Administracinė byla Nr. eA-86-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02373-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 15.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Eco beauty“ skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Eco beauty“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Kauno miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 8SD-3992-(14.8.125E.),,Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas) su vėlesniais pakeitimais 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. 8SD-4285-(14.8.125 E.) (toliau – ir 2020 m. rugsėjo 18 d. raštas, kartu 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. raštai – ir skundžiamas atsakymas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą „Dėl nelegaliai sudėtų statybinių blokų, kurie blokuoja patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir skundas).

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundu kreipėsi į NŽT Kauno miesto skyrių ir nurodė, jog pareiškėjas negali patekti prie jam nuosavybės teise priklausančio statinio – ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 4I1p.) (toliau – ir ūkinis pastatas). Šis pastatas yra žemės sklype (duomenys neskelbtini), kurio 483/739 dalis priklauso D. M., kita 256/739 dalis – Lietuvos Respublikai. Fiziškai patekimas į sklypą ir prie statinio galimas tik per suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir per nesuformuotame žemės sklype (duomenys neskelbtini) esančio namo bromą. Šiuo metu žemės sklypo (duomenys neskelbtini) kraštinėje dalyje iš žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pusės yra sudėti statybiniai blokai, kurie blokuoja patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o kartu ir prie pareiškėjo pastato. Pareiškėjas prašė NŽT imtis priemonių ir užtikrinti pareiškėjui patekimą prie pastato (duomenys neskelbtini) pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurie blokuoja vienintelį patekimą prie statinio.

3.       Pareiškėjas akcentavo, kad atsakovas 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu nurodė, jog 2020 m. rugpjūčio 25 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkama per (duomenys neskelbtini) sklypą ir privažiavimas nėra užstatytas ar užtvertas. Statybiniai blokai yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose ir netrukdo naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypu, o dėl blokų pašalinimo pasiūlė kreiptis į seniūniją. NŽT statybinių blokų nešalina, o patekimas per (duomenys neskelbtini) sklypą į (duomenys neskelbtini) sklypą teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatytas. Pareiškėjui 2020 m. rugsėjo 4 d. pakartotinai kreipusis į atsakovą, NŽT Kauno skyrius 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu pakartojo apie atliktą faktinių duomenų patikrinimą, kurio metu nustatė, kad kad į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), patenkama per (duomenys neskelbtini) sklypą ir privažiavimas nėra užstatytas ar užtvertas.

4.       Nesutikdamas su skundžiamais atsakymais, pareiškėjas pažymėjo, kad į (duomenys neskelbtini) žemės nėra galimybės patekti per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, kadangi Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis žemės sklypas (duomenys neskelbtini) neturi nustatyto kelio servituto per žemės sklypą (duomenys neskelbtini). NŽT taip pat turi būti žinoma, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai buvo išreiškę prieštaravimus, jog jų nuosavybės teise disponuojamas žemės sklypas būtų naudojamas patekimui (kaip tarnaujantis daiktas) į kitus žemės sklypus. Šie prieštaravimai buvo nustatyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartyje, išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 3K-3-126/2012. Be to, patekimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) yra negalimas ir fizine prasme, kadangi jis yra užtvertas pakeliamais vartais, kurie yra prie patekimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). NŽT faktas, kad yra sumontuoti pakeliami vartai buvo žinomi nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-1055-657/2020, kurioje atsakovė dalyvavo kaip trečiasis asmuo.

5.       NŽT nepagrįstai teigia, jog statybiniai blokai yra (duomenys neskelbtini) sklypo ribose ir netrukdo naudotis (duomenys neskelbtini) žemės sklypu. Atsakovas nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu, kokias naudojant technines priemones nustatė, kad statybiniai blokai sudėti ne (duomenys neskelbtini) sklypo ribose. Žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribos nėra sužymėtos riboženkliais ar atitvertos tvora, kas sudarytų galimybes tiksliai nustatyti statybinių blokų buvimo vietą. Šiuo metu patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) neįmanoma nei fizine prasme (kliudo (duomenys neskelbtini) žemės sklypo savininkų sumontuoti pakeliami vartai, nei teisine prasme, kadangi nėra jokių duomenų (valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro išraše), kad būtų nustatytas kelio servitutas per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

6.       Pareiškėjas pažymėjo, kad NŽT skundžiamame rašte nepateikė informacijos, kuri suponuotų aiškią teisinę nuostatą dėl pateikimo galimybės per (duomenys neskelbtini) žemės sklypą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Atsakovas nepagrįstai teigė, kad patekimas per (duomenys neskelbtini) sklypą į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatytas. Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) nėra suformuotas, todėl nėra šiuo metu galiojančių teritorijų planavimo dokumentų, kurie nustatytų minėto patekimo galimybę. Atsakovui turi būti žinoma aplinkybė, kad Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1115-601/2012 buvo nustatyta faktinė aplinkybė: atstatyta istorinė įvaža, kuri sudaro galimybę patekti prie (duomenys neskelbtini), Kaunas, statinių, o tuo pačiu ir prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) bei pareiškėjo pastato (duomenys neskelbtini). Šiuo metu tai yra vienintelis teisėtas patekimo būdas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), o statybiniai blokai kaip tik ir trukdo patekti.

7.       Pareiškėjo teigimu, atsakovas, vykdydamas 2020 m. rugpjūčio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje procedūrą, neinformavo pareiškėjo apie vykdomas administracines procedūras, siekiant objektyviai ir nuodugniai išnagrinėti skunde minėtas aplinkybes. NŽT 2020 m. rugpjūčio 25 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte nėra duomenų, kad būtų dalyvavę ir kiti suinteresuoti asmenys ar jie būtų tinkamai informuoti. NŽT nevisapusiškai, neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo pateiktame skunde nurodytą informaciją ir dėl to skundžiamame rašte išdėstė klaidinančias teisines ir faktines aplinkybes, kurios sudaro kliūtis pareiškėjui disponuoti jo nuosavybe – ūkiniu pastatu, taip pat formuoja nepagrįstų teisinių ginčų atsiradimą ateityje skundžiamo rašto pagrindu.

8.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

9.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas siekia įrodyti, jog gretimame žemės sklype esantys blokai pažeidžia jo interesus, todėl atsakovas turi juos šalinti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų dėl savo teisių į nesuformuotą žemės sklypą prie pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas bando įrodyti, kad turi teisę naudotis nesuformuotu žemės sklypu prie pastatų (duomenys neskelbtini), nes to nori. NŽT pažymėjo, kad negali sutikti su tokia pareiškėjo pozicija, nes teisė į žemės sklypą turėtų būti kildinama iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio ar 10 straipsnio, kitų numatytų nuostatų. Tuo tarpu pareiškėjas nurodo, kad nesuformuotame žemės sklype prie pastatų (duomenys neskelbtini) jokių pastatų ar patalpų neturi. Atsakovas, būdamas viešojo administravimo subjektu, netiesia kelių, nekilnoja statybinių blokų, netiekia vandens, neužsiima švietimu, o atlieka tik jai įstatymo pavestas funkcijas. Ginčo atveju pareiškėjas nesugebėjo nurodyti nei vieno teisės akto, kuriame būtų nurodyta, kad NŽT turėtų spręsti dėl statybinių blokų buvimo žemės sklype.

10.       Atsakovas pabrėžė, kad nors pareiškėjas nurodė, jog pagrindas naudotis žemės sklypu prie pastatų (duomenys neskelbtini) yra nustatytas Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1115-601/2012, tačiau teismas, vertindamas situaciją, nustatė, kad per (duomenys neskelbtini) netikslinga važiuoti (duomenys neskelbtini) pastatų savininkams, kaip dabar bando įtikinti pareiškėjas. Šioje civilinėje byloje buvo sprendžiamas kelio servituto iš (duomenys neskelbtini) žemės sklypo į nesuformuotą žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini) panaikinimo klausimas. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad esantis pravažiavimas į žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) name esančią bromą yra pakankamas pagrindas kelio servitutui, esančiam žemės sklype (duomenys neskelbtini), panaikinimui. Pareiškėjas neįrodė savo suinteresuotumo dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), todėl pareikšėjo skundas turėtų paliktas nenagrinėtu.

11.       Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjos skunde nurodytos aplinkybės nepagrindžia, jog 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas turėtų būti panaikintas bent vienu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu. NŽT nurodytos faktinės aplinkybės, argumentai ir teisės aktų nuostatos pagrindžia, jog NŽT minėtą raštą priėmė patikrinusi visas faktines aplinkybes bei duomenis, juos pagrindė teisės aktų normomis, nepažeisdama pagrindinių procedūrų, taip pat nurodė skundžiamų sprendimų apskundimo tvarką. NŽT, būdamas viešojo administravimo subjektu, asmenų prašymus, skundus, pranešimus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (toliau – ir VAĮ), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio  22 d. nutarimu Nr, 875 patvirtintomis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).

12.       Akcentuodama VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintus reikalavimus, keliamus individualiam admisnitraciniam aktui, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintuose NŽT nuostatuose įtvirtinta NŽT kompetencija, NŽT nurodo, kad pareiškėjas puikiai žino, kad: statybinių blokų šalinimas nėra NŽT funkcija; nesant VĮ Registrų centre įregistruoto servituto, negalima teigti, kad pareiškėjas turi teisę naudotis tuo žemės sklypu; statinių išdėstymo planas nėra žemės sklypo planas; įsigydamas statinį – ūkinį pastatą pareiškėjas žinojo, kad valstybinis žemės sklypas jam nebus išnuomotas. Taigi pareiškėjas, nepagrįstai skųsdamas NŽT teismui, siekia, jog NŽT, viršydama savo kompetenciją, už pareiškėją atliktų jam iškylančius sunkumus disponuojant jam priklausančiu turtu. Kadangi pareiškėjas kėlė klausimą dėl statybinių blokų (šiukšlių), esnčių žemės sklype prie pastatų (duomenys neskelbtini) Kaune, NŽT, veikdama savo kompetencijos ribose, pagrįstai nurodė, kad statybinių blokų nešalina. NŽT teigimu, pareiškėjo skundas atmestinas.

II.

13.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. kovo 4 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino: panaikino NŽT Kauno miesto skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. raštus ir įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 522,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14.       Teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 99/100 dalys pastato (ūkinio pastato, un. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio adresas – (duomenys neskelbtini), o 1/100 dalis – fiziniam asmeniui. Šis ūkinis pastatas stovi (duomenys neskelbtini)žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio 483/739 dalys nuo 2018 m. gegužės 9 d. priklauso fiziniam asmeniui, o 256/739 dalys – Lietuvos Respublikai. Administracinėje byloje nekilo ginčo, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patekti iš (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies pusės nėra galimybės, kadangi visą pietinę žemės sklypo dalį užima fiziniam asmeniui priklausantis statinys. Nekilnojamo turto registro išrašo duomenys taip pat patvirtino aplinkybę, kad teisės aktų nustatyta tvarka viešajame registre neregistruotas (atitinkamai ir neišviešintas) servitutas, suteikiantis teisę statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkams (naudotojams) važiuoti per žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, kuriame stovi pareiškėjui priklausantis statinys.

15.       Byloje taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymu kreipėsi į atsakovą dėl nelegaliai sudėtų statybinių blokų, kurie blokuoja patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Šiuo prašymu pareiškėjas prašė atsakovo užtikrinti patekimą prie pareiškėjo statinio, pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) iš žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pusės, kurie blokuoja vienintelį patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir prie pareiškėjui priklausančio statinio. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 25 d., nedalyvaujant nei žemės sklypų, nei statinių savininkams, atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-793-(14.8.129.) (toliau – ir Aktas), kuriame konstatavo, kad į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) patenkama per žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir šis privažiavimas neužtvertas. Statybiniai blokai sudėti (duomenys neskelbtini) žemės sklype ir per šį žemės sklypą nėra numatytas servitutinis įvažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (procedūros metu padarytos 5 fotonuotraukos).  

16.       Teismas taip pat nustatė, kad NŽT Kauno skyrius ginčijamu 2020 m. rugsėjo 1 d. raštu (ir 2020 m. rugsėjo 18 d. raštu) atsakė į pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymą. NŽT nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sklype esantys blokai netrukdo pareiškėjai patekti į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir, tuo pačiu, prie savo statinio, todėl dėl jų pašalinimo pasiūlė kreiptis į seniūniją. Atsakovė taip pat pareiškėjai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba statybinių blokų nešalina, o patekimas per (duomenys neskelbtini) sklypą į (duomenys neskelbtini) sklypą teritorijų planavimo dokumentuose nėra nustatytas.

17.       Teismas pateikė VAĮ 2 straipsnio 14 ir 15 dalyse pateiktą prašymo ir skundo sąvoką, pažymėdamas, kad asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka, o prašymai – Taisyklių nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, bylos duomenys leido daryti išvadą, kad pareiškėjas, manydamas, jog pažeidžiamos jo teisės naudotis jam priklausančiu statiniu, esančiu žemės sklype (duomenys neskelbtini), kreipėsi į vieno iš žemės sklypo bendrasavininkių patikėtinį (256/739 dalys žemės sklypo priklauso Lietuvos Respublikai), jog pašalintų statybinius blokus nuo žemės sklypo ribos ir tuo apgintų pareiškėjo teisę tinkamai naudotis savo nuosavybe. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas VAĮ prasme atsakovui pateikė skundą, kuris turėjo būti nagrinėjimas VAĮ III skirsnyje nustatyta tvarka.

18.       Teismas analizavo VAĮ 19 straipsnio, 22 ir 30 straipsnių nuostatas. Teismas pabrėžė, kad jam nebuvo pateikti jokie duomenys, kad pareiškėjo atstovui buvo pranešta apie numatomą faktinių duomenų patikrinimą vietoje, kas užkirto kelią pareiškėjui betarpiškai vietoje pateikti žodinius paaiškinimus dėl negalimumo patekti prie savo statinio per žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), susipažinti su patikrinimo vietoje rezultatais, teikti pastabas. Teismas sprendė, kad šiuo atveju buvo pažeista VAĮ 30 straipsnyje reglamentuota procedūra ir neužtikrintos pareiškėjo teisės, įtvirtintos VAĮ 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 punktuose, o tai sudarė pakankamą savarankišką pagrindą ginčijamą sprendimą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

19.       Teismas taip pat akcentavo, kad administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo priėmimu, kuris turi atitikti VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Įvertinęs administracinėje byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, ginčo situacijos teisinį reglamentavimą, Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančių procesinių dokumentų duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinė byla Nr. 3K-3126/2012, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-1200-959/2020), teismas darė išvadą, kad pareiškėjo ginčijamas NŽT 2020 m. rugsėjo 1 d. raštas (ir jo 2020 m. rugsėjo 18 d. patikslinimas) neatitinka esminių reikalavimų, numatytų VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje, nes jis nepakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis ir teisės normomis.

20.       Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, kad jam prie statinio patekti kliudo pakeliami vartai, esantys prie (duomenys neskelbtini) sklypo, ir žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai. Ginčijamame rašte NŽT nurodė, kad į žemės sklypą, kuriame stovi pareiškėjui priklausantis statinys, patenkama per žemės sklypą (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė pareiškėjui jokių duomenų apie tokio patekimo būdo teisinius pagrindus (teritorijos planavimo dokumento, duomenų apie servitutą, planinės (kadastrinės) medžiagos su pažymėtu įvažiavimu, galimybės pareiškėjui teisėtai naudotis pakeliamais vartais (užtvaru), esančiu prie įvažiavimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir pan.). Teismo vertinimu, ši aplinkybė taip pat sudarė pakankamą pagrindą ginčijamą aktą panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Darydamas šią išvadą teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teisėtai nuosavybės teise valdo beveik visą statinį (99/100 dalis), įregistruotą Nekilnojamojo turto registre. Šis statinys pastatytas iš dalies valstybinėje žemėje (256/739 dalys), kurią patikėjimo teise valdo NŽT. Teismas pabrėžė, kad teisiškai negali būti situacijos, kad savininkas negalėtų visa apimtimi realizuoti savo nuosavybės teisės į teisėtai pastatytą statinį. Teisės aktai numato poreikį žemės sklypo, reikalingo statiniui eksploatuoti, suformavimui, įvairių servitutų įregistravimą (praėjimui, pravažiavimui, statinio remontui), naudojimosi tvarkos nustatymą, nuomos, panaudos teisinius santykius; kt. NŽT bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuriame stovi pareiškėjos statiny, todėl ji objektyviai privalo turėti visus duomenis apie savo žinioje esantį žemės sklypą, jo specialiąsias naudojimo sąlygas, sklypo suformavimo dokumentus, kadastrinius duomenis, patekimo į žemės sklypą užtikrinimo duomenis ir pan.

21.       Teismas nurodė, kad NŽT pareiškėjui tokių duomenų ginčijamame rašte nepateikė, todėl konstatavo, kad yra pakankamas pagrindas patenkinti ir antrą pareiškėjos skundo reikalavimą – įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą (ABTĮ 88 str. 2 p.).

22.       Teismo vertinimu, likusieji ginčo šalių argumentai buvo pertekliniai, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismas nurodė, kad detaliau jų nedėstys ir neanalizuos.

III.

23.       Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

24.       NŽT kartu su apeliaciniu skundu prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus – pareiškėjo 2020 m. spalio 23 d. raštą Nr. 8JP-2076 ir NŽT 2020 m. lapkričio 23 d. raštą Nr.8SD-5568-(14.8.7.) „Dėl dokumentų pateikimo“. Kadngi klausimas dėl dokumentų teikimo (nepateikimo) pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamas, atsakovas dėl pirmosios instancijos teismo motyvų šiuo aspektu negalėjo pasisakyti.

25.       Pakartodama faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipimosi išnagrinėjimu, NŽT nesutinka su teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas laikytinas skundu, kuris turėjo būti nagrinėjamas VAĮ trečiame skirsnyje nustatyta tvarka. NŽT, kaip viešojo admisnitravimo subjektas, asmenų prašymus, skundus, pranešimus nagrinėja pagal jos teisės aktais nustatytą kompetenciją, vadovaudamasi VAĮ ir Taisyklėmis.

26.       Atsakovas pažymi, kad ginčo nėra, jog pareiškėjas, teikdamas skundą, suformavo ir reikalavimą – imtis priemonių užtikrinti patekimą prie ūkinio pastato ((duomenys neskelbtini)), pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurie blokuoja vienintelį patekimą. Tai reiškia, kad, nagrinėdama pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 4 d. skundą, NŽT vadovavosi būtent šiuo skundo reikalavimu. Atsakovo teigimu, teismas nenurodė, kurį VAĮ 7 straipsnio 1 dalies punktą NŽT pažeidė, atsakovas negali įvertinti teismo padarytos išvados teisėtumo, kas yra savarankiškas pagrindas panaikinti teismo sprendimą, kaip pažeidžiantį ABTĮ 86 straipsnio nuostatas.

27.       NŽT, kaip viešojo administravimo subjektui, yra leidžiama atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir priskirti jos kompetencijai, tai yra, jai draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama. NŽT, kaip valstybės institucijai, priskirta valstybinės žemės administravimo funkcija, tačiau jokiais teisės aktais nepriskirta pareiga atlikti ūkines funkcijas, t. y. šalinti valstybinėje žemėje esančius statinius, šiukšles. NŽT neturi (nedisponuoja) tokiam tikslui skirtomis valstybės biudžeto lėšomis.

28.       Dėl pirmosios isntancijso teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjui nebuvo pranešta apie faktinių duomenų patikrinimą vietoje, atsakovas pasiškina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų (toliau – ir Kontrolės nuostatai) 11 punkte yra išvardintas baigtinis sąrašas veiksmų, kuriuos turi atlikti NŽT, vykdydama žemės naudojimo valstybinę kontrolę. Atsakovas, remdamasis NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių (toliau – ir Kontrolės vykdymo taisyklės)14 puntu, išvardija, kokius veiksmus NŽT darbuotojas, prieš atlikdamas žemės naudojimo patikrinimą, privalo atlikti. 

29.       Atsakovas sutinka, jog ginčo nėra, kad nesuformuotame žemės sklype prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra numatytas kelio servitutas, kad būtų užtikrinimas patekimas į (duomenys neskelbtini), Kaune, žemės sklypą. Tačiau atsižvelgiant į nuoseklią teismų praktiką, statybinių blokų, kurie yra nesumontuoti atliekant statybos darbus vietoje, gali būti stumdomi, pro juos galima praeiti, buvimas žemės sklype nelaikytinas valstybinės žemės užėmimu, o tai reiškia, kad NŽT darbuotojas iš pateikto skundo bei skyriuje turimos informacijos (įskaitant ir civilinėje byloje naujai paaiškėjusią (atiradusią) aplinkybę dėl istorinės įvažos (bromos) atstaymo), pagrįstai, atsižvelgdamas į NŽT direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-475 patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimo vietoje tvarkos aprašo (toliau – ir Patikrinimo tvarkos aprašas) 6 ir 7 punktais, nustatė, kad nėra jokių pagrįstų duomenų dėl administracinės procedūros pradėjimo, t. y. nėra pagrindo atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolę, todėl priėmė pagrįstą sprendimą atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje.

30.       Atsakovas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2012 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1115-601/2012 pagrįstai sprendė, kad 2004 m. vasario 5 d. suformavus žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, Kauno miesto savivaldybė nenumatė galimybės (duomenys neskelbtini), Kaune, savininkams važiuoti per nesuformuotą valstybinės žemės sklypą prie pastatų (duomenys neskelbtini), Kaune, todėl pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas nėra laikytinas suinteresuotu asmeniu, kuriam vadovaujantis VAĮ turi būti pranešta apie faktinių duomenų patikrinimą vietoje, todėl šį skundžiamo teismo sprendimo dalis yra naikintina.

31.       Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas neprašė pateikti jokių žemės sklypo suformavimo dokumentų, tačiau pareiškėjas aiškiai suformulavo savo reikalavimą – imtis priemonių užtikrinti patekimą prie pastato (duomenys neskelbtini) pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kurie blokuoja vienintelį patekimą. Su dokumentų nepateikimu pirmosios instancijos teismo sprendime susiję motyvai atsakovui netikėti, kadangi nei pareiškėjas, nei atsakovas tokiais motyvais bylos nagrinėjimo eigoje nesirėmė. Esant aiškiam skundo reikalavimui, NŽT vadovaujasi skunde (prašyme) suformuluotu reikalavimu, nes priešingas aiškinimas sukurtų ydingą situaciją, kai visos viešojo administravimo institucijos prieš nagrinėdamos kreipimusis papildomai privalėtų kontaktuoti su pareiškėjais, tam, kad būtų įsitikinta, ar jų kreipimųsi reikalavimai atitinka jų valią.

32.       NŽT pažymi, kad pareiškėjo atstovė advokatė R. G. 2020 m. spalio 23 d. raštu Nr. 8JP-2076 kreipėsi į NŽT, prašydama pateikti dokumentų, susijusių su žemės sklypo suformavimu, servitutų, išsiperkamų žemės dalių prie statinių nustatymų, kopijas. NŽT 2020 m. lapkričio 23 d. raštu Nr.8SD-5568-(14.8.7.) „Dėl dokumentų pateikimo“, pateikė prašomus dokumentus. Atsakovo įsitikinimu, ir pareiškėjas, ir NŽT aiškiai ir nedviprasmiškai suvokė, kad dokumentų pateikimas yra atskiras, savarankiškas veiksmas, nesusijęs su 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymu (skundu), o teismo sprendimo dalis, kurioje teismas vertino, kad NŽT, nagrinėdama 2020 m. rugpjūčio 4 d. kreipimąsi, privalėjo pateikti dokumentų, susijusių su žemės sklypu (duomenys neskelbtini), Kaune, kopijas, yra prieštaraujanti ABTĮ 86 straipsnio 2 dalies nuostatoms, todėl yra savarankiškas pagrindas panaikinti šią 2021 m. kovo 4 d. skundžiamo teismo sprendimo dalį. 

33.       Atsakovas pabrėžia, kad pareiškėjas neįrodė savo teisių pažeidimo, todėl jo skundas turėjo būti atmestas.

34.       Pareiškėjas UAB „Eco Beauty“ atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

35.       Nesutikdamas su apeliaciniu skundu, pareiškėjas tvirtina, kad NŽT surašant 2020 m. rugpjūčio 25 d. Aktą, tuo metu galiojusių Kontrolės nuostatų 10.1 punktas nustatė, kad neplaninis žemės naudojimo patikrinimas atliekamas NŽT iniciatyva, kai NŽT vadovas ar jo įgaliotas asmuo priima motyvuotą sprendimą atlikti šį patikrinimą pagal fizinių ir juridinių asmenų prašymus, skundus ar pranešimus apie galbūt padarytus žemės naudojimo pažeidimus. Pareiškėjai tvirtina, kad NŽT neįvykdė Kontrolės nuostatų 13 punkte nustatytos pareigos likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki numatomo žemės naudojimo patikrinimo pradžios, raštu pranešti žemės savininkui, naudotojui ir kitiems suinteresuotiems asmenims apie numatomą vykdyti patikrinimą ir jo pagrindą.

36.       Pareiškėjo įsitikinimu, ir Kontrolės vykdymo taisyklių (aktualios redakcijos) 8 punktas nustatė NŽT pareigą pranešti žemės savininkui, naudotojui, kitiems suinteresuotiems asmenims ir asmeniui, pateikusiam prašymą arba skundą, apie galimą žemės naudojimo pažeidimą (jei patikrinimas atliekamas pagal gautą prašymą arba skundą), taip pat apie numatomo vykdyti žemės naudojimo patikrinimo datą, laiką, pagrindą ir tikslą. Remdamasis Kontrolės vykdymo taisyklių 17.2 punktu, pareiškėjas nurodo, kad nėra duomenų, kaip atsakovas nustatė sklypo ribas, užtvaro-statybinių blokų dislokacijos vietą. NŽT nesurašė dėl kiekvieno tikrinamo objekto atskiro patikrinimo akto, t. y. nevykdė Kontrolės vykdymo taisyklių 24 punkto.

37.       Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundas turėjo būti nagrinėjamas atliekant žemės naudojimo patikrinimą, o ne faktinių duomenų patikrinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1488-492/2019). Pareiškėjas akcentuoja, kad NŽT turi jai suteiktus įgaliojimus atitinkamai veikti (pavyzdžiui, teikti ieškinius dėl valdymo pažeidimo), juolab, kad NŽT turi būti žinomas ir tikėtinas statybinių blokų (užtvaros) savininkas, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 3K-3126/2012 duomenimis. Dėl atsakovo argumentų, kad statybinių blokų buvimas žemės sklype nelaikytina valstybinės žemės užėmimu, pareiškėjas nurodo, kad teismų praktikoje suformuotas priešingas aiškinimas (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2494/2010; Nr. N575-459/2012; kt.). Akivaizdu, kad sudėti statybiniai blokai šioje situacijoje yra ne tik statybinė medžiaga, bet jie formuoja užtvarą, kurios funkcija yra blokuoti patekimą į žemės sklypą bei statinius.

38.       Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad NŽT skundžiamuose 2020 m. rugsėjo 1 d. ir 2020 m. rugsėjo 18 d. raštuose atsakydama į pareiškėjo skundą, nurodo realios tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl patekimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Minėtos aplinkybės nebuvo pagrįstos jokiais teisės aktais ir nebuvo pateikti duomenys, kuriais remiantis būtų galima tai nustatyti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovas priėmė neteisėtą administracinį aktą, t. y. teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

39.       Pareiškėjas pakartoja skundo argumentus, kad NŽT klaidingas faktinių aplinkybių interpretavimas sudaro kliūtis pareiškėjui disponuoti jo nuosavybe, NŽT nurodomos klaidinančios teisinės ir faktinės aplinkybės formuoja nepagrįstų teisinių ginčų atsiradimą ateityje. Pareiškėjas nurodo, kad vis dar nėra įvykdyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1205-438/2017. Šiuo pagrindu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose šiuo metu nagrinėjama civilinė byla Nr. 2YT-28299-886/2020, taip pat Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla e2-224-454/2021, kurioje yra kilęs kitas ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Atsakovas klaidingai interpretuoja dokumentų pateikimo procedūras ir skundo nagrinėjimo procedūrą. Aplinkybė, kad pareiškėjo atstovas kreipėsi į NŽT dėl dokumentų pateikimo, šiuo atveju nėra reikšminga, nes NŽT teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, buvo įpareigota pateikti dokumentų rinkinį.

40.       Pareiškėjas pastebi, kad apeliaciniame skunde vadovaujamasi ne ta VAĮ redakcija, todėl NŽT teiginiai, susiję su VAĮ 7 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu, šiai bylai neaktualūs. Be to, NŽT teiginiai prieštaringi: viena vertus, jos tarnautojai nenustatė pagrindų pradėti administracinę procedūrą atlikti žemės naudojimo valstybinės kontrolę, kita vertus, nurodoma, kad buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietoje, kas yra vienas iš administracinės procedūros veiksmų, įtvirtintų VAĮ (galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d. redakcijos) 30 straipsnyje.

41.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. balandžio 26 d. gautas pareiškėjo prašymas atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiantys dokumentai .

42.       Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2021 m. gegužės 6 d. gautas D. M. prašymas įtraukti jį į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu.

43.       D. M. paaiškina, kad jam ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai NŽT, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0739 ha žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno m. k. v., esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Nurodytame žemės sklype yra jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir UAB „Eco beauty“ (pareiškėjui) bei R. D. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys buvusio pastato –ūkinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), griuvėsiai.

44.       D. M. atsitiktinai tapo žinoma, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose buvo nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-496- 554/2021 pagal UAB „Eco beauty“ skundą atsakovui NŽT, kuri susijusi su D. M. bei Lietuvos Respublikai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ir/ar jame esančių statinių valdymu, naudojimu ir/ar disponavimu, bet D. M. apie nurodytos administracinės bylos nagrinėjimą nebuvo informuotas ir į nurodytą procesą nebuvo įtrauktas. Išdėstęs aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo bei savo pastangų gauti šio procesinio dokumento kopiją, D. M. akcentuoja, kad šios bylos išsprendimas jo teisėms ir pareigoms neabejotinai gali turėti įtakos, todėl jis įtrauktinas į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotu asmeniu (ABTĮ 46 str. 3 d.). 

Teisėjų kolegija        

k o n s t a t u o j a:

IV.

45.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

46.       Vadovaujantis ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 2 punktu, sprendimo negaliojimo pagrindas yra, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ir pareigų.

47.       Pareiškėjas prašė atsakovo užtikrinti patekimą prie pareiškėjo statinio, pašalinant statybinius blokus nuo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), pusės, kurie blokuoja vienintelį patekimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ir prie pareiškėjui priklausančio statinio (žr. nutarties 1-2 p., 15 p.).

48.       Kaip nurodė pats pareiškėjas, žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 483/739 dalis priklauso D. M., kita 256/739 dalis – Lietuvos Respublikai (žr. nutarties 2 p.).

49.       D. M., bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, į procesą įtrauktas nebuvo. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas šio asmens prašymas jį į bylą įtraukti trečiuoju suinteresuotu asmeniu (žr. nutarties 42 p.).

50.       Sprendžiant ginčą bei priimant apskųstą pirmosios instancijos teismo sprendimą (žr. nutarties 13 p., 23 p.), apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto yra pasisakoma ir dėl D. M. teisių bei pareigų. Pagal ABTĮ 46 straipsnio 2 dalį, tretieji suinteresuoti asmenys yra tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

51.       Pirmosios instancijos teismui neįtraukus į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu D. M. ir neišsiaiškinus jo pozicijos dėl pareiškėjo reikalavimų (žr. nutarties 1 p.), nebuvo išaiškintos visos bylai reikšmingos aplinkybės, nors tai turėjo būti padaryta. Vadinasi, darytina išvada, kad yra pakankamas pagrindas skundžiamo teismo sprendimą panaikinti ir bylą dėl pareiškėjo pateiktų reikalavimų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

52.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis (aplinkybes), kurie nebuvo tirti ir vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio   3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-904-520/2018).

53.       Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas atsakovo prašymas prie bylos pridėti papildomus įrodymus (žr. nutarties 24 p.), pareiškėjas pareiškė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr. nutarties 34 p.).

54.       Nutarties 53 punkte nurodytais aspektais pažymėtina, kad, atsižvelgiant į tai, jog byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, t. y. nėra priimamas galutinis sprendimas, nėra pagrindo pasisakyti ir dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei spręsti prašymo dėl naujų įrodymų pridėjimo prie administracinės bylos.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai         Ričardas Piličiauskas

        Veslava Ruskan

        Arūnas Sutkevičius