Civilinė byla Nr. 2A-176-254/2021                        Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02672-2019-8

            Procesinio sprendimo kategorijos:   2.2.2.3.1.10.; 3.1.7.6.; 3.3.1.18.1.

        (S)

Kauno

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. kovo 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolios Indreikienės,

rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Reda“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių G. B., L. K. ieškinį atsakovei gyvenamųjų namų statybos bendrijai „Reda“ dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo, tretieji asmenys, nereiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. B., D. B., D. M., R. Č., L. P., L. K., G. Č., Z. O., Z. B., O. P., V. B., D. J., I. J., A. T., V. B., I. K., J. A., Z. K., M. S., R. Ž., G. B., R. S., P. K., E. K., A. G., G. B., A. Č., O. S., R. P., E. F., V. S., D. B., I. M., A. M., G. S., G. M., D. R., Ž. S., D. E., I. D., D. J., V. Š., A. D., G. J., L. B., R. R., E. N., A. R., D. B., L. Z., J. M., Z. G., G. O., A. M., D. L., R. T., D. Š., R. S., R. V., V. J..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovės G. B. ir L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamos panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – GNSB) „Reda“ visuotinio narių susirinkimo sprendimus kaip neteisėtus. Nurodė, kad Alytaus miesto valdybos 1993 m. gruodžio 29 d. potvarkiu buvo įsteigta GNSB, kuri, remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280, buvo perregistruota iš gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Reda“, įsteigto 1992 m. balandžio 25 d. Remiantis tuo metu galiojančiais įstatymais visi buvę kooperatyvo nariai tapo bendrijos nariais. Pažymėjo, kad bendriją sudarė ir sudaro trys namai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini). GNSB „Reda“ savo funkcijas vykdė nuo 1993 m. gruodžio 29 d. ir per tą laiką buvo šaukiami susirinkimai fiksuojant narių skaičių, t. y. 2010 m. kovo 10 d. buvo 60 bendrijos narių, o 2015 m. birželio 4 d. – 59 bendrijos nariai. Iniciatyvinė grupė iš penkių narių 2019 m. rugsėjo 24 d. sušaukė visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Ieškovių vertinimu, 2019 m. rugsėjo 24 d. visuotinis narių susirinkimas buvo šaukiamas nesilaikant bendrijos nuostatų ir galiojančių įstatymų (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo, toliau – DGNKPPSBĮ, 11 straipsnio). Pažymėjo, kad minėtame visuotiniame susirinkime dalyvavo 6 nariai, nors GNSB „Reda“ narių – butų ir pajaus savininkų sąraše yra 60. Kad vyktų visuotinis narių susirinkimas privalėjo dalyvauti daugiau negu pusė bendrijos narių, t. y. 31 narys. Jeigu būtų vykęs pakartotinas susirinkimas, dalyvaujančių narių skaičius nebūtų buvęs ribojamas. Nurodė, kad 6 nariai priėmė sprendimus, kurių negalėjo priimti, todėl jie yra negaliojantys. Ieškovėms  nesuprantama, kokiu pagrindu nustatyta, kad bendrijos narių skaičius yra 9, o ne 60, nes pagal DGNKPPSBĮ visi buvę įvairių bendrijų nariai lieka bendrijos nariais, tik įstatai priderinami prie naujai galiojančio įstatymo, o ne pašalinant buvusius bendrijos narius. 

2.       Atsakovė GNSB „Reda“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė G. B. nėra nei bendrijos narė, nei buto savininkė, tik pajaus savininkė, todėl neturi reikalavimo teisės pareikšti ieškinį dėl atsakovės visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimų panaikinimo. Atsakovės teigimu, sistemiškai aiškinant DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 3 dalį, kuriame numatyta, kad bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, taip pat šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punktą, kuris išimtinai įstoti į bendriją suteikia teisę tik butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams, darytina išvada, kad bendrijos nariais gali būti tik butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Dėl to, ginčo susirinkimo metu buvo laikoma, kad GNSB „Reda“ bendrijos narių yra 9. Pažymėjo, kad asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini) namuose, Alytuje, bet neišmokėję jiems tenkančios kredito dalies negali būti bendrijos nariais. Nuosavybės teisė yra įgyjama išmokėjus kreditą ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre, o tai reiškia, kad iki kredito išmokėjimo asmuo yra pajaus, tačiau ne buto ar kitų patalpų savininkas ir įstatymas nenumato jam galimybės dalyvauti visuotiniame bendrijos narių susirinkime bendrijos nario teisėmis, todėl jie ir negalėjo būti šaukiami į visuotinį bendrijos narių susirinkimą. Ankstesni bendrijos valdymo organai savo funkcijas vykdė netinkamai, todėl negalima vadovautis 2010 m. kovo 10 d. ir 2015 m. birželio 4 d. visuotiniuose GNSB „Reda“ narių susirinkimuose nurodytu bendrijos narių skaičiumi. Ankstesnė bendrijos pirmininkė pasitraukė iš pareigų dar 2019 m. rugpjūčio mėnesį, todėl atsakovei neliko kitų galimybių, kaip tik sušaukti iniciatyvinę grupę visuotiniam bendrijos narių susirinkimui sušaukti. Iniciatyvinę grupę sudarė 5 iš 9 bendrijos narių, taigi, daugiau negu pusė visų narių ir tai yra daugiau nei dvigubai daugiau nei ketvirtadalis, kurio reikalauja įstatymas, todėl ginčijamas visuotinis bendrijos narių susirinkimas buvo sušauktas teisėtai. Atsakovės teigimu, 2019 m. rugsėjo 24 d. visuotinio narių susirinkimo teisėtumą patvirtina ir tai, kad šio susirinkimo metu buvo priimti nauji bendrijos įstatai, kurie laikantis visų teisės aktų reikalavimų 2019 m. spalio 18 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre ir patvirtinti notaro.

3.       Trečiasis asmuo D. J. su ieškiniu sutiko, nurodė, kad kreditas yra suteiktas bendrijai, o ne bendrijos nariams, kreditas buvo grąžinamas per bendriją, todėl šeši butų savininkai negali priimti sprendimų.

4.       Tretieji asmenys A. R., D. Š. su ieškiniu sutiko.

5.       Trečiasis asmuo A. Č. su ieškiniu sutiko, jo atstovas nurodė, kad pagal galiojusius teisės aktus gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nariai taip pat ir statybos bendrijų nariai buvo pajininkai. Pagal 1990 metų įstatymą dėl Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų 1 straipsnio 1 dalį pajų mokėti ir būti pajininku bei įgyti teises gali tik kooperatyvo narys, todėl esantys pajininkai yra ir bendrijos nariai.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Alytaus apylinkės teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir panaikino 2019 m. rugsėjo 24 d. GNSB „Reda“ visuotinio narių susirinkimo sprendimus kaip neteisėtus, priteisė iš A. P., D. M., A. D., P. K. po 150 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. B., taip pat priteisė iš A. P., D. M., A. D., P. K. po 125 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. Č. bei priteisė iš A. P., D. M., A. D., P. K. po 57,34 Eur iš kiekvieno procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei.

7.       Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas gali būti bendrijos nariais. Nustatė ir tai, kad daugiabučiai gyvenamieji namai, esantys adresais: (duomenys neskelbtini) g. 58, 60, 62, Alytuje, buvo pastatyti 1992 metais Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Reda“. Teismas, remdamasis 1967 m. balandžio l d. Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 150 „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų“, pažymėjo, kad kooperatyvo gyvenamųjų namų statyba buvo apmokama kooperatyvo narių lėšomis, tačiau jas sudarė ne tik pajinės įmokos, bet ir kitos kooperatyvo – tiek iš jo narių, tiek iš kitų šaltinių (pvz., banko suteikta valstybinė paskola) – gautos lėšos. 1993 m. gruodžio 29 d. Alytaus miesto valdybos potvarkiu Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „Reda“ perregistruotas į GNSB „Reda“ bei patvirtinti GNSB „Reda“ įstatai. 

8.       Teismo

9.       Teismas, spręsdamas dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo, nustatė, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. penki GNSB „Reda“ gyventojai sušaukė visuotinį bendrijos narių susirinkimą, kuriame dalyvavo šeši bendrijos nariai (t. 1 b. l. 23). Susirinkimo protokole nurodyta, jog namo butų ir kitų patalpų skaičius – 60, savininkų skaičius – 9, bendrijos narių skaičius – 9, bendrijos narių dalyvauja – 6 ir tai sudaro 66,67 procentus visų bendrijos narių. Teismas nesutiko su atsakovės tvirtinimu, kad GNSB „Reda“ yra 9 bendrijos nariai ir tik jie turėjo teisę sušaukti visuotinį bendrijos narių susirinkimą bei jame dalyvauti.

10.       Teismas iš pateikto (duomenys neskelbtini) namų 60 – ies gyventojų sąrašo nustatė, kad iš 9 butų savininkų bendrijos nariais yra 7, t. y., L. K., P. K., A. P., D. M., R. Č., D. B. ir L. K.. Teismas taip pat nustatė ir tai, kad butus gavo, mokėjo pajų ir taip pat yra bendrijos nariai 30 pajaus savininkų, t. y.,  O. P., I. J., V. B., I. K., D. A., Z. K., R. Ž., R. S., Ž. G., O. S., E. F., V. S., G. B., D. B., Irena ir A. M., G. S., D. R., Ž. S., D. J., L. B., A. R., D. B., L. Z., G. O., D. L., R. T., D. Š., R. S., S. V., V. J.. Teismas taip pat nustatė, kad 10 – čiai gyventojų butų priklausomybę bendrijos nario teisėmis patvirtina kiti į bylą pateikti dokumentai. Šie dokumentai bylos nagrinėjimo metu nebuvo ginčijami, todėl teismas vertino, kad ir šie gyventojai yra bendrijos nariai: G. Č., Z. B., V. B., D. J., A. T., M. S., A. Č., R. P., G. M., D. E.. Teismas pažymėjo, kad apie dar 10 gyventojų teismui nepateikti į bylą jokie įrodymai, todėl laikė, kad ieškovės neįrodė, jog šie gyventojai yra bendrijos nariai: G. B., G. B., I. D., V. Š., G. J., R. R., E. N., J. M., Z. G., A. M., Z. O..

11.       Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, konstatavo, kad GNSB „Reda“ yra 60 butų ir ginčo susirinkimo dieną buvo 47 bendrijos nariai. Dėl to 2019 m. rugsėjo 24 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime, norint susirinkimą vertinti kaip teisėtai įvykusį, turėjo dalyvauti daugiau negu pusė bendrijos narių, t. y. 24 + 1 bendrijos nariai. Šalių tvirtinimu susirinkime dalyvavo šeši bendrijos nariai, tačiau teismas ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus sprendė, kad viena iš šešių – gyventoja A. D. nėra bendrijos narė, todėl ginčo susirinkime dalyvavo 5 bendrijos nariai ir 2019 m. rugsėjo 24 d. visuotiniame bendrijos narių susirinkime kvorumo nebuvo.

12.       Teismas sprendė, kad buvo pažeista ir susirinkimo sušaukimo procedūra, nes pagal įstatymą visuotinį susirinkimą galėjo sušaukti daugiau kaip ketvirtadalis bendrijos narių – 12 + 1, o ne 5 bendrijos nariai. Teismas konstatavo, kad visuotinis bendrijos narių susirinkimas sušauktas neteisėtai bei susirinkimas buvo vedamas ir jame priimti sprendimai nesant kvorumo, dėl to tenkino ieškovių reikalavimą panaikinti 2019 m. rugsėjo 24 d. GNSB „Reda“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo sprendimus kaip neteisėtus.

13.       Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ieškovė G. B. yra netinkama ieškovė byloje, ir turi būti pašalinta iš bylos. Teismas pažymėjo, kad bendrijos nariai turi teisę ginčyti teismine tvarka bendrijos visuotinio susirinkimo sprendimą, įrodinėdami savo teisių pažeidimą ar kitokį suvaržymą.

14.       Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pažymėjo, kad ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš atsakovės. Teismo vertinimu, šiuo atveju priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės, kaip pralaimėjusios šalies būtų neprotinga ir neteisinga, nes tiek ieškovės, tiek tretieji asmenys yra atsakovės nariai. Tai reikštų, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš nukentėjusių asmenų, kurie kreipėsi į teismą, kad būtų apginti jų teisėti interesai. Teismas vertino, kad bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš asmenų, dalyvavusių visuotiniame bendrijos narių susirinkime, kurio metu priimti sprendimai pripažinti neteisėtais. Pažymėjo, kad D. B. ir L. K. paneigė savo dalyvavimą ginčo susirinkime, todėl iš jų bylinėjimosi išlaidų teismas nepriteisė.

VII.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

15.       Apeliaciniu skundu atsakovė GNSB „Reda“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

 15.1. Teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas, taip pat teismas netinkamai aiškino DGNKPPSBĮ nuostatas. Pažymėjo, kad sistemiškai aiškinant DGNKPPSBĮ 4 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, kad bendrijos steigėjai yra butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai, taip pat šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 2 punktą, kuris išimtinai įstoti į bendriją suteikia teisę tik butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkams, darytina išvada, kad bendrijos nariais gali būti tik butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai. Apeliantės teigimu, šią aplinkybę patvirtina Alytaus miesto savivaldybės administracijos atlikto 2018 m. vasario 28 d. GNSB „Reda” daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo aktas, kurio 4.5 punkte nustatytas reikalavimas trūkumams pašalinti – pateikti pakoreguotą bendrijos narių sąrašą ir nurodoma atsakovei, kad bendrijos nariais gali būti tik butų ir kitų patalpų savininkai. Taigi, atsakovė veikė pagal kontrolės priežiūros institucijos nurodymus. Teismas nepasisakė dėl šio atsakovės pateikto įrodymo.

15.2.  Teismas pažeidė rungimosi principą, nes laikė, kad atsakovė turėjo įrodyti, jog pajininkams grąžinti pajai ir kitų įmokų sankaupos. Pažymėjo, kad ieškovės nepateikė jokių įrodymų apie kredito egzistavimą, byloje nėra kredito su bendrija ir/ar banku sutarties ir jokių kitų įrodymų, kurie įrodytų apie egzistuojančius kreditorinius santykius. Teismas nepagrįstai, spręsdamas dėl namo statybai suteikto kredito, rėmėsi trečiojo asmens D. J. parodymais. Teismas nevertino, kokie konkretūs teisiniai turtiniai santykiai sieja pajininkus, kuriuos laikė tikraisiais nariais, ir bendriją; nevertino ir nesiaiškino pajininkų ir bendrijos bei kreditoriaus santykio, apsiribodamas trečiųjų asmenų paaiškinimais, kad bendrija turi kreditorių. Pažymėjo, kad pajininkai/akcininkai neturi turtinių teisių į patį juridinio asmens turtą. Byloje nėra duomenų, kad be 9 individualių butų savininkų, kitiems bendrijos pastatų gyventojams priklausytų kiti turto objektai. Pasak apeliantės, byloje buvo nustatyti ginčijamo susirinkimo metu bendrijos pastatų patalpų savininkai pagal sąrašą iš VĮ Registrų centro, kuriame užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) g. 58 name yra registruoti 4 butai, (duomenys neskelbtini) g. 60 yra registruoti 2 butai, o (duomenys neskelbtini) g. 62 registruoti 3 butai. Pažymėjo, kad registro įrašai yra aukštesnės įrodomosios galios.

15.3. Teismas neįvertino atsakovės nurodytos aplinkybės, kad skundžiamo susirinkimo metu buvo priimti bendrijos įstatai, kuriuos patvirtino notaras ir kurie buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Šiuo aspektu nurodė, kad remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu ir pateiktais ginčo susirinkimo procedūriniais dokumentais, notaras atliko teisinę analizę ir įvertino, kad susirinkimas įvyko teisėtai, bendrijos nariais laikytini tik patalpų savininkai. Pažymėjo, kad teismui konstatavus, jog ir pajininkai yra tikrieji bendrijos nariai, neaišku kaip būtų patvirtinti nauji įstatai.

15.4. Teismas turėjo įvertinti, ar GNSB „Reda“ yra kooperatinė bendrovė, kooperatyvas ar gyventojų bendrija. Pasak apeliantės, atsakymas į šį klausimą yra pirmoji sudedamoji dalis teisingam bylos išnagrinėjimui, nes juridinis asmuo buvo įsteigtas kaip kooperatyvas, tačiau statybos kooperatyvo tikslai jau yra pasiekti, o nuo 2001 m. Bendrijų įstatymu įvestų pakeitimų, GNSB „Reda“ veiklą vykdė kaip įprasta gyventojų bendrija. 

15.5. Teismo priimtas sprendimas turės įtakos tretiesiems asmenims, kurie nebuvo įtraukti į bylą, todėl egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas. Pasak apeliantės, į bylą nepagrįstai nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis: notaras, tvirtinęs ginčo susirinkimo metu priimtus bendrijos įstatus, VĮ Registrų centras, įregistravęs ginčo susirinkimo priimtus įstatus, GNSB „Reda“ kreditorius, kuris byloje nebuvo konkrečiai įvardintas, bei UAB „Dzūkų būstas“, kuris teikia bendrijai pastatų administravimo paslaugas ir aktyviai dalyvavo bei konsultavo ginčo susirinkime dalyvavusius fizinius asmenis. Pažymėjo, kad teismas savo iniciatyva trečiaisiais asmenimis galėjo įtraukti minėtus asmenis.

15.6. Teismas sprendime nurodė, kad remiasi teismų praktika, tačiau nenurodė kokia. Dėl to, apeliantės teigimu, ji pasinaudodama apeliacijos teise negali atsikirsti į teismo argumentus.

15.7. Teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Atsakovei kyla klausimas, kuo remdamasis teismas išskyrė ginčo susirinkime dalyvavusius asmenis, nors iniciatyvinę susirinkimo sušaukimo grupę sudarė šie gyventojai: A. P., D. M., L. K., P. R. bei D. B.. Pasak apeliantės, nors teismas nusprendė, kad D. B. bei L. K. paneigė savo dalyvavimą ginčo susirinkime, tačiau byloje yra šių trečiųjų asmenų balsavimo raštu ginčo susirinkime biuleteniai, kuriais pritarta susirinkimo nutarimams, šių biuletenių galiojimas nebuvo ginčijamas byloje ir teismas dėl jų galiojimo nepasisakė. 

16. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovės L. K. ir G. B. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Teismas pagrįstai sprendė, kad remiantis galiojančiais įstatymais visi buvę kooperatyvo nariai tapo bendrijos nariais, su visomis teisėmis ir pareigomis, numatytomis galiojančiuose įstatymuose. Pažymėjo, kad 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas, kurio 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo įsteigtos ir veikiančios daugiabučių namų savininkų bendrijos, gyvenamųjų namų statybos bendrijos, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir kiti juridiniai asmenys, įsteigti ir veikiantys pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą, per 12 mėnesių nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos savo įstatus suderina su šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo reikalavimais. Tai, ieškovių vertinimu, reiškia, kad ir pagal dabar galiojantį įstatymą visi buvę įvairių bendrijų nariai lieka bendrijos nariais tik įstatai priderinami prie naujai galiojančio įstatymo, o ne pašalinant buvusius bendrijos narius, nes nebuvo įsteigtas naujas juridinis asmuo.

16.2. Nepagrįsti apeliantės argumentai dėl notaro ir VĮ Registrų centro atsakomybės. Pažymėjo, kad notaras ir VĮ Registrų centras atlieka tik pateiktų dokumentų teisėtumo kontrolę ir netikrina, ar pateikti dokumentai galimai buvo suklastoti, ar buvo nutylimos esminės aplinkybės, kas yra savininkas, išviešinęs savo nuosavybę, o kas yra tik ją sukūręs, bet neišviešinęs. Ieškovių teigimu, šių asmenų įtraukimas trečiaisiais asmenimis nesukuria jokių pasekmių, įsigaliojus šiam teismo sprendimui, sprendimo pagrindu įstatai bus išregistruoti iš Juridinių asmenų registro duomenų bazės. Pažymėjo, kad apeliantė apeliaciniame skunde kelia klausimus, kurie nebuvo sprendžiami pirmosios instancijos teisme.

16.3.Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą ir atsakovė negali apeliaciniame skunde ginčyti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nes bylinėjimosi išlaidos iš jos priteistos nebuvo.

17. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą trečiasis asmuo A. M. prašo atsakovės apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai pripažino, kad 2019 m. rugsėjo 24 d. susirinkimas buvo neteisėtas. Pažymėjo, kad bendrija ilgą laiką buvo valdoma aplaidžiai ir tik skundžiamo susirinkimo metu buvo išrinkti visi valdymo organai ir bendrija pradėjo normaliai veikti. Nurodė, kad bendrijos nariais gali būti tik butų savininkai, o ne pajininkai. Teismas nepagrįstai priteisė bylinėjimosi išlaidas iš trečiųjų asmenų, kurie balsavo susirinkime.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

XVI.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18.       CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

19.       Byloje kilo ginčas dėl gyvenamojo namo statybos bendrijos „Reda“ (toliau GNSB) 2019 m. rugsėjo 24 d. visuotinio narių susirinkimo sušaukimo ir šiame susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo.  

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

20.       Atsakovė nurodo, kad ginčas byloje kilo dėl bendrijos narių skaičiaus, o pirmosios instancijos teismas sprendimo šioje dalyje tinkamai nemotyvavo, todėl neatskleidė bylos esmės.  

21.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra naikinamas vien dėl to, kad jo motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė/patenkino ieškinį.  Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ir aiškiai išdėstė motyvus dėl GNSB „Reda“ narių skaičiaus. Pirmosios instancijos teismas ginčo klausimu nurodė teisinį reglamentavimą ir jo raidą, nurodė motyvus, kuriais sprendė, kad ginčo susirinkimo dieną – 2019 m. rugsėjo 24 d. buvo 47 bendrijos nariai, taip pat nurodė, kuriuos narius laiko bendrijos nariais (sprendimo 8-12 psl.). Todėl vien dėl to, kad apeliantė nesutinka su teismo sprendimu, jį pripažinti be motyvų ar tinkamai nemotyvuotu nėra jokio pagrindo.

22.       Apeliantės įsitikinimu, byloje konstatuotinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis neįtraukus: notaro, tvirtinusio ginčo susirinkimo metu priimtus bendrijos įstatus, VĮ Registrų centro, įregistravusio ginčo susirinkimo priimtus įstatus, GNSB „Reda“ kreditoriaus, kuris byloje nebuvo konkrečiai įvardintas, bei UAB „Dzūkų būstas“, kuri teikia bendrijai pastatų administravimo paslaugas ir aktyviai dalyvavo bei konsultavo ginčo susirinkime dalyvavusius fizinius asmenis. Atsakovės vertinimu, teismo sprendimas turės įtakos tretiesiems asmenims, kurie nebuvo įtraukti į bylą.

23.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 266 straipsnį yra draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o šio draudimo nepaisymas ir nusprendimas dėl tokių asmenų teisių ir pareigų yra vienas iš teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 360 straipsnis). Nusprendimas kasacinio teismo praktikoje suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai ar padariniams (žr., pvz., Lietuvos A. T. 2015 m. vasario 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61-684/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Nagrinėjamu atveju GNSB „Reda“  2019 m. rugsėjo 24 d. įvykusio susirinkimo sprendimų panaikinimas negali sukelti ir nesukels jokių teisių ir pareigų atsakovės nurodytiems asmenims, todėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo nenustatytina.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

24.       Atsakovė prie apeliacinio skundo pridėjo trečiojo asmens A. D. 2019 m. rugsėjo 23 d. prašymą įstoti į bendriją, kurio dėl didelio krūvio ir kratos metu paimtų dokumentų atsakovė negalėjo pateikti anksčiau. Atsakovė nurodė, kad tai papildomai įrodo, jog pirmosios instancijos teismo sprendime gausu nustatytų aplinkybių, kurios neatitinka faktinės situacijos.

25.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamu atveju apeliantė pati nurodo kad šį dokumentą nepateikė į bylą, nors jis buvo surašytas dar 2019 m. rugsėjo 23 d. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad A. D. (t. 2 b. l. 127) vertintina, jog nėra bendrijos narė, nuosavybės teisė įregistruota 2017 m. sausio 17 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu (t. 1 b. l. 105), tačiau prašymas priimti į bendrijos narius teismui nepateiktas. Apeliacinės instancijos teisme galioja draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija atsisako priimti apeliantės teikiamą naują įrodymą apie A. D. narystę bendrijoje, kurį ji galėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.  

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

26.       Byloje nustatyta, kad Alytaus miesto valdybos 1992 m. balandžio 15 d. potvarkio Nr. 191-v 3 punktu buvo įkurtas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „Reda“ bei patvirtinti jo įstatai (3.1 punktas). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinti Gyvenamojo namo statybos bendrijos ir Gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos pavyzdiniai įstatai ir pavesta miestų (rajonų) valdyboms iki 1993 m. rugsėjo 1 d. perregistruoti esamų gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, reorganizuotų į bendrijas, įstatus. Įgyvendinant šį nutarimą, 1993 m. gruodžio 29 d. potvarkio Nr. 365-v „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų perregistravimo“ 5 punktu gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „Reda“ buvo perregistruotas į  gyvenamųjų namų statybos bendriją „Reda“, patvirtinti bendrijos įstatai, priimti visuotiniame gyventojų susirinkime, įvykusiame 1993 m. lapkričio 25 d. (5.1 punktas). 

27.       Apeliantės įsitikinimu GNSB „Reda“ ginčijamo susirinkimo sušaukimo metu turėjo devynis bendrijos narius. Apeliaciniame skunde nurodė, kad Alytaus miesto savivaldybės administracija  2018 m. vasario 28 d. atliko GNSB „Reda” daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimą ir akto 4.5 punktu pareikalavo pateikti pakoreguotą bendrijos narių sąrašą, nurodydama atsakovei, kad bendrijos nariais gali būti tik butų ir kitų patalpų savininkai. Savininkų buvo tik devyni, 2019 m. rugsėjo 24 d. susirinkime dalyvavo šeši nariai, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad susirinkimas sušauktas neteisėtai, neteisėti ir susirinkimo priimti sprendimai. Teisėjų kolegija su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.   

28.        Teisėjų kolegija pastebi, kad Alytaus savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 28 d. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akto Nr. PPA-32-(58.1) (3 t., b. l. 3-6), (4.5 punkte GNSB „Reda“ buvo nurodyta pateikti pakoreguotą bendrijos narių sąrašą, nes jis neatitiko DGNKPPSBĮ 14 straipsnio 6 dalies 7 punkto reikalavimų. Ši teisės norma reglamentuoja bendrijos narių sąrašo (šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka išrinktų bendrijos narių įgaliotinių sąrašo) sudarymą ir tvarkymą. Šiame sąraše (šiuose sąrašuose) turi būti nurodyti bendrijos narių ar jų atstovų (įgaliotinių) kontaktiniai duomenys (vardas, pavardė, adresas korespondencijai ir (arba) elektroninio pašto adresas, telefono numeris). Bendrijos narių ar jų atstovų sąrašo (įgaliotinių sąrašo) duomenys tikslinami ne rečiau kaip kartą per metus. Taigi šiuo patikrinimo aktu atsakovei nebuvo nustatytas įpareigojimas pateikti naują sąrašą bendrijos narių, o jį tik pakoreguoti pagal paminėto įstatymo nuostatas.

29.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Alytaus miesto valdybos 1993 12 29 potvarkiu patvirtintų GNSB „Reda“ įstatų 4 punktą, bendrijos nariais laikomi patvirtinti bendrijos steigiamajame susirinkime, taip pat vėliau priimami šių įstatų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „Reda“ buvo perregistruotas į gyvenamųjų namų statybos bendriją „Reda“, todėl ši bendrija nebuvo naujai įsteigtas juridinis asmuo. Todėl kooperatyvo steigiamajame susirinkime patvirtinti kooperatyvo nariai – pajininkai, perregistravus kooperatyvą į bendriją, tapo bendrijos nariais.

30.       Dėl atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kad teismas turėjo įvertinti, ar GNSB „Reda“ yra kooperatinė bendrovė, kooperatyvas ar gyventojų bendrija, nes juridinis asmuo buvo įsteigtas kaip kooperatyvas, tačiau statybos kooperatyvo tikslai jau yra pasiekti, o nuo 2001 m. Bendrijų įstatymu įvestų pakeitimų, GNSB „Reda“ veiklą vykdė kaip įprasta gyventojų bendrija. Pažymėtina, kad iš 2019-11-19 Juridinių asmenų registro išrašo (1 t., b. l. 57-60) duomenų matyti, kad šaukiant 2019 m. rugsėjo 24 d. susirinkimą ir priimant ginčo sprendimus galiojo  GNSB „Reda“ įstatai, patvirtinti 1993 m. gruodžio 29 potvarkiu, kuriuo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas buvo perregistruotas į gyvenamųjų namų statybos bendriją „Reda“ (1 t., b. l. 37-39, 40-46). Šių įstatų 1 punkte nurodyta, kad atsakovė yra gyvenamųjų namų statybos bendrija – fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais butais.  Apeliantės nuomone, kad bendrijos tikslai jau pasiekti, tačiau šios aplinkybės nepagrindžia  jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, sprendžiant nagrinėjamą ginčą dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. susirinkimo sušaukimo teisėtumo, todėl pirmosios instancijos teismas atsakovės nurodomų aplinkybių neturėjo pagrindo tirti ir vertinti.       

31.       Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad trečiasis asmuo D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, jog banko kreditas namų statybai suteiktas bendrijai ir kuris buvo grąžinamas bankui taip pat per bendriją, kas vėl gi patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) g. 58, 60, 62 namų gyventojai, mokantys pajų, yra bendrijos nariai. Atsakovė tuo tarpu sprendė, kad teismas jai uždėjo pareigą įrodyti, jog pajininkams grąžinti pajai ir kitų įmokų sankaupos. Pastebėtina, kad ieškovės atstovas pateikė į bylą sąrašą asmenų, turinčių pajus – pajininkų (1 t., b. l. 95-99), o atsakovei nesutinkant, kad pajininkai yra bendrijos narei, ji turėjo pareigą paneigti šiame sąraše esančius duomenis (CPK 178 str.), kuomet byloje kilo ginčas dėl bendrijos narių skaičiaus.

32.       Atsakovė nurodė, kad teismas nevertino, kokie konkretūs teisiniai turtiniai santykiai sieja pajininkus ir bendriją. Pažymėjo, kad pajininkai/akcininkai neturi turtinių teisių į patį juridinio asmens turtą. Byloje nėra duomenų, kad be 9 individualių butų savininkų, kitiems bendrijos pastatų gyventojams priklausytų kiti turto objektai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios aplinkybės nepriskirtinos prie teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios įrodinėtinos sprendžiant nagrinėjamą ginčą dėl 2019 m. rugsėjo 24 d. įvykusio susirinkimo sušaukimo ir priimtų sprendimų panaikinimo, todėl jas tirti ir nustatinėti nebuvo jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai GNSB „Reda“ nariais laikė ne tik butų savininkus, tačiau ir pajininkus, kurių nuosavybės teisė į paskirtą butą dar neįregistruota.  

33.       Atsakovė nurodo, kad teismas netinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą, nes D. B. bei L. K. paneigė savo dalyvavimą ginčo susirinkime, tačiau byloje yra šių trečiųjų asmenų balsavimo raštu ginčo susirinkime biuleteniai, kuriais pritarta susirinkimo nutarimams, jie nenuginčyti.  

34.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal šio straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

35.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, tinkamai ir motyvavo savo sprendimą dėl jų priteisimo iš A. P., D. M., A. D., P. K. (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Šie asmenys apeliacinio skundo nepateikė. CPK 5 straipsnio 1 dalies nuostatose yra įtvirtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės GNSB „Reda“ nepriteistos, skundžiamas sprendimas nepažeidžia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovės apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo skundžiamą teismo sprendimą šioje dalyje pakeisti arba panaikinti.

Dėl bylos procesinės baigties

36.        Teisėjų kolegija  atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija  konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti, ar grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37.       Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovių nepriteisiamos.

38.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų advokato (advokato padėjėjo) pagalbai apmokėti priteisimo to pageidaujanti šalis turi teismui raštu pateikti prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

39.       Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šias išlaidas sumokėjo ieškovė G. B. ir pateikė 2020 m. lapkričio 23 d. pinigų priėmimo kvitą (3 t., b. l. 84). Ieškovės prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.11 punktuose nustatyto dydžio. Dėl šios priežasties šiai ieškovei iš atsakovės priteistina 300 Eur prašomų atlyginti jos patirtų atstovavimo išlaidų suma.

40.       Valstybė apeliaciniame procese turėjo 84,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šios išlaidos priteisiamos valstybei iš apeliaciją pralaimėjusios atsakovės (CPK 96 straipsnis).

Kauno

n u t a r i a:

Alytaus apylinkės teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Reda“, juridinio asmens kodas 150039042, ieškovei G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 300,00 Eur (tris šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovės gyvenamųjų namų statybos bendrijos „Reda“, juridinio asmens kodas 150039042, valstybei 84,50 Eur (aštuoniasdešimt keturis eurus 50 Ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660.

  Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                 Marius Bartninkas

   Dalė Burdulienė

                                        Nijolia Indreikienė