Civilinė byla Nr. e2YT-16399-955/2017

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09864-2017-7;

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.2

(S)

Kauno apyLINKĖs teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. birželio 27 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Kristina Imbrasienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. K., N. Č., Kauno kredito unijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėja pareiškimu prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. spalio 5 d., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti jo turtą (b. l. 3-5).

Pareiškime pareiškėja nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos sutuoktinis V. Č.. Gyvendami santuokoje sutuoktiniai susilaukė sūnaus N. Č. ir dukters J. K. (Č.). N. Č. ir jos sutuoktiniui V. Č. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė (duomenys neskelbtini); baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos reikmenys. Iki sutuoktinio mirties šiuo turtu jie kartu rūpinosi ir išlaikė iš bendrų lėšų. Nors nekilnojamasis turtas įregistruotas pareiškėjos vardu, tačiau jis yra įgytas santuokoje, todėl faktiškai V. Č. turtą sudaro ½ nurodyto nekilnojamojo turto. Taip pat santuokos metu 2006 m. birželio 23 d. sutuoktiniai paėmė (duomenys neskelbtini) kreditą iš Kauno kredito unijos bendro būsto remontui ir įkeitė šio kredito užtikrinimui butą, esantį (duomenys neskelbtini) N. Č. yra skolininkė, pagal laidavimo sutartį (duomenys neskelbtini) V. Č. buvo laiduotojas. Palikimą pareiškėja priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, perėmė butą, jame esančius baldus, buitinę techniką, ūkinius pastatus ir pastogės dalį, mokėjo mokesčius, susijusius su turto išlaikymu. Taip pat pareiškėja vykdė bendrą sutuoktinių prievolę kreditoriui. Pareiškėja visą perimtą turtą faktiškai valdė, prižiūrėjo ir rūpinosi juo kaip savu turtu. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu.

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepime į pareiškimą (b. l. 45) prašo pareiškimą tenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog po jos tėvo V. Č. mirties jos mama N. Č. faktiškai pradėjo valdyti jo asmeninį ir sutuoktinių bendrą turtą. Ji mokėjo mokesčius, susijusius su turto išlaikymu, rūpinosi turtu, mokėjo kreditą, gautą abiejų tėvų santuokos metu.

Suinteresuoti asmenys N. Č., Kauno kredito unija atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti tinkamai (b. l. 48-49).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Pareiškimas tenkinamas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjos N. Č. sutuoktinis V. Č. (b. l. 38) mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 37). Po jo mirties paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 34). Po palikėjo mirties liko nekilnojamasis turtas: (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas mirusiojo ir N. Č. santuokos metu (b. l. 14-26). (duomenys neskelbtini) Paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) N. Č. Kauno kredito unija suteikė (duomenys neskelbtini) paskolą būsto remontui. Paskolos grąžinimas užtikrintas V. Č. laidavimu ir nekilnojamojo turto įkeitimu (b. l. 27-29).

Įstatymas numato du savarankiškus paveldėjimo priėmimo būdus, vienas iš kurių – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnio 1 dalis nurodo, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Tokiu atveju, kai palikimą sudaro ne tik kilnojamasis turtas, bet ir nekilnojamasis turtas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

Nustatyta, kad po pareiškėjos sutuoktinio V. Č. , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.13 straipsniu, palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais. Suinteresuoti asmenys N. Č. (palikėjo sūnus) ir J. K. (palikėjo dukra) į tėvo palikimo dalį nepretenduoja. Nagrinėjamu atveju į palikėjo palikimą pretenduoja tik jo sutuoktinė. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai nesudaro pagrindo spręsti priešingai, nei kad palikėjo mirties dieną jo sutuoktinė faktiškai gyveno šeimai priklausančiame bute, naudojosi namo priklausiniais bei po sutuoktinio mirties likusiais namų apyvokos daiktais, vykdė kreditoriui bendras sutuoktinių prievoles. Todėl darytina išvada, jog mirus palikėjui, jo turėtas turtas atiteko šeimos nariui – sutuoktinei, kuri faktiškai pradėjo valdyti palikėjo turtą. Minėtą aplinkybę patvirtina į bylą pateikti įrodymai, jog pareiškėja ir toliau gyvena šeimos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moka už nekilnojamąjį turtą mokesčius bei vykdo pinigines prievoles kreditoriui (b. l. 6, 30-33).

Teismo vertinimu, byloje įrodyta, kad pareiškėja po sutuoktinio mirties likdama gyventi palikėjo paskutinėje gyvenamojoje vietoje, tvarkydama ir prižiūrėdama nekilnojamąjį turtą, vykdydama bendras santuokoje įgytas prievoles kreditoriui, perimdama mirusiojo asmeninius daiktus, elgdamasis su jais kaip savininkė, priėmė palikimą faktiškai jį valdydama. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad po jos sutuoktinio V. Č. mirties atsiradusį palikimą ji priėmė, prašomas faktas nustatomas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, pareiškėjos pareiškimą tenkina ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu (CK 5.66 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, 442–448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą priėmė jo sutuoktinė N. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                              Kristina Imbrasienė