Civilinė byla Nr. 2-2736-584/2014
(Teisminio proceso Nr. 2-69-21161-2013-7)
Procesinio sprendimo kategorija
116.1; 116.4; 128.2. (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, sekretoriaujant Nomedai Skaburskienei, dalyvaujant pareiškėjams Rimvydui K. P., D. Š., A. K., nedalyvaujant suinteresuotų asmenų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro atstovei, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. K. P., D. Š., A. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. K. P., D. Š., A. K., būdami nepilnamečiai buvo įrašyti į sąrašus asmenų, numatytų 1948-1949 metais ištremti iš Lietuvos, pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo ir todėl negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai teismo posėdyje pareiškimą palaikė, paaiškino, kad jų tėvas J. P., K., gim. (duomenys neskelbtini), metais, (duomenys neskelbtini), iki žemės nacionalizacijos turėjo 40 ha žemės. Tėvas buvo stambus ūkininkas, turėjo ūkiui reikalinga žemės ūkio techniką, darbui samdė žmones. Kartu gyveno tėvo motina, R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., pareiškėjų mama, A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir neįgalus tėvo brolis, A. P., K. gim. (duomenys neskelbtini) m. 1947 m. buvo sudaromi „buožių“ sąrašai ir jų šeimą „nubuožino“, t. y. atėmė žemę, daug žemės ūkio padargų. „Buožių“ sąrašai buvo siunčiami į saugumą (MGB), kur buvo sprendžiama ką ištemti, ką palikti. 1948 m. iš (duomenys neskelbtini), tremtinų šeimų sąrašai buvo perduoti į A. apskrities komitetą, po to sąrašai buvo perduoti į valsčių. (duomenys neskelbtini), viršaitis Z. buvo geras tėvo pažįstamas, todėl jis tėvą informavo, kad jų septynių asmenų šeima yra įtraukta į sąrašus šeimų, numatytų ištremti iš Lietuvos. 1948 m. gegužės mėn. iškilus grėsmei, tėvas su šeima nusprendė bėgti iš namų ir pasislėpti nuo trėmimų. Namuose liko tik 78 m. amžiaus nevaikštanti tėvo motina R. P. ir neįgalus tėvo brolis A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris liko slaugyti motinos. Tėvas žmoną su vaikais išvežė į (duomenys neskelbtini), o pats pabėgo į J. pas savo dėdę, P. P. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai su savo mama apsigyveno pas mamos tetą A. T. ir slapstėsi apie metus. Vėliau iš A. kaimo išvyko pas tėvą į J., kur tėvas naktimis valydavo ligoninę, kadangi tėvo dėdė P. P. buvo ligoninės vyr. gydytojas. J. slapstėsi pas R. K. ir pas O. E.. Likti vienoje vietoje buvo pavojinga, todėl 1950 m. pavasarį visa šeima pabėgo į (duomenys neskelbtini) pas dėdės pažįstamus. Tėvai slaptai dirbo atsitiktinius darbus, juos rėmė giminės, tačiau gyveno labai skurdžiai. 1953 m. vasarą, po Stalino mirties, trėmimai baigėsi ir tėvai atvyko į (duomenys neskelbtini), kur abu pradėjo dirbti. Pareiškėjų šeima nukentėjo nuo okupacijos, buvo įtraukta į tremtinių šeimų sąrašus ir turėjo slapstytis, todėl kreipėsi į Lietuvos ypatingąjį archyvą, tačiau reikiamų duomenų Lietuvos ypatingasis archyvas nerado, tik 2000-02-09 pažymoje yra nurodyta, kad tėvo motina R. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir tėvo brolis, A. P., K., gim. (duomenys neskelbtini) m. buvo įtraukti į 1949 m. sąrašus asmenų numatytų ištremti iš Lietuvos. Pareiškėjai mano, kad sudarant tremtinų šeimų sąrašus buvo sumaišyti brolių P. J. ir A. vardai, nurodant, kad žemė A., o ne J. Tėvo brolis A. buvo neįgalus ir niekada žemės neturėjo. 2013 m. pakartotinai užklausus archyvą, 2013-06-11 rašte nurodyta, kad nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie J. P., K. g. (duomenys neskelbtini), m., R. P., A., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. P. gim. (duomenys neskelbtini), A. P., J. gim. (duomenys neskelbtini), D. P., J., gim. (duomenys neskelbtini), R. K. P., J., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. P., K., gim. (duomenys neskelbtini) m. įtraukimą į asmenų, numatytų ištremti 1946-1949 m. iš (duomenys neskelbtini), už Lietuvos SSR ribų sąrašus, nerasta. Archyvinės pažymos įrodo, kad archyvuose duomenys yra nepilnai išlikę ir yra netikslūs. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymą jų šeimai turi būti pripažintas nukentėjusiųjų asmenų statusas, kaip tremtiniams prilygintiems asmenims pagal įstatymo 5 str. 2 d. 2 p.
Suinteresuoto asmens – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro – atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą pranešta, gautas prašymas nagrinėti bylą suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad liudytojų parodymai sudarytų prielaidą nustatyti, jog pareiškėjų nurodyti juridiniai faktai buvo. Laikytina, kad suinteresuotas asmuo neprieštarauja dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovas – teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą ir vietą pranešta, prašymų negauta. Pateiktame atsiliepime nurodė, jog teismas sprendimą priimtų savo nuožiūra.
Byla nagrinėtina iš esmės suinteresuotų asmenų atstovams nedalyvaujant (CPK 443 str. 5 d.).
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
Pareiškėjų pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjų paaiškinimais, liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais – pareiškėjų gimimo ir santuokos liudijimų kopijomis (b. l. 7-15), mirties liudijimo kopijomis (b. l. 16), nustatyta, kad pareiškėjai R. K. P., gim. (duomenys neskelbtini),, D. Š., gim. (duomenys neskelbtini),, A. K., gim. (duomenys neskelbtini),, yra (duomenys neskelbtini), mirusio, J. P., K., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. P. (Š.), gim. (duomenys neskelbtini), vaikai. J. P., K. valdė 40 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 23-24). Kaip matyti iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro raštų nepilnai išlikusiuose archyviniuose fonduose duomenų apie A. P., J. gim. (duomenys neskelbtini) m., D. P., J., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. R. P., J., gim. (duomenys neskelbtini) m., įtraukimą į asmenų, numatytų ištremti 1946-1949 m. iš (duomenys neskelbtini) už Lietuvos SSR ribų sąrašus, nerasta (b. l. 17-19). Lietuvos ypatingasis archyvas 2000-02-09 pažymose nurodė, kad žinių apie J. P., K., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. P., A., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. P., J., gim. (duomenys neskelbtini) m., D. P., J., gim. (duomenys neskelbtini) m., R. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., įrašymą į sąrašus asmenų, numatytų ištremti 1946 – 1948 m., iš v, už Lietuvos SSR ribų nėra, tačiau A. P., K., gim. (duomenys neskelbtini) m., ir R. P., T., gim. (duomenys neskelbtini) m. 1949 m. buvo įtraukti į asmenų, numatytų ištremti iš Lietuvos SSR, sąrašus (b. l. 20-21). Išrašas iš dokumentų rinkinio patvirtina, kad A. P., K., gyv. (duomenys neskelbtini) pasislėpė nuo ištrėmimo (b. l. 28).
Pagal Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 1 d., teismas nustato tokius faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga ir tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę trėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, taip pat įkalintų, ištremtų ar įrašytų į tremiamųjų sąrašus asmenų nepilnamečiai vaikai, likę be tėvų globos. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties, jei abu tėvai buvo įkalinti, ištremti arba vienas įkalintas, o kitas ištremtas ar įrašytas į tremiamųjų sąrašus.
Remiantis šio įstatymo 5 str. 4 d., tokiems asmenims pripažįstamas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statusas. Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 2 p. numato, kad politiniai kaliniai ir tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius politinių kalinių ir tremtinių teisių atkūrimą arba Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išduotus nuo okupacijų nukentėjusio asmens politinio kalinio ar tremtinio teisinio statuso pažymėjimus, turi teisę gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas, jei atitinka minimame įstatyme reglamentuotas sąlygas, garantuojančias teisę gauti minėtą pensiją.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
Nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų pareiškėjų paaiškinimų, liudytojų A. A. M. ir S. K. parodymų, rašytinių įrodymų visuma, leidžia daryti labiau tikėtiną faktą, kad pareiškėjų tėvui J. P., K., gim. (duomenys neskelbtini) m., valdant 40 ha žemės, jo šeima kartu su pareiškėjais R. K. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., D. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., A. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., galėjo būti įrašyta į sąrašus asmenų, numatytų 1948-1949 metais ištremti iš Lietuvos SSR ribų. Pareiškėjams kartu su motina A. P. pabėgus bei pasislėpus (duomenys neskelbtini), pareiškėjai išvengė trėmimo, tačiau dėl išlikusios grėsmės būti ištremtiems pareiškėjai buvo priversti slapstytis, todėl gyveno J. pas tėvo dėdę P. P., slapstėsi pas R. K. ir O. E., vėliau turėjo persikelti į (duomenys neskelbtini), pas tėvo dėdės pažįstamus. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjai negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjai Rimvydas K. P., D. Š., A. K., būdami nepilnamečiai, buvo įrašyti į sąrašus asmenų, numatytų 1948-1949 metais ištremti iš Lietuvos, tačiau pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo. Be to, jie negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime (CPK 444 str. 2 d. 4 p., 448 str.). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu (CPK 444 str. 1 d., Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., 5 str. 4 d.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 177 str., 259 str., 263 str., 270 str., 279 str., 443 str., 448 str., teismas
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškimą tenkinti.
Nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjai R. K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) , A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) būdami nepilnamečiai buvo įrašyti į sąrašus asmenų, numatytų 1948-1949 metais ištremti iš Lietuvos, tačiau pabėgo, pasislėpė ir išvengė trėmimo bei negalėjo legaliai gyventi ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) kaime.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.