. Apie užlietą butą sužinojo iš žmonos, kuri buvo nuvažiavusi apžiūrėti butą. Jis tuoj pat atvažiavo iš sodo su dviračiu, žmona su kaimyne valė, jis taip pat padėjo, ieškojo troso vamzdžiui valyti, su kaimynais bandė pašalinti kamštį. Tą dieną užsikišusios kanalizacijos nepavyko išvalyti. Kitą dieną iškvietė UAB „Skuodo vandenys“ darbuotojus. Mano, kad kamštis buvo tarp 1-2 aukštų teis vamzdžio alkūne (linkimu).
Liudytoja B. B. paaiškino, kad atsakovas M. P. yra jo žentas, R. P. jos dukra, kurie dirba užsienyje. Ji su vyru prižiūri jų butą jau apie 7 metus. Birželio 7 d., apie 15 val. atvažiavusi pasižiūrėti į jų butą, pajautė negerą kvapą, įėjusi į butą pamatė, kad butas užlietas nuotekomis per kriauklę. Paskambino vyriui. Paskui bėgo pas kaimynę, prašė pagalbos ieškojo kaip pranešti ieškovams, jų giminaičiams. Pranešė kaimynams gyvenantiems 3-4 aukšte, kad neleistų vandens. Puolė valyti butą. Jai atėjo padėti E. K.. Paskui atėjo kaimynai M. K., J. K., V. P., jie valė vamzdyną su trosu, taip pat padėjo jos vyras, bet jiems nepavyko. Paskutinį kartą apžiūrėti buto buvo birželio 1 ar 2 d., tada viskas gerai buvo.
Liudytojas E. M. paaiškino, kad jis yra esu UAB „Skuodo vandenys“ darbuotojas, dalyvavo šalinant avariją, valė vamzdynus. Atvažiavę pamatė, kad antrame aukšte, yra paplūdęs butas, pirmame aukšte irgi aplietas butas. Priežastis buvo užsikišęs vamzdis nuotekomis. Namo rūsyje nėra įrengtas saugiklis užsikišimo atveju. Jie valė su trosu iš rūsio. Išvalė, po to dar praplovė aukštu spaudimu su mašina. Pirmo aukšto bute matė įrengtą sklendę, todėl nuotekos neprasiveržė pirmame aukšte, kilo į antrą aukštą. Jie darbe tokių įrengimų nemontuoja. Gyventojai gali ją įsirengti patys, tai nedraudžiama. To namo gyventojai jau buvo ne kartą kvietę dėl užsikišusios trasos. Teigia jis pagal specialybę nesantis santechnikas, tačiau mano, kad užsikimšusi vieta buvo pirmame aukšte vamzdyje prie lubų, kur yra kažkokia alkūnė, iš statybos laikų, nes tai buvo senas ketaus vamzdis, ne naujai padarytas.
Liudytojas V. L., parodė, kad dirba santechniku UAB „Skuodo vandenys“ ir kartu su E. M. buvo pasiųstas šalinti gedimo. Tai buvo jau darbo pabaiga, pradėjo valyti nuo rūsio. Valymo anga jau buvo atidaryta. Kai pasileido nuotekos, dar praplovė trasą aukštu spaudimu. Kamštis buvo susidaręs, bendro naudojimo vamzdyne, pirmo aukšto bute, prie lubų, ties vamzdžio alkūne (linkimu). Ta alkūnė yra sena, ketaus metalo nuo statybos laikų, 100 mm skersmens. Su kuo buvo užkišta, nenustatė. Šalindami avariją matė pirmame aukšte įdėtą nuotekų vamzdžio sklendę, tokią matė pirmą kartą, nors santechniku dirba apie pusantrų metų. Teigia jog vamzdynai priklauso butų savininkams, juos patys gyventojai tvarkosi. Name nebuvo saugiklio, kituose namuose yra tokie saugikliai, o tame name buvo tik „revizijos anga“.
Liudytojai V. P., I. P., J. K., patvirtino avarijos faktą, parodė, kad padėjo šalinti avarijos padarinius. Patvirtino, kad Barkai prižiūrėdavo atsakovų butą.
Liudytoja E. K., paaiškino, kad padėjo šalinti avarijos padarinius B. B. prašymu pranešė ieškovo seseriai apie avariją.
Liudytoja V. S. paaiškino, kad gyvena virš atsakovo M. P. buto. Grįžusi iš darbo, pamatė, kad pas atsakovus bute yra kažkas atsitikę, buvo kvapas labai nemalonus, paskui atėjo B. B. ir prašė, neleisti vandens. Ji nuėjo pasižiūrėti, buvo visa virtuvė pilna nuosėdų, purvų. Teigia savo bute paskutiniu laiku jautusi, kad kažkas yra vamzdyne, nes gurgėdavo, jautė negerą kvapą, bet vanduo nenubėgdavo gerai. Manė, kad smarvė susidarė vamzdyne, todėl, kad kaimynai užsienyje ir nesinaudoja santechnika. Ji įpildavo valiklių, pravalyti vamzdžiams, nuleisdavo vandenį ir viskas susitvarkydavo. Negerą kvapą jautė apie savaitę.
Liudytoja V. K. parodė, kad gyvena virš šalių ketvirtame aukšte, buvo birželio mėnuo, pas ja užsuko kaimynė, pasakė, kad yra užlietas M. P. butas, prašė užsukti vandenį. Kanalizaciją sutvarkė kitą sieną vandentiekio vyrai. Ji kaip ir visi laiptinės gyventojai susimokėjo už valymo darbus po 20 Lt. Ieškovas A. M. taip pat turėjo susimokėti. Ji matydavo, kad į M. P. butą ateina prižiūrėti, o į pirmą aukštą nematydavo, kad kas ateitų. Tiktai vasarą matė pačius pirmo aukšto buto savininkus.
Ieškinys atmestinas.
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovui priklauso butas esantis (duomenys neskelbtini), Skuodas (b.l. 17). Atsakovams M. P. ir R. P. priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), Skuodas. (b.l. 18-19). Šalių ir liudytojų parodymais nustatyta, kad 2012-06-07 pastebėta, kad iš atsakovų buto aplietas ieškovo butas. Įvykio priežastis išsiveržusios nuotekos per atsakovų buto virtuvės kriauklę. Ieškovas ir atsakovas su šeima gyvena ir dirba užsienyje. Atsakovų butą periodiškai prižiūri, atsakovės tėvai, kurie ir pastebėjo įvykį. Užliejimu padaryta žala konstatuota 2012-07-05 antstolio S. D. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 104 (b.l. 13-14). Žala įvertinta 8248,95 Lt, pagal atstatomąją vertę, vadovaujantis ieškovo pateikta UAB „Kuršasta“ lokaline sąmata. Ginčo dėl žalos mąsto ir dydžio nėra. Atsakovai neneigia, kad ieškovo butas užlietas iš jų buto, esančio aukštu aukščiau, tačiau neigia kaltę. UAB „Skuodo vandenys“ pažymoje nurodyta, kad 2012-06-08 bendrovės darbuotojai valė Skuodo m., Ventos g. 61 namo, vidaus nuotekų tinklus. Buvo užsikimšusi vidaus nuotekų linija, todėl nuotekos užtvindė pastato vidų. Kadangi pirmo aukšto gyventojai buvo įsirengę nuotekų tinklų uždorių, kas yra leidžiama, užsikimšusios nuotekos pasiekė antrą aukštą ir per kriauklę užliejo apačioje esantį butą (b.l. 35). Avariją šalinusių liudytojų paaiškinimais nustatyta, kad nuotekų kamštis buvo susidaręs namo bendro naudojimo nuotekų vamzdynuose, tarp 1-2 aukšto, ties vamzdžio išlinkimu „alkūne“, esančia ties ieškovo buto lubomis. Sprendžiant pagal tai, kad vamzdžiai yra seni ketaus lydinio, kurie dabar jau nebenaudojami, alkūnė yra įrengta nuo namo pastatymo. UAB „Skuodo vandenys“ santechnikais negalėjo paaiškinti jos paskirties, teikia, kad vamzdžio linkimas padarytas veikiausia dėl statybos broko, netinkamoje vietoje padarius angą vamzdžiui. Ieškovas atsakovų kaltę kildina iš delikto, netinkamai pasirūpinus turtu, neįsirengus nuotekų tinklų uždoriaus (sklendės), palikus butą be priežiūros ilgą laiką, dėl ko savalaikiai nebuvo pastebėta avarija.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (LR CK 6.246 – 6.249 str.). Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Užpylimo atveju, kaip teisingai pastebėjo ieškovas, jis neprivalo įrodinėti dėl kokios priežasties teka vanduo iš atsakovų buto. Tačiau jam tenka pareiga įrodyti, kad užpylimas vyko būtent iš atsakovų buto, o ne kitų šaltinių. Tačiau ieškovas turi įvertintai ar vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių – patekti dėl lietaus pro sienų plyšius, iš bendros vandentiekio ar nuotekų sistemos ar panašiai. Atsakovai ginčydami savo kaltę, įgyvendindami rungimosi principą, turi teisę teikti įrodymus paneigiančius jų kaltę. Todėl užliejimo vandeniu (nuotekomis) atveju iš viršuje esančių patalpų savininkų (atsakovų) kaltė gali būti paneigta įstatymų nustatyta tvarka.
Teismas, vertindamas įrodymus, remiasi laisvo įrodymų vertinimo principu, įtvirtintu CPK 185 straipsnyje. Pagal šį principą jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis; teismas, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjęs proceso metu įrodinėjamas aplinkybes, vadovaudamasis įstatymais, įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visetą.
Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, t.y. dėl žalos, padarytos buto užliejimu, atlyginimo yra suformavęs nuostatą, kad turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami, kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Ieškovas tokiu atveju privalo įrodyti aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas, nesavalaikis susidėvėjusių įrenginių keitimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas.
Šiuo atveju užliejimas nors ir įvyko iš atsakovų buto, tačiau priežastis buvo užsikimšusi nuotekų tinklų bendro naudojimo trasa. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovai nebuvo įsirengęs nuotekų sklendės, kaip jis tai padarė, tuo pasireiškia jų kaltė. Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato reikalavimo įsirengti tokias sklendes. Be to pastebėtina, kad net avariją šalinę, santechnikai, savo srities specialistai, darbo praktikoje nebuvo matę tokių sklendžių. Todėl teismo vertinimu eilinių gabumų žmogus, net būdamas itin apdairus ir rūpestingas galėjo nežinoti, kad yra tokios prevencijos priemonės, todėl nėra atsakovų kaltės, dėl to, kad nebuvo įrengta tokia sklendė. Be to yra ir paties ieškovo kaltė, kad neįspėjo virš jo esančių butų savininkų, apie tai kad jis įsirengė nuotekų sklendę. Jei atsakovai būtų žinoję apie tai, būtų galima manyti, kad tokiu atveju jie privalėjo numatyti, kad avarijos atveju nuotekos gali išsiveržti per antro aukšto prijungtus nuotekų prievadus.
Vertinant tai ar galima konstatuoti kaltę palikus butą be priežiūros pažymėtina, kad tiek ieškovas tiek atsakovas gyvena užsienyje ir butais naudojasi tik kai grįžta į Lietuvą, todėl ieškovui turėtų būti itin gerai suprantama atsakovų situacija. Liudytojų parodymais nustatyta, kad atsakovų butas nebuvo paliktas visiškai be priežiūros, periodiškai, maždaug kartą į savaitę atsakovų bute apsilankydavo jų tėvai. Atsakovų rūpestingumą patvirtiną jo parodymai, apie tai kaip jis pasirūpina buto saugumu išvykstant. Taip pat rūpestingumą įrodo tai, kad turtas buvo draustas nuo nelaimingų atsitikimu (b.l. 64), tačiau galimai dėl nežinojimo draudimo rizika neapėmė užliejimo nuotekomis ir civilinės atsakomybės. Butas nėra padidinto pavojau šaltinis, todėl nekilnojamais turtas pats savaime neturi kelti grėsmės aplinkiniams dėl ko jis turėtų būti nuolatos prižiūrimas. Žalą gali sukelti tik asmenų neteisėti veiksmai ar neveikimas. Todėl laikinas turto palikimas be priežiūros pats savaime negali būti kaltės įrodymas. Nesavalaikis avarijos pastebėjimas taip pat nėra kaltės įrodymas, nes ieškovas taip pat nepastebėjo avarijos, dėl ko galimai būtų galima išvengti didesnių padarinių.
Dar vienas argumentas paneigiantis atsakovų individualią atsakomybę yra tai, kad liudytojos V. K. parodymais nustatyta, jog už avarijos likvidavimą UAB „Skuodo vandenims“ sumokėjo visi laiptinės gyventojai, tarp jų ir ieškovas. Šios informacijos nepaneigė ir ieškovo atstovas. Jei avarijos priežastis būtų buvęs atsakovų butas, tai jie vieni ir būtų sumokėję už avarijos likvidavimą. Šiais konkliudentiniais veiksmais ieškovas netiesiogiai patvirtino esantis taip pat atsakingi dėl avarijos kilimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimais ir Lietuvos Respublikos Teismų įstatyme įtvirtinta nuostata „teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose.“ Kadangi ieškovo atstovas rėmėsi teismų praktika, kuri esą numato patalpų savininko atsakomybę analogiškose situacijose, todėl teismas pasisako dėl ieškovo nurodytų precedentų. Ieškovo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-20 nutartis, civilinė byloje Nr. 3K-3-105/2012 nelaikytina precedentu šioje byloje, nes minimoje byloje įrodyta, kad „žala ieškovui padaryta dėl ginčo patalpose įvykusios vandentiekio avarijos, kurios priežastis – šių patalpų sanitariniame mazge esančio praustuvo laiku nepakeistos pajungimo žarnelės su metaliniu apvalkalu pažeidimas. Šis įrenginys priklausė atsakovui. Tai, kad teismas aiškindamas CK 6.266 str. 1 d. pasisakė, jog patalpų savininkas atsako be kaltės, turėtų būti suprantama taip jog, pareiga atlyginti nuostolius galima be kaltės tik tuo atveju kai užliejimas įvyko iš savininkui priklausančių įrenginių. Pažymėtina, kad itin svarbus avarijos šaltinio priklausomybės fakto nustatymas. Šioje byloje avarijos šaltinis užsikimšę bendro naudojimo nuotekų tinklai, o priežastis išsiveržimas per atsakovų nuotekų prievadus.
Ieškovo atstovo nurodyta Panevėžio apygardos teismo 2012-03-16 nutartis Civilinėje byloje Nr. 2A-157-544/2012, taip pat nelaikytina precedentu šioje byloje, nes šioje byloje teismas konstatavo atsakovo kaltę „užkimšus buitinių nuotekų stovinį vamzdyną statybinėmis atliekomis, dėl ko buvo nušautas kanalizacijos stovo alsuoklio dangtelis ir žemiau esantis butas buvo aplietas“.
Teismo vertinimu išdėstytos pakankamos ir teisiškai reikšmingos išvados atsakovų, kaip individualaus subjekto – patalpų savininko kaltei paneigti. Nesant atsakovų kaltės nėra ir priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir ieškovui padarytos žalos (LR CK 6.246-6.248 str.). Dėl atsakovų solidarinės atsakomybės su kitais vamzdynų bendraturčiais teismas nepasisako nes šie asmenys nebuvo įtraukti byloje. Bylos nagrinėjimo pasirengimo stadijoje ieškovo atstovas atsisakė, kad į bylą būtų traukiami kiti asmenys.
Šaliai kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (LR CPK 93 str. 1 d.). Ieškinį atmetus atsakovams iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2500 Lt išlaidų už advokato pagalbą (LR CPK 88 str. 1 d. 6 ir 8 p.). Šios išlaidos neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Ieškovo prašymu atsakovams 2012-08-03 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuotas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas, o jų nesant ar esant nepakankamai piniginės lėšos ir vertybiniai popieriai, esantys pas atsakovus ar trečiuosius asmenis. Turto arešto mastas 8248,95 Lt. Atmetus ieškinį išnyko aplinkybės, kurios buvo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas, todėl panaikintinos laikinosios apsaugos priemonės (LR CPK 150 str.).
Dėl atsakovų prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, teismas pažymi, kad ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą nes žalos faktas yra nustatytas, taip pat nustatyta, kad apliejimas įvyko iš virš jo esančių patalpų, kas leido jam vadovautis atsakovų kaltės prezumpcija kreiptis į teismą, ginti savo teises. Šiuo atveju ieškovo veiksmai suprantami kaip jo teisių gynimas, todėl nėra pagrindo taikyti LR CPK 95 str. numatytas sankcijas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 150 str., 259-260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a:
Atmesti ieškovo A. M. ieškinį atsakovams M. P. ir R. P..
Priteisti iš ieškovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovams M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini), 2500 Lt (du tūkstančius penkis šimtus litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2012-08-03 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi atsakovams M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. P., a.k. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nekilnojamojo, kilnojamojo, turto bei piniginių lėšų ir vertybinių popierių areštą 8248,95 Lt (aštuonių tūkstančių dviejų šimtų keturiasdešimt aštuonių litų 95 ct) sumoje.
Sprendimui įsiteisėjus nusiųsti sprendimo kopiją turto arešto registrų tvarkytojui.
Netenkinti atsakovų prašymo dėl baudos skyrimo ieškovui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.
Teisėjas Svajūnas Bliudsukis