(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Miksolė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ginčas kilo sprendžiant klausimą, ar pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo paduodantis asmuo laikėsi nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

             Panevėžio apygardos teismas 2013 m. gruodžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (toliau – ir VMI) ieškinį, pareikštą atsakovui UAB „Miksolė“ dėl bankroto bylos iškėlimo. Teismas nurodė, kad ieškovas nesilaikė ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalies normos, taikomos sprendžiant ginčą išankstine ne teisme tvarka, nes prie pateikto ieškinio yra pridėtas tik 2012 m. rugsėjo 25 d. pranešimas, tačiau duomenų, ar jis yra įteiktas atsakovui, nėra.

Be to, teismas atkreipė ieškovo dėmesį į tai, kad pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo išsiųstas daugiau nei prieš metus laiko. Nors įstatymas tiksliai nereglamentuoja per kokį laiko tarpą praėjus 30 dienų kreditorius gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, tačiau reikia vadovautis pagrindiniais principais – teisingumo, sąžiningumo ir protingumo. Teismo vertinimu, ieškovas pažeidė šiuos principus, nes įspėjimo išsiuntimas daugiau nei prieš metus laiko, negali būti protingas terminas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo labiau, kad visą šį laikotarpį yra vykdomas išieškojimas iš skolininko turto ir lėšų. Dėl šių argumentų teismas sprendė, kad ieškovas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl pareiškimą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu VMI prašo Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą išsiuntė registruotu laišku. Pasak apelianto, šį faktą įrodo Lietuvos pašto duomenys. Apelianto teigimu, įstatymai nenustato per kokį laiką nuo pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti pateikiamas pareiškimas teismui. Tai, kad vykdomas išieškojimas iš bendrovės turto, nėra pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apelianto pateikti Lietuvos pašto patvirtinti registruotų pašto siuntų sąrašai (priedas prie medžiagos) patvirtina, kad VMI išsiuntė pranešimą UAB „Miksolė“ ir šis pranešimas įteiktas. Manyti, kad buvo siųstas kitas dokumentas, o ne pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nėra pagrindo. Todėl toks pranešimo išsiuntimas yra tinkamas įrodymas, patvirtinantis, kad buvo pranešta apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Pranešimas apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skirtas paraginti skolininką sugrąžinti skolą, informuoti apie klaidą, apsvarstyti tolesnės veiklos rinkoje galimybes, ginti savo teises kitais įstatymuose nustatytais būdais (pvz., kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo). Todėl vertinant įstatymo nustatytą terminą informuoti apie ketinimą kreiptis į teismą  dėl bankroto bylos iškėlimo, reikia atsižvelgti į tokio reguliavimo tikslus. Nagrinėjamoje byloje pareiškimą paduodantis asmuo kreipėsi į teismą praėjus daugiau kaip 13 mėnesių po pranešimo išsiuntimo. Toks ilgas terminas neatitinka nurodytų pranešimo apie ketinimą kreiptis į teismą tikslų, taip pat rodo, kad pats pareiškimą paduodantis asmuo, išsiųsdamas pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą, nebuvo tvirtai apsisprendęs dėl tokio kreipimosi. Pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ĮBĮ normas ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Skundžiama nutartis nekliudo pareiškėjui ištaisyti trūkumus ir iš naujo kreiptis su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą.

Atskirojo skundo argumentai dėl antstolio vykdomo išieškojimo sprendžiant ginčą yra teisiškai nereikšmingi, kadangi neturi įtakos skolininko (ne)mokumui.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartį.