Civilinė byla Nr. 2YT-3-419/2022

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.4.; 2.3.9.1.; 3.4.5.5

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 22 d.

Šalčininkai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski, 

sekretoriaujant Rimantei Jurgienei,

vertėjaujant Maženai Andruškevič, Oksanai Tereščenko,

dalyvaujant pareiškėjo Šalčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos atstovei Reginai Sokolovič, 

asmens, kurio neveiksnumą prašomą peržiūrėti, Z. K. atstovui advokatui Rostislavui Polubianko,

suinteresuotam asmeniui T. K., jo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui,

suinteresuotam asmeniui A. M., jos atstovui advokatui Valerijui Kirpičnikovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo Z. K. buvo pripažintas neveiksniu peržiūrėjimo, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo; suinteresuoti asmenys Z. K.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos atstovė prašė peržiūrėti 2006-12-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo Z. K. buvo pripažintas neveiksniu ir pripažinti jį neveiksniu pareiškime nurodytose gyvenimo srityse; Z. K. globėju bei turto administratoriumi paskirti A. M..  

Suinteresuotas asmuo Z. K. į teismo posėdį neatvyko, 2021-06-01 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-166/2021 nurodyta, kad dėl psichikos sveikatos būklės Z. K. negali dalyvauti teismo posėdyje, jam atstovauja advokatas, todėl byla išnagrinėta Z. K. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).   

Pareiškėjos Šalčininkų rajono savivaldybės neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijos atstovė paaiškino, kad 2006-12-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu Z. K. buvo pripažintas neveiksniu. Įsigaliojus pakeitimams dėl neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo, jo atžvilgiu priimtas teismo sprendimas peržiūrėtas nebuvo, todėl buvo nutarta kreiptis į teismą dėl minėto teismo sprendimo peržiūrėjimo. Be to, Z. K. globėja J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties Z. K. faktiškai gyveno su broliu T. K., kuris po motinos mirties rūpinosi broliu. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Jašiūnų seniūnija iš T. K. žodžių surašė raštą, kad Z. K. globėju būtų paskirtas jo brolis T. K., kadangi jie kartu gyveno. Bet Z. K. sesuo A. M. irgi nori globoti brolį. Ji kreipėsi į Skyrių ir pasakė, kad Z. K. atvyko pas ją verkdamas ir sakė nenorintis, kad jį globotų T. K.. Po pareiškimo pateikimo teismui buvo patikrintos A. M. gyvenimo sąlygos ir nustatyta, kad A. M. tinkamai rūpinasi savo broliu, užtikrina jo sveikatos priežiūrą, kokybišką mitybą, tinkamą laisvalaikį, atsižvelgia į brolio poreikius. Atsižvelgiant į tai pareiškėja pateikė išvadą, kurioje prašė Z. K. globėju skirti A. M., kadangi jis geriau sutaria su seserimi nei su broliu T. K.. Z. K. sveikatos būklė pagerėjo gyvenant su seserimi. Pati matė Z. K. ir bendravo su juo, matė, kad jis jautrus žmogus, turi priprasti prie žmogaus. Jis sakė, kad nori gyventi pas seserį.

Suinteresuotas asmuo T. K. paaiškino, kad Z. K. yra jo brolis. Brolio globėja buvo paskirta mama J. K., tačiau ji (duomenys neskelbtini) mirė. Z. K. serga nuo vaikystės, niekur nesimokė, sutinka, kad jis būtų pripažintas neveiksniu visose gyvenimo srityse. Z. K. savo vardu turi registruoto nekilnojamojo turto (mišką, žemę, dalį namo). Brolis po motinos mirties iš pradžių gyveno pas jį. Su motina gyveno viename name. Šiuo metu brolis gyvena pas seserį. Sutinka globoti brolį, tokia buvo motinos valia. Turi savo šeimą, pilnametį sūnų, šiuo metu nedirba, slaugė motiną keturis metus. Serga širdies ligomis. Buvo baustas administracine tvarka, teistas už tai, kad susimušė ir žmogus mirė. Santykiai su broliu yra normalūs. Kai paprašo, jis atneša malkų, vandens, bet paskutiniu metu nieko neverčia jo daryti. Santykiai geri, bet po tam tikrų skambučių jis būna nusiminęs, rėkauja.

Suinteresuotas asmuo A. M. paaiškino, kad sutinka, kad brolis Z. K. būtų pripažintas neveiksniu. Jis serga nuo vaikystės. Ginčas tarp jos ir brolio T. K. vyksta seniai dėl tėvų turto. Kai motina susirgo, išėjo iš darbo, vežiodavo motiną į ligonines. Kai ji tapo gulinti, ją prižiūrėdavo brolis T. K.. Norėtų būti Z. K. globėja, nes jų santykiai geri, jis neverkia, gerai jaučiasi. Z. K. bijo, kai su juo kalbama pakeltu tonu. Pati gyvena (duomenys neskelbtini), dukros bute, neveiksnus brolis galėtų gyventi kartu su ja. Dukra turi gyvenamąjį namą ir ten gyvena. Z. K. deklaruota gyvenamoji vieta yra kartu su ja.  

Liudytoja J. J. parodė, kad nuo 2015 metų dirba laiškininke, todėl pažįsta Z. K.. Nešiodavo jo motinai pensiją. A. M. nepažįsta. Z. K. gyveno su motina, o T. K. su žmona gyveno kitoje namo pusėje, ten du atskiri įėjimai. Po jų motinos mirties kartą per mėnesį lankėsi jų namuose, nes Z. K. irgi gauna išmokas. Z. tuo metu rūpinosi T. K.. Kai atnešdavo motinai pensiją, o ji jau buvo gulinti, visą laiką šalia buvo T. K.. Šiuo metu Z. K. tame name nebegyvena. Konfliktų jų šeimoje nepastebėjo. Ir motina, ir Z. K. tą pačią dieną gaudavo pensiją. Po motinos mirties už Z. skirtą pašalpą pasirašydavo T. K.. Nepastebėjo, kad T. K. skriaustų brolį ar būtų pakėlęs balsą. Namas visą laiką buvo pakūrentas. Z. K. savarankiškai galėdavo išeiti į kaimą, jis visą laiką šypsojosi, pamatęs ją mojuodavo. Parduotuvės tame kaime nėra. Jai Z. K. niekada nesiskundė. Kiekvieną kartą jų namuose užtrukdavo iki 10 minučių. T. K. sakė, kad brolis išvažiavo gyventi pas seserį, dėl to neėmė jo pašalpos. Neišmokėti pinigai grįžta į Sodrą, o vėliau visa suma gali būti išmokama.

Liudytojas T. A. parodė, kad yra tos parapijos kunigas, lankydavosi K. šeimoje. Buvo pas juos apie 10 kartų. T. K. rūpinosi savo mama ir broliu. T. K. ir Z. K. gyveno viename name, bet jų ūkiai yra atskirti. Z. K. pats savimi negali pasirūpinti, jam reikėjo ypatingos ramybės, motina labai švelniai su juo kalbėdavo. Jo akivaizdoje jokių konfliktų tarp brolių nebuvo. Motinos laidotuvėmis rūpinosi T. K.. Jo seserį matė vieną kartą. T. K. namuose visada net ir motinai sergant buvo ypatinga švara. T. K. gražiai bendravo su broliu. Jų motina jam (kunigui) nėra sakiusi savo valios dėl tolesnio Z. K. globėjo. T. K. supranta kaip reikia atlikti globėjo pareigas. Niekada nėra matęs Z. K. vaikščiojančio po miestelį. Z. K. yra labai jautrus, padėdavo motinai, kai jį pagyrė, buvo apsiverkęs. Po J. K. mirties T. K. namuose nesilankė.

Liudytojas A. M. parodė, kad gyvena už 0,5 km nuo T. K.. Pažinojo jo tėvus, brolį Z.. Tai tvarkinga, darbšti šeima. Dažnai lankydavosi pas juos. Kartu kasdavo bulves, Z. irgi su jais. Jis visą laiką buvo gerai prižiūrėtas, tvarkingas. Dažnai matydavo Z. gatvėje. Po Z. motinos mirties su Z. beveik nebendravo, nes jo nematė. T. K. su žmona rūpinosi broliu, net atvažiavęs pas jį į svečius, vis stebėdavo laiką, kad reikėjo grįžti pamaitinti ir prižiūrėti Z. K.. A. M. matė tik per jų motinos laidotuves, daugiau jos nematė. Nežino kokiomis sąlygomis dabar gyvena Z. K.. Neteko girdėti, kad Z. K. skųstųsi broliu, jis visą laiką buvo patenkintas. Po motinos mirties ateidavo pas T. K. į pirtį, kartą per savaitę. Z. irgi eidavo į pirtį, buvo maudomas. Su T. K. bendrauja 22 metus, kartu švenčia šventes. Po motinos mirties T. K. irgi atvažiuodavo pas jį. Z. niekada kartu nevažiuodavo. Atvažiuojant pas T., Z. visą laiką išeidavo, pasisveikindavo. Po pirties išsiskirstydavo, alkoholio niekas iš jų nevartoja.

Liudytojas A. B. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) nuo 2005 metų. Pažįsta T. K.. Nepastebėjo, kad Z. K. kas nors skriaustų. Matydavo abu brolius po keletą kartų per dieną. Negirdėjo, kad Z. K. kada nors skųstųsi broliu. Jis visą laiką būdavo linksmas, pozityvus. Lankydavosi pas juos pirtyje, Z. irgi ten būdavo, viskas buvo gerai. A. M. iš matymo pažįsta, matė ją keletą kartų. Mirus Z. motinai, nepastebėjo, kad kas nors iš esmės pasikeistų. Šiuo metu (teismo posėdyje) Z. K. į blogąją pusę nepasikeitė. Pirtyje alkoholio nevartojo.

Liudytojas S. L. parodė, kad T. K. pažįsta nuo 2002 metų, gyvena (duomenys neskelbtini), bet dažnai bendrauja su T.. Lankydavosi pas T. pirtyje. Z. K. irgi būdavo kartu. Jis buvo gerai prižiūrėtas, visada pavalgęs. Jo manymu, Z. gerai gyveno. T. K. sesers A. M. nepažįsta. Dažniau matėsi, kai jų motina dar buvo gyva. Po jos mirties dažnai važiuodavo pro kaimą, matydavo Z., jis pastoviai šypsodavosi, todėl susidarė įspūdis, kad jis gerai jaučiasi, užeidavo pas T. K. pasiklausti kaip sekasi.  

Liudytojas E. K. parodė, kad yra T. K. sūnus. (duomenys neskelbtini) mirė senelis. Nuo to laiko A. M. labai retai atvažiuodavo. Kai močiutė sirgo, A. M. motinos neprižiūrėjo. Pats 2-3 metus nuolat gyvena (duomenys neskelbtini). Pas tėvą lankosi kiekvieną savaitgalį. Kol močiutė buvo gyva, Z. K. gyveno su ja. Namas turėjo du atskirus įėjimus, jis su tėvu gyveno vienoje pusėje, o Z. su motina – kitoje. Po motinos mirties Z. liko gyventi pas T. K.. Ten jis gyveno apie pusę metų, juo rūpinosi T. K.. A. M. seniūnijoje pasakė, kad Z. buvo mušamas ir skriaudžiamas, todėl ji pasiėmė Z. gyventi į (duomenys neskelbtini). Nežino kokiomis aplinkybėmis Z. išvažiavo pas A. M.. Kol Z. apsigyveno (duomenys neskelbtini), jo nelankė. Tėvas niekada Z. neskriausdavo, visą laiką jam gamindavo, nešdavo jam valgyti, maitindavo, paduodavo vaistus. Po močiutės mirties matydavosi su Z., bendraudavo su juo, eidavo į pirtį. Z. nesiskundė, kad yra mušamas ar skriaudžiamas. Jis savo gyvenimu buvo patenkintas. Jis kiekvieną dieną galėdavo išeiti į lauką (kaimą), kur jį visi pažįsta, o dabar turbūt niekur negali išeiti vienas mieste. Z. nebuvo pareiškęs norą gyventi pas seserį. Jis (Z. K.) buvo paskambinęs jam maždaug po Naujųjų metų ir Z. teiravosi kaip jis laikosi. Pas seserį jis gyvena nuo rugpjūčio vidurio ar pabaigos. Z. su A. lankėsi poliklinikoje pas jo motiną. Ji bendravo su Z., paklausė, ar jis atvažiuos, jis pasakė, kad norėtų apsilankyti. Tai jam pasakojo motina. Šiandien susitikus su Z. teisme, jis net nenusišypsojo, nors paprastai jis su džiugesiu jį sutikdavo. Namo viduje iš vienos pusės į kitą pereiti nebuvo galima, patekti į kitą pusę buvo galima tik per lauką. T. K. Z. pas A. M. nelankė dėl jų tarpusavio santykių. Per Z. gimtadienį, jo tėvai sutiko jį poliklinikoje ir pasveikino jį, įteikė dovaną. Žinojo, kad jis atvyks į polikliniką ir norėjo jį pasveikinti. Mama dirbo (duomenys neskelbtini). Tėvui yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turi dažnai tikrintis sveikatą. Tėvas duodavo Z. raminamųjų vaistų (jų pavadinimo nežino) po močiutės mirties.  

Liudytoja V. S. parodė, kad yra T. K. žmona. Keturis metus žiūrėjo uošvienę ir vyro brolį. A. M. savo motinos nežiūrėjo. Kai T. K. gulėjo ligoninėje, jo nelankydavo. Po motinos mirties Z. prižiūrėjo ji su vyru, padėdavo sūnus. Z. naudojosi savo namo puse. Jis būdavo pamaitintas, apiplautas, truputį su juo pabendraudavo, nes visą dieną dirba. Jai Z. nesiskundė. Nežino, ar jis skundėsi kitiems asmenims. Gyvendamas pas juos, Z. jautėsi normaliai. Jokių konfliktų su jais Z. neturėjo. A. M. 2021-08-14 atvažiavo pas juos ir išsivežė Z. K.. Tuo metu namuose buvo tik ji viena. A. M. su ja pasisveikino ir tiek. Z. nieko nesakė, kad ruošėsi važiuoti pas seserį. Neturėjo teisės neleisti išsivežti Z.. Kai vyras grįžo vakare iš darbo, tuomet pasakė jam, kad sesuo išsivežė Z.. Z. nesipriešino išvežamas. Po to matė Z. poliklinikoje. Jam ėmė kraują laboratorijoje. Paklausė jo kaip jis gyvena, jis pasakė gerai. Paklausė kada jis atvažiuos į kaimą. Anksčiau būdavo, kad A. M. per šventes vieną dviem dienom paimdavo Z. pas save. Tai buvo tris kartus. Jis sakydavo, kad į (duomenys neskelbtini) niekuomet nevažiuos. Kai išsivežė Z., A. M. nieko nesakė kuriam laikui išsiveža Z.. Nuo to laiko Z. neskambino, nes ji vėl prigalvos visokių nesąmonių. Skaitė apeliacinį skundą, kad jos vyras nuolat muša visus šeimos narius. Anksčiau apie tokias aplinkybes jai nebuvo žinoma. Neprieštarauja, kad Z. grįžtų gyventi pas juos. Duodavo Z. vaistus, kuriuos išrašė psichiatras. Jų pavadinimo neatsimena, receptų neturi. Į kaimą atvažiuoja tik mobili parduotuvė. Z. į kitame kaime esančią parduotuvę nevaikščiodavo. Artimiausia yra Jašiūnų poliklinika. Nežino kokiu tikslu A. M. imdavo Z. per šventes. Kai A. M. išsivežė Z., jis jokių daiktų su savimi nepaėmė. Vėliau tie daiktai irgi nebuvo paimti. Šiuo metu jo namo pusė yra užrakinta, joje niekas negyvena. Paskutinį kartą Z. matė 2022-03-29. Pas A. M. Z. nelankė. Kai A. M. keturis mėnesius žiūrėjo motiną, gerai su ja bendraudavo. Greičiausiai problema yra dėl turto. Pusė namo priklauso jiems, o kita pusė priklauso Z. ir A. M.. Žemė jiems irgi priklauso dalimis. Vyras neturi įsipareigojimų tretiesiems asmenims.  

Liudytoja E. S. parodė, kad yra A. M. dukra. Z. K. daug geriau gyventi pas A. M. psichologiškai ir fiziškai. T. K. yra tokio būdo, kad jis nuolat tyčiojasi. Z. skundėsi telefonu, kad negali šiandien valgyti. Kitą kartą sakydavo, kad negalėjo pakelti ragelio, nes T. K. būdavo šalia. T. K. uždrausdavo Z. skambinti jai. Tai buvo net ir tuomet, kai senelė buvo gyva. Papildydavo Z. K. telefono sąskaitą ji pati. Jam truko bendravimo. Z. pasakodavo, kad T. jam sakydavo, jeigu nuvalysi kelią iki pirties, viskas bus gerai. Sakydavo, kad jį primuš, negaus valgyti. Matė, kad pas Z. šaldytuve buvo pasibaigusio galiojimo produktai. Kai atvažiuodavo, Z. buvo labai atviras, parodydavo savo emocijas. Bet matėsi, kad Z. bijojo T. K., nes kai jis pasirodydavo Z. tapdavo sukaustytas. Matė, kad T. buvo pakėlęs ranką prieš Z. gąsdindamas jį. Vartojo jo atžvilgiu psichologinį smurtą, kad Z. kuo mažiau pasakotų joms apie savo gyvenimą. Dabar bendrauja su Z. glaudžiai. Jis yra dėkingas, gyvendamas pas mamą. Sako, kad jam gerai, pasakojo kur jam sunku vaikščioti lauke. Nupirko jam lazdas, kad būtų lengviau vaikščioti. Nuveža jį pas gydytojus, jis nuolat už tai dėkoja. Z. būnant pas mamą, jo psichologinė būklė yra geresnė. Negirdėjo, kad mama keltų ranką prieš Z.. Dabar jis daug rečiau verkia. Z. nenori gyventi su T. K., nes jis mato ten grėsmę. T. K. gąsdindavo Z., kad jei A. M. pasiims jį gyventi į (duomenys neskelbtini), jį paguldys į psichiatrinę ligoninę.  

Liudytoja J. Š. parodė, kad yra T. K. kaimynė. Su juo nebendrauja, nes jis konfliktiškas žmogus, sunkaus būdo. Kol buvo gyva jų motina, Z. rūpinosi mama. Jis būdavo linksmas, vaikščiodavo per kaimą, lankydavo vienišus senukus. Jis elgdavosi kaip vaikas, jis nepiktybiškas. Po motinos mirties Z. buvo be nuotaikos, iki vėlumos sėdėdavo apleistame name. Kol su motina gyveno, niekada nematė, kad jis atliktų fizinius darbus (nešiotų malkas, šluotų takelius, kt.). Mirus motinai jis buvo verčiamas tai daryti. Jis neturėjo galimybės pakrauti telefoną, nes lakstė per kaimą, prašydavo laido pakrauti telefoną. Matė Z. su mėlyne po akimi, vėliau sužinojo iš kito kaimyno, kad tai padarė T. K.. Pati matė kaip T. K. kieme sudavė jam koja į koją, tiksliai nežino ar pataikė, negražiai bendraudavo su Z.. Jis bendraudavo piktai, pakeltu tonu. Su Z. dėl jo ligos reikėtų bendrauti švelniau. Paskutinį kartą bendravo su Z., kai dar buvo šilta. Po to, kai A. M. pasiėmė Z. pas save, jo nematė. T. K. kūrendavo pirtį, pasikviesdavo draugus, bet Z. nekviesdavo, jis supdavosi ant sūpynių. Su A. M. nebendrauja, bet kai ji atvažiuodavo pas savo motiną, susidarė įspūdis malonios moters, nieko blogo apie ją pasakyti negali. Jos (J. Š.) vaikas sudavė per T. K. automobilio veidrodėlį. Dėl šio įvykio sumokėjo baudą ir už veidrodėlį.

Liudytojas J. Š. parodė, kad A. M. yra jo teta. Santykiai su T. K. prasti. Jis neadekvatus žmogus. Pats dirbo (duomenys neskelbtini) ir kartą kaimo pradžioje prie kryžiaus pastatė krovininę mašiną. T. K. buvo apipylęs jo vilkiką kuru ir iškvietė aplinkos apsaugos pareigūnus. Kenkia jiems nuolat. Sunaikino sklypo riboženklius, primetė stiklų, laidų ant sklypo, kad pjaunant žolę susigadintų žoliapjovė. Z. vakare bijodavo eiti namo, T. K. neduodavo jam pakrauti telefono, kad su niekuo nekalbėtų. Pats nematė, kad T. K. smurtautų prieš Z., bet vieną kartą jis vaikščiojo su mėlyne. Nežino iš kur atsirado ta mėlynė. Kai motina dar buvo gyva, Z. iš namų neišeidavo. T. K. pastoviai provokuoja jį ir jo sūnų. Specialiai išvaro mašiną ant kelio, kad sutrukdyti jam išvažiuoti. T. K. buvo pastatęs mašiną ant pagrindinio kelio ir plovė mašiną su šampūnu. Visas vanduo bėgo į jo sklypą. Sūnus išėjo į lauką ir pastūmė veidrodėlį. O vėliau T. K. pradėjo imituoti, kad veidrodėlis buvo sudaužtas. Už sūnaus elgesį jiems skyrė baudą. T. K. santykiai su aplinkiniais kaimynais irgi tokie patys. 

Liudytojas F. Z. parodė, kad pažįsta A. M., T. K.. Santykiai su A. M. draugiški, o T. K. matė porą kartų. Dažnai vežiodavo A. M. į namus ir į ligoninę. Ji labai mylėdavo savo mamą ir prižiūrėdavo. Tvarkydavo namus, gamindavo valgyti. Pats padėjo įstatyti spynas jų namuose. Kai A. M. atvažiuodavo į kaimą, Z. labai apsidžiaugdavo, pabučiuodavo A.. Šiuo metu dažniau atvažiuoja pas A. į (duomenys neskelbtini) butą. Z. sakydavo, kad nori gyventi pas A.. Net Z. motina skundėsi, kad T. labai griežtas, tyčiodavosi iš Z.. Matė Z., kai jis persikraustė pas A.. Kai su juo pasikalbi, jis verkia, nes nenori važiuoti į kaimą. A. M. namuose Z. yra viskuo aprūpintas, gyvenimo sąlygomis patenkintas. Žiemą retai lankosi pas A. M..

Liudytojas Z. M. parodė, kad daug metų pažįsta A. M., santykiai draugiški. T. K. matė tik keletą kartų. Buvo atvažiavęs į A. M. namą, taisyti stogą. Tai buvo maždaug prieš 15 metų. T. K. buvo labai agresyvus. Pirmą kartą buvo atvažiavęs pamatuoti, o kitą kartą reikėjo dirbti su skarda, jis elgėsi labai agresyviai, muštynės su juo neįvyko tik A. dėka, nes atsistojo tarp jų. T. K. gėdijasi savo brolio, jaučiasi, kad meilės Z. nejaučia. Šiuo metu Z. mato jo žmona, sakė, kad Z. labai gerai atrodo.

Šalčininkų savivaldybės sutrikusio intelekto žmonių dienos užimtumo centras pateikė teismui išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad Z. K. nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose išvadoje.

Pareiškimas tenkintinas.

Dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2006-12-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimu Z. K. buvo pripažintas neveiksniu. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsniu, asmuo pripažįstamas neveiksniu konkrečiose gyvenimo srityse, kuriose jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti.

2006-12-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendime nėra nurodytos sritys, kuriose Z. K. yra neveiksnus. 2021-06-01 teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. TPE-166/2021 Z. K. konstatuotas (duomenys neskelbtini), pažymėta kurioje iš gyvenimo sričių jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Todėl atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes yra pagrindas pakeisti 2006-12-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo Z. K. buvo pripažintas neveiksniu ir nustatyti, kad Z. K. yra neveiksnus šiose gyvenimo srityse:  

-       turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

-       asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis, pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė).

Taip pat nustatytina, kad Z. K. yra iš dalies veiksnus šiose gyvenimo srityse: asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.). 

Dėl globėjo paskyrimo

2007-01-29 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutartimi Z. K. globėja buvo paskirta J. K.. Pastaroji (duomenys neskelbtini) mirė, tad Z. K. liko be teisėto globėjo. Po motinos mirties Z. K. faktiškai globojo jo brolis T. K.. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021-10-13 nutartimi Z. K. laikinąja globėja bei turto administratore paskirta A. M..

Norą globoti Z. K. išreiškė jo brolis T. K. ir sesuo A. M., todėl teismas turi įvertinti abiejų pretendentų kandidatūras būti Z. K. globėjais.

T. K. raštu sutiko būti savo brolio Z. K. globėju. T. K. buvo vieną kartą teistas, atliko bausmę 1997-05-26, teistumas išnykęs (b. l. 40-41), administracine tvarka per vienerių metų laikotarpį nebaustas (b. l. 37), tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2013-08-19 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Jašiūnų seniūnijos specialistai patikrino T. K. gyvenimo ir buities sąlygas ir pateikė išvadą, kad neįgaliajam Z. K. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, apie T. K. ir Z. K. tarpusavio santykius informacija nepateikta (b. l. 11).

A. M. taip pat raštu sutiko būti savo brolio Z. K. globėja. A. M. yra neteista (Liteko duomenys), administracine tvarka nebausta (Liteko duomenys), gyvena kartu su broliu, lydi jį pas gydytojus (b. l. 160-162), BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro specialistai patikrino A. M. gyvenimo ir buities sąlygas ir pateikė išvadą, kad neįgaliajam Z. K. sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, apsilankymo metu susidarė įspūdis, kad santykiai tarp A. M. ir Z. K. šilti, pagarbūs, A. M. atsakingai žiūri į globėjos pareigas, yra pareiginga ir rūpestinga, geriausiai supranta Z. K. norus ir poreikius (b. l. 68-69).

CK 3.240 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad globėjas ir rūpintojas yra savo globotinių ir rūpintinių atstovai pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje ar ribotai veiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo.

Globėju ar rūpintoju gali būti skiriamas tik veiksnus šioje srityje fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra jo rašytinis sutikimas. Skiriant asmenį globėju ar rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo ar rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa ar rūpyba, į globotinio ar rūpintinio pageidavimą, į globėjo ar rūpintojo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes (CK 3.242. straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Kai globoti tą patį neveiksnų asmenį pretenduoja daugiau kaip vienas asmuo, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.  3K-3-369/2013).

Teismas, išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus priėjo išvados, kad tiek T. K., tiek A. M. galėtų būti savo brolio Z. K. globėjais. Pažymėtina, kad buvęs teistumo faktas neužkerta kelio T. K. būti globėju, tačiau yra reikšmingas vertinant jo moralines savybes (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2012). Teismas, rinkdamasis globėją lemiančiu aspektu laikė ne buitines pretendentų į globėjus gyvenimo sąlygas, galimybę neveiksniam asmeniui gyventi mieste ar kaime, pažįstamoje ar nepažįstamoje aplinkoje, bet pretendento į globėjus asmenines savybes, būdo bruožus, tarpusavio santykius su neįgaliuoju.

Matyti, kad T. K. pusėje dalyvavę liudytojai jį iš esmės charakterizavo tik vien teigiamai, o A. M. pusėje dalyvavę liudytojai – iš esmės vien neigiamai. Analogišku būdu liudytojai apibūdino ir A. M.. Jos pusėje dalyvavę liudytojai skyrė jai vien teigiamus žodžius, o T. K. pusėje – vien neigiamus arba nurodė, kad ji pas Z. K. beveik nesilankė ir juo nesirūpino. Tačiau visi byloje apklausti asmenys pripažino, kad Z. K. yra ypatingai jautrus žmogus ir lengvai apsiverkia tiek iš džiaugsmo, tiek iš liūdesio. Taigi, teismo vertinimu, tokio žmogaus poreikius geriau atlieps pagal savo asmenines savybes ramesnis, kantresnis, jautresnis, atjaučiantis, palaikantis žmogus, gebantis sukurti ir puoselėti šiltus santykius su globotiniu.

Byloje esantys duomenys apie abu pretendentus leido susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui, kad tokio žmogaus apibūdinimą labiau atitinka A. M. nei T. K.. A. M. pusėje apklausti liudytojai apibūdino T. K. kaip konfliktišką žmogų, tačiau tai, kad T. K. pasižymi ūmiu būdu spręstina ne tik iš liudytojų parodymų, bet ir iš T. K. padaryto nusikaltimo bei administracinio nusižengimo pobūdžio, o taip pat jo elgesio teismo salėje. Pažymėtina, kad T. K. buvo teistas už tyčinį nužudymą ir baustas už nedidelį chuliganizmą, kas charakterizuoja jį kaip asmenį, nevengiantį konfliktus spręsti smurtiniu, teisei priešingu būdu. Nagrinėjant bylą teisme, T. K. savo replikomis trukdė apklausti liudytojus, ne kartą jam buvo reiškiamos pastabos dėl tvarkos nesilaikymo posėdžių salėje. Visa tai leidžia spręsti, kad T. K. nepasižymi kantrumu, tolerancija kitokiai nuomonei bei pagarba kitiems žmonėms, o turint omenyje Z. K. jautrumą, tokie T. K. būdo bruožai neleis jam užtikrinti globotinio emocinę gerovę, kas yra svarbiau už tinkamų būsto sąlygų sudarymą, tinkamą mitybą, asmens higienos priežiūrą bei galimybę pasivaikščioti prie gimtųjų namų neįgaliajam asmeniui įprastoje, pažįstamoje aplinkoje.

Tuo tarpu A. M. pasižymi kitokiais būdo bruožais. Ji emociškai yra labiau prieinama broliui, sukūrė su juo šiltus tarpusavio santykius, ką pažymėjo BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro specialistai. A. M. daugiau kaip metus atlieka Z. K. laikinosios globėjos pareigas, visą šį laiką pastarasis gyvena laikinosios globėjos gyvenamojoje vietoje ir byloje nėra duomenų, kad Z. K. interesai nebūtų patenkinami. Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius teismo posėdyje prašė Z. K. globėja ir turto administratore skirti A. M.. Šį prašymą palaikė ir Z. K. atstovas advokatas R. Polubianko. Advokato teigimu, jis asmeniškai trumpai bendravo su Z. K. ir jis jam pasakė, kad į kaimą nenori, nori gyventi (duomenys neskelbtini), t. y. kur gyvena jo sesuo A. M..

Taigi apibendrindamas išdėstyta, teismas prieina išvados, kad yra pagrindas Z. K. globėja ir turto administratore paskirti A. M..

Teismas, vadovaudamasis CK 2.10 str., 2.101 str., 3.242 str., CPK 468 str., 469 str., 

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Pakeisti 2006-12-14 Šalčininkų rajono apylinkės teismo sprendimą, kuriuo Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas neveiksniu ir pripažinti Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksniu šiose gyvenimo srityse:

-       turtinių santykių srityse – asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

-       asmeninių neturtinių santykių srityse – sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis, pilietinių teisių sritis (balsavimo teisė).

Pripažinti Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) iš dalies veiksniu šiose gyvenimo srityse: asmeninių neturtinių santykių srityse – savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.).

Paskirti A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) Z. K., a. k. (duomenys neskelbtini) globėja ir turto administratore.

Panaikinti 2021-10-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones (dėl laikino globėjo paskyrimo Z. K.).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                                                                                 Viktor Voicechovski