Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2021-03-04][nuasmenintas sprendimas byloje][eI3-1264-342-2021].docx
Bylos nr.: eI3-1264-342/2021
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Regionø administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 188704927 atsakovas
Kategorijos:
Teismo sprendimas
Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Kiti su žemės teisiniais santykiais susiję klausimai
Žemės teisiniai santykiai
Žemės teisiniai santykiai
Kiti ginčai viešojo administravimo srityje
Teismo procesiniai dokumentai

?Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eI3-1264-342/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02022-2020-5             

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)

 

img1               

 

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2021 m. kovo 4 d.

Klaipėda

 

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų L.V., P. D. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovė, NŽT) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-09-28 sprendimo Nr. 21R2-175(AG2-117/13-2020) dalį, kuria panaikintas NŽT 2020-07-15 raštas Nr. 1310-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo” (toliau – ir NŽT 2020-07-15 raštas) ir šioje dalyje atmesti pareiškėjų skundą.

Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2020-07-15 nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-447-492/2020 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00387-2020-7), pagal pareiškėjų L. V., P. D. (toliau – ir pareiškėjai) skundą atsakovei NŽT, nustatė, kad pareiškėjai kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos 2020-04-14 raštą Nr. 1SS-783-(5.59 E.) „Dėl skundo nagrinėjimo” (toliau – ir Raštas Nr. 783); 2) panaikinti Skyriaus 2020-03-04 išvadą dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų Nr. 12IŽ-46-(14.12.111.) (toliau – ir Išvada Nr. 46); 3) įpareigoti Skyrių iš naujo išnagrinėti UAB „Gargždų projektas” matininko 2020-02-11 prašymą „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų” ir priimti naują išvadą. NŽT išnagrinėjo 2020-06-15 gautą pareiškėjų skundą dėl Žemės sklypo Nr. 311 kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje teisingumo ir Skyriaus veiksmų/ neveikimo. Atsakovas Raštu Nr. 1310 informavo, kad pareiškėjų keliami klausimai, susiję su Žemės sklypo Nr. 311, esančio (duomenys neskelbtini), ribomis ir Skyriaus Išvada Nr. 46 buvo išnagrinėti ir atsakymai pateikti Raštu Nr. 783. NŽT Raštu Nr. 1310 pateikė papildomą informaciją apie Žemės sklypo Nr. 311 kadastrinius matavimus. Atkreipia dėmesį, kad LVAT tos pačios dienos Nutartyje (2020-07-15) taip pat nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020-05-19 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nes pareiškėjai praleido skundo padavimo terminą. LVAT sutiko su tokia pirmos instancijos teismo pozicija. Atkreipia dėmesį, kad LVAT, spręsdamas ginčą tarp pareiškėjų ir atsakovo dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų nustatymo bei įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, anksčiau nurodytoje nutartyje nusprendė, kad pareiškėjų inicijuotas ginčas nepatenka į Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – ir ŽRĮ) taikymo ribas, kadangi jiems priklausantis žemės sklypas nėra naujai formuojamas žemės reformos projekte, o priklauso pareiškėjams nuosavybės teise. ŽRĮ nuostatos nėra taikomos siekiant sureguliuoti asmenų privačių žemės sklypų teisinius santykius, todėl ŽRĮ 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka šiuo atveju netaikytina. Daro išvadą, kad LVAT konstatavo, kad ginčo dalykas yra Skyriaus surašyta Išvada Nr. 46, kuri gali būti tiriama teismo nagrinėjamoje byloje, o NŽT parengtas Raštas Nr. 783 nesukelia teisinių pasekmių, nes toks dokumentas nėra numatytas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose (toliau – ir Nuostatai), patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo”. Mano, kad iš LVAT aiškiai suformavo poziciją dėl NŽT dokumentų, kurie parengti ne Nuostatų nustatyta tvarka, vertinimo – tokie dokumentai nesukelia teisinių pasekmių ir jie nėra ginčo dalykas.

Pažymi, kad pareiškėjai nurodo, kad nesutinka su NŽT atliktu Žemės sklypo Nr. 311, žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų vertinimu. Paaiškina, kad nesutiko su tokiu teiginiu ir plačiau pasisako dėl Rašto Nr. 1310 vertinimo. Nurodo LVAT praktiką (LVAT 2010-10-28 nutartis byloje Nr. A822-1344/2010; 2012-05-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012; 2013-06-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-922/2013, 2009-10-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009, 2004-01-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2014-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-364/2014, 2016-05-26 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1522-502/2016). Pažymi, kad NŽT nurodė, jog pareiškėjų keliami klausimai, susiję su žemės sklypo Nr. 311 ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų teisingumu buvo išnagrinėti ir atsakymai pateikti Rašte Nr. 783. Šiuo atveju, Raštas Nr. 1310, kaip ginčo dalykas, privalo būti sistemiškai vertinamas kartu su Raštu Nr. 783, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl Išvados Nr. 46. Mano, jog atsižvelgdama į tai, Komisija, nagrinėdama pareiškėjų skundą, privalėjo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjų nurodytas pažeidimas, t. y. šiuo konkrečiu atveju įvertinti, ar Rašte Nr. 1310 bei Rašte Nr. 783 nurodyta nuomonė pareiškėjams sukelia tam tikras teisines pasekmes juose suformuluotų paaiškinimų prasme. Paaiškina, kad šiuo atveju NŽT, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, vadovaudamasi ŽRĮ 21 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 15.5 papunkčiu, 21 punktu, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių” (toliau – ir Taisyklės), 6 punktu, Rašte Nr. 1310 bei Rašte Nr. 783 išanalizavo turimus dokumentus ir išdėstė nuomonę apie žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas (kadastrinius matavimus), kurie, kaip matyti iš jų turinio, pareiškėjams nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, juose pateikta išvada, tačiau nėra suformuluota pareiškėjams jokių nurodymų ar pareigų. Teigia, kad šiuo atveju, pareiškėjai nesutinka su konstatuojamojo pobūdžio aktu (Raštas Nr. 1310), todėl siekia, kad būtų panaikintas Raštas Nr. 1310 ir NŽT pakeistų išreikštą nuomonę. Atkreipia dėmesį, kad ginčai dėl konstatuojamojo pobūdžio aktų, nesukeliantys konkrečių teisinių pasekmių pareiškėjams, nėra priskirti administracinių teismų, taip pat ir Komisijos kompetencijai. Ginčai dėl tokių dokumentų, jų įrodomosios galios nagrinėjami sprendžiant konkrečius ginčus dėl administracinių aktų, kurie sukelia teisines pasekmes, t. y. Raštas Nr. 1310 gali būti vertinamas įrodymų visete tik sprendžiant ginčą dėl Išvados Nr. 46. Pabrėžia, jog tokią poziciją pagrindžia aukščiau pateikta LVAT pozicija – jis atmetė pareiškėjų atskirąjį skundą ir konstatavo, jog ginčo dalykas gali būti tik Išvada Nr. 46, kuri tiesiogiai skundžiama teismui. Daro išvadą, kad raštai, kurie surašyti ne Nuostatų nustatyta tvarka, yra tik informacinio arba konstatuojamojo pobūdžio aktai ir negali būti ginčo dalyku, tačiau Komisija dėl LVAT nutarties vertinimo nepasisakė, neatskleidė ginčo esmės (ginčų, kylančių iš nekilnojamojo turto kadastro teisinių santykių, nagrinėjimo tvarkos), apsiribojo abstrakčiomis nuorodomis į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalį, 8 straipsnį, 14 straipsnio 3 dalį. Atkreipia dėmesį, jog kaip matyti iš pareiškėjų skundo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams administracinėje byloje Nr. eI3-7580-342/2020 ir Komisijai, jis grindžiamas iš esmės taip pačiais argumentais dėl Žemės sklypo Nr. 311 ir žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų/ ribų. Mano, kad Komisija turėjo nutraukti bylą, nes byla nepriskirtina administracinių ginčų komisijos kompetencijai (Ginčų nagrinėjimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pareiškėjai L. V., P. D. atsiliepimo į atsakovės skundą per teismo nustatytą terminą nepateikė. 

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-09-28 sprendimo Nr. 21R2-175 (AG2-117/13-2020), kuriuo nuspręsta tenkinti iš dalies pareiškėjų skundą ir panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-07-15 raštą Nr. 1SS-1310-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo”, teisėtumo ir pagrįstumo.

Teismas iš prie administracinės bylos prijungtos Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus bylos Nr. AG2-117/13-2020 (toliau – ir Komisijos byla) nustatė, jog pareiškėjai į Komisiją kreipėsi 2020-08-13 skundu, prašydami: 1) panaikinti NŽT 2020-07-15 raštą Nr. 1SS-1310-(10.5.) „Dėl skundo nagrinėjimo”; 2) panaikinti NŽT 2020-08-03 „Dėl skundo nagrinėjimo”; įpareigoti NŽT priimti naują sprendimą pagal pareiškėjų 2020-06-12 skundą. Komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2020-09-28 sprendimu nusprendė pareiškėjų skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti atsakovės NŽT 2020-07-15 raštą; palikti nenagrinėtą pareiškėjų skundo dalį dėl NŽT 2020-08-03 rašto dalies dėl valstybinės žemės sklypų naudojimo kontrolės panaikinimo; kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovė skundu teismui nesutinka su Komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2020-09-28 sprendimo dalimi, kuria panaikintas NŽT 2020-07-15 raštas ir šioje dalyje prašo atmesti pareiškėjų skundą. Taigi, teismas nagrinėjamu atveju turi įvertinti, ar Komisija 2020-09-28 sprendimo dalimi, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovės 2020-07-15 raštas nėra teisėtas ir pagrįstas.

Iš Komisijos bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjai 2020-06-12 skundu kreipėsi į atsakovę prašydami: 1) nušalinti nuo valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėją D. B., R. S., V. L. ir P. R., nuo pareiškėjų pradėtų 2019-08-16 prašymo Nr. 12FP-2663, 2019-08-29 prašymo Nr. 12FP-2917 ir 2020-05-29 prašymo administracinės procedūrų atlikimo ir esant pagrindui atlikti tarnybinį patikrinimą pritaikant poveikio priemones; 2) pavesti NŽT nepriklausomiems specialistams skubos tvarka atlikti pradėtas administracines procedūras ir priimti sprendimus dėl pareiškėjų 2019-08-06 prašymo Nr. 12FP-2663 atlikti valstybinę žemės naudojimo kontrolę, 2019-08-29 prašymo Nr. 12FP-2917 dėl nušalinimo ir 2020-05-29 prašymo dėl dokumentų pateikimo, pateikiant priimtus sprendimus ir visą su tuo susijusią medžiagą pareiškėjų nurodytais adresais registruotais laiškais; 3) atlikti projekto autoriaus ir matininko R.K. veiklos vertinimą Nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti sudarytoje NŽT direktoriaus 2012-05-02 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus prie ŽŪM nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti sudarymo” dėl galimai neteisėtais veiksmais parengtos kadastrinės bylos dėl V. J. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria akivaizdžiai pažeidžiamos gretimybėje esančių savininkų žemės sklypų ribos, gretimybės plotas, konfigūracija ir faktinis naudojimas; 4) nustačius, kad viešasis interesas pažeistas V. J. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatant kelio servituto (tarnaujantis) be viešpataujančio daikto savininko kanalo viduriu (kurie plane 7, 8, 9 taškuose), kuris iš kitos nepažymėtas jokiais taškais (duomenys neskelbtini) sistemoje, skubos tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo su tikslu panaikinti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatytą kelio servitutą kanalo viduriu bei pakeistas gretimybės, informuojant pareiškėjus apie vykstančius žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), performavimo klausimus ir priimamus sprendimus; 5) nustačius, jog tai išskirtinis atvejis, kai viešasis interesas pažeistas dėl NŽT arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, NŽT kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo su tikslu panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtus sprendinius. NŽT 2020-07-15 raštu informavo, kad pareiškėjų keliami klausimai, susiję su žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ribomis ir atsakovės Klaipėdos rajono skyriaus 2020-03-04 raštu Nr. 12ĮŽ-46-(14.12.111.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų”, buvo išnagrinėti ir atsakymai pateikti NŽT 2020-04-14 raštu „Dėl skundo nagrinėjimo”. Aptariamame rašte pareiškėjai taip pat informuoti apie tai, jog O. J., 2000-110-17 paženklinusi žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, užpildė žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą, parengė žemės sklypo lauko brėžinj (abrisą) (toliau - ir Abrisas 310), atliko preliminarius matavimus ir 2000 m. spalio mėnesį parengė šio žemės sklypo planą M 1:1000 (toliau - ir Planas Nr. 310). Matininkas R. K., 2016-03-16 paženklinęs žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas vietovėje, surašė šio žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir, atlikęs žemės sklypo kadastrinius matavimus 2016-03-16 parengė žemės sklypo planą M 1:1000 (toliau - ir Naujas planas Nr. 310). NŽT nustatė, kad Naujame plane Nr. 310 nurodyta, jog žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) šiaurinė ir šiaurinė rytinė ribos, Naujame plane Nr. 310 pažymėtos posūkio taškais Nr. 4 ir Nr. 9, sutampa su griovio viduriu; rytinė riba, Naujame plane Nr. 310 pažymėta ribos posūkio taškais Nr. 9 ir Nr. 10, sutampa su bendro naudojimo keliu; pietrytinė riba, Naujame plane Nr. 310 pažymėta ribos posūkio taškais Nr. 10 ir Nr. 12, sutampa su pareiškėjų Žemės sklypo vakarine riba. Palyginus Naujame plane Nr. 310 nurodytus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgius su Plane Nr. 310 ir Abrise Nr. 310 nurodytais šio sklypo ribų ilgiais, nustatė, kad analizuojamo sklypo šiaurės rytinės ribos, darančios įtaką pareiškėjų Žemės sklypui, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 310 pažymėtų Nr. 6 - Nr. 9, linijos ilgis 6,12 m sutrumpėjo; pietrytinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 310 pažymėtų Nr. 9 - Nr. 11, linijos ilgis 0,84 m pailgėjo; rytinės ribos, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 310 pažymėtų Nr. 11 - Nr. 12, linijos ilgis 0,52 m pailgėjo; pietinės ribos, darančios įtaką pareiškėjų Žemės sklypui, tarp žemės sklypo ribos posūkio taškų, Naujame plane Nr. 310 pažymėtų Nr. 12 - Nr. 1, linijos ilgis 0,17 m sutrumpėjo. Įvertinus tai, kas išdėstyta, ir tai, kad matininko R. K. Naujame plane Nr. 310 nurodyti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų linijų ilgiai, darantys įtaką pareiškėjų Žemės sklypo riboms, sutrumpėjo, darytina išvada, kad matininko atliktas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribų ženklinimas pareiškėjų teisių nepažeidė. Dėl pareiškėjų 2020-06-12 skunde minimo kelio servituto, esančio žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė informavo pareiškėjus, kad Naujame plane Nr. 310 nurodytas servitutas nebuvo nustatomas matininkui R. K. atliekant šio žemės sklypo, kadastrinius matavimus, jis buvo nustatytas formuojant šį sklypą, t. y. pareiškėjų minimas servitutas yra nustatytas nuosavybės teisių į žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) atkūrimo metu Klaipėdos apskrities viršininko 2008-01-14 įsakymu Nr. 4-207-(1.3) „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2007 m. liepos 24 d. įsakymo Nr. 4-4354-(1.3) pakeitimo ir nuosavybės teisių atkūrimo į žemės (mišką), parduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčius turėtiesiems žemės (miško) sklypus, Klaipėdos rajone” bei jo vieta buvo pažymėta Abrise Nr. 310. 

Sprendžiant klausimą dėl NŽT priimto 2020-07-15 rašto teisėtumo ir pagrįstumo, atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė yra viešojo administravimo subjektas, todėl jos veiklai taikytinos Viešojo administravimo įstatymo normos, kurios sudaro prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms; nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje (1 straipsnis).

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios Viešojo administravimo įstatymo nuostatos nustatė dvi kreipimosi į viešojo administravimo subjektą formas: prašymą ir skundą. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų šiame įstatyme naudojamų sąvokų apibrėžimus, prašymu laikytinas su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus (14 dalis), tuo tarpu skundo sąvoka aiškintina kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (15 dalis). Asmenų skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ir administracinių sprendimų nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo trečiajame skirsnyje, reglamentuojančiame administracinę procedūrą, nustatyta tvarka (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis aptariamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, asmenų prašymai ir skundai nagrinėjami vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose tvarka.

Lietuvos Respublikos vyriausybė 2007-08-22 nutarimu patvirtinto Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės). Prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos; administracinės procedūros atliekamos laikantis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytų terminų (Taisyklių 25 punktas). Taisyklių 27 punkte nustatyta, kad jeigu prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai, kuriuos privalo pateikti asmuo, kuris kreipiasi, ir institucija tokios informacijos ir dokumentų pati gauti negali, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos ji kreipiasi į asmenį raštu, prašydama pateikti šią informaciją ir dokumentus, ir praneša, kad prašymo nagrinėjimas stabdomas, iki bus pateikta prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai. Kai per institucijos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, prašymui išnagrinėti būtina informacija ir dokumentai negaunami, prašymas nenagrinėjamas, per 3 darbo dienas nuo institucijos nustatyto termino suėjimo dienos dokumentų originalai grąžinami asmeniui ir nurodoma grąžinimo priežastis. Institucija pasilieka prašymo ir gautų dokumentų kopijas. Vadovaujantis Taisyklių 35 punktu atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į prašymą priimti administracinį sprendimą – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys; į kitus prašymus – atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys.

Atsakovė, įgyvendinanti įstatymuose ir kituose teisės aktuose jai pavestus uždavinius, atskirais atvejais atlieka ir viešojo administravimo funkcijas ir savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovė privalo laikytis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais būtų pagrįsti įstatymais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai. Asmenys, atlikdami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įgaliotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinkamai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros. Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiškinimas yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2741-575/2016 ir kt.). Pagal viešojoje teisėje veikiantį teisėtumo principą viešojo administravimo subjektai privalo veikti tik įstatymo jiems suteiktų įgaliojimų ribose, o veikimas viršijant kompetencijos ribas yra pagrindas viešojo administravimo subjekto aktą pripažinti neteisėtu (žr., LVAT 2013-06-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-745/2013 ir kt.). Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2010-08-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, 2019-04-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-738-556/2019 ir kt.). Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas (žr., pvz., LVAT 2016-09-01 nutartį administracinėje byloje eA-1922-662/2016, 2016-04-26 nutartį administracinėje byloje eA-509-756/2016, 2019-04-24 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-538-822/2019 ir kt.). Apibendrinus, pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus.

Atsakovė nurodo, jog pareiškėjų keliami klausimai, susiję su žemės sklypų kadastrinių matavimų teisingumu, buvo išnagrinėti ir atsakymai pateikti NŽT 2020-04-14 rašte „Dėl skundo nagrinėjimo”. Argumentuoja, kad šiuo atveju ginčijamas NŽT 2020-07-15 raštas, kaip ginčo dalykas, privalo būti sistemiškai vertinamas kartu su NŽT 2020-04-14 raštu, kuriuo buvo išnagrinėtas pareiškėjų skundas dėl Išvados Nr. 46. Mano, jog atsižvelgdama į tai, Komisija, nagrinėdama pareiškėjų skundą, privalėjo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjų nurodytas pažeidimas, t. y. šiuo konkrečiu atveju įvertinti, ar nurodytuose raštuose nurodyta nuomonė pareiškėjams sukelia tam tikras teisines pasekmes juose suformuluotų paaiškinimų prasme.

Teismas su anksčiau nurodytais atsakovės argumentais nesutinka. Kaip matyti iš atsakovės ginčijamos Komisijos sprendimo dalies, Komisija sutiko, jog „<...> šiuo raštu nėra suformuluoti jokie nurodymai ar pareigos pareiškėjams”, tačiau nurodė, kad NŽT 2020-07-15 rašto „<...> negalima laikyti informacinio pobūdžio dokumentu, kuris nesukelia pareiškėjams jokių teisinių pasekmių, kadangi Raštu Nr. 1 buvo suformuotas atsakymas į pareiškėjų 2020 m. birželio 12 d. skundą”. Taigi, Komisija iš esmės įvertino, kad ginčijamas atsakovės sprendimas sukelia pareiškėjams tam tikras pasekmes. Teismas pažymi, jog tarpiniai dokumentai iš esmės yra tokie, kurie nesukelia jokių teisinių pasekmių ir todėl negali būti ginčo objektu administraciniame teisme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2017-07-26 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-550-525/2017, 2017-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010-04-06 nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010-10-22 nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2016-11-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3060-575/2016, 2017-09-28 nutartį administracinėje byloje Nr. AS-820-492/2017, 2018-01-04 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-575/2018 ir kt.). NŽT 2020-07-15 raštu buvo atsakyta į pareiškėjų 2020-06-12 skundą, t.y. jame išdėstyta atitinkama pozicija dėl pareiškėjų 2020-06-12 skunde nurodytų reikalavimų. Iš esmės NŽT 2020-07-15 rašto turinys patvirtina, jog pareiškėjų 2020-06-12 skunde išdėstyti reikalavimai nebuvo tenkinti. Darytina išvada, jog toks raštas gali būti ginčo dalyku. Be kita ko, pažymėtina, jog ir pačiame ginčijamame NŽT 2020-07-15 rašte nurodyta, jog jis gali būti skundžiamas.

Pažymėtina, jog pareiškėjai 2020-06-12 skundu, be kita ko, prašė: 1) nušalinti nuo valstybinės žemės naudojimo kontrolės atlikimo NŽT Klaipėdos rajono skyriaus vedėją darbuotojus, nuo pareiškėjų pradėtų 2019-08-16 prašymo Nr. 12FP-2663, 2019-08-29 prašymo Nr. 12FP-2917 ir 2020-05-29 prašymo administracinės procedūrų atlikimo ir esant pagrindui atlikti tarnybinį patikrinimą pritaikant poveikio priemones; 2) pavesti NŽT nepriklausomiems specialistams skubos tvarka atlikti pradėtas administracines procedūras ir priimti sprendimus dėl pareiškėjų 2019-08-06 prašymo Nr. 12FP-2663 atlikti valstybinę žemės naudojimo kontrolę, 2019-08-29 prašymo Nr. 12FP-2917 dėl nušalinimo ir 2020-05-29 prašymo dėl dokumentų pateikimo, pateikiant priimtus sprendimus ir visą su tuo susijusią medžiagą pareiškėjų nurodytais adresais registruotais laiškais; 3) atlikti projekto autoriaus ir matininko R. K. veiklos vertinimą Nuolatinėje komisijoje kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti sudarytoje NŽT direktoriaus 2012-05-02 įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-154 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus prie ŽŪM nuolatinės komisijos kvalifikacijos pažymėjimų turėtojų veiklai įvertinti sudarymo” dėl galimai neteisėtais veiksmais parengtos kadastrinės bylos dėl V. J. priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria akivaizdžiai pažeidžiamos gretimybėje esančių savininkų žemės sklypų ribos, gretimybės plotas, konfigūracija ir faktinis naudojimas; 4) nustačius, kad viešasis interesas pažeistas V. J. žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatant kelio servituto (tarnaujantis) be viešpataujančio daikto savininko kanalo viduriu (kurie plane 7, 8, 9 taškuose), kuris iš kitos nepažymėtas jokiais taškais (duomenys neskelbtini)sistemoje, skubos tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo su tikslu panaikinti šio žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatytą kelio servitutą kanalo viduriu bei pakeistas gretimybės, informuojant pareiškėjus apie vykstančius žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), performavimo klausimus ir priimamus sprendimus; 5) nustačius, jog tai išskirtinis atvejis, kai viešasis interesas pažeistas dėl NŽT arba institucijų, kurių funkcijas ji perėmė, veiksmų ar neveikimo, NŽT kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo su tikslu panaikinti žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtus sprendinius. Atsakovė nagrinėjamu atveju neginčija Komisijos nustatytos aplinkybės, kad 2020-07-15 raštu atsakydama į pareiškėjų skundą, jame išdėstė Žemės sklypo ir jo gretimybių ribų matavimo faktines aplinkybes, darydama tiesioginę nuorodą į skundą, pasisakė dėl pareiškėjų minimo kelio servituto, tačiau visiškai nevertino ir neanalizavo kitų skundo argumentų bei jų pagrindu pareikštų reikalavimų. Teismas įvertinęs pareiškėjų 2020-06-12 skundo ir jame keliamų reikalavimų turinį bei NŽT 2020-07-15 raštu pateiktus atsakymus į minėtą skundą, sprendžia, kad atsakovės 2020-07-15 raštu ne visi pareiškėjų 2020-06-12 skunde nurodyti reikalavimai buvo analizuoti ir vertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2012-10-04 administracinėje byloje Nr. A502-134/2012 pabrėžė, jog viešojo administravimo subjektai yra saistomi gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje ir kt.). Iš gero administravimo principo darytina išvada, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Negalima tokia viešojo administravimo subjekto veikloje susiklostanti teisinė situacija, kuri neužtikrintų teisinio tikrumo bei aiškumo šio teisinio santykio dalyviams. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo tinkamai išnagrinėti pareiškėjų skundą, atsakydama dėl jame iškeltų reikalavimų, motyvuoti savo poziciją taip, jog motyvų išdėstymas būtų adekvatus, aiškus ir pakankamas, pagrįsdama ne tik objektyviais duomenimis (faktais), bet ir konkrečiomis teisės normomis. Vadovaudamasi iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylančiu teisinės valstybės principu, VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pareiga motyvuoti individualius administracinius aktus ir VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nurodytu įstatymo viršenybės principu, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų ginčijamas atsakovės 2020-07-15 raštas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio požiūriu yra ydingas, todėl Komisija teisingai nustatė, kad jis yra naikintinas.

Teismas, be kita ko, sutinka su Komisijos sprendime padaryta išvada, kad nors atsakovė pareiškėjų 2020-06-12 skunde keliamus klausimus aptarė vėliau priimtame rašte, tačiau toks situacijos sprendimo būdas nedaro ginčijamo rašto teisėtu. Atsakovė nurodytus argumentus privalėjo išdėstyti pačiame individualiame administraciniame akte, atlikusi pareiškėjų skundo pagrįstumo vertinimą.

Atsakovė nurodo LVAT 2020-07-15 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-447-492/2020, ir tvirtina, jog ja konstatuota, kad ginčo dalykas gali būti tik Išvada Nr. 46, kuri tiesiogiai skundžiama teismui, bet ne Komisijai. Teismas, įvertinęs LVAT 2020-07-15 nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-447-492/2020 turinį, su anksčiau nurodytais atsakovės argumentais nesutinka. Iš LVAT 2020-07-15 nutarties turinio matyti, kad joje iš esmės buvo vertinta tik Išvados, kuri buvo priimta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 21 punktu, pagal kurį tais atvejais, kai atlikus kadastrinius  matavimus nustatoma, kad žemės sklypo ploto skirtumas didesnis, nei nustatytas šių Nuostatų 1 priede, ir (arba) žemės sklypo ribos (konfigūracija) neatitinka teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuoto žemės sklypo ribų (konfigūracijos), vykdytojas apie tai raštu informuoja užsakovą ir Nacionalinės žemės tarnybos teritorinį padalinį pagal žemės sklypo buvimo vietą, apskundimo tvarka, o ne kitų NŽT priimtų sprendimų teismingumas. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjai ginčijo ne Išvadą, o raštą, kuris buvo priimtas atsakant į jų 2020-06-12 skundą.

Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamo sprendimo dalį, atsakovė naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo dalies, kuria panaikintas atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2020-07-15 raštas „Dėl skundo nagrinėjimo” neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti atsakovės skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Apibendrinus tai, kas buvo išdėstyta, atsakovės skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

 

n u s p r e n d ž i a :

 

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

 

 

Teisėja                                                                         Aušrelė Mažrimienė

 

 


Paminėta tekste:
  • A-1522-502/2016
  • eI3-7580-342/2020
  • A-738-556/2019
  • A-538-822/2019
  • AS-820-492/2017
  • A-3060-575/2016