Civilinė byla Nr. e2A-728-553/2021
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00007-2021-1
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. birželio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Mariaus Bajoro, Vilijos Mikuckienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Visagino savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo
2021 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijos ieškinį atsakovei Visagino savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrija kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Visagino savivaldybės administracijai (toliau – ir perkančioji organizacija), prašydama panaikinti perkančiosios organizacijos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), priimtą atsakovės vykdytame viešajame pirkime „Oficialių pranešimų apie savivaldybės veiklą paskelbimo laikraštyje (leidinyje) paslaugos“ (toliau – Pirkimas), kuriuo buvo atmestas ieškovės pasiūlymas, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Sprendimas atmesti jos pasiūlymą Pirkime, jai tinkamai nepagrindus neįprastai mažos kainos, nepagrįstas. Pasiūlyme nurodytą kainą (15 024 Eur) ieškovė pagrindė. Ji tapo galima dėl ieškovės statuso (ne PVM mokėtoja) bei subtiekėjos (uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Telekomunikacinių technologijų centras“), su kuria ieškovė turi sutartį, veiklos specifikos (skelbimai būtų talpinami į jau esamą leidinį, kuris ir iki paslaugų teikimo yra nemokamai išnešiojamas Visagino gyventojams, ir tai leidžia iš esmės sumažinti kaštus). Be to, ieškovė yra ilgametė rinkos dalyvė, veikianti nuo 1999 m., paslaugų teikimui sukaupusi reikiamus techninius, finansinius ir žmogiškuosius resursus, todėl galėjo pasiūlyti realią, ekonomiškai naudingiausią kainą.
3. 2020 m. spalio 13 d. pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime ieškovė nurodė, kad vienam laikraščio leidimui subtiekėjui už spausdinimą bus mokama 62,85 Eur. Pagal Sutartį Nr. 6-246 subtiekėja įsipareigojo spausdinti ir publikuoti VIS-INFO laikraštyje informaciją, ieškovės parengtą spaudai, taip pat platinti bent 11 000 egzempliorių tiražu. Buvo paaiškinta, kad ieškovė pati atliks didžiausią darbų dalį (vertimą, maketavimą, redagavimą), tam jai nereikia įsigyti papildomos technikos, o subtiekėja tik spausdins skelbimus (dėl ko ir nurodyta tik spausdinimo kaina) bei nemokamai išnešios leidinius. Išnešiojimas yra nemokamas dėl subtiekėjos darbo specifikos – šis leidinys visada nešiojamas Visagino gyventojams nemokamai dėl leidinyje esančios reklamos ir tai leidžia subtiekėjui tokiu būdu padengti išnešiojimo išlaidas. 2020 m. spalio 26 d. atsakovei pateiktas subtiekėjos ieškovei teiktas komercinis pasiūlymas, kuriame nurodytos mokėtinos sumos ir įsipareigojimų paskirstymas. Subtiekėja yra atskiras juridinis asmuo, kuris teikiamas paslaugas įkainoja pagal jo vidines kainodaros taisykles ir turimą praktiką, kuri ieškovei nėra žinomi. Taigi, ieškovė grindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą per teikiamų paslaugų ekonomiškumą ir pasirinktus techninius sprendimus, pasireiškiančius kaip išskirtinai palankių sąlygų paslaugų teikimui suradimą.
4. Ieškovė taip pat aiškiai nurodė, kiek kainuos kitos išlaidos, pvz., buhalterinės išlaidos apima buhalterijos (ją veda apskaitos įmonė) paslaugas, kurių neįmanoma labiau išskaidyti. Administracines išlaidas sudaro administracinės sąnaudos, kurių neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vienam leidiniui, nes jos yra sudėtinės ir nustatomos vieną kartą per metus ar rečiau, tačiau ieškovė jas nurodė, atsižvelgdama į maksimalias galimas išlaidas, įtraukė ir vadovaujančio personalo darbo užmokestį, patalpų aptarnavimo išlaidas ir pan., detalesnis nurodymas jokiu pagrindu negalėtų labiau pagrįsti neįprastai mažos kainos, nes sudaro nežymią dalį kainos bei nesudaro rizikingo kintamojo, kuris dažnai keičiasi. Pridėtinės išlaidos apima bet kurias kitas galimas išlaidas ir (ar) pelną, priklausomai nuo rinkos pokyčių. Todėl šis rodiklis nebuvo daugiau skaidomas, nes apėmė pelną bei galimas išlaidas.
5. Į atsakovės abejones dėl galimai per mažų darbuotojų atlyginimų sumos atsakyta
2020 m. spalio 13 d. kainos pagrindimu, iš kurio matyti, kad pagrindime nurodytas ne darbo užmokestis, o darbo funkcijos kaina, išskaidyta pagal valandas maketuotojo, redaktoriaus, korektoriaus, vertėjo darbui (funkcijoms), t. y. ne pagal pareigybes ir darbuotojų atlyginimus. Kadangi vienas darbuotojas gali atlikti kelias funkcijas per tą pačią valandą, todėl ieškovės lentelėje nurodyta, kiek apytiksliai kainuotų to darbuotojo funkcija. Tai atsakovei ieškovė dar kartą detaliai paaiškino 2020 m. gruodžio 2 d. rašte, tačiau į paaiškinimą nebuvo atsižvelgta.
6. Pirkimo laimėtoja pripažintos UAB „Stalyda“ pasiūlyta kaina yra 36 960 be PVM (viso
44 649 Eur) maždaug 2,5 karto didesnė nei siūlė ieškovė. Taigi, ieškovė tinkamai ir laiku pagrindė neįprastai mažą pasiūlymo kainą, o atsakovė, pažeisdama skaidrumo ir lygiateisiškumo principus, nepagrįstai teikdama pakartotinius paklausimus su tais pačiais reikalavimais, taip pat reikalavimais dėl tarp ieškovės ir jos pasitelktos subtiekėjos sudarytos sutarties turinio, nors Pirkimo sąlygose jokių reikalavimų jai nebuvo nustatyta, pastarųjų galiausiai neįvertinusi, paslaugas įsigijo už kelis kartus didesnę kainą. Analogiškai nepagrįstai buvo atmesta ieškovės atsakovei pateikta pretenzija.
7. Atsakovė Visagino savivaldybės administracija ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė paaiškino, kad jos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimas teisėtas ir pagrįstas – ieškovė nepagrindė savo siūlomos neįprastai mažos kainos Pirkime. Atsakovė 2020 m. lapkričio 20 d. rašte prašė ieškovę pateikti informaciją, kaip, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis buvo susitarta su subtiekėja
UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ vykdyti sutartį, t. y. kaip bus teikiama informacija spausdinimui leidinyje: ar už mokestį, kokio dydžio mokestis, kokiais terminais jis sumokamas, kokios sankcijos bus taikomos už įsiskolinimus už paslaugų teikimą, kokia informacijos pateikimo tvarka (iki kokios savaitės dienos turi būti pateikta informacija, kokiame formate, t. t.), kokiu periodiškumu bus leidžiamas leidinys, kokiu periodiškumu bus platinamas, kokiomis sąlygomis (už kokį mokestį, t. t.), kadangi 2020 m. balandžio 22 d. pateiktos Sutarties
Nr. 6-246 turinys labai minimalus, nėra pateikta informacija svarbiais ir esminiais klausimais. Atsakydama į paklausimą ieškovė nurodė, kad informacijos skelbimo VIS-INFO laikraštyje paslaugos teikimo sąlygos, įskaitant apmokėjimo, keitimosi informacija, ataskaitų teikimo sąlygos, taip pat techninės sąlygos, yra nustatytos jos ir UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ sutarties projekte (pridėjo sutarties projektą). Taigi, ieškovė, teikdama 2020 m. spalio 12 d.,
2020 m. spalio 20 d. neįprastai mažos pasiūlytos kainos pagrindimo įrodymus, rėmėsi Sutartimi
Nr. 6-246, o vėliau, 2020 m. gruodžio 2 d. pridėjo naują sutarties projektą su pasitelkiama subtiekėja, kurio visos sąlygos surašytos iš Pirkimo Techninės specifikacijos ir sutarties projekto. Pateikto sutarties projekto 1.2 punkte nurodyta, kad „Sutartis parengta pagal 2020 m. balandžio
22 d. susitarimą Nr. 6-245 ir leidėjo specialųjį komercinį 2020 m. rugsėjo 23 d. pasiūlymą. Šios sutarties sąlygos taikomos tik oficialių Visagino savivaldybės administracijos pranešimų skelbimui“. Tačiau 2020 m. balandžio 22 d. susitarimas Nr. 6-245 atsakovei nebuvo pateiktas, buvo pateikta tik Sutartis Nr. 6-246, kuria ieškovė rėmėsi ankstesniuose raštuose ir kuria buvo grindžiama neįprastai maža pasiūlyta kaina. Tokiu būdu tiekėja manipuliavo teikiamais duomenimis dėl neįprastai mažos kainos pagrįstumo įrodymų ir tik deklaratyviais teiginiais grindė savo pasiūlytą neįprastai mažą kainą.
8. UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ 2020 m. rugsėjo 23 d. specialiame komerciniame pasiūlyme Nr. 3-129 nurodyta, kad siūlomos paslaugos už 251,40 Eur su PVM per mėnesį. Ieškovės 2020 m. spalio 12 d. pateiktuose skaičiavimuose Ekonominiai išlaidų rodikliai V punkte „Spausdinimas (subrangovo dalys)“ nurodyta suma yra 62,85 Eur. Akivaizdu, kad tai suma su PVM (251,40:4=62,85). Iš pateiktų skaičiavimų, nėra aišku, kaip buvo apskaičiuoti „Ekonominių išlaidų rodikliai, nes skaičiavimuose pateiktos sumos ir su PVM, ir be PVM, t. y. ieškovė nepaaiškino ir nenurodė, kur ir kaip skaičiavo, nepagrindė, kodėl būtent taip paskaičiavo, o galutinė vieno leidinio kaina – 313 Eur be PVM. Grįsdama pasiūlytą neįprastai mažą kainą, ieškovė tik nurodė, kad „kaina buvo apskaičiuota pagal konkurso sąlygas, nurodytas jūsų paskelbtame 2020 m. rugsėjo 21 d. pirkime CVP Nr. 508429“, tačiau teikė ne konkrečius pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimo skaičiavimus, o savo skaičiavimus grindė perkančiosios organizacijos Pirkimui skirta 50 000 Eur suma ir kitomis Techninėje specifikacijoje nurodytomis sąlygomis.
9. Atsakovė iš ieškovės pateiktų duomenų padarė išvadą, kad maketuotojo, redaktoriaus, korektoriaus, vertėjo valandinis užmokestis su visais mokesčiais yra 3,79 Eur, t. y. būtent tiek, kiek 2020 m. sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas (MVA) su visais mokesčiais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 141 straipsnio
2 dalyje nustatyta, kad minimalusis darbo užmokestis (minimalusis valandinis atlygis ar minimalioji mėnesinė alga) – mažiausias leidžiamas atlygis už nekvalifikuotą darbą darbuotojui atitinkamai už vieną valandą ar visą kalendorinio mėnesio darbo laiko normą. Dirbant kvalifikuotą darbą, turėtų būti mokamas didesnis nei minimalus atlygis. Pagal pateiktus ieškovės paaiškinimus taip ir liko neaišku, ar minėtiems darbuotojams už jų darbą mokamas minimalus valandinis darbo užmokestis ar didesnis nei minimalus. Mokant jiems didesnį nei minimalų valandinį darbo užmokestį, turėtų didėti ieškovės pateikti ekonominių išlaidų rodikliai, mokant tik minimalų valandinį darbo užmokestį – būtų pažeisti DK 141 straipsnio 2 dalies reikalavimai, be to, Pirkimo sutartis sudaroma 12 mėn., todėl ir iškilo klausimas, ar ieškovė, teikdama pasiūlymą, suplanavo minimalaus darbo užmokesčio didėjimą2021 m. Be to, iš susirašinėjimo paaiškėjus, kad teksto vertimus, redagavimą, tikrinimą, maketavimą, t. y. atitinkamą kvalifikaciją turintys darbuotojai atliks už ieškovės 2020 m. spalio 12 d. rašte nurodytą 3,79 Eur / val. atlygį, akivaizdžiu tapo darbo apmokėjimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį tenkino.
11. Teismas, įvertinęs tai, kad neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimas ir vertinimas vyko gana ilgą laiko tarpą (daugiau nei 2 mėnesius), ieškovė teikė ne vieną atsakymą, paaiškinimą, dokumentą atsakovei, grįsdama savo pasiūlytą kainą, į tai, kad atsakovė reikalavo pagrįsti daug pasiūlytos kainos dalių (spausdinimo ir platinimo išlaidas, buhalterines, administracines, pridėtines, darbo sąnaudų išlaidas), atskleisti ir kitas detales (sutartinių santykių su subtiekėja aplinkybes), sprendė, kad yra pagrindas pripažinti, jog ginčijamas Sprendimas nėra pakankamai motyvuotas, kaip to reikalaujama ir kiek šiomis aplinkybėmis buvo būtina, kad įgyvendinti įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo, skaidrumo principus, vykdant šį Pirkimą. Sprendime taip ir liko aiškiai neįvardinti atsakovės sprendimo atmesti ieškovės pasiūlymą motyvai. Neaišku, kuri konkrečiai ir dėl ko kainos dalis (kurios konkrečiai išlaidos) liko nepagrįsta, kaip atsakovė vertino ieškovės paaiškinimus apie atlyginimą už darbuotojų funkcijų atlikimą (minimalus valandinis atlygis už darbą) – ar kaip darbo teisės pažeidimą, ar ne. Tuo labiau kad iš šios bylos nagrinėjimo metu išreikštos atsakovės pozicijos matyti, kad atsakovė iš esmės Sprendimą atmesti ieškovo pasiūlymą grindžia galimu darbo teisės pažeidimu, vykdant sutartį. Teismo vertinimu, toks Sprendimo nemotyvavimas, neaiškumas pats savaime yra pagrindas panaikinti ginčijamą Sprendimą.
12. Į bylą pateikti susirašinėjimo tarp šalių dokumentai, teismo nuomone, patvirtina, kad ieškovė iš esmės atskleidė atsakovei visas reikalautas aplinkybes – pateikė reikalautą informaciją apie tai, kaip bus teikiama informacija spausdinimui leidinyje, už kokį mokestį, kokiais terminais, kokios sankcijos bus taikomos už įsiskolinimus už paslaugų teikimą, kokia informacijos pateikimo tvarka, kokiu periodiškumu bus leidžiamas leidinys, kokiu periodiškumu bus platinamas, kokiomis sąlygomis (už kokį mokestį, t. t.). Ieškovė pateikė 2020 m. balandžio 22 d. su subtiekėja
UAB ,,Telekomunikacinių technologijų servisas“ sudarytą sutartį Nr. 6-246, subtiekėjos
2020 m. rugsėjo 23 d. komercinį pasiūlymą bei sutarties projektą, savo paaiškinimus
2020 m. spalio 12 d., 2020 m. spalio 20 d., 2020 m. spalio 29 d., 2020 m. gruodžio 2 d. atsakymuose, kuriuose, teismo vertinimu, atskleistos visos atsakovės reikalautos aplinkybės.
13. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės argumentus apie ieškovės 2020 m. spalio 12 d. rašte pateiktų skaičiavimų Ekonominiai išlaidų rodikliai nepagrįstumą, neaiškumą ar neišsamumą. Iš ieškovės pateiktų Ekonominių išlaidų rodiklių matyti, kad juose aiškiai nurodytos buhalterinės, administracinės, pridėtinės, spausdinimo (subtiekėjo dalis) išlaidos, taip pat išlaidos darbo funkcijoms, kurių suma 313 Eur vienam laikraščio leidimui (vieneriems metams – 15 024 Eur). Savo paaiškinimuose ieškovė kiek įmanoma pagrindė šias išlaidas, nurodydama, jog buhalterinės išlaidos apima buhalterijos (ją veda apskaitos įmonė) paslaugas, kurių neįmanoma labiau išskaidyti; administracines išlaidas sudaro administracinės sąnaudos, kurių neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vienam leidiniui, nes jos yra sudėtinės ir nustatomos vieną kartą per metus ar rečiau (jos nurodytos, atsižvelgiant į maksimalias galimas išlaidas); pridėtinės išlaidos apima bet kurias kitas galimas išlaidas ir (ar) pelną, priklausomai nuo rinkos pokyčių. Ekonominiuose išlaidų rodikliuose aiškiai išskirta ir išlaidų dalis subtiekėjui (spausdinimas (platinimas atskirai neapmokamas)) – 62,85 Eur leidiniui (tai atitinka 251,40 Eur komerciniame pasiūlyme nurodytą kainą). Papildomai pagrįsti šią sumą, už kurią paslaugas suteiks kitas asmuo, teismo vertinimu, ieškovė neturėjo galimybės.
14. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad Ekonominiuose išlaidų rodikliuose nurodytas kvalifikuotų darbuotojų – maketuotojo, redaktoriaus, korektoriaus, vertėjo – valandinis užmokestis (su visais mokesčiais 3,79 Eur, t. y. būtent tiek, kiek 2020 m. sudarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus valandinis atlyginimas už ne kvalifikuotą darbą) leidžia spręsti, kad vykdant sutartį nebus laikomasi darbo teisės įsipareigojimų. Pirma, toks pasiūlymo atmetimo pagrindas nenurodytas ginčijamame Sprendime. Antra, įvertinęs perkamų paslaugų pobūdį (periodinis tam tikrų pranešimų skelbimas laikraštyje), teismas sutiko su ieškove, kad Ekonominiuose išlaidų rodikliuose nurodytas ne konkretus darbuotojo atlyginimo valandinis įkainis ir valandų skaičius, o kiek apytiksliai kainuotų atitinkama darbo funkcija. Ieškovė paaiškino, kad Pirkimo sąlygų punktuose 13.1, 13.2, Techninėje specifikacijoje nurodomas tik didžiausias perkamos paslaugos kiekis (būtent užimto ploto kiekis (cm2) pirmajame ir antrajame laikraščio puslapiuose), kurį savivaldybė gali įsigyti per metus, ir tuo pačiu nurodoma, kad perkančioji organizacija neįsipareigoja įsigyti viso kiekio, o į kainą turi būti įskaičiuotos tokios paslaugos kaip tekstų redagavimas, koregavimas, straipsnių parengimas lietuvių ir rusų kalbomis, tekstų vertimas iš / į lietuvių / rusų kalbą (nors tekstų apimtis, pobūdis, kalba – skirtingi), tačiau nenurodyta, kokiam informacijos kiekiui (procentais) reikės vertimo iš rusų į lietuvių kalbą, kiek lietuvių į rusų kalbą, kokio lygio tekstų sudėtingumas (pvz., techninė kalba, ekonominė (komercinė), medicinos ar bendroji kryptis ir t. t.); nenurodomas redaguojamos informacijos kiekis (procentais), taip pat gramatinių klaidų tikrinimas; koks grafinės informacijos procentas ir t. t. Tokiu būdu neįmanoma tiksliai įvertinti darbo sąnaudų. Be to, akivaizdu, kad korektoriaus, redaktoriaus, maketavimo, vertimo funkcijas gali atlikti ir vienas darbuotojas, ir keli skirtingi, ir tuo pačiu laiku, ir skirtingu. Tokiu būdu pripažįstama, kad skaičiavimuose ieškovė pagrįstai nurodė maketavimo, redagavimo, korekcijos, vertimo funkcijas, o ne keturis atskirus darbuotojus ir darbo užmokestį jiems. Teismo vertinimu, vien faktas, kad ieškovės pateiktoje Ekonominių išteklių rodiklių lentelėje nurodyti minimalūs valandiniai užmokesčiai už nurodytą darbą savaime nesuponuoja darbo teisės įsipareigojimų nesilaikymo, ateityje vykdant sutartį. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, perkamų paslaugų pobūdį (skirtingo turinio ir apimties pranešimų skelbimas leidinyje), teismas sprendė, kad nepagrįsta atsakovės išvada apie sutarties vykdymo metu pažeidžiamus darbo teisės įsipareigojimus.
15. Įvertinęs aptartų aplinkybių visetą, atsižvelgęs į kitas ieškovės nurodytas aplinkybes, dėl kurių jos pasiūlyta neįprastai maža kaina tapo galima (dėl ieškovės statuso (asociacija, ne PVM mokėtoja); dėl sutarties su subtiekėja itin palankiomis sąlygomis leidinio spausdinimui, platinimui; dėl ieškovės ilgametės patirties rinkoje (veikia nuo 1999 m.); dėl jos turimų sukauptų reikiamų techninių, finansinių ir žmogiškųjų resursų, teismas sprendė, kad Pirkimo metu atsakovei pateikta informacija buvo objektyviai pakankama neįprastai mažai kainai pagrįsti, t. y. ieškovė įrodė, kad už pasiūlytą kainą jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, o įstatyme numatytų pagrindų atmesti jo pasiūlymą nebuvo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Apeliaciniame skunde atsakovė Visagino savivaldybės administracija prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
16.1. Ginčo teisme metu visi šalių nesutarimo motyvai buvo aiškūs, todėl teismas neturėjo savarankišku pažeidimu, turinčiu ar galinčiu lemti perkančiosios organizacijos priimto Sprendimo neteisėtumą, įvardinti tariamą jos motyvų atmesti pasiūlymą išsamumą ar tikslumą, kai iš atsakymo į pretenziją yra itin aišku, kas nulėmė tokį perkančiosios organizacijos sprendimą, o ieškovė turėjo galimybę ginti savo teises.
16.2. Apeliantės sprendimą atmesti pasiūlymą nulėmė ieškovės pateikti netinkami / nepakankami neįprastai mažos kainos paaiškinimai bei su jais pateikti dokumentai. Todėl neaišku, kokie esminiai trūkumai buvo apeliantės Sprendime, kai jame aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, jog ieškovės pasiūlymas atmetamas nepagrindus neįprastai mažos kainos, nes nebuvo pateikti prašyti dokumentai ir kainos pagrindimai, t. y. visos pasiūlymo kainą sudarančios dalys nebuvo detalizuotos ir pagrįstos atitinkamais dokumentais. Apeliantei nebuvo objektyviai įmanoma bei tikslinga itin plačiai pasisakyti dėl kainos pagrindimo trūkumų, t. y. nurodyti, kuri konkrečiai ir dėl ko kainos dalis liko nepagrįsta bei neaiški. Be to, Sprendimo apimtis nesutrukdė ieškovei ginti savo teisių tiek ikiteisminėje stadijoje, tiek pateikiant ieškinį teismui, o tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovei apeliantės sprendimai buvo aiškūs.
16.3. Apeliantė, vykdydama jai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ) nustatytą pareigą, siekė įsitikinti neįprastai mažos kainos pagrįstumu, sudarydama sąlygas ieškovei kelis kartus pateikti prašomą informaciją, pratęsdama informacijos pateikimo terminus, tokiu būdu sudarant ieškovei realią galimybę pagrįsti neįprastai mažą kainą. Tokie apeliantės veiksmai (2 mėn. vertinti ieškovės kainos pagrįstumą) negali būti vertinami, kaip ydingi bei pažeidžiantys pamatinius viešųjų pirkimų principus, nes jais buvo siekiama teisėto tikslo.
16.4. Viso ikiteisminio ginčo ir teisminio proceso metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės nurodyti darbuotojų valandiniai įkainiai neatitinka DK 141 straipsnio 2 dalies nuostatų bei poįstatyminių aktų, t. y., kad ieškovės nurodyti valandiniai įkainiai kelia pagrįstų abejonių dėl atitikties darbo teisės nuostatoms. Nors Sprendime nenurodyta, kad ieškovės pasiūlymas atmetamas, vadovaujantis VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, tai neleidžia konstatuoti, kad atsakovės motyvai dėl netinkamų ir abejotinų darbo užmokesčio kaštų pagrindimo negali būti taikomi. Nepriklausomai nuo to, kuris atmetimo pagrindas yra pasirenkamas, pasiūlymas yra atmetamas dėl neįprastai mažos kainos ir netinkamo jos pagrindimo. Šis atmetimo pagrindas apima visas aplinkybes, susijusias su neįprastai maža kaina.
16.5. Ieškovė, grįsdama neįprastai mažą kainą, pateikė lentelę Ekonominiai išlaidų rodikliai, kurioje išskaidė siūlomos kainos sudedamąsias dalis. Tačiau, atsakydama į atsakovės paklausimą, ieškovė nepateikė jokių dokumentų, kurie pagrįstų minėtos lentelės sumas, t. y. iš esmės visas neįprastai mažos kainos pagrindimas yra paremtas ieškovės deklaratyviais teiginiais. Taip pat nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl įrangos ir darbo priemonių turėjimo, legalių programinės įrangos licencijų ir kt. Ieškovei nepateikus prašomų dokumentų, apeliantei nebuvo aišku, kaip buvo apskaičiuotos buhalterinės, administracinės, pridėtinės išlaidos, kokia šių išlaidų struktūra, ar šių išlaidų dydis apskaičiuotas teisingai, kas į jas įtraukta ir kt. Todėl apeliantė ieškovės pasiūlymą atmetė teisėtai.
16.6. Teismo išvados, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra pagrįsta dėl tiekėjos turimos ilgametės patirties, sukauptų reikiamų techninių, finansinių ir žmogiškųjų resursų nėra pagrįstos jokiais dokumentais (įrodymais). Pavyzdžiui, nepateikta jokia informacija apie darbuotojus, jų kvalifikaciją, mokamą darbo užmokestį arba techninius pajėgumus ir pan. Ieškovė yra asociacija, kurios veiklos tikslas nėra spaudinių leidimas ir pan. Taigi, negalima sutikti su teismo sprendimu, jog asociacija, kurios tikslas tenkinti asociacijos narių poreikius, turi ilgametę patirtį, techninius, finansinius ir žmogiškuosius resursus informacinių pranešimų skelbimo spaudoje patirtį, kai jai tokia veikla nėra įprasta. Teismo išvada, kad ieškovė pagrindė neįprastai mažą kainą, yra nepagrįsta jokiais įrodymais.
16.7. Ieškovės pasiūlyme nurodytas valandinis įkainis (3,79 Eur / 1 val., pridedant 1,77 proc. socialinio draudimo įmokų sumą) galėtų būti mokamas tik darbuotojams, kurie atlieka nekvalifikuotą darbą. Apeliantė įvertinusi, kad ieškovė tokį valandinį įkainį ketina mokėti maketuotojui, redaktoriui, korektoriui ir vertėjui, paprašė paaiškinti, kaip bus užtikrinta, kad šie asmenys gaus didesnį, nei minimalus valandinis įkainis. Tačiau ieškovė jokių dokumentų, kurie pagrįstų aukščiau nurodytus argumentus, nepateikė, t. y. iš esmės neįrodė, kad jos neįprastai mažos kainos nelemia tai, kad ji darbuotojams mokės mažesnį, nei teisės aktai reikalauja, darbo užmokestį. Ieškovė darbo kaštams įsivertino tik minimalų darbo užmokestį, kuris neturėtų būti mokamas kvalifikuotiems darbuotojams. Perkančioji organizacija nekėlė klausimo, kad bus pažeistas DK, tačiau faktiškai būtent taikė VPĮ 57 straipsnio 3 dalyje nurodytą pagrindą atmesti pasiūlymą, kai nėra realiai ir įtikinamai pagrindžiama pakankama pasiūlymo kaina paslaugų teikimui.
16.8. Nors ieškovė nurodo, kad tas pats asmuo galės vykdyti kelias funkcijas, pavyzdžiui, redaktoriaus ir vertėjo, tačiau savo paaiškinime nepatvirtino, jog toks asmuo gaus didesnį valandinį darbo įkainį nei nurodytas pasiūlyme. Susidaro situacija, kad nepriklausomai, kiek funkcijų atliks asmuo, jo valandinis įkainis sudarys – 3,72 Eur, nes kiekviena atskira funkcija yra įvertinta būtent tokiu konkrečiu valandiniu įkainiu. Toks valandinis įkainis kvalifikuotiems darbuotojams negali būti mokamas. Neturi jokios teisinės reikšmės, kaip ieškovė pavadina išlaidų eilutę, nes joje nurodytas minimalus valandinis įkainis už kvalifikuoto darbuotojo vykdomą darbą (funkciją), neatitinka DK 141 straipsnio 2 dalies reguliavimo bei
VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto prasme nepagrindžia šių išlaidų pakankamumo tinkamam paslaugų teikimui. Galiausiai, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad už tokį darbo užmokestį (valandinį įkainį) minėti darbuotojai sutinka dirbti ar dirbs.
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrija prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
17.1. Nemotyvuoti, nepagristi, neaiškūs ir nuolat besikeičiantys atsakovės paklausimai sukūrė situaciją, kai ieškovė negalėjo tinkamai ir visa apimtimi apginti savo teisių, nes negalėjo suprasti, ką būtent siekia nustatyti perkančioji organizacija ir kokių būtent duomenų, galinčių pagrįsti jau pateiktus skaičiavimus, paaiškinimus ir dokumentus, trūksta. Tokie atsakovės paklausimai negalėtų būti laikomi tinkamu pagrindu atmesti pasiūlymą. Tai, kad ieškovė pateikė pretenziją ir kreipėsi dėl savo pažeistų teisių gynimo, neleidžia daryti išvados, kad ieškovei apeliantės sprendimai buvo aiškūs. Priešingai, būtent dėl netinkamo paklausimų turinio ieškovė negalėjo tinkamai apsiginti / pasiaiškinti, todėl privalėjo kreiptis į teismą, siekdama apginti savo pažeistas teises ir ekonominius lūkesčius.
17.2. Ieškovė 2020 m. spalio 12 d. raštu tinkamai ir išsamiai atsakė į atsakovės prašymą, nurodė, kad susitarė „<...> dėl ypatingų, palankių sąlygų <...> publikacijoms VIS-INFO laikraštyje, kurios leidėju yra UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas <...>“, taip pat nurodė, kad laikraštis platinamas nemokamai „reklamos ir kitos komercinės veiklos sąskaita“, pateikė kainos išskaidymo lentelę, kurioje paskaičiavo išlaidas vienam laikraščio leidimui: nurodyti darbai (maketuotojas, redaktorius, korektorius, vertėjas), minimalus valandinis užmokestis 3,72 Eur + 1,77 proc. socialinio draudimo įmokų suma, taip pat nurodytos buhalterinės, administracinės, pridėtinės išlaidos ir išlaidos spausdinimui. Ieškovė pažymėjo, kad „Pasiūlymo suma, 15 024 Eur, apskaičiuota įskaitant šiuo metu galiojančius darbo užmokesčio MVA normatyvus ir nėra neįprastai maža“, o subtiekėjos dalis (išlaidos spausdinimui) sudaro 20 proc. 2020 m. spalio 20 d. raštu ieškovė dar kartą paaiškino, kad laikraštis platinamas nemokamai, taip pat nurodė, kad iš subtiekėjos buvo gautas komercinis pasiūlymas, kurio kaina 62,85 Eur, nurodyta lentelės V eilutėje Ekonominiai išlaidų rodikliai. 2020 m. spalio 29 d. raštu ieškovė pateikė atsakovei iš subtiekėjos 2020 m. rugsėjo 23 d. gautą komercinį pasiūlymą. Papildomai 2020 m. gruodžio 2 d. raštu ieškovė pakartotojo jau anksčiau išdėstytus paaiškinimus bei paaiškino savo poziciją dėl apmokėjimo darbuotojams (kad tai ne darbuotojo atlyginimo įkainis, o darbo funkcijos įkainis), paaiškino darbo funkcijų apskaičiavimo mechanizmą ir nurodė, kad skaičiavimuose nėra nurodyta „darbuotojų atlyginimo suma“, o pateiktos funkcijų (maketavimo, redagavimo, korekcijos, vertimo), kurias reikia atlikti teikiant šią paslaugą vienam užsakymui įvykdyti (vienam leidinio numeriui), darbo sąnaudos.
17.3. Atsakovė nei Pirkimo protokoluose, nei atsakyme į pretenziją, nei teismo procesiniuose dokumentuose nepateikė objektyvių, pagristų argumentų ir įrodymų, kad ieškovė negalės už pasiūlytą kainą įvykdyti (vykdyti) viešojo pirkimo sutarties. Taip pat nebuvo pateikti įrodymai, jog už tokią kainą apskritai objektyviai negalima įvykdyti viešojo pirkimo sutarties. Ieškovė pateikė įrodymus bei paaiškinimus, jog jos kaina yra racionali, leidžianti jai optimaliu kainos ir kokybės santykiu vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
17.4. Visi atsakovės argumentai apie tai, jog mokamas atlyginimas darbuotojams neatitinka teisės aktų įtvirtintų darbo užmokesčio normatyvų, todėl pasiūlymas galėjo būti atmestas, yra neteisėti. Atsakovė nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog jos darbuotojams mokamas atlyginimas atitinka teisės aktų reikalavimų, tačiau toks teiginys iš esmės klaidinantis ir neturi jokio teisinio ryšio su šia byla: 1) ieškovė raštuose neteigė, kad ji nurodo darbuotojų atlyginimą, priešingai, ji nurodė darbo funkcijos įkainojimą (ką aiškiai pabrėžė), todėl ji ir neturi įrodinėti darbuotojų atlyginimo, 2) jo atmetimo pagrindas nebuvo susietas su VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punktu, todėl ji neįrodinėjo to, dėl ko nebuvo kaltinta, 3) šio ginčo dalykas nesusijęs su darbuotojų atlyginimo dydžiu, atsakovė nei Pirkimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu neprašė išreikalauti ieškovės darbuotojų darbo sutarčių, darbo apmokėjimo žiniaraščių, todėl neturi teisės kelti (kvestionuoti) tokio klausimo apeliaciniame skunde.
17.5. Atsakovė teigia, kad per valandą galima atlikti tik vieną funkciją, tačiau funkcijos įvertinimas reiškia, kad per valandą vienas asmuo gali atlikti kelias funkcijas, be to, išskaidyme aiškiai nustatyta, kad kiekviena funkcija paskaičiuota valandomis ir bendras valandų kiekis yra sumuojamas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris tuo pat metu verčia, redaguoja ir maketuoja, gauna mokestį pagal atliktą darbą, t. y. trys funkcijos sumuojamos ir apmokamos lygiagrečiai (3.79+3.79+3.79). Be to, kaip matosi iš pasiūlymo kainos išskaidymo lentelės, per mėnesį paslaugų teikimas apima mažiau nei pusantros savaitės, todėl akivaizdu, kad lentelėje teikiamas funkcijos apmokestinimas, o ne darbo atlyginimas, nes darbuotojai atlieka kelias funkcijas ir jų darbo laikas neapima tik šios paslaugo teikimo.
17.6. Perkančioji organizacija privalėjo naudotis valstybės tarnybos pajėgumais ir užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, nesudarant atstovavimo sutarties tarp atsakovės ir advokatų kontoros „TGS Baltic“, tuo ji pažeidė prievolę kryptingai ir racionaliai naudoti biudžeto lėšas. Ieškovė, gindama savo kaip tiekėjos interesus, neturėtų atlyginti atsakovei bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, kuri buvo nebūtina ir įsigyta netaupant valstybės lėšų, tuo pažeidžiant racionalų lėšų panaudojimą.
17.7. Atsakovė ignoravo teismo sprendimą ir 2021 m. vasario 26 d. pasirašė su Pirkimo laimėtoju pirkimo sutartį Nr. 5-75, tokiu būdu ne tik pažeisdama ieškovės teises, bet ir patvirtindama neracionalų lėšų naudojimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
19. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad
CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
20. Bylos duomenimis, Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijai 2020 m. rugsėjo 30 d. pateikus pasiūlymą Visagino savivaldybės administracijos vykdytame viešajame pirkime „Oficialių pranešimų apie savivaldybės veiklą paskelbimo laikraštyje (leidinyje) paslaugos“ ir perkančiajai organizacijai susipažinus su juo, pastaroji nustatė, kad (1) tiekėjos pasiūlyme nenurodytos pasitelkiamai subtiekėjai UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ perduodamų paslaugų piniginės ir procentinės išraiškos bei kad (2) pateiktas pasiūlymas turi neįprastai mažos kainos požymius, nes pasiūlyme nurodyta kaina (15 024 Eur be PVM) yra daugiau nei 30 proc. mažesnė už kitos tiekėjos (UAB „Stalyda) pasiūlytos kainos (36 960 Eur be PVM) aritmetinį vidurkį. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes perkančioji organizacija 2020 m. spalio 8 d. kreipėsi į tiekėją su prašymu paaiškinti, kokią piniginę ir procentinę išraišką sudarys perduodamos paslaugos subtiekėjai UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ bei pagrįsti pasiūlyme nurodytą neįprastai mažą kainą – pateikti kainos išskaidymą, kuriame aiškiai matytųsi sudedamosios kainos dydis ir išskaidytos kainos išsamus pagrindimas. Rašte perkančioji organizacija taip pat nurodė, kad papildomai gali būti pateiktas ekonomiško teikiamų paslaugų metodo aprašymas, išskirtinai palankias sąlygas teikti paslaugas patvirtinantys dokumentai, informacija apie tiekėjos galimybę gauti valstybės pagalbą ir dokumentai patvirtinantys, kad tiekėjui valstybės pagalba suteikta teisėtai, darbo jėgos pasitelkimo ir jos panaudojimo organizavimo sąlygų, leidžiančių sumažinti pasiūlymo kainą, aprašymas, analogiškos jau įvykdytos ar vykdomos pirkimo sutartys, kiti dokumentai, galintys pagrįsti, kad pasiūlyta kaina nėra įprastai maža. Atsakydama į perkančiosios organizacijos prašymą Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrija pateikė Ekonominių išlaidų rodiklių lentelę „Paruošimas, maketavimas ir perdavimas spausdinimui (vienam laikraščio leidimui)“, kurioje pateikė pasiūlytos kainos sudedamąsias dalis, apskaičiuotas vienam laikraščio leidimui – darbo sąnaudas, buhalterines, administracines, pridėtines bei spausdinimo išlaidas, taip pat nurodė, kad (1) pagal su subtiekėja sudarytą Sutartį Nr. 6-246 UAB „Telekomunikacijų technologijų servisas“ įsipareigojo spausdinti ir publikuoti „VIS-INFO“ laikraštyje informaciją, parengtą spaudai Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijos, platinant šį laikraštį 11 000 tiražu nemokamai,
(2) subtiekėjos dalys paslaugos vykdymui sudaro apie 20 proc., (3) pasiūlymo kaina – 313 Eur vienam laikraščio leidimui yra 11 proc. mažesnė už sumą, kuri buvo pasiūlyta ankstesniame analogiškame viešajame pirkime, kurią pavyko pasiekti sumažinus administracines, buhalterines ir pridėtines išlaidas, (4) pasiūlymo suma (15 024 Eur) apskaičiuota įskaitant šiuo metu galiojančius darbo užmokesčio MVA normatyvus ir jos turėtų pakakti 12 mėn. sutarties laikotarpiui.
21. Įvertinusi, kad ieškovės pateiktuose Ekonominių išlaidų rodikliuose „Paruošimas, maketavimas ir perdavimas spausdinimui (vienam laikraščio leidimui)“ V grafoje nurodyta, kad „Spausdinimas (subrangovo dalis)“ sudaro 62,85 Eur, atsakovė prašė paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotos išlaidos spausdinimui, nes iš kartu su pasiūlymu pateiktos Sutarties Nr. 6-246 perkančioji organizacija negali nustatyti, kokia suma bus mokama subtiekėjai, taip pat nenurodyti leidinio platinimo kaštai.
2020 m. spalio 20 d. rašte perkančiajai organizacijai ieškovė nurodė, kad (1) laikraštis „VIS-INFO“, leidžiamas ir platinamas reklamos ir kitos komercinės UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ sąskaita, yra vienintelis laikraštis Visagine, kuris yra platinamas nemokamai ir pristatomas į kiekvieną pašto dėžutę, (2) pagal Sutartį Nr. 6-246 UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ įsipareigojo „VIS-INFO“ laikraštyje paskelbti Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijos spaudai parengtą informaciją, taip pat platinti laikraštį 11 000 egzempliorių tiražu 3 metų laikotarpiu, (3) Pirkimo sąlygose nėra reikalavimo dėl kainos padalinimo į sudedamąsias dalis, (4) 62,85 Eur suma, kurią nurodė UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ savo komerciniame pasiūlyme tiekėjai, bus pervedama subtiekėjai už savivaldybės informacijos, parengtos Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijos viešinimo paslaugos platinamame laikraštyje atlikimą, papildomos laikraščio platinimo išlaidos nereikalingos, kadangi laikraštis leidžiamas ir nemokamai platinamas kartą per savaitę į kiekvieną Visagino pašto dėžutę, nepaisant savivaldybės teikiamos informacijos apimties ir prieinamumo,
(5) tiekėja neturi informacijos apie subtiekėjos išlaidas laikraščio „VIS-INFO“ spausdinimui ir platinimui, kadangi tai susiję su subtiekėjos vidaus verslo veikla, (6) į siūlomą kainą įskaičiuota išlaidų suma apima informacijos paskelbimą šiuo metu platinamame laikraštyje „VIS-INFO“, o ne už atskiro, naujo laikraščio kūrimą ir platinimą.
22. Perkančioji organizacija 2020 m. spalio 26 d. rašte prašė pateikti UAB „Telekomunikacinių technologijų servisas“ tiekėjai pateiktą komercinį pasiūlymą bei paaiškino, kad teikėjos pateikta papildoma informacija „pilnai“ nepagrindė pasiūlytos neįprastai mažos kainos, kadangi nenurodyta, kaip buvo apskaičiuotos išlaidos spausdinimui (subtiekėjos dalis), nes pateiktoje Sutartyje Nr. 6-246 su pasitelkiamu subtiekėju UAB ,,Telekomunikacinių technologijų servisas“ teikiamų paslaugų kaštai nenurodyti ir neaišku, kodėl išlaidos spausdinimui sudaro 62,85 Eur. 2020 m. spalio 29 d. atsakovei buvo pateiktas prašomas dokumentas.
23. 2020 m. lapkričio 20 d. rašte ieškovei perkančioji organizacija nurodė, kad išnagrinėjusi visą tiekėjos pateiktą informaciją pasiūlytos neįprastai mažos kainos pagrindimui, nustatė, kad pateikti dokumentai ir skaičiavimai nėra visiškai („pilnai“) aiškūs ir nevisiškai pagrindžia neįprastai mažos kainos pasiūlymą, nes (1) tarp tiekėjos ir subtiekėjos sudarytos Sutarties turinys labai minimalus, nėra pateiktos informacijos svarbiais ir esminiais klausimais, (2) skaičiavimuose nurodytos per mažos darbuotojų atlyginimų sumos, (3) nepateikta išsami informacija apie kitas išlaidas (buhalterines, administracines, pridėtines), (4) informacija apie spausdinimo išlaidas (62,85 Eur) nepagrįsta jokiais skaičiavimais ar dokumentais. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes atsakovė prašė ieškovės skaičiavimais pagrįsti pateiktą informaciją apie spausdinimo išlaidas (62,85 Eur), pateikti išsamią informaciją ir skaičiavimus apie kitas išlaidas (buhalterines, administracines, pridėtines), pateikti informaciją, kaip, kokiu būdu ir kokiomis sąlygomis buvo susitarta su
UAB ,,Telekomunikacinių technologijų servisas“ vykdyti sutartį, t. y. kaip bus teikiama informacija spausdinimui leidinyje (ar už mokestį, kokio dydžio mokestis, kokiais terminais jis sumokamas, kokios sankcijos bus taikomos už įsiskolinamus už paslaugų teikimą, kokia informacijos pateikimo tvarka (iki kokios savaitės dienos turi būti pateikta informacija, kokiame formate, t. t.), kokiu periodiškumu bus leidžiamas leidinys, kokiu periodiškumu bus platinamas, kokiomis sąlygomis (už kokį mokestį, t.t.)), pateikti paaiškinimą, ar maketuotojo, redaktoriaus, korektoriaus, vertėjo darbo funkcijas ieškovė priskyrė prie nekvalifikuotų darbų, jeigu taip, tai kokiu pagrindu, jeigu minėtos darbo funkcijos priskirtos prie kvalifikuotų darbų, kaip mokėdama atlyginimą minėtiems darbuotojams ieškovė užtikrins DK 141 straipsnio 2 dalies reikalavimą.
24. 2020 m. gruodžio 2 d. rašte perkančiajai organizacijai ieškovė paaiškino, kad (1) jos pasiūlyta kaina buvo apskaičiuota pagal Pirkimo sąlygas, atsižvelgiant į atsakovės planuojamų skirti lėšų
(50 000 Eur) kiekį, Pirkimo tikslą, pasiūlymo vertinimo kriterijus, Techninės specifikacijos reikalavimus, (2) vieno leidinio išlaidų paskaičiavimas, t. y. kainos detalizavimas buvo pateiktas 2020 m. spalio 12 d. pranešime, aprašant Ekonominius išlaidų rodiklius, kuriuose nurodytos ir buhalterinės, administracinės bei pridėtinės išlaidos, (3) 62,85 Eur spausdinimo suma pateikiama pagal subtiekėjos ieškovei pateiktą komercinį pasiūlymą, iš kurio aišku, kad tiekėja kiekvieną mėnesį mokės subtiekėjai už savivaldybės informacijos laikraštyje „VIS-INFO“ paskelbimą
251,40 Eur sumą, t. y. 62,85 Eur per savaitę; suma yra fiksuota, nepriklauso nuo skelbiamos informacijos apimties, nėra jokių papildomų mokėjimų, (4) parengtą ir sumaketuotą Visagino savivaldybės administracijos tekstinę ir grafinę informaciją ieškovė įsipareigojo subtiekėjai perduoti „pdf“ formatu ketvirtadienį ne vėliau kaip likus 2 val. iki laikraščio išsiuntimo į spaustuvę, (5) paslaugos teikimo sąlygos, įskaitant apmokėjimo, keitimosi informacija, ataskaitų teikimo ir techninės sąlygos nustatytos tiekėjos ir subtiekėjos su pranešimu pateikiame Sutarties projekte, (6) neįmanoma tiksliai įvertinti visų darbo sąnaudų, nes perkančioji organizacija nenurodė, kokiam informacijos kiekiui (procentais) reikės vertimo iš rusų į lietuvių kalbą, kiek lietuvių į rusų kalbą, kokio lygio tekstų sudėtingumas (pvz., techninė kalba, ekonominė (komercinė), medicinos ar bendroji kryptis ir t. t.), nenurodomas redaguojamos informacijos kiekis (procentais), taip pat gramatinių klaidų tikrinimas, grafinės informacijos procentas ir t. t., todėl šiuo atžvilgiu neįmanoma tiksliai įvertinti darbo sąnaudų, (7) skaičiavimuose nėra nurodyta darbuotojų atlyginimo suma, o pateikti funkcijų, kurias reikia atlikti vienam užsakymui, darbo sąnaudos.
25. 2020 m. gruodžio 21 d. pranešimu perkančioji organizacija informavo ieškovę apie jos pasiūlymo Pirkime atmetimą VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 1 punkto bei Pirkimo sąlygų 12.10.5 punkto, numatančio, kad pasiūlymas atmetamas, kai Pirkimo dalyvis nepateikia pasiūlymo kainos sudedamųjų dalių ir skaičiavimų pagrindimo arba kitaip nepagrindžia neįprastai mažos pasiūlymo kainos, pagrindu. Perkančioji organizacija nurodė, kad ieškovės pasiūlyta kaina yra ekonomiškai nepagrįsta ir gali lemti tiekėjos nesugebėjimą laiku ir tinkamai įvykdyti paslaugų sutartį; ieškovė nepateikė išsamių paaiškinimų, o deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai negali būti laikomi tinkamu neįprastai mažos kainos pagrindimu. Nesutikdama su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu ieškovė 2020 m. gruodžio 28 d. pateikė atsakovei pretenziją, prašydama panaikinti (atšaukti) sprendimą dėl Visagino personalinių kompiuterių bendrijos pasiūlymo atmetimo, kurią perkančioji organizacija atmetė.
26. 2021 m. sausio 13 d. perkančioji organizacija pranešė apie pasiūlymų eilės Pirkime sudarymą bei UAB „Stalyda“ 36 960 Eur be PVM pasiūlymo pripažinimą Pirkimo laimėtoju.
2021 m. vasario 26 d. tarp Visagino savivaldybės administracijos ir UAB „Stalyda“ buvo sudaryta Paslaugų sutartis Nr. 5-75, kurią Panevėžio apygardos teismas 2021 m. kovo 10 d. nutartimi, patenkinęs Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Visagino savivaldybės administracijai uždraudė vykdyti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
27. Panevėžio apygardos teismui 2021 m. kovo 10 d. sprendimu ieškinį patenkinus – panaikinus perkančiosios organizacijos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijos pasiūlymas, atsakovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame laikosi pozicijos, kad ieškovės pasiūlymą atmetė pagrįstai, tiekėjai nepagrindus neįprastai mažos pasiūlymo kainos, t. y. nepateikus visų perkančiosios organizacijos prašytų įrodymų, patvirtinančių kainos pagrįstumą.
28. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacijos ribas sudaro klausimas dėl ieškovės Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijos neįprastai mažos pasiūlymo kainos tinkamo / netinkamo pagrindimo.
Dėl neįprastai mažos kainos pasiūlymo pasekmių ir jos pagrindimo
29. Pagal VPĮ 57 straipsnio 1 dalį, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina yra neįprastai maža, perkančioji organizacija privalo pareikalauti, kad dalyvis pagrįstų siūlomą kainą, o jeigu dalyvis nepateikia tinkamų kainos pagrįstumo įrodymų, pasiūlymą privalo atmesti. Toks reikalavimas įstatyme įtvirtintas, siekiant užtikrinti tiek perkančiosios organizacijos, kuri gali įsitikinti pasiūlymo pagrįstumu, realumu ir tiekėjo pasirengimu įvykdyti pirkimo sutartį, tiek tiekėjo, kuriam suteikiama galimybė pateikti paaiškinimus ir taip įrodyti savo pasiūlymo pagrįstumą, teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015). Neįprastai maža pasiūlyta kaina pati savaime nėra kliūtis viešojo pirkimo sutarčiai sudaryti. Tik tokia neįprastai maža kaina, kurios tiekėjas negali pagrįsti, t. y. įrodyti, kad pasiūlyta kaina jis galės tinkamai ir laiku įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, suponuoja perkančiosios organizacijos pareigą atmesti tokį tiekėjo pasiūlymą. Atsižvelgiant į tai, taip pat remiantis racionalaus lėšų panaudojimo imperatyvu, perkančioji organizacija privalo atmesti dalyvio pasiūlymą tik dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010). Taigi VPĮ normos užkerta kelią nepagrįstų, todėl tikėtina – neįvykdomų – pasiūlymų pripažinimui laimėjusiais konkursą.
30. Perkančioji organizacija, siekdama, kad neįprastai mažos kainos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, kainos sudėtines dalis ir skaičiavimus. Perkančioji organizacija, vertindama kainos pagrindimą, atsižvelgia į: 1) gamybos proceso, teikiamų paslaugų ar statybos metodo ekonomiškumą;
2) pasirinktus techninius sprendimus ir (arba) išskirtinai palankias sąlygas tiekti prekes, teikti paslaugas ar atlikti darbus; 3) dalyvio siūlomų prekių, paslaugų ar darbų originalumą; 4) aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, laikymąsi, subtiekėjų pasitelkimą; 5) dalyvio galimybę gauti valstybės pagalbą (VPĮ 57 straipsnio 2 dalis).
31. Ar perkančioji organizacija, taikydama neįprastai mažos kainos institutą, tinkamai, nepažeisdama viešojo pirkimo principų, įgyvendino įstatyme įtvirtintas pareigas, spręstina, nustatant, ar ji:
1) įvertinusi visų dalyvių pateiktus pasiūlymus, nustatė, kuriuose iš jų nurodytos kainos yra neįprastai mažos; 2) sudarė dalyviams, pasiūliusiems neįprastai mažą kainą, galimybę (pareikalavo raštu per protingą terminą) pateikti paaiškinimus dėl abejonių sukėlusių pasiūlymo elementų (dalių); 3) ištyrė ir įvertino pateiktus paaiškinimus; 4) priėmė sprendimą dalyvio, nepagrindusio pasiūlytos neįprastai mažos kainos, pasiūlymą atmesti arba, jeigu dalyvis nurodytą kainą pagrindė, leisti jam toliau dalyvauti viešojo pirkimo procedūroje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2016 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-570-469/2016).
32. Nors VPĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kainos ir sąnaudų pagrindimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, šio sąrašo pobūdis nereiškia visiškos perkančiųjų organizacijų laisvės nuspręsti, į kokius pasiūlymo sudedamuosius elementus reikia atsižvelgti, prieš joms atmetant neįprastai mažos kainos pasiūlymus. Todėl sprendžiant, ar neįprastai maža kaina yra pagrįsta, reikia atsižvelgti į įvairius kriterijus ir konkrečias pirkimo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010).
33. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad rungimosi principas ir tiekėjo apsaugai nuo neteisėtų perkančiosios organizacijos veiksmų nustatytos neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros suponuoja ne tik perkančiosios organizacijos pareigą prašyti ir vėliau objektyviai vertinti tiekėjo pateiktus neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo dokumentus, tačiau, tikintis pasiūlymo pripažinimo pagrįstu, įpareigoja ir tiekėją aktyviai bendradarbiauti su perkančiąja organizacija, vykdyti jos reikalavimus, pateikti visus prašomus paaiškinimus ar dokumentus. Tiekėjas ir perkančioji organizacija turi bendradarbiauti, siekti išsiaiškinti pasiūlymo kainos realumą; šio reikalavimo neatitinka ir rungimosi principą pažeidžia vien formalus šalių susirašinėjimas, neturint tikslo nustatyti kainos pagrįstumą ar įrodyti pasirengimą tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015). Taigi perkančiosios organizacijos formalūs veiksmai, kuriais ji iš tikrųjų nesiekia patikrinti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pasiūlymo rimtumo arba apskritai nesudaro jam sąlygų paaiškinimams, pagrindžiantiems tokį pasiūlymą, pateikti, pripažintini per se (savaime) neteisėtais ir pažeidžiančiais viešųjų pirkimų teisiniame reglamentavime įtvirtintas jos pareigas bei viešojo pirkimo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2010, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2010, 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012).
34. Kiekvienu atveju, sprendžiant, ar perkančioji organizacija tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, turi būti įvertinta ir nustatyta, ar perkančioji organizacija turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad tiekėjo pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali, o tiekėjas pateikė pakankamus ir realius duomenis, jog ji iš tiesų egzistuoja, ir tik tuomet įvertinus pasiūlymus pagal mažiausios kainos kriterijų atsirastų galimybė įsitikinti, ar pateikta kaina yra pagrįsta ir reali. Kaip neatitinkantys įstatymo reikalavimų traktuotini tiekėjo veiksmai, kuriais jis nesiekia kiek įmanoma tiksliau įvykdyti racionalius perkančiosios organizacijos reikalavimus, nepateikia prašomų duomenų ar pateikdamas reikalaujamus įrodymus be aiškios priežasties keičia pateikiamą informaciją. Dėl perkančiosios organizacijos atlikto neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimo vertinimo tinkamumo teismai turėtų spręsti laikydamiesi to paties griežtumo standarto, nepriklausomai nuo perkančiosios organizacijos sprendimo rezultato, t. y. ar ji nusprendė, kad kainos pagrindimas yra tinkamas ir tiekėjas sugebės už siūlomą kainą patiekti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus, ar tiekėjo pasiūlymą atmetė dėl to, kad jo siūloma neįprastai maža kaina nebuvo tinkamai pagrįsta. Šis išaiškinimas reiškia, kad praktikoje neturėtų būti toleruojamos ir teismų kitaip vertinamos situacijos, kai perkančioji organizacija atlaidžiau vertina neįprastai mažos kainos pasiūlymą pateikusio jai priimtino tiekėjo parengtą neįprastai mažos kainos pagrindimą. Visais atvejais turi būti realiai nustatytas kainos pagrįstumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti pirkimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario
7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-916/2018).
35. Perkančiajai organizacijai nesuteikta neribotos diskrecijos teisės konstatuoti pasiūlymo atitikties įrodymo ar neįrodymo, t. y. įrodymų pakankamumo fakto; tam tikras aplinkybes įrodančiais tiekėjo dokumentais gali būti pripažįstami tokie dokumentai, kurių turinys dėl įrodinėjamų aplinkybių yra pagrįstas objektyviais, patikrinamais duomenimis, jei šio turinio pagrindu bet kuris nešališkas, protingas asmuo gali objektyviai padaryti išvadą, kad dokumentas įrodinėjamas aplinkybes patikimai patvirtina. Perkančiosios organizacijos sprendimas atmesti konkursą laimėjusio dalyvio pasiūlymą ar jo neatmesti dėl nepagrįstos neįprastai mažos kainos turi įtakos ir kitų tiekėjų teisėms ir pareigoms, kurių pasiūlymai, atmetus laimėjusį pasiūlymą, galėtų būti pripažinti nugalėjusiais, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas laikyti, kad tiekėjas pagrindė neįprastai mažą kainą, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis ir nepalikti pagrįstų abejonių dėl tiekėjo galimybės įvykdyti viešojo pirkimo sutartį. Neįprastai mažos kainos pagrindimo procedūros rungtyniškumas suponuoja ne tik tiekėjo, bet ir perkančiosios organizacijos aktyvumą, VPĮ jai nedraudžiama į tiekėją kreiptis kelis kartus, kad šis pateiktų papildomus duomenis, patvirtinančius jo siūlomos kainos pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-690/2015).
36. Tiekėjui arba perkančiajai organizacijai savo veiksmais tinkamai nevykdžius pareigų, kylančių iš VPĮ 57 straipsnio nuostatų, jiems atsiranda įstatyme nustatytų padarinių (pasiūlymo atmetimas nepagrindus jo kainos arba sprendimo atmesti pasiūlymą panaikinimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2012).
Dėl apeliacinio skundo argumentų
37. Teisėjų kolegija, įvertinusi šios nutarties 20–25 punktuose nuosekliai išdėstytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms. Iš byloje esančių ieškovės perkančiajai organizacijai teiktų paaiškinimų akivaizdu, kad tiekėja iš esmės atsakė į visus perkančiosios organizacijos jai teiktus paklausimus, savo pasiūlymą pagrindė įrodymais. Tiekėja pateikė pasiūlytos kainos išskaidymą, kurį atvaizdavo Ekonominių išlaidų rodiklių lentelėje „Paruošimas, maketavimas ir perdavimas spausdinimui (vienam laikraščio leidimui)“, kurioje, be kita ko, išskyrė buhalterines, administracines, pridėtines bei spausdinimo išlaidas. Atsakydama į pakartotinį paklausimą ieškovė paaiškino, kad buhalterinės išlaidos apima buhalterijos (ją veda apskaitos įmonė) paslaugas, kurių neįmanoma labiau išskaidyti; administracines išlaidas sudaro administracinės sąnaudos, kurių neįmanoma tiksliai apskaičiuoti vienam leidiniui, nes jos yra sudėtinės ir nustatomos vieną kartą per metus ar rečiau (jos nurodytos, atsižvelgiant į maksimalias galimas išlaidas); pridėtinės išlaidos apima bet kurias kitas galimas išlaidas ir (ar) pelną, priklausomai nuo rinkos pokyčių.
38. Apeliaciniame skunde iš esmės teigiama, kad ieškovė nepagrindė buhalterinių, administracinių, pridėtinių išlaidų sumų, nes nebuvo pateikta jokių įrodymų dėl įrangos ir darbo priemonių turėjimo, legalių programinės įrangos licencijų ir kt. Tačiau bylos duomenimis perkančioji organizacija tokių įrodymų ir neprašė. Iš byloje esančio 2020 m. spalio 8 d. rašto ieškovei matyti, kad perkančioji organizacija abstrakčiai nurodė, kad papildomai gali būti pateiktas ekonomiško teikiamų paslaugų metodo aprašymas, tačiau kaip jį reikėtų suprasti ir ką jis, atsakovės nuomone, apima, nėra aišku. Be to, atsakovė dėl tokių papildomų įrodymų pateikimo iš pradžių leidusi spręsti pačiai tiekėjai, galiausiai 2020 m. lapkričio 20 d. rašte vėlgi abstrakčiai nurodė pateikti išsamią informaciją ir skaičiavimus apie buhalterines, administracines, pridėtines išlaidas. Kaip teisingai akcentavo ieškovė, visi skaičiavimai atsakovei buvo pateikti, klausimą dėl jų netinkamumo pati perkančioji organizacija iškėlė praėjus mėnesiui nuo pirminio prašymo, tačiau taip ir nepaaiškinusi, kokius būtent įrodymus turėtų pateikti ieškovė. Minėta, tik apeliacinio skundo argumentai paaiškina, kokius dokumentus, siekdama pagrįsti Ekonominių išlaidų rodiklių lentelėje „Paruošimas, maketavimas ir perdavimas spausdinimui (vienam laikraščio leidimui)“ išskirtas buhalterines, administracines, pridėtines išlaidas, turėjo pateikti ieškovė. Tačiau šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad nepagrįstai maža kaina vertinama ne subjektyviuoju, o objektyviuoju aspektu. Perkančioji organizacija viešųjų pirkimų procedūrose neprivalo vertinti konkretaus tiekėjo rizikų bei galimybių pagrįstumo, o privalo įvertinti tik pasiūlymo kainos ir jos sudedamųjų dalių pagrįstumą, t. y. ar objektyviai įmanoma įvykdyti pirkimo sutartį tiekėjo pasiūlytomis kainomis. (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1074/2010, 2011 m. gegužės 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-835/2011). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės pateiktas pasiūlytos kainos išskaidymas, kuriame atsispindėjo visos jos sudedamosios dalys bei papildomai pateiktas paaiškinimas dėl buhalterinių, administracinių, pridėtinių išlaidų pagrįstumo, buvo pakankamas bei aiškus, o pačios perkančiosios organizacijos abstraktaus pobūdžio prašymai nesudaro pagrindo teigti priešingai.
39. Teikdama paaiškinimus dėl to, kaip buvo apskaičiuotos 62,85 Eur išlaidos spausdinimui, ieškovė pateikė UAB „Telekomunikacijų technologijų servisas“ 2020 m. rugsėjo 23 d. komercinį pasiūlymą, kuriame ieškovei subtiekėja siūlė informacijos skelbimo paslaugą jos leidžiamame laikraštyje „VIS-INFO“ už 251,40 Eur kainą per mėnesį, taigi 62,85 Eur kainą per savaitę, neatsižvelgiant į užimto ploto apimtį, į kainą įeina spausdinimas ir platinimas, teksto parengimą, redagavimą ir maketavimą vykdant pačiai ieškovei. Iš komercinio pasiūlymo taip pat matyti, kad ieškovei pasiūlymą priėmus, subtiekėja įsipareigojo laikraščio tiražą padidinti iki 11 000 egzempliorių. Grįsdama 62,85 Eur spausdinimo kainą ieškovė perkančiajai organizacijai taip pat pateikė tarp jos ir subtiekėjos 2020 m. balandžio 22 d. sudarytą Sutartį Nr. 6-246, kurioje iš esmės pakartojama komerciniame pasiūlyme teikta informacija. Tiekėja, atsakydama į perkančiosios organizacijos prašymus dėl papildomo spausdinimo ir platinimo kaštų pagrindimo, taip pat nurodė, kad papildomos laikraščio platinimo išlaidos nereikalingos, nes laikraštis leidžiamas ir nemokamai platinamas kartą per savaitę į kiekvieną Visagino pašto dėžutę, nepaisant savivaldybės teikiamos informacijos apimties ir prieinamumo, kad parengtą ir sumaketuotą Visagino savivaldybės administracijos tekstinę ir grafinę informaciją ieškovė įsipareigojo subtiekėjai perduoti „pdf“ formatu ketvirtadienį ne vėliau kaip likus 2 val. iki laikraščio išsiuntimo į spaustuvę, taip pat ieškovė pateikė jos ir subtiekėjos ateityje (t. y. jei ieškovės pasiūlymas būtų pripažintas Pirkimo laimėtoju) sudaromos Sutarties projektą, kuriame aptartos informacijos pateikimo spausdinimui, keitimosi informacija, ataskaitų teikimo, apmokėjimo, sankcijų Sutarties šalims nevykdant įsipareigojimų taikymo sąlygos ir kt. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė ne tik pateikė visą reikalingą informaciją, pagrindžiančią spausdinimo išlaidas, bet kartu atsakė ir į eilę perteklinių, pasikartojančių klausimų. Galiausiai perkančiosios organizacijos svarstymai apie ieškovės pateikto Sutarties projekto sąlygas kaip netinkamas, nes atkartojančias Pirkimo sąlygų reikalavimus, taip pat su subtiekėjos, pateikusios komercinį pasiūlymą spausdinti tiekėjos jai perduodamą informaciją už atitinkam sumą, vidaus veikla susiję klausimai, pvz., kodėl išlaidos spausdinimui sudaro
62,85 Eur, kurie iš esmės tiesioginio ryšio su neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimu neturi, kelia pagrįstų abejonių dėl pačios perkančiosios organizacijos kompetencijos svarstant aptariamą klausimą.
40. Be to, kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, ieškovės pateikta kita informacija – ieškovė ne PVM mokėtoja, sudariusi Sutartį dėl atsakovės pranešimų spausdinimo ir platinimo itin palankiomis sąlygomis ir kt. leido spręsti apie pasiūlytos kainos pagrįstumą.
41. Perkančioji organizacija apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad nors Sprendime atmesti pasiūlymą ji ir nenurodė VPĮ 57 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyto pagrindo, bet, jos vertinimu, ieškovės pasiūlymas neatitiko VPĮ 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų socialinės ir darbo teisės įpareigojimų. Atsakovės teigimu, ieškovė perkančiajai organizacijai pateiktame neįprastai mažos kainos pagrindime nurodė, jog maketuotojui, redaktoriui, korektoriui ir vertėjui mokės minimalų valandinį atlygį, tokiu būdu ji nesilaikys socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nes nurodyti darbai nėra nekvalifikuotas darbas (DK 141 straipsnis). Su šiais argumentais pirmosios instancijos teismas nesutiko, jų vertinti priešingai neturi pagrindo ir apeliacinės instancijos teismas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomus argumentus, neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės darbuotojams, atliksiantiems maketavimo, redagavimo, korektūros ir vertimo darbus, bus mokamas minimalus valandinis atlyginimas.
42. Visų pirma, tiekėjos pateiktas paaiškinimas dėl nurodytų darbų įkainio pagrindimo nepatvirtina, kad ieškovė, vykdydama Pirkimo sutartį, savo darbuotojams mokės minimalų mėnesinį atlyginimą, priešingai, ji nurodė darbo funkcijos įkainojimą. Taigi, paaiškinimuose nėra nurodoma, kad ieškovė savo darbuotojams moka minimalų mėnesinį atlyginimą. Antra, apeliantė nepagrįstai vienos konkrečios darbo funkcijos valandinį įkainį sieja su darbuotojo atlyginimu. DK numato, kad už kvalifikuotą darbą negali būti mokamas minimalus atlyginimas, t. y. teisės aktai užtikrina darbuotojo interesus gauti didesnį nei minimalų atlyginimą. Ieškovė paaiškino, kad funkcijos įvertinimas reiškia, kad per valandą vienas asmuo gali atlikti kelias funkcijas, kiekviena funkcija paskaičiuota valandomis ir bendras valandų kiekis yra sumuojamas. Tai reiškia, kad asmuo, kuris tuo pat metu verčia, redaguoja ir maketuoja, gauna mokestį pagal atliktą darbą. Be to, kaip matosi iš pasiūlymo kainos išskaidymo lentelės, per mėnesį paslaugų teikimas apima mažiau nei pusantros savaitės, todėl akivaizdu, kad lentelėje teikiamas funkcijos apmokestinimas, o ne darbo atlyginimas, nes darbuotojai atlieka kelias funkcijas ir jų darbo laikas neapima tik šios paslaugos teikimo. Todėl iš ieškovės pateikto paaiškinimo, kuriuo buvo grindžiamas tik atsakovei teikiamų paslaugų valandinis įkainis, nėra pagrindo daryti išvados, kad Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrija savo darbuotojams už darbą moka minimalų atlyginimą. Išdėstyti argumentai suponuoja išvadą apie apeliantės nurodomų socialinės ir darbo teisės normų pažeidimo nepagrįstumą.
Dėl procesinės bylos baigties
43. Apibendrindama aukščiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinti perkančiosios organizacijos 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijos pasiūlymas, yra teisėtas bei pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti priešingai.
44. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010, 2020 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-611/2020).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
45. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos).
46. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą. Iš pateiktų dokumentų (sąskaitos – teisinių paslaugų išklotinės, kredito įstaigos lėšų pervedimo nurodymo) nustatyta, kad Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrija už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 700 Eur išlaidas. Kadangi prašoma priteisti suma už atsiliepimą į apeliacinį skundą neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio, ji priteistina atsakovei iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti Visagino personalinių kompiuterių vartotojų bendrijai (juridinio asmens kodas 155956269) iš Visagino savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 188711925) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Vilija Mikuckienė
Aldona Tilindienė