Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-321-548/2021

                                         Teisminio proceso Nr. 4-20-3-00011-2021-6

                                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4; 1.4.4; 1.5.3; 9.46

 (S)

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K.,

nedalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą – Valstybės įmonės Registrų centro, Juridinių asmenų registro departamento Kauno skyriaus – atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį.

Teismas

n u s t a t ė :

G. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalį, už tai, kad jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje.

Apklaustas teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. K. nusižengimą pripažino, dėl jo padarymo gailėjosi ir paaiškino, kad dėl laiko stokos laiku nepateikė įmonės balanso už 2018 m. ir 2019 m., kadangi pats tvarko buhalteriją. VĮ „Registrų centras“ pateikė duomenis apie įmonės balansą už 2018 m. ir 2019 m., tačiau šiuos veiksmus atliko jau po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Į teismo posėdį neatvyko institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą yra tinkamai pranešta (b. l. 10).

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ir už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (redakcija, galiojusi administracinio nusižengimo padarymo metu) 120, 123 ir 127 punktuose nurodyta, kad juridinio asmens finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotas metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateiktas Juridinių asmenų registrui, jeigu įstatymai nenumato kitaip. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalį, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal minėto įstatymo 24 straipsnio 1 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.67 straipsniu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 10 punktu, Juridinių asmenų registro nuostatų 38 ir 41 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.

G. K. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įrodyta paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimu bei administracinio nusižengimo byloje esančiais ir teisminio posėdžio metu ištirtais įrodymais.

 Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2020 m. lapkričio 20 d. išplėstinio išrašo matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi G. K. paskirtas nuo 2010 m. birželio 3 d. G. K., kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad finansiniai dokumentai būtų pateikti laiku – už 2018 metus atitinkamai iki 2019 m. birželio 1 d. ir už 2019 metus atitinkamai iki 2020 m. birželio 1 d. Taigi šiuo atveju G. K., bylai reikšmingu laiku būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neužtikrino, jog 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Tokią aplinkybę įrodo taip pat byloje esantis rašytinis įrodymas – VĮ „Registrų centras“ išrašas apie uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“, kuriame nėra duomenų, jog finansinės atskaitomybės dokumentai už 2018 m. ir 2019 m. būtų pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui (b. l. 6–7).  Byloje nenustatyta objektyvių priežasčių, dėl kurių uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo pateikti 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių laiku. Nors, kaip teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėm traukiamas asmuo G. K. nurodė, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkiniai už 2018 m. ir 2019 m. yra pateikti, tačiau šiuos veiksmus jis atliko jau po to, kai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.

Teismas, remdamasis įstatymo nustatyta tvarka surinktais įrodymais, juos išanalizavęs ir įvertinęs, laiko įrodytu, kad G. K., būdamas uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas (direktorius), per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2018 m. ir 2019 m. bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinių, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 3 dalyje, todėl jo veiksmai kvalifikuotini kaip nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje. 

Skiriant administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. K., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį – (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir statistika, nors administracinę atsakomybę užtraukia ir vienerių metų finansinių ataskaitų nepateikimas, šiuo atveju nepateiktos dvejų metų), nusižengimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, į jo asmenybę, į tai, kad jis, teismo posėdžio metu, pripažino padaręs administracinį nusižengimą, nurodė, jog gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas),  jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 36 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog administracinio nubaudimo tikslai bus pasiekti paskyrus G. K. minimalią baudą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 637 straipsniais, teismas

n u t a r i a:

Pripažinti G. K. padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei paskirti jam administracinę nuobaudą – 200,00 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filialas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) Luminor Bank AB; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas; arba Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ bankas, nurodant mokėjimo pavedime nusižengimo identifikavimo kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini), įmokos kodas – 1001.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas                                                                                       Ričardas Juodis