Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1S-683-319-2014].doc
Bylos nr.: 1S-683-319/2014
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Kauno apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (BK XXVIII skyrius)
Sukčiavimas (BK 182 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Žemesniųjų teismų nutarčių apskundimas aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimas (BPK X dalis)
Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys ir pagrindai (BPK 442 str.)

Byla Nr

Byla Nr. 1S-683-319/2014

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.12.4.

(S)

 

                                                         

 

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2014 m. balandžio 23 d.

Kaunas

 

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas, išnagrinėjęs kaltinamųjų R. K., E. R. ir K. K. skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-530/2014, 

 

n u s t a t ė :

 

Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartimi baudžiamoji byla Nr. 1-287-530/2014, kurioje A. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 25 str. 3 d. 182 str. 2 d. (5 epizodai), 25 str. 3 d. 182 str. 1 d. R. V. kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., 25 str. 3 d. 182 str. 1 d., R. K. kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., 25 str. 3 d. 182 str. 1 d., E. R. kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., 25 str. 3 d. 182 str. 1 d, ir K. K. kaltinamas pagal BK 25 str. 3 d. 182 str. 2 d., 25 str. 3 d. 182 str. 1 d., kaltinamojo K. K. atžvilgiu  išskirta į atskirą bylą ir išskirtos bylos nagrinėjimas atidėtas iki taps žinoma kaltinamojo buvimo vieta. Dėl kitų kaltinamųjų bylą nutarta nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Kaltinamasis R. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1-287-530/2014, kuria baudžiamoji byla dėl kaltinamojo K. K. išskirta į atskirą bylą, panaikinti. Nurodo, kad iš kaltinamojo K. K. teismui pateiktų dokumentų, pašymų, matyti, kad jis aktyviai dalyvauja procese, tačiau į teismo posėdžius jis neatvyksta dėl ligos. R. K. skunde nurodo, kad didelė dalis jam pateiktų kaltinimų grindžiami būtent kaltinamojo K. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir jeigu byla pirmosios instancijos teisme bus nagrinėjama K. K. nedalyvaujant, t.y. neduodant parodymų teisme, apsiribojant tik jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, pagarsinimu, jo parodymus laikyti įrodymu, tinkamai išnagrinėtu teisiamajame posėdyje ir grįsti jais nuosprendį, nebus galima - tai būtų aiškus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 301 str. l d. nuostatų pažeidimas. Be to, nei vienas proceso dalyvių neturės galimybės užduoti šiam asmeniui klausimų. Skunde taip pat nurodo, kad teisėjos 2014 m. sausio 17 d. priimta nutartis buvo grindžiama analogiškais motyvais, tačiau ji apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta, argumentuojant tuo, kad išskyrus bylą K. K. atžvilgiu, tai neabejotinai pakenktų bylos išnagrinėjimo išsamumui. R. K. įsitikinimu, nuo minėtos apygardos teismo nutarties priėmimo aplinkybės byloje nepasikeitę, todėl apylinkės teismo nutartis nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Kaltinamasis K. K. prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla dėl jo išskirta į atskirą bylą, panaikinti. Skunde teigia, kad Kauno apylinkes teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, o bylą nagrinėjanti teisėja siekia bet kokiu būdu kuo greičiau išnagrinėti baudžiamąją bylą, neatsižvelgdama nei į bylos nagrinėjimo išsamumą, objektyvumą ir priežastis, dėl kurių jis  negali dalyvauti procese. Nurodo, kad teismą jis  ne kartą  informavęs, jog serga ir teismo posėdžiuose nedalyvauja dėl ligos, kas yra pateisinamas pagrindas atidėti bylos nagrinėjimą ar daryti procese pertrauką. BPK 234 str. 4 d. nustatyta, jog byla gali būti iškirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti kelias bylas. Kaltinamasis teigia abejojantis, ar jo atžvilgiu išskyrus bylą, bus įgyvendinti šie proceso tikslai. Nurodo, kad išskyrus bylą į atskirą, jis praras realią galimybę tiek gintis, tiek būti užtikrintas objektyviu bylos ištyrimu. Mano, jog išskyrus bylą į atskirą, bus pažeistas BPK 20 str. 5 d., reikalaujantis vertinti įrodymus pagrindžiant išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kaltinamasis skunde nurodo, kad skundžiamos nutarties priėmimas patvirtina jo abejones nagrinėjančios teisėjos nešališkumu ir parodo jos siekį kuo skubiau bet kokiomis priemonėmis išnagrinėti baudžiamąją bylą.

Kaltinamasis E. R. skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį, kuria baudžiamoji byla K. K. atžvilgiu išskirta į atskirą bylą. Nurodo, kad Baudžiamojo proceso kodekso 234 str. 4 d. nustatyta, jog byla gali būti iškirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti kelias bylas. Mano, jog išskirti bylą į kelias leidžiama tik tais atvejais, kada tai būtina ir jei tai neatsiliepia bylos išnagrinėjimo išsamumui ir nešališkumui. Įvertinus baudžiamosios bylos duomenis, akivaizdu, jog kaltinimas E. R. grindžiamas ir kaltinamojo K. K. parodymais. Visų bylos kaltinamųjų parodymai prieštaringi, šie prieštaravimai ikiteisminio tyrimo metu nepašalinti, įžvelgiamas akivaizdus konfliktas tarp K. K., E. R., R. K. parodymų. Mano, jog išskyrus bylą prieš K. K. į atskirą, baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus, bus pažeista BPK 20 str. 5 d. nuostata vertinti įrodymus pagrindžiant išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. E. R. skunde teigia, kad nors ir gauta informacija iš Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus, kad K. K. nerastas, visgi nėra duomenų, jog K. K. išvykęs į užsienį. K. K. siunčia teismui prašymus ir skundžia teismo procesinius sprendimus, nėra pagrindo teigti, jog K. K. neatvyksta be pateisinamos priežasties, nes jis nurodo neatvykimo priežastį. E. R. įsitikinimu, greitas bylos išnagrinėjimas negali būti svarbesnis už rungimosi principą procese bei išsamaus ir nešališko bylos išnagrinėjimo užtikrinimą.

Kaltinamųjų R. K., K. K. ir E. R. skundai atmestini. 

Pagal BPK 254 str. 1 d., teismas bylos nagrinėjimo teisme metu BPK 234 str. 4 d. nustatytu atveju gali bylą išskirti į kelias bylas. Byla gali būti išskirta į kelias tais atvejais, jeigu tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso paskirties esmei būdingi proceso greitumo, procesinės lygybės, viešumo, teisingo bylos išnagrinėjimo principai. Proceso greitumo reikalavimas įpareigoja tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tiek teismus visus procesinius veiksmus atlikti ir sprendimus priimti kaip įmanoma greičiau, kad teisingumas būtų įvykdomas praėjus kiek įmanoma kuo mažiau laiko nuo nusikalstamos veikos padarymo.

Iš bylos medžiagos matyti, kad jau nuo 2013 m. lapkričio 21 d. K. K. nei į vieną teismo posėdį, pagal iš anksto suderintas datas, neatvyko. Dėl neatvykimo į 2013 m. lapkričio 21 d. posėdį kaltinamasis pateikė medicininę pažymą, iš kurios matyti, kad jis gydomas tik ambulatoriškai, be to, pažyma neatitiko reikalaujamos teismui pateikti formos, dėl ko  teismas jo nedalyvavimo teismo posėdyje priežastį pripažino nesvarbia ir pakeitė jam taikytas kardomąsias priemones į griežtesnę – suėmimą. 2013 m. lapkričio 28 d. teismo nutartimi paskelbta K. K. paieška. Policijos pareigūnams vykdant 2013 m. lapkričio 21 d. nutartį dėl kardomosios priemonės pakeitimo, K. K. byloje nurodomoje jo gyvenamojoje vietoje rastas nebuvo. Nors 2013 m. gruodžio 2 d., 2013 m. gruodžio 3 d. teisme gauti jo pareiškimai dėl teisėjos nušalinimo, nedalyvavimo kitame teismo posėdyje, kuriuose jis nurodo tą patį byloje nurodytą savo gyvenamosios vietos adresą, tačiau iš 2013 m. gruodžio 10 d. policijos rašto matyti, kad vykdant teismo nutartį, kuria jam paskelbta paieška, surasti K. K. nepavyko. K. K. atžvilgiu priimtos teismo nutartys, siunčiamos jo pareiškimuose bei skunduose nurodytu adresu, grįžta atgal teismui neįteiktos adresatui su nuoroda, jog asmuo persikraustė.

Kaltinamojo K. K. teismui per advokatą ir paštu teikiami pareiškimai ir skundai rodo, kad jis apie teismo posėdžius žino. Prieš kiekvieną teismo posėdį kaltinamasis savo pareiškimuose nurodo, kad į posėdį atvykti negali dėl ligos, tačiau teismui nepateikė sveikatos ministro įsakymu patvirtintos statistinės apskaitos formos Nr. 094 -1/a , kuri teikiama ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokuratūrai ar teismui, kurioje ją išduodanti įstaiga privalo nurodyti, dėl kokių priežasčių asmuo negali atvykti į nurodytas įstaigas. K. K. nepateikė teismui ir jokių kitų duomenų apie ligos diagnozę, laikotarpį, kiek laiko tęsis jo gydymas, kurioje medicinos įstaigoje jis gydomas. Taigi, byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių K. K. neatvykimą į teismą dėl ligos ir tuo pačiu duodančių pagrindo jo neatvykimo į teismą priežastis  laikyti  svarbiomis ( BPK 37 str. 1 d. 5 p.).

Iš Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Asmenų paieškos skyriaus rašto matyti, kad, vykdant K. K. paiešką, yra tikrinamos visos galimos jo buvimo vietos, tačiau nustatyti, kur jis šiuo metu yra ir sulaikyti nėra galimybės. 2013 m. lapkričio 28 d. policijos rašte dėl K. K. paieškos nurodyta, kad patikrinus jo gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini), jis nebuvo rastas, tikrinamu adresu gyvenanti jo sugyventinė pareigūnus informavo, kad K. K. namo grįžta epizodiškai, nenurodo, kur būna ir kada grįš, 2014 m. vasario 21 d. ir 2014 m. kovo 24 d. policijos gautuose raštuose jau nurodyta, kad šiuo adresu K. K. nebuvo surastas, žmona ir dukra nurodė, kad minėtu adresu K. K. nebūna, buvo patikrinti ir kiti adresai, kuriais ieškomasis galėtų būti – (duomenys neskelbtini), tačiau ir čia kaltinamasis rastas nebuvo, jokių duomenų apie jo lankymąsi šiose vietose negauta. K. K. artimieji policijos pareigūnams negalėjo nurodyti vietų, kur jis gali būti. Šie duomenys patvirtina, kad K. K. paieška vykdoma aktyviai, tačiau nei jo paties nurodomu adresu, nei pagal policijos informaciją, jo rasti ir sulaikyti nepavyko.  

Įvertinus aptartas aplinkybes, daroma išvada, jog skundžiamoje nutartyje padaryta teisinga išvada, jog kaltinamasis K. K. nuo teismo pasislėpė ir slapstosi iki šiol, jo veiksmai teisingai ir pagrįstai vertinami kaip siekis vilkinti procesą.

Nepagrįsti kaltinamųjų skundų argumentai, kad 2014 m. balandžio 7 d. teismo nutartis yra naikintina dėl to, jog jos motyvai iš esmės tapatūs kaip ir 2014 m. sausio 14 d. nutarties, kuri apygardos teismo buvo panaikinta kaip nepagrįsta.

Aukštesnysis teismas pažymi, kad 2014 m. vasario 4 d. apygardos teismo nutartimi apylinkės teismo nutartis dėl bylų išskyrimo panaikinta konstatuojant, jog nebuvo imtasi pakankamai iniciatyvos surasti kaltinamąjį K. K. jo gyvenamojoje vietoje ir apylinkės teismas priėmė sprendimą dėl bylos K. K. išskyrimo į atskirą bylą nesant byloje pakankamai duomenų, galinčių patvirtinti, jog kaltinamasis K. K. slapstosi ir piktybiškai siekia vilkinti bylos procesą.

Iš aukščiau aptartų duomenų matyti, kad po 2014 m. vasario 4 d. situacija pasikeitė – dėl K. K. paieškos buvo imtasi aktyvesnių veiksmų – kaltinamasis buvo ieškomas ne tik byloje nurodytu jo gyvenamuoju adresu, bet ir kitais paieškos skyriaus nustatytais adresais, kur jis galėtų gyventi ar būtų kokių duomenų apie jį, K. K. artimieji anksčiau nurodę, kad jis gyvenamuoju adresu kartais pasirodydavo, vėliau jau teigė, jog tuo adresu K. K. jau ne tik negyvena, bet ir nepasirodo, kur jis gali būti šiuo metu, nei vienas iš jo šeimos narių negalėjo pasakyti. Ant byloje esančių pašto vokų nurodyta, kad K. K. tuo adresu negyvena - persikraustė, tuo tarpu jis tuo pačiu metu teikia teismui pareiškimus bei skundus, nurodydamas tą patį savo adresą, kuriuo jis nerandamas.

Taigi, esant tokiems duomenims, yra pagrindo konstatuoti, kad K. K. byloje nurodytu adresu negyvena, naujos savo gyvenamosios vietos teismui nenurodė,  nors teikia teismui prašymus dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo, tačiau savo neatvykimo į teismo posėdžius priežasčių nepagrindžia jokiais dokumentais, kas neabejotinai leidžia teigti, kad jis slapstosi nuo teismo ir tokiu būdu siekia vilkinti bylos nagrinėjimą.

Apygardos teismas nekeičia savo nuomonės dėl to, jog priimant sprendimą išskirti baudžiamąją bylą kurio nors kaltinamojo atžvilgiu, būtina įvertinti, ar toks procesinis veiksmas bus tikslingas, taip pat vertina ir visiems kaltinamiesiems pateiktų kaltinimų sudėtingumą, kiekvieno jų parodymų svarbumą tiriant kiekvieno epizodo aplinkybes, tačiau įvertinus  K. K. elgesį bei poziciją,  darytina išvada, jog esamoje situacijoje siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp teisingumo vykdymo ir proceso operatyvumo, yra tikslinga išskirti baudžiamąją bylą kaltinamojo K. K. atžvilgiu į atskirą bylą. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, duoti teismui paaiškinimus yra kaltinamojo teisė, o ne pareiga, šioje stadijoje K. K. pozicija dar nėra aiški, nes byla nebuvo pradėta nagrinėti, todėl teigti, jog tai trukdys nustatyti tiesą byloje, nėra jokio pagrindo.

Nepagrįstas skundų argumentas, jog pagal kaltinimą visų kaltinamųjų parodymai prieštaringi ir išskyrus bylą K. K. atžvilgiu nebus pakankamai išsamiai ir nešališkai įvertinti visi įrodymai. Bylos teisminis nagrinėjimas dar nepradėtas, kaltinamieji neapklausti, jų pozicija teisme neaiški, todėl  tokie argumentai grindžiami  tik perspektyvinio pobūdžio nuomone ir vertintini kaip subjektyvios prielaidos, kurios nesudaro pagrindo išvadai, kad bylos išskyrimas K. K. atžvilgiu kliudys teismui nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes ir tinkamai įvertinti byloje surinktus įrodymus. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamajam K. K. atvykus į teismo posėdį ar jį suradus, baudžiamojo proceso įstatymas nekliudo bylas  vėl sujungti  į vieną ir nagrinėti visų kaltinamųjų atžvilgiu.

Paminėtų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad šioje bylos situacijoje vieno kaltinamojo nedalyvavimas bylos nagrinėjime ne tik trukdo operatyviam bylos nagrinėjimui, įstatymu siekiamų tikslų – teisingai išnagrinėti bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis,  negalima užtikrinti neišskyrus bylos dėl vieno kaltinamojo ir toliau nagrinėjant bylą dėl kitų kaltinamųjų.

Įvertinus išdėstytą, daroma išvada, kad šiuo atveju bylos išskyrimas nepakenks jos išnagrinėjimo išsamumui ir nepažeis kaltinamųjų teisių į teisingą teismą. Apylinkės teismo nutartis, kuria K. K. atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

atmesti kaltinamųjų R. K., E. R., K. K. skundus ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 7 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

 

 

 

Teisėjas                                    Rimas Švirinas                                                                     

 

 

 


Paminėta tekste:
  • BK
  • BK 25 str. Bendrininkavimo formos
  • BPK
  • BPK 20 str. Įrodymai
  • BPK 254 str. Bylos išskyrimas, bylų sujungimas ir nutraukimas ar perdavimas prokurorui
  • BPK 234 str. Bylos perdavimas pagal teismingumą, bylos išskyrimas, bylos nagrinėjimo atidėjimas
  • BPK 37 str. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys