Civilinė byla Nr. e2A-77-253/2021
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04203-2019-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.2.3.1.8
3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.18.2; 3.3.1.20
(S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 11 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Albinos Pupeikienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui (duomenys neskelbtini) dėl juridinio asmens sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovą (duomenys neskelbtini) iš klubo (duomenys neskelbtini) narių ir priteisti iš atsakovo ieškovui 2 000 eurų patirtos neturtinės žalos atlyginimą dėl neteisėto pašalinimo iš klubo (duomenys neskelbtini) narių, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad jis nuo 1985 m. yra medžiotojas ir nuo 1987 m. iki 1996 m. buvo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas (duomenys neskelbtini) (toliau – Klubas) pirmininku. 2005 metais Klubo pirmininku išrinktas E. M.. Jam pirmininkaujant finansinė situacija Klube pradėjo sparčiai blogėti, Klubo nariams kilo įtarimų dėl galbūt netinkamai naudojamų Klubo lėšų. Todėl grupė Klubo narių, tarp kurių buvo ir ieškovas, užsakė nepriklausomą auditą ir kreipėsi į Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyrių, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atlikus ikiteisminį tyrimą Klubo pirmininkas E. M. buvo pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo. Kadangi ieškovas ragino klubo narius imtis aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti, ar Klube yra tinkamai tvarkoma buhalterinė apskaita ir Klubo priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, iš pirmininko jautė nuolatinį spaudimą, kad savo noru pasitrauktų iš Klubo. Ieškovui buvo iškelta civilinė byla dėl skolos Klubui priteisimo. Tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ieškinį pripažino nepagrįstu ir jį atmetė.
3. Ieškovas nurodė, kad iš 2019 m balandžio 9 d. pranešimo apie visuotinį 2019 m. balandžio 30 d. šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę sužinojo, kad susirinkimo metu bus sprendžiamas klausimas dėl įspėjimo jam pareiškimo arba jo šalinimo iš Klubo pagal galiojančių Klubo Įstatų 6 dalies 6.7.5 punktą (už šiurkštų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų ir šio Klubo įstatų nesilaikymą ar pažeidimą), 6.7.7 punktą (kai nustatyta tvarka netenka teisės medžioti), 6.7.9 punktą (Klubo nariui, įstatymų nustatyta tvarka patrauktam administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo (toliau – Medžioklės įstatymas), Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nesilaikymą ar pažeidimą – būtent už brakonieriavimą, per vieną mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos gali būti pareiškiamas įspėjimas dėl jo netinkamo elgesio Klubo veikloje arba šalinamas iš Klubo visuotinio Klubo narių susirinkimo sprendimu, priimamu paprasta visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Klubo narių balsų dauguma). Susirinkimo metu nebuvo paaiškinta, dėl kokios priežasties ieškovą siekiama pašalinti iš Klubo, kokius pažeidimus, priešingus Klubo interesams, ieškovas padarė. Nurodė, kad susirinkimo metu neturėjo galimybės išsamiai paaiškinti ir išsiaiškinti, kodėl siekiama jį pašalinti iš Klubo, neturėjo galimybės atsikirsti.
4. Ieškovas taip pat nurodė, kad buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, t. y. 2019 m. balandžio 30 d. vykusiame visuotiniame susirinkime, sprendžiant ieškovo pašalinimo iš Klubo klausimą, buvo balsuojama turint įgaliojimus, tai, ieškovo manymu, yra neteisėta ir dėl įspėjimo skyrimo nebuvo balsuojama visuotinio susirinkimo metu, atsakovas nepagrįstai parinko pačią griežčiausią sankciją – pašalinimą iš Klubo, nepaisant fakto, kad ieškovui tik laikinai sustabdyta teisė medžioti. Ieškovas mano, kad materialinio pašalinimo iš Klubo pagrindo nebuvo, nes pašalinimas iš Klubo yra perteklinė, neproporcingai griežta sankcija, skirta jam, kadangi teismas taikė laikiną teisės medžioti sustabdymą. Ieškovas mano, kad laiko tarpas, praėjęs nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo, ilgas ir nuo pat administracinio nusižengimo padarymo dienos iki sprendimo pašalinti ieškovą iš Klubo, t. y. beveik dvejus metus, ieškovas buvo Klubo nariu, dėl savo elgesio ar netinkamų, neteisėtų veiksmų Klubo atžvilgiu jokių įspėjimų, pastabų iš atsakovo nebuvo gavęs, nenusižengęs.
5. Ieškovas nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, prarasdamas savo konstitucinę teisę vienytis ir dalyvauti Klubo veikloje. Priešišką nusiteikimą jautė ne vienerius metus, pirmininko ir jo šalininkų buvo ignoruojamas ir nuolat buvo ieškoma pretekstų pašalinti ieškovą iš Klubo. Tokie veiksmai prieš ieškovą, o ypač neteisėtas pašalinimas sukėlė ieškovui neigiamas emocijas ir išgyvenimus, pažeminimą, gėdą prieš artimuosius ir draugus, bendraminčius. Buvo sukrėstas sužinojęs, kad yra pašalintas iš Klubo, kuriame daug metų buvo ne tik nariu, bet ir valdymo organų dalyviu, jam užkirstas kelias įgyvendinti savo teises Klube, taip pat ir bendrauti medžioklėse su kitais nariais, buvo suduotas smūgis ieškovo reputacijai, dėl to patyrė gilius dvasinius išgyvenimus. Dalyvavimas Klubo veikloje yra ieškovo svarbiausias hobis, kurio neteisėtai neteko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Minėtu sprendimu nusprendė pripažinti negaliojančiu atsakovo 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl ieškovo pašalinimo iš atsakovo narių; kitą ieškinio dalį atmesti; priteisė iš atsakovo 1 211,25 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui; priteisė iš ieškovo 1 332,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui.
7. Teismas nustatė, kad šiuo metu Klubas veikia, vadovaudamasis įstatais, priimtais 2018 m. balandžio 30 d. Klubo visuotiniame narių susirinkime, kurie 2018 m. gegužės 29 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – 2018 m. Įstatai). Iki šių Įstatų priėmimo ir įregistravimo Klubas savo veikloje vadovavosi 2006 m. gruodžio 12 d. Klubo visuotiniame narių susirinkime priimtais ir 2007 m. balandžio 11 d. Juridinių asmenų registre įregistruotais įstatais (toliau – 2007 m. Įstatai). Taip pat nustatė, kad ieškovo pašalinimo iš Klubo narių pagrindas buvo 2017 m. gruodžio 5 d. jo įvykdytas Medžioklės taisyklių, Medžioklės įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Klubo įstatų nesilaikymas ar pažeidimas, taip pat pašalintas už tai, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už Medžioklės įstatymo, Medžioklės taisyklių nesilaikymą ar pažeidimą.
8. Teismas konstatavo, jog šio pažeidimo padarymo metu galiojo 2007 m. Įstatai, todėl sprendžiant, ar ieškovo įvykdytas pažeidimas yra teisėtas pagrindas šalinti jį iš Klubo narių, 2018 m. Įstatai negalėjo būti taikomi.
9. Teismas laikė nepagrįstais atsakovo argumentus, jog ieškovas žinojo, dėl kokių konkrečių pažeidimų jį ketinama pašalinti iš Klubo narių. Teismas pripažino, jog ieškovui iš anksto nebuvo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, nebuvo sudarytos sąlygos pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, pasiruošti gynybai. Balsavimas vyko iš esmės jam nepasirengus, Klubo nariai negalėjo tinkamai ir adekvačiai apsvarstyti bei įvertinti ieškovo veiksmų. Nebuvo suteiktas protingas terminas visiems Klubo nariams pasirengti šio svarbaus klausimo nagrinėjimui.
10. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad klube yra nusistovėjusi praktika, jog asociacijos narys turi teisę notariniu įgaliojimu įgalioti kitą asociacijos narį balsuoti visuotiniame asociacijos susirinkime. Pabrėžė, jog esminę reikšmę turi aplinkybė, kad šeši klubo nariai neginčija 2019 m. balandžio 30 d. klubo susirinkime jų vardu atliktų veiksmų, neginčija jų išduotų įgaliojimų. Reikalavimo pripažinti notaro išduotus įgaliojimus negaliojančiais nėra. Teismas padarė išvadą, kad nutarimas pašalinti ieškovą iš Klubo priimtas susirinkime dalyvavusių asmenų balsų dauguma. Nurodė, kad atsakovas įrodė, jog ši ieškovo pašalinimo procedūros dalis nebuvo pažeista.
11. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, ar Klubas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, yra nuoseklus (ar kiekvienas Klubo narys, padaręs panašaus arba identiško pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimą ar įstatymų pažeidimus yra įvertinamas vienodai), todėl manytina, kad Klubas ieškovui galėjo taikyti alternatyvias sankcijas, o ne tokią griežtą sankciją, vadovaujantis 2007 m. redakcijos Įstatais.
12. Teismas konstatavo, kad sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo buvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo aptariamo pažeidimo padarymo. Atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo, sankcijos pritaikymas negali būti laikomas teisėtu.
13. Teismas nurodė, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog dauguma Klubo narių ieškovu visiškai nepasitiki.
14. Teismo vertinimu, nenustatyta ieškovo veiksmų, atsižvelgiant į asociacijos (medžiotojų klubo) tikslus, kaip pakankamo pagrindo pašalinti ieškovą iš Klubo narių. Įrodymų visuma paneigė susirinkimo sprendime nurodytų pašalinimo iš būrelio priežasčių pagrįstumą, taip pat teismo nustatyta, kad, šalindamas ieškovą iš asociacijos narių, Klubas padarė procedūrinių pažeidimų, kurie sudaro pagrindą pripažinti šalinimą neteisėtu.
15. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas dėl pašalinimo iš klubo patyrė dvasinį sukrėtimą, gilius dvasinius išgyvenimus ar buvo suduotas smūgis jo reputacijai. Pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ieškovas padarė tam tikrą pažeidimą, tačiau teismas vertino, jog atsižvelgus į šio pažeidimų pobūdį, jo padarymo aplinkybes bei atsakovo procedūrinius pažeidimus, susijusius su svarstymu dėl ieškovo pašalinimo, ieškovas iš Klubo buvo pašalintas nepagrįstai. Teismas, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas (duomenys neskelbtini) (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys tenkintas iš dalies ir pripažintas negaliojančiu atsakovo 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš ieškovo atsakovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Teismas neįvertino ir neatliko išsamios abiejų Klubo Įstatų palyginimo analizės, kiek tai aktualu ginčo situacijai, nevertino ir neatsakė į pagrindinį klausimą, ar 2018 m. Įstatai (dalis dėl šalinimo iš Klubo, kaip atsakomybės) nėra švelninantys ieškovo padėtį ir ar šiuo atveju taikytini ieškovo situacijai, todėl neteisingai taikė ir aiškino Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalies nuostatas ir bendrojo teisinio reguliavimo taisyklę lex retro non agit (teisės aktas neturi atgalinio veikimo galios), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą byloje (dėl ginčo dalies).
16.2. Teismas, spręsdamas ginčą vadovaudamasis nebegaliojančiais 2007 m. Įstatais, neatsižvelgė į tai, jog minėti Įstatai neteko galios priėmus naujus Įstatus, neatsižvelgė į tai, jog naujojoje Įstatų redakcijoje kaip ir ankstesnių Įstatų redakcijoje atsakomybė už Įstatų pažeidimus dėl ieškovo padarytų šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimo išliko tokia pat, priėmus naują Įstatų redakciją ieškovo teisinė padėtis nepablogėjo, todėl šioje byloje ginčas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis nauja Įstatų redakcija.
16.3. Apeliantas nesutinka su teismo padaryta išvada, jog atsakovas aiškiai ir konkrečiai nenurodė, už kokius taisyklių pažeidimus ieškovas šalinamas iš Klubo narių. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovas iš esmės pašalintas iš Klubo už tai, kad buvo pripažintas 2017 m. gruodžio 5 d. padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje. Teismas neatsižvelgė į atsakovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu nurodytas faktines aplinkybes, kiek tai susiję su ieškovo klausimo nagrinėjimu, neatsižvelgė ir nevertino pranešimo apie šaukiamą susirinkimą ir susirinkimo protokolo turinio, neatsižvelgė ir į ieškovo poziciją, išdėstytą jo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose, todėl padarė neteisingas išvadas, o tai sąlygojo neteisingo sprendimo byloje priėmimą.
16.4. Atsakovas aiškiai ir konkrečiai nurodė, už kokius taisyklių pažeidimus ieškovas gali būti šalinamas iš Klubo, ieškovas taip pat suprato, už kokius Įstatų pažeidimus jam bus taikoma atsakomybė. Iš 2019 m. balandžio 30 d. susirinkimo protokolo 5 darbotvarkės klausimo turinio galima pamatyti, jog ieškovo klausimu šis pasisakė, išsakė savo nuomonę, pasisakė kiti Klubo nariai, vadinasi, ieškovas suprato, koks klausimas, susijęs su jo asmeniu, yra sprendžiamas, suprato jam pateikto kaltinimo Įstatų pažeidimu faktines aplinkybes ir Įstatų pažeidimus, suprato, kad šie klausimai bus sprendžiami susirinkime už juos balsuojant. Iš ieškovo ieškinio turinio ir iš ieškovo duotų paaiškinimų teismo posėdžiuose, atsakovo atsiliepimo į pareikštą ieškinį ir jo paaiškinimų teisme matyti, jog šalys vienodai supranta, kokiais pagrindais ieškovas buvo pašalintas iš Klubo.
16.5. Teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovas aiškiai ir konkrečiai nenurodė, už kokius taisyklių pažeidimus ar teisės normų pažeidimus ieškovas šalinamas iš Klubo narių, dėl ko jis negalėjo tinkamai pasiruošti dalyvauti visuotiniame susirinkime svarstant jam skirtinų poveikio priemonių klausimą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas ir bylos įrodymams prieštaraujančias išvadas, todėl be pagrindo pripažino ieškovo pašalinimą iš klubo neteisėtu.
16.6. Tiek ieškovui, tiek Klubo nariams jau nuo 2017 m. gruodžio mėnesio buvo žinoma informacija apie ieškovo padarytą, bet administracinio nusižengimo byloje ginčijamą šiurkštų medžioklės taisyklių pažeidimą, be to, ieškovo klausimas (informacija) buvo nagrinėjamas ir 2018 m. balandžio 30 d. Klubo narių visuotiniame susirinkime, kuriame dalyvavo ir šiuo klausimu pasisakė pats ieškovas, o gavus informaciją apie kasacinio teismo nutartį, šis klausimas buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę, kuri buvo iš anksto pateikta visiems Klubo nariams. Susirinkime svarstant ieškovo klausimą buvo sudaryta galimybė tiek ieškovui, tiek kitiems klubo nariams pasisakyti. Matyti, jog iki visuotinio Klubo narių susirinkimo pradžios, taip pat visuotiniame klubo narių susirinkime ieškovui įspėjimo skyrimo ar pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių klausimas buvo sprendžiamas iš anksto informavus ieškovą ir visus klubo narius, suteikus visiems maksimalias galimybes tinkamai pasirengti šio klausimo nagrinėjimui, surinkti ir pateikti papildomos informacijos, suformuluoti atsikirtimus ir pan. ir sudarant galimybes tinkamai apsispręsti kitiems Klubo nariams.
16.7. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Klubas ieškovui galėjo taikyti alternatyvias sankcijas, o ne tokią griežtą sankciją, vadovaujantis 2007 m. redakcijos Įstatais, todėl, kad byloje yra neginčytini duomenys, kurie patvirtina, jog svarstydamas ieškovo klausimą Klubas sprendė ir dėl alternatyvios atsakomybės taikymo.
16.8. Teismas be pagrindo padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad Klubas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, yra nuoseklus. Apeliantas akcentuoja, jog nei pagal 2007 m. Įstatus, nei pagal 2018 m. naują Įstatų redakciją nebuvo gauta jokių duomenų apie kokio nors Klubo nario padarytus šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus, išskyrus apie ieškovą, todėl anksčiau Klube nebuvo pagrindo susirinkime kelti klausimų dėl atsakomybės taikymo, Klube nebuvo ir praktikos dėl atsakomybės taikymo už šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus.
16.9. Teismo išvados, jog sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo priimtas pažeidžiant protingumo ir teisingumo principus, nes priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo aptariamo pažeidimo padarymo, laikytinos nepagrįstomis. Galutinio sprendimo laukimas byloje ir neskubėjimas spręsti ieškovo atsakomybės klausimą, kol nebus pabaigti teisminiai procesai, rodo, jog Klubas ieškovo atžvilgiu elgėsi supratingai, sąžiningai, pagrįstai ir vadovavosi nekaltumo prezumcijos principais, tokia Klubo laikysena užtikrino ieškovo teisę į tinkamą pasirengimą jo atsakomybės klausimo nagrinėjimui, atitiko ieškovo teisinius interesus.
16.10. Teismas atmetė abiejų šalių prašymus kaip liudytojus šaukti Klubo narius, nors kartu pripažino, jog klubo narių paaiškinimų byloje reikia, nes vertino notaro patvirtintus dalies Klubo narių liudijimus ir iš jų turinio padarydamas išvadą, jog byloje nenustatyta, kad ieškovo buvimas Klubo nariu kelia nuolatinę nesantaiką, konfliktines situacijas, nepagarbos ir nesaugumo atmosferą, neteisingai šiuos liudytojų parodymus įvertinto ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Priešingai, nei nustatė teismas, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų teismo išvadą, jog dauguma klubo narių pasitiki ieškovu. Teismo išvados neatitinka įvykusio fakto – Klubo narių daugumos balsais ieškovas pašalintas iš Klubo.
17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas (duomenys neskelbtini) prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. Ieškovas nurodo, jog iš 2019 m. balandžio 9 d. pranešimo apie visuotinį 2019 m. balandžio 30 d. šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę buvo žinoma, kad susirinkimo metu bus sprendžiamas konkretus klausimas dėl įspėjimo jam pareiškimo arba šalinimo iš Klubo pagal naujai įregistruotų Klubo Įstatų 6 d. 6.7.5, 6.7.9 punktus.
17.2. Ieškovas teigia, kad susirinkimo metu neturėjo realios galimybės išsamiai pasiaiškinti dėl įvykio, už kurį buvo nubaustas administracine tvarka. Neturėjo galimybės paaiškinti ir išsiaiškinti, kokią žalą Klubui padarė ir kurie veiksmai yra Klubą diskredituojantys, jei nusižengė 2017 m. gruodžio mėn.
17.3. Ieškovas taip pat teigia, jog susipažinęs su 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio susirinkimo protokolu įsitikino, kad nesant kvorumo, praleidus nuobaudai skirti vieno mėnesio terminą, neteisėtai taikant 2018 m. Įstatų redakciją, nesant teisinio ir faktinio pagrindo, pažeidžiant lygybės įstatymui ir proporcionalumo principus, nepagrįstai buvo pašalintas iš Klubo narių.
17.4. Ieškovas sutinka su teismo išvada, kad sprendžiant, ar jo padarytas pažeidimas yra teisėtas pagrindas šalinti jį iš Klubo narių, 2018 m. Įstatai negalėjo būti taikomi.
17.5. Teisinga ir pagrįsta teismo išvada, jog atsakovas aiškiai ir konkrečiai nenurodė, už kokius taisyklių pažeidimus ar teisės normų pažeidimus ieškovas yra šalinamas iš Klubo narių, dėl ko negalėjo tinkamai pasiruošti visuotiniame susirinkime svarstant skirtinų poveikio priemonių klausimą.
17.6. Ieškovas nurodo, jog yra sumokėjęs teismo paskirtą baudą, be to, yra pasibaigęs nuobaudos galiojimo terminas ir yra išlaikęs medžiotojo egzaminą, atgavęs teisę medžioti, todėl nurodyti duomenys teismo sprendime yra svarbūs, patvirtinantys, jog ieškovo nusižengimas valstybės nustatytai tvarkai tik laikinai sustabdė teisę medžioti. Tokie faktai paneigia atsakovo argumentus, jog dėl teisės medžioti laikino praradimo ieškovas nebegali būti Klubo nariu.
17.7. Visos taikytinos asociacijos (Klubo) nariams nuobaudos, poveikio priemonės turi atitikti ne tik teisės aktų, Įstatų reikalavimus, bet ir teisingumo, protingumo, teisingos pusiausvyros, proporcionalumo ir sąžiningumo principus. Atsakovas, nepagrįstai ir neteisėtai pašalinęs ieškovą iš Klubo narių, minėtus principus pažeidė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą, bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
19. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
20. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas iš dalies ieškinys dėl juridinio asmens sprendimo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančiu atsakovo asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl ieškovo pašalinimo iš Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) narių. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo dalis neteisėta ir nepagrįsta. Kadangi kita pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis apeliacine tvarka nėra skundžiama, teisėjų kolegija vertina tik apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą.
21. Atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus ir reikalavimus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija toliau pasisako dėl skundžiamo teismo sprendimo dalies, kartu pasisakydama dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
Dėl skundžiamo sprendimo ne(teisėtumo)
22. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, galima daryti išvadą, jog šiuo atveju tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsakovo 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo sprendimo pašalinti ieškovą iš Klubo narių. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias narių pašalinimo iš asociacijos (medžiotojų būrelio) tvarką ir sąlygas, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
23. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubas (duomenys neskelbtini) yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio teisinė forma yra asociacija (2018 m. Įstatų 1.1 punktas).
24. Asociacijų steigimą, valdymą bei veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymas (toliau – Asociacijų įstatymas). Pagal šiame įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Asociacijoje turi būti visuotinis narių susirinkimas, taip pat kolegialus ar vienasmenis valdymo organas (įstatymo 7 straipsnio 2, 5 dalys). Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad asociacijos organų struktūra, kompetencija, sušaukimo ir sprendimų priėmimo tvarka nustatoma asociacijos įstatuose – steigimo dokumente, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (12 straipsnio 1 dalis). Pagal Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas įstatuose, be kita ko, turi būti nurodytos asociacijos narių teisės ir pareigos, naujų narių priėmimo, narių išstojimo ir pašalinimo iš asociacijos tvarka bei sąlygos, visuotinio narių susirinkimo kompetencija, sušaukimo tvarka, sprendimų priėmimo tvarka, valdymo organai, jų kompetencija (5, 7, 8, 10 dalys). Tai reiškia, kad asociacijos įstatuose gali būti reglamentuota tvarka, pagal kurią narys pašalinamas iš asociacijos visuotinio narių susirinkimo arba valdybos sprendimu, atsižvelgiant į konkrečiam asociacijos organui priskirtą kompetenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-149-695/2020).
25. Medžiotojų būrelis, kaip asociacija, turi įstatyme įtvirtintą diskreciją spręsti dėl narių pašalinimo (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas), tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad ši diskrecija nėra absoliuti.
26. Teisė laisvai vienytis į asociacijas yra konstitucinė (Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis) ir konvencinė žmogaus teisė. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 11 straipsnyje įtvirtintos dvi lygiavertės teisės – asmens teisė netrukdomam jungtis (nesijungti) ar stoti (nestoti) į asociaciją ir asociacijos galimybė nusistatyti veiklos taisykles, tvarkyti savo vidaus reikalus, įskaitant teisę laisvai pasirinkti savo narius steigimo dokumentuose nurodytiems tikslams įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009). Tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad, susidūrus dviem konkuruojantiems – asociacijos ir jos nario – konvenciniams interesams, kiekvienu atveju nustatytina teisinga ir tinkama pusiausvyra.
27. Remiantis kasacinio teismo praktika, kai pašalintas asociacijos narys teisme ginčija pašalinimo iš asociacijos teisėtumą bei pagrįstumą ir byloje susiduria konkuruojantys asociacijos ir pašalinto nario interesai, teismas turi atsižvelgti į būtinumą kiekvienu atveju nustatyti teisingą ir tinkamą interesų pusiausvyrą, asmeniui sukeliamus nepatogumus bei jų pašalinimo iš narių, kaip pritaikytos sankcijos, proporcingumą asmens padarytam pažeidimui, t. y. vertinti asociacijos nario pašalinimo teisėtumą ne tik procedūriniu, bet ir materialiuoju aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2014). Taigi jeigu nagrinėjamo pobūdžio bylose keliamas klausimas ne tik dėl procedūrinių sprendimo priėmimo reikalavimų pažeidimo, tačiau įrodinėjama ir tai, kad sprendimai priimti nesant tam pagrindo, teismai turi spręsti, ar nustatytas nario pašalinimo iš asociacijos pagrindas, ir įvertinti pagal konkrečias bylos aplinkybes, ar pritaikyta sankcija proporcinga šalių interesų pusiausvyros aspektu.
28. Byloje nustatytos tokios ginčo išsprendimui reikšmingos faktinės aplinkybės: ieškovas buvo Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) kurio teisinė forma – asociacija, narys. 2019 m. balandžio 30 d. Klubo visuotinio narių susirinkimo nutarimu ieškovas buvo pašalintas iš Klubo narių. 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio Klubo narių susirinkime penktu darbotvarkės klausimu svarstytas poveikio priemonių taikymas medžiotojui (duomenys neskelbtini) Svarstymo metu nepritarta siūlymui skirti (duomenys neskelbtini) įspėjimą, o nutarta pašalinti (duomenys neskelbtini) iš Klubo.
29. Iš minėtame protokole užfiksuotų duomenų, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. liepos 17 d. nutartimi teisingai (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta 600,00 eurų bauda, atimant teisę medžioti vieneriems metams, konfiskuotas (duomenys neskelbtini) priklausantis medžioklinis graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) ir naktinio matymo optinis taikiklis (duomenys neskelbtini). Minėta nuobauda skirta už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2017 m. gruodžio 5 d. (duomenys neskelbtini) miške vykdė neteisėtą medžioklę, t. y. tykojo medžioklės metu bokštelyje naudodamas draudžiamą naudoti įrenginį (priemonę), t. y. naktinio matymo optinį taikiklį (duomenys neskelbtini) uždėtą ant medžioklinio graižtvinio šautuvo (duomenys neskelbtini) ir tokiais veiksmais pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5, 58.5.9, 74.1 punktų reikalavimus. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovui 1995 rugsėjo 6 d. išduotas medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), o pasibaigus nuobaudos teisės medžioti atėmimo terminui, ieškovui 2020 m. liepos 15 d. išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus (galioja iki 2024 m. gruodžio 12 d.).
30. Nagrinėjamu atveju ieškovas ginčijo jo pašalinimą iš medžiotojų būrelio, iš esmės teigdamas, jog buvo pažeistos jo teisės pašalinant jį iš medžiotojų būrelio narių, nes buvo padaryta procedūrinių pažeidimų, ir nebuvo materialinio pagrindo. Atsakovo manymu, ieškovo pašalinimas iš būrelio neprieštarauja nei įstatymams, nei būrelio Įstatams. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo dalyje padarė išvadą, kad nenustatyta ieškovo veiksmų, atsižvelgiant į asociacijos (medžiotojų klubo) tikslus, kaip pakankamo pagrindo pašalinti ieškovą iš Klubo narių. Nurodė, jog įrodymų visuma paneigė susirinkimo sprendime nurodytų pašalinimo iš būrelio priežasčių pagrįstumą, taip pat nustatyta, kad, šalindamas ieškovą iš asociacijos narių, Klubas padarė procedūrinių pažeidimų, kurie sudaro pagrindą pripažinti šalinimą neteisėtu.
31. Apeliantas apeliaciniame skunde, kvestionuodamas pirmosios instancijos teismo išvadas, nurodo, kad teismas, spręsdamas ginčą vadovaudamasis nebegaliojančiais 2007 m. Įstatais, neatsižvelgė į tai, jog minėti Įstatai neteko galios priėmus naujus Įstatus, neatsižvelgė į tai, jog naujojoje Įstatų redakcijoje kaip ir ankstesnių Įstatų redakcijoje atsakomybė už Įstatų pažeidimus dėl ieškovo padarytų šiurkščių medžioklės taisyklių pažeidimo išliko tokia pat, priėmus naują Įstatų redakciją ieškovo teisinė padėtis nepablogėjo, todėl šioje byloje ginčas turėjo būti sprendžiamas vadovaujantis nauja Įstatų redakcija. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su paminėtais apeliacinio skundo argumentais.
32. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje. Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kartu su įstatų pakeitimais asociacija juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų asociacijos įstatų tekstą (naują redakciją).
33. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog šiuo metu Klubas veikia, vadovaudamasis įstatais, priimtais 2018 m. balandžio 30 d. Klubo visuotiniame narių susirinkime, kurie 2018 m. gegužės 2 d. buvo įregistruoti Juridinių asmenų registre. Iki šių Įstatų priėmimo ir įregistravimo Klubas savo veikloje vadovavosi 2006 m. gruodžio 12 d. Klubo visuotiniame narių susirinkime priimtais ir 2007 m. balandžio 11 d. Juridinių asmenų registre įregistruotais Įstatais. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo pašalinimo iš Klubo narių pagrindas buvo 2017 m. gruodžio 5 d. jo padarytas Medžioklės taisyklių, Medžioklės įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymų ir Klubo įstatų nesilaikymas ar pažeidimas, taip pat pašalintas už tai, kad jis patrauktas administracinėn atsakomybėn už Medžioklės įstatymo, medžioklės taisyklių nesilaikymą ar pažeidimą. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovo pažeidimo padarymo metu galiojo 2007 m. Įstatai.
34. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo teisėtumo, nurodė, kad byloje nėra duomenų, ar Klubas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, yra nuoseklus (ar kiekvienas Klubo narys, padaręs panašaus arba identiško pobūdžio medžioklės taisyklių pažeidimą ar įstatymų pažeidimus, yra įvertinamas vienodai), todėl padarė išvadą, kad Klubas ieškovui galėjo taikyti alternatyvias sankcijas, ne tokią griežtą sankciją, vadovaujantis 2007 m. redakcijos Įstatais.
35. Apeliaciniame skunde apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu. Teigia, jog teismas be pagrindo padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kad Klubas, priimdamas tokio pobūdžio sprendimus, yra nuoseklus. Apeliantė akcentuoja, jog nei pagal 2007 m. Įstatus, nei pagal 2018 m. naują Įstatų redakciją nebuvo gauta jokių duomenų apie kokio nors Klubo nario padarytus šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus, išskyrus apie ieškovą, todėl anksčiau Klube nebuvo pagrindo susirinkime kelti klausimų dėl atsakomybės taikymo, Klube nebuvo ir praktikos dėl atsakomybės taikymo už šiurkščius medžioklės taisyklių pažeidimus.
36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Asociacijų įstatymo nuostatos tiesiogiai nenurodo asociacijos narių pašalinimo iš asociacijos tvarkos bei sąlygų. Tai perduota reglamentuoti būtent asociacijos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2009; 2018 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-219/2018).
37. Klubo nario pašalinimo iš būrelio pagrindai yra susiję su jam nustatytomis pareigomis. Atsakovo Klubo 2007 m. Įstatuose įtvirtinta, kad Klubo narys privalo laikytis šių Įstatų, aktyviai dalyvauti Klubo veikloje, mokėti nustatytą nario mokestį, dalyvauti visuotiniuose susirinkimuose, vykdyti visuotinio susirinkimo ir valdybos organų nutarimus, turi kitas įstatymuose numatytas pareigas (2007 m. Įstatų 4.10 punktas).
38. Analizuojant 2007 m. Įstatų turinį matyti, kad šios redakcijos Įstatuose buvo numatyta galimybė pašalinti asmenį iš Klubo narių (2007 m. Įstatų 4.6 punktas). 2007 m. Įstatuose numatyti trys Klubo narių pašalinimo pagrindai, jei: sąmoningai pažeidinėja klubo įstatus; savo elgesiu kompromituoja klubą; be pateisinamų priežasčių daugiau kaip per tris mėnesius nesumoka nario mokesčio.
39. Iš atsakovės 2018 Įstatų 7.1 punkto nustatyta, kad klubo organai yra visuotinis narių susirinkimas, vienasmenis valdymo organas yra klubo pirmininkas. Klubo visuotinis susirinkimas priima sprendimus dėl Klubo narių šalinimo iš Klubo (Įstatų 7.4.10 punktas) ir sprendžia kitus Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme ir Įstatuose visuotinio susirinkimo kompetencijai priskirtus klausimus (Įstatų 7.4.12 punktas). Pagal Įstatų 6.7 punktą klubo nariai gali būti įspėjami dėl pašalinimo arba šalinami iš klubo šiais atvejais: už Klubo nario pareigų nevykdymą (6.7.1 punktas); praradus Klubo narių pasitikėjimą (6.7.2 punktas); sistemingai nevykdant Klubo pirmininko ar visuotinio Klubo narių susirinkimo nutarimų, sprendimų ar nurodymų (6.7.3 punktas); nesumokėjus nario mokesčio (6.7.4 punktas); už šiurkštų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų ir Klubo Įstatų nesilaikymą ar pažeidimą (6.7.5 punktas); kai padaro Klubui materialinę žalą ir jos neatlygina (6.7.6 punktas); kai nustatyta tvarka netenka teisės medžioti (6.7.7 punktas); kai sistemingai nedalyvauja organizuojamuose Klubo renginiuose (6.7.8 punktas); kai Klubo narys įstatymų nustatyta tvarka patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nesilaikymą ar pažeidimą – būtent už brakonieriavimą, per vieną mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos gali būti pareiškiamas įspėjimas dėl jo netinkamo elgesio Klubo veikloje arba šalinamas iš Klubo visuotinio Klubo narių susirinkimo sprendimu, priimamu paprasta visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Klubo narių balsų dauguma (6.7.9 punktas); kai viršija Klubo nario įgaliojimus (6.7.10 punktas). Klubo nariai šalinami visuotinio narių susirinkimo sprendimu, priimtu dalyvaujančių susirinkime narių balsų dauguma (Įstatų 7.6 punktas). Visuotinis narių susirinkimas gali priimti sprendimus, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 Klubo narių.
40. Taigi atsakovo Įstatuose apibrėžtos aplinkybės (pagrindai), suponuojančios prielaidas spręsti dėl poveikio priemonės – pašalinimo iš Klubo – taikymo.
41. Pažymėtina, jog Klubas yra savanoriška veikla, savarankiška organizacija, vienijanti Lietuvos Respublikos piliečius ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančius užsieniečius, įsteigta bendriems narių poreikiam ir tikslams, kurie nėra priešingi Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams, tenkinti ir įgyvendinti (2007 m. Įstatų ir 2018 m. Įstatų 1.2 punktas). Klubo Įstatų 2.1 punkte įtvirtintas Klubo tikslas – turtinti ir propaguoti senas Lietuvos medžioklės tradicijas – medžioklę su šunimis, kokybiškai gerinti ir racionaliai naudoti medžioklės fondą, atsižvelgiant į miškų, žemės ūkio naudotojų interesus ir rekomendacijas (2007 m. Įstatų ir 2018 m. Įstatų 1.2 punktas).
42. Remiantis Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, medžiotojų asociacija apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo nustatyta tvarka įsteigtas ir veikiantis Lietuvos Respublikos piliečių ir (ar) užsieniečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, susivienijimas, sudarytas bendriems narių poreikiams ir tikslams, susijusiems su medžiokle, tenkinti ir įgyvendinti. Šioje normoje vartojama „narių poreikių ir tikslų, susijusių su medžiokle“ samprata negali būti aiškinama atskirai nuo pačios „medžioklės“ sampratos, įtvirtintos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje. Šioje dalyje apibrėžta, kad medžioklė – medžiojamųjų gyvūnų apsauga ir racionalus naudojimas vadovaujantis šiuo įstatymu, kitais medžioklę reglamentuojančiais teisės aktais ir atsižvelgiant į ekologines medžioklės plotų sąlygas, etikos normas bei šalies medžioklės kultūros tradicijas. Medžioklės įrenginiai – įrenginiai, reikalingi saugiai, sėkmingai ir etiškai medžioti bei vykdyti medžiojamųjų gyvūnų atranką (Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Tai reiškia, kad medžiotojų asociacijos (Klubo) narių poreikius, tikslus ir pareigas, susijusius su medžiokle, nulemia, pirmiausia, teisės aktuose įtvirtintas teisinis reguliavimas, o narių poelgiai, nesuderinami su šiuo reguliavimu, nėra saugomi įstatymo.
43. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, ieškovas padarė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimą, priskiriamą prie šiurkščių pažeidimų, kaip tai įtvirtinta 74.1 papunktyje, pagal kurį Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5 papunktyje (medžioklė draudžiamais naudoti įrankiais, priemonėmis, draudžiamais medžioklės būdais), 58.5.9 papunktyje (medžioklė naudojant naktinius, lazerinius, termovizorinius taikiklius ir jų priedus prie optinių taikiklių arba turėjimas jų medžioklės plotuose) nurodytų draudimų pažeidimai laikomi šiurkščiais. Sutiktina su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytais argumentais, jog ieškovo padaryti šiurkštūs medžioklės taisyklių pažeidimai (tyčiniai) atitiko šalinimo iš Klubo pagrindus, nes akivaizdu, jog tokie ieškovo atlikti veiksmai reiškia sąmoningą Klubo Įstatų pažeidimą, Klubo kompromitavimą.
44. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad Klubas ieškovui galėjo taikyti alternatyvias sankcijas, ne tokią griežtą sankciją, vadovaujantis 2007 m. redakcijos įstatais. Teigia, jog byloje yra neginčytini duomenys, jog svarstydamas ieškovo klausimą Klubas sprendė ir dėl alternatyvios atsakomybės taikymo, todėl nesvarbu, pagal kokią Įstatų redakciją vertintos susirinkime taikytinos atsakomybės, abi buvo išnaudotos, t. y. pirmiausia buvo balsuojama už įspėjimo paskyrimą ieškovui, o vėliau – dėl jo pašalinimo iš Klubo.
45. Byloje nustatyta, jog 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio Klubo narių susirinkime, kurio metu penktu darbotvarkės klausimu svarstytas poveikio priemonių taikymas medžiotojui (duomenys neskelbtini) iš pradžių buvo iškeltas klausimas dėl įspėjimo ieškovui paskyrimo (balsavo: „Už“ – 7; „Prieš“ – 17), o vėliau iškeltas klausimas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo (balsavo: „Už“ – 17; „Prieš“ – 7). Taigi Klubo nariai nepritarė siūlymui ieškovui skirti įspėjimą, o nutarė jį pašalinti iš Klubo.
46. Minėta, kad asmens pašalinimas iš asociacijos, kaip griežčiausia sankcija, turi būti proporcingas asmens atliktiems veiksmams, kiekvienu atveju turi būti nustatyta teisinga ir tinkama interesų pusiausvyra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas, šalindamas ieškovą iš asociacijos narių, padarė procedūrinių pažeidimų (t. y. vadovavosi ne ta Įstatų redakcija), tačiau pasveriant pašalinimo iš Klubo narių, kaip sankcijos taikymo, pagrįstumą už pažeidimą, kuris priskiriamas prie šiurkščių pažeidimų, teisėjų kolegijos vertinimu, šie pažeidimai nelaikytini esminiais, darančiais Klubo sprendimą negaliojantį, kurie sudarytų pagrindą pripažinti šalinimą iš Klubo neteisėtu. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste Klubo paskirta poveikio priemonė ieškovui yra pagrįsta ir proporcinga jo padarytam pažeidimui.
47. Nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas ir tuo pagrindu, jog 2019 m. balandžio 30 d. Klubo visuotiniame susirinkime, sprendžiant ieškovo pašalinimo iš Klubo narių klausimą, buvo balsuojama turint įgaliojimus.
48. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo šiuo aspektu padarytomis išvadomis, jog esminę reikšmę turi aplinkybė, kad Klubo nariai neginčija 2019 m. balandžio 30 d. Klubo susirinkime jų vardu atliktų veiksmų, neginčija jų išduotų įgaliojimų, be to, reikalavimo pripažinti notaro išduotus įgaliojimus negaliojančiais nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog šiuo atveju Asociacijų įstatymas, kuriuo savo veikloje vadovaujasi bendruomenė, nenumato kitokios įgaliojimo formos nei notarinė ar balsavimo teisės perleidimo sutartis. Todėl laikytina, kad šeši Klubo nariai, surašę notarinius įgaliojimus, dalyvavo Klubo 2019 m. balandžio 30 d. susirinkime. Klubo 2018 m. Įstatų 7.6 punkte numatyta, kad visuotiniame narių susirinkime nutarimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus 7.4.1–7.4.4–7.4.9 punktuose. Todėl darytina išvada, kad nutarimas pašalinti ieškovą (duomenys neskelbtini) iš klubo priimtas susirinkime dalyvavusių asmenų balsų dauguma. Nagrinėjamu atveju ši ieškovo pašalinimo procedūros dalis nebuvo pažeista.
49. Apeliantas teigia, jog teismas, padarydamas išvadą, jog atsakovas aiškiai ir konkrečiai nenurodė, už kokius taisyklių pažeidimus ar teisės normų pažeidimus ieškovas šalinamas iš Klubo narių, dėl to jis negalėjo tinkamai pasiruošti dalyvauti visuotiniame susirinkime svarstant jam skirtinų poveikio priemonių klausimą, neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas ir bylos įrodymams prieštaraujančias išvadas. Apelianto manymu, ieškovas suprato, už kokius Įstatų pažeidimus jam bus taikoma atsakomybė, ieškovas dėl pažeidimų teikė paaiškinimus, tai įrodo, kad ieškovas suprato, dėl kokių konkrečių savo veiksmų, turėjusių įtakos Įstatų pažeidimams, bus svarstomas susirinkime.
50. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigė, kad jam neaišku, kokiu teisiniu pagrindu jis buvo pašalintas iš Klubo narių, protokoluose nėra nurodyta konkrečių normų (teisės aktų straipsnių, punktų dalių), kurias galbūt pažeidė ieškovas. Nurodė, jog jam nebuvo pranešta, kuo jis yra kaltinamas ir kokias tiksliai nuostatas pažeidė, kad jam ketinama taikyti griežčiausią poveikio priemonę – pašalinimą iš Klubo narių.
51. Pirmosios instancijos teismas ginčijamoje sprendimo dalyje padarė išvadą, kad ieškovui iš anksto nebuvo aiškiai ir konkrečiai suformuluoti pašalinimo pagrindai, nebuvo sudarytos sąlygos pateikti visą šiam klausimui išspręsti reikšmingą informaciją, pasiruošti gynybai. Balsavimas vyko iš esmės jam nepasirengus, Klubo nariai negalėjo tinkamai ir adekvačiai apsvarstyti bei įvertinti ieškovo veiksmų. Nebuvo suteiktas protingas terminas visiems Klubo nariams pasirengti šio svarbaus klausimo nagrinėjimui. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo priešingai išvadai, nei padarė pirmosios instancijos teismas.
52. Bylos duomenimis, iš 2019 m. balandžio 9 d. Klubo pirmininko pranešimo apie visuotinį 2019 m. balandžio 30 d. šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad visuotinio susirinkimo darbotvarkės penktuoju klausimu bus svarstoma: informacijos pateikimas dėl Klubo nario (duomenys neskelbtini) kad 2019 m. balandžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį byloje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pil. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 5 d. ir atimta teisė medžioti 1 (vienerius) metus. Siūloma pareikšti įspėjimą dėl jo netinkamo elgesio Klubo veikloje arba šalinti iš MK (duomenys neskelbtini) narių Klubo narį (duomenys neskelbtini) pagal galiojančių MK (duomenys neskelbtini) Įstatų 6 dalies 6.7.5 punktą (už šiurkštų Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikoje teritorijoje taisyklių, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymų ir šių Klubo Įstatų nesilaikymą ar pažeidimą), 6 dalies 6.7.7 punktą (kai nustatyta tvarka netenka teisės medžioti), 6 dalies 6.7.9 punktą (kai Klubo narys įstatymų nustatyta tvarka patrauktas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn už Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo, Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nesilaikymą ar pažeidimą – būtent už brakonieriavimą, per vieną mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos gali būti pareiškiamas įspėjimas dėl jo netinkamo elgesio Klubo veikloje arba šalinamas iš Klubo visuotinio Klubo narių susirinkimo sprendimu, priimamu paprasta visuotiniame Klubo susirinkime dalyvaujančių Klubo narių balsų dauguma). Iš minėto susirinkimo turinio matyti, jog ieškovas nagrinėjamu klausimu pasisakė, savo nuomonę išsakė ir kiti Klubo nariai.
53. Šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo veiklą reglamentuojantys teisės aktai aiškiai įtvirtina, kad apie susirinkimą nariai ir rėmėjai turi būti informuoti dienraštyje „Vakarų ekspresas“ ne vėliau kaip 20 kalendorinių dienų iki susirinkimo datos (Įstatų 7.8.20 punktas). O apie visuotinio susirinkimo sušaukimą, darbotvarkę, susirinkimo datą, vietą ir laiką kiekvienam Klubo nariui ir rėmėjui siunčiamas pranešimas paštu, elektroniniu paštu arba su pranešimu Klubo nariai ir rėmėjai supažindinami pasirašytinai ne vėliau kaip prieš 20 kalendorinių dienų iki susirinkimo dienos. Toks terminas yra skirtas nariams susipažinti su atitinkamais klausimais ir jiems svarstyti reikalingais dokumentais, parengti savo poziciją, pasiruošti balsavimui. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad 2019 m. balandžio 9 d. Klubo pirmininko pranešimu buvo informuotas apie visuotinį 2019 m. balandžio 30 d. šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę. Iš Klubo susirinkimo sąrašo matyti, kad susirinkime dalyvavo 24 klubo nariai (6 iš jų pagal įgaliojimą) iš 25.
54. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas nurodo, jog iš 2019 m. balandžio 9 d. pranešimo apie visuotinį 2019 m. balandžio 30 d. šaukiamą susirinkimą ir jo darbotvarkę jam buvo žinoma, kad susirinkimo metu bus sprendžiamas konkretus klausimas dėl įspėjimo arba šalinimo iš Klubo pagal naujai įregistruotų Klubo Įstatų 6 d., 6.7.5, 6.7.9 punktus. Teigia, kad susirinkimo metu neturėjo galimybės išsamiai pasiaiškinti dėl įvykio, už kurį buvo nubaustas administracine tvarka. Neturėjo realios galimybės paaiškinti bei išsiaiškinti, kokią žalą Klubui padarė, kurie veiksmai yra Klubą diskredituojantys, jei nusižengė 2017 m. gruodžio mėnesį. Vadinasi, ieškovas suprato, koks klausimas, susijęs su jo asmeniu, bus sprendžiamas.
55. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieškovas buvo informuotas dėl dalyvavimo 2019 m. balandžio 30 d. visuotiniame Klubo narių susirinkime, kuriame, be kita ko, buvo numatyta spręsti jo įspėjimo arba pašalinimo klausimą, buvo supažindintas ir nurodytos priežastys. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nustatytas aplinkybes, pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo išvadas, kad atsakovas aiškiai ir konkrečiai nenurodė, už kokius taisyklių pažeidimus ar teisės normų pažeidimus ieškovas šalinamas iš Klubo narių, dėl to jis negalėjo tinkamai pasiruošti dalyvauti visuotiniame susirinkime svarstant jam skirtinų poveikio priemonių klausimą.
56. Spręsdamas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo teisėtumo klausimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, kad sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo buvo priimtas praėjus nepateisinamai daug laiko nuo pažeidimo padarymo.
57. Apeliantas nurodo, jog šios teismo išvados nepagrįstos. Teigia, kad galutinio sprendimo laukimas byloje ir neskubėjimas spręsti ieškovo atsakomybės klausimo, kol nebus pabaigti teisminiai procesai, rodo, jog Klubas su ieškovu elgėsi supratingai, sąžiningai, pagrįstai ir vadovavosi nekaltumo prezumcijos principais, tokia Klubo laikysena užtikrino ieškovo teises į tinkamą pasirengimą jo atsakomybės klausimo nagrinėjimui, atitiko ieškovo teisinius interesus.
58. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pažeidimas padarytas 2017 m. gruodžio 5 d., ieškovas už pažeidimą nubaustas 2018 m. liepos 17 d., sprendimas dėl pašalinimo iš Klubo priimtas 2019 m. balandžio 30 d., t. y. beveik po septyniolikos mėnesių. Nurodė, jog nenustatyta, kad už šį pažeidimą ieškovas anksčiau būtų buvęs įspėtas, svarstomas ar pan. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad į aptariamą pažeidimą Klubas iš esmės laiku ir tinkamai nereagavo, tačiau jis galėjo būti panaudotas kaip pretekstas ir papildomas argumentas, vėliau nusprendus pašalinti (duomenys neskelbtini) iš Klubo dėl kitų priežasčių, nesusijusių su padarytu pažeidimu. Be to, nustatė, jog (duomenys neskelbtini) priimtas teismo sprendimas nubausti jį už administracinį nusižengimą įsiteisėjo 2018 m. spalio 1 d., Klaipėdos apygardos teismui priėmus nutartį administracinio nusižengimo byloje. Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą su prašymu atnaujinti procesą administracinio nusižengimo byloje (duomenys neskelbtini) kreipėsi 2018 m. gruodžio 27 d. Nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių, jog Klubas domėjosi, dėjo pastangas, kad laiku būtų iškeltas klausimas dėl (duomenys neskelbtini) taikytinų Klubo poveikio priemonių už atitinkamus taisyklių ar įstatymų pažeidimus.
59. 2018 m. balandžio 30 d. Klubo visuotinio susirinkimo protokolo (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad Klubo pirmininkas 7.4 dienotvarkės punktu informavo Klubo narius apie tai, jog (duomenys neskelbtini) „naudojusiam naktinio matymo taikiklį medžioklės metu“, 2017 m. gruodžio 15 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 290 straipsnį, ir vykstančius teisminius procesus.
60. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2019 m. balandžio 4 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)) vertino, ar teismai tinkamai taikė materialiąsias teisės normas, kvalifikuodami (duomenys neskelbtini) padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 290 straipsnio normas. Konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismas, panaikinęs Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį ir priėmęs naują nutarimą dėl (duomenys neskelbtini) nubaudimo pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį, padarė esminius proceso (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir materialiosios teisės pažeidimus: netinkamai įvertino atsakomybės klausimui išspręsti ir teismo sprendimui priimti reikšmingus įrodymus ir aplinkybes, padarė nepagrįstas išvadas, kad (duomenys neskelbtini) veiksmuose nustatyta ne ANK 290 straipsnio 5 dalyje, bet 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo sudėtis. Nutarė Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. spalio 1 d. nutarimą panaikinti, paliekant galioti Tauragės apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartį.
61. Pažymėtina, kad nei Asociacijų įstatyme, nei 2007 m. Įstatuose nenustatyta, per kiek laiko nuo Įstatų pažeidimo gali būti sprendžiamas nario pašalinimo iš Klubo klausimas. Nustatyta, jog nagrinėjamu atveju ginčijamas sprendimas pašalinti ieškovą iš Klubo narių buvo priimtas vadovaujantis 2018 m. Įstatais. Atsakovo 2018 m. Įstatų 6.7.9 punkte nustatyta, kad „kai Klubo narys, įstatymų nustatyta tvarka patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už LR Medžioklės įstatymo, medžioklės LR teritorijoje taisyklių nesilaikymą ar pažeidimą – būtent už brakonieriavimą – per vieną mėnesį nuo pažeidimo nustatymo dienos gali būti pareiškiamas įspėjimas dėl jo netinkamo elgesio Klubo veikloje arba šalinamas iš Klubo visuotinio Klubo narių susirinkimo sprendimu, priimamu paprasta visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Klubo narių balsų dauguma“. Administracinėje teisėje įtvirtinta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos (ANK 39 straipsnis). Tai reiškia, kad sprendimas dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo buvo priimtas tada, kada pagal įstatymą laikoma, kad jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais, jog teisiškai reikšminga aplinkybė yra laiko tarpas, praėjęs nuo pažeidimo padarymo iki sprendimo dėl pašalinimo priėmimo. Tačiau, įvertinusi šioje byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad atsižvelgiant į laiką, praėjusį nuo pažeidimo padarymo, sankcijos pritaikymas negali būti laikomas teisėtu, todėl šie pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pripažintini nepagrįstais.
62. Apelianto teigimu, teismas atmetė abiejų šalių prašymus kaip liudytojus šaukti Klubo narius, nors kartu vertino notaro patvirtintus dalies Klubo narių liudijimus ir iš jų turinio padarė išvadą, jog byloje nenustatyta, kad ieškovo buvimas Klubo nariu kelia nuolatinę nesantaiką, konfliktines situacijas, nepagarbos ir nesaugumo atmosferą, neteisingai šiuos liudytojų parodymus įvertino ir dėl to padarė neteisingas išvadas. Priešingai, nei nustatė teismas, byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų teismo išvadą, jog dauguma klubo narių pasitiki ieškovu. Teismo išvados neatitinka įvykusio fakto – Klubo narių daugumos balsais ieškovas pašalintas iš Klubo.
63. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. spalio 9 d. teisme gautas ieškovo atstovo prašymas dėl papildomų dokumentų pateikimo. Minėtame prašyme, be kita ko, nurodyta, kadangi teismas atsisakė kviesti kaip liudytojus ieškovo nurodytus asmenis, prašoma prie bylos pridėti ir vertinti byloje pateiktus (duomenys neskelbtini) notarinius liudijimus, kurių parodymais ieškovas vadovaujasi gindamas ieškinio poziciją. 2019 m. lapkričio 12 d. atsakovas teismui pateikė papildomus įrodymus, juos prašė pridėti prie bylos. Nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog bylą nagrinėjantis teismas priėmė ir prie bylos pridėjo ieškovo pateiktus notarinius liudijimus, siekiant byloje turėti ir kitokią nuomonę apie ieškovą, teikiami dalies klubo narių notariniai liudijimai ((duomenys neskelbtini)).
64. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš į bylą pateiktų liudytojų rašytinių paaiškinimų nenustatyta, kad atsakovas pagrindė, kad ieškovo buvimas Klubo nariu kuria nuolatinę nesantaiką, konfliktines situacijas, nepagarbos ir nesaugumo atmosferą ar pan. Klubo narių (duomenys neskelbtini) paaiškinimais nustatyta, kad nėra pagrindo daryti pagrįstos išvados, jog (duomenys neskelbtini) atliko veiksmus, dėl kurių jį būtų galima kaltinti nepagarba medžiotojų būreliui, konfliktų skatinimu ar panašiu elgesiu. Priešingai, nustatyta, kad dalis klubo narių (duomenys neskelbtini) apibūdina kaip tvarkingą medžiotoją, jis ankstesniais metais ėmėsi veiksmų, dėl kurių buvo išaiškintos nusikalstamos veikos, padarytos Klubui. Iš atsakovės pusę palaikančių Klubo narių paaiškinimų galima daryti išvadą, kad dėl anksčiau minėtų Klube vykusių įvykių jaučiamas susipriešinimas bei nepasitenkinimas (duomenys neskelbtini) veiksmais dėl to, jog ieškovas, būdamas klubo pirmininku, buvo inicijavęs klubo narių šalinimą iš klubo, kreipęsis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl galbūt daromų ar padarytų nusikalstamų veikų. Nusprendė, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nenustatyta, jog dauguma Klubo narių (duomenys neskelbtini) visiškai nepasitiki.
65. CPK 61 straipsnyje liudytojas apibūdinamas kaip įstatymų nustatyta tvarka procese dalyvaujantis asmuo, kuris nėra teisiškai suinteresuotas bylos baigtimi.
66. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, vertinant liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnio reikalavimus, reikia atsižvelgti į jų subjektyvų pobūdį. Liudytojo parodymams neišvengiamai daro įtaką laiko veiksnys, nes dalis aplinkybių, svarbios bylai detalės gali būti užmirštos. Be to, liudytojo parodymų turiniui gali turėti įtakos tokios subjektyvios aplinkybės, kaip liudytojo požiūris į įvykius ar faktus, apie kuriuos jis duoda parodymus, liudytojo santykiai su asmenimis, dėl kurių teisių ir interesų jis liudija ar apie kurių elgesį, veiksmus ar su jais susijusias aplinkybes jis duoda parodymus. Tokios nuostatos dėl įrodymų patikimumo vertinimo gali būti taikomos tiems įrodymams, kurių pagrindą sudaro fizinių asmenų paaiškinimai (šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimai ir argumentai, liudytojų parodymai ir kt.). Dėl šių aplinkybių asmeniniai liudijimai patikimumo prasme vertinami kaip subjektyvaus pobūdžio ir nepakankamos įrodomosios galios įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516-695/2015; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018, 27 punktas).
67. Pagal bendruosius proceso teisės principus teismas privalo pats tiesiogiai ištirti visus byloje esančius rašytinius įrodymus (betarpiškumo principas), išskyrus CPK numatytus atvejus, ir sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 14 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį prie įrodinėjimo priemonių priskiriami ir liudytojų parodymai, kurie turi būti gauti CPK 189–196 straipsniuose numatyta tvarka, t. y. juos šaukiant atvykti į teismą paaiškinimams duoti, prieš tai liudytojams pasirašius priesaikas. Tik išimtiniais atvejais, kai objektyviai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Tokiu atveju, prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina (CPK 192 straipsnio 8 dalis).
68. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, ginčui aktualias teisės normas, konstatuoja, kad pirmosios teismas, priimdamas sprendimą, nenustatęs situacijos išimtinumo, nagrinėjamu atveju nepagrįstai vadovavosi liudytojų rašytiniais paaiškinimais.
69. Apibendrindama pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo nuosekliai išnagrinėjo ginčo teisinį santykį, tinkamai nenustatė ir neištyrė reikšmingų bylai aplinkybių, nukrypo nuo teismų praktikos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog nenustatyta ieškovo veiksmų, atsižvelgiant į asociacijos (medžiotojų klubo) tikslus, kaip pakankamo pagrindo pašalinti ieškovą iš Klubo narių. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo padaryti pažeidimai nelaikytini mažareikšmiais ir galėjo lemti ieškovo pašalinimą iš Klubo narių. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo ginčijama sprendimo dalis naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
70. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
Dėl bylos procesinės baigties
71. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir netinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nuspręsta pripažinti negaliojančiu Klubo 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimą dėl ieškovo pašalinimo iš Klubo narių, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
72. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
73. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas patyrė 2 422,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys atmetamas, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
74. Atsakovas patyrė 2 665,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į bylos išsprendimo rezultatą ir tai, kad prašomos priteisti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio, atsakovui iš ieškovo priteistina 2 665,00 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
75. Pirmosios instancijos teisme valstybė turėjo 8,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, Šios išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
76. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apeliantas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas patyrė 75,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 000,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 1 075,00 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos išsprendimo rezultatą (apeliacinis skundas tenkintas), priteisia atsakovui iš ieškovo 1 075,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo dalį, kuria pripažintas negaliojančiu atsakovės asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) 2019 m. balandžio 30 d. visuotinio narių susirinkimo nutarimas dėl ieškovo (duomenys neskelbtini) pašalinimo iš atsakovės asociacijos Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo (duomenys neskelbtini) narių, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui (duomenys neskelbtini) 2 665,00 Eur (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti valstybei iš ieškovo (duomenys neskelbtini) 8,40 Eur (aštuonis eurus, 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, sumokant šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas – 5660.
Kitą Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo (duomenys neskelbtini) atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui (duomenys neskelbtini) 1 075,00 Eur (vieną tūkstantį septyniasdešimt penkis eurus, 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Raimonda Andrulienė
Albina Pupeikienė
Alvydas Žerlauskas